be299faa-08e5-4aa3-aabb-2c267c919488 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. N1-2897-926/2014Teisminio proceso numeris Nr. 1-65-1-00005-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2.; 1.1.11.2.; 1.1.11.5; 1.1.11.7.; (S) 1.1.11.11.; 1.2.14.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.6. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2014 m. gruodžio 29 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Vingilė, sekretoriaujant Laurai JaruÅ¡aitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nukentėjusiajai G. P., jos atstovei pagal įstatymÄ â€“ civilinei ieÅ¡kovei R.

P., kaltinamajai D. Č., nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. Č. (J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, susituokusi, 10 kl. iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamÄ vietÄ ten pat, neteista,   kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., n u s t a t ė : kaltinamoji D.

Č. (J.) 2012-12-11 apie 18 val. vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie karjerų, veikdama kartu su dviem asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 93 str., su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 38 str., įžūliais veiksmais ir patyčiomis – asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, vienÄ kartÄ ranka sudavus nukentėjusiajai G.

P. per veidÄ , sugriebus nukentėjusiÄ jÄ už plaukų ir jÄ parklupdžius, reikalaujant jos atsipraÅ¡yti, po to tÄ sant nukentėjusiÄ jÄ už drabužių, D. Č. stumdė nukentėjusiÄ jÄ G. P., spardė jai į kojas bei ne mažiau Å¡eÅ¡is kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai G. P. į pilvÄ , kaklÄ , rankas ir veidÄ , daugiau nei kartÄ liepė nukentėjusiajai atsipraÅ¡yti asmens, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tuo metu kumščiu suduodama jai į galvÄ , po to liepė nukentėjusiajai G.

P. eiti link kelio Vilnius – Kaunas– Klaipėda viaduko ir asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, už rankos vedant nukentėjusiÄ jÄ , D. Č. eidama greta spjaudė nukentėjusiajai G. P. į plaukus, veidÄ , spardė nukentėjusiajai į kojas, bandydama jÄ pargriauti, o pargriovus nukentėjusiÄ jÄ , pagriebė jÄ už plaukų ir tempė link geležinkelio; po to, po viaduku, asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, vienÄ kartÄ kumščiu sudavus G.

P. į veidÄ , taip pargriovus ir gulinčiai mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯spyrus į kojÄ , o nukentėjusiajai G. P. atsistojus, asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, kumščiu sudavus nukentėjusiajai mažiausiai 20 smÅ«gių kumščiais ir gulinčiai įspyrus mažiausiai 10 kartų bei tÄ sant nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, taip bendrais veiksmais padarė G. P. poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame žaste, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ , be to D.

Č. kartu su dviem asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 93 str., su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 38 str., plÅ«do nukentėjusiÄ jÄ G. P. įvairiais necenzÅ«riniais ir įžeidžiančiais žodžiais, Å¡iais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.Kaltinamoji D. Č. (J.) kalta padariusi inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ prisipažino pilnai ir nurodė, kad trenkė G.

P. galbÅ«t ne vienÄ kartÄ , iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau neprisimena, kad nukentėjusiÄ jÄ bÅ«tų tempusi už plaukų, bÅ«tų spjaudžiusis. Nukentėjusioji jai buvo visiÅ¡kai nepažįstama. Ä® tÄ vietÄ ateiti jÄ pakvietė E. Ž., nurodydama, kad galbÅ«t gali prireikti jos pagalbos. Nors nukentėjusiosios ji pati nepažinojo, tačiau jai papasakojo, kad per nukentėjusiosios kaltę M. lyg tai buvo sumušę ar dar kažkÄ padarę. Toje vietoje buvo ji, E., E., M., A., Å ., atėjo G. su dar su kažkuo.

Susitikę visos merginos kalbėjosi. Bekalbant prasidėjo konfliktas, nežino ar ji, ar Å . pirma trenkė nukentėjusiajai. GalbÅ«t ji nukentėjusiajai galėjo suduoti smÅ«gius į kaklÄ , į rankas, bet nestipriai. Po to kažkas pasiÅ«lė eiti prie viaduko. Ten nuėjus G. mušė tik M., ji gal tik necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡vadino. Pripažįsta, kad dėl jos veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, sutinka nukentėjusiajai atlyginti tiek pat, kiek ir visos atlygino, t. y. 500 Lt. Dabar įvykio aplinkybes prisimena blogai, nes praėjo daug laiko, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta:Kaltinamosios D. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. Ji nurodė, kad 2012-12-11 vakare buvo susitikusi su draugėmis Š. B., A. K., E. Ž. ir E. R.. Vėliau Š. B. pakvietė jas visas nueiti susitikti su savo kitomis draugėmis. Su kitomis merginomis jos susitiko netoli viaduko. Ten dar buvo G. P. ir M. C.. G. P. pirmiausia bendravo su Š. B.. Žodinio konflikto metu Š. B. liepė G.

P. jos atsipraÅ¡inėti, pastaroji to daryti nenorėjo, todėl B. G. skėlė antausį, o kai ir tai nepadėjo, patampė už plaukų ir nukentėjusiÄ jÄ parklupdė. Ji suprato, kad G. P. yra kalta, tačiau savo kaltės nepripažįsta, atsisako atsipraÅ¡yti, todėl į šį konfliktÄ Ä¯sikiÅ¡o ir ji, nes tai lietė jos draugę – Å . B.. Ji G. sudavė kelis smÅ«gius kumščiu į veidÄ , iÅ¡plÅ«do įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, norėjo jÄ pažeminti.

Kitos merginos taip pat G. plÅ«do. Ji neprisimena, kad G. bÅ«tų sudavusi daugiau kokių nors smÅ«gių, tačiau pripažįsta, kad galėjo suduoti į pilvÄ , kaklÄ , rankas, įspirti kelis kartus į kojas. PaaiÅ¡kėjo, kad M. C. anksčiau buvo sumuÅ¡ta po netoliese esančiu viaduku, todėl visos kartu ten ir nuėjo. Giedrė nenorėjo niekur eiti. Ji nepamena, kad bÅ«tų G. apspjaudžiusi, spardžiusi jai kojas, tačiau taip galėjo bÅ«ti. Po viaduku M. C. susimušė su G. P., o ji kartu su kitomis merginomis stovėjo Å¡alia ir plÅ«do G.

P. necenzÅ«riniais žodžiais. Å i konfliktÄ sustabdė trys jai nepažįstami vaikinai, kurie ėjo pro Å¡alį. Jie apgynė ir nusivedė G. P. į namus (1 t., b. l. 172). Nukentėjusiosios G. P. parodymais. Ji nurodė, kad viskÄ pradėjo Å . – trenkė jai per veidÄ ir parklupdė. D. pradėjo ant jos rėkti, vadinti visokiais žodžiais, spyrė kelis kartus, trenkė. Po to jos nusprendė, kad reikia jÄ vesti prie viaduko. Tuo metu, kai ėjo link viaduko, D. Č. spardė jai į kojas, atsistojo prieÅ¡ jÄ ir spjovė jai į veidÄ .

Einant iki viaduko, jÄ mušė ir spardė ne tik D., bet ir M.. Jai pavyko telefonu paraÅ¡yti mamai žinutę, kad jÄ muÅ¡a. Kai atėjo prie viaduko, pradėjo vėl jÄ muÅ¡ti, bet atėjo Karolis su Mindaugu ir jÄ apgynė. D. jai spardė į kojas, trankė į pilvÄ , krÅ«tinę, galbÅ«t į rankas, į veidÄ kelis kartus. Ji sakė, kad nenori eiti, bet D. paėmė jÄ už plaukų ir tempė, eidama prieÅ¡ jÄ , persukusi rankÄ . Tada pasakė „užkniso“ ir pradėjo spardyti jai į kojas.

Jai ne tiek skaudėjo, kiek jÄ pažemino. Dabar bendrauja su kitomis mergaitėmis, susitaikė. Po to įvykio buvo pas Å¡eimos gydytojÄ , pas psichologus. Negalėjo susikaupti, buvo nusilpęs organizmas ir Å¡iaip bijojo eiti į mokyklÄ . Ä® mokyklÄ nėjo 3 mėn., gydėsi, vartojo raminamuosius. Tai nebuvo receptiniai vaistai, tiesiog daktarė patarė, kokius reikėtų pirkti ir užrašė pavadinimus ant lapelio. Nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ â€“ civilinės ieÅ¡kovės R. P. parodymais.

Ji nurodė, kad 2012-12-11 apie 16.30 val. jos dukra jai pasakė, kad eina susitikti su M.. Apie 23-24 val., bÅ«dama darbe, gavo iÅ¡ dukros žinutę, kad jÄ muÅ¡a, spardo. Dukrai prisiskambinti ji negalėjo, todėl paskambino savo kaimynei, vyrui, kad pradėtų ieÅ¡koti dukters, tačiau Å¡ie jos nerado. PrieÅ¡ rytÄ jai paskambinusi kaimynė pranešė, kad dukra grįžo. Grįžusi iÅ¡ darbo pamatė dukrÄ , kuri buvo susivėlusi, apsiverkusi, sudaužyta, sudraskytais drabužiais. Dukrai gydytoja iÅ¡rašė raminančių vaistų, po to lankėsi pas mokyklos psichologÄ , mokyklos nelankė 3 mėn., nes bijojo.

Mano, kad ieÅ¡kinio suma pagrįsta, nes visos mergaitės pripažino savo kaltę, gailėjosi, tik kaltinamoji – ne: nei skambino, nei tarėsi dėl žalos atlyginimo. Kiek jai žinoma, bÅ«tent Č. savo žiauriu elgesiu padarė didžiausiÄ Å¾alÄ jos dukrai, todėl praÅ¡o 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. L. M. C. parodymais. Ji nurodė, kad su G. susitiko norėdamos iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl Å .. Su Å . dar buvo D., A.. IÅ¡ pradžių ji pradėjo su G. muÅ¡tis, paskui jÄ mušė Å ., po to D..

D. apspjovė nukentėjusiosios veidÄ , spyrė ir rodos pataikė į nugarÄ . D. Č. apklausos metu ji įvardino kaip tamsiaplaukę merginÄ . Kaip mušė ir koneveikė keiksmažodžiais D. G. – prisimena, tik nepamena ar tampė už plaukų. L. Å . B. parodymais. Ji nurodė, kad teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. M. tempė G. P. už plaukų, kai G. ėjo, D. nukentėjusiajai spyrė.           L. Å . B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., pagarsintais teisiamojo posėdžio metu.

Ji nurodė, kad 2012 m gruodžio mėnesio viduryje, apie 18 val., jai paskambino M. C. ir pakvietė pasikalbėti prie smėlio karjero. Telefoninio pokalbio metu M. C. daugiau nieko neaiÅ¡kino. Ä® susitikimÄ ji nuėjo su A. K. ir E. Ž.. Nuėjus į sutartÄ vietÄ , ten jau buvo M. C., E. M., G. P., L. M. ir dar apie 10-15 vaikinų, kurie stovėjo nuoÅ¡aliau. Merginos stovėjo viena prieÅ¡ais kitÄ , kažkÄ aiÅ¡kinosi, plÅ«do viena kitÄ Ä¯vairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Jai priėjus, M. paklausė jos, kodėl ji užrašė M. numerį ant autobuso sustojimo stotelės. Tačiau jai buvo žinoma, kad numerį užrašė G..

Ji apie tai pasakė M. C. ir pareikalavo, kad G. jos atsipraÅ¡ytų už tai, kad visų akivaizdoje jÄ apkalbėjo. G. P. nieko neatsakė, tada ji priėjo prie G., pagriebė jÄ už plaukų ir parklupdė ant kelių. Tyčia nesmaugė G. P., tačiau pripažįsta, kad tuo metu kai jÄ klupdė ant kelių, galėjo lenkti žemyn ir taip sukelti skausmÄ . Vėliau kai G. P. buvo parklupdyta, ji vėl pareikalavo, kad Å¡i jos atsipraÅ¡ytų, o kai G. to nepadarė – trenkė G. vienÄ kartÄ rankos delnu per veidÄ .

Po to M. C. pagriebė G. už plaukų ir nutempė prie greta esančio viaduko. Konflikto vietoje buvo tamsu, tuo metu kai ėjo prie viaduko, ji ėjo gale, todėl nepastebėjo, ar kas nors G. P. spardė per kojas, kad Å¡i nukristų, ar spjaudė į plaukus. A. G. P. po viaduku, M. C. jÄ jėga parklupdė ir pareikalavo visų atsipraÅ¡inėti. G. P. nenorėjo nieko atsipraÅ¡inėti, nes tam ir nebuvo jokio pagrindo. T. M. pradėjo G. muÅ¡ti, smÅ«gių buvo labai daug. Šį susidorojimÄ sustabdė pro Å¡alį ėję K.

J., M. E. ir E. B. (1 t., b. l. 70-71).           Liudytojos E. M. parodymais. Ji nurodė, kad įvykio metu ėjo pačiame gale, daug ko nematė. Girdėjo, kaip D. G. žodžiais užgauliojo, apspjovė veidÄ . Nematė, kad nukentėjusiÄ jÄ kažkas bÅ«tų tampęs už plaukų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje tamsiaplauke mergina įvardino D.. Nepamena dabar visų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Liudytojos E. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., pagarsintais teisiamojo posėdžio metu.

Ji nurodė, kad 2012-12-11 vakare, apie 18 val., ji buvo susitikusi su savo drauge M. C.. Pokalbio metu M. C. papasakojo, kad jÄ apklaba G. P., todėl norėtų su Å¡ia susitikti. M. C. susiskambino su G. P. ir susitarė susitikti prie G. P. namų. Ä® šį susitikimÄ G. P. atėjo kartu su L. M.. G. P. bendraujant su M. C. jos užsimanė pasikviesti Å . B.. Visos susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio pervažos. Ten dar be minėtų merginų atėjo A. K., E. Ž. ir dar dvi nepažįstamos merginos – viena Å¡viesiaplaukė, kita tamsiaplaukė.

Visos kartu nuėjo iki smėlio karjero. Nurodytoje vietoje Š. B. pradėjo aiškintis santykius su G. P., griebė G. už plaukų ir parklupdė, liepė atsiprašinėti. G. P. atsisakius, Š. skėlė antausį. Tuoj po to nepažįstama tamsiaplaukė mergina pasiūlė M. C. eiti muštis su G. P. prie greta esančio viaduko. Joms einant, matė kaip tamsiaplaukė spjaudė ant G. P., spardė į kojas, plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais, stumdė. Po viaduku M. C. ir kitos susirinkusios merginos G. plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais, kvietė muštis, M.

C. G. pradėjo spardyti į įvairias kÅ«no vietas, įspyrė apie 10 kartų. Å ias muÅ¡tynes sustabdė pro Å¡alį ėję trys jai visiÅ¡kai nepažįstami vaikinai, kurie apgynė G. P. (1 t., b. l. 82-83). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie karjerų, po viaduku (1 t., b. l. 15-17). Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. P. padaryta poodinė kraujosruva deÅ¡iniajame žaste, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, konstatuotas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 26).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, kuriame nurodyta, kad G.

P. iÅ¡ pateiktų jai fotonuotraukų atpažino D. Č. kaip asmenį, kuris kartu su M. C. ir Å . B. smurtavo prieÅ¡ jÄ (1 t., b. l. 45-47).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, kuriame nurodyta, kad M. C. iÅ¡ pateiktų jai fotonuotraukų atpažino D. Č. kaip asmenį, kuris kartu su ja sumušė G. P. (1 t., b. l. 62-64). Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas Pagal BK 284str. 1 d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta keturiais alternatyviais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Veikiant bet kuriuo iš nurodytų būdų ar keliais jų visi veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Analizuojant minėto nusikaltimo sudėti teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais.

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali pasireikÅ¡ti tokiais bauginimo bÅ«dais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panaÅ¡ių agresyvių veiksmų baimę. IÅ¡ aptartų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad jokio asmeninio konflikto tarp kaltinamosios D. Č. ir nukentėjusiosios G. P. nebuvo, tarpusavyje jos nebuvo susipykusios, jokių asmeniÅ¡kumų viena kitos atžvilgiu neturėjo. Todėl tikėtina, kad tik kaltinamosios asmeninės savybės paskatino jÄ smurtauti prieÅ¡ jai visiÅ¡kai nepažįstamÄ G.

P. – vieÅ¡oje vietoje stumdyti nukentėjusiÄ jÄ G. P., spardyti jai į kojas. Be to kaltinamoji ne mažiau Å¡eÅ¡is kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai į pilvÄ , kaklÄ , rankas ir veidÄ , liepė nukentėjusiajai G. P. eiti link viaduko, eidama greta spjaudė nukentėjusiajai į plaukus, veidÄ , spardė į kojas, bandydama pastarÄ jÄ pargriauti, o pargriovus, pagriebė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų ir tempė link geležinkelio, plÅ«do įvairiais necenzÅ«riniais ir įžeidžiančiais žodžiais.

TokiÄ Ä¯vykių sekÄ nurodė nukentėjusioji, tai patvirtino liudytojos M. C., Å . B., E. M.. Kaltinamoji D. Č. pripažino esmines įvykio aplinkybes. IÅ¡ aptartų įrodymų visumos Å¡ioje byloje darytina iÅ¡vada, kad kaltinamoji vieÅ¡oje vietoje, nesiskaitydama su elementariomis moralės ir elgesio normomis, demonstruodama fizinę jėgÄ , smurtinius veiksmus, rodė nepagarbÄ aplinkiniams – konflikte nedalyvavusiems asmenims, suduodama smÅ«gius nukentėjusiajai, jÄ sužalodama, elgėsi įžūliai, todėl kaltinamosios veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtis.           BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir kartu nustatomas bent vienas Å¡ių momentų:

1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi;

2) padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti joje dalyvavusius asmenis.            Visi minėtos aplinkybės turinio elementai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitÄ papildo, todėl teismų praktikoje net nustačius kelias BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų kaltininko veiksmų kombinacijas tai traktuojama kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Norint konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos.           Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D.

Č. prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nesistengė suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinių – neatsiprašė nukentėjusiosios, nors nuo įvykio jau yra praėję dveji metai. Taigi nustačius kaltininkės savanoriÅ¡kÄ kaltės pripažinimÄ , tačiau nenustačius, kad ji kritiÅ¡kai vertintų savo elgesį, stengtųsi suÅ¡velninti nusikaltimų padarinius, negalima konstatuoti kaltininkės nuoÅ¡irdaus gailėjimosi dėl to, kÄ Å¡i padarė. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Taigi bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Kaltinamoji D. Č. kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ kartu su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 93 str., taip pat su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 38 str.. Nustatyta, kad Å¡ie asmenys veiksnÅ«s, gebantys suvokti ir valdyti savo veiksmus, pagal byloje surinktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad jie kartu su D.

Č. mušė nukentėjusiÄ jÄ , todėl pripažintina, kad D. Č. bendrininkavo su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nuoroda į bendrininkavimÄ nepažeidžia asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, asmens nekaltumo prezumpcijos, o jų nusikalstamų veiksmų detalus apraÅ¡ymas nuosprendyje Å¡iai prezumpcijai neprieÅ¡tarauja (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-9/2009).            Dėl bausmės              Kadangi kaltinamoji D.

Č. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama nepilnametė, teismas skirdamas jai bausmę atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).Kaltinamoji D. Č. padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Ji teisiama pirmÄ kartÄ , praeityje yra neteista (1 t., b. l. 174-179), administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 180-184), priklausomybės ligų centre neužregistruota (1 t., b. l. 187), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 189), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje buvo registruota 2010-2014 metais.

Šio skyriaus specialistams ji buvo žinoma kaip socialinės rizikos grupės vaikas, linkusi epizodiškai daryti teisės pažeidimus, smurtauti prieš bendraamžius, vartoti psichotropines medžiagas, nelankyti mokyklos, nuo 2010-05-06 iki 2011-04-27 jai buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės (1 t., b. l. 191), mokslo įstaigos administracijos charakterizuojama patenkinamai: moksleivė dalyvaudavo bei padėdavo organizuoti renginius mokykloje, įsitraukė į mokykloje organizuojamus projektus, aktyviai įsitraukdavo į diskusijas užsiėmimų metu.

Tačiau mokinė pasižymėjo nuožmiu būdu, sunkiai valdydavo pyktį, buvo linkusi nenusileisti, mokinės santykiai su mokytojais ir bendraklasiais buvo įvairūs: gražiai bendraudavo su tais, kuriuos mėgdavo, su nepatinkančiais asmenimis kartais konfliktuodavo, mokykloje draugų turėjo daug (1 t., b. l. 193).D. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).              Atsižvelgiant į tai, kad D.

Č. yra jauno amžiaus, neteistas, mokinasi, jai skirtina bausmė – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus. Dėl civilinio ieÅ¡kinio.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieÅ¡kinį.

Å ioje byloje yra pareikÅ¡tas civilinės ieÅ¡kovės R. P. civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo ji praÅ¡o teismo priteisti jos dukrai G. P. nusikaltimu padarytÄ 5000 Lt moralinę žalÄ (2 t., b. l. 69). Apklausta teisiamojo posėdžio metu R. P. civilinį ieÅ¡kinį palaikė ir prašė teismo jį tenkinti, teismui paaiÅ¡kino, kad dukra patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus – buvo sukrėsta, iÅ¡sigandusi, tris mėnesius nelankė mokyklos, vartojo vaistus, lankėsi pas psichologÄ . Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G.

P. nurodė, kad lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ , psichologus, po įvykio į mokyklÄ nėjo 3 mėn., negalėjo susikaupti, buvo nusilpęs organizmas, gydėsi, vartojo raminamuosius.            Civilinės ieÅ¡kovės R. P. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.             Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. numatyta, jog žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų nukentėjusioji G.

P. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog nukentėjusioji G. P. po įvykio mokymosi įstaigos nelankė pagal medikų rekomendacijas nuo 2012-12-12 iki 2012-12-21, pas medikus kreipėsi skųsdamasi galvos svaigimu, nugaros skausmu, jai nustatytas galvos pavirÅ¡iaus sužalojimas, sumuÅ¡imai, iÅ¡raÅ¡yti medikamentai prieÅ¡ uždegimÄ ir homeopatinis raminantis preparatas ,,SEDATYVAS PC“, taip pat rekomenduota psichologo konsultacija (2 t., b. l. 81). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad G.

P. padaryta poodinė kraujosruva deÅ¡iniajame žaste, konstatuotas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 26). Å iuo metu pagal medicininius dokumentus G. P. pasikartoja galvos skausmai, dėl susilpnėjusio imuniteto dažniau serga perÅ¡alimo ligomis, pasikartojančiomis Å¡lapimo takų infekcijomis (2 t., b. l. 85), tačiau Å¡ie susirgimai, teismo nuomone, nėra nusikalstamos veikos, įvykdytos 2012-12-11, liekamieji reiÅ¡kiniai ir nusikalstamos veikos pasekmė.

Nustatant neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamoji yra jauno amžiaus, moksleivė, nedirbanti, nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrais veiksmais kartu su kitais asmenimis, kurie taip pat yra atsakingi už kilusias pasekmes, bendru susitarimu su nukentėjusiÄ ja atlygino dalį padarytos neturtinės žalos, t. y. po 500 Lt (1 t., b. l. 49, 50, 51), taip pat į esamÄ pragyvenimo lygį, teismų formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinės ieÅ¡kovės R.

P. pareikÅ¡tas 5000 litų reikalavimas atlyginti neturtinei žalai yra mažintinas iki 500 litų, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ kaltinamosios priteisiant tiesiogiai nuo nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiam asmeniui – G. P. (LAT 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios G. P. pilnametystės nustatant jos atstovę pagal įstatymÄ R. P. (CK 3.185 str.). Teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d., n u s p r e n d ž i a :

D. Č. (J.) pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 5 p., įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

IÅ¡aiÅ¡kinti D. Č. (J.), kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Civilinės ieÅ¡kovės R. P. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti G. P. iÅ¡ kaltinamosios D. Č. (J.) 500 (penkis Å¡imtus) litų (144,81 EUR) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios G.

P. pilnametystės nustatyti jos atstovę pagal įstatymÄ R. P.. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja        AuÅ¡ra Vingilė