2024-09-25 Nr. AB-13690-3-63-3-01130-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-918-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01130-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse pareiškimą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse (toliau – ir Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3.3, 3.7 papunkčiai, 5 punktas ta apimtimi, kuria nustato, jog asmenys, veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus, privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotuose žemės sklypuose, bet neįregistruotuose Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) arba, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, teritorijose iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punktui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.83 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalies ir 15 dalies 5 punktui, 14 straipsnio 6 dalies 9 punktui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 2 straipsnio 14 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Administravimo nuostatai) 4.3 papunkčiui;

1.2. ištirti, ar Taisyklių 3.7 papunktis, 5 punktas ir 8.3 papunktis ta apimtimi, kuria nustato, jog asmenys, veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus, privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose, atlikdami šioje teritorijoje esančios atliekų konteinerių aikštelės ir (ar) konteinerių stovėjimo vietos valymo darbus neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 4 punktui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir Teisėkūros pagrindų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktams, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsniui, 28 straipsnio 7 daliai ir 32 straipsniui;

1.3. ištirti, ar Taisyklių 3.7, 3.10 papunkčiai, 5 punktas ta apimtimi, kuria nustato, jog asmenys, veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus, privalo užtikrinti švarą ir tvarką visose tvarkomose teritorijose, neišskiriant teritorijų į kurias patekimas yra apribotas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 36 punktui, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 621, 622 dalims, 25 straipsniui, 28 straipsnio 7 daliai;

1.4. ištirti, ar Taisyklių 3.3, 3.7, 3.9 papunkčiai, 5 punktas, 8.2 papunktis ta apimtimi, kuria nustato, jog asmenys, veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus, privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose, atlikdami želdinių, tarp jų ir savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdinių, priežiūros ir tvarkymo darbus, neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 4 punktui, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktams, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktui, 14 straipsnio 1 daliai;

1.5. nustačius, kad nurodytos Taisyklių nuostatos neatitinka nurodytų teisės aktų nuostatų, pripažinti jas prieštaraujančiomis šiems teisės aktams.

2. Pareiškėjas pareiškimą grindė šiais argumentais:

2.1. Pagal galiojančius teisės aktus Tarybai nėra suteikti įgaliojimai nustatyti, kad faktiškai naudojamai teritorijai (tvarkomai teritorijai) yra priskiriama teritorija prie daugiabučių gyvenamųjų namų, apimanti teritorijų planavimo dokumentu prie pastato ar jų grupės suplanuotą žemės sklypą, bet neįregistruotą NTR arba, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, teritoriją iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 m nuo pastatų išorinių atitvarų.

2.2. Taisyklių nuostatos, įpareigojančios asmenis užtikrinti švarą ir tvarką faktiškai naudojamose teritorijose, prieštarauja ir VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.

2.3. Savivaldybė, negalėdama nustatyti (įrodyti) daugiabučiams gyvenamiesiems namams priskirtose teritorijose, į kurias nėra apribotas patekimas, išmestų atliekų priklausymo konkrečiam atliekų turėtojui ar atliekų darytojui fakto, turėtų pačios organizuoti šių bešeimininkių tvarkymą. Atliekų turėtojai negali būti įpareigojami jokia forma apmokėti už bešeimininkių atliekų tvarkymą. Todėl Taisyklių 3.7 papunktis, 5 punktas ir 8.3 papunktis ta apimtimi, kuria nustato, jog asmenys, veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus, privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose, atlikdami šioje teritorijoje esančios atliekų konteinerių aikšteles ir (ar) konteinerių stovėjimo vietas valymo darbus neatitinka VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto proporcingumo principo ir šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto aiškumo principo, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, 28 straipsnio 7 dalies nuostatų ir 32 straipsnyje įtvirtinto principo „teršėjas moka“.

2.4. Taryba, Taisyklėse nustatydama daugiabučių namų patalpų savininkams ar bendrojo naudojimo objektų valdytojams pareigą išrinkti tvarkomoje teritorijoje, į kurią patekimas nėra apribotas, atsiradusias šiukšles, kurių išrinkimas ir tvarkymas finansuojamas įstatyme numatytų gamintojų ir importuotojų pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis, perkelia savivaldybei įstatymu pavestą šiukšlių tvarkymo organizavimo pareigą kitiems asmenims ir tuo pačiu numato papildomą apmokėjimą už tų pačių šiukšlių išrinkimą ir valymą bei pažeidžia principą „teršėjas moka“.

2.5. Taisyklių 3.7, 3.10 papunkčiai, 5 punktas ta apimtimi, kuria nustato, jog asmenys, veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus, privalo užtikrinti švarą ir tvarką visose tvarkomose teritorijose, neišskiriant teritorijų į kurias patekimas yra apribotas, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 621, 622 dalių, 25 straipsnio, 28 straipsnio 7 dalies nuostatų.

2.6. Įvertinus Taisyklių ir Želdinių taisyklių nuostatas, darytina išvada, jog administracinė atsakomybė už analogiško reikalavimo nesilaikymą (želdynų priežiūrą ir tvarkymą pagal tuose pačiuose Savivaldybės ir Aplinkos ministro patvirtintuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus) nustatyta skirtinguose savivaldybės tvirtinamuose norminiuose teisės aktuose. Toks reglamentavimas prieštarauja teisinio tikrumo ir aiškumo principams, sukuria prielaidas asmenims šį reglamentavimą suprasti dviprasmiškai ir prieštaringai. Esant dviprasmiškoms ir neaiškioms minėtų taisyklių nuostatoms, yra visiškai neaiški šių normų taikymo apimtis. Tai sudaro sąlygas šį teisės aktą taikantiems asmenims skirtingai interpretuoti jo nuostatas, o asmenims sukuria teisinį neapibrėžtumą, neužtikrina teisinio saugumo. Neaiškus ir nekonkretus teisinis reguliavimas sudaro prielaidas dviprasmiškam šio akto aiškinimui bei taikymui. Nagrinėjamu atveju minėtuose norminiuose teisės aktuose nustatytuoju reglamentavimu sudaromos sąlygos Savivaldybės administracijos pareigūnams, atliekantiems administracinio nusižengimo tyrimą, taikyti atsakomybę tiek Taisyklių, tiek ir Želdynų taisyklių pagrindu.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl Taisyklių neatitikimo teisės aktams pripažinti nepagrįstu.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Taisyklės neprieštarauja CK, VAĮ, Vietos savivaldos įstatymui, Bendrijų įstatymui, Atliekų tvarkymo įstatymui, Želdynų įstatymui, Žemės įstatymui, Administravimo nuostatams.

4.2. Taisyklių 3.3 papunktis savo esme vertintinas kaip blanketinė nuoroda. Žemės sklypo sąvoka apibrėžta Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje. Teritorijų planavimo dokumentų sąvoka apibrėžta Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 punkte. Teritorijos sąvoka apibrėžta Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 21 punkte.

4.3. Taisyklių 3.9 papunktis yra blanketinė nuoroda, skirta įgyvendinti ir kitus teisės aktus, ir kuria nėra nustatomos įstatyme nenumatytos pareigos, susijusios su želdynų ir želdinių priežiūra ir tvarkymu. Taisyklių 3.10 papunktyje yra numatyta viena iš Taisyklių sąvokų, kurios turinys vertintinas ir suvokiamas išimtinai Taisyklių kontekste (tiksle). Teismų praktikoje taikomas turinio viršenybės prieš formą principas, todėl būtina vertinti Taisyklių 5 punkto sąvokos turinį. Šiuo atveju neišskiriami konkretūs asmenys, t. y. ar tai savivaldybės vykdomosios institucijos, ar kiti bet kurie juridiniai ar fiziniai asmenys. Todėl tai realiai blanketinė nuoroda, o želdynų ir želdinių savininkų bei valdytojų teisės ir pareigos detalizuotos Želdynų įstatymo 27 straipsnyje (arba 15 str. 1 d. galiojusi redakcija iki 2021 m. spalio 30 d.). Taisyklių 5 punktas realiai atkartoja ir CK 2.132 straipsnyje įtvirtintą asmenų teisę sudarinėti sandorius per atstovus.

4.4. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punktas nedetalizuoja savivaldybės funkcijų želdinių priežiūros kontekste, todėl Savivaldybei apsiėmus prižiūrėti visus želdinius, esančius Savivaldybės teritorijoje, Savivaldybė pažeistų detalizuotas želdynų ir želdinių savininkų bei valdytojų teisės ir pareigas numatytas Želdynų įstatymo 27 straipsnyje (arba 15 str. 1 d., galiojusi redakcija iki 2021 m. spalio 30 d.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punkto formuluotę akivaizdu, jog kalbama apie administravimo / kontrolės mechanizmą, kuris ir turi užtikrinti švarą ir tvarką. Jeigu Savivaldybė negalėtų nustatyti taisyklių ir kontrolės mechanizmo, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punktas netektų prasmės, o pačios Savivaldybės vidinės taisyklės ir kontrolė reikštų vidaus administravimą, pvz., pagal Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnio 6 dalies 2 punktą.

4.5. Administravimo nuostatai yra poįstatyminis aktas, juo asmenims negali būti ir nėra nustatomos (pvz., išplečiamos ar siaurinamos) įstatyme nenumatytos pareigos, susijusios su želdynų ir želdinių priežiūra ir tvarkymu, todėl šios taisyklės aiškintinos Želdynų įstatymo nuostatų kontekste, tiksliau Želdynų įstatymo 27 straipsniu įtvirtintų želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų teisių ir pareigų kontekste. Taisyklės ir pareiškėjo nurodyti teisės aktai nekonkuruoja tarpusavyje dėl skirtingos paskirties. Taisyklės nepažeidžia ir pareiškėjo nurodytų, teisės aktuose įtvirtintų principų, t. y. VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto proporcingumo principo ir šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto aiškumo principo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės srityse pareiškimą tenkino – pripažino, kad:

5.1. Taisyklių 3.3, 3.7 papunkčiai, 5 punktas ta apimtimi, kuria nustato, jog asmenys, veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus, privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotuose žemės sklypuose, bet neįregistruotuose NTR arba, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, teritorijose iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 m nuo pastatų išorinių atitvarų, prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 4 punktui, CK 4.83 straipsnio 4 daliai, Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir 15 dalies 5 punktui, 14 straipsnio 6 dalies 9 punktui, Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 daliai, Administravimo nuostatų 4.3 papunkčiui;

5.2. Taisyklių 3.7 papunktis, 5 punktas ir 8.3 papunktis ta apimtimi, kuria nustato, jog asmenys, veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus, privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose, atlikdami šioje teritorijoje esančios atliekų konteinerių aikšteles ir (ar) konteinerių stovėjimo vietas valymo darbus prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 4 punktui, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktams, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniui, 28 straipsnio 7 daliai ir 32 straipsniui;

5.3. Taisyklių 3.7, 3.10 papunkčiai, 5 punktas ta apimtimi, kuria nustato, jog asmenys, veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus, privalo užtikrinti švarą ir tvarką visose tvarkomose teritorijose, neišskiriant teritorijų į kurias patekimas yra apribotas, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punktui, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 621 , 622 dalims, 25 straipsniui, 28 straipsnio 7 daliai;

5.4. Taisyklių 3.3, 3.7, 3.9 papunkčiai, 5 punktas, 8.2 papunktis ta apimtimi, kuria nustato, jog asmenys, veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus, privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose, atlikdami želdinių, tarp jų ir savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdinių, priežiūros ir tvarkymo darbus, prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 4 punktui, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktams, Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktui, 14 straipsnio 1 daliai.

6. Vertindamas pareiškėjo pareiškimo pirmąjį reikalavimą, teismas pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo reglamentavimas suteikia atsakovui teisę inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimą, tačiau Vietos savivaldos įstatymas ar kiti teisės aktai nesuteikia jam kompetencijos kitais būdais, nei nustatyti teisės aktuose, suformuoti teritoriją, siekiant įgyvendinti jos tvarkymo ir švaros palaikymo tikslą. Tarybai nėra suteikta kompetencija nustatyti, kad naudojamai teritorijai yra priskiriama tvarkoma teritorija pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotuose žemės sklypuose, bet neįregistruotuose nekilnojamojo turto registre arba, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą pastato jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, teritorijose iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 m nuo pastatų išorinių atitvarų. Teismas darė išvadą, kad galiojantis reglamentavimas suteikia atsakovui teisę inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų, reglamentuojančių teritorijų prie daugiabučių namų tvarkymą, rengimą. Ši teisė turi būti įgyvendinama taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymuose suformuoti teisės principai ir teisės nuostatos, susijusios su teritorijų planavimu ir asmenų pareigomis.

7. Teritorijų planavimo įstatymas suteikia atsakovui teisę inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimą, tačiau Vietos savivaldos įstatymas ar kiti teisės aktai nesuteikia jam kompetencijos kitais būdais, nei nustatyti teisės aktuose, suformuoti teritoriją, siekiant įgyvendinti jos tvarkymo ir švaros palaikymo tikslą. Taigi, pagal galiojančius teisės aktus Tarybai nėra suteikta kompetencija nustatyti, kad naudojamai teritorijai yra priskiriama teritorija prie daugiabučių gyvenamųjų namų, apimanti 50 m nuo pastato išorinių atitvarų teritorijos, bet ne daugiau kaip iki gretimo sklypo ribos.

Pagal Taisyklėse įtvirtintą reguliavimą daugiabučių namų bendrijoms gali tekti pareiga tvarkyti teritorijas, kurios skirtos visų miesto gyventojų poreikiams tenkinti, taip pat kurių tvarkymas gali iš jų pareikalauti neadekvačių resursų. Toks reglamentavimas gali sukurti kliūtis, dėl kurių naudojimasis viešomis teritorijomis ar jų infrastruktūros kūrimas, siekiant užtikrinti viešuosius interesus, taptų neįgyvendinamas, t. y. savivaldybė, priskirdama tokių teritorijų tvarkymą daugiabučių namų bendrijoms, gali nepagrįstai apriboti visų miesto gyventojų teisę naudotis bendrojo naudojimo teritorijomis.

Teismo vertinimu, vietos savivaldos institucijos atsako už teritorijų prie daugiabučių namų (kurios nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai ir namo bendrojo naudojimo objektas) priežiūrą ir tvarkymą, kol įstatymų nustatyta tvarka suformuos sklypus ir jie bus priskirti daugiabučiams namams, todėl šią funkciją Taryba privalo atlikti pagal Konstitucijos ir įstatymų jai suteiktą kompetenciją. Tarybai teisės aktai nesuteikia teisės spręsti, kaip savininkai turėtų atsiskaityti už tvarkymą ir priežiūrą teritorijos, kuri nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas ir namo bendrojo naudojimo objektas (kaip tai nustatyta Bendrijų įstatymo 14 str. 6 d. 9 p.).

Taigi Taryba negalėjo Taisyklių 3.3, 3.7 papunkčiuose ir 5 punkto nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys įpareigojami palaikyti tvarką, švarą ir atlikti išvardytą sąrašą darbų savivaldybės viešosiose erdvėse prie daugiabučių gyvenamųjų namų, apimančiose 20 m nuo pastato išorinių atitvarų teritorijos, bet ne daugiau kaip iki gretimo sklypo ribos. Taisyklių 3.3, 3.7 papunkčiuose ir 5 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu Taryba jai priklausančią pareigą prižiūrėti ir tvarkyti viešąsias erdves nepagrįstai perkėlė privatiems asmenims, taip sukeldama jiems administracinę ir finansinę naštą.

8. Nagrinėdamas antrąjį pareiškimo reikalavimą, teismas nurodė, kad bendrojo naudojimo teritorijų (viešųjų erdvių) valymo ir priežiūros organizavimas ir kontrolė yra atsakovo pareiga. Teismas sutiko, kad Taisyklės nesuteikia teisės savivaldybei, tvirtinant specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, perkelti asmenims savo pareigą tvarkyti viešąsias erdves (bendrojo naudojimo teritorijas), o Teritorijų planavimo įstatymu nėra siekiama sureguliuoti viešųjų erdvių (bendrojo naudojimo teritorijų) tvarkymo bei švaros palaikymo. Teismas pažymėjo, kad susidarius reguliavimui administracinė atsakomybė už reikalavimo nesilaikymą nustatyta skirtinguose savivaldybės tarybos tvirtinamuose norminiuose aktuose bei taikoma atskirų kategorijų subjektams: daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams ar bendrojo naudojimo objektų valdytojams ir atliekų surinkėjams, todėl nepagrįstais laikyti atsakovo argumentai, kad pareiškėjas prieštarauja pats sau, manydamas, jog pareiga organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą nereiškia konkrečios žemės konkretaus naudotojų pareigų perėmimą nustatant, jog daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai, bendrojo naudojimo objektų valdytojai ir atliekų surinkėjai turi tvarkyti jų naudojamą teritoriją, pažeidė pareiškėjo nurodomas CK ir kitų teisės aktų nuostatas.

9. Vertindamas trečiąjį reikalavimą, teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės nepagrindė pasirinktų teisinio reguliavimo priemonių proporcingumo principo „teršėjas moka“ taikymo prasme.

10. Dėl ketvirtojo reikalavimo teismas sprendė, kad nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Želdynų įstatymas nesuteikia teisės savivaldybei pavesti atlikti jai įstatymų priskirtų funkcijų kitiems asmenims. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Taisyklių 3.3, 3.7, 3.9 papunkčiai, 5 punktas, 8.2 papunktis ta apimtimi, kuria nustato, jog asmenys, veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus, privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose, atlikdami želdinių, tarp jų ir savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdinių, priežiūros ir tvarkymo darbus, prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 4 punktui, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktams, Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktui, 14 straipsnio 1 daliai.

III. 11. Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 17 d. sprendimą ir pareiškimą atmesti.

12. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Taisyklių tikslas iš esmės yra užtikrinti švarą ir tvarką, o ne priimti sprendimą dėl daugiabučių namų užimamų sklypų suformavimo. Taisyklėmis „faktiškai naudojama teritorija“ yra priskiriama ir nustatoma išimtinai tik tvarkos ir švaros tikslais.

12.2. Tai, kad švaros ir tvarkos užtikrinimo tikslu įtvirtinta pareiga tvarkyti faktiškai naudojamą teritoriją, kuri nėra suformuota teritorijų planavimo dokumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog minėta nuostata prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai. Sąvokos „faktiškai naudojama teritorija“ Taisyklių kontekste bei, kad įpareigojimas tvarkyti faktiškai naudojamą teritoriją, neprieštarauja aukštesnės galios teisės norminiams aktams, o, be kita ko, ir tai, kad faktiškai naudojama teritorija nebūtinai turi atitikti žemės sklypo sąvoką, būti suformuotas žemės sklypas ir būti įregistruota nekilnojamojo turto registre, kadangi faktiškai naudojama teritorija yra priskiriama tik švaros ir tvarkos tikslais, yra išaiškinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-196/2013).

12.3. Savivaldybės teisė priskirti „faktiškai naudojamą teritoriją“ konkrečiam daugiabučiam gyvenamajam namui teritorijų planavimo dokumentais ir daugiabučio gyvenamojo namo savininkus įpareigojant tokioje teritorijoje užtikrinti tvarką ir švarą, atlikti konkrečius Savivaldybės išvardintus darbus, jau buvo įvertinta ir analizuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nurodant, kad nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės norminiams aktams (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2145-520/2019).

12.4. Priskyrus konkrečiam daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalui teritorijų planavimo dokumentais tam tikrą konkrečią teritoriją, savivaldybė gali nustatyti atliktinų darbų sąrašą ir įpareigojimus daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams tose teritorijose. Todėl Taisyklėse įtvirtintas įpareigojimas užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose, atliekant šioje teritorijoje esančių atliekų konteinerių aikštelių ir (ar) konteinerių stovėjimo vietų valymo darbus, neprieštarauja ir negali prieštarauti aukštesnės galios aktams, kadangi atsakovas, priskyręs teritorijas teritorijų planavimo dokumentais konkrečiam daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalui, tokioje priskirtoje teritorijoje gali nustatyti darbų sąrašą ir įpareigojimus tvarkymo tikslams užtikrinti.

12.5. Taisyklių 3.3, 3.7 ir 5 punktų nuostatos tiek, kiek jos apibrėžia naudojamas teritorijas kaip teritorijas, priskirtas Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų specialiuoju planu, bei įpareigoja asmenis palaikyti tvarką, švarą ir atlikti išvardintą sąrašą darbų savivaldybės, teritorijose, kurios Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų specialiuoju planu yra priskirtos daugiabučiams gyvenamiesiems namams, neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems teisės aktų reikalavimams.

12.6. Įvertinus faktą, kad realiai konkrečiam daugiabučiui yra įrengta jiems priskirta konteinerių aikštelės teritorija, kuria realiai naudojasi tik tas pats konkretus daugiabutis, neegzistuoja pagrindas teigti, jog konkrečiam daugiabučiui priskirta konteinerių aikštelės teritorija naudojasi pašaliniai asmenys ir atsakomybė už neleistinai paliktas atliekas turėtų tekti kitiems subjektams. Pagal principą „teršėjas moka“ pastarieji ir turėtų būti pripažinti atsakingais už neleistinai paliktas atliekas jiems priskirtoje konteinerių aikštelės teritorijoje.

12.7. Želdynų įstatymas ir Taisyklės reglamentuoja iš esmės skirtingus teisinius santykius. Taisyklių tikslas iš esmės yra užtikrinti švarą ir tvarką, o ne priimti sprendimą dėl teritorijos suformavimo, ar želdynų ir želdinių naujų priežiūros pagrindų nustatymo.

13. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas palaiko pareiškime pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją. Taip pat pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai, jog Taisyklėmis namui priskiriama tvarkyti teritorija nebūtinai turi atitikti žemės sklypo sąvoką, nors tokiu reglamentavimu būtų sukuriamos papildomos nei numatyta įstatymu pareigos asmenims, yra neteisėti ir nepagrįsti. Taryba jai priklausančią pareigą prižiūrėti ir tvarkyti viešąsias erdves nepagrįstai perkėlė privatiems asmenims, taip sukeldama jiems administracinę ir finansinę naštą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, analizuodama konteinerių naudotojų pareigą atlyginti prie konteinerių paliktų atliekų sutvarkymo išlaidų priskyrimą tų konteinerių naudotojams, 2021 m. lapkričio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr.eA-1705-492/2021 konstatavo, kad, nesant galimybės nustatyti atliekas neleistinai palikusį asmenį (teršėją), kuriam galėtų būti taikoma atitinkama iš teisės aktų kylanti atsakomybė, nėra pagrindo tokias atliekas pagal vienintelį kriterijų – šių atliekų palikimo vietą – savaime laikyti būtent atitinkamai konteinerių aikštelei, kurioje ar šalia kurios jos buvo neleistinai paliktos, priskirto nekilnojamojo turto objektų savininkų (įgaliotų asmenų) atliekomis, t. y. remiantis vien šiuo kriterijumi preziumuoti, kad pastarieji yra minėtų atliekų turėtojai (teršėjai). Taryba, Taisyklėse nustatydama daugiabučių namų patalpų savininkams ar bendrojo naudojimo objektų valdytojams pareigą išrinkti tvarkomoje teritorijoje, į kurią patekimas nėra apribotas, atsiradusias šiukšles, kurių išrinkimas ir tvarkymas finansuojamas įstatyme numatytų gamintojų ir importuotojų pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis, perkelia savivaldybei įstatymu pavestą šiukšlių tvarkymo organizavimo pareigą kitiems asmenims ir tuo pačiu numato papildomą apmokėjimą už tų pačių šiukšlių išrinkimą ir valymą bei pažeidžia principą „teršėjas moka“. Savivaldybė, kuriai įstatymu įtvirtinta pareiga vykdyti želdynų ir želdinių priežiūrą, negali pavesti funkcijos prižiūrėti želdinius ir želdynus, neperdavus valdymo teisių į žemės sklypus, fiziniams ir juridiniams asmenims ar jų struktūroms.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių tam tikros nuostatos neprieštarauja įstatymams ir Vyriausybės norminiam teisės aktui.

16. Pareiškėjas, teikdamas su individualia byla nesusijusį (abstraktų) prašymą ištirti ginčo norminio akto nuostatos teisėtumą, kartu turi aiškiai nurodyti konkrečias aplinkybes, kurios, jo nuomone, sudaro prielaidas teisiškai pagrįstai abejonei dėl norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumo. Būtent pagal tokias abstraktų prašymą (pareiškimą) pateikusio pareiškėjo nurodytas konkrečias aplinkybes (argumentus) paprastai yra identifikuojamos norminio akto (jo dalies) teisėtumo tyrimo ribos, ypač tais atvejais, kai prašoma įvertinti norminio akto nuostatų atitiktį bendriesiems teisės (teisinio reguliavimo, viešo administravimo, teisėkūros) principams ir (ar) bendrosioms įstatymuose ir juos lydinčiuose teisės aktuose nurodytoms taisyklėms. Aptariamos aplinkybės (argumentai) turi būti konkrečios, aiškios, rodančios ryšį tarp norminio administracinio akto (jo dalies) ir minėtų bendrų principų bei reikalavimų, kurių atitikčiai prašoma ištirti šį aktą (jo dalį). Jos (aplinkybės, argumentai) turi būti susijusios su prašomo atlikti tyrimo objektu, leisti proceso šalims ir teismui nustatyti bei apibrėžti administracinės bylos dalyką ir nagrinėjimo ribas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2096-502/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017).

17. Pareiškėjas savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais; neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų.

18. Tinkamai nepagrindus savo pozicijos dėl teisinio reguliavimo neatitikimo aukštesnės galios teisės aktams, negalima nustatyti norminės bylos dalyko, nagrinėjimo ribų ir apimties, suvaržoma proceso šalių teisė teikti paaiškinimus, teismo galimybė ruošti bylą teisminiam nagrinėjimui bei ją nagrinėti. Pareiškime (prašyme) dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017; 2018 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1087-520/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-17-756/2018). Nurodomi teisiniai argumentai privalo būti išsamūs, aiškūs, logiški ir nuoseklūs (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-143-24/2013).

19. Minėti trūkumai gali būti pagrindas, priėmus pareiškimą, bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.; 116 str. 1 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-575-3/2009; 2012 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-525-4/2012).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškimo turinį konstatuoja, kad jame stokojama aiškios ir nuoseklios pareiškėjo teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp atitinkamų Taisyklių punktų ir pareiškimo reikalavime nurodomų aukštesnę galią turinčių teisės normų, nepateikiami individualizuoti argumentai dėl kiekvieno ginčijamų Taisyklių punkto tariamo neteisėtumo. Pareiškėjas pareiškime nepateikia tikslių argumentų dėl kiekvienos (konkrečios) ginčijamos Taisyklių nuostatos neatitikimo įstatymams bei Vyriausybės norminiam teisės aktui, o apsiriboja vien bendro pobūdžio teiginiais ar tvirtinimu, kad atitinkami Taisyklių punktai prieštarauja įstatymui bei Vyriausybės norminiam teisės aktui.

21. Konstatavusi, jog pareiškėjas nepateikė pakankamų ir išsamių argumentų dėl pareiškime nurodytų atitinkamų Taisyklių punktų prieštaravimo įstatymams bei Vyriausybės norminiam teisės aktui, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti pareiškimo trūkumai, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas nutraukti administracinę bylą (ABTĮ 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.).

22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o administracinė byla nutraukiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė