be2e6b04-3b0f-46e2-a7df-c011be855c2c · Klaipėdos apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-169-417/2021 Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00029-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.11.10; (S) 21.11.11 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2021-04-09 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkas Kęstutis LukoÅ¡ius 2021-01-11 nutarimu pripažino kaltu M. V. padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam 500 Eur dydžio baudÄ ir atėmė specialiÄ jÄ teisę (teisę vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių laikotarpiui. M. V. nubaustas už tai, kad jis 2020-10-31 23 val. 25 min. vairavo automobilį iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä iÅ¡ Vytauto gatvės paspaudė akceleratoriaus pedalÄ , taip padidindamas greitį, ir sukant į kairę pusę – į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę – automobilio galas pradėjo slysti Å¡onu, tuo sukeldamas padangų cypimÄ , ir didindamas greitį miesto ribose nuvažiavo tolyn.

Tokiais veiksmais sukėlė pavojų sau, kitų žmonių bei eismo saugumui, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9 punktų reikalavimus.

2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mai, iÅ¡nagrinėję administracinio nusižengimo bylÄ , įvertinę byloje surinktų duomenų visumÄ , 2021-04-09 nutartimi Institucijos 2021-01-11 nutarimÄ pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl M. V. skundo netenkino ir Institucijos nutarimÄ paliko nepakeistÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. M. V. (toliau – ir apeliantas) su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2021-04-09 nutartimi nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį – skundÄ tenkinti, panaikinti Institucijos 2021-01-11 nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ jam nutraukti.

Netenkinus minėto reikalavimo, apeliantas reiÅ¡kia alternatyvų reikalavimÄ â€“ nustačius, kad apelianto veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėtis, Institucijos nutarimÄ pakeisti ir administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , ir paskirti sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai įvertino faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas. 3.2.

Apeliantas pradėjo važiuoti ir sukti į kairę pusę užsidegus žaliam, o ne geltonam Å¡viesoforo signalui. Kad sankryžoje neužgestų automobilio variklis ir apeliantas nesutrukdytų kitiems eismo dalyviams, apeliantas Å¡iek tiek daugiau paspaudė akceleratoriaus pedalÄ . Apelianto vairuojamas automobilis, sankryžoje sukant į kairę pusę, Å¡onu neslydo (nežymiai slystelėjo), padangos necypė, jokių tyčinių chuliganiÅ¡kų veiksmų apeliantas neatliko, nesukėlė jokios grėsmės nei eismo dalyviams, nei eismo saugumui.

Esminis dalykas buvo tas, kad minėtÄ dienÄ buvo atsiradusi problema automobilio dujų iÅ¡metimo sistemoje (sugedo katalizatorius), todėl, pradedant važiuoti ir kai kada važiuojant, iÅ¡ iÅ¡metimo sistemos pasklisdavo dÅ«mai. Be to, dėl tos priežasties sankryžoje apeliantas stipriau paspaudė akceletoriaus pedalÄ , kad neužgestų automobilio variklis. Policijos pareigÅ«nai galėjo matyti iÅ¡ iÅ¡metimo sistemos sklindančius dÅ«mus, bet tai buvo dėl automobilio techninės bÅ«klės, o ne dėl apelianto kažkokių ypatingų veiksmų, kurie bÅ«tų pripažinti nusižengimu.

Kai apeliantas buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, jį apklausinėjo pareigÅ«nė S. Å . ir apeliantas jai pasakė, kad yra sugedusi jo automobilio iÅ¡metamųjų dujų sistema (katalizatorius). Kitas policijos pareigÅ«nas Å¡io apelianto paaiÅ¡kinimo galėjo negirdėti, nes jis atliko automobilio kratÄ . 3.3. Policijos pareigÅ«nai S. Å . ir P. V. pirmÄ kartÄ apie aplinkybes buvo apklausti 2021-03-16, t. y. po įvykio, dėl kurio apeliantas traukiamas administracinėn atsakomybėn, praėjus keturiems su puse mėnesio.

Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, akivaizdu, kad liudytojai įvykį prisiminė abstrakčiai, o detalių neprisiminė. Liudytojo P. V. parodymai neatitinka administracinio nusižengimo byloje esančių kitų įrodymų. Tačiau teismas vertindamas Å¡io liudytojo parodymus vertino netinkamai. Jo parodymus, kad apeliantas nesustojo prie Å¡viesoforo, teismas vertino kaip nereikÅ¡mingÄ klaidÄ , tačiau parodymus, kuriuose jis teigia, kad apeliantÄ sustabdžius policijos pareigÅ«nams jis nesakė, kad automobilis turi techninių gedimų, vertino kaip besÄ lygiÅ¡kai teisingus.

Kaip liudytoja apklausta policijos pareigÅ«nė S. Å . parodė, kad neprisimena, ar apeliantas sakė apie automobilio iÅ¡metamų dujų gedimÄ . O pirmosios instancijos teismas iÅ¡kraipė Å¡ios liudytojos parodymus ir juos savaip interpretavo, kad Å¡i liudytoja sakiusi, kad apeliantas apie automobilio gedimÄ policijos pareigÅ«nams nieko nesakė. 3.4. Policijos pareigÅ«nai, rinkdami administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , privalėjo suraÅ¡yti tarnybinius praneÅ¡imus iÅ¡ karto po įvykio ir nurodyti visas aplinkybes, susijusias su apeliantui inkriminuojamu administraciniu nusižengimu. 3.5.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog apelianto vairuojamo automobilio galas ne slydo, kaip nurodoma Institucijos nutarime ir skundžiamoje teismo nutartyje, o įvažiavus į sankryÅ¾Ä labai nežymiai slystelėjo, nors apeliantas nenaudojo nei rankinio stabdžio, nei atliko kokius nors kitokius neleistinus veiksmus. Bylos nagrinėjime dalyvavęs policijos pareigÅ«nas K. LukoÅ¡ius, kuris nagrinėjo apelianto administracinio nusižengimo bylÄ ir priėmė nutarimÄ , apelianto vairuojamo automobilio galo slystelėjimÄ teismo posėdžio metu įvardijo „krÅ«ptelėjimu“, „šiek tiek suvingiavimu“. 3.6.

Objektyviausiai ir nešališkai automobilio galo nedidelis slystelėjimas matosi vaizdo įraše. Tačiau šis automobilio nežymus slystelėjimas negali būti laikomas tyčiniu piktybiniu chuliganišku vairavimu. 3.7. Administracinio nusižengimo nutarime yra daromos nuorodos į KET 5 ir 9 punktus, nurodytos bendro pobūdžio taisyklės, būdingos apskritai kiekvienam vairuotojui, dalyvaujančiam eisme ir kiekvienam eismo atvejui. Tačiau nutarime nėra nurodyta nė viena aplinkybė, kuo konkrečiai pasireiškė apelianto tariamas pažeidimas.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad apeliantas pažeidė KET 81-98 punktų reikalavimus, nes, stovėdamas prie raudono Å¡viesoforo signalo, kai pamatė, kad priekyje stovinčio automobilio vairuotojas pasisveikino, vienÄ akimirksnį įjungdamas ilgÄ sias Å¡viesas, apeliantas atkartojo tÄ patį ir pasisveikino su Å¡iuo vairuotoju, vienai akimirkai įjungdamas ilgÄ sias automobilio Å¡viesas. Taip pat pirmosios instancijos teismas laikė nustatytomis aplinkybėmis tai, kad apeliantas pažeidė KET 29 ir 166 punktus, nes į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant draudžiamam geltonam Å¡viesoforo signalui.

Pirmosios instancijos teismas laikė nustatyta ir įrodyta, kad apeliantas pažeidė tuos KET punktus, kurie nebuvo nurodyti nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime. Tokiu bÅ«du buvo akivaizdžiai pažeistos apelianto teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, už kÄ yra baudžiamas ir nuo kokių kaltinimų turi teisę gintis. Jeigu pirmosios instancijos teismas manė, kad apeliantas pažeidė ir kitus KET punktus, ne tik nurodytus nutarime, teismas privalėjo grÄ Å¾inti administracinę bylÄ Institucijai naujo protokolo suraÅ¡ymui.

Taigi pirmosios instancijos teismas išėjo už priimto nutarimo ribų. 3.8. ApibÅ«dinant subjektyviuosius chuliganiÅ¡ko vairavimo požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia. Å io administracinio teisės pažeidimo sudėties bÅ«tinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. Apeliaciniame skunde analizuojama teismų praktika, kurioje analizuojami chuliganiÅ¡koms paskatoms bÅ«dingi asmenų veiksmai. Tačiau apeliantas nuo pat pradžių nuosekliai ir nuoÅ¡irdžiai nurodė, kad akceleratoriaus pedalÄ stipriau nuspaudė ne dėl nepagarbos kitiems asmenims, ypač policijos pareigÅ«nų akivaizdoje, demonstravimo, ne dėl savo iÅ¡skirtinumo demonstravimo ar kitų chuliganiÅ¡kų paskatų, o dėl to, kad, esant automobilio techniniam gedimui, bijojo, jog neužgestų automobilio variklis sankryžoje.

Apeliantas nesukėlė jokio pavojaus nei kitų asmenų, nei savo saugumui. Dėl stipresnio akceleratoriaus nuspaudimo nekilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai bÅ«tų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir pan. 3.9. Apeliantas pripažįsta, kad vairavo automobilį esant iÅ¡metamųjų dujų sistemos gedimui, dėl to stipriau paspaudė akceleratorių. Pripažįsta ir tai, kad akimirkai įjungė ilgÄ sias Å¡viesas, pasisveikindamas su kitu vairuotoju.

Todėl, apelianto vertinimu, jo veiksmuose galėtų būti įžvelgiami šie pažeidimai ir taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, bet ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ nutartį nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, skundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nagrinėjamu atveju yra visi bÅ«tinieji ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET bÅ«tent dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui, todėl M. V. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ â€“ chuliganiÅ¡kai vairavęs transporto priemonę.

7. Apeliaciniame skunde M. V. iÅ¡ esmės ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodo, kad pradėjo važiuoti ir sukti į kairę pusę užsidegus žaliam, o ne geltonam Å¡viesoforo signalui. Kad sankryžoje neužgestų automobilio variklis ir jis nesutrukdytų kitiems eismo dalyviams, Å¡iek tiek daugiau paspaudė akceleratoriaus pedalÄ , tačiau vairuojamas automobilis, sankryžoje sukant į kairę pusę, Å¡onu neslydo (nežymiai slystelėjo), padangos necypė, jokių tyčinių chuliganiÅ¡kų veiksmų apeliantas neatliko, nesukėlė jokios grėsmės nei eismo dalyviams, nei eismo saugumui.

8. Apygardos teismas atmeta Å¡iuos apelianto argumentus kaip prieÅ¡taraujančius administracinio nusižengimo byloje esančiai įrodymų visumai. Pirmiausia, nors, kaip nurodo apeliantas, važiavimas per draudžiantį eismÄ Å¡viesoforo signalÄ nei Institucijos protokolu, nei nutarimu jam nebuvo inkriminuotas, ir administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pasak apelianto, iÅ¡plėtė kaltinimÄ , kurio ribos buvo apibrėžtos Institucijos protokolu ir nutarimu, apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos apeliantui neinkriminuotÄ aplinkybę (važiavimÄ per sankryÅ¾Ä degant draudžiančiam eismÄ Å¡viesoforo signalui) nurodė tik motyvuojamojoje skundžiamos nutarties dalyje, Å¡i pirmosios instancijos teismo papildomai nurodyta aplinkybė neturėjo įtakos apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimui ir niekaip nepablogino apelianto padėties nagrinėjamu atveju, todėl tokios aplinkybės skundžiamo procesinio dokumento motyvuojamojoje dalyje nurodymas laikytinas ne jos inkriminavimu apeliantui, tačiau administracinio nusižengimo byloje objektyviais įrodymais patvirtintÄ , be kita ko, ir Å¡iÄ aplinkybę.

Apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , kad apeliantas per sankryÅ¾Ä važiavo degant leidžiančiam eismÄ (žaliam) Å¡viesoforo signalui. IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įraÅ¡o „Taurage 1_IP Camera2_Taurage 1_20201031232255_20201031232358_533479“ (b. l.

62) matyti, kad dar degant raudonam Å¡viesoforo signalui apelianto vairuojamas automobilis jau pradeda važiuoti ir įvažiuoja į sankryÅ¾Ä degant geltonam Å¡viesoforo signalui, o užsidegus eismÄ leidžiančiam (žaliam) Å¡viesoforo signalui, apeliantas tik iÅ¡važiuoja iÅ¡ sankryžos. AnalogiÅ¡ka situacija su apelianto ilgųjų Å¡viesų panaudojimu. Žibintų Å¡viesos perjunginėjimas yra vienas iÅ¡ KET 81 punkte numatytų įspėjamųjų signalų. Tolimosios žibintų Å¡viesos naudojamos Å¡iais atvejais: norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį (Å¡viesos perjunginėjamos) (KET 89 punktas), tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis tolimosiomis žibintų Å¡viesomis, iÅ¡skyrus KET 95 punkte numatytus atvejus (KET 94 punktas), taigi, iÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įraÅ¡o „Taurage 1_IP Camera2_Taurage 1_20201031232255_20201031232358_533479“ (b. l.

62) taip pat akivaizdžiai matyti ir administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pastebėta, nors Institucijos apeliantui ir neinkriminuota aplinkybė, kad apelianto žibintų Å¡viesų perjunginėjimas nepatenka į KET įtvirtintÄ baigtinį atvejų, kuriais galimas toks Å¡viesų perjunginėjimas, sÄ raÅ¡Ä . Apygardos teismas pažymi, kad ir Å¡i apylinkės teismo pastebėta aplinkybė neturėjo įtakos apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimui ir niekaip nepablogino apelianto padėties.

9. Apygardos teismas atmeta ir apelianto argumentÄ , kad tariamai jo automobilis neslydo Å¡onu, o tik nežymiai slystelėjo. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad automobiliui, kaip nurodo apeliantas, nežymiai slystelėjus, padangų žymės ant kelio neatsirastų. Tačiau iÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įraÅ¡o „Taurage 1_IP Camera1_Taurage 1_20201031232243_20201031232458_319481“ (b. l.

62) matyti akivaizdžios apelianto vairuoto automobilio padangų automobiliui slystant Å¡onu ant kelio paliktos žymės. Taigi Å¡i aplinkybė paneigia apelianto versijÄ , kad jis tariamai dėl automobilio techninio gedimo buvo priverstas stipriau akceleruoti, kad automobilis neužgestų. Be to, tokiÄ apelianto versijÄ , kad tariamai jo automobilis buvo sugedęs (sugedusi automobilio iÅ¡metamųjų dujų sistema), administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip apelianto gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti santykinai griežtos administracinės atsakomybės už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ .

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokios įvykių versijos apie tariamÄ automobilio gedimÄ patvirtinimui apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų nei administracinio nusižengimo fiksavimo metu suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , nei administracinio nusižengimo nagrinėjimo Institucijoje metu. Apelianto nurodoma versija apie tariamÄ jo automobilio gedimÄ ir tik dėl Å¡ios priežasties akceleruojamÄ per sankryÅ¾Ä važiuojantį automobilį apeliantas iÅ¡kėlė tik skunde pirmosios instancijos teismui.

Be to, kad apeliantas neminėjo automobilio gedimo, parodė ir kaip liudytojai apklausti abu policijos pareigÅ«nai, kurie 2020-10-31 fiksavo apelianto padarytÄ administracinį nusižengimÄ .

10. Apygardos teismas atmeta apelianto apeliaciniame skunde nurodytÄ argumentÄ , kad administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas policijos pareigÅ«no P. V. parodymus interpretavo, nes jis apklausiamas teisme, anot apelianto, nenurodė aplinkybės apie jo automobilio gedimÄ . IÅ¡ Tauragės apylinkės teismo 2021-03-16 informacinės pažymos (b. l. 34–49) nustatyta, kad kaip liudytojas apklausiamas P. V. nurodė: „jis (apeliantas) tikrai nieko nepasakojo apie gedimÄ .

Jokios kalbos nebuvo apie automobilio gedimÄ , mes su kolege kartu bendravome su pažeidėju“ (b. l. 47–48). Apygardos teismas pritaria administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas policijos pareigÅ«nų suinteresuotumas M. V. nubaudimu, tokių aplinkybių, kad galbÅ«t policijos pareigÅ«nai yra Å¡aliÅ¡ki ar apeliantÄ apkalba nurodydami faktinių byloje nustatytų neatitinkančias aplinkybes, nenurodė ir pats apeliantas, todėl nei administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais ir (ar) jais nesivadovauti.

Tuo labiau, kad tokie policijos pareigÅ«nų parodymai apie apelianto vairavimo manierÄ yra patvirtinti kitais objektyviais administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais (kaip minėta, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matosi akivaizdžios apelianto vairuoto automobilio padangų ant kelio paliktos žymės).

11. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Å iam nusižengimui konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET atitinkamų punktų reikalavimus iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius Å¡iuos bÅ«tinuosius Å¡io nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formÄ ir objektyviosios pusės požymius – veiksmus, chuliganiÅ¡kas paskatas.

ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu. Teismų praktikoje chuliganiÅ¡komis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas vieÅ¡ajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ar žmonių susibÅ«rimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų atžvilgiu ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sÄ moningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymÄ bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017), ir pan.

12. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės – vairavo automobilį iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä iÅ¡ Vytauto gatvės, paspaudė akceleratoriaus pedalÄ , taip padidindamas greitį, ir, sukant į kairę pusę – į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę, automobilio galas pradėjo slysti Å¡onu, tuo sukeldamas padangų cypimÄ , ir didindamas greitį miesto ribose nuvažiavo tolyn. Nors apeliantas įrodinėjo, kad tariamai tokia situacija susidarė dėl jo automobilio techninio gedimo, tačiau Å¡ie jo skundo argumentai yra atmesti.

Taigi apelianto veiksmai visiÅ¡kai atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotÄ chuliganiÅ¡kų paskatų apibrėžimÄ â€“ apeliantas, turėdamas žinoti KET 5 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti KET ir jų laikytis, 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, reikalavimus sÄ moningai pažeidė nurodytus KET punktus, t. y. taip parodydamas, kad aiÅ¡kiai negerbia visuomenėje privalomų elgesio taisyklių, sÄ moningai, įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä , paspaudė akceleratoriaus pedalÄ , taip padidindamas greitį, ir sukant į kairę pusę automobilio galas pradėjo slysti Å¡onu, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, toks apelianto elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai ir vertintinas kaip siekis dėl mažareikÅ¡mės dingsties (dėl pasirodymo prieÅ¡ kitus eismo dalyvius (prieÅ¡ kitoje sankryžos pusėje stovintį pažįstamÄ asmenį)) prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos.

Todėl tiek Institucija, tiek administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto veiksmus pripažino chuliganiÅ¡ku vairavimu.

13. Apeliantas apeliaciniame skunde, kaip minėta, be reikalavimo nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , yra pareiÅ¡kęs alternatyvų reikalavimÄ â€“ nustačius, kad apelianto veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėtis, Institucijos nutarimÄ pakeisti ir administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , ir paskirti sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ . Å is apeliacinio skundo reikalavimas netenkinamas.

14. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ANK nenumatytus kitus KET pažeidimus. Atsižvelgus į tai, kad apelianto veiksmuose yra nustatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis, nėra pagrindo apelianto pažeidimÄ perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį.

15. Esant iÅ¡dėstytiems argumentams konstatuotina, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2021-04-09 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o M. V. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2021-04-09 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ Â ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius