be2ac4a2-ba16-49cf-b7fe-a630cc2caae2 · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-316/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61156-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1; (S) 2.4.7 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 18 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei, Dainai Songailienei, nuteistajai M.

G., jos gynėjai advokatei N. L., nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms D. G., J. Å ., jų atstovui advokatui Modestui Å važui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių D. G. ir J. Å . skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus J.

Å . sveikatos sutrikdymo), nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių, pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus D. G. sveikatos sutrikdymo), ir jai skirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su nukentėjusiÄ ja D. G.. Nutrauktas procesas pagal civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos 2018 m. vasario 20 d. civilinį ieÅ¡kinį dėl 26,78 € turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės D. G. 2018 m. gegužės 15 d. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jos naudai iÅ¡ M. G. priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusi civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. J. Å . 2018 m. gegužės 15 d. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Priteista iÅ¡ M. G. valstybės naudai 293,54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ ir civilinę ieÅ¡kovę D. G., atlyginimo. Atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ ir civilinę ieÅ¡kovę J.

Å . patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 130 Eur atlyginimo iÅ¡ M. G. nepriteista. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. M. G. nuteista už tai, kad 2017 m. lapkričio 16 d., apie 20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, laiptinėje, tarp ketvirto ir penkto aukÅ¡tų, tyčia papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų prie nukentėjusiosios D. G., padarydama jai pirmo laipsnio abiejų akių ragenos ir junginės cheminį nudegimÄ , tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2. M. G. buvo kaltinta tuo, kad 2017 m. lapkričio 16 d., apie 20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, laiptinėje prie 12 buto tyčia papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų nukentėjusiajai J. Å . į veidÄ , padarydama jai abiejų akių ragenos cheminį nudegimÄ , sukėlusį smulkias pavirÅ¡ines erozijas ragenose, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė D. G. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir priteisti jos naudai 2 000 Eur neturtinės žalos bei nuteistajai paskirti 1 m. 1 mėn. laisvės apribojimo bausmę. 3.1 Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai neteisingai paskyrė per Å¡velniÄ bausmę.

Pažymi, kad teismas nustatydamas nuteistosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę „nukentėjusiosios rizikingÄ elgesį“ netinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl to padarė netinkamÄ iÅ¡vadÄ . Teigia, kad bylos medžiagoje, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nėra nurodyto jokio įrankio, pagalio (grindjuostės). Atkreipia dėmesį, kad nuteistoji siekdama suÅ¡velninti savo padėtį nurodo tokias aplinkybes, kurių jokie objektyvÅ«s duomenys nepagrindžia. 3.2 Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė BK 61 straipsnio 2 dalį ir netinkamai nuteistajai parinko bausmės dydį.

Nurodo, kad skiriamos bausmės dydis atsižvelgiant į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį skaičiuojamas nuo bausmės vidurkio, todėl nuteistajai skiriamos bausmės t. y. laisvės apribojimo bausmė turėjo bÅ«ti paskirta 1 metai ir 1 mėnuo. 3.3 Mano, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 100 Eur neturtinės žalos dydį nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai sumažino praÅ¡omÄ priteisti civilinį ieÅ¡kinį. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino jos senyvÄ amžių, sukeltÄ psichologinį diskomfortÄ . 2 Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė J.

Å . praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir pripažinti M. G. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl jos nežymaus sveikatos sutrikdymo), bei paskirti sankcijoje numatytÄ bausmę. 4.1 Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė tyčios buvimo. Pažymi, kad byloje nustatytos įvykio aplinkybės patvirtina faktÄ , jog nuteistoji aÅ¡arines dujas purÅ¡kė į buto vidų, suprato, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti pasekmės (neapibrėžtam žmonių skaičiui), nors galbÅ«t tiesiogiai apeliantei pasekmių sukelti nenorėjo, tačiau sÄ moningai joms leido atsirasti. 4.2 Teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad tarp M.

G. ir nukentėjusiųjų konfliktai vyksta nuolat ir ilgiau kaip 10 metų. Nurodo, kad nuteistajai buvo žinoma, kad D. G. gyvena kartu su apeliante. Pažymi, kad byloje yra nustatyti jos sužalojimai, o tai, apeliantės nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistajai purÅ¡kiant dujas, ji tiesiogiai dalyvavo įvykyje, o ne pasirodė jau papurÅ¡kus dujas. 3 Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės D. G., J. Å ., jų atstovas advokatas M. Å važas prašė skundus tenkinti, nuteistoji M.

G. ir jos gynėja advokatė N. Lanzbergienė prašė apeliančių skundus atmesti, prokurorė taip pat prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 4 Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių D. G. ir J. Å . apeliaciniai skundai atmestini. 5 Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. Å . apeliacinio skundo 6 Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai iÅ¡teisino. M. G.. 7 Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡teisinti M.

G. dėl veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvertinęs bylos įrodymus konstatuoja, jog apylinkės teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisykle, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, jų tarpusavio ryšį ir kaip visumÄ , todėl padarė pagrįstas iÅ¡vadas. 8 Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å i tyčinė veika objektyviai pasireiÅ¡kia kito žmogaus muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius. 9 Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog faktiniai bylos duomenys neleidžia spręsti, kad M. G., purkÅ¡dama dujas, bÅ«tų mačiusi apeliantę J. Å ., taip pat nenustatyta, jog M. G. žinojo, kad nukentėjusioji J. Å . yra bute, o D. G. Å¡aukiant, galėtų atbėgti jai į pagalbÄ . M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos metu neneigė, kad purÅ¡kė aÅ¡arines dujas netoli tos vietos, kur stovėjo nukentėjusioji D.

G. (I t., b. l. 161–164, 169–170, II t., b. l. 81–84). Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad nukentėjusiajai D. G. atidarius buto duris, M. G. su ja trumpai pasikalbėjus du kartus papurškė dujų. Taip pat nustatyta, kad M. G. purkšdama dujas nukentėjusiosios J. Š. nematė, jos šalia (prie laukinių buto durų ar laiptinės koridoriuje) nebuvo, o nukentėjusioji J. Š. atėjo greta nukentėjusiosios D. G. po to, kai M. G. baigė purkšti dujas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl to, ar M.

G. purÅ¡kė dujas po to, kai prie D. G. atbėgo nukentėjusioji J. Å ., skyrėsi. Pirmosios instancijos teisiamojo proceso metu, įvykio vietoje buvo tikrinami nukentėjusiųjų D. G., J. Å ., M. G. parodymai (II t., b. l. 102–112). Nukentėjusioji D. G. parodė, kad, kai kaltinamoji M. G. papurÅ¡kė dujas, tik tada jai už nugaros atbėgo nukentėjusioji J. Å . (II t., b. l. 107–110 ). Per akistatÄ nukentėjusioji J. Å . parodė, kad, kai ji atėjo į buto koridorių, buvo dÅ«mų kamuolys, jai pradėjo graužti akis, o D.

G. buvo susiėmusi už veido (I t., b. l. 181–182). Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. Å . teigė, kad, pribėgusi prie D. G., pajuto deginimÄ , aplink buvo dÅ«mų, migla, nurodė, kad nesuprato, ar pateko į dujų kamuolį, ar kaltinamoji purÅ¡kė į jÄ dujas tiesiogiai (II t., b. l. 88). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai kas paminėta, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nenustatyta M. G. tyčia, dujų balionėliu sužaloti nukentėjusiÄ jÄ J.

Å ., o už dėl neatsargumo padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ baudžiamoji atsakomybė nenumatyta. 10 Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir su jomis sutinka.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, dėl M. G. išteisinimo dėl nukentėjusiajai J. Š. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nesant šios veikos požymių (sudėties) – tyčios (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga. Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. G. apeliacinio skundo 11 Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, paskirdamas nuteistajai M.

G. laisvės apribojimo bausmę, neįvertino visų bausmės parinkimui svarbių faktinių aplinkybių buvimo, dėl to nuteistajai paskyrė per Å¡velniÄ bausmę, kuriÄ praÅ¡o griežtinti bei praÅ¡o priteisti 2 000 Eur neturtinę žalÄ . 12 BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni. 13 Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagÄ ir skundžiamÄ nuosprendį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai M. G. bausmę, nesilaikė pirmiau paminėtų įstatymo nuostatų ir dėl to jai paskyrė per Å¡velniÄ bausmę.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tiek ir kaltininko asmenybę apibÅ«dinančias bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvus, pagrindžiančius sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytos bausmės rÅ«Å¡ies – laisvės apribojimo bei Å¡ios bausmės termino parinkimÄ , su jais nesutikti kolegija neturi jokio pagrindo. 14 Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį nuteistajai M.

G. atsižvelgė į tai, kad jos padaryta viena tyčinė, baigta nusikalstama veika žmogaus sveikatai ir gyvybei priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad nuteistoji yra apeliantės kaimynė, vyresnio amžiaus, dirbanti (I t., b. l. 134–137, II t., b. l. 130–132), administracine tvarka nebausta, neteista (I t., b. l. 140–141).

Apeliantė savo skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – rizikingÄ nukentėjusiosios elgesį bei pažymi, kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nėra nurodyto jokio įrankio, pagalio (grindjuostės). Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu skundo argumentu ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad nagrinėjamoje byloje, nors apžiÅ«rai ir nebuvo pateiktas pagalys (grindjuostė), nuteistosios versija, kad jos nusikalstamus veiksmus lėmė grėsminga apeliantės reakcija į ketvirto aukÅ¡to aikÅ¡telės viduryje atsidÅ«rusį jos buto durų kilimėlį, t. y. nuteistajai su anÅ«ke einant pro Å¡alį, apeliantė atidarė duris, Å¡aukė, rėkė, pasiėmė pagalį (grindjuostę) ir ėjo artyn daužydama juo į grindis, nebuvo paneigta.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo kitų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių tokius nuteistosios ar nukentėjusiosios teiginius, o nesant galimybės racionaliomis priemonėmis paÅ¡alinti abejonių, abejonės pagrįstai buvo aiÅ¡kinamos nuteistosios naudai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. 15 BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimÄ , kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas M. G. parinkdamas bausmės dydį (trukmę) parinko bausmės dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bei nustatė įpareigojimÄ bausmės atlikimo metu nuteistajai nebendrauti su nukentėjusiÄ ja D. G. (BK 48 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). 16 Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgusi į M. G. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, į kaltės formÄ ir rūšį, į tai, kad ji nusikalto bÅ«dama anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, jog dirba bei į kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo atveju neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuteistajai už jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ parinkta laisvės apribojimo bausme ir jos trukme.

Taigi esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti iÅ¡vados, kad nuteistajai už jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apylinkės teismo paskirta Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ir dėl to neteisinga, todėl apeliantės praÅ¡ymas griežtinti bausmę nuteistajai atmestinas. 17 Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui civilinį ieÅ¡kinį.

Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (II t., b. l. 53). Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu iš M. G. apeliantei priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, su tuo nukentėjusioji nesutinka ir prašo jos ieškinį tenkinti bei priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 18 Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimu asmens sveikatai padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ , kÅ«no sužalojimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai. Taigi teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės. 19 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai netiesiogine tyčia sukeliamas skausmas, dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas, nepatogumas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, yra įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . 20 Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimÄ , neatsižvelgė į įstatymo nustatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kolegija, iÅ¡ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų motyvų, daro iÅ¡vadÄ , kad į visas aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės vertinant asmeniui nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo dėl nagrinėjamo įvykio jos patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ ir nepatogumus, atsižvelgė ir į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad apeliantė gydėsi dėl sukrėtimo, kad ji iki Å¡iol neatsigavo psichologiÅ¡kai, kad emocinė pusiausvyra dėl fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai.

Taigi apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes, įvertino žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, taip pat atsižvelgė į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei vadovavosi teismų praktika tenkinant tokio pobÅ«džio civilinius ieÅ¡kinius. Jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų atsižvelgęs, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir kurios pagrįstų didesnį patirtos neturtinės žalos dydį, apeliantė skunde nenurodė, todėl tenkinti apeliantės skundÄ nėra pagrindo. 21 Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio konstatuojamoje dalyje, 7 lapo, antroje pastraipoje padarė raÅ¡ymo apsirikimÄ nurodydamas nukentėjusiosios pavardę – D.

G., nors turėjo bÅ«ti D. G.. Å is apylinkės teismo nuosprendžio konstatuojamoje dalyje padarytas raÅ¡ymo apsirikimas iÅ¡taisytinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių D. G. ir J. Å . apeliacinius skundus atmesti. IÅ¡taisyti nuosprendžio konstatuojamoje dalyje, 7 lapo, antroje pastraipoje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ nurodant nukentėjusiosios pavardę – D.

G. vietoj D. G.. Kolegijos pirmininkas Boleslovas Kalainis Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas Zederštremas