2022-11-16 Nr. AB-27680-3-61-3-02817-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-743-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02817-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. liepos 5 d. gautas pareiškėjo Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame jis prašė: 1) atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės (toliau – ir Generalinė prokurorė) 2022 m. gegužės 25 d. administracinis sprendimas Nr. 17.2.-1731, vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 „Dėl asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 62 punkto nuostatomis nėra skundžiamas, pradėti tyrimą dėl Aprašo 62 punkte įtvirtintų nuostatų, jog Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimas inicijuoti arba neinicijuoti tarnybinį patikrinimą yra neskundžiamas, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5, 7, 29, 30, 33 ir 109 straipsniuose įtvirtintoms nuostatoms, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, 13 ir 14 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3, 14, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 92 straipsnyje straipsniuose įtvirtintoms nuostatoms; 2) panaikinti Generalinės prokurorės 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 17.2.-1761, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 28 d. skundą dėl ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-50317-20 ir Nr. 01-1-45439-21 klastojančių prokurorų neteisėtų veiksmų pareiškėjo mirusio brolio A. V. ir advokatės K. Ž. atžvilgiu; 3) įpareigoti Generalinę prokurorę atlikti savo pareigas ir per teismo nustatytą terminą išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. balandžio 28 d. jai adresuotą skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad ginčas keliamas dėl Generalinės prokurorės 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 17.2.-1761, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 28 d. skundą dėl ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-50317-20 ir Nr. 01-1-45439-21 klastojančių prokurorų neteisėtų veiksmų pareiškėjo brolio A. V. ir advokatės K. Ž. atžvilgiu.

Teismas akcentavo, kad administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama ginčyti teisėsaugos institucijų sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su skundu dėl ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-50317-20 ir Nr. 01-1-45439-21 klastojančių prokurorų neteisėtų veiksmų, tačiau jo skundas buvo atmestas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo, teikto atsakovui pobūdį, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Generalinės prokurorės 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 17.2.-1731 panaikinimo, jį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsisakęs priimti šį reikalavimą, teismas atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Generalinę prokurorę atlikti veiksmus (išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. balandžio 28 d. skundą).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat prašo ištirti Aprašo 62 punkto nuostatų atitiktį Konstitucijos, Konvencijos, VAĮ ir ABTĮ nuostatoms, susijusioms su asmens teise skųsti institucijų priimtus sprendimus bei pasinaudoti veiksmingomis priemonėmis, kurios padėtų apginti jų pažeistas teises.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 113 straipsnio 1, 3 dalimis, 117 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, VAĮ 2 straipsnio 10 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimui taikomos specialios procesinės tvarkos, įvertinęs Aprašo turinį, darė išvadą, kad Aprašu iš esmės nustatyta fizinių asmenų ar jų grupių, juridinių asmenų, kitų subjektų, neturinčių juridinio asmens statuso, prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarka. Šiame akte nėra nuostatų, kurios akivaizdžiai rodytų, kad jomis yra nustatomos atitinkamos teisės ar pareigos pareiškėjui, kaip konkrečiam subjektui, kas būtų būdinga individualiam administraciniam aktui. Apraše nustatyta tvarka nėra vienkartinio pobūdžio, o yra orientuojama į ateitį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog Apraše yra įtvirtintos abstraktaus pobūdžio normos ir bendro pobūdžio elgesio taisyklės, susijusios su prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarka, o teisinis reguliavimas yra orientuojamas į ateitį (numatytas taikyti daug kartų).

Teismas, akcentuodamas norminių teisės aktų kontrolės rūšys, subjektų, galinčių inicijuoti proceso dėl norminio teisės akto teisėtumo patikros, ratą, pabrėžė, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė tikrą ar tariamą asmens teisių pažeidimą.

Teismas nurodė, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Generalinės prokurorės 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 17.2.-1761, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 28 d. skundą dėl ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-50317-20 ir Nr. 01-1-45439-21 klastojančių prokurorų neteisėtų veiksmų, remiantis Aprašo 62 punkto nuostatomis. Pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnyje apibrėžtą subjektų sąrašą, todėl jis neturi teisės kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Be to, analizuojamas atvejis neatitinka ir ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pradėti norminę bylą, kai tai susiję su individualia byla, nes teisme nėra nagrinėjama individuali byla pagal pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo institucijos veiksmais (neveikimu) galbūt pažeistų jo subjektinių teisių gynimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimą pradėti tyrimą dėl Aprašo 62 punkto atitikties Konstitucijos 5, 7, 29, 30, 33 ir 109 straipsniuose, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 13 ir 14 straipsnyje, VAĮ 3, 14, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 92 straipsnyje straipsniuose įtvirtintoms nuostatoms taip pat atsisakytina priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą nagrinėjimui.

Pareiškėjo teigimu, teismo išvada, kad jis kelia argumentus, susijusius ne su prokuratūros viešojo administravimo veikla, o su veiksmais baudžiamojo proceso srityje, nepagrįsta. Tokiu būdu teismas atsisako vykdyti teisingumą ir būti nepriklausomas. Savaime suprantama, kad prokuratūros viešojo administravimo veikla yra susijusi su prokurorų neteisėtais veiksmais baudžiamojo proceso srityje, kadangi toks yra prokurorų veiklos pobūdis.

Pareiškėjas akcentuoja prokuroro G. Č. priimto 2022 m. birželio 8 d. nutarimo turinį, vertina, kad šis nutarimas priimtas savavališkai, tikslu išprovokuoti pareiškėją padaryti nusikalstamą veiką, atskleisti duomenis apie jo mirusio brolio privatų gyvenimą. Pareiškėjo pažeistos teisės bus apgintos, jeigu Generalinė prokurorė susipažins su pareiškėjo teiktais skundais ir įrodymais, kurie patvirtina neginčytiną ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45439-21, kurį organizuoja ir kuriam vadovauja prokuroras G. Č., klastojimo faktą ir pradės ikiteisminį tyrimą jo brolio buvusios sutuoktinės atžvilgiu dėl pranešimo ikiteisminio tyrimo institucijoms apie tariamą nusikaltimą. Generalinė prokurorė, gavusi pareiškėjo skundus, savavališkai atsisakė juos nagrinėti, t. y. vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjo skundai neteisėtai, pažeidžiant VAĮ 23 straipsnio 2 dalį, buvo persiųsti nagrinėti prokurorui G. Č.. Prokuroro G. Č. neteisėti veiksmai neskundžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu, kad pareiškėjas neturi teisės teikti prašymo dėl Aprašo, kaip norminio teisės akto, nuostatų teisėtumo tyrimo, pripažino, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, kad skundu kelia klausimą dėl prokuratūros viešojo administravimo veiklos, todėl jo skundo reikalavimai turi būti priimti ir nagrinėjami administraciniame teisme.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str.), tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią šiuo konkrečiu atveju įtvirtina ABTĮ.

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje ir nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Iš to seka, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai byla nenagrinėtina administracinių teismų, t. y. kai ginčas nepriskirtinas nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Generalinės prokurorės sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl prokurorų neteisėtų veiksmų ikiteisminiuose tyrimuose. Pareiškėjo ginčijamas Generalinės prokurorės sprendimas yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo prašymą baudžiamojo proceso srityje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visas baudžiamasis persekiojimas yra reguliuojamas išimtinai BPK normų, todėl visi su tuo susiję klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-31-552/2021; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės ir skundo reikalavimas dėl Generalinės prokurorės sprendimo ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Generalinę prokurorę išnagrinėti pareiškėjo skundą, nėra siejami su viešuoju administravimu, o iš esmės susiję su veiksmais, nustatytais BPK. Šią išvadą patvirtina ir atskirajame skunde pareiškėjo dėstomi nesutikimo argumentai su prokuroro G. Č. veiksmais inicijuojant ikiteisminį tyrimą. Dėl nurodyto pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju taip pat nustačius, kad pareiškėjo siekiamos inicijuoti teisėtumo patikros objektas – Aprašas – yra norminis administracinis aktas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl šio akto nuostatų ištyrimo bei įvertinimo, kadangi pareiškėjas nepriskirtinas subjektams, kurie pagal ABTĮ 112 straipsnio nuostatas gali kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumą, be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog Aprašas buvo realiai pritaikytas pareiškėjo atžvilgiu ir nulėmė realų pareiškėjo teisių pažeidimą.

Apibendrinama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė