2021-06-23 Nr. AB-13379-3-65-3-00107-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-599-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00107-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą atsakovui A. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kupiškio komunalininkas“ (toliau – ir Bendrovė) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo A. L. priteisti 47,5 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS-278 patvirtino Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir 2013 m. nuostatai), o 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-337 patvirtino naujus Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir 2016 m. nuostatai). Bendrovė pažymėjo, kad pagal 2013 m. nuostatų 6 punktą ir 2016 m. nuostatų 9 punktą, vietinę rinkliavą administruoja paslaugos teikėjas, vykdantis vietinės rinkliavos mokėtojų registro tvarkymą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą, surinkimo organizavimą ir apskaitą, mokėjimo kontrolę. Kupiškio rajone šios paslaugos teikėjas pagal pasirašytas 2015 m. balandžio 14 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. B5-04.14.02 ir pagal 2018 m. balandžio 16 d. gatvių apšvietimo tinklų eksploatacijos, sanitarijos ir teritorijų valymo, viešųjų zonų ir kapinių priežiūros paslaugų sutartį Nr. B5-106 yra pareiškėjas. Pagal Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 2 d. įgaliojimą Nr. SI-1, UAB „Kupiškio komunalininkas“ yra įgaliota atlikti visus procesinius veiksmus, iš nemokių gyventojų išieškant vietinės rinkliavos mokesčius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kupiškio komunalininkas“ prašymą patenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo A. L. priteisė 22 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) esančioje gyvenamosios paskirties patalpoje ginčo laikotarpiu buvo deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta. Pareiškėjo apskaičiavimu, per ginčo laikotarpį A. L. privalėjo sumokėti 47,5 Eur vietinės rinkliavos, Bendrovė apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovą informavo pranešimais.

5. Pacitavęs Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą, teismas pažymėjo, kad Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administruoja pareiškėjas (2013 m. nuostatų 6 punktas, 2016 m. nuostatų 9 punktas). Aptaręs 2013 m. nuostatų 2.3, 2.4 ir 3.1 punktų bei 2016 m. nuostatų 2.6, 3.1 ir 3.2 punktų bei šių nuostatų 1 priedo nuostatas, teismas nurodė, kad vadovaujantis 2013 m. nuostatų 2.3 ir 2.4 punktais bei 2016 m. nuostatų 2.3 ir 3 punktais, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Kupiškio rajono savivaldybėje. Atsižvelgęs į tai, kad A. L. gyvenamoji vieta ginčo laikotarpiu buvo deklaruota Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, teismas sprendė, kad jis yra atsakingas už vietinės rinkliavos mokėjimą.

6. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

7. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti per 2015 m. liepos 1 d.–2018 m. sausio 1 d. laikotarpį nesumokėtą 47,5 Eur vietinę rinkliavą; su prašymu priteisti vietinę rinkliavą į teismą jis kreipėsi 2020 m. balandžio 16 d.

8. Teismas nurodė, kad administracinių teismų praktikoje yra suformuotas nuoseklus aiškinimas, jog nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytas senaties terminas, taigi, nagrinėjamu atveju taikomos Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), nustatančios, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio, t. y. savo iniciatyva.

9. Atsižvelgęs į ginčo dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisiniams santykiams taikomą nurodytą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą, teismas padarė išvadą kad vietinės rinkliavos išieškojimui už 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpį yra pasibaigęs senaties terminas, todėl Bendrovės prašymą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą tenkino iš dalies: prašymo dalį dėl 25,5 Eur vietinės rinkliavos už 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpį priteisimo atmetė ir pareiškėjui priteisė 22 Eur vietinės rinkliavos, nesumokėtos per 2017 m. sausio 1 d.–2018 m. sausio 1 d. laikotarpį.

III. 10. Pareiškėjas UAB „Kupiškio komunalininkas“ apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Bendrovės prašymą tenkinti visiškai ir jai iš atsakovo A. L. priteisti 47,5 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

11. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jam nebuvo priteista 25,5 Eur vietinė rinkliava iš atsakovo, susidariusios nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir teigia, kad Mokesčių administravimo įstatymas nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis, vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reguliavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką (Mokesčių administravimo įstatymo 1 straipsnis), t. y. kaip reikia administruoti mokesčius, kurie mokami į valstybės biudžetą. Pareiškėjas aptaria Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą biudžeto sąvoką ir teigia, kad vietinės rinkliavos mokestis už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą į Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą mokesčių sąrašą nepatenka. Atsižvelgusi į tai, Bendrovė daro išvadą, kad vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis ir taikyti senaties terminą, kaip nurodyta šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje, vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą negalima.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovo A. L. už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjui priteisimo.

13. Nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Kupiškio komunalininkas“ 2020 m. balandžio 16 d. su 2020 m. balandžio 8 d. prašymu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo priteisti už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. nesumokėtą vietinę rinkliavą – 47,5 Eur. Pirmosios instancijos teismas Bendrovės prašymui pritaikė priverstinio išieškojimo senaties terminą ir nesumokėtos rinkliavos dalį priteisė tik už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. – 22 Eur. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo prašymą tenkinti visiškai. UAB „Kupiškio komunalininkas“ nuomone, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis negalėjo būti taikomas.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama Bendrovės nustatytų apeliacinio skundo ribų.

15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas, kaip minėta, apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis negalėjo būti taikomas, kadangi vietinės rinkliavos mokestis už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą į Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą mokesčių sąrašą nepatenka.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-253-146/2017, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3647-968/2019, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios nėra pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia Bendrovė, šiuo atveju turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-998-415/2021).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal minėto pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

19. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 47,5 Eur vietinės rinkliavos skola už ginčo laikotarpį atsakovui buvo apskaičiuota dar 2018 m. (b. l. 3), o pranešimas apie susidariusią 47,5 Eur vietinės rinkliavos skolą ir prašymas ją sumokėti atsakovui buvo siųstas 2019 m. spalio mėnesį (b. l. 5), t. y. galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., ir ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

20. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl nuo 2015 m. liepos 1 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi su 2020 m. balandžio 8 d. prašymu, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2020 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2020 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovo A. L. priteisė vietinę rinkliavą tik už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-505-556/2021 iš esmės analogišku atveju buvo taikoma nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojanti Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostata, tačiau pereinamojo laikotarpio teisinis reguliavimas joje nebuvo analizuotas. Atsižvelgusi į tai, nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais teisėjų kolegija nesivadovauja.

22. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškinio senaties terminas daliai pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo buvo praleistas, todėl nepagrįstai tenkino tik jo prašymo dalį. Atsižvelgus į tai, UAB „Kupiškio komunalininkas“ apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą tenkinti.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kupiškio komunalininkas“ iš atsakovo A. L. priteisti 47,5 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė