2021-08-04 Nr. AB-15452-3-61-3-01786-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2370-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01786-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. R. dėl įsakymo, išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. J. kreipėsi į teismą su skundu, jį papildė, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E) (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. balandžio 30 d. išvadą Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. ZSFP-5277) (toliau – ir Išvada).

2. Pareiškėja skunde nurodė:

2.1. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-758-(14.48.123.) M. R. buvo leista pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimą prie privataus kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Pareiškėja su 2019 m. spalio 10 d. prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, kuris 2020 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą atsisakyti leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, motyvuodamas, kad yra pasikeitęs teisinis reglamentavimas – nuo 2020 m. sausio 1 d. tiek miesto, tiek kaimo gyvenamosiose teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, todėl nuo 2020 m. sausio 1 d. asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus turi teikti savivaldybės administracijos direktoriui, o ne NŽT.

2.2. Pareiškėja 2020 m. vasario 17 d. su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kuri 2020 m. kovo 20 d. sprendimu atsisakė leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, motyvuodama, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 48 FPĮ-758-(14.48.123.) pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas tai pačiai teritorijai. Taigi atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus skyrius nuslėpė informaciją nuo pareiškėjos apie pradėtą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

2.3. Valstybinės žemės plotas, kuriame suformuotas įsiterpęs žemės sklypas, dirbtinai suskaidomas dalimis, kaip neva atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas). Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje matosi, kad suformuoto įsiterpusio žemės sklypo viena kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės formuoti įsiterpusių žemės sklypų dalimis, kaip padaryta ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu.

2.4. Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas, vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 6 d. ir 2015 m. liepos 7 d. rengimo reikalavimais. Paskutiniai 2020 m. vasario 6 d. reikalavimai gauti po 2020 m. sausio 1 d., kai asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus turi teikti savivaldybės administracijos direktoriui. Todėl gavus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 6 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, organizatorius privalėjo kreiptis į NŽT teritorinį padalinį, jei projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra NŽT patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, taip pat į kitus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės. Be to, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 22 d. įsakymu buvo leista suformuoti vieną įsiterpusį žemės sklypą, o projektu suformuoti du žemės sklypų plotai – 0,1052 ha, 0,0352 ha. Atsakovai neteisėtais veiksmais apribojo pareiškėjos teisę organizuoti 0,1449 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą siekiant sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu.

3. Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino:

3.1. Trečiajam suinteresuotam asmeniui M. R. nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., taip pat kitos paskirties žemės sklypas. Statinių statybos pradžios data 1997 m., statybos pabaiga 2007 m. Pareiškėjai G. J. nuosavybės teise priklauso 0,1449 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Tarp šių greta esančių žemės sklypų savininkų kilo ginčas dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo.

3.2. M. R. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui 2015 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo siekė suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą prie namų valdos ir jį išpirkti. Aplinkinių žemės sklypų (namų valdų) savininkai buvo informuoti 2015 m. gegužės 14 d. raštu apie pradėtą rengti projektą ir buvo raginami teikti prašymus tapti projekto iniciatoriais ir pirkti įsiterpusį žemės plotą. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje yra patalpintas G. J. adresuotas laiškas, kuriuo ji informuojama apie pradedamą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio numatomas tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, bei galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti projekto iniciatoriais. Taigi pareiškėja apie pradedamą rengti projektą buvo informuota, tačiau valios dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto pirkimo per 20 darbo dienų nepareiškė. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015 m. birželio 22 d. įsakymu nusprendė pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, formuojant įsiterpusį valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone.

3.3. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad buvo slepiama informacija apie patvirtinto projekto rengimą. Visa informacija apie procedūras buvo skelbiama viešai, pareiškėjai dar 2015 metais buvo siūloma teikti prašymus dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo tampant iniciatore, o taip pat buvo siūloma teikti dėl žemės sklypo dalies pirkimo.

3.4. Teisės aktai nenumato galimybės, kad pradėjus rengti projektą būtu galima rengti alternatyvų dėl tos pačios vietos kitą projektą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės numato tik galimybę formuojant įsiterpusį žemės sklypą besiribojantiems žemės sklypų savininkams tapti projekto iniciatoriais, ko pasėkoje būtų suformuotas reikiamas skaičius žemės sklypų, kuriuos nustatyta tvarka vėliau juos privatizuotų. Pareiškėja tokia numatyta galimybe nepasinaudojo. Projekto iniciatorė (M. R.) 2020 m. sausio 7 d. kreipėsi į Vilniaus r. sav. administraciją dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo, nes 2015 m. liepos 7 d. Vilniaus r. sav. administracijos išduoti projekto rengimo reikalavimai galiojo 3 metus, t. y. iki 2018 m. liepos 7 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. liepos 3 d. išduoti projekto rengimo reikalavimai galiojo 5 metus, t. y. iki 2020 m. liepos 3 d.

3.5. Su institucijomis suderintas projektas buvo pateiktas NŽT, kuri, nenustačiusi kliūčių, 2020 m. balandžio 30 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-2342-(8.30) priėmė teigiamą išvadą dėl tvirtinimo. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 48 FPĮ-248-(14.48.123E) patvirtino projektą. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu patvirtino naujai suformuoto įsiterpusio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatė servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines antžemines komunikacijas. M. R. atžvilgiu iki šios bylos iškėlimo yra pradėtos pirkimo pardavimo procedūros dėl įsiterpusio žemės sklypo, t. y. išsiųstas pranešimas dėl apmokėjimo, parengtas pirkimo pardavimo sutarties projektas.

3.6. Nors pareiškėjos atveju buvo priimtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 16 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, šio sprendimo pareiškėja neskundė. Minėtas sprendimas yra galiojantis, neginčijamas. Pareiškėja šioje byloje ginčija ne atsakovo veiksmus dėl projekto rengimo pagal jos pateiktą 2019 m. spalio 10 d. prašymą, ne atsakovo veiksmus dėl pirkimo pardavimo, ne atsakovo sprendimą dėl ginčo sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, o fragmentiškai du atsakovo administracinius sprendimus, kuriais buvo patvirtintas projektas.

3.7. Pareiškėjos teiginius, kad valstybinė žemė buvo dirbtinai suskaidyta, laikė nepagrįstus. Įsiterpęs žemės sklypas unikalus buvo suformuotas iš siauros juostos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo, o taip pat siauros įsiterpusios juostos tarp privačių žemės sklypų. Šis valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, tinkamas tik sujungimui prie kitų privačių žemės sklypų, o ne naujo racionalaus ploto ir ribų žemės sklypo suformavimui. Suformuoto įsiterpusio žemės sklypo plotas 352 kv. m. Be to, projektas pradėtas rengti 2015 m., todėl jam turėtų būti taikomi ne šiuo metu aktualios redakcijos taisyklių reikalavimai, o galioję iki 2018 m. sausio 1 d.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. M. R. 2015 m. vasario 6 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydama leisti suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, besiribojantį su jos sklypu. Prieš išduodant tokį leidimą pareiškėja buvo informuota. Pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, prašydama tai pačiai valstybinės žemės daliai rengti projektą ir formuoti atskirą sklypą, jog įsiterpęs žemės plotas būtų prijungtas prie jos sklypo. Pareiškėjos padėtis nėra pabloginta, jos lūkesčiai nėra pažeidžiami.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos Nr. eI3-3715-281/2020 dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 30 d. išvadą Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. ZSFP-5277), o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui M. R. priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai G. J. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šių žemės sklypų yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypo plotas. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E) patvirtintas žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio iniciatorius – M. R., apie patvirtintą projektą paskelbta interneto svetainėje www.zpdris.lt.

7. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teismas aptarė Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 7 dalių nuostatas, Taisyklių 21, 22, 56, 58, 62, 65, 67, 68 punktų nuostatas.

8. Teismo vertinimu, ginčijamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E), kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projektas, priimtas pagrįstai, o pareiškėjos teiginiai dėl tokio įsakymo neteisėtumo atmestini.

9. Teismas pažymėjo, kad nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nenumato pagrindo atsisakyti priimti įsakymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, dėl to, jog yra gautas kaimyninio sklypo savininko prašymas inicijuoti alternatyvų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taigi alternatyvaus projekto rengimas dėl to paties sklypo dalies nėra galimas. Pareiškėja apie M. R. iniciatyva pradėtą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą informuota Taisyklėse nustatyta tvarka, pareiškėjai 2015 m. gegužės 15 d. išsiųstas registruotas laiškas su 2015 m. gegužės 14 d. pranešimu, jog yra pradedamas rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, pareiškėja informuota apie galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti projekto iniciatore, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja tokį prašymą būtų pateikusi. Taigi pareiškėja informuota apie pradedamą rengti projektą teisės aktų nustatyta tvarka, o pareiškėjos teiginiai, kad nuo jos tokia informacija buvo nuslėpta, atmestini kaip nepagrįsti.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad Taisyklėse nėra numatyta galimybės gauti pakartotinius reikalavimus ar pratęsti jų galiojimą, todėl projekto organizatorius, gavęs 2020 m. vasario 6 d. projekto rengimo reikalavimus, privalėjo kreiptis į NŽT teritorinį padalinį. Pagal Taisyklių 24 punktą, kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas), taip pat kreipiasi į savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra NŽT. Teismas pažymėjo, kad projektas pradėtas rengti pagal NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. liepos 3 d. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 8 d. išduotus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos reikalavimai galiojo iki 2018 m. liepos 7 d. Pasibaigus reikalavimų galiojimo terminui, Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. vasario 6 d. išdavė naujus įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, nustatant, kad šie reikalavimai galioja ne ilgiau kaip iki 2020 m. liepos 7 d. Tik po naujų Vilniaus rajono savivaldybės reikalavimų išdavimo buvo tęsiama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra, įskaitant viešinimo ir derinimo veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, kad turėjo būti atlikti pareiškėjos nurodyti papildomi veiksmai.

11. Teismas nenustatė ir kitų procedūrinių pažeidimų, kurie būtų pagrindas naikinti ginčijamą Įsakymą. Prieš priimant šį Įsakymą, buvo tinkamai įgyvendintos Taisyklėse numatytos procedūros dėl viešo informavimo apie planuojamą rengti projektą, su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojams pranešta apie planuojamą rengti projektą. Taip pat gauti institucijų derinimai dėl projekto rengimo, NŽT 2020 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte priimta išvada, kuria NŽT patvirtino žemės valdos projektą. Todėl procedūrinių kliūčių priimti ginčijamą Įsakymą nenustatyta.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodyti motyvai nepagrindžia aplinkybės, kad ginčijamas Įsakymas priimtas neteisėtai ar nepagrįstai. Pareiškėjos teiginius, kad valstybinės žemės sklypo plotas, kuriame suformuotas įsiterpęs žemės sklypas dirbtinai suskaidomas dalimis, kad atitiktų įsiterpusio sklypo sąvoką, teismas atmetė kaip nepagrįstus, pažymėdamas, kad pagal byloje pateiktus duomenis matyti, jog įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) g., su pareiškėjos žemės sklypo riba, M. R. žemės sklypo riba ir su sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba. Taigi įsiterpęs valstybinės žemės sklypo plotas yra tarp privačių asmenų nuosavybės teise priklausančių sklypų ir gatvės, toks plotas neviršija 0,04 ha, taigi atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtinus reikalavimus (Nutarimo 2.15 p.). Teismas taip pat pažymėjo, kad, nors pareiškėja skunde reiškia nesutikimą su patvirtintais formuojamo žemės sklypo kadastriniais matavimais, byloje nėra ginčijami administraciniai aktai, kuriais įsiterpęs žemės sklypas suformuotas ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys. Teismas konstatavo, kad skundžiamo Įsakymo nėra pagrindo panaikinti.

13. Teismo vertinimu, ginčijama NŽT 2020 m. balandžio 30 d. išvada Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. ZSFP-5277) yra tarpinis procedūrinis veiksmas (aktas), sudarantis prielaidas priimti sprendimą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, t. y. toks projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti (Taisyklių 67 p.). Ši Išvada savaime teisių ir pareigų pareiškėjos atžvilgiu nesukūrė, įtakos teisėtiems interesams nedarė, tokia išvada yra teisinis pagrindas kitam pareiškėjos ginčijamam NŽT 2020 m. gegužės 8 d. įsakymui Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E) priimti. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas šią administracinės bylos dalį nutraukė.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patikslintą skundą tenkinti.

15. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Nesutinka su teismo išvada bylos dalį nutraukti. Pareiškėja pažymi, kad pagal Taisyklių 69 punktą, organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti projekto rengimą, taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių, atsisakymai pateikti reikalavimus, taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų, išskyrus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių, atsisakymai derinti projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat projektą tvirtinančios institucijos sprendimai dėl projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

15.2. Projektui rengti Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015 m. birželio 29 d. buvo išdavusi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-516-15, kurių galiojimo terminas pasibaigė 2018 m. liepos 7 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. vasario 6 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-093-20 nustatant galiojimo terminą iki 2020 m. liepos 7 d. Išduodant naujus reikalavimus Vilniaus rajono savivaldybės administraciją įrašė pastabą „Atsižvelgiant į 2020-01-07 prašymą, reg.

Nr. A34(1)-84, reikalavimai keičiami. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015-07-07 išduoti žemės sklypo ( kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimai Nr. FP-516-15 negalioja“. Projekto rengimo reikalavimai galioja viso projekto rengimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip nei 5 metai (Taisyklių 3 priedas). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. vasario 6 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-093-20 atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-477 patvirtintą bendrąjį planą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitas su teritorijų planavimu susijusias normas, kurios yra aktualios ir nagrinėjamai administracinei bylai, yra pažymėjęs, kad teritorijų planavimo proceso procedūros pradžia sietina ne su leidimo pradėti rengti projektą išdavimo momentu, tačiau su planavimo sąlygų išdavimo momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-519-556/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-232/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu administracinių aktų priėmimo dieną buvo pasibaigusios Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 29 d. išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. FP-516-15, buvo pakeistas teritorijos bendrasis planas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-477, todėl negalėjo būti vykdomas ir užbaigtas formavimo ir pertvarkymo projektas pagal 2015 m. liepos 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 42RE-485-(14.42.36), 2015 m. birželio 22 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 48 FPĮ-758-(14.48.123.) trečiojo suinteresuoto asmens naudai M. R..

15.3. Atsakovai nevykdė privalomos pareiškėjos informavimo pareigos, nustatytos Nutarimo 2.15 punkte ir Taisyklių 56 punkte. Byloje nėra pateiktas 2015 m. gegužės 14 d. pranešimas, kurio pareiškėja būtu informuota, kad yra pradedamas rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Teismas darė tik prielaidą, kad pareiškėja galėjo būti informuota 2015 m. gegužės 15 d. išsiustu pranešimu (Lietuvos pašto 2015 m. gegužės 15 d. sąrašo K 6 forma), bet pagal Taisyklių 50.3 punktą, projektą sudaro – kiti dokumentai – prašymas organizuoti projekto rengimą ir kartu su šiuo prašymu pateikti dokumentai, projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties kopija, pateikti reikalavimai, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano, jei šis parengtas, ištrauka, ištraukos iš patvirtintų žemės reformos žemėtvarkos projektų planų, detaliųjų planų kopijos arba ištraukos iš šių planų, dokumentai, kuriais įrodoma, kad taisyklių 55, 56 ir 57 punktuose nurodyti asmenys buvo informuoti apie planuojamą ar pradedamą rengti projektą, išsiųstų registruotų laiškų kopijos, kvitai, dokumentai apie projekto derinimą, tikrinimą, tvirtinimą bei kita. Lietuvos pašto 2015 m. gegužės 15 d. sąrašo K 6 formoje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo siunčiamas registruotas laiškas, pareiškėjos manymu, jai buvo išsiųstas paprastas laiškas. Lietuvos pašto 2015 m. gegužės 15 d. sąrašo K 6 formoje 13–15 eilutėse siunčiant registruotus laiškus padaryta pastaba „su įteik“, o siunčiant pareiškėjai laišką tokios pastabos nėra. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai būtų sumokėję už korespondencijos siuntą.

15.4. Pareiškėja skunde iškėlė klausimą, kad valstybinės žemės plotas, kuriame suformuotas įsiterpęs žemės sklypas, dirbtinai suskaidomas dalimis, kaip neva atitinkantys Nutarimo nuostatas. Byloje atsakovai pateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį M 1:500, kuriame matosi, kad suformuoto įsiterpusio žemės sklypo viena kraštine ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas.

16. Atsakovai atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

16.1. Teismas sprendime visapusiškai išnagrinėjo ir padarė teisingą išvadą, konstatuodamas, kad pareiškėjos ginčijama Išvada savaime teisių ir pareigų pareiškėjos atžvilgiu nesukūrė, įtakos teisėtiems interesams nedarė, NŽT išvada yra tarpinis procedūrinis aktas, kuriuo įgyvendinta NŽT pareiga patikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir yra teisinis pagrindas kitam pareiškėjos ginčijamam NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymui Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123 E.) priimti. Išvada pati savaime teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

16.2. Pareiškėja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto pradžią sieja ne su leidimo pradėti rengti projektą išdavimo momentu, tačiau su planavimo sąlygų išdavimo momentu. Atsakovai su šiais argumentais nesutinka. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nenumato pagrindo atsisakyti priimti įsakymą dėl žemės formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, dėl to, jog yra gautas kaimyninio sklypo savininko prašymas iniciuoti alternatyvų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Taigi alternatyvaus projekto rengimas dėl to paties sklypo dalies nėra galimas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. 1-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įsakymo įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, baigiami rengti, apie juos informuojama visuomenė, derinami, tikrinami ir tvirtinami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad projekto rengimo metu projekto organizatorius buvo NŽT Vilniaus rajono skyrius, kurio projektui rengti išduotos sąlygos galiojo iki 2020 m. liepos 3 d. bei į tai, kad projektas pagal Vilniaus rajono savivaldybės reikalavimus nebuvo parengtas ir patvirtintas, Vilniaus rajono savivaldybė 2020 m. vasario 6 d. išdavė naujus reikalavimus, kurie galiojo iki 2020 m. liepos 7 d., NŽT Vilniaus rajono skyriaus reikalavimai nebuvo pakeisti, projektas suderintas su visomis institucijomis, išdavusiomis reikalavimo sąlygas projektui rengti, gauta NŽT 2020 m. balandžio 30 d. teigiama išvada dėl projekto tvirtinimo, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d.

įsakymu Nr. 48 FPĮ-248-(14.48.123E) projektas patvirtintas. Pirmosios instancijos teisme pareiškėja neginčijo 2015 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 48FPĮ-758-(14.48.123.) dėl sprendimo pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, formuojant įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini). Šis įsakymas yra galiojantis, pareiškėja per Taisyklėse nustatytą terminą nepareiškė pageidavimo tapti projekto iniciatore, todėl nepagrįstai teigia, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto pradžia siejama ne su leidimo pradėti rengti projektą išdavimo momentu, tačiau su planavimo sąlygų išdavimo momentu.

ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Būtent 2015 m. birželio 22 d. ir 2018 m. liepos 7 d. neginčijamų aktų neteisėtumu yra motyvuojamas pareiškėjos apeliacinis skundas.

16.3. Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat kelią naujus reikalavimus dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 48FPĮ-758-(14.48.123.) pradžios, vykdymo ir užbaigimo teisėtumo, remdamasi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžiniu M 1:500, motyvuodama, kad suformuoto žemės sklypo įsiterpusio žemės sklypo viena kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad pareiškėja neginčijo administracinių aktų, kuriais įsiterpęs sklypas suformuotas ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys.

16.4. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ji nebuvo informuota apie pradėtą rengti žemės sklypo formavimo projektą bei tai, kad byloje nėra duomenų apie registruoto rašto jai išsiuntimą. Pažymi, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) (paslaugos Nr. ZSFP – 5277) yra patalpintas G. J. adresuotas „Registruotas laiškas žemės naudotojui (ir kitam suinteresuotam asmeniui) apie pradedamą rengti projektą ir galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti iniciatoriais“ (reg. Nr. SFP-684-(14.42.36)). Teismui buvo pateikti įrodymai, t. y. G. J. adresuotas laiškas ir 2015 m. gegužės 15 d. lydraščio sąrašas Nr. 150 (sąrašo K 6 forma), kurio 3 stulpelio 11 eilutėje nurodytas G. J. registruotos siuntos brūkšnio kodo Nr. RN078527735. Pareiškėjos teiginys, kad pašto siunta galėjo būti siustą paprastu neregistruotu laišku yra nepagrįsta, taip pat nepagrįstas pareiškėjos teiginys kad NŽT nėra sumokėjus už registruotą pašto siuntą. Pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktos pastabos, susijusios su Lietuvos pašto 2015 m. gegužės 15 d. sąrašo K6 formoje 12 stulpelio 13–15 eilutėse pažymėta pastaba „su įteik” pažymi, kad siuntėjas pageidauja, kad registruota siunta būtų įteikta asmeniškai. Tačiau tokios žymos neįrašymas nepaneigia registruotos korespondencijos išsiuntimo fakto. Pareiškėjai adresuotas registruotas laiškas atgal į NŽT Vilniaus rajono skyrių negrįžo, pareiškėja jokių įrodymų apie tai, kad jai išsiųstas registruotas laiškas neįteiktas, nepateikė, priešingai atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad atliko visus veiksmus dėl tinkamo pareiškėjos informavimo. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji nebuvo tinkamai informuota, yra niekuo nepagrįsti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

17.1. Pareiškėja skunde iškėlė klausimą, jog valstybinės žemės plotas, kuriame suformuotas įsiterpęs žemės sklypas, dirbtinai suskaidomas dalimis, kaip neva atitinkantis Nutarimą, o iš tiesų, jos nuomone, jis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir dėl šios priežasties yra neteisėtai suformuotas. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nėra suformuoti du sklypai, o yra pagrindinis trečiojo suinteresuoto asmens namų valdos kitos paskirties žemės sklypas 0,1052 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio bus jungiamas naujai suformuotas 0,0352 ha dydžio įsiterpęs valstybinės žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pati pareiškėja prašo leisti formuoti valstybinės žemės sklypą tai pačiai teritorijai, kuri jau buvo pradėta formuoti. Pareiškėjos šeimai šis sklypas nebuvo reikalingas ir ji nereiškė jokių pretenzijų į šį sklypą 22 metus, t. y. nuo statybų pradžios 1997 m. (buvusiems savininkams R. R. ir R. P.) iki 2019 m. vidurio. Minimas 0,0352 ha dydžio sklypas jos lėšomis šiuo metu yra privatizuotas. Ji (ir anksčiau buvę šių namų valdos savininkai) iki suformavimo naujo sklypo 0,0352 ha nepablogino buvusių ir nepablogins esamų pareiškėjos sąlygų, prijungus jį prie pagrindinio sklypo 0,1052 ha.

17.2. Aplinkinių žemės sklypų (namo valdų) savininkai, tame tarpe G. J., 2015 m. gegužės 14 d. buvo informuoti NŽT Vilniaus skyriaus raštu apie inicijuoto rengti projekto, kuriame buvo siūloma galimybė pareikšti norą tapti projekto rengimo iniciatoriais. Tokiu atveju būtų jai galimybė formuoti kelių sklypų projektus. Tai pagrindžia šio pranešimo pašto registruotų siuntų registro kopija (forma sąrašo K6). Pareiškėja pripažįsta, kad pagal minimą sąrašą jai buvo siųstas laiškas, tik abejoja ir prašo papildomų, jai vienai suprantamų argumentų, ar tikrai laiškas registruotas, ar tikrai apmokėta už šią pašto paslaugą. Pareiškėja teigia, kad byloje nėra pateiktas šis adresuotas G. J. 2015 m. gegužės 14 d. pranešimas ir t. t. Tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje yra duomenys – pašto registro kopija, laiško kopija ir kiti reikalingi dokumentai. Šie dokumentai yra pateikti prie NŽT Vilniaus skyriaus atsiliepimo bei žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) paslaugos byloje Nr. ZSFP-5277.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E) ir NŽT 2020 m. balandžio 30 d. išvados Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. ZSFP-5277) teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 30 d. išvadą Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. ZSFP-5277), o likusioje dalyje pareiškėjos G. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad nustačius, kad ginčijama NŽT 2020 m. balandžio 30 d. išvada Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo nėra administracinis aktas, kuris gali būti administracinės bylos dalyku, ginčas dėl tokio akto panaikinimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti anksčiau minėtą išvadą nutrauktina. Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E) panaikinimo teismas pažymėjo, jog naikinti šio įsakymo nėra pagrindo nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais motyvais, todėl toks skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Pareiškėja su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo ginčijamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y patikslintą skundą tenkinti. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad suformuoto įsiterpusio žemės sklypo viena kraštine ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai aptarė aktualias minėtų teisės aktų normas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.

23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. liepos 7 d. išdavė projekto rengimo reikalavimus Nr. FP 516-15, kurių galiojimo terminas buvo iki 2018 m. liepos 7 d., t. y. galiojo 3 metus. Projekto organizatorius Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. liepos 3 d. išdavė projekto rengimo reikalavimus Nr. 42RE-485-(14.42-36), kurie galiojo 5 metus (iki 2020 m. liepos 3d.). Pasibaigus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotų reikalavimų galiojimui ir atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų teritorijose) pasikeitusį bendrąjį planą, M. R. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. vasario 6 d. išdavė (pakeitė) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimus Nr. FP-093-20, kad būtų užbaigtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra jokio pagrindo teigti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduoti reikalavimai rengti ginčijamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo pasibaigę bei G. J. įgijo teisę inicijuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

24. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, nei Taisyklės nenumato pagrindo atsisakyti priimti įsakymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, dėl to, jog yra gautas kaimyninio sklypo savininko prašymas inicijuoti alternatyvų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taigi alternatyvaus projekto rengimas dėl to paties sklypo dalies nėra galimas (tuo labiau praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo projekto rengimo inicijavimo ir beveik pabaigus projekto rengimo procedūrą).

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde pažymi, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie tai, jog pradedamas rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje yra patalpintas G. J. adresuotas laiškas („Registruotas laiškas žemės naudotojui (ir kitam suinteresuotam asmeniui) apie pradedamą rengti projektą ir galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti iniciatoriais“ (reg. Nr. SFP-684-(14.42.36)). Šiuo laišku pareiškėja buvo informuota apie pradedamą rengti žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio numatomas tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, bei galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti projekto iniciatoriais. Atsižvelgiant į tai, kad tarp NŽT ir Lietuvos pašto yra sudaryta sutartis (Nr. 14/Pst-312001-297Raj) dėl siuntų tiekimo ir apmokėjimo sąlygų bei siuntų sąrašo K 6 formos lydraštį, atmestini pareiškėjos argumentai, kad NŽT nėra sumokėjus už registruotą pašto siuntą. Be to, pareiškėjai registruotas laiškas siųstas su įteikimu ir į NŽT Vilniaus rajono skyrių negrįžo.

26. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259 patvirtintų Universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisyklių 2 punktą, paprastoji korespondencijos siunta – identifikavimo numerio neturinti korespondencijos siunta, kuri pristatoma į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę. Šiame kontekste taip pat atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pašto siunta galėjo būti siųsta paprastu neregistruotu laišku kaip nepagrįsti.

27. Be kita ko, kaip jau buvo minėta anksčiau, aplinkinių žemės sklypų (namo valdų) savininkai, tame tarpe ir G. J., Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. raštais buvo informuoti apie trečiojo suinteresuoto asmens inicijuoto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuose buvo siūloma galimybė pareikšti norą tapti projekto rengimo iniciatoriais. Pažymėtina, jog iki 2019 m. rudens pareiškėja jokių pretenzijų į ginčo žemės sklypą nereiškė (pretenzijas pradėjo reikšti tik beveik pabaigus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą).

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde papildomai nurodo naują aplinkybę, kad suformuoto įsiterpusio žemės sklypo viena kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas. Pažymėtina, kad G. J. skunde pirmosios instancijos teismui šio argumento nenurodė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde anksčiau minėto naujo motyvo.

29. Kaip jau buvo minėta anksčiau, G. J. iš esmės apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo argumentais ir šiame sprendime dėl jų nebepasisako. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė