be2e8a66-7364-4381-ae2a-103dcba5d424 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr

Pranešėja Eugenija Morkūnienė                                                   Civilinė

byla Nr. 2A-179-159/2011

Teisėja Erinija

Kazlauskienė                                                         (Proceso

2-06-3-08889-2009-5)

                                                                                                     Â

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                           14.7.; 14.3.; 15.3.2; 121.21; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės,

Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovui R. S., atsakovės atstovėms Gretai Sakalauskienei ir advokatei

Mirandai Kunickienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės UAB „Gredeka“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-730/2010 pagal ieÅ¡kovo R. S. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Gredeka“ dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo, skyrimo pripažinimo neteisėta ir panaikinimo ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo,

n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas R. S. 2009-08-07 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, 2009-11-12 ieÅ¡kinį patikslino. TeismÄ prašė:

1. Panaikinti neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo, pritaikant Lietuvos Respublikos DK 128 straipsnio

1 dalį.

2. Sumokėti iÅ¡eitinę kompensacijÄ ir vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

3. Priteisti iš atsakovės UAB „Gredeka“  20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4. Priteisti iš atsakovės UAB „Gredeka“  36 069,60 Lt neišmokėto darbo užmokesčio.

5. Priteisti iš atsakovės UAB „Gredeka“ bylinėjimosi išlaidas, 55,18 Lt už vertimo paslaugas,

400 Lt už procesinių dokumentų parengimÄ .

6. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Gredeka“ 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už  priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad 2008-05-19 dirbo pas atsakovę staliumi dailide pagal neterminuotÄ darbo sutartį su nustatytu 911 Lt darbo užmokesčiu per mėnesį ir 180 Lt per dienÄ dienpinigių komandiruotės metu. Per visÄ darbo laikotarpį buvo keturiose komandiruotėse Å vedijoje. Vadovaujantis Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 116 „Dėl kompensuojamų iÅ¡mokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ užsienio komandiruočių iÅ¡laidos apskaičiuojamos už faktiÅ¡kai iÅ¡bÅ«tÄ užsienyje laikÄ . Visi apskaičiavimai atlikti vadovaujantis atsakovės UAB „Gredeka“ pateiktais banko iÅ¡raÅ¡ais bei kasos iÅ¡laidų orderiais, ieÅ¡kovo turimais kelionės bilietais, jais remiantis nustatyta komandiruočių trukmė. UAB „Gredeka“ pateikti įsakymai dėl komandiruočių neatitinka tikrovės, darbdavys norėdamas pasisavinti priklausančius dienpinigius, pateikė nebÅ«tų įsakymų dėl komandiruočių skaičių, su įsakymais ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas. Atsakovė

ieÅ¡kovui nesumokėjo 24 660 Lt už darbÄ komandiruočių metu. IeÅ¡kovas R. S. komandiruočių metu dirbo Å¡eÅ¡tadieniais, tačiau

darbdavys nepildė darbo laiko apskaitos žiniaraščių, už darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais darbdavys neatsiskaitė. Ludytojas T. M. dirbęs kartu su ieÅ¡kovu tas aplinkybes gali patvirtinti. Per visÄ komandiruotėse buvimo laikÄ dirbo 40 Å¡eÅ¡tadienių, už juos pagal DK 194 str. 1 d. mokama ne mažiau kaip dvigubai darbuotojo darbo užmokesčio. IeÅ¡kovo apskaičiavimais atsakovė ieÅ¡kovui liko skolinga už darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais 4 029,60 Lt.

Atsakovės UAB „Gredeka“ pateikti kasos išlaidų orderiai Nr. 37 Nr. 38 dėl 3 780 Lt ir dėl 3

600 Lt ieÅ¡kovui kelia abejonių, ginčijama suma – 7 380 Lt. IeÅ¡kovo apskaičiavimais atsakovė jam už darbÄ yra skolinga iÅ¡ viso 36 069,60 Lt.

IeÅ¡kovo paskutinės komandiruotės metu 2009-06-21 įmonės atstovas K. S. Froslidos mieste, Å vedijoje, prašė ieÅ¡kovui nenaudingomis sÄ lygomis perraÅ¡yti darbo sutartį. IeÅ¡kovui nesutikus, pranešė, kad yra atleistas iÅ¡ darbo ir gali vykti į namus ir kad atsakovė su juo atsiskaitys Klaipėdoje. Grįžęs į KlaipėdÄ , negalėjo prisiskambinti atsakovės buhalterei. UAB „Gredeka“ direktorei registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė pretenzijÄ ir prašė jį atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 128 str. 1 d., nes ieÅ¡kovui daugiau kaip du mėnesius nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis.

2009-06-23 aktÄ pasirašę darbuotojai K. S. ir Z. V. ieÅ¡kovui nežinomi darbuotojai, galbÅ«t tik įdarbinti, tačiau su ieÅ¡kovu nedirbo.

T. M. pranešė ieškovui R. S., kad direktorius ir T. M. prašė pasirašyti akte, jame teigiama, kad R. S. darbo vietoje buvo išgėręs. T.

M. nesutikus akte pasiraÅ¡yti, 2009-06-22 darbdavys surašė aktÄ apie ieÅ¡kovo

R. S. neatvykimÄ Ä¯ darbÄ .

Darbdavys, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas, pažeidė sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus ne tik apÅ¡meiždamas ieÅ¡kovÄ , bet ir bandydamas sumenkinti jį kitų darbuotojų akivaizdoje, sugadinti jo reputacijÄ bei galimybę ateityje gauti kitÄ darbÄ . Dirbo sÄ Å¾iningai, neturėjo jokių nusižengimų ir nuobaudų, laukė iÅ¡

darbdavio darbo užmokesčio, nes nuo 2009 m. sausio mėnesio iki birželio į jo sÄ skaitÄ darbo užmokesčio pervedimų nebuvo.

Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patyrė iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl teismo prašė jam iÅ¡ atsakovės priteisti 20 000 Lt neturtinę žalÄ (t. 1, b. l. 185–188).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Pripažino R. S. atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 136

straipsnio 3 dalies 2 punktÄ nuo 2009-06-23 neteisėtu, panaikino R. S. 2009-06-23 UAB „Gredeka“ direktoriaus įsakymu (be

numerio) paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, pripažino, kad 2008-05-17 darbo sutartis Nr. 16, sudaryta tarp R. S. ir UAB „Gredeka“, nutraukta su R. S. nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Priteisė iÅ¡ UAB „Gredeka“ ieÅ¡kovo R. S. naudai: 1) dviejų mėnesių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ 2 125,62 Lt; 2) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-06-23 (nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos) iki 2010-06-23 imtinai (teismo sprendimo priėmimo dienos) apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio 12 849,42 Lt; 3) dirbusio penkių darbo dienų savaitės rėžimu po 50,37 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010-06-24 (sprendimo priėmimo dienos) iki Å¡io teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 4) 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; 5)    5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už 16 975,67 Lt priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme –2009-08-10 – iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; 6) 273,10 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iš R. S. UAB „Gredeka“ naudai 400 Lt patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš UAB „Gredeka“  valstybei 1 094,10 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu). Priteisė iš R. S. valstybei 4,20 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

Nurodė sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio priteisimo neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 1 062, 81 Lt vykdyti skubiai.

Pakeitė 2009-08-10 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (turto areÅ¡to akto Nr. 0309004502) – areÅ¡to UAB „Gredeka“ turtui taikymo mastÄ , ir nustatė, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės – 16 975,67 Lt areÅ¡tas, kitÄ nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliko nepakeistÄ . Ä®vykdžius sprendimÄ nurodė laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti.

Teismas, remdamasis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais, sprendime nustatė, kad ieÅ¡kovas            priimtas dirbti pas atsakovę 2008-05-19 staliumi dailide, sudaryta darbo sutartis 2008-05-17 Nr. 16. 2009-06-23 atsakovės įsakymu ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2009-06-23, kai darbuotojas Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis), nurodžius, kad ieÅ¡kovas 2009-06-23 atsisakė iÅ¡eiti į darbÄ ir nepateikė paaiÅ¡kinimo dėl padarytos pravaikÅ¡tos. 2009-06-23 atsakovės įsakymu darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta nuo 2009-06-23, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu bei 235 straipsnio 1 dalies 9 punktu. 2009-06-22 suraÅ¡ytas aktas be numerio, kad ieÅ¡kovas 2009-06-22 neatvyko į darbo vietÄ . 2009-06-23 suraÅ¡ytas aktas Nr. 1, kad ieÅ¡kovas 2009-06-23 nebuvo darbe, aktas pasiraÅ¡ytas direktorės pavaduotojo K. S., darbuotojų K. S., Z. V.. VSDFV duomenys apie atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo, nenurodant atleidimo pagrindo, pateikti 2009-06-23, nurodant atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ â€“ pravaikÅ¡tos, duomenys pateikti 2009-08-31. 2009-06-22 darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2009-06-22 dirbo. Nuo 2008-05-20

iki 2009-06-24 ieÅ¡kovas buvo siunčiamas į komandiruotes Å vedijoje. Z. V. ir K. S. į Å vedijÄ atvyko  2009-06-24.

Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – taikymo teismas sprendime konstatavo, jog atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu pagrindu yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK

10 straipsnio       1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ Å¡iurkščiu

darbo pareigų pažeidimu yra darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pripažino, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, jog ieÅ¡kovas 2009-06-22 ir 2009-06-23 visÄ darbo dienÄ nebuvo darbe. Nurodė, jog atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kino prieÅ¡taringai, pradžioje, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas už tai, kad neatvyko į darbÄ 2009-06-23, vėliau, kad už tai, jog ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ Â Â Â Â Â Â Â Â 2009-06-22. Be to, nurodė, kad liudytojų parodymai taip pat prieÅ¡taraujantys, nesudarantys pagrindo labiau tikėtinai iÅ¡vadai padaryti, kad ieÅ¡kovo nebuvo darbe 2009-06-22 ir 2009-06-23, negu iÅ¡vadai, kad jis darbe buvo. Dėl tokių aplinkybių teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės veiksmai, atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, nebuvo pakankamai sÄ Å¾iningi, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad įrodyta, jog ieÅ¡kovas nebuvo darbe 2009-06-22 ir 2009-06-23. Teismas, padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgė ir į tai, kad ginčo laikotarpiu, remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, pas atsakovę faktiÅ¡kai dirbo E. K., Å . M., tačiau atsakovė nesiėmė priemonių ginčo aplinkybes įrodinėti jų parodymais. Kadangi atsakovė neįrodė aplinkybės, kad 2009-06-22 ir 2009-06-23 ieÅ¡kovo nebuvo darbe per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), nenustatė, ar priežastys, dėl kurių neatvyko ieÅ¡kovas į darbÄ , buvo svarbios, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo teigti, kad 2009-06-22 ir 2009-06-23 ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir pripažino, kad atsakovė pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ , t. y. DK

35 straipsnio 1 dalies, 240 straipsnio 1 dalies, 238 straipsnio reikalavimus. Dėl Å¡ių priežasčių nusprendė panaikinti skirtÄ drausminę nuobaudÄ . Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad konfliktas tarp Å¡alių įvyko dėl darbo užmokesčio ir, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ieÅ¡kovo teisė gauti dienpinigius buvo pažeista, dėl to kilo konfliktas, su kuriuo susijęs ir drausminės nuobaudos skyrimas.

IeÅ¡kovui nepageidaujant grįžti į darbÄ , teismas vadovaudamasis DK 297 straipsnio 4 dalimi nusprendė priteisti iÅ¡ UAB „Gredeka“ ieÅ¡kovo R. S. naudai dviejų mėnesių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ 2 125,62 Lt.

Teismas taip pat pripažino, kad nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovas iš darbo atleistas DK 128 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kadangi remiantis byloje pateiktais įrodymais, dėl kurių objektyvumo ginčo byloje nėra, nėra pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, kad ieškovui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nebuvo mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Be to, nurodė, kad atsakovė pripažino, kad darbo užmokestį, kaip nurodyta lentelėje, gavo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas darbo santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo drausmės pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sÄ lygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Remdamasis tuo, pripažino, kad atsakovės neteisėti veiksmai – drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – paskyrimas neabejotinai sukėlė ieÅ¡kovui dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nestabilumo darbo santykiuose jausmÄ bei neužtikrintumÄ savo ateitimi.

Dėl teisės į dienpinigius, dėl mokėjimo už darbÄ poilsio dienomis, mokėjimo už darbÄ pagal kasos pajamų orderius Nr. 37 (3 780 Lt) ir Nr. 38 (3 600 Lt) iÅ¡ viso 7 380 Lt teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas, nors ir nurodė, kad ant kasos pajamų orderių yra ne jo paraÅ¡as, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų (raÅ¡ysenos ekspertizė nebuvo atliekama dėl to, kad teismui nustatytu terminu nepateikė laisvųjų raÅ¡ysenos pavyzdžių, neatvyko duoti eksperimentinių parašų pavyzdžių, nesumokėjo nustatyto dydžio užstato, todėl ekspertizė nebuvo atlikta), todėl pripažino Å¡iÄ aplinkybę neįrodyta ir šį reikalavimÄ atmetė.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl dienpinigių priteisimo, atsižvelgė į byloje esančius duomenis, į tarnybinės komandiruotės norminiais aktais apibrėžtÄ sÄ vokÄ , teismų praktikÄ , į Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį, į Darbo tvarkos taisykles, nustatė, kad ieÅ¡kovo darbo pripažinti tarnybinėmis komandiruotėmis nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kovui dienpinigių nepriteisė (t. 2, b. l. 152–161).

Atsakovė UAB „Gredeka“ 2010-07-26 padavė apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimo dalį dėl R. S. atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo R. S. ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė mano, kad teismas netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas.

Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai pripažino, jog nebuvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, todėl drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – paskirta neteisėtai. IeÅ¡kovas savavaliÅ¡kai neatvyko į darbÄ , darbo vietoje buvo neblaivus, sukėlė konfliktÄ , nepakluso tiesioginiams įmonės vadovo nurodymams,

savo dingimu iÅ¡ darbo vietos be pagrindo sukėlė panikÄ . Tokiais savo veiksmais R. S. kliudė įmonei tinkamai dirbti, Å¡iurkščiai pažeidė darbo

drausmę. Esant Å¡iurkščiam darbo drausmės pažeidimui net ir anksčiau teigiamai charakterizuojamas darbuotojas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo už vienkartinį pažeidimÄ , nesant svarbių argumentų, leidžiančių nukrypti nuo bendros taisyklės, įtvirtintas Darbo kodekso normomis.

Apeliantė nesutinka ir su priteista ieÅ¡kovui neturtine žala, mano, kad ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad patyrė iÅ¡gyvenimus ar fizinį skausmÄ ar kitaip jam pablogėjo sveikata, tačiau nepateikė jokių įrodymų ar patvirtinančių dokumentų apie kokių nors aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ ir jų tiesioginį ryšį su atsakovės UAB „Gredeka“ veiksmais.

Pirmosios instancijos teismas neatidžiai ir netinkamai įvertino įrodymus, todėl priėmė nepagrįstas iÅ¡vadas. Nesutinka su teismo sprendime nurodyta aplinkybe, jog ieÅ¡kovas grįžęs į LietuvÄ parašė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 128 straipsnio

1 dalį. IeÅ¡kovas tokio praÅ¡ymo nerašė ir jokiu kitu bÅ«du apie tai darbdaviui nepranešė. Atsakovė niekada netvirtino, kad            2009-06-22 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės vyko derybos, „tai ieÅ¡kovas faktiÅ¡ki dirbo...“, prieÅ¡ingai, atsakovė teigia, jog nurodė, kad 2009-06-22 ieÅ¡kovas buvo neblaivus ir bÅ«damas neblaivus darbo vietoje sukėlė didelį konfliktÄ . Drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo – taikė pagrįstai, nepažeidė įstatymų ir teisės aktų nustatytų reikalavimų (t. 3, b. l. 5–7).

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R. S. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimÄ palikti galioti, atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad teismas sprendime padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas panaikinti paskirtÄ nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo – ir pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui priklausančias iÅ¡mokas bei neturtinę žalÄ . Atsakovės atstovės prieÅ¡taringų parodymų, darbuotojų, tuo metu buvusių kitoje valstybėje, pasiraÅ¡yto akto apie ieÅ¡kovo nebuvimÄ darbe negalima vertinti kaip įrodymų, patvirtinančių faktÄ apie ieÅ¡kovo nebuvimÄ darbe. IÅ¡ ieÅ¡kovo nepareikalauta pasiaiÅ¡kinti dėl nebuvimo darbe, nes buvo darbe. Darbdavys neįrodė, jog ieÅ¡kovo darbe nebuvo visÄ darbo dienÄ be svarbių priežasčių, teismas pagrįstai pripažino atleidimÄ neteisėtu ir priteisė visas priklausančias iÅ¡mokas, susijusias su darbo santykiais.

Teismas pagrįstai priteisė neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo motyvu, jog ieÅ¡kovas neįrodė patyręs neturtinę žalÄ . Neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo neabejotinai padarė neturtinę žalÄ (t. 3, b. l. 13–14).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir

teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja

neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo – atleidimo iš darbo.

Apeliantės UAB „Gredeka“ teigimu, ieškovas S. S. šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, t. y. savavališkai

neatvyko į darbo vietÄ , darbo vietoje bÅ«damas neblaivus sukėlė konfliktÄ , nepakluso tiesioginiams įmonės vadovo nurodymams, savo dingimu iÅ¡ darbo vietos be pagrindo sukėlė panikÄ , todėl taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – yra pagrįsta ir teisėta.

Remiantis DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktu Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ). DK                 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali bÅ«ti konstatuotas tik esant Å¡ių sÄ lygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ); 2) darbuotojas neatvyksta į darbÄ be svarbių priežasčių.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2009-06-23 atsakovės įsakymu ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2009-06-23, kai darbuotojas Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis), už tai, kad ieÅ¡kovas 2009-06-23 atsisakė iÅ¡eiti į darbÄ ir nepateikė paaiÅ¡kinimo dėl padarytos pravaikÅ¡tos (t. 1, b. l. 12). Vėliau atsakovė aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ Â 2009-06-22 (t. 2, b. l. 148); 2010-02-25 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovas 2009-06-22 nedirbo (t. 2, b. l. 102). Taip pat nurodė, kad 2009-06-22 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės vyko derybos, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai dirbo. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismui niekada tokių aplinkybių netvirtino, tačiau 2010-02-25 teismo posėdžio metu užfiksuoti parodymai tai paneigia (t. 2, b. l. 104). Atsakovė pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nepareiÅ¡kė, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neatidžiai, netinkami įvertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

Atsakovė aplinkybę dėl ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ Ä¯rodinėjo remdamasi liudytojų parodymais, kurių, kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos, tuo metu nebuvo Å vedijoje. Atsakovė įrodinėja, jog ieÅ¡kovas darbe nebuvo 2009-06-23, tačiau liudytojai, pasirašę 2009-06-23 aktÄ Nr. 1, į Å vedijÄ atvyko tik 2009-06-24. Liudytojai K. S. ir Z.

V. teismo posėdžio metu parodė, kad nežino, ar ieškovas 2009-06-23 buvo darbe.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog atsakovės parodymai yra vienas kitam prieštaraujantys,

todėl pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo nebuvo darbe           2009-06-22

ir 2009-06-23. Taigi nenustačius, jog ieškovo 2009-06-22 ir 2009-06-23 darbe nebuvo, nėra pagrindo ir teigti, kad buvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismui parodė, jog ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , nes 2009-06-22 buvo neblaivus ir darbo vietoje sukėlė konfliktÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į tokių veiksnių visumÄ , kaip darbo drausmės pažeidimo sunkumas, sukeltos pasekmės, darbuotojo kaltė, aplinkybės, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, bei į kitas aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių parodymus, sprendime pagrįstai nustatė, kad tarp Å¡alių konfliktas kilo dėl darbo užmokesčio.

Teisėjų kolegija sutinka su bylÄ nagrinėjusio teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis dėl tarp Å¡alių sudarytos kilnojamojo pobÅ«džio darbo sutarties ir kad ieÅ¡kovas neturi teisės gauti dienpinigius.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad atsakovė, ieÅ¡kovui R. S. paskirdama griežčiausiÄ nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo – nesivadovavo sÄ Å¾iningumo, protingumo principais ir griežčiausiÄ nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo – paskyrė vadovaudamasi subjektyviais veiksniais.

Apeliantė nurodė, kad formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , jei paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ .

Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, jog darbdavys pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ , t. y. DK 35 straipsnio 1 dalies, 240 straipsnio 1 dalies, 238 straipsnio reikalavimus. Atsakovė nepareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ nei žodžiu, nei raÅ¡tu, kad ieÅ¡kovas pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Teismas pažymėjo, jog Å¡io įstatymų reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Darbdavys nepareikalaudamas darbuotojo pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo prisiima galimų neigiamų padarinių rizikÄ , nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir jÄ ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes eliminuojančias galimybes taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rÅ«Å¡ies nuobaudÄ , kurias žinodamas darbdavys bÅ«tų kitaip iÅ¡sprendęs Å¡io darbuotojo drausminės atsakomybės klausimÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad toks pažeidimas turėjo tiesioginę įtakÄ sprendžiant drausminės nuobaudos parinkimo klausimÄ , todėl jis negali bÅ«ti pripažintas kaip formalus pažeidimas. Apeliantei (darbdaviui) neįrodžius Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, nėra pagrindo pripažinti teisėtu ir pagrįstu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Esant visoms iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui neteisėtai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, todėl jÄ pagrįstai panaikino.

Remdamasis DK

297 straipsnio 4 dalimi teismas, nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. IeÅ¡kovas nepageidauja grįžti į darbÄ , nes jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios darbo sÄ lygos, todėl vadovaujantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisė 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos – 2009-06-23 – iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliantė skunde neginčijo priteisto užmokesčio dydžio, todėl kolegija dėl jo nepasisako.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista neturtine žala.

Teigia, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių neturtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios

instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas darbo santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo drausmės pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sÄ lygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas, todėl dėl neteisėto atleidimo ieÅ¡kovas neabejotinai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nestabilumo darbo santykiuose jausmÄ bei neužtikrintumÄ savo ateitimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo sprendime iÅ¡dėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos iÅ¡vados sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog ieÅ¡kovas dėl atsakovės veiksmų patyrė neigiamas emocijas bei dvasinius iÅ¡gyvenimus. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. CK 6.250 straipsnyje, DK 248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta piniginė satisfakcija, ja siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį, dvasinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ , praradimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus nagrinėjamoje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais pripažintinus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, jų visumÄ ir dėl neteisėto atleidimo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 2000 Lt (CK 6.250 str. 2 d.).

Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                    Â

                                 Eugenija Morkūnienė

Kolegijos teisėjos                                                                   Â

                      Danguolė Martinavičienė

               Albina Pupeikienė