be31dcc2-edd9-4387-9938-dedfcd8fe116 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1470-260/2014,Proceso Nr. 2-69-3-02505-2013-8,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 34.4; 34.6;121.14; 121.21; KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 23d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-454/2014 pagal ieÅ¡kovo M. L. ieÅ¡kinį atsakovui G. L. dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir termino palikimui priimti pratęsimo, tretieji asmenys notarė G. K., D.K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 26–30, t. I) prašė:

1) pratęsti jam 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminÄ palikimui, atsiradusiam po V. P. mirties, priimti;

2) atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ;

3) panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo, iÅ¡duoto O. P., dalį dėl ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo senelis V. P., kuris 1998 m. liepos 13 d. Kauno miesto 9-ajame notarų biure sudarytu testamentu jam nuosavybės teise priklausančiÄ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį paliko ieÅ¡kovui. Mirus seneliui ieÅ¡kovas buvo nepilnametis, apie testamentu paliktÄ turtÄ nežinojo, palikimo pagal testamentÄ nepriėmė, kadangi palikimo atsiradimo metu buvo neveiksnus, o tėvai palikimo priėmimu nepasirÅ«pino. 1999 m. iÅ¡situokus tėvams ieÅ¡kovo tėvas G.

L. savo sÅ«numi nesirÅ«pino, savanaudiÅ¡kais motyvais nepasirÅ«pino ieÅ¡kovo paveldėjimo teisių įgyvendinimu siekdamas pats įgyti nuosavybės teises į butÄ . Tik 2011 metų rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovo motina užsiminė ieÅ¡kovui apie sudarytÄ testamentÄ , tačiau tuo metu pats testamentas nebuvo rastas. IeÅ¡kovas pagal paskutinę senelio gyvenamÄ jÄ vietÄ kreipėsi į Kauno miesto 12-Ä jį notarų biurÄ praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ apie sudarytÄ testamentÄ , tačiau iÅ¡ gauto atsakymo buvo galima suprasti, kad testamento nėra. 2012 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovas, padėdamas tvarkytis motinai, rado V.

P. sudaryto testamento kopijÄ , kreipėsi į notarų biurus dėl duomenų apie palikimo po V. P. mirties priėmimÄ . Nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 metų liepos mėnesio pareiÅ¡kėjas ne kartÄ Å¾odžiu kreipėsi į Kauno miesto 9â€“Ä jį ir 12-Ä jį notarų biurus dėl V. P. testamento, tačiau iÅ¡ suteiktos informacijos suprato, kad galiojančio V. P. testamento nėra. Tik 2013 m. vasario 27 d. pagal papildomÄ paklausimÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ Kauno miesto 9-ojo notarų biuro gavo atsakymÄ , kad V.

P. testamentas yra nepanaikintas ir nepakeistas. Kadangi dalis buto ieÅ¡kovui buvo palikta testamentu ir ieÅ¡kovas turėjo teisę Å¡iÄ buto dalį paveldėti, Å¡is butas yra iÅ¡likęs, nerealizuotas, todėl ½ dalis turėtų bÅ«ti perduota ieÅ¡kovui pratęsus palikimo priėmimo terminÄ , nes terminÄ palikimui priimti ieÅ¡kovas praleido dėl svarbių priežasčių. Palikimo atsiradimo metu ieÅ¡kovasbuvo neveiksnus, todėl nei pats galėjo priimti palikimÄ , nei kokiu nors bÅ«du galėjo įtakoti savo tėvus, kad jie atliktų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus veiksmus palikimui priimti.

O. P., ieÅ¡kovo senelei, 1999 m. gruodžio 9 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi V. P. testamentu ieÅ¡kovui paliko jam nuosavybės teise priklausančio minėto buto ½ dalį, tai paveldėjimo teisėsliudijimo, iÅ¡duoto O. P., dalis dėl ½ dalies buto paveldėjimo naikintina, kadangi buvo iÅ¡duota pažeidusieÅ¡kovo paveldėjimo pagal testamentÄ teisę.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 59–62, t. I) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas dėl savanaudiÅ¡kų tikslų nerealizavo ieÅ¡kovo teisės į palikimÄ . Atsakovas nebuvo V. P. sÅ«nus ir teisės paveldėti po jo mirties neįgijo, todėl į notarų kontorÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Apie sudarytÄ testamentÄ nei atsakovas, nei jo motina O. P. nežinojo. Atsakovui apie testamentÄ tapo žinoma tik susipažinus su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad jis yra V. P. vaikaitis, kadangi su V.

P. nei atsakovo, nei ieÅ¡kovo nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai. V. P. buvo atsakovo motinos sutuoktinis, tačiau atsakovas nėra jo sÅ«nus. IeÅ¡kovas pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini), todėl turėjo galimybę įgyvendinti savo teises nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino. Nutraukus atsakovo ir ieÅ¡kovo motinos santuokÄ ieÅ¡kovas liko gyventi su motina, todėl nėra suprantama, dėl kokių priežasčių ji, žinodama apie sudarytÄ testamentÄ , ne tik kad neįgyvendino ieÅ¡kovo teisių į palikimÄ , bet ir neinformavo ieÅ¡kovo apie sudarytÄ testamentÄ .

IeÅ¡kovas į teismÄ teisminės gynybos kreipėsi praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , savo teises įgyvendina praėjus 14 metų, todėlsiekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ bÅ«tina taikyti ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų. Tai, kad ieÅ¡kovas ir jo motina pretenduoja į O. P. turtÄ , patvirtina ieÅ¡kovo ir jo motinos inicijuoti veiksmai 2011, 2012 metais siekiant patraukti atsakovÄ baudžiamojon atsakomybėn neva dėl motinos sužalojimo, dėl O.

P. pripažinimo neveiksnia bei paskiriant jos globėja ir turto administratore ieÅ¡kovo motinÄ .Trečiasis asmuo Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė D.K. atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 123–124, t. I) ieÅ¡kinį prašė atmesti, nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, patvirtinančios sužinojimo apie testamentÄ momentÄ ir faktÄ , yra netikslios. IeÅ¡kovas neteisingai nurodo, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. liepos mėnesio ne kartÄ kreipėsi į Kauno 9-Ä jį ir 12-Ä jį notarų biurus dėl V.

P. testamento, tačiau iÅ¡ jam suteiktos informacijos suprato, jog galiojančio testamento nėra. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , jei asmuo nepateikia testatoriaus mirties liudijimo ir raÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo, jokia informacija apie testamento sudarymÄ neteikiama. 2013 m. vasario 6 d. ieÅ¡kovas Kauno miesto 9-ajam notarų biurui pateikė praÅ¡ymÄ dėl testamento dublikato iÅ¡davimo, todėl praÅ¡ymo pateikimo metu jau buvo žinoma, kad testamentas yra Kauno miesto 9-ajame notarų biure, kad originalas yra pamestas, nes, jei asmuo kreipiasi į notarų biurÄ nežinodamas, ar yra sudarytas testamentas, pareiÅ¡kime nurodoma, kad jis nežinojo, ar buvo sudarytas testamentas, bet praÅ¡o jo ieÅ¡koti. 2011 m. rugsėjo 12 d.

Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė G. K. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad mirus V. P. paveldėjimo byloje duomenų apie mirusio sudarytÄ testamentÄ nėra, todėl ieÅ¡kovui gavus šį raÅ¡tÄ buvo aiÅ¡ku, kad po V. P. mirties yra užvesta paveldėjimo byla. Tuo tarpu 2012 m. liepos 12 d. Kauno miesto 9-ajame notarų biure buvo gautas ieÅ¡kovo atstovo raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo, ar yra užvesta paveldėjimo byla po V. P. mirties neužklausiant, ar buvo sudarytas testamentas.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu (b.l. 137–142, t. I) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 2 000 Lt iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ bei valstybei 26,10 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. P., kuris 1998 m. liepos 13 d. testamentu, patvirtintu Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės DK., jam privačios nuosavybės teise priklausančiÄ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paliko ieÅ¡kovui M.

L.. Palikėjo mirties momentu ieÅ¡kovas buvo nepilnametis. Po V. P. mirties jo turtÄ paveldėjo sutuoktinė O. P., kuri mirė 2012 m. lapkričio 19 d. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas terminÄ palikimui priimti praleido labai ilgÄ laikÄ , daugiau nei 13 metų, nes terminas palikimui priimti po V. P. mirties (duomenys neskelbtini) baigėsi (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi tik 2013 m. vasario 18 d. Teismasnepagrįsta laikė ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad jis apie sudarytÄ testamentÄ sužinojo tik 2013 m. vasario 27 d. gavęs atsakymÄ iÅ¡ Kauno miesto 9-ojo notarų biuro, apie tai, kad V.

P. testamentas yra nepanaikintas ir nepakeistas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jau 2011 metais ieÅ¡kovas žinojo apie testamentÄ , kadangi ieÅ¡kovui apie V. P. testamentÄ mama užsiminė 2011 metais. Teismas sprendė, kad Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai. Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡ 2011 m. rugsėjo 12 d. Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės raÅ¡to Nr. 150 dėl informacijos pateikimo jis padarė iÅ¡vadÄ , jog testamento nėra, tačiau vėliau paaiÅ¡kino, kad, anot jo, nuo 2011 metų rugsėjo, t.y. nuo to momento, kai jo mama jam užsiminė apie testamentÄ , iki 2012 m. liepos, kai rado testamento kopijÄ , žodžiu ne kartÄ kreipėsi į notarų biurus dėl informacijos apie testamentÄ pateikimo ir iÅ¡ gautų duomenų susidarė nuomonę, kad testamento nėra.

Teismas pažymėjo, kad, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, į žodinius ieÅ¡kovo paklausimus jis iÅ¡ notarų biurų negalėjo gauti jokios informacijos, tad ir negalėjo daryti iÅ¡vadų apie testamento buvimÄ ar jo nebuvimÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡koti testamento yra įpėdinio pareiga. Kadangi nuo 1992 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Notariato įstatymas, o Testamentų registras pradėjo veikti tik nuo 2001 m. liepos 1 d., tai asmuo, ieÅ¡kantis testamento, privalėjo veikti aktyviai ir dėl testamento, sudaryto per laikotarpį nuo 1992 m. gruodžio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., privalėjo kreiptis į kiekvienÄ notarÄ .

Teismas nurodė, kad byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog nuo sužinojimo momento, t.y. nuo 2011 metų, abejodamas, ar yra sudarytas testamentas, ieÅ¡kovas bÅ«tų veikęs aktyviai ir besikreipdamas į Å¡alies ar bent jau Kauno miesto notarus bÅ«tų ieÅ¡kojęs testamento. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, net ir 2012 m. liepos mėnesį radęs testamento kopijÄ , į notarÄ dėl dublikato iÅ¡davimo kreipėsi tik po septynių mėnesių, t. y. 2013 m. vasario 6 d.

Teismas įvertino ir aplinkybę, jog apie V. P. sudarytÄ testamentÄ tiksliai žinojo ieÅ¡kovo mama. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ viso negalėjo kilti klausimas dėl to, ar testamentas yra sudarytas ar ne, ir pripažino, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas sÄ Å¾iningas, atidus ir rÅ«pestingas, jau 2011 metais galėjo kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas nurodė, jog apie pažeistas teises, t.y. apie sudarytÄ testamentÄ jis sužinojo 2013 m. vasario 27 d. gavęs notarų biuro atsakymÄ , tačiau jis į teismÄ kreipėsi 2013 m. vasario 18 d., t. y., anot ieÅ¡kovo, dar nežinodamas apie testamento buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas 2013 m. vasario 6 d. kreipėsi į notarę dėl testamento dublikato iÅ¡davimo, kuriame tiksliai nurodė testamento sudarymo datÄ bei registro numerį, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas informacijÄ apie sudarytÄ testamentÄ turėjo anksčiaunei kad nurodė ieÅ¡kinyje ir sprendė, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai yra neiÅ¡samÅ«s, prieÅ¡taringi. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pats ieÅ¡kovas nurodė, jog jis 2012 metų liepos mėnesį rado V.

P. testamento kopijÄ , todėl darė iÅ¡vadÄ , kad nuo Å¡io termino ieÅ¡kovui akivaizdžiai turėjo paaiÅ¡kėti apie jo teisių pažeidimÄ , tačiau jis į teismÄ gynybos kreipėsi tik 2013 metų vasarį. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas, net ir turėdamas teisininko pagalbÄ , netinkamai ruošėsi savo teisių gynybai, Å¡vaistė laikÄ nereikalingų raÅ¡tų raÅ¡ymui, o ne tikslingai ieÅ¡kojo, anot jo, pamesto testamento, kadangi notarų buvo klausiama apie paveldėjimo bylas ir iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus, o ne apie pamestÄ testamentÄ .

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nebuvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, savo teises įgyvendino nepakankamai rÅ«pestingai, ilgÄ laikÄ neturėjo valios priimti palikimÄ asmeniÅ¡kai. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas terminÄ palikimui priimti praleido ilgÄ laikÄ , ir vienintelė svarbi priežastis, dėl kurios jis prašė pratęsti palikimo priėmimo terminÄ , yra jo tariamas nežinojimas apie testamentÄ , tačiau teismas, taikydamas individualius sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartus, sprendė, kad ieÅ¡kovas galimai žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie testamento egzistavimÄ jau nuo 2011 metų.

Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad jo motina slėpė testamento sudarymo faktÄ bei palikimo nepriėmė dėl to, kad bijojo atsakovo smurto, nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas nepasižymėjo pavyzdingu elgesiu, buvo ne kartÄ teistas ir baustas administracine tvarka, tačiau pripažino, kad pateikti duomenys apibÅ«dina tik atsakovo asmenybę, bet nepatvirtina ieÅ¡kovo ir liudytojos argumentų dėl tiesioginio atsakovo smurto ieÅ¡kovo motinos atžvilgiu. Nutraukus santuokÄ atsakovas ir ieÅ¡kovo motina kartu negyveno, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ir (ar) jo motinÄ bÅ«tų naudojęs smurtÄ , grasinęs smurtu ar susidorojimu.

Teismas nurodė, kad tikėti vien tik liudytojos V. L. ar ieÅ¡kovo parodymais teismas negali, nes Å¡ie asmenys suinteresuoti bylos baigtimi. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovo ir V. P. nesiejo giminystės santykiai, atsakovas negalėjo reikÅ¡ti jokių pretenzijų į mirusiojo turtÄ , tad nenustatytas atsakovo tikslas smurtauti suprantant, kad paveldėti V. P. turto jis neturi jokios teisės ir galimybės. Teismas taip pat sprendė, kad kadangi ieÅ¡kovo motinos ir O. P. santykiai buvo geri,taiieÅ¡kovo motina, bÅ«dama rÅ«pestinga, atidi ir protinga, apie anÅ«ko teisę paveldėti dalį V.

P. turto turėjo ir galėjo praneÅ¡ti O. P. ir taip užtikrinti, kad jos nepilnamečio sÅ«naus, kaip paveldėtojo, teisės nebÅ«tų pažeistos. Teismasatsižvelgė ir į aplinkybę, kad ieÅ¡kovui apie testamentÄ buvo užsiminta tik 2011 metais, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad ieÅ¡kovo motina negalėjo paaiÅ¡kinti, dėl ko jos baimės iÅ¡nyko bÅ«tent tuo metu. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodyti argumentai nepatvirtina aplinkybės dėl smurto iÅ¡ atsakovo pusės baimės, juos laikė nepagrįstais, nesuprantamais ir nepateisinančiais ieÅ¡kovo motinos elgesio tokį ilgÄ laikÄ slepiant informacijÄ nuo ieÅ¡kovo ir nesurÅ«pinant savo nepilnamečio sÅ«naus paveldėjimo teisėmis.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo motinos veiksmai (neveikimas) negali bÅ«ti laikytini svarbia priežastimi atnaujinti ieÅ¡kovui ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pratęsti terminÄ palikimui priimti. Teismas konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad egzistavo ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis rėmėsi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ,kad Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis, pateisinančioms termino praleidimÄ tokį ilgÄ laikÄ , o be to, ieÅ¡kovui pratęsus terminÄ palikimui priimti tai neatitiktų nei Å¡io termino paskirties stabilizuoti nuosavybės teisinius santykius atsiradus palikimui, nei bendrų protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijų.

Teismas, netenkinęs ieÅ¡kovo reikalavimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (b.l. 151–155, t. I) ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį, pratęsti terminÄ palikimui priimti ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo, iÅ¡duoto 1999 m. gruodžio 9 d.

O. P. dalį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies paveldėjimo, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo dar 2011 metais, kai jam buvo užsiminta apie V. P. sudarytÄ testamentÄ , ir kad jau tuomet ieÅ¡kovas turėjo kreiptis į teismÄ . Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Vien tik numanymo, žodinio praneÅ¡imo apie pažeistas teises neužtenka, kad asmuo bÅ«tų tikras, jog jo teisės yra pažeistos, todėl vien tik ieÅ¡kovo motinos pasakymas apie sudarytÄ testamentÄ nesudarė pagrindo ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovas, nebÅ«damas įsitikinęs testamento sudarymu ir jo galiojimu, negalėjo kreiptis į teismÄ , kadangi savo pareiÅ¡kimo nebÅ«tų galėjęs patvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais. Momentas, kai ieÅ¡kovas sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , yra 2013 m. vasario 27 d., kai ieÅ¡kovas iÅ¡ notarų biuro gavo atsakymÄ , patvirtinantį, kad V.

P. testamentas yra galiojantis ir nepakeistas. Todėl tik įsitikinęs, kad jis yra paveldėtojas, ieÅ¡kovas turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl termino palikimu priimti pratęsimo.Nors teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovas privalėjo veikti aktyviai ir dėl testamento kreiptis į kiekvienÄ notarÄ bei Valstybinį archyvÄ , tačiau bÅ«tinybės kreiptis į kiekvienÄ Lietuvos Respublikos notarų biurÄ , žinant, kad testamentÄ V. P. sudarė Kaune, nebuvo tikslo. Be to, ieÅ¡kovas į notarų biurÄ Kaune ne kartÄ kreipėsi žodžiu, tačiau jam nebuvo suteikta informacija apie tai, kad jis praÅ¡ymÄ turi pateikti raÅ¡tu, kad turi pateikti testatoriaus mirties liudijimÄ .

Žinodamas Å¡iÄ informacijÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų veikęs operatyviau.IeÅ¡kovo motinos prasitarimas apie sudarytÄ testamentÄ buvo priežastis pradėti ieÅ¡koti V. P. testamento, dėl ko ieÅ¡kovas kreipėsi į Kauno miesto 12-Ä jį notarų biurÄ pagal paskutinę V. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau iÅ¡ pateikto atsakymo buvo galima suprasti, kad testamento nėra, dėl ko paieÅ¡kos buvo nutrauktos. Tik 2012 m. liepos mėnesį radus testamento nepatvirtintÄ kopijÄ ieÅ¡kovui tapo žinoma apie tai, kuriame notarų biure ir kada buvo sudarytas testamentas, dėl ko ieÅ¡kovas, 2013 m. vasario 6 d. kreipdamasis į notarų biurÄ dėl testamento dublikato iÅ¡davimo, galėjo nurodyti testamento sudarymo datÄ ir registracijos numerį.

Tačiau net ir Å¡ių duomenų žinojimas nepatvirtino fakto, kad testamentas yra nepanaikintas ir galioja. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas informacijÄ apie sudarytÄ testamentÄ turėjo anksčiau nei kad nurodyta ieÅ¡kinyje, nepatvirtina fakto apie testamento galiojimÄ , o kartu ir apie pažeistas ieÅ¡kovo teises.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo motina esant geriems santykiams su O. P. galėjo Å¡iÄ informuoti apie sudarytÄ testamentÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡spręsti palikimo priėmimo klausimÄ daug anksčiau.

Teismo nurodyta sÄ voka „geri santykiai“ neįrodo, kad ieÅ¡kovo motina galėjo dažnai bendrauti su O. P.. O. P. buvo laikomauždaryta, įeiti pas jÄ ieÅ¡kovo motina negalėjo, nes bijojo atsakovo.Teismas be pagrindo pareigÄ pasirÅ«pinti palikimo priėmimu perkėlė tik ieÅ¡kovo motinai, kadangi abiejų tėvų teisės irpareigos savo vaikamsyra lygios, nepriklausomai nuo to, jie gyvena santuokoje ar atskirai.Teismas nevertino aplinkybės, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas nenuo ieÅ¡kovo priklausančių priežasčių, t. y. ieÅ¡kovasniekaip negalėjo įtakoti savo tėvų sprendimo ir valios dėl testamento įgyvendinimo.

Palikimo atsiradimo metu ieÅ¡kovas buvo nepilnametis, neveiksnus, todėl negalėjo jokiais veiksmais įgyvendinti savo teisių į palikimÄ , nors ir bÅ«tų žinojęs apie jį. IeÅ¡kovo tėvai turėjo pareigÄ atlikti bÅ«tinus veiksmus palikimui priimti, tačiau to nepadarė. BÅ«tina atsižvelgti į tai, kad testamento sudarymo faktas nuo ieÅ¡kovo buvo slepiamasnuo pat testamento sudarymo momento. IeÅ¡kovui tapuspilnamečiu pats savaime testamento buvimo faktas negalėjo iÅ¡aiÅ¡kėti, o manyti, kad ieÅ¡kovas, tapęs pilnamečiu, privalėjo domėtis tuo, kad V.

P. galbÅ«t paliko jam savo turto dalį testamentu, bÅ«tų nelogiÅ¡ka.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas, gyvendamas su savo motina, negalėjo nežinoti apie sudarytÄ testamentÄ . IeÅ¡kovas testamento sudarymo metu buvo nepilnametis, kai yra visiÅ¡kai natÅ«ralu nesidomėti senelio paliktais turtais ar įvairiais namuose esančiais dokumentais, o testamentas nuo ieÅ¡kovo buvo slepiamas nuo pat 1999 metų. IeÅ¡kovas negalėjo įtakoti savo motinos apsisprendimo kada pasakyti sÅ«nui apie esamÄ testamentÄ .Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nebuvo suinteresuotas ateityje paveldėti ginčo butÄ .

Nors atsakovas tvirtino, kad jam nebuvo žinoma apie sudarytÄ testamentÄ , tačiau nurodyta aplinkybė yra mažai tikėtina, kadangi atsakovas testamento sudarymo metu gyveno kartu su V. P. ir savo motina, kas leidžia manyti, kad atsakovui buvo žinoma apie sudarytÄ testamentÄ . Atsakovas, žinodamas apie sudarytÄ testamentÄ , jį savanaudiÅ¡kai slėpė nuo sÅ«naus. Kadangi V. P. vaikų neturėjo, o jo sutuoktinė O. P. turėjo vienintelį sÅ«nų, t. y. atsakovÄ , tai O. P. paveldėjus ginčo butÄ po pastarosios mirties visÄ turtÄ paveldėtų jos sÅ«nus atsakovas G.

L..Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo ir liudytojos V. L. parodymai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, savo elgesiu galėjusi kelti pagrįstÄ baimę tiek ieÅ¡kovui, tiek jo motinai, dėl ko ieÅ¡kovo motina, siekdama iÅ¡vengti bet kokio galimo smurto, nesakė sÅ«nui apie sudarytÄ testamentÄ . Buvusio smurto faktas svarbusne tik vertinant atsakovo asmenybę, bet ir kaippagrindas, patvirtinantis ieÅ¡kovo motinos baimės, lėmusios testamento slėpimÄ , faktÄ .Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ apie jÄ tinkamai nepranešęs trečiajam asmeniui Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarei G.

K., kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tiek 2013 m. spalio 22 d., tiek 2013 m. lapkričio 20 d. ir 2014 m. sausio 22 d. notarei bÅ«tų praneÅ¡ta apie teismo posėdį.Teismas Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarei G. K. neįteikė trečiojo asmens notarės D. K. atsiliepimo į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ ir tokiu bÅ«du pažeidė bylos Å¡alies teisę susipažinti su visa bylos medžiaga.Teismas, netenkinęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡samius duomenis apie atsakovo teistumÄ , iÅ¡ kurių matytųsi, už kokius nusikaltimus buvo nuteistas atsakovas, apribojo ieÅ¡kovo galimybes įrodyti aplinkybes, jog atsakovas naudojo smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovo motinÄ , dėl ko pastaroji buvo priversta nuslėpti testamento sudarymo faktÄ .

Teismas, neiÅ¡reikalavęs baudžiamųjų bylų nuosprendžių ir duomenų apie atsakovo padarytus nusikaltimus, neatskleidė bylos esmės, neiÅ¡tyrė Å¡alių prieÅ¡taringų paaiÅ¡kinimų, dėl ko priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Taip pat neteisinga teismo iÅ¡vada, jog nebuvo patvirtinti ieÅ¡kovo argumentai dėl tiesioginio smurto liudytojos atžvilgiu. Teismas, prie bylos leidęs prijungti įrodymÄ , patvirtinantį bylos nutraukimo atsakovo atžvilgiu faktÄ , kuriuo atsakovas siekė paneigti jo naudoto smurto faktÄ , įgyvendino jo teisę dėl atsikirtimų pateikimo, tačiau netenkinęsieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovÄ ir jo motinÄ Ä¯vardijo kaip suinteresuotus bylos baigtimi asmenis, aplinkybes vertino neobjektyviai, remdamasis tik atsakovo žodiniais paaiÅ¡kinimais, ir neatsižvelgdamas į ieÅ¡kovo ir liudytojos paaiÅ¡kinimus. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 12–19, t. II) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad apeliantasnepagrįstai teigia, jog jis apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2013 m. vasario 27 d. gavęs atsakymÄ iÅ¡ notarų biuro.

Apeliantui apie sudarytÄ testamentÄ tapo žinoma dar 2011 metais. IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2013 m. vasario mėnesį, t. y. daugiau nei po 13 metų mirus testatoriui ir daugiau nei po 10 metų, kai ieÅ¡kovastapo pilnamečiu. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovastapo pilnamečiu, turinčiu visas teises savarankiÅ¡kai ginti savo interesus, tačiau į teismÄ nesikreipė. Apie tai, kad O. P. po savo sutuoktinio mirtiespriėmė palikimÄ , tiek ieÅ¡kovui, tiek jo motinai buvo žinoma, tačiau pavedėjimo teisės liudijimas per įstatymo nustatytÄ terminÄ nebuvo ginčijamas.

Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovasterminÄ palikimui priimti praleido labai ilgÄ laikÄ ir be pateisinamų priežasčių. Nepagrįstos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie ieÅ¡kovo motinos ir O. P. nebendravimÄ , kadangi ieÅ¡kovo motina siekė pripažinti O. PranevičienępsichiÅ¡kai nesveika ir tapti josglobėja, rašė nepagrįstus skundus dėl atsakovo smurto ir tokiu bÅ«du bandė užvaldyti ginčo turtÄ . IeÅ¡kovo motina, žinodama apie sudarytÄ testamentÄ , turėjo pareigÄ ginti savo sÅ«naus teises, jei manė, kad jos yra pažeistos.

Be to, ieÅ¡kovas, net ir bÅ«damas pilnametis, tinkamai savo teisių neįgyvendino, per įstatymų nustatytusterminus dėl pažeistų teisių gynimo nesikreipė į teismÄ . Atsakovui nebuvo žinoma apie sudarytÄ testamentÄ , o kadangi atsakovas nebuvo V. P. sÅ«nus, tai jam buvo žinoma, kad jisjokių teisių į V. P. turtÄ po Å¡io mirties neįgis. Teismaspagrįstai atmetė ieÅ¡kovo ir jo motinos teiginius dėl gyvenimo nuolatinėje įtampoje ir baimėje, kad atsakovas linkęs smurtauti, kadangi bylos duomenys nepatvirtina nurodytų aplinkybių.

Nutraukus santuokÄ atsakovas ir ieÅ¡kovo motina kartu negyvena, byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų naudojęs smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ar jo motinÄ , grasinęs smurtu ar susidorojimu. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl procesinių teisėsnormų pažeidimo, kadangi tik trečiajam asmeniui notarei G. K. suteikta teisė teikti apeliacinį skundÄ CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Atsakovo teistumas jokios reikÅ¡mės ieÅ¡kovo reikalavimams neturi ir apietai iÅ¡samiai pasisakė teismas savo sprendime.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo M. L. ieÅ¡kinys atsakovui G. L. dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir termino palikimui priimti pratęsimo, tretieji asmenys notarė G.

K., D.K.. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas, todėl yra pagrindas remiantis apeliacinio skundo argumentais jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 1998 m. liepos 13 d. testamentu, patvirtintu Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (b.l. 6, t. I), V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklausančiÄ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaičiui (taip nurodyta testamente) M.

L., gim. (duomenys neskelbtini). V. P. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 9, t. I). M. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra G. L. ir V. L. (b.l. 19, t. I). Apeliantas M. L. nei atstovaujamas įstatyminių atstovų, nei asmeniÅ¡kai pats palikimo pagal V. P. sudarytÄ jo naudai testamentÄ per įstatyme nustatyt terminÄ nepriėmė. PalikimÄ po V. P. mirties priėmė jo sutuoktinė O. P., kurios vardu įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 7–8, 32, 56, t. I). O. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 37, t.

I), palikimÄ po jos mirties priėmė atsakovas G. L. (b.l. 32, t. I), kuriam paveldėjimo teisės liudijimas dar neiÅ¡duotas, tačiau jis laikytinas palikėjos teisių ir pareigų perėmėju.Apeliantas, siekdamas realizuoti savo teisę priimti palikimÄ pagal testamentÄ po V. P. mirties, kreipėsi į teismÄ dėl termino palikimui priimi pratęsimo ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo nurodydamas, kad jam apie V. P. sudarytÄ testamentÄ nebuvo žinoma, jam tik 2011 metų rugsėjo mėnesįbuvo užsiminta apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ , jis testamento nepatvirtintÄ kopijÄ rado 2012 metų liepos mėnesį ir tik 2013 m. vasario 27 d. gavo notarės atsakymÄ , patvirtinantį, kad V.

P. 1998 m. liepos 13 d. testamentas yra galiojantis ir nepanaikintas. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį atmetė pripažinęs, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis nežinojo apie sudarytÄ testamentÄ , nesudaro pagrindo pratęsti jam praleistÄ terminÄ palikimui priimti, kad apeliantas, 2011 metais sužinojęs apie sudarytÄ testamentÄ , nepakankamai aktyviai rÅ«pinosi savo pažeistų teisių gynyba, todėl negalima laikyti, jog iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti palikimÄ .IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), todėl sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalis, 38 straipsnį, konstatuotina, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojamas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymas. 1964 m.

CK 587 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimui įgyti įpėdinis jį turi priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kuria laikoma palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Kadangi V. P. mirė (duomenys neskelbtini), tai terminas palikimui po jo mirties priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini).

Apeliantas iki nurodyto termino teisės į palikimÄ , atsiradusį po V. P. mirties, neįgyvendino, todėl konstatuotina, kad jis praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti. Tais atvejais, kai įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, jo galimybės gauti paveldėtÄ turtÄ iÅ¡ esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimÄ , tačiau jeigu palikimÄ priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimÄ gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Tokiais atvejais įpėdiniui, praleidusiam terminÄ palikimui priimti, perduodama iÅ¡ jam priklausančio turto tik tai, kas iÅ¡liko natÅ«ra, o taip pat lėšos, gautos realizavus kitÄ jam priklausančio turto dalį (1964 m. CK 588 str.).Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog įpėdinis pasinaudotų galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, jis turi įrodyti, kad Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).Nagrinėjamoje byloje apeliantas kaip priežastis, dėl kurių jis per įstatyme nustatytÄ terminÄ neįgyvendino savo teisės į palikimÄ , nurodė savo neveiksnumÄ palikimo atsiradimo metu, o taip pat nežinojimÄ apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ .

V. P. mirties metu apeliantas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl asmeniÅ¡kai pats, neturėdamas visiÅ¡ko civilinio veiksnumo, negalėjo įgyvendinti savo teisių į palikimÄ . Nei vienas iÅ¡ apelianto įstatyminių atstovų, t. y. nei vienas iÅ¡ jo tėvų į notarų biurÄ dėl palikimo po V. P. mirties apelianto vardu priėmimo nesikreipė, o apeliantui apie jo naudai V. P. sudarytÄ testamentÄ tapo žinoma tik 2011 metų rugsėjo mėnesį, kai jo motina užsiminė jam apie sudarytÄ testamentÄ .

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantui apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ tapo žinoma tik 2011 m. rugsėjo mėnesį, o byloje duomenų ir juospatvirtinančių rodymų, kad apeliantui dar iki 2011 m. rugsėjo mėnesio buvo ar galėjo bÅ«ti žinoma apie sudarytÄ testamentÄ , nėra. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovo nurodytas argumentas, kad apeliantas, pilnamečiu tapęs (duomenys neskelbtini) metais, jau galėjo įgyvendinti savo teises į palikimÄ .

Kadangi (duomenys neskelbtini) metais apeliantui apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ dar nebuvo žinoma, negalima laikyti, kad apeliantas jau tuo metu turėjo imtis aktyvių veiksmų palikimui priimti. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, jog apeliantas, gyvendamas su savo motina, negalėjo nežinoti apie sudarytÄ testamentÄ . Paminėtina, kad teismo sprendime tokia iÅ¡vada nėra padaryta, o prieÅ¡ingai, teismas pripažino, kad apeliantui apie jo naudai galimai sudarytÄ testamentÄ tapo žinoma tik 2011 metais.

Aplinkybę, jog apeliantui apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ tapo žinoma tik 2011 metų rugsėjo mėnesį, patvirtina ir byloje esantys duomenys, remiantis kuriais nustatyta, kad bÅ«tent 2011 m. rugsėjo mėnesį, t. y. jo motinai užsiminus apie jo naudai sudarytÄ V. P. testamentÄ , apeliantas, siekdamas įsitikinti tokio testamento egzistavimu, kreipėsi į Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarę G. K. (b.l. 34, t. I). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliantui apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ tapo žinoma 2011 metų rugsėjo mėnesį, tačiau tik 2012 metų liepos mėnesį apeliantui pavyko rasti Å¡io testamento kopijÄ , kas sudarė pagrindÄ apeliantui realiai įsitikinti tokio testamento egzistavimu.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl to, ar apelianto nurodyta termino palikimui priimti priežastis – nežinojimas apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ â€“ gali bÅ«ti laikoma svarbia priežastimi, sudarančia pagrindÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, pripažino, kad apelianto motinos veiksmai (neveikimas) tokį ilgÄ laiko tarpÄ neinformuojant savo sÅ«naus apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ , negali bÅ«ti laikomi svarbia priežastimi atnaujinti terminÄ palikimui priimti.

Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada negalima sutikti. Kaip jau buvo nurodyta, asmuo, praÅ¡antis pratęsti praleistÄ terminÄ palikimui priimti, turi įrodyti, kad jis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių į palikimÄ . Nagrinėjamu atveju apeliantas savo teisių į palikimÄ negalėjo įgyvendinti dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, o bÅ«tent – dėl nežinojimo apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ . Aplinkybė, kad apelianto apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ neinformavo jo motina, negali paneigti apelianto nežinojimo apie sudarytÄ testamentÄ fakto.

Apeliantas palikimo atsiradimo metu bÅ«damas nepilnametis, nežinodamas apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ , ne tik kad asmeniÅ¡kai negalėjo priimti palikimo, kokiu nors bÅ«du įtakoti savo tėvų valiÄ ir elgesį dėl palikimo jo vardu priėmimo, bet ir kokiu nors bÅ«du įtakoti savo motinos sprendimÄ dėl informacijos apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ pateikimo. Taigi nurodytu atveju aplinkybė, jog apeliantas nežinojo apie sudarytÄ testamentÄ , yra nuo jo valios nepriklausanti aplinkybė. Apeliantas savo motinos elgesio įtakoti negali, todėl aplinkybė, kad apelianto motina slėpė testamento sudarymo faktÄ nuo apelianto, laikytina objektyvia priežastimi, nepriklausančia nuo apelianto valios.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas byloje ypač daug dėmesio skyrė aplinkybėms, susijusioms su priežastimis, dėl kurių apelianto motina buvo priėmusi sprendimÄ neinformuoti apelianto apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ , tačiau, teisėjų kolegijos manymu, Å¡ios aplinkybės esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl pagrindo terminio palikimui priimti pratęsimo neturi.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog įpėdinio motina, kaip jo atstovė pagal įstatymÄ , laiku neatliko įstatyme nustatytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012), todėl apelianto motinai per įstatymo nustatytÄ terminÄ neatlikus veiksmų dėl palikimo priėmimo apelianto vardu ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių nusprendus neinformuoti apelianto apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ , apeliantui neturėtų atsirasti neigiamų pasekmių ir jis neturėtų prarasti teisės paveldėti, kadangi Å¡ios aplinkybės nuo jo valios objektyviai nepriklausė.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ sužinojo 2011 metų rugsėjo mėnesį, įvertinęs apelianto elgesį nuo Å¡io momento, sprendė, kad apeliantas nebuvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, savo teises įgyvendino nepakankamai rÅ«pestingai, ilgÄ laikÄ neturėjo valios priimti palikimÄ asmeniÅ¡kai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl apelianto nesÄ Å¾iningo, nepakankamai atidaus ir rÅ«pestingo elgesio, o taip pat jo valios priimti palikimÄ , atsiradusį po V. P. mirties, ilgÄ laikÄ nebuvimo, yra nepagrįsta ir neteisinga.CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ . Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle,o iÅ¡vada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.).Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie apelianto neatidų, nerÅ«pestingÄ elgesį padarė remdamasis aplinkybėmis, jog apeliantas, sužinojęs apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ , netinkamu bÅ«du (žodžiu) kreipėsi į notarų biurus dėl informacijos apie testamentÄ gavimo, kad nesiėmė aktyvių veiksmų ieÅ¡kant sudaryto testamento, kadangi nesikreipė į Å¡alies ar bent jau Kauno miesto notarus, kad 2012 metų liepos mėnesį, radęs testamento kopijÄ , į notarų biurÄ dėl jo dublikato iÅ¡davimo kreipėsi tik 2013 m. vasario 6 d., kad net ir su teisininko pagalba netinkamai ruošėsi savo teisių gynybai, Å¡vaistė laikÄ nereikalingų raÅ¡tų raÅ¡ymui, o ne tikslingai ieÅ¡kojo testamento.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su apelianto elgesiu, kai jis, sužinojęs apie sudarytÄ testamentÄ , ėmėsi veiksmų jam surasti, kreipėsi į notarų biurÄ , o radęs testamento kopijÄ Ä—mėsi aktyvių veiksmų jo originalui notarų biuruose surasti, siekdamas tinkamo jo teisių atstovavimo kreipėsi į profesionalius teisininkus, kaip tik leidžia daryti prieÅ¡ingÄ nei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad apeliantas tokiu elgesiu ne tik kad iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po V.

P. mirties, bet ir ėmėsi aktyvių veiksmų Å¡iai teisei įgyvendinti. Aplinkybės, kad apeliantas, neturėdamas tam reikiamų specialių žinių, į notarų biurus kreipdavosi žodžiu, kad formuluodamas paklausimus jas suformuluodavo netiksliai, dėl ko jam bÅ«davo pateikiama netinkama informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis savo teises įgyvendino nesÄ Å¾iningai. Teisėjų kolegijos manymu, atsisakymo ginti pažeistas apelianto teises neturėtų lemti ir apelianto pasirinkto teisininko netinkama teisinė pagalba, kadangi apeliantas, kreipdamasis pagalbos į profesionalų teisininkÄ , tikėjosi iÅ¡ jo gauti tinkamÄ teisinę pagalbÄ , o tai, kad jo pasirinktas teisininkas galimai netinkamai suformuluodamas paklausimus ar imdamasis kitokių netikslingų veiksmų jo pažeistų teisių gynybai, nesudaro pagrindo pripažinti asmens teisės ginti savo pažeistas teises praradimÄ .

Teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentu, pripažįsta esant tikėtina, jog apeliantas, kuris savo veiksmais ir elgesiu iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ , jei tik bÅ«tų žinojęs, kokiu bÅ«du ir tvarka reikia kreiptis į notarų biurus dėl reikiamos informacijos pateikimo, kaip turi bÅ«ti suformuluoti jo praÅ¡ymai, bÅ«tų ėmęsis dar aktyvesnių veiksmų ir veikęs operatyviau.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, jogpirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepratęsė apeliantui termino palikimui, atsiradusiam po V.

P. mirties, pagal testamentÄ priimti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad nuo palikimo atsiradimo dienos iki apelianto kreipimosi į teismÄ dienos praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, kad atnaujinus terminÄ nebÅ«tų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas galimybei įvykdyti paskutiniÄ jÄ palikėjo V. P. valiÄ ir užtikrinti apelianto teisę į palikimo priėmimÄ .

Pažymėtina, jog, kaip kad byloje nurodė atsakovas, V. P. nebuvo tikrasis apelianto senelis, tačiau, nepaisant to, jis iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ jam priklausančiÄ buto dalį palikti bÅ«tent apeliantui. Palikėjo valia turi bÅ«ti gerbiama. Be to, atsižvelgtina į tai, kad apelianto teisę į palikimÄ ginčija jo paties tėvas, kuris, remiantis bendraisiais bendražmogiÅ¡kais principais ir moralės normomis, neturėtų bÅ«ti suinteresuotas neigiamų turtinių pasekmių savo sÅ«nui atsiradimu.

Tokia atsakovo pozicija, teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai, nei kad sprendė pirmosios instancijos teismas, sudaropagrindÄ manyti, kad dėl prieÅ¡iÅ¡kų tarpusavio santykių neatsitiktinai apelianto motina ilgÄ laiko tarpÄ vengė informuoti apeliantÄ apie jo teisę paveldėti turtÄ , atsiradusį po V. P. mirties. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad yrapagrindas apeliantui pratęsti terminÄ palikimui po V.

P. mirties pagal testamentÄ priimti.Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčijo ir O. P. 1999 m. gruodžio 9 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo liudijimÄ teigdamas, kad jis apie tai, jog ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas pažeidžia jo teises, sužinojo tik 2013 m. vasario 27 d., t. y. tik oficialiai įsitikinus tuo, jog jo naudai sudarytas testamentas galioja ir nėra panaikintas, t. y. bÅ«tent tÄ dienÄ , kai jis notarų biuro gavo atsakymÄ apie tai. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas, net ir neturėdamas Å¡io atsakymo, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniudėl pažeistų teisių gynybos, kas tik įrodo, jog ir pats apeliantas nelaikė esant bÅ«tina gauti nurodytus duomenis, kad jis galėtų suprasti, jog jo teisės nagrinėjamu atveju yra pažeistos.Nesant duomenų, kad V.

P. 1998 m. liepos 13 d. testamentas negalioja ar yra panaikintas, apeliantas pagrįstai galėjo manyti, kad jis galioja. Tačiauteisėjų kolegija sutinkasu apelianto argumentu, jog vien tik jo motinospaneÅ¡imas apie jo naudai sudarytÄ testamentÄ , negalėjo bÅ«ti pagrindasapeliantui spręsti, jog jo teisės ir teisėtai interesai yrapažeidžiami. Teisėjų kolegija sutinka, kad vien tik praneÅ¡imas apie galimai sudarytÄ testamentÄ , neturint Å¡io testamento, nesudarė pagrindo apeliantui neabejotinai bÅ«ti įsitikinusiam tokio testamento egzistavimu, ypač, atsižvelgiant į tai, kad apeliantui kreipusis į notarų biurÄ dėl duomenų apie testamentÄ suteikimo jam buvo nurodyta, kad paveldėjimo byloje jokių duomenų apie sudarytÄ mirusiojo V.

P. testamentÄ nėra. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, kad tik 2012 m. liepos mėnesį, radęs testamento kopijÄ , apeliantas galėjo akivaizdžiai įsitikinti savo teisių pažeidimu. Teisėjų kolegija su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka, pripažindama, kad nors apeliantui dar 2011 m. tapo žinoma apie jo naudai V. P. sudarytÄ testamentÄ , kad jo motina patvirtino, jog toks testamentas buvo sudarytas, tačiau Å¡io testamento ar jo kopijos neturint, jis negalėjo bÅ«ti absoliučiai įsitikinęs savo teisių pažeidimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui pilnamečiu tapus jau įsigaliojus 2000 m. CK, jam apie jo teisių pažeidimÄ taip pat tapo galiojant Å¡iam kodeksui, todėl apelianto reikalavimui, kuriuo jis ginčija palinkimo po V. P. mirties priėmimo teisėtumÄ ir paveldėjimo teisės liudijimo dalį, taikytini 2000 m. CK numatyti ieÅ¡kinio senaties terminai. CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Nors palikimas po V. P. mirties atsirado dar (duomenys neskelbtini), kad tikėtinai apeliantui dar iki sužinojimo apie testamento jo naudai egzistavimÄ buvo žinoma, jog palikimÄ po V. P. mirties priėmė jo sutuoktinė, apelianto močiutė O. P., tačiau, atsižvelgiantį tai, kad apeliantas akivaizdžiai apie jo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2012 m. liepos mėnesį, o ieÅ¡kinį teismui pateikė 2013 m. vasario 18 d., spręstina, kad jis CK 5.8 straipsnyje numatyto vienerių metų termino nepraleido.Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui (CK 5.8 str.).

Tai gali bÅ«ti įpėdinis tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal testamentÄ . Apeliantas yra įpėdinis pagal testamentÄ . Nagrinėjamu atveju ginčijama paveldėjimo teisės liudijimo, iÅ¡duoto 1999 m. gruodžio 9 d., O. P. dalis dėl ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Kadangi O. P., kuriai iÅ¡duotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, yra mirusi, tai apeliantas pagrįstai ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė jos teisių ir pareigų perėmėjui G. L.. Pirmosios instancijos teismui nepratęsus apeliantui termino palikimui, atsiradusiam po V.

P. mirtiespriimti, teismas netenkino ir apelianto praÅ¡ymo dėl daliespaveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, kadangi teismas ginčijamo paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, kaip nepažeidžiančio apelianto teisių ir teisėtų interesų, iÅ¡duoto nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, neturėjo pagrindo panaikinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs esant pagrindÄ pratęsti apeliantui terminÄ palikimui, atsiradusiam po V. P. mirties priimti, sprendžia, jog O.

P. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas dalyje dėl ½ dalies ginčo buto nepagrįstai pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus gauti jam priklausančiÄ palikimÄ sudarančio turto dalį. Apeliantui įgijus teisę priimti palikimÄ pagal testamentÄ po V. P. mirties, laikytina, kad O. P. iÅ¡duotas paveldėjimo teisėsliudijimas, kuriuo įformintos O.P. paveldėjimo teisės į visÄ ginčo butÄ , pažeidžia apelianto teises ir teisėtuslÅ«kesčius gauti jam testamentu paliktÄ turtÄ , kadangi O.

P. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo visÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nors dalis Å¡io buto pagal testamentÄ turėtų atitekti apeliantui. V. P. testamente nėra nurodytakonkreti paveldimo turto dalis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas buvo įgytas santuokos metu (b.l. 56, t. I), kad sutuoktinių turto dalys lygios, laikytina, kad apeliantas turi teisę paveldėti ½ dalį Å¡io buto. Kadangi ginčijamu paveldėjimo teisės liudijimu visÄ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo palikėjo V.

P. sutuoktinė, todėl paveldėjimo teisės liudijimas, iÅ¡duotas į visÄ palikėjo turtÄ tik jai vienai, pažeidžia CK 5.13 straipsnio reikalavimus. Ä®statyme nenustatyta terminas, per kurį asmuo, priėmęs palikimÄ , gali, bet neprivalo praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ jam pagal įstatymÄ priklausančiÄ ir priimtÄ palikimÄ sudarančio turto dalį ar visÄ palikimÄ . O. P. teisę jau įgyvendino, kai tuo tarpu apeliantui priėmus palikimÄ po V. P. mirties jis Å¡iateise, nesant panaikinto paveldėjimo teisės liudijimo į ½ dalį ginčo buto, negalėtų Å¡ia teise pasinaudoti.

Todėl tam, kad jis Å¡ia teise galėtų nekliudomai pasinaudoti, bÅ«tina pripažinti O. P. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kuria patvirtintos O. P. nuosavybės teisės į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atsisakė tenkinti apelianto reikalavimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu naikintina ir Å¡is apelianto reikalavimastenkinamas pripažįstant negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimÄ ta apimtimi, kuria jis pažeidžia apelianto teises paveldėti jam priklausančiÄ palikimo dalį.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijosteismo sprendimÄ ir priimti byloje naujÄ sprendimÄ apelianto ieÅ¡kinį tenkinant, todėlapeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamasir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės galutiniam procesiniam sprendimui, nepasisakytina.Panaikinuspirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ iÅ¡ naujo paskirstomos pirmosios instancijosteisme Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantasuž pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį yra sumokėjęs 143 Lt žyminį mokestį (b.l. 31, t.

I), o nuo likusios dalies – 968 Lt - žyminio mokesčio sumokėjimo 2013 m. kovo 7 d. nutartimi (b.l. 41, t. I) atleistas. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkinamas, tai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina jo sumokėtasžyminis mokestis – 143 Lt ir valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 968 Lt žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieÅ¡kovasbuvo atleistas, o taip pat 26,10 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso 994,10 Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas civilinėje byloje naudojosi advokato padėjėjo paslaugomis ir už atstovavimÄ iÅ¡ viso sumokėjo 700 Lt.

Kadangi teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo apelianto atstovė, iÅ¡ viso truko 3 val. 44 min., tai suapvalinus jų trukmė yra 4 val. ir remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis maksimali priteistina už atstovavimÄ teisme suma yra 600 Lt. Kadangi už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, tai maksimali apeliantui priteistina iÅ¡laidų už advokato padėjėjos pagalbÄ suma yra 480 Lt.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamosbylos pobÅ«dį, sudėtingumÄ , į teismo posėdžių skaičių ir advokato padėjėjos darbų apimtį atstovaujant apeliantÄ ,sprendžia, jog yra pagrindas priteisti apeliantui iÅ¡ atsakovo maksimaliÄ 480 Lt sumÄ advokato padėjėjo iÅ¡laidoms apmokėti (CPK 98 str.).IÅ¡ viso apeliantui iÅ¡ atsakovo priteistina 623 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos pirmosios instancijos teisme.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas už apeliacinį skundÄ yra sumokėjęs 143 Lt žyminį mokestį (b.l. 8, t.

II) ir nuo 968 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi (b.l. 9, t. II). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, apeliantui iÅ¡ atsakovo priteistina 143 Lt žyminis mokestis ir valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 968 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 96 str. 1 d.).Tenkinus apeliacinį skundÄ , atsakovui nepriteistina iÅ¡ apelianto jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį tenkinti.Pratęsti ieÅ¡kovui M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 3 mėnesiams terminÄ palikimui, atsiradusiam po V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal testamentÄ priimti.Pripažinti negaliojančia 1999 m. gruodžio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo, iÅ¡duoto O. P., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno 12-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį į ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Priteisti ieÅ¡kovui M.

L., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 623 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt tris litus) (180,43 Eur) žyminį mokestį, sumokėtÄ už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.Priteiti iÅ¡ atsakovo G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 994,10 Lt (devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis litus 10 ct) (287,91 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.Priteisti ieÅ¡kovui M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 143 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt tris litus) (41,42 Eur) žyminį mokestį, sumokėtÄ už pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ .Priteiti iÅ¡ atsakovo G.

L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) (280,35 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                        Žibutė Budžienė Raimondas Buzelis Leonas Jachimavičius