be3723b0-9ada-45f4-b76b-ee9fd82b3c93 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpriteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio skirtumÄ - 44 382,12 Lt už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01; priteisti 0,07 procentus delspinigių už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
Legislator headnote
AI generatedbe3723b0-9ada-45f4-b76b-ee9fd82b3c93 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Teigia, kad teismas turÄtų ieÅ¡kinį atmesti motyvuodamas vien ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).PraÅ¡omos priteisti procesinÄs palÅ«kanos yra ne darbo teisÄs, o civilinÄs teisÄs institutas, Å¡ioje byloje jo taikyti negalima, todÄl mano, kad toks reikalavimas yra atmestinas. PažymÄjo, kad valstybÄ susiduria su objektyviais ekonominio pobÅ«džio sunkumais, todÄl jeigu teismas patenkintų pareiÅ¡kÄjos reikalavimÄ , praÅ¡o teismo sprendimo įvykdymÄ byloje atidÄti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos.Atsakovas KÄdainių apygardos teismas atsiliepime į skundÄ (b. l.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-5804-331/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00395-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkriÄio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos H. G. skundÄ atsakovams KÄdainių rajono apylinkÄs teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄja skundu (b. l. 1-4) kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡o:
1) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio skirtumÄ - 44 382,12 Lt už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01;
2) priteisti 0,07 procentus delspinigių už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, 5 procentus metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kÄlimo iki teismo sprendimo įvykdymo.PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2009-04-08 dekretu Nr. IK-1774 buvo paskirta KÄdainių rajono apylinkÄs teismo teisÄja. Pagal TeisÄjų atlyginimų įstatymÄ teisÄjų atlyginimas susideda iÅ¡ pareiginÄs algos, priedo už iÅ¡tarnautus valstybei metus. PareiginÄ alga apskaiÄiuojama atitinkamos pareiginÄs algos koeficientÄ padauginus iÅ¡ bazinio dydžio.PažymÄjo, jog 2008 m. pabaigoje pradÄtas teisÄjų atlyginimų mažinimas.
NeteisÄtas atlyginimų sumažinimas pasireiÅ¡kÄ tuo, kad buvo pakeisti du teisÄs aktai: Lietuvos Respublikos valstybÄs politikų, teisÄjų, valstybÄs pareigÅ«nų ir valstybÄs tarnautojų pareiginÄs algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymas (2008 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XI-85 redakcija) ir Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkriÄio 6 d. įstatymo Nr. X-1 771 redakcija) priedÄlis.Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų įstatymo priedÄlyje įtvirtintas teisÄjų atlyginimų (pareiginÄs algos) koeficientas buvo neteisÄtai sumažintas.
GalimybÄ mažinti teisÄjų atlyginimÄ , mažinant pareiginÄs algos koeficientÄ , Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų įstatyme nÄra numatyta. Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų įstatymo priedÄlyje buvo įtvirtintas apylinkÄs teismo teisÄjo atlyginimo (pareiginÄs algos) koeficientas - 14,2. Pakeitus Å¡io įstatymo priedÄlį nuo 2009-05-01 apylinkÄs teismo teisÄjo atlyginimų pareiginÄs algos koeficientas buvo sumažintas iki 12,5, o nuo 2009-08-01 pareiginÄs algos koeficientas sumažintas dar kartÄ iki 11,56.
Pastarojo įstatymo galiojimas buvo kelis kartus pratÄstas ir galiojo iki 2013-10-01. Be to, sumažinus atlyginimÄ , sumažÄjo ir priedas už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus. ApylinkÄs teismo teisÄjų ir teismų pirmininkų darbo užmokestis 2009 m. buvo neproporcingai mažinamas du kartus: pirmÄ kartÄ darbo užmokestis sumažintas 12 proc. - nuo 2009-05-01 iki 2009-08-01 įstatymu sumažinus pareiginÄs algos koeficientÄ nuo 14,2 iki 12,5 ir antrÄ kartÄ darbo užmokestis sumažintas dar 12 proc. - nuo 2009-08-01, kai įstatymu buvo sumažintas pareiginÄs algos koeficientas nuo 12,5 iki 11,56.PažymÄjo, kad teisÄjo atlyginimo ir kitų socialinių garantijų konstitucinÄs apsaugos imperatyvas kyla iÅ¡ Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinto teisÄjo ir teismų nepriklausomumo principo.
Pagal Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas nuo 2009-05-01 iki 2009-08-01 atlyginimas turÄjo bÅ«ti skaiÄiuojamas tokiu bÅ«du: bazinis dydis 475 Lt dauginamas iÅ¡ koeficiento 14,2, o nuo 2009-08-01 sumažintas bazinis dydis 450 dauginamas iÅ¡ koeficiento 14,2. TaÄiau nuo 2009-05-01 iki 2009-08-01 buvo mokamas sumažintas atlyginimas (475 x 12,5), o nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 buvo mokamas 450 x 11,56. FaktiÅ¡kai darbo užmokestis buvo mažintas tris karius: mažinant bazinį dydį ir du kartus mažinant pareiginÄs algos koeficientÄ .
Pripažįstant, jog bazinis dydis dÄl sunkios valstybÄs ekonominÄs ir finansinÄs padÄties galÄjo bÅ«ti mažinimas nuo 475 iki 450, negalima sutikti, kad pareiginÄs algos koeficientas buvo mažintas pagrįstai ir teisÄtai.PareiÅ¡kÄjos teigimu, neteisÄtas atlyginimo sumažinimas, priedo už iÅ¡tarnautus metus sumažÄjimas, teisÄtai priklausanÄio atlyginimo nemokÄjimas daugiau nei tris metus, jo neatstatymas pasibaigus valstybÄs ekonominiam ir finansiniam sunkmeÄiui daro didelÄ materialinÄ ir moralinÄ Å¾alÄ , todÄl praÅ¡o priteisti 44 382,12 Lt, kaip neiÅ¡mokÄto atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01.
Be to, praÅ¡o už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ , pradedant skaiÄiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai nustatytu laiku darbo užmokestis nebuvo perskaiÄiuotas ir sumokÄtas atitinkamo dydžio atlyginimas, priteisti 0,07 procento dydžio delspinigius. Negaudama didelÄs dalies atlyginimo, patiria nuostolių, valstybÄ neteisÄtai naudojasi jai priklausanÄia atlyginimo dalimi, palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais nemoka, todÄl praÅ¡o priteisti ir Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palÅ«kanas (procesines palÅ«kanas) - 5 proc. metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄ, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti.
Atsiliepime (b. l. 12-15) paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas 2013-07-01 Konstitucinio Teismo nutarimÄ , 2013-09-19 priÄmÄ Ä¯statymÄ Nr. XII-523 (ValstybÄs tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios <...> pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas), kurio 2 straipsnio 2 punktu pavedÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dÄl ekonomikos krizÄs neproporcingai sumažinto darbo užmokesÄio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojanÄio įstatymo projektÄ . 2013-09-28 įsigaliojus minÄtam įstatymui, valstybÄ prisiÄmÄ pareigÄ nustatyti kompensavimo tvarkÄ ir geruoju iÅ¡mokÄti pareiÅ¡kÄjų reikalaujamÄ sumÄ .
Å is įstatymas yra galiojantis, todÄl privalo bÅ«ti vykdomas, taigi, įstatymų leidÄjas įvykdÄ Konstitucinio Teismo nustatytÄ pareigÄ . PrievolÄs, dÄl kurios kilo ginÄas Å¡ioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisÄs aktu, todÄl mano, kad nÄra pagrindo reikalavimÄ tenkinti teismine tvarka.PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄja praleido ieÅ¡kinio senatį reikalavimams nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 pareikÅ¡ti, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, numatytÄ Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje.
Teigia, kad teismas turÄtų ieÅ¡kinį atmesti motyvuodamas vien ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).PraÅ¡omos priteisti procesinÄs palÅ«kanos yra ne darbo teisÄs, o civilinÄs teisÄs institutas, Å¡ioje byloje jo taikyti negalima, todÄl mano, kad toks reikalavimas yra atmestinas. PažymÄjo, kad valstybÄ susiduria su objektyviais ekonominio pobÅ«džio sunkumais, todÄl jeigu teismas patenkintų pareiÅ¡kÄjos reikalavimÄ , praÅ¡o teismo sprendimo įvykdymÄ byloje atidÄti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos.Atsakovas KÄdainių apygardos teismas atsiliepime į skundÄ (b. l.
11) praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Bylos Å¡alys teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ joms praneÅ¡ta tinkamai, todÄl nÄra kliÅ«Äių bylai nagrinÄti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 78 straipsnis). S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i š  d a l i e s Å ioje byloje pareiÅ¡kÄja kelia ginÄÄ dÄl teisÄjų darbo užmokesÄio sumažinimo laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01.
GinÄo dÄl pareiÅ¡kÄjos skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kÄja Äjo KÄdainių rajono apylinkÄs teismo teisÄjos pareigas, į kurias buvo paskirta Lietuvos Respublikos Prezidento 2009-04-08 dekretu Nr. 1K-1774, byloje nÄra.Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų dydžiai ir jų skaiÄiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų įstatyme. Pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisÄjų atlyginimas susideda iÅ¡ pareiginÄs algos ir priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus.
TeisÄjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisÄjų pareiginÄ alga apskaiÄiuojama atitinkamos pareiginÄs algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedÄlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio. TeisÄjų atlyginimų skaiÄiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginÄs algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos VyriausybÄs teikimu, įvertinus teisÄjams atstovaujanÄių organizacijų pasiÅ«lymus, praÄjusių metų vidutinÄ metinÄ infliacijÄ (skaiÄiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksÄ ) ir kitų vidutinio darbo užmokesÄio vieÅ¡ajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinÄių veiksnių įtakÄ , tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.
Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali bÅ«ti mažesnis už esamÄ bazinį dydį, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ esmÄs pablogÄja valstybÄs ekonominÄ ir finansinÄ bÅ«klÄ (TeisÄjų atlyginimų įstatymo 3 str.).Lietuvos Respublikos valstybÄs politikų, teisÄjų, valstybÄs pareigÅ«nų ir valstybÄs tarnautojų pareiginÄs algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo (2008-12-19 redakcija) 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybÄs politikų, teisÄjų, valstybÄs pareigÅ«nų ir valstybÄs tarnautojų pareiginÄs algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 â 475 Lt, o nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 â 450 Lt.
Nustatytas 450 Lt pareiginÄs algos bazinis dydis galioja iki Å¡iol.TeisÄjų atlyginimų įstatymo priedÄlyje (redakcija, galiojusi nuo 2008-11-15 iki 2009-04-30) buvo nustatyta, kad apylinkÄs teismo teisÄjo pareiginÄs algos koeficientas yra 14,2. Nuo 2009-05-01 įsigaliojo 2009-04-28 TeisÄjų atlyginimų įstatymo priedÄlio pakeitimo įstatymas Nr. XI-235, kuriuo nustatytas 12,5 apylinkÄs teismo teisÄjo pareiginÄs algos koeficientas (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31). Nuo 2009-08-01 įsigaliojo 2009-07-17 TeisÄjų atlyginimų įstatymo priedÄlio pakeitimo įstatymas Nr. XI-362, pagal kurį apylinkÄs teismo teisÄjo pareiginÄs algos koeficientas sumažintas dar kartÄ iki 11,56 (redakcija, galiojusi nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-07-01 priÄmÄ nutarimÄ âDÄl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybÄs tarnautojų ir teisÄjų atlyginimai valstybÄje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padÄÄiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ, kuris âValstybÄs žinioseâ oficialiai paskelbtas 2013-10-01.
Konstitucinis Teismas Å¡iuo nutarimu, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų įstatymo priedÄlis (2009-04-28 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisÄjų pareiginÄs algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisÄjų atlyginimai, prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âkiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ â, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui;
Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų įstatymo priedÄlio pakeitimo įstatymo (2009-04-28 redakcija) 3 straipsnio 2 daliai (2009-04-28, Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âkiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ â, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui;
Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų įstatymo priedÄlio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 redakcija) 2 straipsnis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âkiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ â, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, VyriausybÄs aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatos, Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonÄms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir pilieÄiams, o visos valstybÄs institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisÄs aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisÄs aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujanÄiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, o tai reiÅ¡kia Å¡ių aktų teisinÄs galios panaikinimÄ bei jų paÅ¡alinimÄ visam laikui iÅ¡ Lietuvos teisÄs sistemos.Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus, kad TeisÄjų atlyginimų įstatymo priedÄlis, kuriame nustatyti sumažinti teisÄjų pareiginÄs algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisÄjų atlyginimai, prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodyti koeficientai negali bÅ«ti taikomi.
Tokiu atveju pareiÅ¡kÄjos teisÄs gintinos taikant pareiginÄs algos koeficientÄ , galiojusį iki Konstitucijai prieÅ¡taraujanÄio (sumažinto) koeficiento nustatymo.PareiÅ¡kÄja teismui pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokÄtÄ teisÄjo atlyginimo dalį grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 apskaiÄiuojant teisÄjų atlyginimus buvo taikomos teisÄs aktų nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieÅ¡taraujanÄiomis Konstitucijai. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kÄja mano turinti teisÄ teisme reikalauti paÅ¡alinti dÄl Konstitucijai prieÅ¡taraujanÄių teisÄs aktų nuostatų pažeistÄ jos teisÄ gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už atliktÄ darbÄ .
Teismui pateikta KÄdainių rajono apylinkÄs teismo pažyma apie pareiÅ¡kÄjai taikytÄ iki 2009-05-01 galiojusį 14,2 pareiginÄs algos koeficientÄ priskaiÄiuotinÄ ir iÅ¡mokÄtinÄ jai darbo užmokestį (b. l. 5-6) patvirtina, kad dÄl Konstitucijai prieÅ¡taraujanÄiomis pripažintų teisÄs aktų nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 pareiÅ¡kÄjai neiÅ¡mokÄta - 44 382,12 Lt. Teismas neturi pagrindo abejoti KÄdainių rajono apylinkÄs teismo pateiktais paskaiÄiavimais, todÄl pareiÅ¡kÄjai iÅ¡ Lietuvos valstybÄs priteistina nurodyto dydžio neiÅ¡mokÄta teisÄjų atlyginimo dalis.Teismo vertinimu teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijÄs su reikalavimu dÄl darbo užmokesÄio dalies priteisimo taikytinu trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.).
IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.) ir kuris apibrÄžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylanÄias iÅ¡ Konstitucijos (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) administracinÄje byloje Nr. A575-1831/2011). Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ieÅ¡kinio senaÄiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nÄra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų.
Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisÄ teismas priima nagrinÄti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigÄs. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis reikalauja (1.126 str. 2 d.). AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovÄ Teisingumo ministerija praÅ¡o teismo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kÄjos teisių pažeidimas pripažintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimu, teisių pažeidimo neneigÄ nei įstatymų leidÄjas, nei vykdomoji valdžia.
Vadinasi, kai Lietuvos ValstybÄ, kurios institucijos priÄmÄ neteisÄtus norminius aktus, Å¡iuos aktus pripažįsta neteisÄtais ir vÄliau imasi veiksmų atkuriant pažeistas teises, teismas vertina kaip skolininko veiksmus, liudijanÄius, kad jis pripažįsta prievolÄ, todÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo veiksmai nutraukÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (Darbo kodekso 27 str. 5 d., Civilinio kodekso 1.130 str. 2 d.), todÄl pareiÅ¡kÄjos skundo reikalavimas tenkintinas visa apimtimi. Ta aplinkybÄ, kad įstatymų leidÄjas iki Å¡iol nÄra priÄmÄs įstatymo projekto dÄl ekonomikos krizÄs metu neproporcingai sumažinto darbo užmokesÄio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigÄiai.
PažymÄtina, kad pagal Konstitucijos 6 straipsnio nuostatas, Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, todÄl kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrÄžÄs, kad konstitucinÄ teisÄ kreiptis į teismÄ reiÅ¡kia, kad teisinÄje valstybÄje kiekvienam užtikrinama galimybÄ savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisÄtų valstybÄs institucijų ar pareigÅ«nų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2003-03-04 nutarimas).
TeisÄs aktais negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų paneigta asmens, mananÄio, kad jo teisÄs ir laisvÄs pažeistos, teisÄ ginti savo teises ir laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2005-02-07, 2004-12-29 nutarimai). Jeigu bÅ«tų neužtikrinta asmens konstitucinÄ teisÄ kreiptis į teismÄ , bÅ«tų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisÄs principo ubi ius, ibi remedium â jeigu yra kokia nors teisÄ (laisvÄ), turi bÅ«ti ir jos gynimo priemonÄ (Konstitucinio Teismo 2006-08-06 nutarimas).
PareiÅ¡kÄjos pažeistos teisÄs gynimas teisme nÄra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosianÄio, įstatymo projekto parengimo ir paties įstatymo priÄmimo. PareiÅ¡kÄja neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismÄ iki bus priimtas toks jos pažeistas teises atkursiantis įstatymas. PareiÅ¡kÄjos pažeistų teisių gynimÄ pavedus įstatymų leidÄjo valiai, susidarytų prielaidos teisinÄje valstybÄje netoleruotinai situacijai, kai įstatymų leidÄjui pažeidus asmenų teises, Å¡ių teisių gynimas priklausytų iÅ¡imtinai nuo to paties įstatymų leidÄjo valios.
NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjos teisÄs ir teisÄti interesai buvo pažeisti, jai nepagrįstai sumažinus teisÄjo atlyginimÄ , kas vÄliau buvo pripažinta prieÅ¡taraujanÄiu Konstitucijai. BÅ«tent pastaroji aplinkybÄ ir leidžia teismui priimti pareiÅ¡kÄjai palankų sprendimÄ , nes ji, manydama, kad jos teisÄs yra pažeistos, į teismÄ galÄjo kreiptis iÅ¡ esmÄs bet kada, t. y. nelaukdama, kol bus priimtas įstatymas, įtvirtinantis kompensavimo mechanizmÄ . PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas ne tik prieÅ¡tarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrÄžtumo situacijÄ pareiÅ¡kÄjai, kuri nebÅ«tų tikra, kada jos pažeistos teisÄs bus atkurtos.PareiÅ¡kÄjos reikalavimÄ dÄl 5 procentų metinių palÅ«kanų, skaiÄiuojamų nuo priteistos sumos, priteisimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, teismas atmeta kaip nepagrįstÄ .
TeisÄjų atlyginimų įstatymas nenumato palÅ«kanų mokÄjimo už uždelstÄ teisÄjo atlyginimo iÅ¡mokÄjimÄ . Nuostatų dÄl palÅ«kanų mokÄjimo nÄra ir Darbo kodekse bei ValstybÄs tarnybos įstatyme. PalÅ«kanų taikymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. PareiÅ¡kÄjos pagrindinis reikalavimas priteisti neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio dalį plaÄiÄ ja prasme kilo iÅ¡ darbo (tarnybos) teisinių santykių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su Å¡iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat Å¡eimos santykius;
įstatymų numatytais atvejais CK reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. CK 1.1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykius reglamentuoja specialÅ«s įstatymai. Å io kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialÅ«s įstatymai. SpecialÅ«s įstatymai, reglamentuojantys darbo santykius numato darbdavio pareigÄ mokÄti įstatymų nustatytus delspinigius, kai dÄl darbdavio kaltÄs pavÄluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos (Darbo kodekso 207 straipsnis), jokių kitų sankcijų specialÅ«s įstatymai nenustato, todÄl reikalavimas priteisti palÅ«kanas, atliekanÄias kompensavimo funkcijÄ civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti tenkinamas, be to, tokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
AtsakovÄ praÅ¡o atidÄti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisÄjimo dienos, nurodydama, jog teismo sprendimo negalÄtų įvykdyti dÄl objektyvių priežasÄių. Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnis nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidÄjimo ar iÅ¡dÄstymo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. AtidÄti ar iÅ¡dÄstyti teismo sprendimo vykdymÄ galima, kai yra sunki skolininko turtinÄ padÄtis arba susidaro nepalankios aplinkybÄs, dÄl kurių labai sunku įvykdyti sprendimÄ .
Teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl sprendimo vykdymo atidÄjimo ar iÅ¡dÄstymo, taip pat turi nustatyti, ar atidÄjus (iÅ¡dÄsÄius) teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisÄti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dÄstymo klausimÄ teismas turi iÅ¡sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principais. Sprendžiant klausimÄ , ar atidÄti (iÅ¡dÄstyti) teismo sprendimo vykdymÄ , reikia remtis teisinio apibrÄžtumo ir teisÄtų lÅ«kesÄių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisÄtai įgytas teises.
Teismo sprendimu nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄs buvo pažeistos, todÄl vien blogos atsakovÄs materialinÄs padÄties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dÄl teismo sprendimo įvykdymo atidÄjimo ar iÅ¡dÄstymo, svarbus Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas â bÅ«tina nustatyti, ar atidÄjus (iÅ¡dÄsÄius) teismo sprendimo vykdymÄ nebus neproporcingai pažeisti teisÄti pareiÅ¡kÄjų interesai. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis 2013 m. gruodžio 13 d.
įstatymu Nr. XII-633 yra papildytas nuostata, nustatanÄia, kad jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybÄs priteistos mokÄtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybÄs biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidÄtas kitiems biudžetiniams metams. Kadangi 2014 m. valstybÄs biudžete Å¡iuo sprendimu priteista suma nÄra numatyta, sprendimo vykdymas atidedamas kitiems biudžetiniams metams. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85â87 str., 88 str. 4 p. ir 127 str., teismas nusprendžia: pareiÅ¡kÄjos H.
G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, neiÅ¡mokÄtÄ teisÄjo atlyginimo dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01, pareiÅ¡kÄjai H. G. - 44 382,12 Lt (keturiasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstanÄius tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus ir dvylika centų) (12853,95 Eur (dvylika tÅ«kstanÄių aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris tÅ«kstanÄius eurų ir devyniasdeÅ¡imt penkis euro centus)).KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimo vykdymÄ atidÄti kitiems (2015 m.) biudžetiniams metams.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjas                                                                         Henrikas Sadauskas