be2fcd74-37db-40fa-94ad-c3cb9b710c54 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-337-214/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13057-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3; 2.3.2.8; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.6.8.11.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.12. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 12 d. Kaunas  Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, sekretoriaujant Agnei SinkevičiÅ«tei,dalyvaujant ieÅ¡kovei E. B., jos atstovui advokatui Ričardui Lilui, atsakovui P. B., jo atstovui advokatui Dariui Matulevičiui; iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. M.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. B. ieÅ¡kinį atsakovui P. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, sandorio pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu ir pakeitimo; atsakovo P. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė  ieÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ji susituokė su atsakovu P. B.. Kreipėsi į Kauno miesto civilinės metrikacijos skyrių, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka bÅ«tų įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje įraÅ¡ant santuokos įraÅ¡Ä , Kauno civilinės metrikacijos skyriaus buvo iÅ¡duotas santuokos liudijimas. (duomenys neskelbtini) jiems su atsakovu gimė dukra - L.

B.. Å iuo metu jų santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«kę dėl atsakovo kaltės, jo nepagarbos ieÅ¡kovei, atsainaus požiÅ«rio į sutuoktinę, Å¡eimos poreikių ignoravimo. Su atsakovu kartu negyvena nuo 2016-04-20 ir jokių ryÅ¡ių nepalaiko. Nuo 2016-04-20  atsakovas, jiems susipykus, dažnai ieÅ¡kovę palikdavo vienÄ , namo negrįždavo savaitėmis, neprisidėdavo prie Å¡eimos poreikių tenkinimo nei materialiai, nei padėdavo namų Å«kyje. Nesistengė susirasti pastovaus darbo, darbe iÅ¡dirbdavo vos porÄ mėnesių.

Atsakovas nuolatos ieÅ¡kovę žemino, tai darė net dukros akivaizdoje, naudojo psichologinį smurtÄ . Panaikinus santuokos sudarymo akto įraÅ¡Ä , iÅ¡ atsakovo priteistina dukters iÅ¡laikymas po 200,00 Eur kiekvienÄ mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukros pilnametystės, nes pagal dukters poreikius jos iÅ¡laikymas mėnesiui sudaro 385 Eur, ieÅ¡kovei su kuria gyvena dukra tenka didesnė jos iÅ¡laikymo ir rÅ«pinimosi naÅ¡ta. Atsakovas dukra nesirÅ«pina nuo 2016-04-30, todėl iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteistas įsiskolinimas nuo 2016-04-30 iki 2016-06-23, skaičiuojant už kiekvienÄ mėnesį po 200,00 Eur iÅ¡ viso 353,00 Eur.

NeprieÅ¡tarauja, kad atsakovas P. B., galėtų bendrauti su jų dukra, L. B., nevaržomai, apie norimo susitikimo datÄ ir laikÄ , pranešęs ieÅ¡kovei ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 dienas. IeÅ¡kovei ir atsakovui nuosavybės teisės įregistruotos į vieno kambario butÄ su bendro naudojimosi patalpomis (pažymėtomis: a-16 (10/100 nuo 5,93 kv. m), a-17 (33/100 nuo 8,08 kv. m), un. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 34,16 kv. m, vidutinė rinkos vertė: 11 932 Eur, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį įgijo iki santuokos sudarymo, 2012-09-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

Už butÄ sumokėjo 77 000 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės buvo įneÅ¡ta 70 000 Lt ir 7 000 Lt įnešė atsakovas P. B., tačiau buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė buto kaina – 41 000 Lt ir, kad abu su atsakovu sumokėjo lygias dalis, t.y. po 20 500 Lt, tačiau iÅ¡ tikrųjų už butÄ pardavėjui sumokėjo 77 000 Lt, iÅ¡ kurių tik 7.000 Lt įnešė atsakovas. IeÅ¡kovė dalį (70 000 Lt), kuriÄ Ä¯nešė už butÄ , gavo iÅ¡ savo tėvų. Sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovė laukėsi kÅ«dikio, buvo sutrikusi, norėjo su atsakovu sudaryti santuokÄ , kad vaikas gimtų santuokoje, todėl pasirašė sutartį, kad butas perkamas su atsakovu lygiomis dalimis, ir nesuprato tokio veiksmo teisinių pasekmių, taip pat nesitikėjo, kad su atsakovu nesusiklostys bendras gyvenimas.

Atsakovas žadėjo, kad atliks buto remontÄ už savo lėšas. Sudarydama šį sandorį suklydo. Atsakovo vardu Ä®registruotas motociklas SUZUKI, VS 700, v/n (duomenys neskelbtini). Ä®sigyjant šį motociklÄ , pagal atsakovo pateiktÄ pirkimo - pardavimo sutartį, buvo sumokėta 1400 Eur. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo aukščiau apraÅ¡ytas motociklas bÅ«tų priteistas atsakovui, P. B., asmenine nuosavybe, o ieÅ¡kovei atsakovas iÅ¡mokėtų 700,00 Eur kompensacijÄ . Gyvenant santuokoje buvo įgytas automobilis VOLVO V50, kurį už 1400,00 Eur ieÅ¡kovė pardavė, nes atsakovui išėjus gyventi atskirai, neturėjo lėšų buto iÅ¡laikymui, pragyvenimui ir dukros iÅ¡laikymui.

Å alys jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi. IÅ¡laikymo sau iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovė nereikalauja, nes pajėgi save iÅ¡laikyti pati. Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymas taip pat nepriteistinas, nes atsakovas pajėgus save iÅ¡laikyti pats. Teismo praÅ¡o: Panaikinti E. B. ir P. B. bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, (duomenys neskelbtini) apskaitos akto (duomenys neskelbtini) įraÅ¡Ä dėl atsakovo kaltės. Po bažnytinės santuokos apskaitos akto CMS panaikinimo ieÅ¡kovei, E. B. palikti pavardę „B.“, atsakovui, P. B. - „B.“.

Nustatyti nepilnametės dukros - L. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, ieÅ¡kove, E. B.. Nustatyti, kad ieÅ¡kovas, P. B. galės nevaržomai bendrauti su dukra, L. B. apie norimo susitikimo datÄ ir laikÄ pranešęs ieÅ¡kovei, E. B. ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 (tris) dienas. Priteisti iÅ¡ atsakovo, P. B., iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai, L. B. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200,00 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo į teismÄ dienos iki dukros pilnametystės. Priteisti iÅ¡ atsakovo, P. B. nepilnametei dukrai L.

B. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2016-04-30 iki 2016-06-23, skaičiuojant už kiekvienÄ mėnesį po 200,00 Eur iÅ¡ viso 353,00 Eur. Pripažinti 2012-09-07 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7KV-4001 III-čios dalies 3.2.1. punktÄ negaliojančiu, o 3.2.2. pakeisti sekančiai: „Pirkėjo 2 ,t.y. E. F., mokama kainos dalis - 41000 Lt". NekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ /patalpÄ - butÄ su bendro naudojimosi patalpomis (pažymėtomis: a-16 (10/100 nuo 5,93 kv. m), a-17 (33/100 nuo 8,08 kv. m), un. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 34,16 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini) pripažinti ieÅ¡kovės, E. B. asmenine nuosavybe.

Nustatyti, kad po bažnytinės santuokos apskaitos akto CMS panaikinimo, ieÅ¡kovė, E. B. per 60 mėnesių laikotarpį iÅ¡moka 3.617,34 Eur sumos kompensacijÄ atsakovui P. B. kas mėnesį pervesdama į atsakovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ po 60,29 Eur; Po bažnytinės santuokos apskaitos akto CMS panaikinimo, transporto priemonę - motociklÄ SUZUKI, VS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),  priteisti atsakovui, P. B. asmenine nuosavybe. Nustatyti, kad po bažnytinės santuokos apskaitos akto CMS panaikinimo, atsakovas, P. B. iÅ¡moka 700,00 Eur kompensacijÄ ieÅ¡kovei E. B. už 1/2 dalį motociklo SUZUKI, VS, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas pateikė byloje atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad   ieÅ¡kovės argumentai, kad už butÄ buvo sumokėta 77 000 Lt nepagrįsti, kaip ir nepagrįsta aplinkybė, kad Å¡iuos pinigus ji gavo iÅ¡ tėvų. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų gavo 70 000 Lt sumÄ iÅ¡ savo tėvų, Å¡i pinigų suma ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti tik padovanota arba paskolinta, nes pagal Civilinio kodekso 6.469 str. 2 d. dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų, turi bÅ«ti notarinės formos.

Pinigų dovanojimo sutartis byloje nepateikta. CK 6.871 str. 1 str. numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų. Nepateikta byloje raÅ¡ytinės paskolos sutartis, iÅ¡ kurios bÅ«tų matyti, kad tėvai ieÅ¡kovei paskolino 70 000 Lt. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad buto kaina buvo 77 000 Lt. Taip pat į bylÄ nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ieÅ¡kovė už ButÄ sumokėjo ne 2012-09-07 pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytÄ sumÄ , o bÅ«tent 70 000 Lt sumÄ .

IeÅ¡kovė ir atsakovas už 2012-09-07 pirkimo - pardavimo sutartimi perkamÄ ButÄ sumokėjo Å¡ioje sutartyje numatytÄ kainÄ - 41 000 Lt, lygiomis dalimis, t.y. po 20 500 Lt. Jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima paneigti aplinkybes, nurodytas 2012-09-07 pirkimo - pardavimo sutartyje civilinėje byloje nėra pateikta. Nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovas nei iki santuokos sudarymo, nei po santuokos sudarymo niekur nedirbo, taigi, neturėjo ir lėšų sumokėti 20 500 Lt už 1/2 dalį buto, taip pat yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. imtinai dirbdavo sezoninius darbus PrancÅ«zijoje ir Norvegijoje. Å ie darbai buvo pakankamai gerai apmokami, kadangi per 1 metus atsakovas iÅ¡ Å¡ių darbų, atskaičius pragyvenimo iÅ¡laidas užsienyje, susitaupydavo apie 10 000 Eur lėšų. Be to, atsakovas iki santuokos sudarymo turėdavo pajamų ir iÅ¡ prekybos automobiliais, kadangi jis, vykdamas į užsienį, įsigydavo po automobilį, kurį vėliau grįžęs į LietuvÄ parduodavo ir gaudavo pajamas, todėl turėjo lėšų ½ dalies buto įgijimui.

Visos Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovei yra puikiai žinomos, kadangi iki santuokos sudarymo ji pati vykdavo į užsienį kartu su atsakovu. Nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad sudarydama buto pirkimo- pardavimo sutartį ji suklydo , nes ieÅ¡kovė yra sveika, veiksni, baigusi aukÅ¡tÄ jį mokslÄ (pagal specialybę yra anglų kalbos mokytoja), todėl akivaizdu, kad bÅ«dama protinga ir atidi, pasiraÅ¡ydama buto pirkimo - pardavimo sutartį, ieÅ¡kovė puikiai suprato, kokiomis sÄ lygomis sudaro Å¡iÄ sutartį.

Pirkimo - pardavimo sutartis buvo tvirtinama notariÅ¡kai, sutarties turinys iÅ¡aiÅ¡kintas, taigi ieÅ¡kovei turint abejonių dėl tam tikrų Å¡ios sutarties sÄ lygų, ji galėjo pasitarti su sutartį tvirtinusia notare, ir, manydama, jog tam tikros Å¡ios sutarties sÄ lygos neatitinka jos interesų, ji turėjo teisę atsisakyti sudaryti Å¡iÄ sutartį tokiomis sÄ lygomis, tačiau to taip pat nepadarė. Taigi, iÅ¡ ieÅ¡kovės veiksmų bei pačios ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytos 2012-09-07 pirkimo - pardavimo sutarties turinio akivaizdu, jog ieÅ¡kovė, sudarydama Å¡iÄ sutartį, veikė tiksliai žinodama ir suprasdama savo veiksmų pasekmes.

Butas šalių buvo įsigytas kaip bendroji dalinė nuosavybė, nustatant, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo po l/2 dalį buto, ir tokiomis dalimis įregistruota šalių nuosavybės teisė, pirkimo- pardavimo sutartis negali būti nuginčyta, todėl butas šioje santuokos nutraukimo byloje yra nedalintinas ir negali būti pripažįstamas ginčo dalyku bei priteistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, kadangi jis buvo padalintas dar iki ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo.

Nepagrįstas ieÅ¡kovės argumentas, kad atsakovas prie buto įrengimo prisidėjo tik menka dalimi, o butÄ Ä¯rengė jos tėvas, nes atsakovas buto įrengimo darbus atliko pats, padedant jo draugui ir ieÅ¡kovės tėvui. Butas negali bÅ«ti priteistas ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe, nustatant, kad per 60 mėn. laikotarpį ieÅ¡kovė sumokės atsakovui 3 617,34 Eur kompensacijÄ (2 027,34 Eur (7 000 Lt) atsakovo sumokėtos Buto kainos + 1 590 Eur už atsakovo supirktus Buto įrengimui reikalingus daiktus, atsižvelgiant į jų 70 proc. nusidėvėjimÄ nuo 5 300 Eur sumos).

Atsakovas iÅ¡ esmės sutinka su ieÅ¡kovės siÅ«lomu kompensacijos, kuriÄ ieÅ¡kovė sumokės atsakovui už Buto įrengimui reikalingų daiktų supirkimÄ , dydžiu - 5 300 Eur. Tuo tarpu ieÅ¡kovė, Å¡ioje santuokos nutraukimo byloje siekdama sau palankaus teismo sprendimo, 2016-11-12 patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡ esmės pakeičia savo pozicijÄ ir, prieÅ¡ingai nei 2016-07-25 patikslintame ieÅ¡kinyje, nurodo, kad iÅ¡ jos atsakovo naudai turi bÅ«ti priteista nebe 5 300 Eur kompensacija už atsakovo supirktus buto įrengimui reikalingus daiktus, o tik 1 590 Eur kompensacija (atsižvelgiant į minėtų daiktų 70 proc. nusidėvėjimÄ nuo 5 300 Eur sumos), tačiau tokio nusidėvėjimo procento niekuo nepagrindžia.

Be to, ieÅ¡kovės nurodoma 5 300 Eur suma, atsakovo iÅ¡leista perkant Butui reikalingus daiktus (rÅ«bų spintÄ , stalÄ su kėdėmis, praustuvÄ , spintelę, klozetÄ , virtuvės baldus, Å¡aldytuvÄ , maiÅ¡ytuvÄ , santechnikÄ , orkaitę, kaitlentę, skalbimo maÅ¡inÄ , radiatorių, gartraukį, plautuvę, torÅ¡erÄ , lempÄ , fotelį su kavos staliuku), yra visiÅ¡kai nepagrįsta, kadangi tokia suma objektyviai neatitinka minėtų daiktų rinkos kainos. IeÅ¡kovės siÅ«lomas 60 mėnesių terminas kompensacijai iÅ¡mokėti yra nepagristai ilgas.

Sutinka su reikalavimais panaikinti Å¡alių bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Kauno (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, (duomenys neskelbtini) apskaitos akto auno miesto CMS įraÅ¡Ä dėl ieÅ¡kovės kaltės; iÅ¡ dalies sutinka su reikalavimu priteisti iÅ¡ atsakovo P. B. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai L. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; nustatyti nepilnametės dukters L. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove E. B..Dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo atsakovas pareiÅ¡kė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad bendravimo su nepilnamete dukra L.

B. tvarkos nustatymas yra bÅ«tinas, kadangi tarp jo ir ieÅ¡kovės prasidėjus ginčui dėl santuokos nutraukimo, ieÅ¡kovė ėmė nuolat trukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra. Atsakovas turi pagrindo manyti, kad tokie jo teises pažeidžiantys veiksmai tęsis ir ateityje, ko pasėkoje tokie ieÅ¡kovės poelgiai neabejotinai neigiamai paveiks atsakovo ir jo nepilnametės dukros tarpusavio santykius. PraÅ¡o nustatyto tokiÄ Â bendravimo su dukra tvarkÄ : atsakovas P. B. bendrauja su nepilnamete dukra L.

B. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ sekmadienį nuo 9 vai. iki 21 vai., pasiimant dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos arba iÅ¡ kitos su ieÅ¡kove E. B. suderintos vietos; per nepilnametės dukros L. B. gimtadienį atsakovas P. B. bendrauja su dukra papildomai 1 dienÄ per gimtadienį arba iki/ar po gimtadienio, bet ne anksčiau/vėliau kaip 2 dienos iki/po gimtadienio; nepilnametei dukrai L. B. sulaukus mokyklinio amžiaus ir pradėjus lankyti mokymo įstaigÄ , atsakovas P. B. su dukra bendrauja pusę rudens, žiemos, pavasario atostogų.

Atsakovas P. B. ir ieÅ¡kovė E. B. iÅ¡ anksto tarpusavyje suderina bendravimo dukros atostogų metu laikÄ . Tais atvejais, kai rudens, žiemos, pavasario atostogos sutampa su 2.1 p. nustatyta bendravimo tvarka, atsakovas P. B. bendrauja su dukra pagal 2.1 p. nustatytÄ tvarkÄ ir pusę likusių atostogų dienų; nepilnametei dukrai L. B. sulaukus mokyklinio amžiaus ir pradėjus lankyti mokymo įstaigÄ , atsakovas P. B. su dukra bendrauja pusę vasaros atostogų (t. y. 45 dienas), ieÅ¡kovei E. B. ir atsakovui P. B. iÅ¡ anksto tarpusavyje suderinant konkretų laikÄ ; atsakovas P. B. su nepilnamete dukra L.

B. praleidžia neporinių metų Å v. Kalėdas bei porinių metų Å v. Velykas; atsakovas P. B. su nepilnamete dukra L. B. bendrauja ieÅ¡kovės E. B. atostogų metu, jei ieÅ¡kovė E. B. iÅ¡vyksta iÅ¡ savo gyvenamosios vietos be dukros L. B., bei ieÅ¡kovės E. B. ligos laikotarpiu; esant iÅ¡reikÅ¡tam nepilnametės dukros L. B. norui, ieÅ¡kovė E. B. įsipareigoja netrukdyti atsakovui P. B. papildomai nuo grafiko bendrauti su dukra; ieÅ¡kovė E. B. įsipareigoja nedelsiant informuoti atsakovÄ P. B. apie nepilnametės dukros L.

B. gyvenamosios vietos adreso ir/ar kitų kontaktinių duomenų pasikeitimus. Priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė pateikė byloje atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, kad atsakovas bendrautų su dukra įspėjęs ieÅ¡kovę prieÅ¡ tris dienas, tiktai negali sutikti su visomis atsakovo siÅ«lomomis bendravimo tvarkos sÄ lygomis. IeÅ¡kovės ir atsakovo dukra L. B. dar yra labai maža, todėl negali likti nakvoti pas atsakovÄ , nes dukra įpratusi užmigti su mama, negali užmigti su jokiu kitu žmogumi, ji taip jaučiasi saugiai, todėl nesutinka, kad atsakovas pasiimtu dukrÄ su nakvyne.

Å iuo metu atsakovas savo gyvenamojoje vietoje nėra užtikrinęs saugių sÄ lygų vaikui. Jo namuose dažnai nebÅ«na Å¡ilto vandens. Antrame aukÅ¡te, kur gyvena pats atsakovas, P. B., nėra laiptų turėklų, tai visiÅ¡kai nesaugu vaikui. Be to, visuose namuose yra pelėsis, kadangi buvo pradėtas remontas. PraÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir nustatyti tokiÄ P. B. ir nepilnametės dukros L. B., bendravimo tvarkÄ :atsakovas P. B. susitikti ir bendrauti su dukra L. B. gali tik informavęs ieÅ¡kovę E. B. ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas iki norimo susitikimo datos, norimo susitikimo datÄ suderinęs su ieÅ¡kove E. B..

Atsakovas dukrÄ pasiimti gali iÅ¡ ieÅ¡kovės namų su ieÅ¡kove suderintÄ valandÄ , tačiau iki kol dukrai sukaks 10 metų, negali pasiimti dukros ilgiau nei iki tos pačios dienos 22.00 val.Trečiasis asmuo UAB NS Nevėžio investicijos atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, pateikė byloje praÅ¡ymÄ Â bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. IeÅ¡kovė teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, ir paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡Â jos ir atsakovo santuokos sudarymÄ buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini).

Už butÄ jos tėvai sumokėjo avansÄ 5000 Lt, ir 65 000 litų už butÄ . Atsakovas sumokėjo 7000 litų. Atsakovas prašė, kad butas bÅ«tų įformintas jų abiejų vardu, nes sakė, kad įrengs butÄ , darė spaudimÄ , kuriam ji neatsilaikė. Atsakovas buto neįrengė, ji laukė vienerius metus, ir tada butÄ Ä¯rengė jos tėvas A. F.. Jos tėvai davė pinigus buto įsigijimui , tačiau pinigų dovanojimo neįformino, todėl butÄ praÅ¡o pripažinti jos nuosavybe.

Gimus dukrai pablogėjo jos ir atsakovo santykiai, o 2015 metais ir visai paÅ¡lijo. Atsakovas iÅ¡važiuodavo pas savo senelius, jÄ palikdavo po 1-2 savaites vienÄ namuose. 2015-04-20 atsakovas išėjo iÅ¡ namų ir pasakė, kad neduos pinigų vaiko iÅ¡laikymui, pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ . Atsakovas kaltas dėl jų santuokos iÅ¡irimo, nes provokuodavo konfliktus, kad galėtų iÅ¡eiti pas savo senelius. Atsakovas vykdavo į NorvegijÄ , į Å¡iÄ Å¡alį jie buvo iÅ¡vykę ir abu kartu, taip pat buvo iÅ¡vykę atostogauti į PrancÅ«zijÄ .

Atsakovo motina iÅ¡ Norvegijos atsiųsdavo pinigų į jos sÄ skaitÄ apie 2011-2012 metus todėl, kad atsakovas nenorėjo turėti bankinių reikalų, pamesdavo bankų korteles. Atsakovo nurodyto draugo M. S. dirbant prie buto įrengimo darbų ji nematė. Visus darbus atliko jos tėtis, kuris gyvendamas Panevėžyje, kiekvienÄ savaitę atvažiuodavo į KaunÄ , gyveno pas atsakovo senelius ir įrengė butÄ . Iki buto pirkimo ji ir atsakovas keturis metus draugavo ir gyveno pas atsakovo senelius.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė tenkinti, ir paaiÅ¡kino, kad sutinka nutraukti santuokÄ su ieÅ¡kove, tačiau  nesutinka su reikalavimu nutraukti santuokÄ dėl jo kaltės, nes atsakovei užeidavo depresija, ji darbo laiku liepdavo jam grįžti į namus, sakydavo, kad krato vaikÄ , bÅ«davo neadekvataus elgesio, buvo sukėlusi konfliktÄ dėl to, kad jis parėjęs iÅ¡ parduotuvės padėjo pirkinių maiÅ¡elį ant grindų, ir dėl to turėjo iÅ¡plauti grindis, jam iÅ¡neÅ¡us grindų plovimo kibirÄ Ä¯ balkonÄ , ji uždarė duris, ir laikė jį uždarytÄ balkone apie pusę valandos, tada jai atidarius duris jis apsirengė ir išėjo iÅ¡ namų.

Taip pat ieÅ¡kovė buvo iÅ¡mėčiusi jo drabužius į koridorių namo laiptinėje, kai jis išėjo paimti drabužių ji užrakino duris. Sutinka mokėti dukters iÅ¡laikymui po 150 Eur kas mėnesį. Su reikalavimu priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ Â nesutinka, nes duodavo ieÅ¡kovei pinigus į rankas daugiau kaip 300 Eur. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sutinka iÅ¡ dalies. Sutinka, kad motociklas bÅ«tų priteistas jam ir priteista ieÅ¡kovei 700 Eur kompensacija. ButÄ Â jis ir ieÅ¡kovė pirko bendros dalinės nuosavybės teise, jis sumokėjo 40 000 Eur grynais pinigais, buvo užsidirbęs užsienyje. 10 000 litų yra pervedęs ieÅ¡kovės mamai.

Buto įrengime jis atliko griovimo , grindų Å¡iltinimo, elektros laidų iÅ¡vedžiojimo darbus. IeÅ¡kovės tėtis padėjo padaryti buto apdailÄ , jie kartu sudėjo parketÄ , ieÅ¡kovės tėtis jį nulakavo Jis pinigų buto įgijimui turėjo, nes  dirbdavo užsienyje – PrancÅ«zijoje, bet daugiausiai Norvegijoje, taip pat Lietuvoje parduodavo užsienyje nusipirktus lengvuosius automobilius, vienÄ iÅ¡ jų  PrancÅ«zijoje pirktÄ BMW automobilį buvo pardavę net už 20 000 litų, taip pat pardavė automobilius FORD-MONDEO, OPEL ASTRA ir kitus.

Å iuo metu jis dirba, gauna 320 Eur darbo užmokestį.IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė  teismo posėdyje pateikė iÅ¡vadÄ Å¾odžiu, kurioje nurodė, kad buvo nuvykusi į atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatė, kad  šalių dukrai pas atsakovÄ Â sÄ lygos yra tinkamos bÅ«ti ir nakvoti. Nėra duomenų, kad tėvas netinkamai vykdo pareigas vaiko atžvilgiu. Vaiko ir tėvo bendravimo tvarka turi bÅ«ti maksimali. Vaikui iÅ¡laikymas turi bÅ«ti teikiamas tokio dydžio, kad atitiktų vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir bendravimo laikÄ , kurį vaikas bÅ«na pas tėvÄ .

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas. P. B. ir E. F., po santuokos B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, įrašas apie tai (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje padarytas (duomenys neskelbtini)., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (sant. l. b. l. 11). L. B. gimusi (duomenys neskelbtini), jos tėvu gimimo liudijime įrašytas P. B., motina – E. B. (b. l. 12). Kauno rajono savivaldybės administracijos Raudondvario seniūnijos 2016-05-30 pažymoje nurodyta, kad E. B.

Å¡eimos sudėtį sudaro: P. B., vyras; L. B., dukra. E. B. L. B. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14). VSDFV Kauno skyriaus 2016-04-28 pažymoje nurodyta ieÅ¡kovės gautos iÅ¡mokos. P. B. įsidarbinęs nuo 2015-10-01, gaunamas darbo užmokestis minimalus (b.l.15-16,102-103, 105-108).VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2016-06-14 duomenimis ieÅ¡kovei E. B. (F.) ir atsakovui P. B. nuosavybės teise registruota po ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2012-09-07 pirkimo- pardavimo sutartis, įraÅ¡as galioja nuo 2012-09-12. 2012-09-07 buto (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sutartyje nurodyta, kad nebaigtÄ statyti butÄ (baigtumas 69 proc.), 34,16 kv. m. perka P. B.(pirkėjas Nr.1) ir E. F. (pirkėjas Nr.2), kiekvienas po ½ dalį.

Daikto kaina 41 000 Lt. Pirkėjo Nr. 1 mokama kainos dalis – 20500Lt; pirkėjo Nr.2 mokama kainos dalis – 20500Lt. Daiktas parduodamas už 41 000 Lt, kuriuos pirkėjai sumokėjo pardavėjui grynais pinigais, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. Pirkėjas Nr.1 P. B. ½ dalį parduodamo daikto įsigijo asmeninės nuosavybės teise; Pirkėjas Nr.2 E. F. ½ dalį parduodamo daikto įsigijo asmeninės nuosavybės teise ( sutarties 2.1p.,3.1, 3.2 p.,5.2p.,5.3p.). P. B. asmeninės nuosavybės teise prieÅ¡ Å¡alių santuokos sudarymÄ registruotos negyvenamosios patalpos – Å«kio patalpos (duomenys neskelbtini), unik.Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagrindas 2011-11-22 pirkimo- pardavimo sutartis, įraÅ¡as galioja nuo 2012-09-12, ir unik.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-12-17 pirkimo- pardavimo sutartis, įraÅ¡as galioja nuo 2010-01-18(b.l.18-30). Banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose nurodyti duomenys apie iÅ¡mokėjimus iÅ¡Â A. F. ir R. F. sÄ skaitų: 2012-09-06 iÅ¡ A. F. sÄ skaitos UAB Medicinos banke iÅ¡mokėta užsienio valiuta 8900 Eur(30792.92Eur); iÅ¡ R. F. sÄ skaitos Å¡iame banke 2012-09-07 iÅ¡mokėta 12700Lt ir 3000Lt, iÅ¡ AB Ūkio banko Panevėžio filialo 2012-09-05 iÅ¡mokėta 20600Lt(b.l.31-34).Å . A. E. F. 2013-08-20 mokėjimo nurodymu pervedė 10 000Lt(b.l.37).

Atsakovas P. B. 2016-02-03 pirkimo- pardavimo sutartimi įsigijo transporto priemonę Suzuki VS700 ( motociklÄ ) už 1400 Eur(b.l.77-78). E. B. vardu 2015-09-07 buvo įgytas automobilis VOLVO V 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo parduotas 2016-04-30 už 1400 Eur (b. l. 79-81,115 ). IÅ¡laidas vaiko iÅ¡laikymui ieÅ¡kovė grindžia vaiko poreikių paskaičiavimu ieÅ¡kinyje, pirkinių ir kitų poreikių kvitais, pinigų nuraÅ¡ymu nuo sÄ skaitos (b. l. 116-135). Atsakovo P. B. darbines pajamas užsienio įmonėse patvirtina byloje pateikti dokumentai, kuriuose nurodyta, kad jis buvo įdarbintas terminuotai darbo sutarčiai 2010-09-20, vynuogių derliau rinkėju, nurodomas mokėtas avansas 200 Eur, darbo užmokestis atskaičius mokesčius 566 Eur, 889,34 Eur; 2011-08-09 terminuotai darbo sutarčiai, mokėtas avansas 421,34Eur, mokėtinas darbo užmokestis atskaičius mokesčiu 554,40Eur, 180Eur, avansas 148 Eur, mokėtinas darbo užmokestis 117,10Eur ,ir kiti panaÅ¡Å«s atlygiai (b.l.12-36, 2t.).

P. B. terminuotas indėlis pagal 2013-03-23 sutartį AB Swedbank sudarė 9000Lt. 2013-03-23 mokėjimo nurodymu P. B. pervedė R. F. 10 000 LT, mokėjimo paskirtis nurodyta papildymas.2010-08-03 E. F. pirko valiutÄ â€“ už 11500,00NOK buvo iÅ¡mokėta 4879,56 Lt (b. l. 37-40, 2t.). Atsakovo P. B. sÄ skaitos banke iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad iki Å¡alių santuokos, t.y. 2012-01-01 - 2012-12-31 buvo atliekamos finansinės operacijos tarp jo ir ieÅ¡kovės (b. l. 67, II t.).Liudytojas A. F. parodė, kad jis yra ieÅ¡kovės tėvas, ir paaiÅ¡kino, kad atsakovas P. B. prašė nupirkti butÄ , ir sakė, kad jis butÄ suremontuos, tačiau metus laiko butas stovėjo neremontuotas, tada jo dukra  paprašė suremontuoti butÄ , ir jis butÄ suremontavo.

Atsakovas padėjo tiktai atsivežti medžiagas, bandė iÅ¡griauti sienÄ , tačiau nepavyko, nes sudaužė blokelius. ParketÄ dėjo jis vienas, jam nepadėjo niekas, tiktai atsakovas padėjo atneÅ¡ti plokÅ¡tes, kurios klojamos po parketu. Gipso lubas dėjo vienas su atramų pagalba. Butas buvo iÅ¡ dalies įrengtas , laidai buvo iÅ¡vedžioti bute, buvo rozečių angos, atsakovas iÅ¡vedžiojo papildomus laidus, santechnika bute buvo. Buto pirkimui jie su žmona davė 70 000 litų, jis – 30 000 litų, o jo žmona - 40 000 litų.

Atsakovas davė 7000 litų. Buto remontui dukra, t.y. ieÅ¡kovė pirko medžiagas, nes jai davė 10 000 litų senelis garažui įsigyti, bet ji panaudojo tuos pinigus buto įrengimo medžiagoms įsigyti. GlaistÄ pirko ir atsakovas. Dukra skiriasi su atsakovu, todėl, kad jis tingėjo dirbti. Liudytoja R. F. paaiÅ¡kino , kad už butÄ sumokėjo 5000 Lt 2012 m. rugsėjo 7 d. paėmusi pinigus iÅ¡ Å«kio banko ir Medicinos banko 65 000 litų ir sumokėjo pinigus buto pardavėjui. Atsakovas sumokėjo 7000 Lt.

Atsakovas darė spaudimÄ Â dukrai, t.y. ieÅ¡kovei, kad bÅ«tų buto bendrasavininkis, ir prižadėjo atlikti buto įrengimÄ , nes butas buvo pirktas neįrengtas. Po nupirkimo butas vienerius metus nebuvo įrenginėjamas. Dukra Eglė pradėjo lauktis vaikelio ir prašė savo tėvo A. F., kad įrengtų butÄ . 2013 m. spalio-gruodžio mėnesiais jos sutuoktinis A. F. įrengė butÄ . Jie pasitikėjo P. B., norėjo savo dukrai ir P. B. padėti įsikurti, nes jau apie dvejus metus jie buvo kartu gyvenę.

Jos dukros ir P. B. skyrybų priežastys yra tai, kad P. B. mažai dirba, nenori grįžti po darbo į namus, važiuodavo pas savo senelius, kur yra garažas, ir sakydavo, kad jame turi darbo. Už butÄ Â mokėjo 77 000 litų, sutartyje įraÅ¡yta, kad 41 000 , nes pardavėjas taip norėjo. P. B. jai pervedė 10 000 litų, nes buvo pasiskolinęs 20 000 litų buto pirkimui, o 7000 litų sakė gaus; po to grÄ Å¾ino 10 000 litų, į butÄ P. B. įdėjo 17 000 litų. Jos tėvas A. Å . dovanojo E. B. 10 000 litų, ir Å¡ie pinigai buvo panaudoti buto įrengimui, prie buto įrengimo prisidėjo ir P. B.

– pirko kranÄ ir kita. Dėl santuokos nutraukimoSantuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, iÅ¡tuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, dėl jos neadekvataus elgesio jo atžvilgiu. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Pagrindinės sutuoktinio pareigos tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieÅ¡kovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo nurodydama, kad jų santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis iÅ¡vykdavo ilgam laikui iÅ¡ namų, naudojo psichologinį smurtÄ jos atžvilgiu, neprisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, ilgam iÅ¡vykdavo iÅ¡ namų.

Atsikirsdamas į šias ieÅ¡kovės nurodytas santuokos iÅ¡irimo aplinkybes, atsakovas nurodė eilę aplinkybių dėl kurių, t.y. ieÅ¡kovės nelojalumo jam, jis negalėdavo bÅ«ti namuose, todėl iÅ¡eidavo iÅ¡ namų. IeÅ¡kovės nurodytas santuokos iÅ¡irimo priežastis nurodė liudytojai Antanas ir R. F., kurie yra ieÅ¡kovės tėvai, kad atsakovas mažai dirbo, ilgam iÅ¡eidavo iÅ¡ namų. Å ie liudytojų parodymai, teismo vertinimu negali pagrįsti vien tik atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, nes ieÅ¡kovė nepaneigė byloje atsakovo nurodytų aplinkybių apie jos neadekvatų elgesį ieÅ¡kovo atžvilgiu – uždarymÄ Å¾iemos metu balkone, drabužių iÅ¡metimÄ Ä¯ namo laiptinės koridorių, ir buto durų užrakinimÄ jam išėjus pasiimti savo drabužių.

Teismas įvertinęs Å¡alių nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės kaip ir nutraukus santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagal Civilinio kodekso 3.51-3.54 straipsnius (CK 3.61 str.). Å iuo atveju teismas negali nutraukti šalių sudarytos bažnytinės santuokos , todėl  priimtinas sprendimas panaikinti bažnytinės santuokos sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (Vytauto Didžiojo ) bažnyčioje, apskaitos įraÅ¡Ä Kauno m.

CMS.Panaikinus bažnytinės santuokos apskaitos Civilinės metrikacijos skyriuje įraÅ¡Ä ,  sutuoktiniams paliktinos pavardės –B. ir B., nes šio ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovas neginčijo, Å¡alių santuokos įregistravimas civilinės metrikacijos skyriuje panaikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir šalių santuokoje yra gimęs vaikas (CK 3.69 str.). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1 d. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str. 4 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (LR CK 3.170 str. 3 d.). Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bÅ«tina nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningÄ praktikÄ atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimÄ byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra gyvena kartu su savo mama ieškove šioje byloje  E. B.. Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos  motina E. B.. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina prieštarautų vaiko interesams.  Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės L.

B. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieÅ¡kove byloje E. B.. Byloje kilo ginčas dėl šalių nepilnametės dukters L. B. bendravimo su jos tėvu tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamas reikalavimas nustatyti, kad atsakovas galės nevaržomai bendrauti su dukra apie norimo susitikimo laikÄ ir vietÄ informuodamas ieÅ¡kovę prieÅ¡ tris dienas. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡o nustatyti iÅ¡samiÄ ir maksimaliÄ bendravimo tvarkÄ , atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nurodo, kad nesutinka su tuo, kad atsakovas pasiimtų dukrÄ bendravimui su nakvyne, nes jo namuose neužtikrintos sÄ lygos vaiko buvimui.

Kauno rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiÅ¡kino, kad šalių nepilnametei dukrai sÄ lygos bÅ«ti atsakovo namuose yra tinkamos. IÅ¡tyrus byloje šalių paaiÅ¡kinimus, Å¡alių nenorÄ gera valia spręsti bendravimo su jų dukra klausimus, Å¡alių konfliktų pobÅ«dį, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės siÅ«lomos neapibrėžtos bendravimo tvarkos nustatymas gali bÅ«ti iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai neįgyvendinamas dėl jau minėto šalių nenoro suderinti tėvo bendravimo su vaiku konkretų laikÄ ir vietÄ , Å¡alių tarpusavio konfliktus, todėl tenkintinas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir vaiko tėvo P. B. bendravimo su dukra L.

B. nustatytina prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta, konkrečiomis aplinkybėmis apibrėžta bendravimo tvarka. IeÅ¡kovė nurodo, kad dukters tėvas - atsakovas su dukra turi bendrauti be dukters nakvynės pas tėvÄ . Teismas įvertindamas, kad L. B. netrukus sukaks treji metai, prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡omoje nustatyti bendravimo tvarkoje 2.1 p. numatyta, kad atsakovas bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ sekmadienį nuo 9 iki 21 val., t. y. be nakvynės, ir teismo vertinimu tokiomis bendravimo sÄ lygomis dukra  pripras bÅ«ti su savo tėvu, ir kitais numatytais bendravimo atvejais – Å¡venčių metu, E. B. atostogų metu, ir tuo labiau sulaukus mokyklinio amžiaus – mokyklinių atostogų metu, neturėtų jausti nesaugumo ir pernakvojant savo tėvo namuose.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiÅ¡kino, kad atsakovo namuose yra tinkamos sÄ lygos vaikui bÅ«ti. Teismas nustatydamas vaiko bendravimo tvarkÄ su vienu iÅ¡ tėvų, negali numatyti visų atvejų, kuriais tėvams bÅ«tina atsižvelgti į prioritetinius vaiko interesus, todėl atsakovui bendraujant su dukra, reikia atsižvelgti į jos iÅ¡reiÅ¡kiamÄ norÄ grįžti pas savo motinÄ Â nakvynei, ir netraumuoti priverstine nakvyne savo namuose, vaiko motinai – ieÅ¡kovei byloje ir abiems tėvams lanksčiai taikyti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius bei Å¡alių galimybes.

Dėl iÅ¡laikymo priteisimo.Tėvai privalo materialai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikams vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ , kuri Å¡iuo metu yra 380 Eur. Minėta suma laikytina pakankama bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės jų dukters išlaikymui po 200 Eur per mėnesį. Ieškovė pagrindė dukters poreikiams tenkinti reikalingas sumas, nurodydama vaiko poreikių lentelėje nurodytus poreikius, kur vieno mėnesio vidutinės išlaikymo išlaidos yra šios: sauskelnės bei kūdikio prekės (čiulptukai, buteliukai, drėgnos servetėlės) - 40,00 Eur; Išlaidos būstui (vaikui tenkanti dalis) - 50,00 Eur; rūbai, avalynė - 40,00 Eur; Lavinimo priemonės, laisvalaikis, žaislai ir kt. - 30,00 Eur;

Vitaminai, vaistai, maisto papildai - 20,00 Eur; maistas-125 Eur; Higienos reikmenys - 30 Eur; Lopšeliui- darželiui (lankys nuo 2016 m. rugsėjo mėn.) - 50 Eur. Iš viso: 385 Eur. Atsakovas šių ieškovės nurodytų dukters poreikių nenuginčijo, iš dalies sutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, nurodė, kad gali mokėti vaiko išlaikymui po 150 Eur per mėnesį. Atsakovas yra dirbantis, darbingo amžiaus, jo gaunamas darbo užmokestis minimalus. Pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį. SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I Nr. 3K-3-495/2009).

Pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingumu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinio teismo praktikoje , kaip jau minėta, taip pat pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas. Å iuo metu, t.y. nuo 2016-07-01 nustatyta minimali mėnesinė alga 380 Eur. Ä®vertinus byloje iÅ¡tirtus įrodymus bei remiantis kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad iÅ¡Â atsakovo jo nepilnametės dukters iÅ¡laikymui priteistinas iÅ¡laikymo dydis 190 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki šalių dukters pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.194str.).

IÅ¡laikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl priteisto iÅ¡laikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).Å alys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iÅ¡ tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos bÅ«klei) jos turi teisę kreiptis dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje taip pat nurodo, kad atsakovas neteikė iÅ¡laikymo dukrai nuo 2016-04-30 iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme 2016-06-23, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 353 Eur.

IÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, o iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 str.). IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad iÅ¡laikymas vaikui nebuvo teikiamas ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu atsakovas nenuginčijo ir nepaneigė, nors nurodė, kad yra davęs ieÅ¡kovei 300 Eur, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl atsižvelgiant į priteisto iÅ¡laikymo dydį, į tai, kad vaiko poreikiai tuo laikotarpiu buvo mažesni nei priimant sprendimÄ byloje ,  iÅ¡ dalies tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2016-04-20 iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2016-06-23, ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 306 Eur iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas, t. y. po 170 Eur per mėnesį.

IÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieÅ¡kovė E. B., nes nutraukus santuokÄ Â nepilnametės L. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina E. B. (CK 3.190 str.1 d.). Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.Teismas nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti eilę klausimų, tame tarpe ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.).IeÅ¡kovė nurodo, kad santuokoje įgytÄ turtÄ sudaro motociklas Suzuki, VS, valst. Nr. 537BK, kurį ji praÅ¡o priteisti atsakovui P. B. asmenine nuosavybe, o jai iÅ¡ atsakovo priteisti 700 Eur kompensacijÄ už ½ dalį Å¡io motociklo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas P. B. 2016-02-03 pirkimo- pardavimo sutartimi, t.y. šalių santuokos metu , įsigijo transporto priemonę Suzuki VS700 (motociklÄ ) už 1400 Eur (b. l. 77-78). Atsakovas prieÅ¡taravimų Å¡iam ieÅ¡kinio reikalavimui dėl motociklo padalijimo nepareiÅ¡kė, todėl reikalavimas tenkintinas , atsakovui P. B. asmeninės nuosavybės teise priteistinas motociklas, o  ieÅ¡kovei iÅ¡Â atsakovo priteistina 700 Eur kompensacijÄ už ½ dalį Å¡io motociklo. Kito santuokoje įgyto turto Å¡alys nenurodė ir padalinti neprašė.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiuIeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2012-09-07, kartu su atsakovu bendros dalinės nuosavybės teise, t.y. po ½ dalį, įsigijo butÄ su bendro naudojimosi patalpomis (pažymėtomis: a-16 (10/100 nuo 5,93 kv. m), a-17 (33/100 nuo 8,08 kv. m), un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 34,16 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė teismo praÅ¡o pripažinti 2012-09-07 Å¡io buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7KV-4001 III-čios dalies 3.2.1. punktÄ , kuriame nurodyta, kad pirkėjo Nr.1, t.y. atsakovo P. B. mokama kainos dalis – 20500 Lt, negaliojančiu, o 3.2.2.p., kuriame nurodyta, kad pirkėjo Nr. 2, t. y. ieÅ¡kovės E. F., mokama kainos dalis – 20500 Lt pakeisti sekančiai:

„Pirkėjo 2, t.y. E. F., mokama kainos dalis - 41000 Lt“, ir šį butÄ /patalpÄ - butÄ su bendro naudojimosi patalpomis pripažinti ieÅ¡kovės, E. B. asmenine nuosavybe. Nustatyti, kad ieÅ¡kovė, per 60 mėnesių laikotarpį iÅ¡moka 3.617,34 Eur kompensacijÄ atsakovui kas mėnesį pervesdama į atsakovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ po 60,29 Eur. Atsakovas su šiais ieÅ¡kovės reikalavimais nesutinka. Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad minėta buto pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kuriÄ Å¡alys bendros dalinės nuosavybės teise įsigijo minėtÄ butÄ su bendro naudojimo patalpomis sudaryta (duomenys neskelbtini), t.y. prieÅ¡ Å¡alių santuokÄ , kuri sudaryta (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė teigia, kad sutartyje nurodyta neteisinga buto pirkimo- pardavimo kaina, nes pirkėjams buvo sumokėta 77000 Eur, iÅ¡ kurių 70 000 Lt sumokėjo jos tėvai, o 7000 Lt sumokėjo atsakovas, ir tai grindžia A. F. bei R. F. piniginių lėšų nuo sÄ skaitos nuraÅ¡ymo bankiniais dokumentais bei šių asmenų liudijimais teismo posėdyje. A. F. parodė, kad jis iÅ¡ savo sÄ skaitos buto (duomenys neskelbtini) pirkimui skyrė 30 000 Lt, R. F. 40 000 Lt, atsakovas P. B. 7000 Lt. IÅ¡tirti byloje įrodymai, t.y. banko dokumentai patvirtina aplinkybę, kad prieÅ¡ buto  pirkimo- pardavimo sutarties 2012-09-07 sudarymÄ 2012-09-06 iÅ¡ A.

F. sÄ skaitos UAB Medicinos banke iÅ¡mokėta užsienio valiuta 8900 Eur (30792,92 Eur); iÅ¡ R. F. sÄ skaitos Å¡iame banke 2012-09-07 iÅ¡mokėta 12700 Lt ir 3000 Lt, iÅ¡Â AB Ūkio banko Panevėžio filialo 2012-09-05 iÅ¡mokėta 20600 Lt (b. l. 31-34), tačiau byloje nepateikti jokie įrodymai patvirtinantys, kad bÅ«tent Å¡ios ieÅ¡kovės tėvų piniginės lėšos buvo skirtos ieÅ¡kovei E. F. (po santuokos B.) buto įsigijimui, kuris įformintas ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrÄ ja daline nuosavybe. R.

F. paliudijo, kad skolino atsakovui P. B. 20 000 litų Å¡io buto įsigijimui, iÅ¡ kurių jis 10 000 grÄ Å¾ino, ir tai patvirtina byloje iÅ¡tirtas banko mokėjimo dokumentas, taip pat paaiÅ¡kino, kad atsakovas P. B. buto įsigijimui skyrė 17 000 Lt. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad butas buvo įsigytas už 77 000 Lt, iÅ¡ kurių 70 000 buvo mokėta jos tėvų lėšomis, o 7000 Lt atsakovo P. B., tačiau reikalavime praÅ¡o pripažinti, kad jos mokama kainos dalis - 41000 Lt. Eilę kartų tikslinant ieÅ¡kinį nereiÅ¡kė reikalavimo dėl buto kainos pakeitimo, bet paliko reikalavimÄ , kuriame nurodo, kad bÅ«tent ji sumokėjo 41 000 Lt už butÄ .

IeÅ¡kovė nurodo, kad  sudarant buto pirkimo- pardavimo sandorį suklydo, nes tuo metu laukėsi kÅ«dikio, norėjo su atsakovu sudaryti santuokÄ , sutiko su atsakovo P. B. praÅ¡ymu butÄ pirkti bendron nuosavybėn, ir pasirašė sutartį neatsižvelgdama į tai, kad sutartyje buvo nurodyta, kad su atsakovu už butÄ sumoka lygiomis dalimis, t. y. po 20500 Lt, nesuprato tokio veiksmo teisinių pasekmių. Byloje iÅ¡tirti įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas P. B. iki santuokos sudarymo dirbo užsienyje- PrancÅ«zijoje ir Norvegijoje, kur gaudavo darbo užmokestį, taip pat  ieÅ¡kovė nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis gaudavo pajamas  už parduodamus automobilius, su kuriais grįždavo iÅ¡ užsienio į LietuvÄ Â ir juos parduodavo.

Atsakovo P. B. įdarbinimo užsienyje dokumentuose nurodyta, kad jis buvo įdarbintas terminuotai darbo sutarčiai 2010-09-20, vynuogių derliaus rinkėju, nurodomas mokėtas avansas 200 Eur,  darbo užmokestis atskaičius mokesčius 566 Eur, 889,34 Eur; 2011-08-09 terminuotai darbo sutarčiai, mokėtas avansas 421,34 Eur, mokėtinas darbo užmokestis atskaičius mokesčiu 554,40 Eur, 180Eur, avansas 148 Eur, mokėtinas darbo užmokestis 117,10Eur ,ir kiti panašūs atlygiai (b. l. 12-36). P. B. terminuotas indėlis pagal 2013-03-23 sutartį AB „Swedbank“ sudarė 9000Lt. 2013-03-23 mokėjimo nurodymu P. B. pervedė R.

F. 10 000 LT. 2010-08-03 E. F. pirko valiutÄ â€“ už 11500,00NOK buvo iÅ¡mokėta 4879,56 Lt . Å is dokumentas patvirtina, kad atsakovas turėjo lėšas užsienio valiuta, kuriomis disponavo ieÅ¡kovė, nes ieÅ¡kovė nenurodė iÅ¡ kur buvo gautos Å¡ios lėšos užsienio valiuta, ir yra pagrindas tikėti, kad tai buvo atsakovo piniginės lėšos, nes nuo metu atsakovas dirbo užsienyje, ir jie draugavo, kartu gyveno iki santuokos, kaip buvo nurodyta, pas atsakovo senelius (b. l. 37-40).

IeÅ¡kovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovas vykdavo į NorvegijÄ , į Å¡iÄ Å¡alį jie buvo iÅ¡vykę ir abu kartu, taip pat buvo iÅ¡vykę atostogauti į PrancÅ«zijÄ . Atsakovo motina iÅ¡ Norvegijos atsiųsdavo pinigų į jos sÄ skaitÄ apie 2011-2012 metus todėl, kad atsakovas nenorėjo turėti bankinių reikalų, pamesdavo bankų korteles. Å ios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovės ir atsakovo bendro gyvenimo momentus iki jų santuokos, taip pat tai, kad piniginėmis lėšomis juos rėmė atsakovo motina, pervesdama pinigines lėšas ieÅ¡kovei.

Atsakovo P. B. sÄ skaitos banke iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad iki Å¡alių santuokos, t.y. 2012-01-01 - 2012-12-31 buvo atliekamos finansinės operacijos tarp jo ir ieÅ¡kovės (b. l. 67 II t.). Aplinkybę, kad atsakovas iki santuokos sudarymo su ieÅ¡kove turėjo piniginių lėšų patvirtina ir jo įsigytas 2009-12-17 ir 2011-11-22 pirkimo- pardavimo sutartimis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Å ios iÅ¡tirtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iki Å¡alių santuokos sudarymo disponavo piniginėmis lėšomis, vykdė finansines operacijas, tame tarpe pervedė R.

F. 10 000 Lt, t.y. dalį pasiskolintų lėšų buto įsigijimui, tai  paliudijo pati R. F.. Å ie iÅ¡tirti įrodymai leidžia tikėti, kad atsakovas P. B. turėjo piniginių lėšų buto ½ dalies buto įsigijimui už 20 500 Lt., taip pat ir jų pasiskolindamas iÅ¡ R. F., kuri kaip jau minėta paliudijo, kad atsakovas buto pirkimui panaudojo 17 000 litų. Nors ieÅ¡kovė ir nurodo, kad butas buvo nupirktas už 77 000 litų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė, ieÅ¡kinio reikalavimuose dėl buto pirkimo- pardavimo sandorio dalies panaikinimo, ir pripažinimo buto jos asmenine nuosavybe, nurodo, buto pirkimo kainÄ Â 41 000 Lt, t.y. buto pirkimo- pardavimo kainos neginčija.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 straipsniai) Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, ne kartÄ yra pasisakęs, kad įrodinėjimo procese teismas gali pripažinti faktÄ Ä¯rodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, t. y. įvertinus ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , susiformuoja jo įsitikinimas to fakto buvimu;

įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ ; iÅ¡vadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo teismas daro remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį savo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Byloje ištirtas banko mokėjimo pavedimas ir liudytojos R. F. parodymai, patvirtina aplinkybę, kad E. F. jos senelis (R. F. tėvas) Š. A. 2013-08-20 mokėjimo nurodymu pervedė 10 000Lt (b.l.37) t.y. jau po buto įsigijimo, kuriuos kaip nurodo ieškovė ir liudytoja R. F. ieškovė panaudojo buto įrengimui, tačiau eilę kartų tikslinant ieškinį ieškovė nereiškė reikalavimo susijusio dėl išlaidų buto pagerinimui. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad butas buvo įrengtas jos tėvo A.

F. darbu , ir jos senelio Šileikos dovanotomis lėšomis , taip pat ji pirko stalÄ su kėdėmis už 760 Lt ir sofÄ už 575 Lt; atsakovas pirko rÅ«bų spintÄ , stalÄ su kėdėmis, praustuvÄ ir spintelę, klozetÄ su dangčiu, virtuvės baldus, Å¡aldytuvÄ , maiÅ¡ytuvÄ , santechnikÄ , orkaitę, kaitlentę, skalbimo maÅ¡inÄ , radiatorių, gartraukį, plautuvę, torÅ¡erÄ , lempÄ , fotelį ir kavos staliukÄ , iÅ¡ viso už 18300 Eur. Nurodo, kad Å¡ie daiktai yra nusidėvėję, nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas reikalavimų dėl Å¡ių daiktų padalinimo nereiÅ¡kia.

Å i ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė apie atsakovo nupirktus baldus ir buities bei buto įrengimui skirtus daiktus taip pat patvirtina, kad atsakovas disponavo piniginėmis lėšomis, ir  teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turėjo 21500 Lt nurodytų buto pirkimo- pardavimo sutartyje , sumokėti už ½ dalį Å¡alių įsigyjamo buto. IeÅ¡kovė nurodo, kad buto pirkimo- pardavimo sandorį sudarė suklydimo įtakoje. Pagal LR CK 1.90 str. 1 d., iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį.

Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (LR CK 1.90 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad suklydimas -tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008).

Vertinant, ar suklydimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. S K-S-97 4/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005).

Suklydimas laikomas esminiu, kai buvo suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis. <...> Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio Å¡alies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju Å¡alies suklydimo negalima pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011).

Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus jo tokio veiksmo teisinus padarinius; abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

IeÅ¡kovė teigia , kad ji suklydo sudarydama buto pirkimo- pardavimo sandorį, pagal kurį įsigijo su atsakovu  po ½ dalį buto bendros dalinės nuosavybės teise, bÅ«dama nėščia, norėdama susituokti su atsakovu, paklusdama jo praÅ¡ymui butÄ Â pirkti bendrai, nesuprasdama tokio sandorio teisinių pasekmių. IÅ¡tyrus byloje įrodymus teismas vertina, kad  ieÅ¡kovė bÅ«dama normaliai atidi įvertino situacijÄ , žinojo tikrÄ jÄ Â sandorio sudarymo situacijÄ , turėjo įvertinti rizikos rezultatÄ ; taip pat ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytos buto pirkimo- pardavimo sutarties nėra pagrindo pripažinti sudarytos suklydimo įtakoje taip pat ir dėl to, kad kaip pati ieÅ¡kovė nurodo atsakovas mokėjo butÄ Ä¯sigyjant 7000Lt, o liudytoja  jos motina R.

F. nurodė, kad atsakovas už butÄ yra sumokėjęs 17 000 Lt. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė buto pirkimo- pardavimo sandorį sudarė suklydimo įtakoje. Taip pat pažymėtina, kad minėtos buto pirkimo- pardavimo sutarties IX dalyje nurodyta, kad sudaryto sandorio prasmė ir pasekmės sutarties Å alims iÅ¡aiÅ¡kintos ir, kad Å¡i sutartis Å alių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valiÄ bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasiraÅ¡yta.

Å ios sutarties 9.2 p. taip pat nurodyta, kad Å¡alys pareiÅ¡kia, kad sandorio sudarymo metu Å¡alims nėra susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių Å¡alys buvo priverstos sudaryti sandorį joms nenaudingomis sÄ lygomis(LR CK 1.91 str. turinys ir pasekmės Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintos).Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti 2012-09-07 sudarytos pirkimo- pardavimo sutarties 3.2.1 p. negaliojančiu ir pakeisti 3.2.2 p., kad pirkėjo 2, t.y. E. F., mokama kainos dalis - 41 000 Lt., bei pripažinti butÄ Â Â ieÅ¡kovės nuosavybe bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 3617,34 Eur kompensacijÄ , jÄ iÅ¡mokant per 60 mėnesių, nes , teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus(CPK 178 str.).

IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK93 str.2d.).IeÅ¡kovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ , Å¡iuo atveju ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies ir prieÅ¡ieÅ¡kinį visiÅ¡kai iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina žyminis mokestis: už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo 41 Eur; už turto padalijimÄ (motociklo) 21 Eur; už iÅ¡laikymo vaikui priteisimÄ 68,40 Eur; už iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimÄ 20 Eur; iÅ¡ viso 150,40 Eur (CPK 93,96 str. str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteiktos ieÅ¡kovei iÅ¡laidos pagal Å¡ios institucijos pateiktÄ pažymÄ sudaro 590,34 Eur (b. l. 81). Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, likusioje dalyje ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 1/3 dalis šių iÅ¡laidų, t.y. 196,78 Eur (CPK 98 str.).Atsakovas byloje pateikė advokato iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, pagal kuriuos atsakovo iÅ¡laidos advokato pagalbai sudaro 1210 Eur.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tačiau pažymėtina, jog Rekomendacijos nustato ne tik maksimalius priteistinus dydžius, tačiau kartu įtvirtina priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus (2 p.), tarp kurių yra ir bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, turto ar pinigų sumų dydis (priteistinų ar ginčijamų) ir kita.

Be to, visais atvejais nagrinėjant klausimÄ dėl iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme priteisimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas įvertindamas, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas visiÅ¡kai, bei vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, kylančiu iÅ¡Â ieÅ¡kovės Å¡eimos padėties- viena auginanti nepilnametį vaikÄ , bei į jos turtinę padėtį, kuriÄ Ä¯vertinus ieÅ¡kovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, iÅ¡Â ieÅ¡kovės atsakovui priteistinÄ advokato pagalbai apmokėti sumÄ nustato 300 Eur.

Teismas Å¡ioje byloje turėjo 18,06 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, 1/3dalis Å¡ių iÅ¡laidų , t.y. 6,02 Eur valstybei priteistina iÅ¡ atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.Panaikinti E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, (duomenys neskelbtini) apskaitos akto (duomenys neskelbtini) įraÅ¡Ä dėl ieÅ¡kovės E. B. ir atsakovo P. B. kaltės. Po bažnytinės santuokos apskaitos akto CMS panaikinimo ieÅ¡kovei  E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – B., atsakovui, P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę – B..

Nustatyti nepilnametės L. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su jos motina E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra L. B. tokiÄ bendravimo tvarkÄ : 1.Atsakovas P. B. bendrauja su nepilnamete dukra L. B. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ sekmadienį nuo 9 val. iki 21 val., pasiimant dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos arba iÅ¡ kitos su ieÅ¡kove E. B. suderintos vietos;

2. Per  nepilnametės dukros L. B. gimtadienį atsakovas P. B. bendrauja su dukra papildomai 1 dienÄ per gimtadienį arba iki/ar po gimtadienio, bet ne anksčiau/vėliau kaip 2 dienos iki/po gimtadienio;3. Nepilnametei dukrai L. B. sulaukus mokyklinio amžiaus ir pradėjus lankyti mokymo įstaigÄ , atsakovas P. B. su dukra bendrauja pusę rudens, žiemos, pavasario atostogų. Atsakovas P. B. ir ieÅ¡kovė E. B. iÅ¡ anksto tarpusavyje suderina bendravimo dukros atostogų metu laikÄ . Tais atvejais, kai rudens, žiemos, pavasario atostogos sutampa su 2.1 p. nustatyta bendravimo tvarka, atsakovas P. B. bendrauja su dukra pagal 2.1 p. nustatytÄ tvarkÄ ir pusę likusių atostogų dienų;

4. Nepilnametei dukrai L. B. sulaukus mokyklinio amžiaus ir pradėjus lankyti mokymo įstaigÄ , atsakovas P. B. su dukra bendrauja pusę vasaros atostogų (t. y. 45dienas), ieÅ¡kovei E. B. ir atsakovui P. B. iÅ¡ anksto tarpusavyje suderinant konkretų laikÄ ; 5. Atsakovas P. B. su nepilnamete dukra L. B. praleidžia neporinių metų Å v. Kalėdas bei porinių metų Å v. Velykas; 6. Atsakovas P. B. su nepilnamete dukra L. B. bendrauja ieÅ¡kovės E. B. atostogų metu, jei ieÅ¡kovė E. B. iÅ¡vyksta iÅ¡ savo gyvenamosios vietos be dukros L.

B., bei ieÅ¡kovės E. B. ligos laikotarpiu;7. Esant iÅ¡reikÅ¡tam nepilnametės dukros L. B. norui, ieÅ¡kovė E. B. įsipareigoja netrukdyti atsakovui P. B. papildomai nuo grafiko bendrauti su dukra;8. IeÅ¡kovė E. B. įsipareigoja nedelsiant informuoti atsakovÄ P. B. apie nepilnametės dukros L. B. gyvenamosios vietos adreso ir/ar kitų kontaktinių duomenų pasikeitimus.Priteisti iÅ¡ atsakovo, P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai, L. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 190 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo į teismÄ dienos, t. y. 2016-06-23 iki dukros L.

B., gimusios (duomenys neskelbtini) pilnametystės. Priteisti iÅ¡ atsakovo, P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai, L. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2016-04-30 iki 2016-06-23, skaičiuojant už kiekvienÄ mėnesį po 170,- Eur iÅ¡ viso 306,- Eur. Transporto priemonę - motociklÄ SUZUKI, VS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise. Priteisti iÅ¡ atsakovo P. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) kompensacijÄ ieÅ¡kovei E. B. už ½ dalį motociklo SUZUKI, VS, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimo dalį dėl priteisto iÅ¡laikymo L. B. gimusiai 2014-06-17, vykdyti skubiai.Priteisti iÅ¡ atsakovo P. B. valstybei: 150,40 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų 40 ct) žyminį mokestį; 6,02 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 2 ct) teismo turėtas iÅ¡laidas susijusias su procesinių dokumentų byloje įteikimu (Å¡ios sumos turi bÅ«ti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660), 196,78 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 78 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas (Å¡i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja             Sigita Bružienė