be352c7d-8a69-48fa-b4a3-6878b2997e50 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1275-343/2020 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01597-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 2.5.4.3; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Palubinskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio iÅ¡laikymo reikalingumo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo S. Å . Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas V. Å . (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jam, jo motinos I. Å . mirties dienÄ ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas iÅ¡laikymas.

2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina I. Å . Ji turi du sÅ«nus – S. Å . ir pareiÅ¡kėjÄ . 2015 m. birželio 23 d. Kauno miesto 5-ajame notarų biure pareiÅ¡kėjo motina sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ paliko S. Å . Teigia, jog velionei nuosavybės teise priklauso pusė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarė informavo, kad po I. Å . mirties, palikimÄ priėmė jos sÅ«nus S. Å .

Pastarajam paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas, nes kitas įpėdinis (pareiÅ¡kėjas), teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu ir Å¡iuo metu nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl privalomosios palikimo dalies. Teigia, jog pareiÅ¡kėjas jo motinos mirties dienÄ buvo ir Å¡iuo metu yra neįgalus, jis serga psichikos liga, jo darbingumo lygis yra 35 procentai, jis gauna 371,16 Eur neįgalumo pensijÄ . Toks darbingumo lygis pakartotinai nustatytas nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2033 m. rugsėjo 23d. Nurodo, jog 2015 m. gegužės 22 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2305-638/2015 pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas neveiksniu; 2015 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15385-638/2015 pareiÅ¡kėjui nustatyta nuolatinė globa ir jo globėju paskirta Všį RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė; 2019 m. spalio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi pareiÅ¡kėjui priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Všį RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis buvo pakeistas į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gydymas pratęstas; 2019 m. spalio 30 d.

Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-24954-1107/2019 RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė buvo atleista nuo pareiÅ¡kėjo globėjos pareigų ir globėju paskirti Didvyžių socialinės globos namai. Teigia, jog dėl pareiÅ¡kėjo nedarbingumo, psichikos ligos ir priverstinio gydymo, jis neturi jokių galimybių užsidirbti lėšų pragyvenimui, neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jis gauna tik neįgalumo pensijÄ , kuri motinos mirties dienÄ buvo apie 330Eur. Tvirtina, jog pinigus leisdavo maistui, drabužiams, tačiau viskam pinigų neužtekdavo.

PareiÅ¡kėjas yra nevedęs, vaikų neturi, taigi, minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui jo motinos mirties dienÄ reikėjo iÅ¡laikymo. Juridinio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui į privalomÄ jÄ palikimo dalį gauti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.

4. Nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo patirtas išlaidas, gyvenant VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taip pat nepateikta įrodymų apie tai, kad motina jį finansiškai paremdavo.

5. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų apie tai, kad jo turimo turto ir gaunamų pajamų nepakako bÅ«tiniausioms gyvenimo reikmėms patenkinti, o nustačius, kad pareiÅ¡kėjas palikimo atsiradimo dienÄ gavo nuolatines pajamas (nedarbingumo pensijÄ ), buvo iÅ¡ dalies darbingas, nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjui jo motinos I. Å . mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Apeliaciniame skunde teigia, jog 2020 m. vasario 27 d. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ , Didvyžių socialinės globos namų direktorius R. Ž., nors ir bÅ«damas globos namų direktoriumi, tačiau neturėdamas teisinio iÅ¡silavinimo, negalėjo atstovauti pareiÅ¡kėjo. Dėl Å¡ios priežasties bylÄ nagrinėjęs teismas galėjo pažeisti pareiÅ¡kėjo teisę į teisingÄ bylos procesÄ ir neteisingai iÅ¡spręsti bylÄ . Pažymi, jog nors teismas pagal įstatymÄ neturi rÅ«pintis, jog Å¡alis turėtų atstovÄ , tačiau nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas, kuris bÅ«damas teismo pripažintas neveiksniu, be atstovo pagalbos negalėjo tinkamai ginti savo teisių, todėl teismas 2020 m. vasario 27 d. posėdžio metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 161 straipsnio 1 dalimi, turėjo pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyti kreiptis į Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , kad bÅ«tų tinkamai atstovaujama procese, o bylos nagrinėjimÄ atidėti.

7. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas, siekdamas paveldėti privalomÄ jÄ palikimo dalį, pateiktu pareiÅ¡kimu siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jam motinos I. Å . mirties dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas iÅ¡laikymas. PareiÅ¡kimÄ grindžia Å¡iais įrodymais: Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi; Kauno apylinkės teismo 2015m. gegužės 22 d. sprendimu; Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi; RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu;

Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi; Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi; Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma; sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u; Kauno miesto 27-ojo notaro biuro praneÅ¡imu. Pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo darbingumas, kuris pakartotinai nustatytas nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2033 m. rugsėjo 23 d., yra 35 procentai, pareiÅ¡kėjas gauna 371,16 Eur neįgalumo pensijÄ .

Iš 2015 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2305-638/2015 nustatyta, jog pareiškėjas pripažintas neveiksniu.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimÄ atmetė, nurodydamas, jog pareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų apie tai, kad jo turimo turto ir gaunamų pajamų nepakako bÅ«tiniausioms gyvenimo reikmėms patenkinti, o nustačius, kad pareiÅ¡kėjas palikimo atsiradimo dienÄ gavo nuolatines pajamas (nedarbingumo pensijÄ ), buvo iÅ¡ dalies darbingas, nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjui jo motinos mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas.

13. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjas, kurį atstovauja atstovas advokatas A. S., teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, užtikrinančias teisę į teisingÄ bylos procesÄ , kadangi 2020 m. vasario 27 d. vykusiame teismo posėdyje pareiÅ¡kėjÄ , kuris yra neveiksnus, atstovavo Didvyžių socialinės globos namų direktorius, neturintis teisinio iÅ¡silavinimo. Dėl Å¡ios priežasties, apelianto teigimu, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai iÅ¡spręsti bylÄ . Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apelianto argumentais sutinka.

14. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis garantuoja teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i teisė apima ir teisę kreiptis į teismÄ . Teisė kreiptis į teismÄ yra suprantama kaip kiekvieno asmens teisė, kad jo reikalavimai, susiję su jo civilinėmis teisėmis ir pareigomis, bÅ«tų iÅ¡nagrinėti teismo ar tribunolo (EŽTT Didžiosios kolegijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimas byloje, peticijos Nr. 51357/07, p. 112-113).

15. CPK 51 straipsnis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovÄ . Vadovaujantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktu, fizinio asmens atstovais pagal pavedimÄ gali bÅ«ti ne tik advokatai, jų padėjėjai (CPK 56 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir asmenys, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ .

16. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjÄ , kuris teismo pripažintas neveiksniu, 2020 m. vasario 27 d. vykusiame teismo posėdyje atstovavo Didvyžių socialinės globos namų direktorius R. Ž., kuris teisinio iÅ¡silavinimo neturėjo (duomenys apie jo iÅ¡silavinimÄ byloje nepateikti). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, jog pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio iÅ¡laikymo reikalingumo fakto nustatymo parengė advokatas V. S., kuris veikė pagal 2018 m. gruodžio 19 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimÄ Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-2666-21823 ir pareiÅ¡kėjo atstovu buvo iki 2019 m. gruodžio 19 d. Pažymėtina, jog buvęs pareiÅ¡kėjo atstovas V. S. 2020 m. sausio 30 d. pirmosios instancijos teismui adresuotame elektoriniame laiÅ¡ke nurodė, jog pareiÅ¡kėjo Å¡ioje byloje nebeatstovaus, kadangi antrinės teisinės pagalbos sprendimo galiojimas baigėsi 2019 m. gruodžio 19 d. Advokatas taip pat nurodė, jog jis apie tai informavo Didvyžių socialinės globos namus ir pasiÅ«lė sutvarkyti pareiÅ¡kėjui antrinės teisinės pagalbos gavimÄ .

Tačiau byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai liudija, kad pareiÅ¡kėjo globėjas – Didvyžių socialinės globos namai dėl antrinės teisinės pagalbos pareiÅ¡kėjui suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ iki minėto posėdžio datos nesikreipė, o ir teismo posėdžio metu neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, tikslu pasirÅ«pinti tinkamu pareiÅ¡kėjo atstovavimu procese. To pasėkoje 2020 m. vasario 27 d. teismo posėdyje pareiÅ¡kėjÄ atstovavo ne advokatas ar kitas teisinį iÅ¡silavinimÄ turintys asmuo, o minėtų socialinės globos namų direktorius.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas be atstovo, turinčio teisinį iÅ¡silavinimÄ , pagalbos, negalėjo tinkamai ginti savo teisių. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 27 d. vykusio teismo posėdžio metu nustatęs, jog neveiksnų pareiÅ¡kėjÄ atstovauja teisinio iÅ¡silavinimo neturintis asmuo, turėjo pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyti kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų tinkamai atstovaujama procese.

To pirmosios instancijos teismas nepadarė, todėl darytina iÅ¡vada, jog buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į teisingÄ bylos procesÄ , ko pasėkoje dėl to galėjo bÅ«ti netinkamai iÅ¡spręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į teisingÄ bylos procesÄ , bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Palubinskaitė