be388cf2-af0c-45f5-95ca-d69e569ab7b2 · Vilniaus apygardos teismas

?Nuorašas Skundas 1S-31-211/2019 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. sausio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. Š. (toliau – apeliantas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 59-233 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo apeliantui, n u s t a t ė :

K. Š. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 285 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, K. Š. paskirta bausmė sumažinta 1/3 – iki 20 arešto parų. Ši paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, kuriuo K. Š. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 4 mėnesiai ir 15 dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2015-09-25. Bausmės pabaiga: 2020-02-09. 1/2 bausmės atliko: 2017-12-03. Neatliktos bausmės dalis 2018-11-15 – 1 metai 2 mėnesiai 25 dienos. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018-11-20 priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam K. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi K. Š. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog šuo metu nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde nuteistasis K. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Komisijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą bei, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės normomis, taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Nurodo įsipareigojantis nepažeidinėti lygtinio paleidimo sąlygų, laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, prašo suteikti šansą dirbti laisvėje. Teigia bausmę atliekantis konclagerio sąlygomis, nepaisant jokių žmogaus teisių. Taip pat nurodo didžiąją bausmės atlikimo dalį dirbantis, todėl sunku yra lankyti visokius psichologinius tarnybos pravedamus užsiėmimus.

Apeliantas nurodo ir tai, kad jam yra priteisti ieškiniai, bet iš jo niekas jų neišieško ne todėl kad apeliantas nedirba, o todėl kad nėra vykdomųjų dokumentų. Nurodo jau atlikęs daugiau nei tris ketvirtadalius skirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat stropiai dirba, gauna atlyginimą, suprato, kad reikia laikytis įstatymų. Skunde taip pat teigiama, kad visuomenės interesas ir saugumas tikrai nebus pasiektas bausmės paskirtimi, o juo labiau, nepagrįstu bausmės atlikimu nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apelianto teigimu, teismas, netenkindamas jo skundo dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgė tik į pastarojo praeitį, bet ne į dabartį.

Bausmės paskirtis nebus pasiekta, nes atliekant bausmę, iš jo tyčiojasi, jis žeminamas. Apeliantas nurodo jau beveik du metus neturintis nuobaudų, dirbantis už menką algą, buvo skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, todėl teigia, kad bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatos, numatančios lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra tik deklaratyvios, apelianto viltys žlugdomos, nesvarbu kokias didžiules pastangas pastarasis bedėtų. Taip pat teigia, kad aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes jos buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Atsiliepimų byloje negauta. Skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas apelianto skundas ir paliktas nepakeistas Komisijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo pastarajam, yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d.

įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.). Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad apeliantas 1/2 jam paskirtos bausmės atliko 2017-12-03, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė net 23 kartus, už ką 22 kartus buvo baustas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmės laikotarpiu skatintas 2 kartus.

Nuteistojo asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad apeliantas vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose. Apeliantas Vilniaus pataisos namuose mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje avalynės gamintojo specialybės, esant poreikiui, geranoriškai atlieka gerbūvio darbus. Lygtinio paleidimo komisijai apeliantas buvo pristatomas 2 kartą, Komisija nustatė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau apeliantas šių rekomendacijų nevykdė.

Taip pat svarbu yra ir tai, kad atlikus nuteistojo K. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 89 balai, t.y. nors priskiriama vidutinei, tačiau siekia aukštesniąją jos ribą (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika 41-99 balai). Pažymėtina, kad pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos.

Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas praeityje teistas 7 kartus, amžius pirmo teistumo metu – 14 metų, yra nusikaltimų modelis. Taip pat praeityje apeliantui 1 kartą buvo taikytas laisvės apribojimas (sąlygų nepažeidė), 2 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieno bausmės vykdymo atidėjimo metu sąlygas pažeidė. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles bei yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo.

Kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde teigia supratęs, kad įstatymų reikia laikytis, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pastarasis yra ne kartą teistas ir jau turėjo ne vieną progą pakeisti savo elgesį. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad apeliantas K. Š. priklauso vidutinės rizikos grupei. Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog apeliantas padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis Komisijai pristatomas antrą kartą. Teismas visus šiuos apelianto asmenybę tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančius duomenis įvertino tinkamai, teismo sprendimas tinkamai motyvuotas. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu apeliantas dirba, teigia norintis išėjęs į laisvę įsidarbinti, tačiau šiuo metu, įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, tame tarpe ir su intensyviąja priežiūra, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek vėliau teismai, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą, tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apelianto K. Š. asmenybę, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darydamas nusikaltimą ir būdamas praeityje ne kartą teistas, apeliantas puikiai suvokė tokio savo elgesio pasekmes, kurios neišvengiamai įtakos jo gyvenimą, tačiau, nepaisant to, pasirinko būtent tokį, neteisėtą elgesio variantą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad vertinti žmogaus pagal OASys sistemą negalima, tačiau šios metodikos klausimų apygardos teismas nenagrinės, nes tai nėra skundo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo dalyku, be to, nesivadovauti ar kitaip interpretuoti objektyvius OASys sistemos rezultatus apygardos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo K.

Š. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo K. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja (parašas) Laureta Ulbienė Nuorašas tikras: Teisėja Laureta Ulbienė