be3bbe06-b147-4b33-9d7c-1ec6dc50347f · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-688-530/2015;Teisminio proceso Nr.1-20-9-00755-2013-5;Procesinio sprendimo kategorijos: (S)  1.2.14.1.1.,2.1.7.4., 2.1.15.1.1.,2.1.15.1.2., 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. spalio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistosios S. G. gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiajai O.

C., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios O. C. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., ir jai skirta 10 (deÅ¡imties) MGL, t.y. 376,60 (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 60 ct) dydžio bauda. S. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. iÅ¡teisinta, neįrodžius, jog kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas dalinai. IÅ¡ S. G. priteista 34,75 Eur (trisdeÅ¡imt keturi eurai, 75 ct) turtinės žalos ir 250,00 Eur (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, O. C. naudai.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: S. G. nuteista už tai, kad ji 2013 m. birželio 11 d., 17.25 val., veikdama su mažamečiais K.

C., gim. 2003 m. ir E. K., gim. 2000 m., kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, turėdama vieningÄ tyčiÄ apgaulės bÅ«du savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , pasitelkusi mažamečius K. C. ir E. K., kurie neteisėtai jai perdavė O. C. iÅ¡duotÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir kortelės vartotojo slaptažodį, juos neteisėtai panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti, t.y. (duomenys neskelbtini) banko kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į (duomenys neskelbtini) bankomatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir surinkusi PIN kodÄ iÅ¡ O.

C. sÄ skaitos apgaulės bÅ«du pagrobė 290 Lt, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 215 str. 1 d..S. G. iÅ¡teisinta dėl to, kad 2013 m. birželio 11 d., 17.25 val., veikdama su mažamečiais K. C. ir E. K., turėdama vieningÄ tyčiÄ apgaulės bÅ«du savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , pasitelkusi minėtus mažamečius, kurie neteisėtai jai perdavė nukentėjusiajai O. C. iÅ¡duotÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir kortelės vartotojo slaptažodį, juos neteisėtai panaudojo finansinėms operacijoms inicijuoti, t.y. (duomenys neskelbtini) banko kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į (duomenys neskelbtini)“ bankomatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir surinkusi PIN kodÄ iÅ¡ O.

C. sÄ skaitos apgaulės bÅ«du pagrobė 290 Lt.S. G. iÅ¡teisinta dėl to, kad 2012 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, veikdama kartu su mažamečiais K. C., gim. 2003 m. ir E. K., gim. 2000 m., kurie nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, turėdama tikslÄ pagrobti O. C. priklausančius juvelyrinius dirbinius - du auksinius žiedus, prikalbėjo mažamečius K. C. ir E. K. paimti iÅ¡ O. C. namų, esančių (duomenys neskelbtini)., sekcijoje, papuoÅ¡alų dėžutėje buvusius juvelyrinius dirbinius, tokiu bÅ«du mažamečiai K.

C. ir E. K. 2012 m. liepos mėn. tiksli data tyrimo metu nenustatyta, teisėtai patekę į O. C. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ sekcijoje buvusios papuoÅ¡alų dėžutės pagrobė svetimÄ - O. C. priklausančius auksinį vestuvinį žiedÄ - 1500 Lt vertės bei moteriÅ¡kÄ auksinį žiedÄ â€“ 500 Lt vertės, tokiu bÅ«du pasitelkusi mažamečius pagrobė svetimÄ - O. C. 2000 Lt vertės priklausantį turtÄ .Nukentėjusioji O. C. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti 2015 m. gegužės 21d. nuosprendį.

PeržiÅ«rėti bylÄ dar kartÄ , kad jai bÅ«tų grÄ Å¾inta 290 Lt už banko kortelę ir 2000 Lt už žiedus. Skunde nurodė, kad nesutinka su nuosprendžiu dėl banko kortelės bei žiedų vagystės. Sandra grÄ Å¾ino tik skolÄ 160 Lt. NegrÄ Å¾ino nei cento už banko kortelę 290 Lt. Nesutinka ir su moralinės žalos atlyginimu, nes po tų įvykių nukentėjusiajai prasidėjo depresija, pablogėjo sveikata, nukentėjusioji antros grupės invalidė, sunku vaikščioti, per kaltinamÄ jÄ turi daug iÅ¡laidų ir nori, kad bÅ«tų atlyginta moralinė 1500 Eur žala.

Be to, S vyras prašė E. K., kad keistų parodymus. Grasino nukentėjusiosios sÅ«nui Klaudijui, žadėjo įkiÅ¡ti į Å¡aldytuvÄ ir pakasti. Yra įsitikinusi, kad žiedus pavogė kaltinamoji. Nukentėjusioji O. C. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė R.Oželienė ir kaltinamosios S. G. gynėjas advokatas E.Senovaitis prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.Nukentėjusios O. C. apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

IÅ¡ nukentėjusiosios O. C. apeliacinio skundo matyti, jog ji iÅ¡ esmės nesutinka su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu bei mano, kad dėl žiedų vagystės S. G. iÅ¡teisinta nepagrįstai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , iÅ¡tyrusi įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai kvalifikavo padarytas veikas ir priėmė teisingÄ , motyvuotÄ ir bylos duomenimis pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

Taip pat teisėjų kolegija sutinka, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog S. G. padarė  nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str. 1 d. Pagal BK 178 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . BK 178 str. nusikalstamos veikos objektas yra visų rÅ«Å¡ių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ .IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas S. G. kaltės dėl atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d. klausimÄ , iÅ¡analizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, argumentavo, kodėl jie nelaikytini S. G. kaltę patvirtinančiais įrodymais, ir pagrįstai iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį grindė ne tik pačios kaltinamosios S. G. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, jų visuma ir logine seka.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji Ona C. S. G. kaltę grindžia išskirtinai savo įsitikinimu, nenurodydama jokių kitų duomenų S. G. kaltei patvirtinti. S. G. viso proceso metu savo kaltę dėl žiedų vagystės neigė ir tvirtino, kad žiedų nematė, vaikų neprašė, kad atneštų žiedus (T.2, b.l.29). Įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išskyrus gana prieštaringus mažamečio K. C. parodymus, jokių kitų duomenų, kurie pagrįstų S. G. kaltę dėl žiedų vagystės, nėra.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su įvykių eiga bei kaltinamosios ir nukentėjusiosios, taip pat liudytojų parodymais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡reikÅ¡tos abejonės dėl nepilnamečio liudytojo K. C. parodymų nenuoseklumo yra pagrįstos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. C. gim.2003 m. davė parodymus apie įvykius, kurie vyko tuo metu, kai jam buvo 9 metai. Pati nukentėjusioji teigė, jog žiedų pasigedo 2012m. liepos mėnesį, tačiau į policijÄ kreipėsi tik praėjus metams laiko.

K. C. yra nukentėjusios O. C. sÅ«nus, kuris pasak nukentėjusios ir papasakojo apie tai, kad S. G. prašė jo atneÅ¡ti mamos žiedus, kÄ jis ir padarė. K. C. teisme tvirtino, jog S. G. prašė atneÅ¡ti mamos žiedus, jis paėmė iÅ¡ stalčiuko, juos atnešė ir perdavė S. G., už tai gaudamas 40 Lt. Teigė jog tuo metu buvo jo draugas E. K., kuriam jis davė 20 litų. E. K. apklaustas teisme nurodė, kad jis nematė kaip K. ėmė O. C. žiedus ir juos perdavė S. G., bei kaip pastaroji sumokėjo pinigus.

Tačiau jis prisimena, kaip K. jam minėjo jog pardavė mamos žiedus, gavo pinigų ir kvietė jį į parduotuvę. Neigė gavęs 20 Lt.( t.2.b.l. 51). Vertinant K. C. parodymus akivaizdu, jog jis yra suinteresuotas Å¡ioje byloje, jam aktualu pateisinti savo elgesį prieÅ¡ mamÄ , nes bÅ«tent jis paėmė mamos žiedus iÅ¡ stalčiuko ir gavo 40 litų. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamosios kaltę apart nenuoseklių K. C. ir E. K. parodymų, todėl teismas priimdamas nuosprendį negali jais vadovautis kaip patikimais įrodymais kaltinamosios kaltei pagrįsti.

Pažymėtina, kad valstybinis kaltintojas bylÄ nagrinėjant teisme baigiamosiose kalbose prašė S. G. iÅ¡teisinti pagal LR BK 178str.1d., nesant įrodymų. TokiÄ pozicijÄ prokurorė palaikė ir nukentėjusios skundÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Prokurorės teigimu, tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji viena kitai turėjo daug pretenzijų, puoselėjo daug įvairių nuoskaudų. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, po to vėl atnaujintas ir bylÄ perdavus teismui, iÅ¡naudojus visas tyrimo galimybes, nebuvo galimybes įrodyti kaltės dėl visų nusikalstamų veikų, kuriomis S. G. buvo kaltinama (T.2, b.l. 95).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad S. G. pagal BK 178 str. 1 d., neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡teisinta pagrįstai (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog nukentėjusioji taip pat nesutinka su jai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.).

BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (kasacinė nutartis Nr. 2K-628/2013).

Remiantis teisės normose įtvirtintu reglamentavimu bei aktualia teismų praktika laikytina, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos turi bÅ«ti įrodytas, turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo yra kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, kad tarp kalto asmens veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji prašė priteisti 614,47 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , nurodydama, kad turtinę žalÄ patyrė dėl iÅ¡ jos sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) bankomato pagrobtų 84 Eur (290 Lt) ir dėl pavogtų dviejų auksinių vestuvinių žiedų (579,33 Eur).Tačiau pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas iÅ¡ S. G. 34,75 Eur turtinės žalos atlyginimo O.

C. naudai. Teisėjų kolegija su tokiu teismo sprendimu visiÅ¡kai sutinka dėl žemiai nurodytų priežasčių.Dėl kilusių pasekmių turi atsakyti asmuo, dėl kurio veiksmų tokios pasekmės kilo. Byloje nustatyta, jog S. G. pagrįstai iÅ¡teisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. padarymo, neįrodžius, jog kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Todėl, nors nukentėjusioji ir patyrė turtinę žalÄ , t.y. iÅ¡ jos buvo pavogti du auksiniai žiedai, tačiau Å¡ios pasekmės, kaip nustatė teismas, nebuvo S. G. nusikalstamos veikos pasekmė, todėl jai ir nekyla deliktinė atsakomybė atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalÄ .

BPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo konkrečiu atveju teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ atmesdamas nukentėjusios ieÅ¡kinį dalyje, dėl žiedų vagystės. Pirmosios instancijos teismas S. G. pripažino kalta padarius nusikalstamÄ veika, numatytÄ , BK 215 str. 1 d., todėl jai kyla deliktinė atsakomybė atlyginti  turtinę 84 (290 Lt) žalÄ dėl minėtÄ ja nusikalstama veika sukeltų pasekmių.

Tačiau įvertinus tai, jog dalis patirtosios turtinės žalos jau yra atlyginta, tai patvirtina 2014 m. spalio 12 d. liudytojo apklausos protokolo duomenys (T.1, b.l. 38), kur nurodyta, jog Sandra G. O. C. yra grÄ Å¾inusi tik 170 litų, o nukentėjusioji Å¡iÄ aplinkybę yra patvirtinusi savo paraÅ¡u, nurodydama, kad protokolÄ perskaitė, suraÅ¡yta teisingai. Tai reiÅ¡kia, jog neatlyginta tik dalis dėl nepadarytos BK 215 str. 1 d. nusikalstamos veikos turtinės žalos, t.y. 34,75 Eur, kuriÄ teismas ir priteisė.

Teismas nepagrįstais laiko nukentėjusiosios argumentus, jog atlygintoji skola yra susijusi su kitais santykiais, kadangi tiek civiliniame ieÅ¡kinyje (T. 2, b.l. 25), tiek anksčiau minėtame protokole (t.1, b.l.38) nukentėjusioji yra nurodžiusi, jog S. G. yra grÄ Å¾inusi 170 Lt, o įrodymų, kurie paneigtų  aplinkybę, jog pinigai grÄ Å¾inti dėl nusikaltimu padarytos nusikalstamos veikos atlyginimo, O. C. nepateikė. Nukentėjusioji O. C. taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu ir praÅ¡o jai priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Kai dėl kaltininko (nuteistojo) padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalÄ , jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, jÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine iÅ¡raiÅ¡ka), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Å ie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tai yra  teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas, tačiau teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kos kategorijos bylose priteisiamas sumas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Å¡iuos klausimus reglamentuojančias teisės normas.

Teismas sprendė, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos padarymo patyrė stresÄ , kadangi buvo įtrauktas jos mažametis sÅ«nus. Teismui taip pat nekilo abejonių, kad dėl nusikaltimo padarymo nukentėjusioji O. C. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalÄ padariusio asmens – nuteistosios – interesų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patirta neturtinė žala yra 250 Eur.

Nors apeliantė ir nurodė, jog jai dėl įvykių stipriai pablogėjo sveikata, prasidėjo depresija, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, ji nepateikė. Tai, jog apeliantė yra antros grupės invalidė ir jai sutrikusi eisena, taip pat nėra pagrindu neturtinei žalai padidinti, kadangi minėti sveikatos sutrikimai nėra  S. G. nusikalstamos veikos pasekmė. Kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su priteistu neturtinės žalos dydžiu.Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo S. G. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 63,69 Eur ( T.2., b.l.87). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. G. nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamosios proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: nukentėjusiosios O.

C. apeliacinį skundÄ atmesti.          Kolegijos pirmininkė                                                                             Danutė Giačaitė                                           Teisėjai:                                                                                              Kęstutis Dargužis                                                                                                   JÅ«ratė Jakubonienė                                                                                                                             Â