2020-12-16 Nr. AB-23944-3-63-3-01831-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3308-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01831-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) Veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 19-IL-85-00338-e (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė prašymą Nr. 19-G-85-00586-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Tauragės AVPK Veiklos skyriui. 2019 m. liepos 4 d. buvo gautas atsakymas, kad prašymas išnagrinėtas ir priimtas sprendimas išduoti leidimą laikyti (nešiotis ginklus), taip pat nurodyta leidimo atsiėmimo tvarka ir vieta. Įvykdęs visus rašte nurodytus reikalavimus laikyti (nešiotis) ginklus, 2019 m. rugpjūčio 16 d. su prašymu kreipėsi į Tauragės AVPK Licencijavimo skyrių, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Prie prašymo pridėjo visus dokumentus, kurie patvirtina, kad jis atitinka reikalavimus laikyti (nešiotis) ginklus, patvirtintus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 (toliau – ir Įsakymas). 2019 m. rugpjūčio 16 d. prašymą atspausdino specialistė, kuri liepė jam pasirašyti. Jam pasirašius, priėmė prašymą, tuo patvirtindama, kad pateikti visi reikalingi prašymo nagrinėjimui dokumentai. Po to pareigūnė nurodė, kad 2019 m. liepos 4 d. Tauragės AVPK Veiklos skyriaus viršininkės sprendimas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra galimai neteisėtas, todėl leidimas galimai bus neišduotas, o klausimą dėl leidimo išdavimo ji spręs pasikonsultavus su pažįstamu pareigūnu, kuris tik rugsėjo mėnesį grįš iš atostogų. Toks specialistės elgesys šokiravo, kadangi pareiškėjas specialiai dėl leidimo atsiėmimo 2019 m. rugpjūčio 15 d. parvyko į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

3. Pareiškėjas, akcentuodamas Įsakymo 26–27 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad absoliučiai klaidinga ir faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujanti išvada, jog pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos, kadangi padaryti administraciniai nusižengimai gali būti vertinami kaip pagrindas nelaikyti juos padariusį asmenį nepriekaištingos reputacijos tik tokiu atveju, kai asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius nusižengimus. Per pastaruosius 3 metus pareiškėjas padarė tik vieną administracinį nusižengimą, kuomet, būdamas blaivus, nežymiai viršijo greitį, todėl jis laikytinas kaip nepriekaištingos reputacijos asmuo. Atsakovas nepagrįstai bando įtikinti, jog pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu dėl padarytos nusikalstamos veikos. Ne bet kokia nusikalstama veika turį įtakos nepriekaištingos reputacijos statuso netekimui, o tik tokia kuomet: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą didžiausia bausmė neviršija 3 metų, o yra numatyta iki 1 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl jo padaryta nusikalstama veika nėra tokia sunki, kad leistų jį nelaikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

5. Pareiškėjas nesutiko su atsisakymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, kadangi atsakovas klaidingai interpretuoja ir taiko šią nuostatą. Padaryta nusikalstama veika turi būti vertinama visų baudžiamosios bylos aplinkybių kontekste. Atsakovas neatkreipė dėmesį, jog muštynes pirmasis pradėjo ne pareiškėjas, o nukentėjusysis, kuris sulaužė nosį pareiškėjui, dėl ko pastarasis buvo priverstas imtis būtinosios ginties veiksmų. Pagal nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės tiek pareiškėjas, tiek ir E. G. buvo pripažinti ir nukentėjusiaisiais, ir įtariamaisiais, kadangi abu vienas kito atžvilgiu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl iš esmės vertinti tik pareiškėjo veiksmus negatyviai ir jį laikyti kaip keliantį grėsmę, yra neadekvatu ir neteisinga. Pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kadangi yra nepriekaištingos reputacijos asmuo daugybę metų.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas nėra pagrįstas jokia administracinio pobūdžio teisės norma, todėl neaišku, kuo remiantis atsakovas panaikino Tauragės AVPK Veiklos skyriaus viršininkės sprendimą Nr. 19-S-85-00176-e, kuris yra aukštesnio rango pareigūno sprendimas. Kyla įtarimų dėl pareigūnės šališkumo ir kompetencijos, kai priimti per trumpą laiką dėl to paties asmens ir tuo pačiu pagrindu tos pačios institucijos du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, t. y. kai skyriaus viršininkė priima palankų pareiškėjui sprendimą, o vėliau skyriaus specialistė panaikina viršininkės sprendimą ir atsisako išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

7. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad pareiškėjo prašymas Nr. 19-G-00614-e buvo užregistruotas 2019 m. birželio 6 d. Buvo atlikti patikrinimai ir nustatyta, kad pareiškėjas per paskutinius penkis metus yra padaręs du administracinius nusižengimus (pažeidimus): 2015 m. lapkričio 27 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį; 2018 m. vasario 22 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalį. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. balandžio 14 d. Tauragės AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17282-18 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuriame 2018 m. balandžio 16 d. pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas prisipažino kaltu padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, įvykio metu buvo neblaivus (0,86 promilės girtumas), su nukentėjusiuoju susitaikė. 2018 m. birželio 15 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17282-18 nutrauktas. Nutarimas patvirtintas Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi.

9. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis surinkta medžiaga bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2018 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 18-IL-85-00189-e buvo panaikintas pareiškėjo vardu išduotas leidimas Nr. 0000836 laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, surinktus duomenis, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas būdamas neblaivus įvykdė smurtinį nusikaltimą, tačiau šią veiką įvykdė ne artimoje aplinkoje, po nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą susitaikius priėmimo praėjus metams laiko, 2019 m. liepos 2 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 19-IL-85-00256-e, kurį patvirtino Tauragės AVPK Veiklos skyriaus viršininkė. 2019 m. birželio 6 d. prašymo priėmimas, jo įvertinimas, duomenų rinkimas, atsakymo pateikimas Policijos licencijuojamos veiklos sistemoje fiksuojamas kaip „prašymo priėmimo I etapas“.

10. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas atvyko į Tauragės AVPK bei pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 19-G-85-00889-e, kuris Policijos licencijuojamos veiklos sistemoje fiksuojamas kaip „prašymo priėmimo II etapas“. Pareiškėjui pateikus savo asmens dokumentą bei pareiškus, jog jis įrengė ginklams laikyti vietą (seifą), Tauragės AVPK Veiklos skyriaus specialistė Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje norėjo patvirtinti leidimo išdavimą, tačiau sistema automatiniu būdu informavo, kad: „Dėmesio. Asmuo turi panaikintą leidimą – laikyti (nešiotis) ginklus, kuriam nesuėjo 3 metai nuo panaikinimo datos“. Tokiu būdu tolimesnis leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo vykdymas tapo negalimas. Apie tai žodžiu buvo informuotas pareiškėjas.

11. Atsakovas, akcentuodamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 18 straipsnio 2 dalies 12 punktą, teigė, kad vadovaujantis surinkta medžiaga, 2019 m. rugpjūčio 22 d. Tauragės AVPK Veiklos skyriaus licencijuojamos veiklos funkcijas vykdanti specialistė priėmė ginčijamą Sprendimą, kurį patvirtino Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas ir apie priimtą sprendimą 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu buvo informuotas pareiškėjas.

12. Atsakovas paaiškino, kad nors įvertinus 2019 m. birželio 6 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, surinktus duomenis, iš kurių buvo nustatyta, kad pareiškėjas būdamas neblaivus įvykdė smurtinį nusikaltimą, tačiau šią veiką įvykdė ne artimoje aplinkoje, po nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą susitaikius priėmimo praėjus metams laiko, vadovaujantis ne tik teisėtumo bet ir teisingumo principu, į prašymą žiūrint ne tik formaliai, 2019 m. liepos 2 d. Tauragės AVPK buvo priimtas sprendimas Nr. 19-IL-85-00256-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) išdavimo, kurį patvirtino Tauragės AVPK Veiklos skyriaus viršininkė. Tauragės AVPK Veiklos skyriaus licencijuojamos veiklos funkcijas vykdanti specialistė priėmė ginčijamą Sprendimą, kurio 1 punktu nuspręsta panaikinti 2019 m. liepos 2 d. sprendimą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, o 2 punktu neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Ginčijamą Sprendimą patvirtino Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas. Sprendimas priimtas ne dėl šališkumo ar kitų asmeninių motyvų, o dėl Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos pateikto perspėjimo ir, kad tolimesnis leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo vykdymas tapo negalimas. Sprendimas patvirtintas aukštesnes pareigas užimančio pareigūno.

13. Atsakovas pažymėjo, kad Tauragės AVPK Veiklos skyriaus licencijuojamos veiklos funkcijas vykdančių pareigūnų veikla neapsiriboja tik prašymų priėmimu, jų žiūrėjimu, leidimų išdavimu. Šių pareigūnų funkcijose numatyta fizinių ir juridinių asmenų ginklų laikymo sąlygų (seifų), medžiotojų būrelių, juridinių asmenų, vykdančių prekybą ginklais ir šaudmenimis, tikrinimai apskrities mastu (Tauragės r. sav., Šilalės r. sav., Šilutės r. sav., Pagėgių sav.), dėl ko pareigūnai išvyksta, todėl gyventojai tokiais atvejais nepriimami, prašymai nenagrinėjami. Dėl šios priežasties 2019 m. liepos 4 d. raštu informuojant pareiškėją apie teigiamą sprendimą buvo nurodyti ir kontaktiniai duomenys (telefono numeris pasiteirauti). Atsakovas neturėjo duomenų, kad pareiškėjas yra išvykęs į užsienį, 2019 m. liepos 4 d. rašte jam nebuvo nurodyta konkreti data, kada jis turi atvykti, o nurodyta, kad ginklui ir šoviniams laikyti sąlygas jis privalo sudaryti per 5 mėn.

14. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad priimant Sprendimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuris nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, kuris atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktų nuostatas, buvo taikytas pagrįstai.

15. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjui neatimta galimybė ateityje kreiptis su prašymu ir gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas, akcentuodamas ginčui aktualius Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, apžvelgęs Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktų bei 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto teisinį reglamentavimą, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, nustatė, kad atsakovas vertino pareiškėjo veiksmus, kurie neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę, jo elgesio pobūdį, ir padarė išvadą, kad pareiškėjas, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

18. Teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Todėl, vertinant tokius duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas.

19. Teismas, pasisakydamas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo nagrinėjamos bylos situacijoje, pažymėjo, kad pretenduojančio gauti leidimą turėti ginklus asmens patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn faktai reikšmingi asmens nepriekaištingos reputacijos turėjimo ar jos neturėjimo prasme. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra išsamiai nurodyti konkretūs atvejai, kai asmens patraukimas baudžiamojon ar (ir) administracinėn atsakomybėn nėra suderinamas su jo nepriekaištingos reputacijos turėjimu. Nepriekaištingos reputacijos neturėjimas yra nurodytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip vienas iš savarankiškų (t. y. su kitais šioje straipsnio dalyje nurodytais pagrindais nesietinų) pagrindų taikyti asmeniui paminėtą apribojimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio faktinės aplinkybės (asmens patraukimo baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn faktai) gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio (17 straipsnio 1 dalies 2 punkto) taikymo kontekste. Tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Jos gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį), įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę.

20. Teismas, atskirai pasisakydamas dėl pareiškėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn reikšmės Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, akcentavo, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytą veiką numatyta didžiausia bausmė yra 1 metai (t. y. neviršija 3 metų laisvės atėmimo). Tokios nusikalstomos veikos padarymas pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį neturi įtakos nepriekaištingos reputacijos praradimo prasme. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodyta asmens nepriekaištingos reputacijos ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte panaudotos keliamos grėsmės sampratos pagal savo prigimtį yra skirtingos ta prasme, kad pirmajai iš jų yra taikytinas platesnis tam tikrų reikalavimų asmeniui ratas, t. y. tam, kad asmuo būtų pripažintas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, įtaką gali turėti menkesni faktoriai, palyginus su faktoriais, kurie nulemtų asmens grėsmę, nurodytą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte.

21. Teismas pažymėjo, kad ginčijamame Sprendime nurodytų pareiškėjo padarytų nusižengimų daugumą sudaro KET pažeidimai ir tik 1 iš jų yra sietinas su pavojumi visuomenei – nežymus asmens sveikatos sutrikdymas. Nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ginčijame Sprendime nurodytas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo nutrauktas pareiškėjui ir nukentėjusiajam susitaikius. Kita vertus, taikant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę, nėra būtina nustatyti, jog asmuo būtent padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tiek atsakovo nurodytas pareiškėjo veikos pobūdis, tiek jos padarymo laikas suponuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę.

22. Teismas iš 2018 m. birželio 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties patvirtinti šį nutarimą nustatė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį bei sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, būdamas neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, su kuriomis sutiko pareiškėjas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo padaryti pažeidimai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, negalima teigti, kad padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, nes nuo pažeidimų padarymo dar praėjęs labai trumpas laikas.

23. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl ginčijamas Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui anksčiau išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus dėl ikiteisminiame tyrime nustatytų aplinkybių buvo panaikintas 2018 m. birželio 20 d. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

24. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytus pažeidimus ir jam reikštus įtarimus dėl nusikalstamos veikos, vertino, kad nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog pareiškėjas, turėdamas ginklą, tikrai nekeltų grėsmės ateityje. Teismas sutiko su ginčijamame Sprendime nurodyta išvada, kad faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, padarymo laiką, t. y. vertinant juos kaip visumą, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatyto teisinio reglamentavimo, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, ir linkusį daryti teisės pažeidimus.

25. Teismas sprendė, kad ginčijamame Sprendime nurodytos ir nagrinėjant administracinę bylą nepaneigtos faktinės aplinkybės neabejotinai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį (galintį) kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus. Ginčijamas Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, o pareiškėjo argumentai apie ginčijamo Sprendimo nemotyvuotumą yra nepagrįsti, kadangi priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsakovas pateikė pakankamai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios nulėmė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto tinkamą taikymą. Iš ginčijamo Sprendimo turinio galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

26. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 2 d. Tauragės AVPK priimtą sprendimą Nr. 19-IL-85-00256-e patvirtino Tauragės AVPK Veiklos skyriaus viršininkė R. T., o ginčijamą Sprendimą patvirtino Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, V. M. (t. y. aukštesnes pareigas užimančio pareigūno). Teismas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 9 dalies kontekste vertino, kad nėra abejonės, jog Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, turėjo teisę priimti ginčijamą Sprendimą, todėl pareiškėjo argumentus apie tai, kad Sprendimas priimtas žemesnio rango pareigūno, nepagrįsti.

27. Teismas, vertindamas, ar nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas, darė išvadą, kad atsakovas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, turėjo teisę panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos (2019 m. rugpjūčio 22 d.) 2019 m. liepos 2 d. sprendimo išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus neatsiėmė, todėl jame nustatytomis teisėmis bei pareigomis nepasinaudojo. Dėl ginčijamu Sprendimu panaikintos 2019 m. liepos 2 d. sprendimu įgytos teisės laikyti (nešiotis) ginklus proporcingumo teismas nurodė, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Aplinkybė, jog atsakovas išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir netrukus jį panaikino, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu.

28. Teismas pripažino, kad ginčijamas Sprendimas priimtas atsakovo kompetencijos ribose, pagrįstas teisės aktų normomis, šio akto forma atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo. Teismas, netenkinęs reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjo pašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 30. Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

31. Pareiškėjo teigimu, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes ir motyvus.

32. Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas naikinamas tuo pagrindu, kad, nepaisant vėlesnio Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo šio Sprendimo patvirtinimo, jis buvo neteisėtas ir pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus bei suformuotas pažeidžiant išimtinę įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens prerogatyvą ir viršijant įgaliojimų ribas.

33. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas nepasinaudojo savo teise atsiimti leidimą anksčiau laiko, t. y. nuo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Teismas nepakankamai įsigilino į bylos faktines aplinkybes, kadangi laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 2 d., kai buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, pareiškėjas vykdė prievolę įsirengti seifą, o 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą dėl leidimo išdavimo (II-jame etape) įsirengus seifą. Akivaizdu, kad įgyvendinęs įpareigojimus, jis siekė pasinaudoti savo teise gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, kuomet buvo atsisakyta išduoti leidimą II-jame etape.

34. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nevertino, kad leidimas ginklus laikyti (nešiotis) buvo išduotas patikrinus iš esmės tapačius duomenis. Tai pripažįsta ir atsakovas savo atsiliepime į skundą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad esant realiam ir akivaizdžiai teisėtam pagrindui neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, Tauragės AVPK net nebūtų išdavęs leidimo I-jame etape. Todėl priežastys, tariamai nulėmusios ginčijamo Sprendimo priėmimą, yra subjektyvios ir neadekvačios. Tai patvirtina skundžiamo teismo sprendimo motyvas, pripažįstant nepagrįstą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo taikymą atsisakant išduoti leidimą.

35. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas ir teismas nepagrįstai pritaikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, neišsamiai išnagrinėdami visas pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes ir kai kurias vertindami negatyviai. Šios nuostatos taikymo kontekste neatkreiptas dėmesys į tai, kad muštynes pirmasis pradėjo ne pareiškėjas, o nukentėjusysis ir būtent jis sulaužė nosį pareiškėjui, dėl ko pastarasis buvo priverstas imtis būtinosios ginties veiksmų. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės matyti, jog tiek pareiškėjas, tiek ir E. G. buvo pripažinti ir nukentėjusiaisiais, ir įtariamaisiais, kadangi abu vienas kito atžvilgiu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl iš esmės vertinti tik pareiškėjo veiksmus negatyviai ir jį laikyti kaip keliantį grėsmę, yra neadekvatu ir neteisinga.

36. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nebuvo jokio pagrindo atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus II-jame etape, kuomet I-jame etape pareiškėjas atitiko visus įstatymų reikalavimus.

37. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą analogiškais pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, pritardamas skundžiamo teismo sprendimo motyvams, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tauragės AVPK sprendimo, kuriuo panaikintas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir atsisakyta išduoti tokį leidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą Tauragės AVPK Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, konstatavęs, kad atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių.

40. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su teismo išvadomis dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo: bylos duomenimis, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos Šilutės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17282-18 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuriame 2018 m. balandžio 16 d. pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai šios nusikalstamos veikos padarymu;

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) 2018 m. birželio 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punkte numatytu pagrindu, t. y. įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius; šis nutarimas patvirtintas Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi; Tauragės AVPK, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2018 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 18-IL-85-00189-e, panaikino pareiškėjui 2017 m. sausio 19 d. išduotą leidimą Nr. 0000836 laikyti (nešiotis) ginklus; 2019 m. birželio 6 d. pareiškėjui policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje pateikus prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, atsakovas 2019 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. 19-IL-85-00256-e, kuriuo nuspręsta išduoti tokį leidimą, apie ką pareiškėjas buvo informuotas 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 19-IL-85-00256-e, kuriame pareiškėjui taip pat pranešta apie būtinybę per 5 mėnesius nuo pranešimo dienos sudaryti teisės aktuose nustatytas sąlygas ginklams ir šaudmenims laikyti, apie tokių sąlygų patikrinimo ir leidimo atsiėmimo tvarką; 2019 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjui atvykus į Tauragės AVPK bei pateikus prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atsakovas, įvertinęs turimus duomenis, 2019 m. rugpjūčio 22 d. priėmė ginčijamą Sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 19-IL-85-00338-e, kuriuo nusprendė: panaikinti 2019 m. liepos 4 d. priimtą sprendimą išduoti laikyti (nešiotis) ginklus; neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

Toks sprendimas priimtas, kaip matyti iš jo motyvacijos, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktais, 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu ir įvertinus duomenis: BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką pareiškėjas padarė būdamas neblaivus (0,86 promilės girtumas) ir „iš chuliganiškų paskatų“, kas pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; per 5 metus pareiškėjas yra padaręs du administracinius nusižengimus (pažeidimus): 2015 m. lapkričio 27 d. baustas pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį; 2018 m. vasario 22 d. baustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį; 2017 m. sausio 19 d. pareiškėjui išduotas leidimą Nr. 0000836 laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas 2018 m. birželio 20 d., t. y. praėjus 1 metams 5 mėnesiams nuo jo išdavimo; nepriekaištingos reputacijos asmeniu pareiškėjas bus laikomas praėjus 3 metams nuo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir jei nebus per šį laikotarpį padaręs jokių nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų.

41. Kadangi ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimu atsakovas panaikino savo 2019 m. liepos 4 d. priimtą sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, visų pirma, turi būti įvertintas šios Sprendimo dalies teisėtumas.

42. Ginčui aktualios redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 40 straipsnio, reglamentuojančio leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimą, 7 dalis nustatė, kad sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus arba sprendimą nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas. Sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apskųsti sprendimą teismui. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodyti atvejai, kai leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, iš jų – ir atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1914 redakcija).

43. Nors atsakovo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Sprendime dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 19-IL-85-00338-e nėra nurodytas konkretus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas, kuriuo yra motyvuotas sprendimas panaikinti savo 2019 m. liepos 4 d. priimtą sprendimą išduoti laikyti (nešiotis) ginklus, iš šio sprendimo motyvacijos ir atsakovo atsiliepimo į skundą argumentų galima spręsti, kad jis priimtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalie 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. atsiradus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytai sąlygai, t. y. pareiškėjui nesant nepriekaištingos reputacijos.

44. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktas nustatė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad 2017 m. sausio 19 d. pareiškėjui išduotas leidimas Nr. 0000836 laikyti (nešiotis) ginklus 2018 m. birželio 20 d. atsakovo sprendimu panaikintas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies straipsnio pagrindais ar už kitus ginklų apyvartos pažeidimus: kaip atsiliepime į skundą nurodė atsakovas, toks sprendimas buvo priimtas Tauragės AVPK buvus pradėtam ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-17282-18 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuriame 2018 m. balandžio 16 d. pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai šios veikos padarymu, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu.

45. Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuris savo turiniu analogiškas įstatymo 17 straipsnio 1 dalis 10 punktui, nustatė, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamame Sprendime nei nemotyvavo, kuo skiriasi jo 2019 m. liepos 4 d. priimant sprendimą turėtų duomenų visuma nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. turėtos, nei nurodė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo bei jį šiuo aspektu įgyvendinančių Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, nuostatas, įgalinančias iš naujo (antrame etape) vertinti tokius duomenims.

46. Kadangi atsakovo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 19-IL-85-00338-e dalis, kuria panaikintas 2019 m. liepos 4 d. priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešioti) ginklus, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės nėra motyvuotos, ji, kaip ir visas Sprendimas, kurio likusią (atsisakyti išduoti leidimą) dalį, visų pirma, apsprendė dalis dėl 2019 m. liepos 4 d. priimto sprendimo išduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, yra neteisėtas ir naikintinas (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija), ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Ginčijamo Sprendimo panaikinimas suponuoja atsakovui pareigą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka spręsti dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo pareiškėjui, tačiau nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus: tokį sprendimą priimti yra įgaliotas atsakovas, kuris jį priima tik patikrinęs, ar nėra duomenų, dėl kurių asmeniui, siekiančiam gauti tokį leidimą, jis negalėtų būti išduotas (turėtų būti panaikintas išduotas), taip pat ar įvykdytos visos teisės aktais nustatytos sąlygos (pvz., patikrintos ginklų laikymo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimams) tokiam leidimui gauti.

48. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

49. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal atskirai pateiktus dokumentus. Į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas už skundo teismui padavimą sumokėjo 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį. Taip pat pareiškėjas į bylą pateikė 2019 m. rugpjūčio 19 d. atstovavimo sutartį, tačiau nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių ir detalizuojančių atstovavimo išlaidas (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Prašymo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas apeliaciniame skunde nesuformulavo. Atsižvelgiant į tai, spręstinas pareiškėjui už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą sumokėto žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo klausimas: kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, tenkinant vieną iš pareiškėjo skundo reikalavimų, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 11,25 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio dalis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 19-IL-85-00338-e.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui V. G. iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 11,25 Eur (vienuolika eurų, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Ramutė Ruškytė