be416641-87d7-49d4-9e23-e2abc3b3da95 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinės bylos Nr. e2-332-330/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00231-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės D. K. ieÅ¡kinį atsakovėms J. C., A. U., N. J. ir antstolei Ingai Karalienei dėl skolos priteisimo, turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė : I. Klausimo esmė 1. IeÅ¡kovė D. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) priteisti jai iÅ¡ atsakovės J. C. 11 099,07 Eur dydžio skolÄ , 25 000 Eur netesybas pagal preliminariÄ jÄ sutartį, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas;

2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2022 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. S-22-139-2882, sudarytÄ tarp atsakovės J. C., kaip pardavėjos, ir A. U. bei N. J., kaip pirkėjų, bei taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti atsakovei J. C. nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigoti atsakovę J. C. atlyginti atsakovėms A. U. ir N. J. už butÄ sumokėtÄ kainÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės D. K. ieÅ¡kinį.

3. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2022 m. vasario 11 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. S-22-139-2882 ir taikyti restitucijÄ , nesukelia jai jokių teisinių pasekmių, nelemia jos materialiųjų teisių ir (ar) pareigų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nėra nurodytų teisinių santykių Å¡alis, be to, ji nepaaiÅ¡kino, kaip turto pardavimo aktas pažeidė jos subjektines teises. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes nėra susijęs su ieÅ¡kovės subjektinių teisių gynimu. IeÅ¡kinio dalį dėl nurodytų reikalavimų teismas atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio dalies suma (36 099,07 Eur) nevirÅ¡ija CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto ieÅ¡kinio sumos dydžio, atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), iÅ¡aiÅ¡kindamas ieÅ¡kovei, jog ji turi teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (CPK 137 straipsnio 3 dalis). I. Atskirojo skundo argumentai 5. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė D. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti jos ieÅ¡kinį.

Kartu su atskiruoju skundu ieÅ¡kovė pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad apeliantės pareikÅ¡tas reikalavimas dėl turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo nesukelia ieÅ¡kovei jokių teisinių pasekmių. Pirma, ginčijamas aktas buvo sudarytas dar nesuėjus ieÅ¡kovės su atsakove J. C. sudarytoje preliminariojoje buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytam terminui.

Antra, atsakovė J. C. nėra įvykdžiusi pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėtÄ pinigų sumÄ ir sumokėti netesybas. Trečia, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė J. C. neturi jokio nekilnojamojo turto, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovė galėtų iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ . 5.2. IeÅ¡kovė prašė sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

Tokį ieÅ¡kinį turi teisę reikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo, kurio teises ir (ar) teisėtus interesus pažeidžia ginčijamas sandoris. 5.3. Teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turėjo bylÄ perduoti kitam teismui, o ne atsisakyti priimti visÄ ieÅ¡kinį. Teismas k o n s t a t u o j a : I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, yra pagrįsta ir teisėta.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Dėl naujų įrodymų 7. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2022 m. kovo 1 d. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro. 8.

CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Teismas, įvertinęs apeliantės pateikto raÅ¡ytinio įrodymo turinį ir apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties esmę, t. y. kad ja buvo iÅ¡spręstas ieÅ¡kinio priėmimo klausimas, laikosi nuostatos, jog pateiktas naujas raÅ¡ytinis įrodymas neturi tiesioginio ryÅ¡io su apeliacine tvarka nagrinėjamu klausimu, todėl atsisako jį priimti. Dėl klausimo esmės 9. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar apeliantė turi teisę kreiptis į teismÄ su reikalavimu pripažinti negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ ir taikyti restitucijÄ .

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisė į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobÅ«džio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi Å¡iÄ teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytinÄ teisės normÄ . Teismas į šį klausimÄ atsako priimdamas sprendimÄ . Dėl to bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybÄ (teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį) materialiÄ ja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar nutraukti bylÄ dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ne procesinei teisei į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).

Kitaip tariant, reikalavimo teisės neturėjimas, dėl kurio draudžiama atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, reiÅ¡kia materialinį teisinį pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , tuo tarpu civilinės bylos kėlimo stadijoje yra vertinamos procesinės teisės kreiptis į teismÄ prielaidos, kurių nebuvimas sudaro pagrindÄ atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumÄ Ä¯rodinėja su atsakove J. C. susiklosčiusiais sutartiniais teisiniais santykiais dėl siekio įsigyti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ jo pirkimo–pardavimo sandorio bÅ«du. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji su atsakove 2022 m. sausio 17 d. pasirašė preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovei parduoti butÄ .

Po Å¡ios sutarties sudarymo ieÅ¡kovė dviem mokėjimo pavedimais pervedė 2 500 Eur dydžio avansÄ . IeÅ¡kovė teigia, kad jai susipažinus su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paaiÅ¡kėjo, kad butas yra areÅ¡tuotas, todėl siekdama įvykdyti atsakovės skolinius įsipareigojimus, ieÅ¡kovė buto areÅ¡tÄ taikiusiems antstoliams už atsakovę atliko 10 379,07 Eur sumos mokėjimus. IeÅ¡kovė 2022 m. sausio 20 d. elektroniniu laiÅ¡ku informavo antstolius apie preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ ir atliktus mokėjimus bei paprašė panaikinti butui taikomus areÅ¡tus.

IeÅ¡kovė 2022 m. sausio 25 d. elektroniniu laiÅ¡ku kreipėsi į antstolę IngÄ Karalienę, su praÅ¡ymu įskaityti jos atliktÄ mokėjimÄ bei neatlikti su areÅ¡tuotu butu jokių veiksmų, prie laiÅ¡ko prisegdama preliminariÄ jÄ sutartį, be to, 2022 m. sausio 25 d. kartotinai atliko 1 280 Eur dydžio mokėjimÄ antstolei Ingai Karalienei atsakovės skolai padengti. Nepaisant Å¡ių ieÅ¡kovės praÅ¡ymų ir jos atliktų mokėjimų, antstolė Inga Karalienė 2022 m. vasario 11 d. Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu Nr. S-22-139-2882 perdavė buto nuosavybės teisę atsakovėms A.

U. ir N. J.. Antstolė Inga Karalienė grÄ Å¾ino į ieÅ¡kovės asmeninę banko sÄ skaitÄ 1 280,00 Eur mokėjimÄ , atliktÄ už atsakovės J. C. įsiskolinimÄ . 2022 m. vasario 16 d. atsakovė J. C. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 500 Eur sumÄ . Tačiau iki Å¡iol atsakovė negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 11 099,07 Eur sumos. Atsakovė taip pat neįvykdė pareigos sumokėti netesybas už preliminariosios sutarties pažeidimÄ . IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė J. C., siekdama iÅ¡vengti savo įsipareigojimų ieÅ¡kovei vykdymo, neteisėtai pardavė butÄ , todėl atsakovės bei antstolės veiksmai pažeidė įstatymų reikalavimus bei ieÅ¡kovės teises ir interesus, todėl buto pardavimo aktÄ skolininkės pasiÅ«lytiems pirkėjams ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

12. Vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Taigi, vykdymo proceso dalyviais laikomos šio proceso šalys ir kiti suinteresuoti asmenys. Vykdymo proceso dalyviai, įskaitant kitus suinteresuotus tam tikrais vykdymo proceso veiksmais asmenis, CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais taip pat turi teisę ginčyti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo bÅ«das. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiais vykdymo proceso dalyviais) gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl civilinės teisės, jeigu toks ieÅ¡kinys yra susijęs su turto, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma, priklausymu. Tokį ginÄÄ nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Vadinasi, bendrÄ ja prasme teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį CPK 603 straipsnio 1 dalies pagrindu turi asmuo, subjektyviai manantis, kad turi daiktinių teisių (tikrų ar tariamų) turto, iÅ¡ kurio yra iÅ¡ieÅ¡koma, atžvilgiu.

13. Analizuojamu atveju ieÅ¡kovė, siekdama nuginčyti turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto teisėtumÄ , remiasi tarp jos ir atsakovės sudaryta preliminariÄ ja sutartimi, kurios pagrindu ji ketino įsigyti nuosavybėn turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akte nurodytÄ daiktÄ â€“ butÄ . Suprantama, jog ieÅ¡kovė nelaikytina vykdymo proceso dalyve, tačiau ji iÅ¡reiÅ¡kia tam tikrÄ materialinį suinteresuotumÄ , teigdama, kad vykdymo veiksmų rezultatas (turto pardavimo aktas) sukėlė jai teisines pasekmes, nes butas, kurį, kaip apeliantė tvirtina, ketino įsigyti pagal sudarytÄ preliminariÄ jÄ sutartį, atiteko kitiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad apeliantė, ginčydama turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , iÅ¡ esmės gina savo, kaip preliminariosios sutarties Å¡alies, tariamai pažeistas teises, siekdama, jog butas bÅ«tų grÄ Å¾intas jo savininkei atsakovei J. C.. Ar yra materialinis teisinis pagrindas tenkinti tokį apeliantės reikalavimÄ , kaip jau minėta Å¡ios nutarties 10 punkte, paaiÅ¡kėtų iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, tačiau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje konstatuoti, jog neegzistuoja prielaidos ieÅ¡kovės procesinei teisei kreiptis į teismÄ su tokiu materialiniu reikalavimu, nėra pakankamo teisinio pagrindo.

14. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantė ieÅ¡kinyje turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu dėl jo prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali ginčyti antstolio turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ (turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ ) taip pat ir dėl imperatyviųjų CPK, CK bei kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019, 30 punktas). Vadinasi, ir Å¡iuo aspektu pripažintina apeliantės subjektyvi procesinė teisė kreiptis į teismÄ su reikalavimu dėl turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu.

15. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio priėmimÄ , todėl padarė neteisėtÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės procesinės teisės prielaidų kreiptis į teismÄ su reikalavimu dėl turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu nebuvimo. Atitinkamai nebelieka teisinio pagrindo kitus ieÅ¡kovės viename ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus pripažinti neteismingais Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

16. Apeliantė praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Apeliacinės instancijos teismo kompetencijai nėra priskirtas ieÅ¡kinio priėmimo klausimo iÅ¡sprendimas, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo priimti ieÅ¡kinį (žr. CPK XVI skyriaus „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“ nuostatas). TokiÄ procesinę funkcijÄ gali įgyvendinti tik pirmosios instancijos teismas (CPK 137 straipsnis). Dėl Å¡ios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir D. K. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Teisėjas Gintaras Pečiulis