Legislator Case Law & Legislation
be3723b0-9ada-45f4-b76b-ee9fd82b3c93 AI generated

be3723b0-9ada-45f4-b76b-ee9fd82b3c93 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number be3723b0-9ada-45f4-b76b-ee9fd82b3c93
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skirtumÄ - 44 382,12 Lt už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01; priteisti 0,07 procentus delspinigių už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

Legislator headnote

AI generated

be3723b0-9ada-45f4-b76b-ee9fd82b3c93 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Teigia, kad teismas turėtų ieÅ¡kinį atmesti motyvuodamas vien ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).PraÅ¡omos priteisti procesinės palÅ«kanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, Å¡ioje byloje jo taikyti negalima, todėl mano, kad toks reikalavimas yra atmestinas. Pažymėjo, kad valstybė susiduria su objektyviais ekonominio pobÅ«džio sunkumais, todėl jeigu teismas patenkintų pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ , praÅ¡o teismo sprendimo įvykdymÄ byloje atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Atsakovas Kėdainių apygardos teismas atsiliepime į skundÄ (b. l.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-5804-331/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00395-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos H. G. skundÄ atsakovams Kėdainių rajono apylinkės teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o:

1) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skirtumÄ - 44 382,12 Lt už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01;

2) priteisti 0,07 procentus delspinigių už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 5 procentus metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo.PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2009-04-08 dekretu Nr. IK-1774 buvo paskirta Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja. Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymÄ teisėjų atlyginimas susideda iÅ¡ pareiginės algos, priedo už iÅ¡tarnautus valstybei metus. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientÄ padauginus iÅ¡ bazinio dydžio.Pažymėjo, jog 2008 m. pabaigoje pradėtas teisėjų atlyginimų mažinimas.

Neteisėtas atlyginimų sumažinimas pasireiškė tuo, kad buvo pakeisti du teisės aktai: Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymas (2008 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XI-85 redakcija) ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1 771 redakcija) priedėlis.Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje įtvirtintas teisėjų atlyginimų (pareiginės algos) koeficientas buvo neteisėtai sumažintas.

Galimybė mažinti teisėjų atlyginimÄ , mažinant pareiginės algos koeficientÄ , Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme nėra numatyta. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje buvo įtvirtintas apylinkės teismo teisėjo atlyginimo (pareiginės algos) koeficientas - 14,2. Pakeitus Å¡io įstatymo priedėlį nuo 2009-05-01 apylinkės teismo teisėjo atlyginimų pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas iki 12,5, o nuo 2009-08-01 pareiginės algos koeficientas sumažintas dar kartÄ iki 11,56.

Pastarojo įstatymo galiojimas buvo kelis kartus pratęstas ir galiojo iki 2013-10-01. Be to, sumažinus atlyginimÄ , sumažėjo ir priedas už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus. Apylinkės teismo teisėjų ir teismų pirmininkų darbo užmokestis 2009 m. buvo neproporcingai mažinamas du kartus: pirmÄ kartÄ darbo užmokestis sumažintas 12 proc. - nuo 2009-05-01 iki 2009-08-01 įstatymu sumažinus pareiginės algos koeficientÄ nuo 14,2 iki 12,5 ir antrÄ kartÄ darbo užmokestis sumažintas dar 12 proc. - nuo 2009-08-01, kai įstatymu buvo sumažintas pareiginės algos koeficientas nuo 12,5 iki 11,56.Pažymėjo, kad teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iÅ¡ Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo.

Pagal Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas nuo 2009-05-01 iki 2009-08-01 atlyginimas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas tokiu bÅ«du: bazinis dydis 475 Lt dauginamas iÅ¡ koeficiento 14,2, o nuo 2009-08-01 sumažintas bazinis dydis 450 dauginamas iÅ¡ koeficiento 14,2. Tačiau nuo 2009-05-01 iki 2009-08-01 buvo mokamas sumažintas atlyginimas (475 x 12,5), o nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 buvo mokamas 450 x 11,56. FaktiÅ¡kai darbo užmokestis buvo mažintas tris karius: mažinant bazinį dydį ir du kartus mažinant pareiginės algos koeficientÄ .

Pripažįstant, jog bazinis dydis dėl sunkios valstybės ekonominės ir finansinės padėties galėjo bÅ«ti mažinimas nuo 475 iki 450, negalima sutikti, kad pareiginės algos koeficientas buvo mažintas pagrįstai ir teisėtai.PareiÅ¡kėjos teigimu, neteisėtas atlyginimo sumažinimas, priedo už iÅ¡tarnautus metus sumažėjimas, teisėtai priklausančio atlyginimo nemokėjimas daugiau nei tris metus, jo neatstatymas pasibaigus valstybės ekonominiam ir finansiniam sunkmečiui daro didelę materialinę ir moralinę žalÄ , todėl praÅ¡o priteisti 44 382,12 Lt, kaip neiÅ¡mokėto atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01.

Be to, praÅ¡o už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ , pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai nustatytu laiku darbo užmokestis nebuvo perskaičiuotas ir sumokėtas atitinkamo dydžio atlyginimas, priteisti 0,07 procento dydžio delspinigius. Negaudama didelės dalies atlyginimo, patiria nuostolių, valstybė neteisėtai naudojasi jai priklausančia atlyginimo dalimi, palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais nemoka, todėl praÅ¡o priteisti ir Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palÅ«kanas (procesines palÅ«kanas) - 5 proc. metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepime (b. l. 12-15) paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas 2013-07-01 Konstitucinio Teismo nutarimÄ , 2013-09-19 priėmė įstatymÄ Nr. XII-523 (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios <...> pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas), kurio 2 straipsnio 2 punktu pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ . 2013-09-28 įsigaliojus minėtam įstatymui, valstybė prisiėmė pareigÄ nustatyti kompensavimo tvarkÄ ir geruoju iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjų reikalaujamÄ sumÄ .

Å is įstatymas yra galiojantis, todėl privalo bÅ«ti vykdomas, taigi, įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo nustatytÄ pareigÄ . Prievolės, dėl kurios kilo ginčas Å¡ioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl mano, kad nėra pagrindo reikalavimÄ tenkinti teismine tvarka.Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja praleido ieÅ¡kinio senatį reikalavimams nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 pareikÅ¡ti, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, numatytÄ Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje.

Teigia, kad teismas turėtų ieÅ¡kinį atmesti motyvuodamas vien ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).PraÅ¡omos priteisti procesinės palÅ«kanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, Å¡ioje byloje jo taikyti negalima, todėl mano, kad toks reikalavimas yra atmestinas. Pažymėjo, kad valstybė susiduria su objektyviais ekonominio pobÅ«džio sunkumais, todėl jeigu teismas patenkintų pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ , praÅ¡o teismo sprendimo įvykdymÄ byloje atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Atsakovas Kėdainių apygardos teismas atsiliepime į skundÄ (b. l.

11) praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Bylos Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ joms praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnis). S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i š  d a l i e s Å ioje byloje pareiÅ¡kėja kelia ginÄÄ dėl teisėjų darbo užmokesčio sumažinimo laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01.

Ginčo dėl pareiškėjos skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėja ėjo Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjos pareigas, į kurias buvo paskirta Lietuvos Respublikos Prezidento 2009-04-08 dekretu Nr. 1K-1774, byloje nėra.Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžiai ir jų skaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.

Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio. Teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiÅ«lymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliacijÄ (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksÄ ) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio vieÅ¡ajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtakÄ , tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.

Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali bÅ«ti mažesnis už esamÄ bazinį dydį, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė bÅ«klė (Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str.).Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo (2008-12-19 redakcija) 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 – 475 Lt, o nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 – 450 Lt.

Nustatytas 450 Lt pareiginės algos bazinis dydis galioja iki Å¡iol.Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (redakcija, galiojusi nuo 2008-11-15 iki 2009-04-30) buvo nustatyta, kad apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas yra 14,2. Nuo 2009-05-01 įsigaliojo 2009-04-28 Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas Nr. XI-235, kuriuo nustatytas 12,5 apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31). Nuo 2009-08-01 įsigaliojo 2009-07-17 Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas Nr. XI-362, pagal kurį apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas sumažintas dar kartÄ iki 11,56 (redakcija, galiojusi nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-07-01 priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2013-10-01.

Konstitucinis Teismas Å¡iuo nutarimu, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009-04-28 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-04-28 redakcija) 3 straipsnio 2 daliai (2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 redakcija) 2 straipsnis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatos, Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams, o visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, o tai reiÅ¡kia Å¡ių aktų teisinės galios panaikinimÄ bei jų paÅ¡alinimÄ visam laikui iÅ¡ Lietuvos teisės sistemos.Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis, kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodyti koeficientai negali bÅ«ti taikomi.

Tokiu atveju pareiÅ¡kėjos teisės gintinos taikant pareiginės algos koeficientÄ , galiojusį iki Konstitucijai prieÅ¡taraujančio (sumažinto) koeficiento nustatymo.PareiÅ¡kėja teismui pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 apskaičiuojant teisėjų atlyginimus buvo taikomos teisės aktų nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėja mano turinti teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančių teisės aktų nuostatų pažeistÄ jos teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ .

Teismui pateikta Kėdainių rajono apylinkės teismo pažyma apie pareiÅ¡kėjai taikytÄ iki 2009-05-01 galiojusį 14,2 pareiginės algos koeficientÄ priskaičiuotinÄ ir iÅ¡mokėtinÄ jai darbo užmokestį (b. l. 5-6) patvirtina, kad dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėta - 44 382,12 Lt. Teismas neturi pagrindo abejoti Kėdainių rajono apylinkės teismo pateiktais paskaičiavimais, todėl pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistina nurodyto dydžio neiÅ¡mokėta teisėjų atlyginimo dalis.Teismo vertinimu teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo taikytinu trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.) ir kuris apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ieÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų.

Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 str. 2 d.). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija praÅ¡o teismo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjos teisių pažeidimas pripažintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimu, teisių pažeidimo neneigė nei įstatymų leidėjas, nei vykdomoji valdžia.

Vadinasi, kai Lietuvos Valstybė, kurios institucijos priėmė neteisėtus norminius aktus, Å¡iuos aktus pripažįsta neteisėtais ir vėliau imasi veiksmų atkuriant pažeistas teises, teismas vertina kaip skolininko veiksmus, liudijančius, kad jis pripažįsta prievolę, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo veiksmai nutraukė ieÅ¡kinio senaties terminÄ (Darbo kodekso 27 str. 5 d., Civilinio kodekso 1.130 str. 2 d.), todėl pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas tenkintinas visa apimtimi. Ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas iki Å¡iol nėra priėmęs įstatymo projekto dėl ekonomikos krizės metu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai.

Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 6 straipsnio nuostatas, Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, todėl kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ reiÅ¡kia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2003-03-04 nutarimas).

Teisės aktais negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ir laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2005-02-07, 2004-12-29 nutarimai). Jeigu bÅ«tų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ , bÅ«tų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi bÅ«ti ir jos gynimo priemonė (Konstitucinio Teismo 2006-08-06 nutarimas).

PareiÅ¡kėjos pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo projekto parengimo ir paties įstatymo priėmimo. PareiÅ¡kėja neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismÄ iki bus priimtas toks jos pažeistas teises atkursiantis įstatymas. PareiÅ¡kėjos pažeistų teisių gynimÄ pavedus įstatymų leidėjo valiai, susidarytų prielaidos teisinėje valstybėje netoleruotinai situacijai, kai įstatymų leidėjui pažeidus asmenų teises, Å¡ių teisių gynimas priklausytų iÅ¡imtinai nuo to paties įstatymų leidėjo valios.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, jai nepagrįstai sumažinus teisėjo atlyginimÄ , kas vėliau buvo pripažinta prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. BÅ«tent pastaroji aplinkybė ir leidžia teismui priimti pareiÅ¡kėjai palankų sprendimÄ , nes ji, manydama, kad jos teisės yra pažeistos, į teismÄ galėjo kreiptis iÅ¡ esmės bet kada, t. y. nelaukdama, kol bus priimtas įstatymas, įtvirtinantis kompensavimo mechanizmÄ . PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas ne tik prieÅ¡tarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situacijÄ pareiÅ¡kėjai, kuri nebÅ«tų tikra, kada jos pažeistos teisės bus atkurtos.PareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos, priteisimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, teismas atmeta kaip nepagrįstÄ .

Teisėjų atlyginimų įstatymas nenumato palÅ«kanų mokėjimo už uždelstÄ teisėjo atlyginimo iÅ¡mokėjimÄ . Nuostatų dėl palÅ«kanų mokėjimo nėra ir Darbo kodekse bei Valstybės tarnybos įstatyme. PalÅ«kanų taikymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. PareiÅ¡kėjos pagrindinis reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį plačiÄ ja prasme kilo iÅ¡ darbo (tarnybos) teisinių santykių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su Å¡iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat Å¡eimos santykius;

įstatymų numatytais atvejais CK reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. CK 1.1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykius reglamentuoja specialÅ«s įstatymai. Å io kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialÅ«s įstatymai. SpecialÅ«s įstatymai, reglamentuojantys darbo santykius numato darbdavio pareigÄ mokėti įstatymų nustatytus delspinigius, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos (Darbo kodekso 207 straipsnis), jokių kitų sankcijų specialÅ«s įstatymai nenustato, todėl reikalavimas priteisti palÅ«kanas, atliekančias kompensavimo funkcijÄ civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti tenkinamas, be to, tokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Atsakovė praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nurodydama, jog teismo sprendimo negalėtų įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnis nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimÄ .

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (iÅ¡dėsčius) teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ teismas turi iÅ¡spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principais. Sprendžiant klausimÄ , ar atidėti (iÅ¡dėstyti) teismo sprendimo vykdymÄ , reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises.

Teismo sprendimu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos, todėl vien blogos atsakovės materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, svarbus Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas – bÅ«tina nustatyti, ar atidėjus (iÅ¡dėsčius) teismo sprendimo vykdymÄ nebus neproporcingai pažeisti teisėti pareiÅ¡kėjų interesai. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis 2013 m. gruodžio 13 d.

įstatymu Nr. XII-633 yra papildytas nuostata, nustatančia, kad jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Kadangi 2014 m. valstybės biudžete šiuo sprendimu priteista suma nėra numatyta, sprendimo vykdymas atidedamas kitiems biudžetiniams metams. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 4 p. ir 127 str., teismas nusprendžia: pareiškėjos H.

G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neiÅ¡mokėtÄ teisėjo atlyginimo dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01, pareiÅ¡kėjai H. G. - 44 382,12 Lt (keturiasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus ir dvylika centų) (12853,95 Eur (dvylika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris tÅ«kstančius eurų ir devyniasdeÅ¡imt penkis euro centus)).KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimo vykdymÄ atidėti kitiems (2015 m.) biudžetiniams metams.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                         Henrikas Sadauskas