be35fb06-ce44-48c8-bf78-7cbd9bf0e60d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-2574-232/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35742-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.2; 7.4;121 (S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS                                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 31 d.    Vilnius               Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Jadvydos Mardosevič, RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų (ieÅ¡kovo) KAG darbuotojų profesinės sÄ jungos ir atsakovo UAB koncernas „Achemos grupė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo KAG darbuotojų profesinės sÄ jungos ieÅ¡kinį atsakovui UAB koncernui „Achemos grupė“ dėl darbdavio sprendimo panaikinimo.

   Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖ.         IeÅ¡kovas KAG darbuotojų profesinė sÄ junga kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos 2014 m. spalio 3 d. nutarimÄ darbotvarkės klausimu „UAB koncerno „Achemos grupė“ struktÅ«rinės valdymo schemos svarstymas ir tvirtinimas“. IeÅ¡kovo teigimu, Koncerno valdybos nutarimas prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, atsakovo steigimo dokumentams – įstatams, pažeidžia Darbo kodekso (toliau tekste DK) 47 straipsnyje įtvirtintÄ darbuotojų teisę į informavimÄ ir konsultavimÄ , Å¡alių susitarimo dėl profsÄ jungos narių teisių užtikrinimo 1.2 punkto nuostatas, priimtas tikslu, pažeidžiančiu Profesinės sÄ jungos įstatymo (toliau tekste PSÄ®) 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ , DK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ asociacijų laisvės principÄ , 4 punkte įtvirtintÄ darbo teisės subjektų lygybės nepaisant aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, principÄ ir 8 punkte įtvirtintÄ darbo santykių stabilumo principÄ bei protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, Lygių galimybių įstatymo (toliau tekste LGÄ®) 9 straipsnio reikalavimus.

IeÅ¡kovo teigimu, 2014-10-03 nutarimu patvirtintos struktÅ«rinės valdymo schemos tikslas – neteisėto spaudimo darymas darbuotojų atstovams ir/ar darbo sÄ lygų jiems pakeitimas ar net atleidimas iÅ¡ darbo dėl jų pareigų profesinėje sÄ jungoje ėjimo, o galimai ir kitų priežasčių nesusijusių su Koncerno darbo organizavimu ar darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Pažymėjo, kad sprendimas dėl struktÅ«rinių pertvarkymų, liesiančių profesinės sÄ jungos pirmininko T. K. ir pirmininko pavaduotojos L.

P. darbo santykius naikinant jų pareigybes struktÅ«roje, yra priimtas nedelsiant po to, kai profesinė sÄ junga žiniasklaidoje paskelbė straipsnį apie atsakovÄ . Toks atsakovo elgesys, ieÅ¡kovo teigimu, parodo, kad dėl profesinės sÄ jungos narių dalyvavimo profesinės sÄ jungos veikloje tokie nariai patirs neigiamus padarinius. Atsakovas UAB koncerno „Achemos grupė“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme, nes jį patenkinus nebÅ«tų apginta jokia ieÅ¡kovo ar jo atstovaujamų darbuotojų teisė, skundžiamas sprendimas nei ieÅ¡kovui, nei jo atstovaujamiems atsakovo darbuotojams nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Atsakovas paaiÅ¡kina, kad UAB koncerno „Achemos grupė“ valdyba priėmė sprendimÄ , kuriuo įpareigojo UAB koncerno „Achemos grupė“ l.e.p. generalinį direktorių prieÅ¡ įgyvendinant struktÅ«rinės valdymo schemos ir normatyvinio pareigybių sÄ raÅ¡o pakeitimus pasikonsultuoti su darbuotojų profesine sÄ junga ir, gavus profesinės sÄ jungos nuomonę, teikti pasiÅ«lymus dėl UAB koncerno „Achemos grupė“ struktÅ«rinės valdymo schemos ir darbuotojų normatyvinio pareigybių sÄ raÅ¡o pakeitimo.

Pasak atsakovo, struktÅ«rinės valdymo schemos ir normatyvinio pareigybių sÄ raÅ¡o pakeitimai gali bÅ«ti įgyvendinti tik pravedus konsultacijas su ieÅ¡kove. Kol konsultacijos nepravestos nurodyti pakeitimai negali bÅ«ti įgyvendinti, todėl ginčijamas sprendimas nei ieÅ¡kovui, nei jos nariams jokių pasekmių nesukelia, t.y. jokia ieÅ¡kovo ir jo atstovaujamų darbuotojų teisė nėra pažeidžiama. Tam, kad kiltų realios teisinės pasekmės turi bÅ«ti priimti ginčijamÄ sprendimÄ Ä¯gyvendinantys sprendimai.

Tik tokie sprendimai, ieÅ¡kovo teigimu, gali bÅ«ti ginčijami ir juos panaikinus, apginamos teisės. Atsakovas nurodo, kad darbdavys pirmiausiai gali priimti sprendimÄ vykdyti struktÅ«rinius pertvarkymus ir tik tada pasikonsultuoti su profesine sÄ junga dėl to, kaip pertvarkymai turėtų bÅ«ti įgyvendinti. Pažymi, kad bÅ«tų įgyvendintas DK 47 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas, UAB koncerno „Achemos grupė“ valdyba, 2014-10-03 sprendimu patvirtinusi struktÅ«rinę valdymo schemÄ ir normatyvinį pareigybių sÄ raÅ¡Ä , tuo pačiu sprendimu įpareigojo atsakovo l.e.p. generalinį direktorių struktÅ«rinės valdymo schemos ir normatyvinio pareigybių sÄ raÅ¡o pakeitimus įgyvendinti tik pasikonsultavus su profesine sÄ junga.

Darbuotojų teisėms pasekmes sukelia ne sprendimas dėl struktÅ«rinių pertvarkymų, kuris laikomas tik tarpiniu sprendimu, o kiti sprendimai, kuriais struktÅ«riniai pertvarkymai įgyvendinami. Pažymėjo, kad sprendimÄ dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų darbdavys, iÅ¡skyrus teisės aktų numatytus atvejus, turi teisę priimti savarankiÅ¡kai ir savo rizika. IeÅ¡kovas klaidingai interpretuoja DK 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir DK 47 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ pareigÄ darbdaviui konsultuotis su darbuotojų atstovu, prieÅ¡ įgyvendinant struktÅ«rinius pertvarkymus.

DK 47 straraipsnis nenumato, kad darbdavys privalo gauti profesinės sÄ jungos ar kito darbuotojų atstovų sutikimÄ tokiems pertvarkymams atlikti. Pasak atsakovo, tai, kad jis nepažeidė nei DK 23 straipsnio, nei 47 straipsnio nuostatų patvirtina ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktas UAB koncerno ,,Achemos grupė“ patikrinimas, kurio metu nenustatyta jokių pažeidimų. Be kita ko, patikrinimo metu taip pat buvo įvertinti ir atliekami struktÅ«riniai pertvarkymai.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo pirmininko T. K., pirmininko pavaduotojos L. P. veiklos tyrimas yra atliekamas, nes R. Ž., iki 2014-09-26 laikinai ėjęs UAB koncerno „Achemos grupė“ generalinio direktoriaus pareigas, neteikė informacijos atsakovo valdybos nariams, todėl paskyrus naujÄ jį UAB koncerno „Achemos grupė“ l.e.p. generalinį direktorių yra bÅ«tina surinkti informacijÄ bei duomenis apie įmonės ir svarbiausių struktÅ«riniu padalinių veiklÄ , taip pat iÅ¡tirti struktÅ«riniams padaliniams vadovavusių asmenų veiklÄ bei jÄ Ä¯vertinti.

Kadangi vykdant tyrimÄ darbuotojams nėra galimybės vykdyti jiems pavestas funkcijas, taip pat nėra kito darbo, kurį bÅ«tų galima pasiÅ«lyti darbuotojams, kurių veikla yra tiriama, buvo paskelbta prastova, darbuotojams mokant visa darbo užmokestį. Atsakovas pažymi, kad atliekami darbuotojų veiklos tyrimai niekaip nesusiję su skundžiamu sprendimu dėl struktÅ«rinių pertvarkymų. Pažymėjo, kad jis ieÅ¡kovui buvo nurodęs, kad praÅ¡ymas leisti į darbovietę atsigabenti asmeninę kompiuterinę technikÄ negali bÅ«ti patenkintas, siekiant apsaugoti bendrovės komercines paslaptis ir konfidencialiÄ informacijÄ .

Atsakovas laiko nepagrįstu ieškovo teiginį, kad po viešo pranešimo 2014-10-01 viešosios informacijos rengėjams buvo skubiai imtas koreguoti pirminis struktūrinės valdymo schemos projektas. Pažymi, kad 2014-10-02 ieškovui pateiktas struktūrinės valdymo schemos projektas niekuo nesiskiria nuo skundžiamu sprendimu patvirtintos struktūrinės valdymo schemos. Įgyvendinus struktūrinius pertvarkymus pareigybių skaičius bus sumažintas nuo 43 iki 37, todėl atsakovas laiko nepagrįstu ieškovo teiginį, kad naikinami tik tie skyriai, kuriuose dirba ieškovo pirmininkas ir pirmininko pavaduotoja.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai remiasi 2014-09-25 susitarimu dėl profesinės sÄ jungos narių teisių užtikrinimo. Pasak atsakovo, susitarimÄ UAB koncerno „Achemos grupė“ vardu pasirašė tuo metu laikinai generalinio direktoriaus pareigas ėjęs R. Ž., kuris virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus. Kolektyvinės sutarties projektÄ svarsto ir tvirtina bei suteikia įgaliojimus jÄ pasiraÅ¡yti valdyba. Todėl R. Ž. negalėjo priimti sprendimo sudaryti kolektyvinės sutarties, kol jos projekto nebuvo patvirtinusi valdyba ir nesuteikusi generaliniam direktoriui įgaliojimų pasiraÅ¡yti tokiÄ sutartį.

Tokių įgaliojimų, pasak atsakovo, valdyba R. Ž. niekada nebuvo suteikusi. Apie tai, kad R. Ž. neturėjo teisės sudaryti susitarimo su Profesine sÄ junga, darbuotojų atstovams Profesinės sÄ jungos pirmininkui T. K. ir pirmininko pavaduotojai L. P. buvo žinoma, nes pagal užimamas pareigas jiems buvo ir yra privaloma užtikrinti bendrovės dokumentų teisėtumÄ ir jų atitiktį UAB koncerno „Achemos grupė“ vidaus teisės aktams. Pažymėjo, kad Susitarimo sudarymo metu Profesinės sÄ jungos komiteto, kolegialaus valdymo organo, pirmininko pareigas ėjo ir Å¡iuo metu eina D.

K., kuris yra UAB koncerno „Achemos grupė“ Teisės ir turto valdymo skyriaus juristas. Jis pagal savo užimamas pareigas taip pat privalo iÅ¡manyti atsakovo vidaus teisės aktus. Pasak atsakovo, apie tai, kad pagal UAB koncerno „Achemos grupė“ įstatus generalinis direktorius negali sudaryti kolektyvinės sutarties, negavęs atitinkamų įmonės valdybos įgaliojimų, negalėjo nežinoti ir Profesinės sÄ jungos komiteto narys A. Ž., kuris yra UAB koncerno „Achemos grupė“ Finansų analizės skyriaus vadovas ir įmonės akcininkas, buvusio įmonės vadovo R.

Ž. sÅ«nus. Atsakovo teigimu, pagal turinį sudarytas susitarimas laikytinas kolektyvine sutartimi. Kolektyvinei sutarčiai parengti nebuvo sudaryta komisija iÅ¡ darbdavio ir darbuotojų atstovų, nenustatyta sutarties projekto rengimo tvarka ir terminai, bendrovė neturi jokių duomenų, kad susitarimo projektui bÅ«tų pritaręs darbuotojų susirinkimas. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovÄ apie pažeidimus, padarytus pasiraÅ¡ant susitarimÄ ir apie tai, kad Å¡is susitarimas yra niekinis informavo dar 2014-10-20 raÅ¡tu Nr. 2058.

Pažymi, kad susitarimas su Profesine sÄ junga sudarytas paskutinę R. Ž. kaip bendrovės l.e.p. generalinio direktoriaus darbo dienÄ . FaktÄ , kad Profesinė sÄ junga, sudarydama susitarimÄ , žinojo, jog jis yra neteisėtas patvirtina aplinkybė, kad pasirašę susitarimÄ Profesinės sÄ jungos atstovai pakvietė atsakovÄ pradėti derybas dėl kolektyvinės sutarties, t. y. sudaryti komisijÄ , kuri derėtųsi dėl kolektyvinės sutarties sÄ lygų, kas prieÅ¡tarauja DK 63 straipsnio 2 daliai. Todėl atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad Profesinė sÄ junga siekė kuo skubiau sudaryti naujÄ kolektyvinę sutartį, į kuriÄ bÅ«tų įtrauktos tos pačios nuostatos, kaip susitarime, ir kuriai jau bÅ«tų pritarusi įmonės valdyba, bei jÄ sudarant bÅ«tų laikytasi DK nustatytų reikalavimų.

Atsakovas teigia, kad tarp Å¡alių kilęs kolektyvinis ginčas nenagrinėtinas teisme, o DK nustatyta tvarka taikinimo komisijoje. Pažymi, kad pagal DK 47 str. 8 d. teismui gali bÅ«ti skundžiamas tik darbdavio atsisakymas konsultuotis ar suteikti informacijÄ . Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovo teiginiais dėl diskriminacijos, nurodė, kad klausimas dėl struktÅ«rinių pertvarkymų buvo inicijuotas dar iki 2014-10-01, t.y. iki to, kai profesinė sÄ junga žiniasklaidai iÅ¡platino praneÅ¡imÄ . II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.   Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino.

Pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos 2014 m. spalio 3 d. nutarimÄ darbotvarkės klausimu „UAB koncerno „Achemos grupė“ struktÅ«rinės valdymo schemos svarstymas ir tvirtinimas“, t.y. nutarimÄ : 3.1. Patvirtinti UAB koncerno „Achemos grupė“ struktÅ«rinę valdymo schemÄ (priedas Nr. 9); 3.2. Patvirtinti UAB koncerno „Achemos grupė“ darbuotojų normatyvinį pareigybių sÄ raÅ¡Ä , atitinkantį patvirtintÄ UAB koncerno „Achemos grupė“ struktÅ«rinę valdymo schemÄ (priedas Nr. 10); 3.3.

Ä®pareigoti UAB koncerno „Achemos grupė“ l.e.p. generalinį direktorių prieÅ¡ įgyvendinant struktÅ«rinės valdymo schemos ir normatyvinio pareigybių sÄ raÅ¡o pakeitimus konsultuotis su UAB koncerno „Achemos grupė“ darbuotojų profesine sÄ junga ir, gavus profesinės sÄ jungos nuomonę, teikti pasiÅ«lymus dėl UAB koncerno „Achemos grupė“ struktÅ«rinės schemos ir darbuotojų normatyvinio pareigybių sÄ raÅ¡o pakeitimo. Priteisė KAG darbuotojų profesinės sÄ jungai iÅ¡ atsakovo UAB koncerno „Achemos grupė“ 879,31 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB koncerno „Achemos grupė“ Lietuvos valstybei 8,58 EUR procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.           Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas turėjo teisę pateikti ieÅ¡kinį. Sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos 2014 10 03 posėdžio metu priimtas nutarimas trečiu darbotvarkės klausimu „UAB koncerno „Achemos grupė“ struktÅ«rinės valdymo schemos svarstymas ir tvirtinimas“ turi esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, kadangi pagal naujai patvirtintÄ struktÅ«rinę valdymo schemÄ ir normatyvinį darbuotojų pareigybių sÄ raÅ¡Ä yra numatyta sumažinti darbuotojų skaičių nuo 43 iki 37.

Teismas taip pat sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad priimant ginčijamÄ valdybos nutarimÄ buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, nustatančios darbdaviui informavimo ir konsultavimo pareigÄ tokiais atvejais. Atsakovo teiginiai, kad informavimo ir konsultavimo procedÅ«ros gali bÅ«ti įgyvendintos po skundžiamo sprendimo priėmimo, prieÅ¡tarauja tiek paminėtoms Darbo kodekso nuostatoms, tiek Direktyvos 2002/14/EB tikslams, kuriuos realizuoja Darbo kodekso 47 straipsnis. Teismas nustatė, kad darbuotojų atstovams iki sprendimo priėmimo nebuvo atskleistos nei priežastys, nei ekonominiai – socialiniai ginčijamo sprendimo padariniai.

Darbdavio argumentai, kad struktÅ«riniais pertvarkymais yra siekiama minimizuoti veiklos sÄ naudas, optimizuoti įmonės veiklÄ , supaprastinti įmonės valdymÄ yra bendro pobÅ«džio ir iÅ¡ to negalima susidaryti nuomonės apie reikalo esmę. Sprendimo projekto pateikimas iki jo patvirtinimo taip pat neatskleidžia numatomų struktÅ«rinių pertvarkymų priežasčių. Todėl teismas konstatavo, jog darbdavys neįvykdė informavimo pareigos. Teismas taip pat konstatavo, jog darbdavys iki sprendimo priėmimo nesiekė susitarti, o priėmus sprendimÄ , jokios konsultacijos dėl tokio sprendimo nėra įmanomos.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad valdybos sprendimas pažeidė įstatymo imperatyvus ir darbuotojų atstovo teisę į informavimÄ ir konsultavimÄ . Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog ginčijamas 2014-09-25 susitarimas „Dėl profesinės sÄ jungos narių teisių užtikrinimo“ įmonei nesukelia teisinių pasekmių, kadangi susitarimÄ sudarė neįgaliotas darbdavio atstovas ir apie tai buvo žinoma kitai Å¡aliai. Kadangi tokio susitarimo sudarymo aplinkybės, tiek ir jo turinys neleidžia Å¡io susitarimo vertinti kaip sÄ Å¾iningo, todėl Å¡io susitarimo teismas netaikė kilusio ginčo iÅ¡sprendimui.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.            Apeliantas (atsakovas) UAB koncernas „Achemos grupė“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimÄ , o bylÄ nutraukti. Apelianto teigimu, teismas 2015-03-23 sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. Å io ginčo atveju, ieÅ¡kovo skundžiama bendrovės valdybos 2014-10-03 nutarimo dalis, kuria patvirtinta nauja struktÅ«rinė valdymo schema ir normatyvinis pareigybių sÄ raÅ¡as, daro įtakÄ tik daliai UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ" darbuotojų.

Patvirtinus naujÄ jÄ struktÅ«rinę valdymo schemÄ ir normatyvinį pareigybių sÄ raÅ¡Ä , įmonėje vietoj 45 etatų buvo nustatyti 39 etatai. Ä®gyvendinus šį valdybos nutarimÄ turėtų bÅ«ti panaikinti 6 etatai, tačiau toks etatų sumažinimas bÅ«tų daręs įtakÄ tik 4 darbuotojams, nes naikinamo įmonių vystymo skyriaus 2 etatai buvo neužimti. Taigi skundžiama UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ" valdybos nutarimo dalis nedaro įtakos visiems bendrovės darbuotojams, todėl Profesinė sÄ junga negalėjo kreiptis į teismÄ dėl Bendrovės vadybos 2014-10-03 nutarimo dalies, kuria patvirtinta nauja Bendrovės struktÅ«rinė valdymo schema ir normatyvinis pareigybių sÄ raÅ¡as, panaikinimo.

Pažymėjo, jog ginčas dėl LR Darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalies nuostatų laikymosi yra kolektyvinis ir nagrinėtinas ne teismine, o kolektyvinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Jei profesinė sÄ junga mano, kad darbdavys tariamai pažeidė DK 47 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, turi pateikti reikalavimÄ darbdaviui, remdamasi DK 69 straipsniu. Jei profesinės sÄ jungos netenkintų darbdavio sprendimas, ji turi teisę inicijuoti kolektyvinio ginčo nagrinėjimÄ kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatyta DKX skyriuje “Kolektyvinių darbo ginčų reglamentavimas” t.y. taikinimo komisijoje arba pasitelkiant tarpininkÄ .

Pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinta 2014-10-03 valdybos nutarimo dalis darbuotojams jokių teisinių pasekmių nesukelia ir yra tik tarpinis sprendimas. Apelianto teigimu teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, priėmus sprendimÄ patvirtinti naujÄ struktÅ«rinę valdymo schemÄ ir normatyvinį pareigybių sÄ raÅ¡Ä , konsultacijos dėl tokio sprendimo nėra įmanomos. Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja tikrajai padėčiai, nes priėmusi sprendimÄ , valdyba neįpareigojo iÅ¡ karto imtis jo įgyvendinimo, o nurodė pirmiausiai kreiptis į profesinę sÄ jungÄ ir pravesti konsultacijas ir tik po to, t.y. pravedus konsultacijas, dar kartÄ teikti pasiÅ«lymus valdybai dėl atsakovo struktÅ«rinės valdymo schemos ir darbuotojų normatyvinio pareigybių sÄ raÅ¡o pakeitimo, kas ir buvo padaryta. 2014 12 17 pasikonsultavus su profesine sÄ junga atsakovo valdybai buvo pateikti konsultacijų rezultatai, o valdyba juos įvertinusi pavedė ekonomikos ir finansų direktoriui, laikinai vykdančiam generalinio direktoriaus funkcijas, įgyvendinti 2014-10-03 patvirtintÄ struktÅ«rinę valdymo schemÄ ir normatyvinį pareigybių sÄ raÅ¡Ä .

Tokį sprendimų priėmimo eiliÅ¡kumo pagrįstumÄ patvirtina ir atsakovo įstatuose įtvirtintas reglamentavimas, atsakovo įstatų 7 straipsnio 21 dalies 3 punktas. Pažymėjo, kad teismas neanalizavo, ar ginčijama bendrovės valdybos 2014-10-03 nutarimo dalis yra bÅ«tent toks sprendimas, kuris yra apibÅ«dintas DK 47 straipsnio 4 dalyje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad realiai darbo bÅ«tų netekę ne 6, o 4 darbuotojai, nes 2 naikinami etatai iki priimant GinčijamÄ valdybos nutarimÄ nebuvo užimti.

NeaiÅ¡ku, kokiais kriterijais remdamasis teismas nusprendė, kad bÅ«tent 6 etatų naikinimas yra esmingai keičiantis darbo organizavimÄ ir darbuotojų teises. Teismas neįgalintas vertinti darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o tik nagrinėdamas bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo yra įgaliotas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realÅ«s, ar nėra fiktyvÅ«s, turintys tikslÄ tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimÄ su konkrečiu darbuotoju.

Teismas nepagrįstai vertino, ar darbdavys 2014-12-17 konsultacijų metu profesinei sÄ jungai pateikė informacijÄ apie tai, kaip bus mažinamos valdymo iÅ¡laidos pagal patvirtintÄ struktÅ«rinę valdymo schemÄ ir nepagrįstai konstatavo, kad atsisakius dviejų teisininkų pareigybių teisinės iÅ¡laidos padidėjo. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad teisinės iÅ¡laidos yra iÅ¡augusios laikinai dėl padidėjusio skaičiaus teisminių ginčų, inicijuotų smulkiųjų įmonės akcininkų, kurių dalis taip pat yra ir profesinės sÄ jungos nariai.

         Apeliantas (ieÅ¡kovas) KAG darbuotojų profesinė sÄ junga apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimÄ motyvuojamojoje dalyje ir ieÅ¡kovo KAG darbuotojų profesinės sÄ jungos ieÅ¡kinį tenkinti apeliaciniame skunde nurodytais papildomais motyvais; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinęs ir pritaikęs materialinės teisės normas ir padaręs procesinės teisės normų pažeidimÄ ex officio konstatavo 2014-09-25 susitarimo dėl profsÄ jungos narių teisių užtikrinimo Nr. 46§1 netaikymÄ ir atitinkamai juo nesivadovavo.

Tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta ir neteisėta, be to atsakovas net nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Apelianto teigimu atsižvelgiant į tai, jog susitarimo Å¡alys yra ieÅ¡kovas ir atsakovas, susitarimas sudarytas atstovaujant tik ieÅ¡kovo narius ir jų interesais, susitarimas sudarytas terminuotai 18 mėnesių nuo Susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos, be to ieÅ¡kovo 2014-09-19 raÅ¡te Susitarimas aiÅ¡kiai atribotas nuo kolektyvinės sutarties, todėl pagrindo SusitarimÄ laikyti kolektyvine sutartimi ir jam taikyti kolektyvinės sutarties sudarymui numatytų procedÅ«rų nėra jokio pagrindo.

Pažymėjo, jog atsakovo vadovas R. Ž. turėjo kompetencijÄ pasiraÅ¡yti tokio pobÅ«džio susitarimus, nes įstatai neriboja atsakovo vadovo teisės sudaryti tokius susitarimus, todėl pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai neįvertino Å¡alių sudaryto Susitarimo ir nemotyvuotai bei neteisėtai konstatavo, jos Susitarimo sudarymui buvo reikalingas atsakovo valdybos nutarimas. Teismo argumentai, jog atsakovo gen.direktoriaus įgaliojimai turėjo bÅ«t žinomi KAG Profesinei sÄ jungai dėl profesinės sÄ jungos pirmininko pavaduotojos L.

P. einamų Teisės ir bendrųjų reikalų direktorės pareigų yra nepagrįsti, kadangi L. P. nei priėmė sprendimÄ dėl Susitarimo sudarymo, nei jį ieÅ¡kovo vardu pasirašė. PrieÅ¡ingai sprendimÄ dėl susitarimo pasiraÅ¡ymo ir konkretaus jo turinio priėmė ieÅ¡kovo komitetas, kurio nare L. P. nėra ir kurio 2014-09-19 susirinkime L. P. nedalyvavo. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ sudarant SusitarimÄ . Teismas pasisakydamas dėl Susitarimo negaliojimo nevertino, ar Susitarimo sudarymas lėmė atsakovo subjektinių teisių pažeidimÄ .

Atsakovo pateikti argumentai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl atsakovo teisės ar teisėto intereso pažeidimo. Atsakovas SusitarimÄ iÅ¡ dalies vykdė, vadinasi pripažino, kad susitarimas, nors ir nėra kolektyvinė sutartis, bet yra galiojantis kaip kitas tarpusavio susitarimas. Atsakovas nereiÅ¡kė reikalavimo dėl Susitarimo nuginčijimo, bet ir neturėjo teisės tokį reikalavimÄ reikÅ¡ti, nes SusitarimÄ patvirtino. Teismas sprendime nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis susitarimo nesÄ Å¾iningumÄ laikė pagrindu sandorio pripažinimui negaliojančiu.

IeÅ¡kovas nesutiko su teismo argumentais, jog Susitarimas nesÄ Å¾iningas. PrieÅ¡ingai, Susitarimo tikslas – darbo santykių stabilumas ir garantijų, leidžiančių atsakovui iÅ¡saugoti profesionalius darbuotojus ir taip užtikrinti atsakovo veiklos nepertraukiamumÄ , suteikimas atitinka atsakovo misijÄ ir veiklos tikslÄ . Reikalavimas dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu byloje nepareikÅ¡tas ir atitinkamai į bylÄ neįtrauktas atsakovo vardu SusitarimÄ pasirašęs darbdavio atstovas R. Ž., tačiau teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų.

         IeÅ¡kovas KAG darbuotojų profesinė sÄ junga atsiliepime nurodė, kad profesinė sÄ junga turi teisę teisme ginčyti darbdavio sprendimus tais atvejais, jeigu buvo laikytasi iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos (kreipimasis į darbdavį dėl atitinkamo sprendimo panaikinimo), ginčo byloje ieÅ¡kovas tokį reikalavimÄ pateikė 2014-10-07, tačiau darbdavys laiku jo neiÅ¡nagrinėjo, ieÅ¡kovės atstovai nebuvo kviesti į jokį nagrinėjimÄ ; jeigu praÅ¡omas panaikinti darbdavio sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas, darbo, ekonomines bei socialines profesinių sÄ jungų narių teises: ginčo byloje darbuotojų atstovai (visi profesinės sÄ jungos nariai) turi įstatymų suteiktÄ teisę į informavimÄ bei konsultavimÄ , Å¡i socialinė jų teisė įtvirtinta DK 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 47 straipsnio 4, 5 dalyse, 2014-09-25 susitarime dėl profsÄ jungos narių teisių užtikrinimo Nr. 46§1, darbdavys neinformavo, nesikonsultavo ir ginčijamo sprendimo nesuderino su profesine sÄ junga.

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika negali bÅ«ti vadovaujamasi, nes iÅ¡ ginčo bylos ir atsakovo nurodomų bylų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi. IeÅ¡kovė nesutinka, kad kilęs ginčas kvalifikuotinas kolektyviniu darbo ginču. IÅ¡ byloje keliamo ginčo matyti, kad nėra nei individualaus pobÅ«džio, nei kolektyvinio, tačiau susijęs su darbdavio sprendimu, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais paneigiama įstatymais suteikta teisė į informavimÄ , konsultavimÄ .

Tai, kad teisė į informavimÄ ir konsultavimÄ numatyta DK II dalyje „Kolektyviniai darbo santykiai“ neapsprendžia ir nelemia ginčo pobÅ«džio ar kvalifikavimo kolektyviniu darbo ginču. IeÅ¡kovės nuomone, imperatyvioje teisės normoje (DK 47 straipsnio 4 dalyje) ir Å¡alių sudarytame Susitarime imperatyviai numatyta, kad konsultacijos turi bÅ«ti pravedamos ir profesinės sÄ jungos sutikimas gaunamas iki (prieÅ¡) darbdavio sprendimo priėmimo, konsultavimas jau priėmus sprendimÄ ir negalint profesinei sÄ jungai daryti jokios įtakos priimtam sprendimui neatitinka DK 47 straipsnio 4 dalies ir juo labiau Susitarimo 1.2. punkto nuostatų, nes sprendimas su profesine sÄ junga nesuderintas, sutikimas nėra gautas.

IeÅ¡kovas su atsakovo argumentais, jog 2014-10-03 valdybos nutarimo dalis darbuotojams jokių teisinių pasekmių nesukelia ir yra tik tarpinis sprendimas, nesutinka. Ginčijama valdybos nutarimo dalimi patvirtinta atsakovo struktÅ«rinė valdymo schema. Atitinkamai patvirtintas atsakovo darbuotojų normatyvinis pareigybių sÄ raÅ¡as, atitinkantis patvirtintÄ struktÅ«rinę valdymo schemÄ . Vadinasi, Å¡is sprendimas sukelia teisines pasekmes. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog atsakovas neturėjo pareigos informuoti profesinės sÄ jungos bei su ja konsultuotis, nes tai buvo eilinis darbo organizavimui įmonėje bÅ«tinas sprendimas.

Ginčijama valdybos nutarimo dalimi buvo patvirtintas atsakovo struktÅ«rinė valdymo schema Teisės ir turto valdymo skyriaus funkcijos perduotos vykdyti iÅ¡orės teisininkams. Pagal teismų praktikÄ tai traktuotina, kaip verslo dalies perdavimas, o pagal DK 47 straipsnio 4 dalį prieÅ¡ priimant tokius sprendimus bÅ«tinos konsultacijos su darbuotojų atstovais. Dėl ginčijamo sprendimo priėmimo darbo bÅ«tų netekę daugiau kaip 10 proc. darbuotojų. Be to Sprendimas turėtų įtakos ne tik tiems darbuotojams, kurių pareigybės naikinamos, bet ir kitų skyrių darbuotojų teisinei padėčiai (ne mažiau kaip 22 darbuotojai, kurių darbo funkcijos, darbo sÄ lygos, pavaldumas ir pan. keičiamas).

Teismas yra įgaliotas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu nėra fiktyvÅ«s, turintys tikslÄ tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimÄ su konkrečiu darbuotoju.           Atsakovas UAB koncernas „Achemos grupė“ atsiliepime nurodė, kad Susitarimas pagal savo turinį ir sukeliamas teisines pasekmes yra kolektyvinė sutartis. Susitarime yra nustatytos sÄ lygos, kurios pagal DK 59 straipsnio 1 dalį yra nustatomos kolektyvinėse sutartyse.

Pagal DK 59 straipsnio 2 dalį, 60 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnio 4 dalį dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sÄ lygų, kurios tampa neatskiriama individualių darbo sÄ lygų dalimi turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta paties darbuotojo ar darbuotojų kolektyvo daugumos valia. IeÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde patvirtino, kad Susitarimo sudarymui pritarė ne darbuotojų kolektyvas, o KAG darbuotojų profesinės sÄ jungos valdymo organas - komitetas. Todėl atsakovo nuomone Susitarimas negali bÅ«ti laikomas galiojančiu jau vien dėl to, kad dėl jo savo valios neiÅ¡reiÅ¡kė darbuotojai, kuriems Å¡is Susitarimas sukelia teisines pasekmes.

Pažymėjo, jog sudarant susitarimus su darbdaviu, į kuriuos siekiama įtraukti nuostatas dėl darbo, ekonominių ir socialinių sÄ lygų, kurios pagal DK 59 straipsnio 1dalį yra nustatomos kolektyvinėmis sutartimis, privaloma laikytis kolektyvinių sutarčių sudarymo tvarkos. PrieÅ¡ingu atveju, profesinės sÄ jungos galėtų piktnaudžiauti savo teisėmis, sudarydamos susitarimus su darbdaviu, į kuriuos bÅ«tų įtraukiamos sÄ lygos, kurios pagal DK 59 straipsnio 1 dalį yra įtraukiamos į kolektyvines sutartis, ir motyvuodamos tuo, kad sutartį sudaro ne darbuotojų kolektyvas, o profesinė sÄ junga, nesilaikyti kolektyvinių sutarčių sudarymo tvarkos, be kita ko ir negauti darbuotojų susirinkimo pritarimo sutarties projektui, nors tokia profesinės sÄ jungos sutartis su darbdaviu sukeltu tokias pačias teisines pasekmes kaip ir kolektyvinė sutartis.

Kad tikrasis ieÅ¡kovo tikslas buvo sudaryti kolektyvinę sutartį, patvirtina ir ieÅ¡kovas, 2014-09-19 praneÅ¡imu „Dėl profsÄ jungos narių atstovavimo ir kolektyvinės sutarties parengimo" iniciavęs kolektyvines derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Atsakovo teigimu R. Ž. negalėjo priimti sprendimo sudaryti Susitarimo, kol jo projekto nebuvo patvirtinusi valdyba ir nesuteikusi generaliniam direktoriui įgaliojimų pasiraÅ¡yti tokiÄ sutartį (UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ" įstatų 7 straipsnio 21 dalies 9 punktas, Atsakovo valdybos darbo reglamento 5 dalies 5.1 punktas, 9 punktas).

Apie tai, kad R. Ž. neturėjo teisės sudaryti Susitarimo su ieÅ¡kovu, darbuotojų atstovams buvo žinoma. Net jei Susitarimas nebÅ«tų laikomas kolektyvine sutartimi, jis yra negaliojantis dėl Susitarimo nuostatų prieÅ¡taravimo įstatymams. Susitarimo 1.5 punktas, kuriame nustatyta, kad drausminė nuobauda darbuotojui, įskaitant drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo, skiriama tik gavus iÅ¡ankstinį ieÅ¡kovo valdymo organų sutikimÄ , prieÅ¡tarauja įstatymams. Tai yra darbdavio teisės ribojimas, todėl jis gali bÅ«ti nustatytas tik įstatyme.

Ä®statymams prieÅ¡tarauja ir Susitarimo 1.4 punktas, kuriame nustatyta, kad darbdavys turės teisę atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taip pat pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ tik gavęs ieÅ¡kovės valdymo organų (valdybos ir pirmininko) sutikimÄ . Nesutiko su ieÅ¡kovu, kad teismas priimdamas sprendimÄ ir pasisakydamas dėl Susitarimo nesÄ Å¾iningumo nusprendė dėl R. Ž. teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas apskritai nieko nepasisakė, dėl minėto asmens teisių ir pareigų, o tiesiog vertino Susitarimo kaip įrodymo patikimumÄ .

          IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

                       IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas ginant darbuotojų atstovų profsÄ jungos teises dalyvauti darbdaviui priimant sprendimus liečiančius dirbančiųjų teises. PSÄ® preambulėje numatyta jog profesinės sÄ jungos yra savanoriÅ¡kos, savarankiÅ¡kos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios darbuotojų profesinėms darbo, ekonominėms, socialinėms teisėms ir interesams ir juos ginančios. PSÄ® 4 straipsnyje suformuluoti profesinių sÄ jungų veiklos teisiniai pagrindai, nurodant, kad profesinės sÄ jungos veikia, laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Å¡io ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, ir savo veiklÄ grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sÄ jungos įstatais (statutu).

Valstybės, Å¡akos ar teritoriniu lygiu organizuotos profesinės sÄ jungos pagal steigimo dokumentuose nustatytÄ kompetencijÄ Ä¯monėse, įstaigose, organizacijose turi teisę steigti savo padalinius ir veikti juose.          Dėl apeliacinio skundo argumento jog ieÅ¡kovas neturėjo teisės kreiptis į teismÄ bet ginÄÄ privalėjo spręsti inicijuodamas kolektyvinio ginčo nagrinėjimÄ DK 69 straipsnio nustatyta tvarka.           Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu kolegija nesutinka.

CK 82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams. IeÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Taigi, Å¡i įstatymo nuostata yra blanketinė, nukreipianti į kitus įstatymus, kurie gali numatyti kas gali pareikalauti panaikinti imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujančius juridinio asmens sprendimus.

Toks įstatymas Å¡iuo atveju yra PSÄ®, kurio 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis kreipdamasis į teismÄ ir rėmėsi ieÅ¡kovas. PSÄ® 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad profesinės sÄ jungos turi teisę reikalauti iÅ¡ darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sÄ jungų narių teises. Å iuos reikalavimus darbdavys turi iÅ¡nagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sÄ jungos atstovams.

Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad Jeigu darbdavys laiku neiÅ¡nagrinėja profesinių sÄ jungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimÄ arba atsisako jį patenkinti, profesinė sÄ junga turi teisę kreiptis į teismÄ .      Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino Å¡ias teisės normas pabrėždamas, kad pagal Profesinių sÄ jungų įstatymo 18 straipsnyje numatytÄ teisinį reguliavimÄ , profesinė sÄ junga gali ginčyti darbdavio sprendimus tik dėl Å¡iame straipsnyje numatytų priežasčių, t.y. jeigu tokie darbdavio sprendimai pažeidžia profesinės sÄ jungos narių darbo, ekonomines ar socialines teises.

Taip pat pabrėžtina jog pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas gali bÅ«ti reikalaujama panaikinti imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujantys juridinio asmens organo sprendimai. Å iuo atveju darbdavys priimdamas ginčo objektu tapusį sprendimÄ Â pažeidė vienÄ Â jam DK 23 straipsnio nuostatuose imperatyviai suformuluotų reikalavimų, minėto straipsnio 1 dalies 2 punkte suformuluotÄ imperatyvų reikalavimÄ , kad darbdavys priimdamas sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai privalo konsultuotis su darbuotojų atstovais.

Ginčijamas sprendimas dėl darbo organizavimo pertvarkymo kolegijos vertinimu aiÅ¡kiai įtakojo darbuotojų teisinę padėtį. Tokiu bÅ«du atsakovas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bÅ«damas darbdavys, nevykdė įstatymo įpareigojimų siekti socialinio kompromiso, gauti darbuotojų atstovų nuomonę ir jÄ Ä¯vertinti prieÅ¡ priimant tokį sprendimÄ . Todėl pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atitinka PSÄ® 18 straipsnyje numatytÄ procedÅ«rÄ , nes keliamas ginčas yra susijęs su profesinės sÄ jungos narių teisių ar interesų pažeidimu, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas yra pagrįsta.

Kolegija pažymi, kad pareiga darbdaviui konsultuotis su darbuotojų atstovais taip pat įsakmiai suformuluota ir DK 47 straipsnio 3 bei 4 dalyse. Pagal minėtas DK 47 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl grupės darbuotojų atleidimo iÅ¡ darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrÄ ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sÄ lygas ir kitÄ svarbiÄ informacijÄ .

Konsultacijomis turi bÅ«ti siekiama iÅ¡vengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba suÅ¡velninti Å¡ių atleidimų padarinius. PrieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams iÅ¡vengti arba jiems suÅ¡velninti.        Apeliantas teigia neva ieÅ¡kovas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu turėjo ne kreiptis į teismÄ bet inicijuoti ginčo sprendimÄ DK 69 straipsnio tvarka. Su Å¡iais teiginiais taip pat negalima sutikti.

DK 69 straipsnis yra viena iÅ¡ DK X skyriaus, reglamentuojančio kolektyvinių darbo ginčų sprendimo tvarkÄ , nuostatų. Pagal tame pačiame DK skyriuje 68 straipsnyje pateikiamÄ kolektyvinis darbo ginčo sampratÄ kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės. Pagal DK 69 straipsnį teisę inicijuoti tokį ginÄÄ , iÅ¡keldami reikalavimus darbdaviui turi įmonėje veikianti profesinė sÄ junga, įmonėje veikiančių profesinių sÄ jungų jungtinė atstovybė, ekonominės veiklos Å¡akos profesinių sÄ jungų organizacija (tuo atveju, kai darbuotojų kolektyvo susirinkimas jai perdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas) arba darbo taryba, (DK 69 straipsnio 1 dalis), taip pat nacionaliniu, Å¡akos ar teritoriniu lygiu veikiančios profesinės sÄ jungos ar jų organizacijos (DK 69 straipsnio 2 dalis).

Darbdavys ar darbdavių organizacija gautus reikalavimus privalo iÅ¡nagrinėti ir per septynias dienas nuo jų gavimo dienos apie savo sprendimÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti reikalavimus iÅ¡kėlusiems darbuotojų atstovams. Jeigu Å¡is sprendimas darbuotojų atstovų netenkina, jie gali inicijuoti kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimÄ (DK 70 straipsnis.). Tokiam ginčui spręsti remiantis DK 72-74 straipsniais, gali bÅ«ti sudaryta taikinimo komisija arba ginčas perduodamas spręsti darbo arbitražui arba tarpininkui.

Jei kolektyvinis ginčas neiÅ¡sprendžiamas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos ar darbo arbitražo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginčo nepavyksta iÅ¡spręsti pasitelkus tarpininkÄ , arba tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas DK numato galimybę paskelbti streikÄ DK 76-77 numatyta tvarka. Taigi. aiÅ¡kinant minėtas įstatymų nuostatas sistemiÅ¡kai akivaizdu, kad procedÅ«ra numatyta DK 10 skyriaus nuostatose taikoma kaip priemonė iÅ¡vengti streikų taikiai sureguliuoti dirbančiųjų ir darbdavių konfliktus, kylančius dėl darbuotojų keliamų reikalavimų negali bÅ«ti taikoma tuo atveju kai ginčas kyla dėl to ar darbdavys pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus, nes kompetencijÄ nuspręsti buvo ar nebuvo toks įstatymo pažeidimas įstatymų leidėjas Å¡iuo atveju yra priskyręs teismui.

                   Dėl apeliacinio skundo argumentų jog konsultacijos su profsÄ junga galimos ir po ginčijamo sprendimo priėmimo          Atmestinas apeliacinio skundo argumentas jog teismas netyrė ar ginčijamas sprendimas yra toks, dėl kurio remiantis DK 47 straipsnio 4 dalies nuostatomis darbdavys turėjo konsultuotis su ieÅ¡kovu. Kolegija pažymi, kad Å¡is apeliacinio skundo teiginys neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos 2014 10 03 posėdžio metu buvo priimtas nutarimas trečiu darbotvarkės kausimu „UAB koncerno „Achemos grupė“ struktÅ«rinės valdymo schemos svarstymas ir tvirtinimas“.

Teismas rėmėsi pateiktu posėdžio protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad valdyba nutarė: 3.1. Patvirtinti UAB koncerno „Achemos grupė“ struktÅ«rinę valdymo schemÄ (priedas Nr. 9); 3.2 patvirtinti UAB koncerno „Achemos grupė“ darbuotojų normatyvinį pareigybių sÄ raÅ¡Ä , atitinkantį patvirtintÄ UAB koncerno „Achemos grupė“ struktÅ«rinę valdymo schemÄ (priedas Nr. 10); 3.3. Ä®pareigoti UAB koncerno „Achemos grupė“ l.e.p. generalinį direktorių prieÅ¡ įgyvendinant struktÅ«rinės valdymo schemos ir normatyvinio pareigybių sÄ raÅ¡o pakeitimus konsultuotis su UAB koncerno „Achemos grupė“ darbuotojų profesine sÄ junga ir, gavus profesinės sÄ jungos nuomonę, teikti pasiÅ«lymus dėl UAB koncerno „Achemos grupė“ struktÅ«rinės schemos ir darbuotojų normatyvinio pareigybių sÄ raÅ¡o pakeitimo (b.l. 160-161).

Taip pat byloje nustatyta, kad KAG darbuotojų profesinė sÄ junga 2014 10 07 pateikė reikalavimÄ darbdaviui panaikinti bendrovės valdybos 2014 10 03 sprendimÄ , kuriuo patvirtinta (nauja) bendrovės struktÅ«rinė schema (b.l. 36-38). Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas ne tik pasisakė dėl DK 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei DK 47 straipsnio. 4 dalies nuostatų turinio ir privalomumo, bet ir analizavo UAB koncerno „Achemos grupė“ valdybos 2014 m. spalio 3 d. posėdžio metu priimtÄ nutarimÄ trečiu darbotvarkės kausimu „UAB koncerno „Achemos grupė“ struktÅ«rinės valdymo schemos svarstymas ir tvirtinimas“ ir iÅ¡ sprendimo turinio nustatęs, kad pagal naujai patvirtintÄ struktÅ«rinę valdymo schemÄ ir normatyvinį darbuotojų pareigybių sÄ raÅ¡Ä yra numatyta sumažinti darbuotojų skaičių nuo 43 iki 37 (b.l. 164, 168), pripažino jį turinčių esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai.

Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad priimant ginčijamÄ valdybos nutarimÄ buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, nustatančios darbdaviui informavimo ir konsultavimo pareigÄ tokiais atvejais bei pagrįstai atmetė atsakovo teiginius, kad informavimo ir konsultavimo procedÅ«ros gali bÅ«ti įgyvendintos po skundžiamo sprendimo priėmimo. Toks apelianto pateikiamas plečiamas minėtų imperatyvių įstatymo nuostatų aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja tiek paminėtoms DK nuostatoms, tiek Direktyvos 2002/14/EB tikslams, kuriuos realizuoja Darbo kodekso 47 straipsnis.

Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ informavimo ir konsultavimo procedÅ«ros turi vykti įstatyme numatytais keliais etapais iÅ¡ pradžių suteikiant reikiamÄ iÅ¡samiÄ informacijÄ , po to skiriant pakankamai laiko susipažinti su pateikta informacija ir iÅ¡klausant kitos Å¡alies nuomonę, pravedant konsultacijas ir siekiant susitarti iki sprendimo priėmimo, suteikiant profesinei sÄ jungai įtakoti sprendimo turinį.           Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nustačius, kad darbuotojų atstovams iki sprendimo priėmimo nebuvo atskleistos nei priežastys, nei ekonominiai – socialiniai ginčijamo sprendimo padariniai, negalima teigti jog darbdavys tinkamai atliko įstatyme jam numatytas pareigas.

Darbdavio argumentus, iÅ¡dėstytus 2014-10-02, 2014-11-10 raÅ¡tuose ( t.1, b.l. 32, 158), kad struktÅ«riniais pertvarkymais neva siekiama minimizuoti veiklos sÄ naudas, optimizuoti įmonės veiklÄ , supaprastinti įmonės valdymÄ teismas vertino pagrįstai vertino kaip nepakankamai detalizuotus, bendro pobÅ«džio ir priėjo teisingos iÅ¡vados jog iÅ¡ jų negalima susidaryti nuomonės apie reikalo esmę. Teismas taip pat konstatavo jog sprendimo projekto pateikimas iki jo patvirtinimo taip pat neatskleidžia numatomų struktÅ«rinių pertvarkymų priežasčių bei priėjo pagrįstos iÅ¡vados jog darbdavys neįvykdė informavimo pareigos.

Be to, Å¡ioje byloje teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad darbuotojų atstovas KAG profesinė sÄ junga buvo aktyvus siekdamas dalyvauti informavimo ir konsultavimosi procedÅ«roje, kÄ patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2014-09-30, 2014-10-01, 2014-10-03 praÅ¡ymai informuoti apie numatomus priimti sprendimus, suteikti informacijÄ ir leisti parengti savo pozicijÄ , suteikti pakankamai laiko apsvarstyti klausimÄ dėl priimamų sprendimų,(t.1, b.l. 28, 29, 30, 34-35). Taigi darbdaviui iÅ¡ esmės beliko tik tinkamai atsiliepti į darbuotojų atstovų iniciatyvas.

Tačiau nepaisant visų profesinės sÄ jungos pastangų darbdavys pareigos imperatyviai jam numatytos prieÅ¡ priimant ginčo sprendimÄ informuoti ir konsultuotis su ieÅ¡kovu nevykdė. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada jog atsakovas pažeidė privalomÄ Ä¯statymo numatytÄ procedÅ«rÄ , pagrįsta į bylÄ pateiktais įrodymais. Darbdaviui priėmus sprendimÄ , konsultacijos dėl jau priimto sprendimo prarandÄ prasmę, nes tokiu atveju ieÅ¡kovas prarandÄ galimybę kaip nors įtakoti darbdavio sprendimo turinį.

Po sprendimo priėmimo tokios konsultacijos galėtų įtakoti nebent sprendimo vykdymo tvarkÄ ir procedÅ«ras, bet ne paties sprendimo nuostatas. Todėl įstatymo leidėjas konsultacijų laikÄ yra labai aiÅ¡kiai ir imperatyviai įvardijęs DK 47 straipsnio 4 dalyje nurodydamas jog jos turi vykti prieÅ¡ sprendimo priėmimÄ . Todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ta aplinkybė, kad ginčijamame sprendime, jo 3.3 punkte, numatyta iÅ¡lyga jog po sprendimo priėmimo atsakovo vadovas turi pasikonsultuoti su profesine sÄ junga dėl struktÅ«rinės valdymo schemos ir normatyvinio pareigybių sÄ raÅ¡o pakeitimų įgyvendinimo, nerodo tinkamo įstatymo imperatyvių reikalavimų įvykdymo.

Toks valdybos sprendimas pažeidė įstatymo imperatyvus ir darbuotojų atstovo teisę į informavimÄ ir konsultavimÄ . Skirtingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantas kelių etatų Å¡iuo atvejų 6 panaikinimas ir struktÅ«ros pertvarkymai akivaizdžiai liečia dirbančiųjų teises, o tai, kad du iÅ¡ etatų, sprendimų priėmimo metu, nebuvo užimti teisinės situacijos nekeičia. Beje apeliantas Å¡iuo klausimu pats sau prieÅ¡tarauja iÅ¡ vienos pusės apeliaciniame skunde nurodydamas jog darbdavys neprivalėjo konsultuotis su darbuotojų atstovas, nes sprendimas nelietė jų teisų, tiek jog bÅ«tų taikomas DK 47 straipsnio 4 dalyje numatytas imperatyvas, iÅ¡ kitos pusės nurodo Å¡ių imperatyvių įstatymo nepažeidęs, nes konsultacijas vykdė po sprendimo priėmimo.

Tačiau natÅ«raliai kyla klausimas jei darbdavys manė jog įstatymas tokių konsultacijų nereikalauja kodėl sprendime vadovas įpareigotas jas pravesti vykdant sprendimÄ .              Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, kuriuo praÅ¡oma pakeisti skundžiamo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, kurioje teismas pasisakė dėl 2014 09 25 susitarimo             IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti skundžiamo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį nurodydamas jog teismas be pagrindo ex officio atsisakė taikyti 2014 09 25 susitarimo dėl profsÄ jungos narių teisių užtikrinimo Nr. 46 nuostatas, nes atsakovas net nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, be pagrindo vertindamas susitarimo teisėtumÄ jo sudarymui taikė kolektyvinės sutarties sudarymui keliamus reikalavimus.

Su šiais apeliacinio ieškovo apeliacinio skundo motyvais negalima sutikti. Pirma pirmosios instancijos teismas, kaip pripažįsta ir pats ieškovas nesprendė ex Officio minėto susitarimo teisėtumo klausimo, o tiesiog ginčui spręsti netaikė minėto susitarimo nuostatų, suabejojęs paties susitarimo teisėtumu, o ieškinį tenkino tuo pagrindu, kad ginčijamas sprendimas prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Be to, reikia pažymėti, kad nagrinėjamam ginčui taikytinos CPK XX skyriaus nuostatos, kurios numato eilę išimčių iš bendrųjų civilinio proceso nuostatų nagrinėjant darbo bylas.

Minėto CPK skyriaus 410 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų Å¡io Kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į Å¡iame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas iÅ¡imtis. Tokios iÅ¡imtys numatytos CPK 414 straipsnyje numatančiame, kad nagrinėdamas darbo bylas teismas yra aktyvus. Minėtame straipsnyje (1dalyje) numatyta teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu teismas mano, jog tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrÄ jį atsakovÄ (2 dalis), įspėjus Å¡alis apie teismo teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ .

CPK 417 straipsnyje nustatyta jog teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. Remdamasis CPK 418 straipsnio nuostatomis teismas turi teisę taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ . Šiuo atveju teismas nustatęs vienÄ iÅ¡ pagrindų ieÅ¡kiniui tenkinti laikė jį pakankamu ieÅ¡kinį tenkinti.

Tuo tarpu kitu teisiniu pagrindu kuris rėmėsi 2014 09 25 susitarimo „Dėl profesinės sÄ jungos narių teisių užtikrinimo“ (b.l.

22) nuostatomis apie darbdaviui numatytÄ pareigÄ suderinti sprendimus dėl struktÅ«rinių pasikeitimų su profesine sÄ junga suformuluotomis susitarimo 1.2 punkte, teismas nesivadovavo atsižvelgęs į atsakovo atsiliepime nurodytus teiginius, sutikdamas su Å¡iais atsiliepimo argumentais. Teismas skundžiamame sprendime nesprendė minėto susitarimo teisėtumo klausimo, o juo labiau detaliau netyrė ar susitarimo sudarymui taikytini kolektyvinių sutarčių sudarymui keliami reikalavimai ir kt.                     Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).                Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).              Remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, atmetus abiejų Å¡alių apeliacinius skundus, nei vienai iÅ¡ jų bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtos paduodant apeliacinius skundus nepriteisiamos.                Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija                                                       NUTARIA:              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                 Liuda Uckienė                                                                                              Jadvyga Mardosevič                                                                                                           Rūta Veniulytė-Jankūnienė