be38fbb2-641c-4d0c-b150-4f728d1a8ca6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2-582/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01623-2012-2         Procesinio sprendimo kategorijos: 122.1                                                     (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 6 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal apelianto uždarosios akcinės bendrovės ,,August ir Ko“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo B. A. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai bendrai Lietuvos ir Rusijos uždarajai akcinei bendrovei ,,Hefestas“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,August ir Ko“ dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu; n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 16 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo B. A. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai bendrai Lietuvos ir Rusijos uždarajai akcinei bendrovei ,,Hefestas“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,August ir Ko“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė (1 t., b. l. 210-215). Dėl nurodyto apygardos teismo sprendimo ieÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kurį apmokėjo 144 Lt dydžio žyminio mokesčio suma (1 t., b. l. 217-221).

Atsakovas UAB ,,August ir Ko“ pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovas už pateiktÄ apeliacinį skundÄ sumokėjo per maÅ¾Ä Å¾yminio mokesčio sumÄ ir prašė pirmosios instancijos teismÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti likusiÄ dalį žyminio mokesčio (1 t., b. l. 227-228). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė (1 t., b. l. 229-230). Dėl Å¡ios nutarties atsakovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl ieÅ¡kovo įpareigojimo primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės (2 t., b. l. 47-49).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo UAB ,,August ir Ko“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties (2 t., b. l. 51-52). Teismas nurodė, kad pagal CPK 100 straipsnio 2 dalį, dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių Å¡ios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirÄ jį skundÄ . Kadangi nutartis dėl atsisakymo įpareigoti ieÅ¡kovÄ B.

A. primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį yra susijusi ne su atsakovu UAB ,,August ir Ko“, o su ieÅ¡kovu B. A., todėl teismas sprendė, kad atsakovas UAB ,,August ir Ko“ neturi teisės skųsti minėtos nutarties. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtskiruoju skundu atsakovas UAB ,,August ir Ko“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (2 t., b. l. 55-56). Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 100 straipsnio 2 dalį, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį.

Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių Å¡ios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirÄ jį skundÄ . LingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , teismo nutartį, susijusiÄ su žyminiu mokesčiu, gali skųsti visi asmenys, dėl kurių Å¡i teismo nutartis yra priimta, o ne tik tie asmenys, kurie yra įstatymo leidėjo įpareigoti mokėti atitinkamÄ Å¾yminį mokestį. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis buvo priimta bÅ«tent atsakovo pateikto praÅ¡ymo pagrindu, todėl ji susijusi ne tik su ieÅ¡kovu, bet ir su atsakovu.

Juo labiau, kad pats teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje iÅ¡aiÅ¡kino teisę skųsti minėtÄ nutartį atskiruoju skundu.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas B. A. praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ (2 t., b. l. 22-24). Nurodo, kad nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, apskundimas yra ribojamas. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovas UAB ,,August ir Ko“ neturi prievolės mokėti žyminį mokestį; turtinės pasekmės, susijusius su įpareigojimu mokėti žyminį mokestį tektų iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui, todėl teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atisakė priimti atsakovo atskirÄ jį skundÄ .

Pasak ieÅ¡kovo, dviprasmiÅ¡ka situacija susiklostė todėl, kad atsakovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ , iÅ¡imtinai susijusį su ieÅ¡kovu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Byloje keliamas klausimas, ar atsakovas, pateikęs praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti žyminį mokestį, turi teisę teikti atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties, kuria iÅ¡spręstas Å¡is klausimas.

Nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, apskundimÄ , reglamentuoja CPK 100 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad dėl tokių nutarčių paduoti atskirÄ jį skundÄ gali asmenys, dėl kurių jos priimtos. Teismo nutartis, kuria sprendžiamas klausimas dėl asmens įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, materialines teisines pasekmes sukelia tik tam asmeniui, kuris yra įpareigojamas sumokėti žyminį mokestį. Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo praÅ¡ymas įpareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti žyminį mokestį, yra priimta atsakovo atžvilgiu (CPK 100 str. 2 d.).

Å ios iÅ¡vados nepaneigia faktas, kad klausimas dėl ieÅ¡kovo įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį buvo sprendžiamas pagal atsakovo praÅ¡ymÄ , kadangi nutartis, kuria iÅ¡spręstas Å¡is klausimas, jokių teisių ir pareigų atsakovui nesukuria. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pagal įstatymÄ atsakovas neturi teisės skųsti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties (CPK 100 str. 2 d., 334 str. 1 d. 1 p.).

Taip pat minėta 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis atsakovo atžvilgiu neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties, nes Å¡i nutartis yra neskundžiama. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jo teisė skųsti 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį buvo numatyta pačioje nutartyje, nėra pagrindas manyti, jog teismo nutartis yra skundžiama, nes Å¡i aplinkybė negali pakeisti galiojančio teisinio reglamentavimo.

Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties, paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                        Vigintas ViÅ¡inskis