2020-02-26 Nr. AB-4207-3-62-3-01244-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1297-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01244-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 2, 8, 12, 53–56).

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra nerūkantis. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. birželio 10 d. kalint Alytaus PN uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, jis kiekvieną dieną buvo vedamas pasivaikščioti kartu su rūkančiais asmenimis. Nuteistiesiems kamerose rūkyti uždrausta, todėl savo rūkymo poreikius jie tenkino pasivaikščiojimų kieme metu. Taip jam nebuvo užtikrinta viena valanda pasivaikščiojimų gryname ore, nes jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ne kartą kreipėsi į pareigūnus dėl šio pažeidimo, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami. Tvirtino, kad su skundais dėl vedimo pasivaikščioti su rūkančiais asmenimis kreipėsi į Alytaus PN administraciją, tačiau jo skundai nebuvo registruojami, o išmetami. Kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, rašė 4 skundus, kuriuos sudėjo į vieną voką, tačiau iš jų buvo išnagrinėtas tik vienas, o kiti liko nenagrinėti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad buvo gauta 11 skundų, išnagrinėjo tik du, o 9 skundai dingo. Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamentas netinkamai kontroliavo jam pavaldžios Alytaus PN administracijos veiksmus, nes neatliko patikrinimo dėl pareiškėjo 9 skundų dingimo, nesiėmė jokių teisinių priemonių, kad būtų nubausti pareiškėjo teises pažeidę pareigūnai. Dėl neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų pareiškėjas patyrė pažeminimą, stresą, dėl blogos savijautos kreipėsi į medikus, gėrė antidepresantus, raminamuosius.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundą (I t., b. l. 16–19), papildomuose paaiškinimuose (I t., b. l. 125) su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama ir jose nerūkoma, o pasivaikščiojimo kiemeliai nėra gyvenamosios patalpos. Prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename būryje įrengtos vietos rūkymui, o uždarojoje zonoje esančiose kamerose rūkyti yra draudžiama, rūkymo priemonės yra sudedamos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir išduodamos tik einant pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius. Uždarojoje zonoje yra 7 skirtingo dydžio pasivaikščiojimo kiemeliai, pareigūnai parenka pasivaikščiojimo kiemelį pagal kameroje kalinčių asmenų skaičių. Vienoje kameroje laikomi nuteistieji vedami į vieną pasivaikščiojimo kiemelį, tačiau, nuteistajam pageidaujant būti kiemelyje atskirai nuo rūkančių nuteistųjų, pareigūnai į tai atsižvelgia ir paskiria jį į laisvą kiemelį. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į administraciją dėl buvimo kitame pasivaikščiojimo kiemelyje atskirai nuo rūkančių nuteistųjų nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų, todėl neturtinė žala jam nepriteistina.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą (I t., b. l. 31–33) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Nurodė, kad atlikus paiešką Dokumentų valdymo sistemoje, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. gegužės 6 d. Kalėjimų departamentui pareiškėjas padavė 11 skundų, iš kurių tik 2 atitiko pareiškėjo 2018 m. birželio 25 d. patikslintame skunde esamą aprašymą, t. y. skundai gauti 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. balandžio 2 d. Šie skundai buvo dėl Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 49-1183 panaikinimo ir perkėlimo sąlygų į drausmės grupę nagrinėjimo. Pareiškėjas skundė Alytaus PN pareigūnų veiksmus, kuomet, vykdant Alytaus PN direktoriaus nutarimą dėl jo perkėlimo iš paprastos grupės į drausmės grupę, buvo patalpintas į kamerą kartu su rūkančiais, nors pats yra nerūkantis asmuo, taip verčiant jį kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pažymėjo, jog skunduose pareiškėjas nurodė tik patalpinimą į kamerą su rūkančiais asmenimis ir neskundė rūkymo / nerūkymo sąlygų pasivaikščiojimo kiemelyje. Išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą, Kalėjimų departamentas nustatė, kad Alytaus PN administracija, uždraudusi rūkyti gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose bei įrengusi rūkymo vietas, savo pareigą užtikrinti nuteistiesiems sveiką gyvenamąją aplinką vykdė tinkamai. Nurodė, kad teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 49-1183 ir Kalėjimų departamento 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 2S-1215 panaikinimo (administracinė byla Nr. I-36917-644/2018).

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui M. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitos reikalavimų dalies pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 172–177).

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto, šio straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 7 punkto nuostatomis. Darė išvadą, kad pataisos įstaiga turi pareigą imtis priemonių, kad nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t. y. nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

9. Teismas, atsižvelgęs į Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nuostatose pasivaikščiojimo kiemams nustatytus įrengimo reikalavimus, t. y. kad tai yra kameros su iš dalies atviru stogu, sprendė, kad uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemas laikytina bendro naudojimo patalpa, kuriai taikytinos Tabako kontrolės įstatymo ir HN 134:2015 nuostatos, įtvirtinančios reikalavimą užtikrinti nerūkančių asmenų teisių apsaugą.

10. Teismas, atsižvelgęs į Alytaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1-56 „Dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždarojoje zonoje“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1, 1.2, 1.5 punktus, nurodė, kad nuteistiesiems, kalintiems Alytaus PN uždarojoje zonoje, rūkyti leidžiama tik pasivaikščiojimų metu, kurie pagal Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkę, patvirtintą Alytaus PN direktoriaus 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1-109, vyksta nuo 8.30 val. iki 12.30 val.

11. Atsakovo atstovai neginčijo aplinkybių, jog pareiškėjas yra nerūkantis asmuo. Šią aplinkybę patvirtino ir gydytojo įrašai pareiškėjo sveikatos istorijoje. Pataisos namai taip pat neginčijo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. birželio 10 d. pareiškėjas kalėjo uždarosios zonos 1 kamerų tipo patalpoje, kad ginčo laikotarpiu jis buvo vedamas pasivaikščioti kartu su rūkančiais asmenimis.

12. Pareiškėjas tvirtino, kad ne kartą kreipėsi į pareigūnus, prašydamas leisti jam pasivaikščioti atskirai nuo rūkančių asmenų, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama. Šią aplinkybę pareiškėjas grindė kartu su juo kalėjusių nuteistųjų rašytiniais paaiškinimais. Alytaus PN atsiliepime į skundą bei papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad nuteistajam pageidaujant būti kiemelyje atskirai nuo rūkančių nuteistųjų, pareigūnai į tai atsižvelgia ir paskiria jį į kitą laisvą kiemelį. Pareigūnų, dirbusių uždarojoje zonoje, tarnybinių pranešimų, susijusių su pareiškėjo pageidavimu būti kiemelyje atskirai nuo rūkančių nuteistųjų, neužregistruota. Šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, įrodinėjimo pareigą turi atsakovo atstovas, todėl Alytaus PN nepaneigus pareiškėjo pateiktų įrodymų (nuteistųjų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių), pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis ne kartą kreipėsi į pareigūnus dėl galimybės pasivaikščioti atskirai nuo nerūkančių asmenų suteikimo, liko nepaneigta.

13. Pareiškėjas teigė, kad dėl vedimo pasivaikščioti su rūkančiais asmenimis rašė skundus Alytaus PN direktoriui, tačiau pareigūnai visų jo skundų neregistruodavo, neduodavo jam pasirašyti skundų registravimo žurnale, jo skundus išmesdavo, todėl dėl tokių pareigūnų veiksmų buvo priverstas kreiptis į Kalėjimų departamentą. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tvirtino, kad pareiškėjas su skundais dėl buvimo kitame pasivaikščiojimo kiemelyje nuo rūkančių nuteistųjų nesikreipė. Alytaus PN pateikė teismui Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registro Nr. 97 išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjo skundai ir prašymai vertinamuoju laikotarpiu buvo registruojami. Tačiau iš Alytaus PN pateiktų duomenų negalima nustatyti, kokie pareiškėjo skundai buvo registruoti minėtame žurnale, kas leistų objektyviai patvirtinti Alytaus PN tvirtinimą, kad pareiškėjo skundų dėl vedimo pasivaikščioti su rūkančiais asmenimis nebuvo gauta. Be to, pažymėta, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu tris kartus (2018 m. balandžio 2 d. ir 2018 m. balandžio 5 d.) kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl to, kad jo skundai neregistruojami, taip pat 2018 m. balandžio 5 d. skunde (reg. Nr. 2G-1192) reiškė pretenzijas dėl jo vedimo pasivaikščioti su rūkančiais asmenimis). Byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjo 2018 m. balandžio 2 d. ir 2018 m. balandžio 5 d. skundus (reg. Nr. 2 G-1188, Nr. 2G-1189, Nr. 2G-1192) Kalėjimų departamentas 2018 m. balandžio 10 d. persiuntė Alytaus PN direktoriui, todėl atsakovo atstovo teiginiai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl buvimo pasivaikščiojimo kiemeliuose su rūkančiais asmenimis nėra kreipęsis (t. y. Alytaus PN direktoriui gavus iš Kalėjimų departamento persiųstus pareiškėjo skundą reg. Nr. 2G-1192 ), teismo nuomone, buvo paneigti nurodytais įrodymais.

14. Teismas nusprendė, kad Alytaus PN direktorius, gavęs pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundą reg. Nr. 2G-1192 dėl neužtikrintos sveikos aplinkos pasivaikščiojimo metu, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą turėjo pareigą imtis veiksmų užtikrinti pareiškėjui jo teisę pasivaikščioti švarioje nuo tabako aplinkoje, tačiau šios pareigos nevykdė. Teismo nuomone, pareiškėjo pretenzijos dėl neužtikrintos saugios sveikatai aplinkos pasivaikščiojimų metu laikomos pagrįstomis, tai sudaro pagrindą neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų konstatavimui.

15. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Kalėjimų departamento veiksmais, nepakankamai kontroliuojant Alytaus PN pareigūnų veiksmus, t. y. neatlikus Kalėjimų departamentui tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo 9 skundų, tarp kurių buvo pareiškėjo skundas dėl vedimo pasivaikščioti kartu su rūkančiais asmenimis, dingimo, pareigūnų nenubaudimo, skundų nenagrinėjimo. Tvirtino, kad Kalėjimų departamentui pateikė 4 skundus, tačiau iš jų buvo išnagrinėtas tik vienas dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos.

16. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime į skundą Kalėjimų departamentas nurodė, jog Kalėjimų departamentui pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. gegužės 6 d. pateikė 11 skundų, iš kurių 2 (gauti 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. balandžio 2 d.) atitiko patikslintame skunde esantį aprašymą). Teismas nusprendė, jog Kalėjimų departamentas neteigia, jog iš 11 pareiškėjo skundų buvo gauti tik 2, jis pripažįsta, kad Kalėjimų departamente buvo gauta 11 pareiškėjo skundų, iš kurių du yra iš dalies susiję su nagrinėjama byla.

17. Bylos nagrinėjimo metu Kalėjimų departamentas patikslino duomenis apie pareiškėjo gautus skundus laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. birželio 10 d., nurodydamas jog minimu laikotarpiu Kalėjimų departamente užregistruoti 8 pareiškėjo skundai (reg. Nr. 2G-931, 2G-992, 2G-1187, 2G-1188, 2G-1189, 2G-1190, 2G-1191, 2G-1192). Kalėjimų departamentas pateikė teismui nurodytus pareiškėjo skundus, tarp kurių buvo pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundas (reg. Nr. 2G-1192) dėl vedimo pasivaikščioti su rūkančiais asmenimis bei skundų neregistravimo.

18. Byloje nenustačius pareiškėjo skundų, rašytų Kalėjimų departamentui, dingimo fakto, pareiškėjo pretenzijos dėl skundų dingimo, tarnybinio tyrimo dėl šio fakto neatlikimo, pareigūnams tarnybinės atsakomybės netaikymo atmestos kaip nepagrįstos.

19. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Kalėjimo departamento veiksmais nenagrinėjant jo skundų, tvirtino, kad Kalėjimų departamentui padavė 4 skundus, bet iš jų buvo išnagrinėtas tik vienas dėl nuobaudos skyrimo. Nurodė, kad tikslios datos, kada buvo paduoti šie skundai negali nurodyti. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu Kalėjimų departamente 2018 m. kovo 16 d. buvo gautas pareiškėjo 2018 m. kovo 13 d. skundas (reg. Nr. 2G-931) bei 2018 m. balandžio 9 d. gautas pareiškėjo 2018 m. balandžio 2 d. skundas (reg. Nr. 2G-1187) dėl Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 8 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjas buvo pervestas iš paprastosios į drausmės grupę bei patalpintas į kamerų tipo patalpas su rūkančiais asmenimis. Į šiuos pareiškėjo skundus atsakyta Kalėjimų departamento 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 2S-1215. Kalėjimų departamentui 2018 m. kovo 22 d. buvo persiųstas pareiškėjo 2018 m. kovo 12 d. skundas (reg. Nr. 2S-992) dėl pareigūnų veiksmų, kalinant jį kamerų tipo patalpose su rūkančiais asmenimis, pareigūnų daromo psichologinio spaudimo, grasinimo panaudoti fizinį smurtą dėl skundų rašymo. Šis pareiškėjo skundas 2018 m. kovo 28 d. persiųstas nagrinėti Alytaus PN. 2018 m. balandžio 9 d. Kalėjimų departamente buvo registruoti 2018 m. balandžio 2 d. pareiškėjo skundas (reg. Nr. 2G-1188) dėl pareigūnų grasinimų, skundų neregistravimo, daiktų neradimo, 2018 m. balandžio 2 d. skundas (reg. Nr. 2G-1189) dėl pareigūnų veiksmų, neregistruojant skundų, pareigūnų nebaudžiamumo, 2018 m. balandžio 5 d. skundas (reg. Nr. 2G-1190) dėl Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 19-1139 panaikinimo, 2018 m. balandžio 5 d. skundas (reg. Nr. 2G-1191) dėl netinkamo maitinimo bei 2018 m. balandžio 5 d. skundas (reg. Nr. 2G-1192) dėl vedimo pasivaikščioti su rūkančiais asmenimis, skundų neregistravimo.

20. Pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundas (reg. Nr. 2G-1191), 2018 m. balandžio 2 d. pareiškėjo skundai (reg. Nr. 2G-1188, Nr. 2G-1189 ir Nr. 2G-1192) buvo persiųsti nagrinėjimui į Alytaus PN. Pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundas (reg. Nr. 2G-1190) dėl Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 19-1139 panaikinimo išnagrinėtas ir priimtas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 2S-1360.

21. Teismas nurodė, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 143 straipsnio 8 dalį, 183 straipsnio 1 ir 2 dalis, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 14 straipsnio 8 dalį, esant nustatytai skundų dėl pataisos namų pareigūnų veiksmų nagrinėjimo tvarkai, teismo nuomone, Kalėjimų departamentas, persiųsdamas Alytaus PN pareiškėjo skundus dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų (reg. Nr. 2G-1191, Nr. 2G-1188, Nr. 2G-1189 ir Nr. 2G-1192) bei iš esmės išnagrinėdamas 2018 m. balandžio 5 d. skundą (reg. Nr. 2G-1190) dėl Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 19-1139 panaikinimo tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas, todėl jo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

22. Teismo vertinimu, pareiškėjo sveikatos istorijos duomenys iš esmės įrodo pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl byloje nustatyto pažeidimo pareiškėjui sukeltų neigiamų pasekmių. Įvertinęs byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nustatęs, kad dėl pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, Sveikatos priežiūros tarnybą, Kalėjimų departamentą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 600 Eur, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.).

III. 23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria priteista 600 Eur neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 180–182).

24. Atsakovas pažymi, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala. Atsakovo nuomone, nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

25. Atsakovas pabrėžia, kad HN 134:2015 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas nebuvo apgyvendintas pasivaikščiojimo kieme. Taip pat pažymi, kad jokių pranešimų, susijusių su pareiškėjo pageidavimu ar reikalavimu būti kiemelyje atskirai nuo rūkančių nuteistųjų, neužregistruota.

26. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN ir Kalėjimų departamento, po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

27. Pareiškėjo manymu, Kalėjimų departamentas taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl to, kad nekontroliuoja jam pavaldžių įstaigų ir pareigūnų veiksmų.

28. Pareiškėjas nurodo, kad Kalėjimų departamentas iš 11 skundų pateikė 8 skundus. Tai reiškia, kad 3 skundų nėra. Jeigu dingsta skundai, kurie yra užregistruoti, kažkuri įstaiga juos pradangino. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo abu atstovus pripažinti kaltais, nes pareiškėjo skundai buvo pradanginami, kad pareiškėjas negalėtų įrodyti atsakovo neteisėtų veiksmų.

29. Pareiškėjo manymu, jo skundai, prašymai Alytaus PN direktoriaus nurodymu buvo išmetami ir jų niekas nenagrinėjo. Todėl jis kreipėsi dėl tokių pareigūnų veiksmų į Kalėjimų departamentą, kadangi Alytaus PN neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkto. Bet pareiškėjo skundai vis tiek buvo persiunčiami atgal į Alytaus PN.

30. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismu dėl priteistos sumos, kadangi ji per maža kompensuoti pareiškėjo patirtus išgyvenimus, dvasines kančias, pažeminimą.

31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, pateikė prisidėjimą prie Alytaus PN apeliacinio skundo, nurodo, kad palaiko visus Alytaus PN apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus (II t., b. l. 1–2).

32. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 6–8) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo siejamos su tuo, kad pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti kartu su rūkančiais asmenimis, atlyginimo.

34. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta saugi sveikatai aplinka pasivaikščiojimų metu, pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

35. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN. Pareiškėjas mano, kad atsakomybę turi prisiimti ir Kalėjimų departamentas, teigia, kad jo skundai buvo išmetami, pradanginami, taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Atsakovas nesutinka su konstatuotu pažeidimu, akcentuodamas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose pareiškėjas nėra apgyvendintas.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas, apgyvendintas uždarosios zonos 1 kamerų tipo patalpoje, buvo vedamas pasivaikščioti kartu su kitais asmenimis, kurie buvo laikomi su juo kameroje. Taigi pareiškėjas iš esmės skundžiasi dėl jo laikymo toje pačioje kameroje su rūkančiais asmenimis, kadangi tai atitinkamai lėmė ir jo vedimą pasivaikščioti kartu su rūkančiais asmenimis.

38. HN 134:2015 7 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nors atsakovas akcentuoja, kad ši norma reglamentuoja asmenų apgyvendinimo sąlygas, pažymėtina, kad šiuo atveju taip pat aktualus Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas, kurio 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).

39. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015 ir kt.).

40. Byloje neginčijama pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad su pareiškėju kalėję asmenys, kartu vedami pasivaikščioti, pasivaikščiojimo kiemelyje rūkydavo. Ginčo atveju, atsižvelgus į tai, jog Alytaus PN buvo žinoma, kad pareiškėjas yra nerūkantis (gydytojo įrašai pareiškėjo sveikatos istorijoje (b. l. 157)) ir kad pareiškėjas skundėsi dėl jo vedimo pasivaikščioti kartu su rūkančiais asmenimis (Kalėjimų departamentas 2018 m. balandžio 10 d. persiuntė Alytaus PN pareiškėjo skundą reg. Nr. 2G-1192 (b. l. 89, 99)), manytina, kad Alytaus PN nebuvo pakankamai aktyvūs, kad sudarytų sąlygas pareiškėjui, nerūkančiam asmeniui, nebūti priverstam kvėpuoti tabako dūmais, t. y. apgyvendinti pareiškėją kameroje su nerūkančiais asmenimis, kas lemtų, jog ir pasivaikščiojimų metu jis nebūtų šalia rūkančių asmenų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pažeidimą šiuo aspektu.

41. Nors pareiškėjas mano, kad jam neturtinė žala turėjo būti priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo nurodytais aspektais, t. y. nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.

42. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai teigia, jog jo skundai Alytaus PN ir Kalėjimų departamentui išmetami ar pradanginami. Pareiškėjas konkrečiai neįvardijo jokio savo skundo, kuris nebūtų buvęs užregistruotas (nenurodė tokio skundo datos, dėl ko konkrečiai jis buvo).

43. Nagrinėjant tiek pareiškėjo, tiek atsakovo apeliacinių skundų argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

44. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

45. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (91 dieną pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti kartu su rūkančiais asmenimis, tokiu būdu verčiamas kvėpuoti tabako dūmais), tai, kad nenustatyta, jog Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas mažinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju 200 Eur suma yra adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose nustatytinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

47. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundas atmetamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui M. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė