2017-10-05 Nr. AB-17965-3-61-3-02251-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-849-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02251-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Kauno termofikacijos elektrinė (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 3 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2017 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. O3E-226 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ (toliau – ir Nutarimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB Kauno termofikacijos elektrinės skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus, 23 Eur žyminio mokesčio grąžinti pareiškėjui.

Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (toliau – ir LVAT), kur yra išaiškinta, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Tokių sprendimų teisėtumas yra vertinamas, kai sprendžiama dėl aktų, sukeliančių pareiškėjams konkrečias teisines pasekmes, teisėtumo, pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Komisija skundžiamu Nutarimu nusprendė pritarti 2017 m. kovo 27 d. UAB Kauno termofikacijos elektrinės neplaninio patikrinimo aktui Nr. S3-1 (toliau – ir Aktas). Atsižvelgė į Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 patvirtinto Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5, 46, 48–50, 52, 53, 58, 60 punktų nuostatas.

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu Komisijos Nutarimu buvo patvirtintas patikrinimo aktas, kuriame nurodyti tam tikri pareiškėjo veiklos neatitikimai, tačiau nei skundžiamu nutarimu, nei patikrinimo aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Skundžiamu Nutarimu patvirtintas aktas, kuriame yra konstatuojami tam tikri faktai, tačiau nėra išreiškiami privalomojo pobūdžio patvarkymai, sukūrę pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, pareiškėjui nebuvo pritaikytos ir jokios poveikio priemonės.

Teismas atsižvelgęs į LVAT poziciją, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kurie negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, į pareiškėjo argumentus, jog kol kas jokie sprendimai dėl VIAP lėšų, kurie būtų paremti skundžiamu nutarimu, pareiškėjo atžvilgiu nėra priimti, padarė išvadą, kad skundžiamas Nutarimas yra tarpinis viešojo administravimo aktas, kurio pagrindu gali būti priimti kiti administraciniai aktai.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Komisijos 2017 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. O3E-226 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų su skundžiamu Nutarimu susijusių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą nutartį.

Pareiškėjo teigimu, po Komisijos Nutarimo priėmimo pareiškėjui gali būti neišmokėta tam tikra VIAP lėšų suma dėl tariamai atliktų Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – ir SGDTĮ) pažeidimų, taip pat dėl tariamo kryžminio subsidijavimo.

Atkreipia teismo dėmesį į kartu su skundu pateiktą Komisijos raštą (be datos ir numerio) „Dėl UAB Kauno termofikacijos elektrinės reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“, adresuotą UAB „Baltpool“, (toliau – ir Raštas) ir pažymi, kad skunde buvo nurodęs, jog Nutarimas bei Aktas nors ir gali būti vertinami kaip per se nesukeliantys pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, tačiau tolesni atsakovo veiksmai rodo, kad būtent šių administracinių aktų pagrindu pareiškėjui kyla neigiami padariniai, o konkrečiai – viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų praradimas. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje minėto Komisijos rašto, adresuoto UAB „Baltpool“, visiškai neanalizavo, neįvertino, ir dėl jo įrodomosios reikšmės nepasisakė, kas neatitinka ABTĮ 56 ir 87 straipsnių reikalavimų, ir sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.

Nurodo, kad Komisija Raštu UAB „Baltpool“ padarė prielaidą, kad VIAP lėšos apeliantui neturėtų būti mokamos, o tai, akivaizdu, apeliantui sukelia neigiamas teisines pasekmes, į ką pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turėjo atsižvelgti.

Pažymi, kad VIAP lėšos pareiškėjui dar iki šiol nėra išmokėtos, o tokia situacija, tikėtina, yra nulemta to fakto, jog atsakovas priėmė skundžiamą Nutarimą ir vėliau VIAP lėšų administratoriui (UAB „Baltpool“) pateikė informaciją apie tai, kad VIAP lėšos apeliantui neturėtų būti mokamos.

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad skundžiamas Nutarimas administracinių aktų priėmimo procese laiko atžvilgiu yra tarpinis aktas, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog jis pareiškėjui nesukuria jokių neigiamų pasekmių.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir pažymi, kad ne visada tarpinio pobūdžio dokumentai nesukelia teisinių pasekmių, taip yra ir nagrinėjamu atveju.

Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-399-261/2017 ir teigia, kad nepaisant to, kad Komisijos Nutarime nėra nurodyti jokie konkretūs įpareigojimai ir / ar sankcijos pareiškėjo atžvilgiu, tačiau Komisijos Raštas UAB „Baltpool“ patvirtina, kad atsakovas, pateikdamas tokį raštą VIAP lėšų administratoriui ir nurodydamas sumą, kurios VIAP lėšų administratorius neturi mokėti pareiškėjui, iš esmės užbaigė administracinę procedūrą, o tai reiškia, kad Komisijos Nutarimas turi būti nagrinėjamas administracine teisena.

Dėl šios priežasties, pasak pareiškėjo, teismas turėtų priimti pareiškėjo pateiktą skundą ir užtikrinti, kad jo teisės nebūtų pažeistos, atimant teisę į teisminę gynybą (ABTĮ 5 str.). Teigia, jog atsisakius priimti pareiškėjo skundą, kyla grėsmė, kad Rašto UAB „Baltpool“ pagrindu VIAP lėšos pareiškėjui nebus sumokėtos, o negavęs VIAP lėšų, pareiškėjas negalės apginti savo pažeistų teisių, negalėdamas skųsti Komisijos Nutarimo administracine tvarka.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-148-261/2015 ir pažymi, kad skundžiamas Nutarimas turėtų būti laikomas kaip sukeliantis neigiamas teisines pasekmes, nes jo pagrindu apeliantui nėra išmokamos VIAP lėšos, ir negali būti vertinamas tik kaip informacinio pobūdžio aktas.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra dėl skundžiamo Komisijos Nutarimo neteisėtumo, ir yra analogiški skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytiems argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, kad skunde suformuluotas reikalavimas panaikinti 2017 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. O3E-226 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“, kuriuo buvo pritarta 2017 m. kovo 27 d. UAB Kauno termofikacijos elektrinės neplaninio patikrinimo aktui Nr. S3-1. Iš minėto Komisijos Akto turinio matyti, kad jame nurodyti tam tikri pareiškėjo veiklos neatitikimai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamu Nutarimu patvirtintas Aktas, kuriame yra konstatuojami tam tikri faktai, tačiau nėra išreiškiami privalomojo pobūdžio patvarkymai, sukūrę pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, pareiškėjui nebuvo pritaikytos ir jokios poveikio priemonės, yra tarpinis viešojo administravimo aktas, kurio pagrindu gali būti priimti kiti administraciniai aktai, ir jis negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

Atskirajame skunde pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad skundžiamas Komisijos Nutarimas administracinių aktų priėmimo procese laiko atžvilgiu yra tarpinis aktas, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis pareiškėjui nesukuria jokių neigiamų pasekmių, nurodydamas Komisijos raštą (be datos ir numerio) „Dėl UAB Kauno termofikacijos elektrinės reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“, adresuotą UAB „Baltpool“, kuris, pareiškėjo teigimu, įrodo, kad būtent Komisijos Nutarimo ir Akto pagrindu pareiškėjui kyla neigiami padariniai, o konkrečiai – VIAP lėšų praradimas. Pabrėžia, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, minėto Rašto nevertino ir dėl jo įrodomosios reikšmės nepasisakė.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą (skundo dalykas) bei nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas šis reikalavimas (skundo pagrindas), atskirajame skunde išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvados, neturi faktinio ir teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadą pripažinti nepagrįsta ir neteisėta. Įvertinusi pareiškėjo nurodyto Komisijos Rašto, adresuoto UAB „Baltpool“ turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis Komisijos Raštas nepatvirtina pareiškėjui kylančių neigiamų pasekmių fakto. Rašte Komisija, atsakydama į UAB „Baltpool“ 2016 m. vasario 12 d. raštą Nr. 16-SD-87, suteikia UAB „Baltpool“ informaciją apie UAB Kauno termofikacinėje elektrinėje atliktą neplaninį patikrinimą bei apie jo metu nustatytus ir Akte nurodytus neatitikimus, taip pat išreiškia prašymą UAB „Baltpool“ įvertinti Akte nustatytas sumas, kurios UAB Kauno termofikacinei elektrinei neturėtų būti išmokamos, vykdant VIAP lėšų mokėjimą už gruodžio mėn. suteiktas VIAP ir apie priimtus sprendimus informuoti Komisiją. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos Rašte UAB „Baltpool“ jokių įpareigojančių nurodymų UAB Kauno termofikacinės elektrinės atžvilgiu nėra suformuluota.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai, jog Komisijos Rašto UAB „Baltpool“ pagrindu VIAP lėšos pareiškėjui nebus sumokėtos, o negavęs VIAP lėšų, pareiškėjas negalės apginti savo pažeistų teisių, negalėdamas skųsti Komisijos Nutarimo administracine tvarka, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas pareiškėjui dėl Nutarimu patvirtintame Akte nurodytų neatitikimų pritaikyti kokios nors sankcijas, ir pareiškėjas nuspręstų tokį sprendimą ginčyti, teismas nagrinėdamas, skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, galės nagrinėti ir tarpinio (procedūrinio) akto (sprendimo), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami teisėtumą ir pągrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas sprendė tik pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nenagrinėdamas skundo iš esmės, todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su prašomo panaikinti Komisijos Nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu, ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgusi į šioje byloje aptartas faktines ir teisines aplinkybes, reikšmingas klausimui dėl pareiškėjo skundo priėmimo išspręsti, nekartodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuo atveju tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o 2017 m. liepos 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys