be357b3a-da2d-483e-ac22-030b331c66d7 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-10173-639/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06618-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S UŽ A K I ŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 29 d.Klaipėda              Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Saulius Zajarskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovui V.

M. dėl žalos atlyginimo.              Teismas n u s t a t ė:              ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovo 807,45 Eur žalos atlyginimo. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovas panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui R. A., dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta policijos pareigÅ«no sveikata. IeÅ¡kovas R. A. iÅ¡mokėjo kompensacijÄ , nedarbingumo iÅ¡mokÄ .

Atsakovas žalos neatlygino, liko skolingas 807,45 Eur.              Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 3 d.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pateikė praÅ¡ymÄ , atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, priimti sprendimÄ už akių, todėl yra pagrindas byloje priimti sprendimÄ už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).              Teismas konstatuoja:              ieÅ¡kinys tenkintinas.             Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).

Atlikus formalų įrodymų vertinimÄ nustatyta, kad 2018 m. kovo 14 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-49-549/2018 atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje. 2017 m. liepos 31 d. Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada dėl R. A. patirtos traumos pripažinta, kad R. A. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ir sveikatai ir tarp pareigÅ«no tarnybinių pareigų atlikimo ir sužalojimo yra priežastinis ryÅ¡ys.

LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertizės pažyma nustatyta, kad R. A. padarytas sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2017 m. birželio 25 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Dėl traumos, patirtos tarnybos metu, apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iÅ¡mokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 807,45 Eur dydžio kompensacijÄ . Policijos pareigÅ«nų teisinės padėties ypatumus sÄ lygoja jų profesinės veiklos pobÅ«dis, todėl teisės aktai nustato specifines policijos pareigÅ«nams taikomas socialines garantijas.

Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo 2009-04-02 Nr. 1V-125 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 5.1 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai padaryti nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sÄ nariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, iÅ¡mokama 1 mėnesio jo VDU dydžio kompensacija.

Lietuvos Respublikos vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punktas numato, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, jog atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalÄ padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 1 d., 4 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tini keturi elementai – neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala (patirti nuostoliai). Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimÄ darytina iÅ¡vada, kad atsakovo veiksmuose nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos.

Atsakovas sužalojo policijos pareigÅ«nÄ , Å¡iam pareigÅ«nui Klaipėdos apskrities VPK iÅ¡mokėjo 807,45 Eur (1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio) kompensacijÄ už sužalojimÄ , patirtÄ einant tarnybines pareigas. Pagal asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygų 26 punktÄ , įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, nėra pateikęs ir prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių paskaičiavimo ar jų ginčijimo, todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas ieÅ¡kovui Klaipėdos apskrities VPK priteisti iÅ¡ atsakovo 807,45 Eur žalos atlyginimÄ dėl turėtų nuostolių iÅ¡mokėjus kompensacijÄ .IeÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo Å¡ioje byloje (CPK 83 str. 1 d. 10 p.).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 18,00 Eur žyminio mokesčio.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. M. 807,45 Eur žalos atlyginimo ieÅ¡kovui Klaipėdos apskrities VPK, įmonės kodas 191008577, adresas Kauno g. 6, Klaipėda.Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

M. 18,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminis mokestis) valstybei. Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetÄ (įmokos kodas 5660). Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovė per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėjas                                                                              Saulius Zajarskas