2018-05-23 Nr. AB-10278-3-61-3-02865-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-641-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02865-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Kultūros vadybos projektai“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Kultūros vadybos projektai“ (toliau – ir Įstaiga) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, mokesčių administratorius) 2016 m. birželio 9 d. raštą „Dėl viešosios įstaigos „Kultūros vadybos projektai“ prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti VMI iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 23 d. prašymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. sausio 22 d. su VMI sudarė susitarimą, jog pareiškėjas privalo VMI sumokėti 5 651 517 Lt mokesčių, t. y. 5 164 504 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 2 547 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 1 421 Lt GPM delspinigių, 764 Lt GPM baudos, 13 811 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM), 6 174 PM delspinigių, 4 143 Lt PM baudos, 458 153 Lt PM prie pajamų šaltinio. Pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 8 d. su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl 1 585 560,69 Eur prievolės į valstybės biudžetą sumokėjimo (toliau – ir Sutartis), kurioje numatyta, jog visa prievolė išdėstoma ir privalo būti sumokėta laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 25 d.

3. Pareiškėjo teigimu, įmokos pagal Sutartį iki 2016 m. kovo mėn. buvo mokamos laiku, tačiau Įstaigai susidūrus su finansiniais sunkumais, 2016 m. balandžio mėn. atliktas tik dalinis mokėjimas. Pažymėjo, kad VMI 2016 m. gegužės 10 d. išsiuntė jam įspėjimą, jog jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 6 403,17 Eur dydžio įmokos, VMI nutrauks su pareiškėju Sutartį.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gegužės 23 d. su prašymu kreipėsi į VMI, prašydamas atidėti mokėjimus pagal Sutartį iki 2016 m. gruodžio mėn. Teigė, kad VMI ginčijamu 2016 m. birželio 9 d. raštu nurodė, jog prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų „Dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių (toliau – ir Taisyklės) bei Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašo, patvirtinto VMI viršininko 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. VA-63 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2001 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 236 „Dėl mokestinės paskolos sutarties ir fizinių asmenų anketos formų patvirtinimų“ pakeitimo“ (toliau – ir Aprašas) nustatytų reikalavimų, todėl laikomas nepateiktu ir nebus nagrinėjamas iš esmės.

5. Pareiškėjo vertinimu, jo prašymas atidėti mokėjimus pagal Sutartį yra tinkamas, motyvuotas ir atitinkantis Taisyklių 19 punkte įtvirtintus formos ir turinio reikalavimus. Pažymėjo, jog Taisyklėse ir Apraše nenustatyta, kokia forma turi būti teikiamas prašymas, todėl jį VMI pateikė laisvos formos, jame aiškiai nurodyta įsiskolinimo priežastis, kokiam laikotarpiui prašoma atidėti įmokų mokėjimą, kaip planuoja gauti piniginių lėšų, taip pat pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad pradėtas išieškojimas iš kitų paskolos sutarčių, deramasi su atlikėjais dėl koncertų. Akcentavo, kad VMI nevertino prašyme išdėstytų aplinkybių ir nepagrįstai reikalavo pateikti naują prašymą kartu su atitinkamais dokumentais, nors pareiškėjas reikiamus dokumentus pateikė dar 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. kovo 6 d.

6. Pareiškėjo teigimu, VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo“ taisyklėmis, privalėjo jam nurodyti, kokios informacijos trūksta bei suteikti terminą šiai informacijai bei dokumentams pateikti. Tik tokiu atveju, jeigu pareiškėjas laiku dokumentų ir informacijos nepateiktų, VMI galėtų nenagrinėti jo prašymo ir laikyti jį nepaduotu. Pabrėžė, kad VMI ginčijamą sprendimą priėmė tik po 12 darbo dienų, nors pagal Taisykles jį turėjo priimti per 5 darbo dienas, tokiais savo veiksmais VMI pažeidė teisės aktų bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas.

7. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad pagal Sutarties 2 punktą pareiškėjas įsipareigojo mokestinę nepriemoką sumokėti pagal grafiką, o Sutarties 9 punktu buvo įspėtas, jog mokesčių administratorius turi teisę nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo Sutarties sąlygų. Likusi nesumokėta suma pagal Sutartį, mokestinės nepriemokos dalis išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka.

9. Vadovaudamasis Taisyklių 40 punktu atsakovas teigė, kad termino nukėlimo atveju pareiškėjas kiekvieną mėnesį turėtų mokėti 4 699,5 Eur palūkanų. Pažymėjo, kad pagal MAĮ ir Taisyklių nuostatas mokestinės nepriemokos išdėstymo klausimą, esant teisės aktų numatytoms sąlygoms, sprendžia mokesčių administratorius MAĮ 88 straipsnio nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas pablogėjusią finansinę padėtį siejo su kitomis bendrovėmis, tačiau mokesčių administratoriui negali būti perkelta našta dėl neišsipildžiusių pareiškėjo lūkesčių, suteikiant paskolas nepatikimoms bendrovėms. Akcentavo, kad pareiškėjas buvo įspėtas apie ketinimą nutraukti Sutartį, o jam nevykdant Sutarties ir nemokant palūkanų, vadovaudamasis MAĮ 88 straipsnio 6 dalimi ir Taisyklių 61 punktu, 2016 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą nutraukti Sutartį. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo mokestinė nepriemoka 2016 m. rugsėjo 5 d. sudaro 1 581 857,03 Eur.

10. Atsakovo vertinimu, ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, VMI neviršijo įstatymu suteiktų įgaliojimų, todėl pagrindo jį naikinti nėra.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. birželio 9 d. raštą „Dėl viešosios įstaigos „Kultūros vadybos projektai“ prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį“ ir perdavė VMI pareiškėjo 2016 m. gegužės 23 d. prašymo priėmimo klausimą svarstyti iš naujo.

12. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ 88 straipsnio, Taisyklių (2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1K-216 redakcija) 19, 46, 20, 22 punktų ir Aprašo 5 ir 7 punktų nuostatos.

13. Teismas pažymėjo, kad nei Taisyklių, nei Aprašo nuostatose nėra įtvirtinta, jog prašymui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar prašymui pakeisti mokestinės paskolos sutartį būtų nustatyta kokia nors standartizuota ar patvirtinta forma, todėl darė išvadą, jog toks prašymas gali būti laisvos formos, tačiau atitinkantis Taisyklių 19 punkto reikalavimus.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas pakeisti Sutartį atitiko rašytinę formą, jame išdėstyta išsami informacija, prašymas dėl Sutarties pakeitimo suformuluotas aiškiai ir tinkamai. Pažymėjo, kad nors skundžiamame sprendime nurodyta, jog mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriui pateikė ne visus dokumentus, reikalingus prašymo išnagrinėjimui, tačiau, teismo manymu, ši aplinkybė negalėjo lemti priimti sprendimą prašymą laikyti nepateiktu ir jo nenagrinėti iš esmės, nes nei Taisyklės, nei Aprašas tokios galimybės nenumato. Atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius, nustatęs, jog pareiškėjas su prašymu pateikė ne visus reikalingus jo finansinę būklę apibūdinančius ir kitus dokumentus, turėjo sudaryti galimybę pareiškėjui šiuos dokumentus pateikti, tam nustatydamas protingą terminą (Taisyklių 20 p., 22 p. ir Aprašo 7 p.).

15. Teismas akcentavo, kad mokesčių administratorius, kuris yra viešojo administravimo subjektas, turi laikytis gero administravimo principo, todėl susiklosčius Apraše ir Taisyklėse nereglamentuotai situacijai, kuomet Sutartį sudaręs mokesčių mokėtojas prašo ją pakeisti ir nepateikia visų reikalingų dokumentų ir informacijos tam, kad galėtų būti priimtas atitinkamas sprendimas, turėjo būti vadovaujamasi nuostatomis, įtvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir aptarnavimo taisyklės). Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais VAĮ 8 straipsnyje.

16. Teismas pažymėjo, kad tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti VMI iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gegužės 23 d. prašymą nėra pagrindo, kadangi atsakovas pirmiausiai turi išspręsti prašymo priėmimo klausimą, t. y. įvertinti, ar jis atitinka nustatytus reikalavimus ir ar pateikti visi jo nagrinėjimui būtini dokumentai bei informacija. Jei tokių duomenų nėra pateikta, atsakovas turėtų nustatyti pareiškėjui terminą juos pateikti ir atitinkamai išspręsti klausimą dėl pareiškėjo prašymo.

III. 17. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas VMI 2016 m. birželio 9 d. raštas „Dėl viešosios įstaigos „Kultūros vadybos projektai“ prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį“ ir perduota VMI pareiškėjo 2016 m. gegužės 23 d. prašymo priėmimo klausimą svarstyti iš naujo.

18. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas dar prieš Sutarties sudarymą buvo informuotas, kokie teisės aktai reglamentuoja mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą, jam buvo nurodyta rekomenduojamų su prašymu pateikiamų papildomų dokumentų forma, išvardinti dokumentai, teikiami kartu su prašymu, todėl pareiškėjas, teikdamas prašymą atidėti mokėjimus pagal Sutartį, žinojo apie kartu su prašymu pateikiamų dokumentų turinį ir formą. Pažymi, kad pareiškėjas atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, todėl turėjo visas galimybes tinkamai įgyvendinti savo teises.

19. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2015 m. gegužės 8 d. tarp pareiškėjo ir VMI pasirašyta Sutartis nutraukta, pareiškėjui nevykdant Sutarties sąlygų, ginčas dėl Sutarties nutraukimo nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-8475-426/2016.

20. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjas informuotas, jog įmokų mokėjimo termino nukėlimo atveju, palūkanos vis tiek turėtų būti mokamos, o pats ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui pateikti naują prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo.

21. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas savo finansinius sunkumus siedamas su tam tikru sezonu gaunamomis pajamomis, galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog VMI nesilaikė gero administravimo principo.

22. Pareiškėjas VšĮ „Kultūros vadybos projektai“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Pareiškėjas nurodo, kad nei Taisyklių antrame skyriuje, nei Aprašo 5 punkte nėra nurodyta, kokia forma turi būti teikiamas prašymas, o Aprašo 5.1.1 punktas numato, jog mokesčių mokėtojas turi pateikti rašytinius paaiškinimus laisva forma. Pažymi, kad pareiškėjas pateikė laisvos formos motyvuotą prašymą atidėti mokėjimus pagal Sutartį kartu su reikalingais dokumentais, kas, pareiškėjo vertinimu, atitiko teisės aktų reikalavimus.

24. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog VMI turėjo sudaryti jam galimybes pateikti trūkstamus dokumentus, tam nustatant protingą terminą, o ne iš karto atsisakyti prašymą nagrinėti.

25. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad jį atstovavo profesionalūs teisininkai, nesudaro pagrindo VMI piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir nenagrinėti pateikto prašymo. Pažymi, kad atsakovas, žinodamas apie pareiškėjo sunkią finansinę padėtį, dvi savaites delsė priimti ginčijamą sprendimą, jį priėmęs – nenurodė, dėl kokių priežasčių prašymas nėra tinkamas nagrinėti, o nesuėjus ginčijamo sprendimo apskundimo terminui – atsakovas Sutartį su pareiškėju nutraukė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. birželio 9 d. rašto, kuriuo pareiškėjo prašymas pakeisti mokestinės paskolos sutartį laikytas nepateiktu ir nenagrinėtas iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja MAĮ 88 straipsnio, Taisyklių (2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1K-216 redakcija) 19, 46, 20, 22 punktų ir Aprašo 5 ir 7 punktų nuostatos.

27. Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija) mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir VMI 2015 m. gegužės 8 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-2452, pagal kurią pareiškėjui nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 25 d. pagal grafiką išdėstytas 1 585 530,69 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas (b. l. 46–49).

29. MAĮ 88 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad mokesčių administratorius turi teisę nutraukti mokestinę paskolą, jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Pažymėtina, jog šia norma nėra detaliai nustatyta, kokie mokestinės paskolos sąlygų pažeidimai yra pagrindas nutraukti sutartį. Taisyklių 49 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį.

30. VMI 2016 m. gegužės 10 d. įspėjimu Nr. (23.24-08)-327-2832 įspėjo pareiškėją apie ketinimą nutraukti Sutartį, jei per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos į vieną iš nurodytų sąskaitų nebus sumokėta 6 403,17 Eur įmoka (b. l. 53–54). Taigi iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad VMI 2016 m. gegužės 10 d. įspėjimu pradėta Sutarties nutraukimo procedūra.

31. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 23 d. pateikė VMI prašymą su priedais, kuriame prašė: 1) atidėti jo mokėjimus pagal Sutartį iki 2016 m. gruodžio mėn. ir pakeisti mokėjimo grafiką; 2) pripažinti, kad delsimas dėl priverstinio išieškojimo iš skolininkų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltijos reklamos projektai“ ir VšĮ „Kultūros lankos“ yra pateisinamas, siekiant išsaugoti mokesčio mokėtojo pinigines lėšas, jas skiriant ekonominės veiklos vykdymui ir pelno uždirbimui bei Sutarties vykdymui; 3) leisti skolininko UAB „UVC“ grąžintiną paskolos sumą panaudoti pareiškėjo veiklos tęstinumui ir 2016 m. rudenį / žiemą organizuojamų renginių išlaidoms apmokėti (b. l. 29–43). VMI 2016 m. birželio 9 d. ginčijamu sprendimu Nr. (23.01-08)-RNA-18100 „Dėl viešosios įstaigos „Kultūros vadybos projektai“ prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį“ nurodė pareiškėjui, jog jo prašymas neatitinka Taisyklėse ir Apraše nustatytų reikalavimų, todėl laikomas nepateiktu ir nebus nagrinėjamas iš esmės, papildomai nurodant, jog pareiškėjas prašymą ir papildomus dokumentus dėl Sutarties pakeitimo gali pateikti ir išsiųsti nurodytais adresais (b. l. 12–13).

32. VMI 2016 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-4415, kuriuo nutraukė su pareiškėju Sutartį ir 2016 m. liepos 20 d. raginimu Nr. (23.31-08)- 464-796 nurodė pareiškėjui sumokėti nurodytas sumas (iš viso 1 497 940,32 Eur) per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos į nurodytas sąskaitas, įspėdama, jog raginimo neįvykdžius, nurodytos sumos bus išieškotos MAĮ nustatyta tvarka (b. l. 57, 58–59).

33. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-88-426/2018 pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl VMI 2016 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-4415, kuriuo nutraukta mokestinės paskolos Sutartis. Minėta administracinė byla Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi sustabdyta iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje byloje.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios administracinės bylos dalykas ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-88-426/2018 dalykas yra tarpusavyje susiję individualūs administraciniai aktai, kurie turėtų būti nagrinėjami vienoje administracinėje byloje. Kaip jau buvo minėta VMI 2016 m. gegužės 10 d. įspėjimu pradėta Sutarties nutraukimo procedūra, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, klausimai dėl mokėjimų pagal Sutartį atidėjimo, mokėjimo grafiko pakeitimo ir Sutarties nutraukimo, nevykdant Sutarties sąlygų, turėjo būti išspręsti vienu administraciniu aktu. Šiuo nagrinėjamu atveju minėtų klausimų išsprendimas išskaidytas į du administracinius aktus, kurių pagrindu pradėtos dvi atskiros administracinės teisenos ir viena iš jų sustabdyta ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundas dėl ginčijamo sprendimo šioje nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2016 m. liepos 13 d., o pareiškėjo skundas administracinėje byloje Nr. I-88-426/2018 dėl VMI 2016 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-4415, kuriuo nutraukta mokestinės paskolos Sutartis – 2016 m. liepos 25 d. Taigi pareiškėjo skundai dėl VMI priimtų administracinių aktų, kurie iš esmės sukelia tas pačias teisines pasekmes, t. y. Sutarties nutraukimą, Vilniaus apygardos administraciniame teisme gauti beveik dviejų savaičių laikotarpiu.

35. Pagal ABTĮ 68 straipsnio 1 dalį bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik nagrinėjamos kartu minėtos administracinės bylos gali būti teisingai išnagrinėtos, kadangi sprendžiant ginčijamo sprendimo pagrįstumo klausimą turi būti įvertintas ir Sutarties nutraukimo teisėtumas bei pagrįstumas, nes ginčijamas sprendimas buvo priimtas jau esant pradėtai Sutarties nutraukimo procedūrai.

37. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ 145 straipsnyje. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs klausimo dėl administracinių bylų sujungimo ir išnagrinėjęs administracinę bylą, padarė procesinės teisės normų pažeidimą, kadangi esant susijusiems ginčams šioje nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. I-88-426/2018, ginčai negalėjo būti sprendžiami atskirai, dėl ko byla galimai išnagrinėta neteisingai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesilaikė ABTĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, neužtikrino racionalaus ir veiksmingo teismo darbo, kadangi nesujungus minėtų administracinių bylų, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-88-426/2018 2017 m. vasario 14 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinės bylos sustabdymo ir proceso užvilkinimo buvo galima išvengti sujungtus administracines bylas ir ginčo klausimus išnagrinėjus vienoje byloje.

39. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40. Nagrinėjant administracinę bylą iš naujo, spręstinas klausimas dėl administracinių bylų sujungimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė