be40b02f-1c00-4e31-995e-ee74c621d79f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                              Civilinė

byla Nr. 2-1206/2011

                                                                                              Procesinio

sprendimo kategorija 110.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                                              Â

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės GasiÅ«nienės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. B2-1256-159/2011 pagal ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teisėjų kolegija,Â

Â

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu ir prašė iÅ¡kelti atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylÄ . Nurodė, kad 2010 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas perėmė reikalavimo teisę į atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 4 860,10 Lt skolÄ . Atsakovas per raginime nurodytÄ laikÄ skolos nepadengė, nesiėmė jokių veiksmų skolai sumažinti arba padengti, todėl ieÅ¡kovas preziumavo, kad atsakovas yra nemokus ir prašė iÅ¡kelti bankroto bylÄ . IeÅ¡kinio užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti turto realizavimÄ ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , areÅ¡tuoti atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, taip pat uždrausti dalinti, parduoti ar kitaip skirstyti įmonės turtÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino – ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, taip pat uždrausti dalinti, parduoti ar kitaip skirstyti įmonės turtÄ , sustabdyti turto realizavimo ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ Å¡io turto. Sprendė, jog teismas, gavęs pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva CPK nustatyta tvarka taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar atsisakyti jÄ kelti įsiteisėjimo (Ä®monių bankroto įstatymo 9 str. 2 d. 5 p.). Dėl Å¡ių priežasčių teismas, nepasisakydamas apie bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad netaikius Å¡ių priemonių gali bÅ«ti pažeisti įmonės bei jos kreditorių finansiniai interesai (CPK 144 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu praÅ¡o teismo nutartį panaikinti, bei skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Vadovaujantis Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę tik kreditorius. Teismas neatsižvelgė į tai, jog reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir UAB (duomenys neskelbtini), galiojimas pasibaigė 2010 m. rugsėjo 1 d., todėl ieÅ¡kovas nėra kreditorius atsakovui ir negalėjo kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu ir praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

2. Nurodo, jog atsakovas 2010 m. liepos 7 d. banko pavedimu sumokėjo 4 860,10 Lt įsiskolinimÄ UAB (duomenys neskelbtini), tai patvirtina tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas tarp atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini). Todėl mano, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui (CPK 135 str. 1 d.

4 p.).

3. Teigia, jog ieÅ¡kovas piktnaudžiavo proceso teisėmis, nesilaikė elgesio taisyklių, nesÄ Å¾iningai ir nepagrįstai,

suklaidindamas teismÄ , pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui. Mano, jog skundžiama nutartis priimta neteisėtai ir

nepagrįstai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip žinoma, nagrinėjamu klausimu gausioje teismų praktikoje jau yra susiklosčiusios nuostatos, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su

bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io specialiojo įstatymo nuostatoms. Pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , gavęs pareiÅ¡kimÄ

iÅ¡kelti bankroto bylÄ , savo ar suinteresuoto asmens iniciatyva teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones CPK

nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar atsisakyti jÄ kelti įsiteisėjimo.

Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tiesiogiai numatytas Ä®BÄ®. Pagal CPK 144 straipsnį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu arba savo iniciatyva, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Teisės normos, įtvirtindamos Å¡ių priemonių taikymo galimybę, taip pat nustato ir esminį taikymo apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, jei yra pagrindas manyti, jog

nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis minėtomis

bendromis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklėmis ir specialaus ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, įvertino

ieÅ¡kovo pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo iÅ¡dėstytas aplinkybes ir, siekdamas apsaugoti ieÅ¡kovo interesus, areÅ¡tavo apelianto nekilnojamÄ jį ir

kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas bei turtines teises iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar atsisakyti jÄ kelti įsiteisėjimo

dienos, uždraudė dalinti, parduoti ar kitaip skirstyti įmonės turtÄ , sustabdė turto realizavimo ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ Å¡io turto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, kad jos taikomos ne tik ieškinį padavusio, bet ir kitų potencialių įmonės

kreditorių reikalavimams užtikrinti. Tiek pagal Ä®BÄ®, tiek pagal teismų praktikÄ , nagrinėdamas bankroto bylas,

teismas privalo veikti aktyviai. IÅ¡ teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, jog dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo apeliantui UAB (duomenys neskelbtini) teisme 2011 m. kovo 25 d. yra gautas taip pat ir pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas (civilinė byla Nr. B2-1555-159/2011). Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartimi civilinė byla pagal šį pareiÅ¡kimÄ yra sujungta su nagrinėjama civiline byla (Nr. B2-1256-159/2011). Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, o tai lemia neabejotinÄ vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ Å¡ios kategorijos bylose. Teismo pareiga yra užtikrinti vieÅ¡o intereso apsaugÄ ir Å¡alinti bet kokias kliÅ«tis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti vieÅ¡Ä jį

interesÄ . IÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯monei, kreditorių reikalavimai tenkinami Ä®BÄ® nustatyta tvarka iÅ¡ įmonės turto,

todėl svarbu, kad, inicijavus bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ atsakovui, jo turimo turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų. Siekdamas užtikrinti tokiÄ padėtį bei sudaryti sÄ lygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto tuo atveju, jeigu bus iÅ¡kelta bankroto byla, teismas Å¡ioje proceso stadijoje turėjo pagrindÄ taikyti minimas priemones.

Dėl praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu

Apeliantas UAB (duomenys neskelbtini) praÅ¡o skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. Teigia, jog ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir praÅ¡ydamas taikyti nurodytas priemones atsakovo turtui, piktnaudžiauja procesu, nes nėra kreditorius atsakovui, kadangi Å¡is skolÄ yra sumokėjęs, be to, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui.

Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, yra pažymėjusi, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu

tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiauja savo proceso teisėmis. Vien

ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė šį ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, negali bÅ«ti

vienareikÅ¡miai vertinama kaip piktnaudžiavimas proceso teisėmis. IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos

priemones atsakovo turtui pagrindė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir tokį savo praÅ¡ymÄ motyvavo. Todėl apeliacine tvarka

tikrinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumÄ bei pagrįstumÄ nepakanka duomenų spręsti, kad ieÅ¡kovas savo proceso teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai. IÅ¡ naujų įrodymų, kuriuos apeliantas pateikė su skundu, matyti, kad atsakovas skolininkas UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2553, kuris pagal banko spaudÄ yra įvykdytas, UAB ,(duomenys neskelbtini) sumokėjo 4 860,10 Lt, o 2010 m. gruodžio 31 d., tai yra iki paduodant teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tarp atsakovo skolininko UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB ,(duomenys neskelbtini) buvo pasiraÅ¡ytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kuriame konstatuota, kad skolų nėra. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi apeliacinės instancijos teismui pateikta bylos medžiaga, neturi galimybės konstatuoti, kad ieÅ¡kovas UAB (duomenys neskelbtini) savo ieÅ¡kininį reikalavimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui grindžia bÅ«tent Å¡ia skola, kuri, pasak apelianto, yra padengta. Tokių konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstų argumentų, atskirajame skunde nenurodė ir apeliantas (CPK

178 str.).   Â

Esant paminėtoms aplinkybėms, Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas piktnaudžiauja proceso teisėmis kreipdamasis į teismÄ tiek dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atitinkamai nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieÅ¡kovui baudÄ (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis paminėto CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostata, Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius. Motyvuotas praÅ¡ymas dėl nuostolių atlyginimo gali bÅ«ti paduotas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės dienos. Taigi Å¡i nutartis neužkerta kelio apeliantui esant pakankamam pagrindui reikalauti, jog ieÅ¡kovui UAB (duomenys neskelbtini) bÅ«tų taikomos minimos procesinės sankcijos.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                    Virginija

Čekanauskaitė

                                                                                                           Danutė Gasiūnienė

                                                                                                           Konstantinas

Gurinas