be3f19cf-94fd-4173-b5cd-3cbd3428b8d4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-311-628/2017  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52885-2016-0;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.3.; (S) 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albino Bielskio ir Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistojo gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo:S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 puntÄ ir nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, iÅ¡ dalies sudedant, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2016 m. sausio 6 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 metų 3 mėnesiams, nurodant bausmę atlikti pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. S. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. lapkričio 10 d. apie 20.29 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ smogdamas peiliu savo broliui A. T. į pilvÄ , padarė durtinį-pjautinį pilvo sužalojimÄ su abiejų bendrinių ir deÅ¡inės iÅ¡orinės klubinių arterijų pažeidimais, ko pasekoje, įvykus vidiniam kraujavimui į pilvo ertmę, nukraujavimui ir Å¡okui, A. T.

įvykio vietoje mirė, taip nužudė savo artimÄ jį giminaitį ir Å¡eimos narį.2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti – nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį, taip pat skirti Å¡velnesnę bausmę.2.1. Nuteistojo S. B. apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė netyčia, tikslo sužaloti ar nužudyti brolį A. T. neturėjo. Su pastaruoju sutardavo labai gerai, nesipykdavo.

Ä®vykio dienÄ norėjo tik nuraminti brolį, kad Å¡is triukÅ¡maudamas negÄ sdintų savo mažametės dukters. Dėl to, norėdamas pastarÄ jį pagÄ sdinti, jis su peiliu atėjo į kambarį, kad Å¡is nusiramintų ir eitų miegoti. Minčių sužeisti pastarÄ jį ar kaip kitaip pakenkti, neturėjo. Dėl apsvaigimo alkoholiu ir iÅ¡tikto Å¡oko, nepamena visų įvykio aplinkybių. NuoÅ¡irdžiai gailisi, praÅ¡o atsižvelgti, jog jo padaryta veika yra netyčinė, taip pat į tai, kad recidyvistu yra pripažintas ne dėl smurtinių nusikaltimų, o dėl vagysčių ir apiplėšimų.3.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžio nekeisti.4. Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas atmetamas.5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. 5.1.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis S. B. neneigia nustatytų bylos faktinių aplinkybių nužudžius A. T., tačiau nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , praÅ¡ydamas jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, bei dėl paskirtos bausmės.5.2. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, nuteistojo S. B. tvirtinimu, tikslo nužudyti A. T., jis neturėjo, nusikalstamÄ veikÄ padarė netyčia. Pasak apelianto, recidyvistu jis pripažintas ne dėl smurtinių nusikaltimų, dėl to tiek jo veikos kvalifikacija, tiek jam skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė turi bÅ«ti pakeista.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus paduoto apeliacinio skundo ribose, su tokiais argumentais nesutinka. Nors S. B. ginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ ir jam paskirtÄ bausmę, tačiau nuosprendžio motyvai dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo nuteistajam teisėti ir pagrįsti. Konstatuotina, kad teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ .

Pagrindo abejoti nuteistojo S. B. nusikalstamos veikos kvalifikacija ir paskirtos bausmės teisingumu, nėra.

6. Pažymėtina, kad pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nužudė savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį. Å eimos nario sÄ voka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sÄ sajos aiÅ¡kinant Å¡eimos nario sÄ vokÄ bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieÅ¡ Å¡eimos narius. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 Å¡io straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu aspektu taip pat aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai.6.1. Byloje nustatyta, kad S. B. nužudė A. T., ir ginčo dėl to nėra. Remiantis byloje esančiu asmens duomenų išrašu, patvirtinta, kad nužudytasis A. T. buvo S. B. brolis (t. 1, b. l. 142). Ši aplinkybė patvirtinta ir kitais byloje duomenimis, taip pat paties nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymais.

Be to, baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 10 d. S. B. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir grįžo į tėvų namus, kur gyveno ir jo brolis – nužudytasis A. T. su šeima. Taigi, S. B. su A. T. buvo ne tik artimi giminaičiai, bet ir vienos šeimos nariai. Duomenų apie tai, kad pastarieji nepalaikė jokio ryšio, nebendravo, nėra, to nepatvirtina ir bylos medžiaga. Be to, paties S. B. parodymais nustatyta, kad tarp jo ir brolio buvo susiklostę draugiški santykiai, sutardavo gerai, nesipykdavo.

Pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, nuteistajam grįžus iÅ¡ įkalinimo įstaigos, jis visÄ Ä¯vykio dienÄ buvo su broliu, nekonfliktavo, bendravo draugiÅ¡kai, vartojo alkoholį ir tik vėliau susiginčijus (nepamenant dėl ko), Å¡iam vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu. Tokiu bÅ«du, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetÄ , kvalifikuodamas S. B. nusikalstamÄ veikÄ , pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , t. y. dėl artimojo giminaičio ir Å¡eimos nario – brolio nužudymo, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Nuteistojo nusikalstamai veikai baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, dėl to kvalifikuoti S. B. veikÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, teisinio pagrindo nėra. Kaip minėta, nustatyta, kad nužudytasis A. T. buvo S. B. brolis, todėl įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieÅ¡ asmenį, kuris yra kaltininko Å¡eimos narys ir artimas giminaitis, teismo sprendimas, pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, kvalifikuoti veikÄ kaip kvalifikuotÄ nužudymÄ (pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), yra teisingas.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyta griežtesne baudžiamÄ ja atsakomybe už savo artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario nužudymÄ nei nustatytoji BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra siekiama apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, Å¡eima, motinystė, tėvystė, vaikystė, taigi BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu nusikaltimu kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę, asmens neliečiamumÄ , bet ir į kitas konstitucines vertybes.6.2.

Nuteistojo S. B. veikos kvalifikacijos nekeičia ir tai, kad jis neneigdamas kaltės dėl savo brolio A. T. nužudymo, neturėjo tikslo pastarÄ jį nužudyti, o tik, kaip jis nurodo, sudrausminti, kad Å¡is netriukÅ¡mautų. IÅ¡ tiesų, duomenų, paneigiančių Å¡iÄ apelianto pozicijÄ , byloje nėra. Kita vertus, byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smÅ«gis peiliu nukentėjusiajam į pilvÄ (gyvybiÅ¡kai svarbiÄ ir vienÄ iÅ¡ labiausiai pažeidžiamÄ Å¾mogaus kÅ«no dalį), rodo, kad nuteistasis, kaip ir bet kuris kitas panaÅ¡iÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį (nusikaltimo padarymo metu – 25 metai) turintis žmogus, neabejotinai suprato, jog savo veika (panaudodamas gyvybei pavojingÄ ir žalojantį įrankį) kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Tokiu bÅ«du, veikė netiesiogine tyčia, kÄ pagrįstai bei teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.6.3. Ta aplinkybė, kad S. B. anksčiau buvo teistas dėl vagysčių ir apiplėšimų, t. y. kaip jis nurodo, recidyvistu pripažintas ne dėl smurtinių nusikaltimų, taip pat nėra pagrindas kitokio procesinio sprendimo priėmimui. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad recidyvistu BK 27 straipsnio prasme, asmuo pripažįstamas tuomet, kai jis jau bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , teistumui neiÅ¡nykus ar jo nepanaikinus įstatymo nustatyta tvarka, padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Nagrinėjamu atveju, S. B., bÅ«damas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , vėl padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintas recidyvistu. Å iuo atveju nėra svarbu (reikÅ¡minga) už kokių anksčiau tyčinių nusikaltimų padarymÄ jis buvo teistas (jie gali bÅ«ti tapatÅ«s, vienarÅ«Å¡iai, ar įvairių rÅ«Å¡ių, sunkumo laipsnio (BK 11 straipsnis) ir pan.), esmė ta, kad apeliantas jau teistas ir neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui (pagal byloje nustatytas aplinkybes, paleistas lygtinai, neatlikęs ankstesnės bausmės), jis vėl padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ â€“ kvalifikuotÄ nužudymÄ , todėl jis remiantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata yra laikomas recidyvistu.6.4.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendžio dalis dėl nuteistajam S. B. skirtos bausmės, dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo, taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę nuteistajam, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuojama bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumÄ ir paskyrė teisingÄ bausmę. Teismas skirdamas S. B. bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ , padaryto nusikaltimo motyvÄ ir tikslÄ , paties S. B. asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančias aplinkybes. Kaip nustatyta, apeliantas padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nuteistasis savo veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Pažymėtina, kad žmogaus gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių vertybių saugomų baudžiamojo įstatymo, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę, tais atvejai kai kaltininko tyčiniais veiksmais nužudomas kitas žmogus, tuo labiau, kad S. B. atėmė gyvybę savo broliui (Å¡eimos nariui ir artimam giminaičiui).

Nuteistasis nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia, kilusio konflikto su A. T. metu. Nusikaltimas baigtas. Apygardos teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas nebuvo planuotas, smurtas nebuvo intensyvus; taip pat į tai, kad peiliu buvo suduotas tik vienas smÅ«gis. Atsižvelgta į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ (pripažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, teisminio bylos nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiosios, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančiÄ (veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybes, taip pat į jį, kaip asmenį, charakterizuojančius duomenis – teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, neatlikęs ankstesnės bausmės. Taigi, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas sprendė, kad S. B. turi bÅ«ti skirtas straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas pirmiau nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistajam S. B. paskyrė teisingÄ ir savo dydžiu proporcingÄ bausmę. Skirdamas jÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, juo sukeltas pasekmes, nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, kitas Å¡io klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, todėl S. B. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nelaikytina neteisinga ar akivaizdžiai per griežta.

Be to, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagrįstai BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Pažymėtina, kad subendrindamas nuosprendžiais skirtas bausmes, apygardos teismas taikė nuteistajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , bei prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį kitu nuosprendžiu neatliktos bausmės, kuri savo dydžiu atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytÄ terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimaliÄ ribÄ .6.5.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bÅ«tų netinkamai įvertinęs BK 41, 51 straipsniuose numatytus reikalavimus. Skirdamas jÄ , apygardos teismas atsižvelgė ne vien tik į formaliÄ sias baudžiamajame įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas Å¡io klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, jas vertino visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Nors nuteistasis nurodo, kad gailisi dėl to kÄ padarė ir Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡minga, suteikianti pagrindo manyti, jog kaltininkas neigiamai vertina savo elgesį, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bausmės skyrimo motyvų, į Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, jau atsižvelgė.

Be to, įvertinus S. B. asmenį charakterizuojančius duomenis, o bÅ«tent, jo ankstesnius teistumus, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, tai, kad naujÄ smurtinę nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, lygtinio paleidimo metu, akivaizdu, kad tokia kaltininko nusikalstamų veikų chronologija, pobÅ«dis, rodo, jog S. B. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir sistemingai pažeidinėti įstatymus. Tokiu bÅ«du, darytina iÅ¡vada, kad jam taikomas poveikis yra adekvatus bei proporcingas įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atitinka teisingumo principÄ , todėl mažinti bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.6.6.

Esant konstatuotoms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                 Sigita Bieliauskienė Teisėjai                                                                                                      Albinas Bielskis                                                                                                                 Linas Å iukÅ¡ta