2020-12-09 Nr. AB-23396-3-64-3-00088-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2130-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00088-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas B. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. spalio 30 d. Šiaulių TI kamerose jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui nustatytą gyvenamosios patalpos plotą, kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, buvo prasta ventiliacija, buvo pelėsio, byrėjo tinkas, dažai, buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų, tualetas neatitiko reikalavimų, jame nebuvo oro šalinimo sistemos, todėl kameroje tvyrojo blogas kvapas, taip pat nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti, nebuvo užtikrintas privatumas. Šiaulių TI kamerose nebuvo įrengti pagalbos mygtukai, taip pat nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, nebuvo sporto, kultūros renginių. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumų, depresiją, orumo pažeminimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Šiaulių TI nurodė, kad kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja kameras, atnaujina jose esančius baldus. Gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad viena iš pagrindinių užimtumo įstaigoje formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai, informacija apie juos iškabinama kamerose, visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas, organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Šiaulių TI nurodė, kad ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui įstaigos administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo B. G. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas, tačiau atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. spalio 27 d., visą šį laikotarpį vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,63 kv. m iki 20,91 kv. m kameros ploto, tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.

7. Vertindamas buities sąlygas Šiaulių TI kamerose, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento atliktų patikrinimų aktais, kuriuose nustatyta, kad kameroje Nr. 3 oro temperatūra buvo žemesnė nei reglamentuoja teisės aktai, kameroje Nr. 77 dirbtinė apšvieta neatitiko teisės aktų reikalavimų, kameroje Nr. 93 buvo vizualiai matomų pelėsių. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Šiaulių TI neužtikrino higienos normų reikalavimų, susijusių su tinkamu apšvietimu, oro temperatūra bei pelėsio nebuvimu. Kitų pareiškėjo nusiskundimų pirmosios instancijos teismas nelaikė pagrįstais ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl jų nenustatė.

8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant minėtas higienos normas buvo laikomas neilgai, periodiškai (iš viso apie 35 dienas), jo buvimo Šiaulių TI metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei nustatyta teisės aktuose, be to, byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija išskyrė pareiškėją iš kitų kalinamųjų, dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai, todėl teismas vertino, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 9. Pareiškėjas B. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Pareiškėjas pažymi, kad neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė šiuos išgyvenimus, todėl jam turėjo būti priteista prašyta kompensacija. Mano, kad jo patirtus išgyvenimus įrodo šis skundas bei Visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento nustatytos aplinkybės, t. y. kad Šiaulių TI kameroje Nr. 93 buvo vizualiai matomo pelėsio, kameroje Nr. 3 oro temperatūra buvo žemesnė, nei nustatyto teisės aktai, o kameros Nr. 77 apšvieta neatitiko reikalavimų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nepatogumų patyrė dėl iš sanitarinių mazgų nuolat sklidusio blogo kvapo.

11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui B. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. spalio 30 d.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu (35 dienas) Šiaulių TI neužtikrino higienos normų reikalavimų, susijusių su tinkamu apšvietimu, oro temperatūra bei pelėsio nebuvimu, pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

14. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priteisti jo prašytą kompensacijos sumą, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, apibrėžtus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, todėl jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pareiškėjas apeliaciniame skunde nereiškia.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

17. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo ypač detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygų Šiaulių TI.

18. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, pažymėtina, kad tai nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, EŽTT tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

19. Pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai (dirbtinė apšvieta ir oro temperatūra neatitiko reikalavimų, pelėsis), taip pat pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta ir pagrįsta pripažintina aplinkybė, kad iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, atsižvelgiant į jų trukmę bei intensyvumą, byloje nesant duomenų apie ginčo laikotarpiu pablogėjusią pareiškėjo sveikatos būklę, nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018; 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018; 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015; kt.).

20. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė