Legislator Case Law & Legislation
be3d2ae5-c698-426a-a92d-36cd1d54e171 AI generated

be3d2ae5-c698-426a-a92d-36cd1d54e171 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number be3d2ae5-c698-426a-a92d-36cd1d54e171
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos MisiÅ«nienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. V., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Jovitai Usonytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės UAB „Vilbalas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Balionų karaliai“) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

Legislator headnote

AI generated

be3d2ae5-c698-426a-a92d-36cd1d54e171 · Klaipėdos apygardos teismas: Nurodo, kad Valstybinė darbo inspekcija nustatė LR DK 95 str. 1 d. pažeidimÄ , nes darbo sutartyje nebuvo nurodyta konkreti darbo vieta, todėl ieÅ¡kovas teigia, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tyrimo rezultatus ir pagrįstai konstatavo, kad darbo vieta nei sutartyje, nei pareiginiuose nuostatuose nėra nustatyta. Taip pat ieÅ¡kovas pažymi, kad atsižvelgiant į jo darbo funkcijas, jis privalėjo kontroliuoti Klaipėdoje esančių parduotuvių darbÄ , pats organizuodavo savo darbo laikÄ , namuose dirbdavo kompiuteriu ir atsižvelgiant į tai, kad tokio draudimo iÅ¡ darbdavio pusės nebuvo, nurodo, jog teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, kad vadybininkas savo darbines funkcijas galėjo atlikti ir savo gyvenamojoje vietoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Albina Pupeikienė                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-875-253/2011Teisėjas Darius Kurpavičius                                                                              (Proceso Nr. 2-06-3-01265-2009-6)                                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija (S) 11.9.8.10; 18.2.2; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos MisiÅ«nienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. V., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Jovitai Usonytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės UAB „Vilbalas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Balionų karaliai“) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

V. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Vilbalas“ dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėta bei iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, iÅ¡mokėjimo bei atsakovės UAB „Vilbalas“ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti 2009-02-09 įsakymÄ Nr. DA-09/056 dėl atleidimo iÅ¡ darbo negaliojančiu, pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p., 9 p. neteisėtu, negrÄ Å¾inant į pirmesnį darbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės LR DK 140 str. 1 d. 2 p. numatytÄ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ 3 120 Lt – bei vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nuo 2008-11-01 iki 2009-02-09 dalį – 1 500 Lt, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo       2007-10-01 pagal neterminuotÄ darbo sutartį buvo priimtas dirbti UAB „Vilbalas“ vadybininku.    2009-01-15 personalo direktorė jo ligos metu paprašė paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo savo noru. Jam atsisakius tai padaryti, buvo pagrasinta, jog bus atleistas dėl netinkamo pareigų atlikimo ir darbo drausmės pažeidimų. Grįžus į darbÄ po ligos 2009-02-02, jam 2009-02-05 ir 2009-02-06 buvo pateikti du reikalavimai pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimų – pravaikÅ¡tų ir įmonės piniginių lėšų panaudojimo savo reikmėms. 2009-02-09 įsakymu Nr. K-174 buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p., 9 p. IeÅ¡kovas nurodė, kad atleidimas iÅ¡ darbo yra nepagrįstas, nes nedarbingumo laiku jis nesinaudojo įmonės kreditine kortele ir minėta kortele nuo 2008-10-24 iki 2008-12-05 nemokėjo už kurÄ , tuo laikotarpiu kortele naudojosi R.

R. ir J. B.. IeÅ¡kovas teigė, jog   2008-12-25, 2008-12-26, 2008-12-30 kortele mokėjo už degalus, kadangi tuo metu privalėjo dirbti, nors sirgo. Už įmonės lėšas remontavo savo automobilį, kuris buvo naudojamas įmonės reikmėms. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2009-02-03 iki 2009-02-06 buvo darbe, ir pažymėjo, kad jo darbo vieta nėra susieta su konkrečiu darbovietės adresu ar struktÅ«rinio padalinio buvimo vieta, jis turi prižiÅ«rėti ne vienÄ parduotuvę Klaipėdoje, todėl reikalavimas bÅ«ti darbo vietoje yra nelogiÅ¡kas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-09 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, pripažino ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo 2009-02-09 įsakymu Nr. DA-09/05 pagal LR DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p., 9 p. (LR DK 136 str. 3 d. 2 p.) neteisėtu. Nutarė A. V. į darbÄ negrÄ Å¾inti ir laikyti, kad darbo sutartis su juo yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisė: dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 4 000 Lt – iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-02-09 iki 2009-12-09 – 20 000 Lt.

Atsakovę įpareigojo ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį po 90,90 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2009-12-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė 1 500 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį bei 1 000 Lt neturtinės žalos. Dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė neginčijamų duomenų, įrodančių, kad ieÅ¡kovo nebuvo darbe nuo 2009-02-02 iki 2009-02-06, todėl pripažino, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo pagal LR DK 235 str. 9 p. atleistas neteisėtai.

Taip pat teismas, nenustatęs, kad ieÅ¡kovas pažeidė taisykles, reglamentuojančias įmonei priklausančio turto naudojimÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo pagal LR DK 235 str. 7 p., 4 p. atleistas neteisėtai. Dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo teismas nustatė, jog darbdavys pažeidė LR DK nuostatas, vienaÅ¡aliÅ¡kai, t. y. neįspėjęs bei negavęs raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, sumažindamas ieÅ¡kovui darbo užmokestį, todėl iÅ¡ atsakovės priteisė nesumokėtÄ 1 500 Lt darbo užmokesčio dalį.

Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė Å¡iurkščiai pažeidė darbo teisės normas, reglamentuojančias atleidimÄ iÅ¡ darbo, dėl to ieÅ¡kovas patyrė nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, emocinį sukrėtimÄ , stresÄ bei pažeminimÄ , todėl priteisė 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atmesdamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, teismas konstatavo, jog atsakovė nepateikė konkrečių vidaus dokumentų, nustatančių nuosavo automobilio naudojimo sÄ lygas, ribas, kuro sunaudojimo normas, kitų duomenų, įrodančių, jog ieÅ¡kovas buvo nesÄ Å¾iningas ir lėšas automobiliui bei kurui gavo neturėdamas tam pagrindo, nėra, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-09 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, kad teismas neįvertino pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų – darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose buvo pažymimas darbuotojų darbo laikas jų darbo vietose, pateiktuose žiniaraščiuose yra nurodyta, kad ieÅ¡kovas dirbo konkrečiame struktÅ«riniame padalinyje, todėl teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas savo darbines funkcijas galėjo atlikti ir namuose.

Be to, teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu neteisėtu, kadangi į bylÄ buvo pateikti duomenys ir pats ieÅ¡kovas pripažino, jog nedarbingumo laikotarpiu bent 3 kartus naudojosi kuro kortele, kuri leido užsipilti kuro į jo asmeninį automobilį, nors jokių duomenų, kad Å¡is automobilis buvo naudojamas įmonės naudai ar jos interesams, byloje nebuvo pateikta. Dėl 1 500 Lt darbo užmokesčio dalies priteisimo apeliantė nurodo, kad teismas, priteisdamas 1 500 Lt už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki   2009-02-09, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas nurodytu laikotarpiu faktiÅ¡kai dirbo tik kelias darbo dienas, nes tuo laikotarpiu arba buvo nedarbingas, arba atostogavo.

Be to, atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovui už jo nedarbingumÄ mokėjo ne tik atsakovė, bet ir VSDFV, todėl teismas privalėjo į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti Å¡iÄ institucijÄ . Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovė nurodo, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas pagrįstai, todėl ieÅ¡kovui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-09 sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad Valstybinė darbo inspekcija nustatė LR DK 95 str. 1 d. pažeidimÄ , nes darbo sutartyje nebuvo nurodyta konkreti darbo vieta, todėl ieÅ¡kovas teigia, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tyrimo rezultatus ir pagrįstai konstatavo, kad darbo vieta nei sutartyje, nei pareiginiuose nuostatuose nėra nustatyta. Taip pat ieÅ¡kovas pažymi, kad atsižvelgiant į jo darbo funkcijas, jis privalėjo kontroliuoti Klaipėdoje esančių parduotuvių darbÄ , pats organizuodavo savo darbo laikÄ , namuose dirbdavo kompiuteriu ir atsižvelgiant į tai, kad tokio draudimo iÅ¡ darbdavio pusės nebuvo, nurodo, jog teismas padarė teisingas iÅ¡vadas, kad vadybininkas savo darbines funkcijas galėjo atlikti ir savo gyvenamojoje vietoje.

Todėl ieÅ¡kovas teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atleidimas iÅ¡ darbo pagal LR DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p., 9 p. yra neteisėtas. Teigia, kad byloje yra pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame nurodoma, kad jis nedarbingumo laikotarpiu nesinaudojo įmonės kuro kortele bei kad įmonės darbuotojams buvo leista piltis kurÄ Ä¯ darbo reikmėms naudojamus automobilius, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Dėl 1 500 Lt darbo užmokesčio dalies priteisimo ieÅ¡kovas nurodo, kad Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi tyrimÄ , nurodė, kad darbdavys, vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisdamas darbo apmokėjimo sÄ lygas, pažeidė LR DK 203 str., todėl ieÅ¡kovas teigia, kad darbdavys privalo kompensuoti ne vidutinio darbo užmokesčio skirtumÄ nuo nustatyto ar realaus atlyginimo, o skirtumÄ nuo sulygto darbo užmokesčio.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčas tarp Å¡alių kilo dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal LR DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p., 9 p. teisėtumo bei su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-10-01 tarp Å¡alių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas į darbÄ UAB „Vilbalas“ vadybininku ir nustatytas 1 300 Lt darbo užmokestis (t. 1, b. l. 13–15). IeÅ¡kovas organizavo Klaipėdoje prekybos centruose „Studlendas“ ir „BIG“ esančių atsakovės parduotuvių darbÄ . 2009-02-09 įsakymu Nr. DA-09/05 ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, t. y. už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be pateisinamos priežasties bei už pasinaudojimÄ pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų ir turto pasisavinimo (t. 1, b. l. 25).

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad atsakovė neįrodė, jog drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus – skirta teisėtai ir pagrįstai, todėl laikyta, jog ieÅ¡kovÄ atsakovė iÅ¡ darbo atleido neteisėtai. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ bei įvertinusi bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis.LR DK 235 str. 2 d. iÅ¡dėstytas detalus Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sÄ raÅ¡as, kurio 9 punkte yra numatyta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikoma neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).

LR DK 235 str. 2 d. 9 p. nurodytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali bÅ«ti konstatuotas tik esant Å¡ių sÄ lygų visetui:

1) darbuotojas neatvyksta į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ );

2) darbuotojas neatvyksta į darbÄ be svarbių priežasčių. LR DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡o, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertinama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ , tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ tenka darbuotojui (ieÅ¡kovui) (LR CPK 178 str.).

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovas 2009 m. vasario 3–5 dienomis buvo darbe. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad tarp Å¡alių sudarytoje darbo sutartyje kaip ieÅ¡kovo darbo vieta nurodyta UAB „Vilbalas“, Klaipėda (t. 1, b. l. 13). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2009-02-17 raÅ¡tu Nr. SD-3875 informavo ieÅ¡kovÄ , kad darbdaviui Valstybinės darbo inspekcijos reikalavime yra nurodyta paÅ¡alinti LR DK 95 str. 1 d. nustatytus pažeidimus – kiekvienoje darbo sutartyje nurodyti konkretų struktÅ«rinį padalinį (t. 1, b. l. 23–24). 2009 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje ieÅ¡kovui 2009 m. vasario 3–5 dienos pažymėtos pravaikÅ¡tos ir kitokio neatvykimo į darbÄ be svarbios priežasties žyma „PB“ (t. 1, b. l. 150).

Atkreiptinas dėmesys, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys yra prieštaringi. 2009-02-05 pareiškimuose J. B. nurodė, kad 2009 m. vasario 3–4 dienomis, jai dirbant PC „Studlendas“, ieškovas darbe nepasirodė, o G. V. nurodė, kad ieškovas 2009 m. vasario 3–4 dienomis nepasirodė jai dirbant PC „BIG“ (t. 1, b. l. 71–72). Tačiau 2009 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis G. V. 2009 m. vasario 3–4 dienomis dirbo tik PC „Studlendas“ (t. 1, b. l. 145).

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2009-02-02 informavo atsakovę apie tai, kad jo nedarbingumo laikotarpis baigėsi bei      2009-02-05 ryte teiravosi, kokių veiksmų jam imtis (t. 1, b. l. 70, 169). 2009-02-06 pareiÅ¡kime atsakovei L. R. patvirtino, kad 2009-02-05 ieÅ¡kovas buvo atvykęs į darbÄ PC „Studlendas“. 2009-02-06 darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas dirbo 8 val. (t. 1, b. l. 150). Ä®vertinus atsakovės direktoriaus 2008-12-10 įsakymu Nr. 06 patvirtintus vadybininko pareiginius nuostatus (t. 1, b. l. 137–140) bei tai, kad ieÅ¡kovo darbo sutartyje nebuvo nurodyta konkreti jo darbo vieta, yra pakankamas pagrindas vertinti, kad ieÅ¡kovas savo darbo funkcijas galėjo atlikti ir ne atsakovės struktÅ«rinių padalinių patalpose.

Nustačius paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovas 2009 m. vasario 3–6 dienomis nepadarė LR DK 235 str. 2 d. 9 p. numatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, todėl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Nustačius, kad ieÅ¡kovas atleistas nepagrįstai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija bei motyvais dėl 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieÅ¡kovui.Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepadarė LR DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p. nurodytų pažeidimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė prašė ieÅ¡kovÄ pasiaiÅ¡kinti, kodėl savo nedarbingumo laikotarpiu Å¡is naudojosi įmonės kreditine kortele pilant kurÄ . Atsakovė teigė, jog ieÅ¡kovas pasinaudojo pareigomis siekdamas gauti neteisėtų pajamų, pasisavino įmonei priklausantį turtÄ . Å iuo atveju sprendžiant klausimÄ , ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, bÅ«tina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarkÄ reglamentuojančius aktus. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas darbui naudojo savo automobilį.

IÅ¡ ieÅ¡kovo ir tuo metu įmonės direktoriaus pavaduotoju dirbusio E. S. susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu matyti, kad atsakovė buvo davusi sutikimÄ ieÅ¡kovui darbo reikalas naudoti savo automobilį ir asmeninio automobilio remonto iÅ¡laidas apmokėti įmonės lėšomis (t. 1, b. l. 36). Dėl to atsakovės teiginiai, jog ieÅ¡kovas neteisėtai pasinaudojo įmonės pinigais, atmesti pagrįstai. Apeliantė nurodė, jog ieÅ¡kovas su įmonės kuro kreditine kortele neteisėtai pylėsi degalus, tačiau duomenų, nustatančių nuosavo automobilio naudojimo sÄ lygas, ribas, kuro sunaudojimo normas, atsakovė nepateikė.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga bei bylos medžiaga buvo nustatyta, kad tuo metu, kai ieÅ¡kovas pylėsi degalus, jis atliko darbo funkcijas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas neneigė, jog ligos laikotarpiu jis 2008-12-25, 2008-12-26, 2008-12-30 mokėjo įmonės kuro kortele už degalus, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo nedarbingumo laikotarpiu elektroniniu paÅ¡tu atliko užklausimus, vyko į susirinkimÄ Vilniuje, 2008-12-24 pasirašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 3215055 (t. 1, b. l. 19).

Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, nustatančių kuro naudojimo sÄ lygas bei normas, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas pažeidė taisykles, reglamentuojančias įmonei priklausančio turto naudojimÄ . Be to, pažymėtina, kad dėl įmonės turto pasisavinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2009-07-09 nutarimu buvo nutrauktas nustačius, jog ieÅ¡kovo veikoje nėra nusikaltimo požymių.

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 1 500 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį priteisimo nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija 2009-02-17 konstatavo, jog vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisdamas darbo apmokėjimo sÄ lygas, darbdavys pažeidė LR DK 203 str.. Tačiau kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad ieÅ¡kovui 2008 m. lapkričio–2009 m. sausio mėnesiais iÅ¡ esmės nedirbant, o atostogaujant ar sergant, neturi bÅ«ti iÅ¡mokėta sumažinta darbo užmokesčio dalis. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2008 m. lapkričio 1–5 dienomis sirgo, 6–30 dienomis atostogavo (t. 1, b. l. 153); 2008 m. gruodžio mėnesio 1–5 dienomis sirgo, 8–19 dienomis dirbo, 22–31 dienomis sirgo (t. 1, b. l. 152), 2009 m. sausio mėnesį sirgo (t. 1, b. l. 151).

Atsakovė pateikė patikslintus duomenis apie piniginių sumų iÅ¡mokėjimÄ ieÅ¡kovui, iÅ¡ jų matyti, kad ieÅ¡kovui už 2008 m. gruodžio mėnesį dirbtas darbo dienas buvo sumokėta 333,33 Lt darbo užmokesčio skirtumas nuo 1 300 Lt iki 2 000 Lt. Be to, tokie duomenys buvo pateikti ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 63, t.

2. b. l. 31). Teismo posėdyje ieÅ¡kovas patvirtino, kad minėtÄ sumÄ gavo. Nedarbingumo ir atostogų laikotarpis buvo apmokėti dar iÅ¡ nesumažinto darbo užmokesčio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 1 500 Lt priteisimo naikintina. Kita sprendimo dalis pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmės tinkamai taikius ir aiÅ¡kinus materialinės ir proceso teisės normas paliktina nepakeista (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Dėl apeliantės teiginių, jog į bylos nagrinėjimÄ teismas privalėjo įtraukti VSDFV, kadangi teismui turėjo kilti abejonė dėl fiktyvios ieÅ¡kovo ligos, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju fiktyvi liga nesusijusi su ginčo dalyku – ieÅ¡kovo atleidimu Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas.

Be to, Å¡is klausimas nebuvo spręstas pirmosios instancijos teisme, todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.). LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, tai bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 600 Lt iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba, bei 280 Lt iÅ¡laidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atsakovė patyrė 3 000 Lt iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba, bei 861 Lt žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ . IÅ¡nagrinėjus bylÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies (85 proc.), o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina jo patenkintų reikalavimų daliai proporcinga turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis – 2 448 Lt.

Dalį ieÅ¡kinio reikalavimų atmetus atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 579 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (LR CPK 98 str.). Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos įskaitytinos į analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ , todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1 869 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ atsakovės – 780 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 79 str., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

Kasacinio teismo patirtos 48,15 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iÅ¡ Å¡alių proporcingai patenkintų reikalavimų dalims – iÅ¡ atsakovės priteistina 40,92 Lt, o iÅ¡ ieÅ¡kovo – 7,22 Lt. Atsižvelgus i tai, kad ieÅ¡kovui priteistina iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nėra didelė ir nebÅ«tų proporcinga iÅ¡ieÅ¡kojimo vertei, Å¡i suma iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei nepriteistina (LR CPK 2 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-09 sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui A.

V. iÅ¡ atsakovės UAB „Vilbalas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Balionų karaliai“) priteista 1 500 Lt neiÅ¡mokėto darbo dalis.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .             Pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .Priteisti ieÅ¡kovui A. V. iÅ¡ atsakovės UAB „Vilbalas“ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas –1869 Lt.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vilbalas“ 780 Lt žyminio mokesčio ir 40,92 Lt teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-09 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rai sugrÄ Å¾inti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 30-2-00042-09.Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ä®mokos mokėjimo kvitÄ apie valstybei sumokėtÄ Å¾ymini mokestį ir paÅ¡to iÅ¡laidas bÅ«tina pateikti teismui. Kolegijos pirmininkė                                                                                            Albina Pupeikienė             Kolegijos teisėjai                                                                                            Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis