2025-12-10 Nr. AB-22346-3-62-3-01784-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-342-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01784-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos 7.2.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agroorganika“ ir atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agroorganika“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – D. K., E. Š., J. M., D. K., R. D., A. P., V. L., T. R., E. J. Ž., T. V.) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agroorganika“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2023 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. ĮP/5/2023/I/PAN “Taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus” (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti Kauno AVMI iš naujo atlikti pareiškėjo UAB „Agroorganika“ veiksmų teisėtumo tyrimą ir vertinimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Panevėžio AVMI) atliko UAB „Agroorganika“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad Bendrovės naudai automobilių kondicionavimo sistemų pildymo paslaugas už atlygį teikė dešimt darbuotojų: D. K., R. D., V. L., A. P., E. Š., J. M., T. R., E. J. Ž., T. V. ir D. K. (toliau – ir Darbuotojai), todėl laikė, kad Bendrovės direktorė E. J., neužtikrindama, kad minėti darbuotojai dirbtų kondicionierių pildytojo pareigose Bendrovės naudai tik juos įdarbinus, su jais pasirašius rašytines darbo sutartis ir apie darbuotojų priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) reikalavimus (42 str. 2 d., 43 str. 1 d.).

2.2. Kauno AVMI 2022 m. spalio 19 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-02-ANR_N-1473-2022 E. J. surašė administracinio nusižengimo nutarimą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė E. J. 3 000 Eur baudą.

2.3. E. J. šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2023 m. sausio 17 d. nutartimi skundą tenkino ir Inspekcijos nutarimą pakeitė, sumažindamas skirtą baudą iki 500 Eur.

2.4. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi Inspekcijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 17 d. nutartį ir priėmė naują nutartį, pakeičiant Inspekcijos 2022 m. spalio 19 d. nutarimą, pašalinant E. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir sumažinant jai paskirtą baudą iki 1 000 Eur.

2.5. Kauno AVMI 2023 m. balandžio 4 d. Bendrovės vardu surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 000087, už tai, kad E. J., būdama Bendrovės direktore, neužtikrino, kad nuo 2022 m. birželio 15 d. dienos 10 darbuotojų dirbtų automobilių kondicionierių pildytojo pareigose Bendrovės naudai tik juos įdarbinus, su jais pasirašius rašytines darbo sutartis ir apie darbuotojų priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

2.6. Kauno AVMI priėmė Nutarimą, kuriuo nusprendė skirti Bendrovei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą 8 680 Eur.

2.7. Pirmasis motyvas, kuriuo Inspekcija grindė Nutarimą, yra tai, kad Kauno apygardos teismas (2023 m. kovo 13 d. nutartis) konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl Bendrovės vadovės E. J. administracinio nusižengimo fakto ir teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl šioje byloje Inspekcija laikė, kad “faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas”. Tokia Inspekcijos pozicija yra nepagrįsta, nes Bendrovė nebuvo proceso dalyviu ir jokia forma nedalyvavo Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje E. J. atžvilgiu, kuri buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta kaip fizinis asmuo, nustačius jos administracinę atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio nuostatas.

2.8. Nutarimas Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje priimtas dėl juridinio asmens. Užimtumo įstatymo IV skyriuje numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą – nelegalų darbą, o ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, o ANK gali būti taikomas, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK tiesiogiai pateikiama Užimtumo įstatyme. Darbdaviui, kuris yra juridinis asmuo, už nelegalų darbą numatyta atsakomybė ne kaip ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. Ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tik pagal savo teisinę prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms.

2.9. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai administracine tvarka nubaustas fizinis asmuo, t. y. įstaigos / įmonės vadovas, kuris pagal užimamas pareigas atstovauja juridiniam asmeniui ir priima sprendimus jo vardu, nėra pakankama prielaida juridinio asmens atsakomybei Užimtumo įstatymo pažeidimo pagrindu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalies prasme įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamu atveju bylai prejudicinės reikšmės neturi, kadangi tos pačios aplinkybės buvo vertinamos fizinio asmens - juridinio asmens vadovo, kaltinimo aspektu, o ginčas kilo dėl Nutarimo pagrįstumo, t. y. juridinio asmens pažeidimų pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, DK 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį.

2.10. Inspekcijos motyvas, jog šiuo atveju nagrinėjant Pareiškėjos (kaip juridinio asmens) atsakomybės klausimą Užimtumo įstatymo pažeidimo atžvilgiu, Pareiškėjos buvusios vadovės administracinėje byloje dėl pagal ANK 95 straipsnį nustatyti faktai turi prejudicinę galią - yra nepagrįstas.

2.11. Antrasis Inspekcijos Nutarimo motyvas yra tai, kad „UAB „Agroorganika“ atstovo advokato K. J. 2023 m. balandžio 19 d. prijungimui prie bylos pateikti dokumentai (Nuomos sutartys, Perdavimo aktai ir Gyventojų individualios veiklos vykdymo pažymos) buvo ištirti ir įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, o jokių naujų reikšmingų įrodymų, šioje Įstatymo pažeidimo byloje, atstovas nepateikė”.

2.12. Susipažinus su Inspekcijos ir teismų priimtais procesiniais sprendimais Bendrovės buvusios vadovės E. J. administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnį, matyti, kad šiuose procesiniuose sprendimuose yra tik nuoroda į Darbuotojus. Minėtoje administracinio nusižengimo byloje nei Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartyje, nei Kauno apygardos 2023 m. kovo 13 d. nutartyje nėra jokių nuorodų į šių 10 asmenų sudarytas nuomos sutartis su Bendrove, Patalpų perdavimo aktus ar šiems asmenims Inspekcijos išduotas Gyventojų individualios veiklos vykdymo pažymas. Nuomos sutartys, Perdavimo aktai ir Gyventojų individualios veiklos vykdymo pažymos nebuvo tiriami ir nebuvo pateiktas šių dokumentų teisinis įvertinimas nei ANK 95 straipsnio atžvilgiu, nei tuo labiau Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatų atžvilgiu.

2.13. Inspekcija skundžiamą Nutarimą motyvavo ir tuo, kad Bendrovės atstovo bylos nagrinėjimo metu išsakyti argumentai, jog tarp Bendrovės ir individualias veiklas vykdžiusių asmenų buvo susiklostę ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, t. y. minėti asmenys vykdė individualias veiklas, turėjo įsigiję individualios veiklos pažymas, o Bendrovė šiems asmenims tik išnuomojo patalpas su automobilių kondicionavimo sistemų pildymui skirta įranga, taip pat papildomai pateiktus dokumentus, yra tik gynybinė pozicija, siekiant išvengti finansinės sankcijos juridiniam asmeniui. Nuomos sutartys, Perdavimo aktai ir Gyventojų individualios veiklos vykdymo pažymos nebuvo tiriami ir vertinami nei pasibaigusioje Bendrovės buvusios vadovės E. J. administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnį, nei šioje byloje.

2.14. Tarp Bendrovės bei Darbuotojų buvo susiklostę teisiniai santykiai, tačiau neatsakyta į klausimą ar tarp šalių yra susiklostę darbo, ar sutartiniai santykiai?

2.15. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad prieš Bendrovei sudarant konteinerių nuomos sutartis su minėtais 10 asmenų, šie asmenys išsiėmė Gyventojų individualios veiklos vykdymo pažymas, Bendrovei priklausančios patalpos buvo perduotoms šiems asmenims atskirais perdavimo aktais. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti 10 asmenų būtų kada nors dirbę Bendrovėje kokiose pareigose, kad nuo nuomos sutarčių sudarymo ir patalpų perdavimo minėtiems asmenims jiems būtų priskirtos kokios tai kasdieninės darbinės funkcijos ar kad jų veiklos kontrolė. Bendrovei minėti asmenys nesukūrė ir Bendrovė negavo jokios turtinės ar neturtinės naudos.

2.16. Tarp Bendrovės bei Darbuotojų buvo susiklostę būtent civiliniai teisiniai santykiai. Minėtų asmenų veiksmuose yra savarankiškumo požymiai: jie galėjo patys priimti sprendimus dėl savo vykdomos veiklos, neturėjo laikytis Bendrovės nustatytos darbo tvarkos, neprivalėjo atvykti į darbą jiems nurodytu laiku ir dirbti nustatytą valandų skaičių.

2.17. Asmuo negali būti baudžiamas pagal ANK ar Užimtumo įstatymo nuostatas vadovaujantis prielaidomis, nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Vertinant surinktus tyrimo metu duomenis, susiklosčiusi faktinė situacija bei šalių veiksmai atitiko civilinius sutartinius teisinius santykius. Priešingas situacijos vertinimas bylos faktinių aplinkybių kontekste prieštarautų surinktiems įrodymams, juolab, neatitiktų teisėtų lūkesčių, teisingumo ir protingumo principų.

2.18. Nors pareiškėjas su Nutarimu ir jame pateiktu teisiniu vertinimu nesutinka iš esmės, tačiau jeigu teismas nustatys, kad byloje surinkti duomenys patvirtina Bendrovės pažeidimą pagal Užimtumo įstatymo 95 straipsnį, būtina įvertinti, ar Kauno AVMI paskirta bauda yra proporcinga ir teisinga.

2.19. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Tačiau, kaip paminėta aukščiau, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes.

2.20. Kauno AVMI Nutarime pripažino, kad Bendrovė už analogiškus nusižengimus anksčiau nebuvo bausta. Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Šiuo konkrečiu atveju veikla, turinti nelegalaus darbo požymių, truko neilgą laiko tarpą – veikla buvo nedelsiant nutraukta, vos tik paaiškėjo tokios ūkinės veiklos įforminimo galimi trūkumai. Įvertinus byloje surinktus duomenis, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, paskyrus mažesnę nei sankcijoje nurodyta bauda, bus pasiekti nuobaudos tikslai.

3. Atsakovas Kauno AVMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Panevėžio AVMI specialistai atliko pareiškėjo operatyvų patikrinimą (pradėtas 2022 m. liepos 19 d., baigtas 2022 m. rugsėjo 12 d.) ir nustatė, kad UAB „Agroorganika“ naudai automobilių kondicionavimo sistemų pildymo paslaugas už atlygį teikė Darbuotojai, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys bei teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie šių asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tuo pareiškėjas pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Už šį pažeidimą pareiškėjui 2023 m. balandžio 4 d. surašytas įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 000087 ir Nutarimu taikyta ekonominė sankcija už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus, jam paskirta 8 680 Eur bauda.

4.2. Pareiškėjo vadovei E. J. 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMI-05-ANR_P-325-2022 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji, neužtikrindama, kad Darbuotojai dirbtų kondicionierių pildytojo pareigose pareiškėjo naudai tik juos įdarbinus, su jais pasirašius rašytines darbo sutartis ir apie darbuotojų priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeidė DK reikalavimus (42 str. 2 d., 43 str. 1 d.).

4.3. Kauno AVMI 2022 m. spalio 19 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-02-ANR_N-1473-2022 ir konstatavo, kad E. J. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius. E. J. paskirtas ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos administracinės baudos vidurkis (3 000 Eur). Kauno apylinkės teismas tenkino E. J. skundą (2023 m. sausi 17 d.) nutartis Nr. II-4-668/2023) ir skirtą 3 000 Eur baudą sumažino iki 500 Eur. Kauno apygardos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį Nr. II-4-668/2023 bei skyrė E. J. 1 000 Eur baudą. Kauno apygardos teismas savo nutartyje konstatavo, kad byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Be to, E. J. nuo pat pradžių neneigė administracinio nusižengimo padarymo, savo kaltę pripažino. Kauno apygardos teismo nutartimi galutinai ir neginčijamai konstatuotas nelegalaus darbo faktas, todėl jo įrodinėjimas šioje byloje yra netikslingas.

4.4. Byloje nekilo ginčo, kad E. J. buvo oficialus pareiškėjo (šiuo atveju – darbdavio) atstovas. Bendrosios kompetencijos teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais byloje, kurioje iš esmės dalyvavo tie patys asmenys, nustatė, kad Darbuotojus nelegaliai įdarbino UAB „Agroorganika“ direktorė. Pareiškėjas buvo darbdavys, kuriam Užimtumo įstatyme taip pat numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Šių įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas išvadai, kad UAB „Agroorganika“ nelegaliai dirbo 10 asmenų.

4.5. Pažeidimų protokolai surašomi ir tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais), vadovaujantis ANK. Įvertinus protokolo ir nutarimo turinį, matyti, kad jokie esminiai ANK imperatyvūs reikalavimai (567 str. 1 - 2 d., 569 str. 1 - 4 d., 629 str.) nebuvo pažeisti, pareiškėjo veika buvo kvalifikuota tinkamai, surinktas pakankamas pagrindas įrodymų. Bauda paskirta taip pat iš esmės nepažeidžiant Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1–4 dalių nuostatų (už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį pareiškėjui buvo paskirtas sankcijoje numatytos baudos minimumas).

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Agroorganika“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Nutarimo dalį dėl baudos paskyrimo už J. M., V. L., A. P., E. J. Ž. ir T. V. įdarbinimą nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus apie šių asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, o kitą Nutarimo dalį paliko nepakeistą.

6. Teismas, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo nuostatomis (56 str. 1 d. 1 p.), DK nuostatomis (42 str. 1 d., 2 d.), nurodė, kad byloje iš esmės nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, kad Darbuotojai Nutarime nurodytu laikotarpiu dirbo ir teikė automobilių kondicionavimo sistemų pildymo paslaugas nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka apie jų darbą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

7. Teismas akcentavo, kad, nagrinėdamas kilusį ginčą ir vertindamas Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, vertino kiekvieno iš dešimties Nutarime nurodytų asmenų darbo (veiklos) aplinkybes ir teisinį jų kvalifikavimą Užimtumo įstatymo kontekste, o ne pagal vieną atvejį visus traktuoja vienodai.

8. Teismas nurodė, kad vien faktas, jog dalis asmenų Nutarime nurodytą veiklą vykdė turėdami individualios veiklos pažymas ir būdami pasirašę pareiškėjai priklausančių patalpų (konteinerių) bei įrangos nuomos sutartis bei jų perdavimo aktus savaime nereiškia, kad tarp pareiškėjos ir Nutarime nurodytų asmenų nebuvo darbo sutartį atitinkančių darbo santykių. Teismas pažymi, kad darbo santykius identifikuoja jų tikrasis turinys, o ne formalioji išorinė jų išraiškos forma, kurią šalys pasirenka darbo tarpusavio teisiniams santykiams įforminti. Vien tik kitokių sutarčių, nei darbo sutartis, egzistavimas tarp darbdavio ir darbuotojo savaime nėra kliūtis konstatuoti nelegalų darbą, jeigu tikroji teisinių santykių esmė ir jų turinys atitinka darbo sutarties teisinius santykius, nepriklausomai nuo jų formalios išraiškos.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad esminiai požymiai, skiriantys darbo sutartį nuo civilinės sutarties yra šalių savarankiškumas (nepavaldumas) ir darbuotojo atlygintinai atliekamos darbo funkcijos ne savo, o darbdavio naudai.

10. Teismas konstatavo, kad dalies Nutarime nurodytų fizinių asmenų atžvilgiu sudarytos pareiškėjui priklausančių patalpų (konteinerių) su įranga (darbo vietos) nuomos sutartys ir šių fizinių asmenų turimos individualios veiklos vykdymo pažymos iš tiesų buvo skirtos ne šių asmenų individualiai veiklai vykdyti ir ne vien tik pareiškėjo nuomos pajamoms pagrįsti, o iš tiesų naudojamos tikriesiems darbo sutarties santykiams nuslėpti, nes dalis Nutarime nurodytų asmenų faktiškai dirbo nuolatinį darbą pareiškėjos naudai, būdami jos pavaldume ir gaudami fiksuotą ir išimtinai nuo pareiškėjos, kaip darbdavio, valios priklausantį atlyginimą, o ne savarankiškas pajamas iš savo savarankiškos veiklos.

11. Teismas nustatė, kad D. K. ir E. Š. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jie dirbo ne savarankiškai, o laikydamiesi nustatytos darbo tvarkos ir paklusdami pareiškėjos darbuotojų, kaip jų darbdavio, nurodymams. D. K. ir E. Š. privalėjo pildyti savo darbo ataskaitas, atiduoti visą atliekant darbo funkcijas surinktą pinigų sumą, o už savo darbą patys gaudavo tik fiksuotą atlyginimą, bet ne pelną, liekantį atskaičius veiklos sąnaudas, kuris kaip tik ir skiria savarankišką veiklą nuo darbo sutarties teisinių santykių.

12. Teismas padarė išvadą, kad D. K. ir E. Š. negalėjo uždirbti daugiau, nei buvo sutarta su darbdaviu, negalėjo nepildyti savo darbo ataskaitų ir dirbo pareiškėjos naudai, naudodami pareiškėjos įrangą ir darbui reikalingas priemones, kuriomis savo sąskaita rūpintis nereikėjo, pareiškėjas iš jų darbo gavo pajamas. Teismas sprendė, kad tokiuose teisiniuose santykiuose yra visi darbo sutarties būtinieji požymiai ir toks darbas yra nelegalus, kadangi nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie įdarbintus darbuotojus.

13. Teismas pabrėžė, kad D. K. ir E. Š. darbo santykius patvirtina ir tai, kad susitarimas su jais nebuvo nukreiptas į kokio nors apibrėžto rezultato sukūrimą, būdingą civilinės sutarties santykiams, o buvo nukreiptas į pagrindinį darbo sutarties uždavinį – atlikti tam tikrą nuolatinę funkciją, siejamą su procesu, t. y. vykdyti nuolatinę veiklą pildant kondicionavimo sistemas ir gauti iš jos nuolatines pajamas. Teismas nurodė, kad būtent tai ir skiria darbo sutarties ir civilinės sutarties tikslą.

14. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas už nelegaliai jo naudai dirbusių D. K. ir E. Š. darbą pagrįstai ir teisėtai nubaustas Nutarimu, nes pastarieji pavaldžiai pareiškėjui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, o pareiškėjas nesudarė su jais darbo sutarties raštu ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. Tai visiškai atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje 1 punkte numatytą pažeidimą, už kurį atsakovas turi teisę ir pareigą skirti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą sankciją.

15. Teismas taip pat pripažino, kad dėl Nutarime nurodytų D. K., R. D. bei T. R. pareiškėjas pagrįstai nubaustas Nutarimu, nes atsakovo surinkti įrodymai patvirtina, jog šių asmenų darbas buvo organizuotas taip pat, kaip D. K. ir E. Š. atvejais.

16. Teismas konstatavo, kad už D. K., E. Š., D. K., R. D. ir T. R. nelegalų įdarbinimą pareiškėjas Nutarimu pagrįstai ir teisėtai nubaustas pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje 1 punktą ir 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes šie asmenys dirbo be darbo sutarčių ir nepranešus apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, o dalies jų sudarytos darbo vietos nuomos sutartys ir turimos individualios veiklos vykdymo pažymos yra skirtos ne šiai veiklai faktiškai vykdyti, o darbo sutarties santykiams paslėpti.

17. Teismas pripažino, kad Kauno AVMI pateikti dokumentai, esantys įstatymo pažeidimo byloje, nėra pakankami nustatyti nelegalų darbą kitų penkių Nutarime nurodytų asmenų atžvilgiu.

18. Teismas pažymėjo, kad J. M. teismo posėdyje patvirtino, jog skirtingai nei D. K. ir E. Š. jis pats nuomojosi konteinerį ir įrangą, pats mokėjo už nuomą ir už freoną bei dirbo kada norėjo, savo nuožiūra, taip pat patvirtino, kad kartais nuomos mokestį sumokėdavo iš karto, kartais vėluodavo, nes nesurinkdavo reikiamos sumos, o per visą laikotarpį uždirbo net mažiau, nei sumokėjo nuomos, nes buvo prastas sezonas. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju neįrodytas būtinas darbo sutarties santykiams požymis – darbas darbdavio naudai, todėl pripažinti J. M. darbą nelegaliu ir dirbtu pareiškėjos naudai nėra pakankamai įrodymų, ir teismas sprendė, kad už šį asmenį pareiškėjui sankcija paskirta nepagrįstai.

19. Teismas pažymėjo, kad V. L. nepatvirtino, jog jis buvo susitaręs ir faktiškai dirbo tik už fiksuotą atlyginimą, o likusią sumą pasiimdavo D. ar E. Priešingai, V. L. nurodė, kad direktorius kiekvieną savaitę paimdavo tik 300 Eur, o kas lieka yra jo atlygis už darbą. Teismas nurodė, kad tokio paaiškinimo atsakovo surinkti duomenys, esantys byloje, nepaneigia, todėl, nepaisant to, kad V. L. taip pat pildydavo tam tikras ataskaitas D., šiuo atveju neįrodytas būtinas darbo sutarties santykiams požymis – darbas darbdavio naudai. Toks V. L. nurodytas pajamų pasiskirstymas, kai iš surinktų pinigų jis pareiškėjos darbuotojui atiduoda tik nuomos mokestį, o likusi suma yra jo atlygis, atitinka savarankiškos veiklos pobūdį, kuomet nuomos mokestis yra dirbančiojo sąnaudos, o likę uždirbti pinigai – jo pajamos.

20. Teismas nurodė, kad, nesant pakankamai įrodymų, kad V. L. dirbo tik už fiksuotą atlyginimą, o pastarajam teigiant, kad jo atlygis buvo viskas, kas lieka paėmus už nuomą, tokie santykiai atitinka savarankiškos veiklos požymius. Tai reiškia, kad nėra pakankamai įrodymų, jog pareiškėją su V. L. siejo ne tik nuomos santykiai, bet ir darbo santykiai, todėl pripažinti V. L. darbą nelegaliu ir dirbtu pareiškėjos naudai nėra pakankamai įrodymų, ir teismas konstatavo, kad už šį asmenį pareiškėjui sankcija paskirta nepagrįstai.

21. Teismas pažymėjo, kad A. P. nurodė, jog D. P. kas savaitę paimdavo tik 300 Eur ir tai nepriklausė nuo to, kiek jis buvo gavęs pajamų iš klientų už suteiktas paslaugas, o kartais jam tekdavo primokėti iš asmeninių pinigų. Teismas pabrėžė, kad tai yra tik nuomos teisinius santykius ir savarankiškos veiklos santykius atitinkantis paaiškinimas, nes pagal jį pareiškėjas gavo tik nuomos mokestį ir jokios papildomos naudos iš šio asmens darbo negavo, o A. P. nuomos mokestį turėjo mokėti nepriklausomai nuo savo pajamų, t. y. patirdavo netgi nuostolį, jeigu pajamos tuo metu dar buvo mažesnės už šį mokestį. Toks A. P. nurodytas pajamų pasiskirstymas, kai iš surinktų pinigų jis pareiškėjo darbuotojui mokėjo nuomos mokestį nepriklausomai nuo gautų pajamų, o likusi suma yra jo atlygis, atitinka savarankiškos veiklos pobūdį, kuomet nuomos mokestis yra dirbančiojo sąnaudos, o likę uždirbti pinigai – jo pajamos arba nuostolis. Tokio paaiškinimo atsakovo surinkti duomenys, esantys byloje, nepaneigė, todėl, nepaisant to, kad A. P. taip pat pildydavo tam tikras ataskaitas D., teismas sprendė, kad šiuo atveju neįrodytas būtinas darbo sutarties santykiams požymis – darbas darbdavio naudai. Teismas padarė išvadą, kad pripažinti A. P. darbą nelegaliu ir dirbtu pareiškėjo naudai nėra pakankamai įrodymų, ir teismas konstatuoja, kad už šį asmenį pareiškėjai sankcija paskirta nepagrįstai.

22. Teismas pažymėjo, kad E. J. Ž. nurodė, jog mokėjo tik nuomos mokestį, darbo laikas priklausė nuo jo valios, ataskaitų niekam neteikė, už tiekiamą freoną susimokėdavo pagal sąskaitas. Teismas vertino, kad tai atitinka nuomos teisinius santykius ir savarankiškos veiklos santykius, nes pareiškėjas gavo tik nuomos mokestį ir nėra įrodymų, kad E. J. Ž. dirbo tik už sutartą atlyginimą, nepatirdamas jokių išlaidų freonui įsigyti, o visi likę pinigai atitekdavo pareiškėjai, todėl pripažinti E. J. Ž. darbą nelegaliu ir dirbtu pareiškėjo naudai nėra pakankamai įrodymų, ir teismas konstatavo, kad už šį asmenį pareiškėjui sankcija paskirta nepagrįstai.

23. Teismas pažymėjo, kad, T. V. nurodė, jog mokėjo tik nuomos mokestį, ataskaitų niekam neteikė, už freoną susimokėjo pagal sąskaitoje nurodytą sumą, už reklaminę informaciją taip pat sumokėjo 10 Eur. Teismas vertino, kad tai atitinka nuomos teisinius santykius ir savarankiškos veiklos santykius, nes pareiškėjas gavo tik nuomos mokestį ir nėra įrodymų, kad T. V. dirbo tik už sutartą atlyginimą, o visi likę pinigai atitekdavo pareiškėjui. T. V. patvirtino, kad sąnaudas, reikalingas veiklai, jis padengė iš savo lėšų, o tai yra ne darbo sutarties požymis, o būtent savarankiškos veiklos požymis, todėl pripažinti T. V. darbą nelegaliu ir dirbtu pareiškėjo naudai nėra pakankamai įrodymų, ir teismas konstatavo, kad už šį asmenį pareiškėjui nepagrįstai paskirta sankcija.

24. Teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad atsakovas Nutarime neteisingai taikė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, ir pareiškėjos, kaip juridinio asmens, atsakomybės klausimą išsprendė laikydama minėtus bendrosios kompetencijos teismų sprendimus turinčiais prejudicinę galią šioje byloje pareiškėjo atžvilgiu, kadangi minėtomis teismų nutartimis nubaustas kitas subjektas, o ne pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog teismų sprendimai E. J. administracinio nusižengimo byloje neturi prejudicinės galios šioje byloje, tai nereiškia, kad į juos neturi būti atsižvelgiama vertinant tuos pačius faktus, kurie yra nustatyti kitame įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime.

25. Teismas pabrėžė, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis konstatavus nelegalų darbą pareiškėjos vadovės E. J. veiksmuose, pasekmės ir atsakomybė kyla taip pat ir pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui, nes jos vadovė veikia ne kaip savarankiškas asmuo ir ne savo naudai, o veikia būtent juridinio asmens vardu ir jo naudai.

26. Teismas nurodė, kad, remiantis įsiteisėjusiu Panevėžio AVMI 2022 m. spalio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-02-ANR_N-1473-2022 ir įsiteisėjusiomis nurodytomis Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis, vadovaujantis ANK 667 straipsnyje įtvirtintu nutarimų ir nutarčių administracinių nusižengimų bylose privalomumo principu, teismas šioje administracinėje byloje negali paneigti minėtų galiojančių Panevėžio AVMI 2022 m. spalio 19 d. nutarimo ir teismų nutarčių dėl to paties nelegalaus darbo fakto ir negali konstatuoti priešingą faktą, kurį įrodinėja pareiškėjas, t. y. kad pareiškėjas, kurios vardu veikė vadovė E. J., leisdama penkiems darbuotojams dirbti nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir nepateikus VSDFV pranešimo apie šių darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš dieną iki darbo pradžios, nepadarė pažeidimo, kuris laikomas nelegaliu darbu.

27. Teismas konstatavo, kad tiek juridinio asmens UAB „Agroorganika“ veiksmų tyrimo metu, tiek jos vadovės E. J. administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir abiejų instancijų teismų įvertintų įrodymų visuma bei minėtos įsiteisėjusios nutarys patvirtina, kad UAB „Agroorganika“, veikdama per vadovę E. J., leido nelegaliai dirbti įmonės naudai D. K., R. D., E. Š., T. R. ir D. K.. Teismas pabrėžė, kad šis faktas yra nustatytas minėtomis bendrosios kompetencijos teismų nutartimis, kurios teismui yra privalomos ir šioje byloje, kurioje nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, todėl pareiškėjo pažeidimas dėl nelegalaus nurodytų asmenų darbo yra įrodytas ir E. J. administracinio nusižengimo byloje priimtomis abiejų instancijų teismų įsiteisėjusiomis nutartimis.

28. Teismas nurodė, kad atsakomybė fiziniam asmeniui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą taikoma ir bauda skiriama nepriklausomai nuo nelegaliai dirbusių asmenų skaičiaus, todėl E. J. administracinio nusižengimo byloje, atsižvelgiant į jos visišką pripažinimą kaltės, kiekvieno iš dešimties dirbusių asmenų atvejis nebuvo individualizuotas, o pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, juridinio asmens atsakomybė siejama su nelegaliai dirbusių asmenų skaičiumi, todėl esant keletui nelegalių ar galimai nelegalių darbuotojų, kiekvieno iš jų atvejį būtina įvertinti individualiai, kas ir padaryta teismui nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl Nutarimo šioje byloje.

29. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl sankcijos proporcingumo ir dėl jos švelninimo kaip nesudarančius pagrindo mažinti Nutarimu paskirtą baudą už vieną nelegaliai dirbusį asmenį mažiau, nei sankcijoje nustatytas ir Nutarimu paskirtas minimalus dydis. Teismas nurodė, kad pareiškėjui paskirta minimali bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį yra teisinga ir proporcinga sankcija, todėl dar labiau sumažinti baudą nėra jokio pagrindo.

30. Teismas akcentavo, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę.

31. Teismas pabrėžė, kad Nutarime konstatuota, kad pareiškėjos administracinėje byloje nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėjas šioje administracinėje byloje nepripažįsta padaryto pažeidimo ir nelegalaus darbo fakto, kas reiškia, kad savo veiksmus pateisina ir nejaučia atsakomybės už įstatymo pažeidimą ir naudojimąsi nelegaliu darbu.

32. Teismas, vadovaudamasis tiek Užimtumo įstatymo, tiek ANK numatyta baudų skyrimo tvarka, nesant nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įvertinęs tai, kad pareiškėjas net nepripažįsta padaryto pažeidimo, konstatavo, kad Kauno AVMI visiškai pagrįstai paskyrė baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, kuri yra minimali įstatyme numatyta sankcija juridiniam asmeniui.

III. 33. Pareiškėjas UAB „Agroorganika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo skundas ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad prieš Bendrovei sudarant konteinerių nuomos sutartis su Darbuotojais, šie Darbuotojai išsiėmė Gyventojų individualios veiklos vykdymo pažymas, Bendrovei priklausančio patalpos buvo perduotoms šiems asmenims atskirais perdavimo aktais. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti 10 asmenų būtų kada nors dirbę Bendrovėje kokiose pareigose, kad nuo nuomos sutarčių sudarymo ir patalpų perdavimo minėtiems asmenims jiems būtų priskirtos kokios tai kasdieninės darbinės funkcijos ar kad jų veiklos kontrolė.

34.2. Pareiškėjo į bylą yra pateikti dokumentai – Nuomos sutartys, Perdavimo aktai ir Gyventojų individualios veiklos vykdymo pažymos nebuvo tiriami ir vertinami nei pasibaigusioje Bendrovės buvusios vadovės E. J. administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnį, nei šioje byloje.

34.3. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai nedraudžia skaičiuoti nuomos mokestį tiek fiksuota dienos / mėnesio / metų išraiška, tiek procentu ar kita dalimi nuo nuomininko gautų pajamų, todėl faktas, kad su dalis nuomininkų mokėjo nuomos mokestį nuo apyvartos, nėra ir negali būti laikoma darbo sutarties santykių požymiu. Kaip ir aplinkybė, kad D. K. ir E. Š. pildė ataskaitas, kurias turėjo teikti pareiškėjo atstovui, kad jis žinotų surinktų pinigų per savaitę sumą, vėlgi, nepaneigia nuomos santykių fakto, kadangi, kaip minėta, nuomos mokestis gali būti apskaičiuojamas procentine išraiška ar kita dalimi nuo nuomininko gautų pajamų.

34.4. Pareiškėjas su kiekvienu iš Darbuotojų buvo sudaręs nuomos sutartis, pagal kurias pareiškėjas išnuomavo Darbuotojams modulinius namelius (konteinerius) su visa jame esančia įranga, t. y. pareiškėjas (kaip nuomotojas) nuomos sutarčių galiojimo metu įsipareigojo užtikrinti tinkamą įrangos veikimą, todėl turėjo teisę sekti nuomininko sunaudoto freono kiekį ir turėjo pareigą papildyti freono kiekį išnuomotos įrangos tinkamam eksploatavimui. tretieji suinteresuoti asmenys D. K. ir E. Š. patvirtino, kad darbui reikalinga priemone freonu pareiškėjo darbuotojai juos aprūpindavo nemokamai, t. y. jie už ją nemokėjo iš savo pinigų.

34.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų, kurie patvirtina, kad pagal Bendrovės ir Darbuotojų sudarytas 2023 m. birželio 15 d. nuomos sutartis nurodyti asmenys yra sumokėję sutartyse nurodytą nuomos mokestį ir jis apskaitytas pareiškėjo apskaitoje kaip pajamos.

34.6. Darbuotojų veiksmuose yra visi savarankiškumo požymiai: jie galėjo patys priimti sprendimus dėl savo vykdomos veiklos, neturėjo laikytis Bendrovės nustatytos darbo tvarkos. Be sumokėto nuomos mokesčio (fiksuoto arba nuo gautų pajamų) Bendrovei minėti asmenys nesukūrė ir Bendrovė negavo jokios kitos turtinės ar neturtinės naudos.

34.7. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl prejudicijos byloje, pateikė prieštaraujančias išvadas – pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismų sprendimai pareiškėjo vadovės atžvilgiu nelaikomi prejudiciniais sprendimais įmonei, kuriai ji vadovauja, bylos atžvilgiu, nes atsakomybėn traukiami skirtingi subjektai, tačiau to pačiu metu nurodė, kad turi būti atsižvelgta į šiuos teismų sprendimus.

35. Atsakovas Kauno AVMI apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą visiškai.

36. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl Darbuotojų veiklos aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad Darbuotojai buvo pavaldūs pareiškėjui.

37. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas vieniems darbuotojams leido pasiimti 50 Eur už visą darbo dieną, o kitiems, kurie dirbo ne visą darbo dieną, pasiimti likutį nuo sumos, atskaičius 300 Eur mokestį.

38. Atsakovas akcentuoja, kad visi Darbuotojai vienodai dirbo UAB „Argoorganika“, todėl teismo sprendimas, kuriame individualizuojamas kiekvieno asmens atliekamas tas pats darbas, turi būti pakeistas.

39. Pareiškėjas UAB „Agroorganika“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo argumentus, nurodytus savo apeliaciniame skunde ir prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 8 680 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

41. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, juridinio asmens atsakomybė siejama su nelegaliai dirbusių asmenų skaičiumi, todėl, esant keletui nelegalių ar galimai nelegalių darbuotojų, kiekvieno iš jų atvejį būtina įvertinti individualiai, vertino kiekvieno iš darbuotojų atvejį individualiai ir padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys nėra pakankami nustatyti nelegalų darbą penkių Nutarime nurodytų asmenų (J. M., V. L., A. P., E. J. Ž. ir T. V.) atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, panaikino Nutarimo dalį dėl baudos skyrimo už J. M., V. L., A. P., E. J. Ž. ir T. V. įdarbinimą, nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus apie šių asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, paliko nepakeistą kitą Nutarimo dalį.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pateikė prieštaringas išvadas dėl galimybės vadovautis Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-54-923/2023 nustatytomis aplinkybėmis, nevertino, kad Darbuotojai mokėjo pareiškėjui nuomos mokestį ir jis apskaitytas pareiškėjo apskaitoje kaip pajamos, tinkamai nenustatė, koks teisinis santykis buvo tarp pareiškėjo ir Darbuotojų.

43. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl Darbuotojų veiklos aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad Darbuotojai buvo pavaldūs pareiškėjui, taip pat neįvertino, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-54-923/2023 konstatuota, kad nėra pagrindo abejoti dėl Bendrovės direktorės E. J. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

44. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija nagrinėja bylą apeliacine tvarka, neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

45. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

46. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju Darbuotojų veikla gali būti laikoma nelegaliu darbu, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina nustatyti, ar Darbuotojai buvo pavaldūs pareiškėjui ir būtent jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbdavys (pareiškėjas) nesudarė darbo sutarties raštu arba nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai apie Darbuotojų priėmimą į darbą. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad asmenys pradėjo realiai dirbti, kad Bendrovės ir nelegaliai dirbusių asmenų santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. N575-805/2012).

47. Darbo sutarties požymiai išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023). Pirmasis darbo sutarties požymis – vienos iš sutarties šalių (darbuotojo) įsipareigojimas kitai sutarties šaliai (darbdaviui) atlikti darbo funkciją. Darbo sutarties dalykas – rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas darbas. Susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad dirbantysis pagal darbo sutartį įsipareigoja atlikti ne konkrečius darbus, susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo. Kadangi darbo sutartimi viena jos šalis (darbuotojas) kitos šalies (darbdavio) yra priimama į darbą, o ne atlikti konkrečią užduotį, kitaip tariant, vykdyti tam tikrą darbo funkciją, darbo sutarties pagrindu atsirandantiems santykiams yra būdingas tęstinumas.

48. Antrasis darbo sutarties požymis – darbdavio įsipareigojimas mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį. Civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu susiklostančių santykių atveju sutarties vykdytojas taip pat gauna tam tikrą atlygį (atlyginimą), todėl yra reikšmingas mokamo atlygio (atlygintinumo) pobūdis, t. y. ar mokama periodiškai (sistemiškai), ar už konkretų atliktą darbą. Darbo teisiniams santykiams paprastai būdinga tai, kad darbo užmokestis mokamas periodiškai, ir tas mokėjimas yra tęstinio pobūdžio, todėl dažniausiai darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su tam tikru laiko tarpu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ar pan.). Atliekant konkrečią užduotį civilinės sutarties pagrindu, paprastai sumokama tinkamai įvykdžius sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą.

49. Trečiasis darbo sutarties požymis yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui atliekant darbo funkciją. Šis požymis leidžia atskirti darbo santykį nuo kitų panašių, visų pirma, civilinių sutarčių pagrindu susiklostančių santykių, kuriuose įsipareigojama atlikti darbą mainais į atlyginimą, tačiau tai daroma savarankiškai, be kitos šalies teisės vienvaldiškai reguliuoti darbo atlikimo procesą. Darbo santykiams būdingas pavaldumas reiškia, jog darbo funkcijų atlikimas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų jo nurodymų vykdymo – šiuo atveju nepakanka vien tam tikro tarp šalių susiklosčiusio pavaldumo, nulemto vykdomos veiklos specifikos, ar nustatyto atsiskaitymo už veiklos rezultatus, nes atsiskaitymas už atliktą darbą nėra būdingas išskirtinai darbo santykiams, jis nėra neįprastas ir civilinėmis sutartimis reguliuojamų santykių susiklostymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

50. Iš esmės panašiai darbo teisiniai santykiai aiškinami ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2019 m. lapkričio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-949-415/2019; 2022 m. spalio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1010-602/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-142-463/2024, Administracinė jurisprudencija 2024, 47, p. 535-554 ir kt.).

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad darbo sutartis yra viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, tačiau darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti panaudojamas ir darbo rezultatas gaunamas ne tik darbo, bet ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis (žr. 2001 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2001; 2002 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1129/2002; 2006 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2006).

Dėl to Darbo kodekso 32 straipsnyje įtvirtinti esminiai būtinieji darbo santykių požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia šiuos santykius atriboti nuo panašių santykių, susiklostančių civilinės teisės reguliuojamų sutarčių (pvz., rangos, paslaugų, autorių teisių ir kt.) pagrindu, o, nesant šių požymių, leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos ir dėl to tokia veikla nėra kvalifikuotina kaip darbo teisiniai santykiai. Kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (pvz., tai, jog vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti, nenustačius visų esminių darbo santykių požymių.

Iškilusį klausimą, ar kontrahentų santykiai faktiškai atitinka darbo santykių požymius, reikia spręsti, remiantis visais objektyviaisiais Darbo kodekso 32 straipsnyje nustatytais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių susitarime nustatytas teises ir prisiimtus įsipareigojimus, išsiaiškinant, dėl ko šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir kaip vykdė susitarimą, o ne vien tik atsižvelgti į sutarties pavadinimą ar remtis tuo, kaip viena ar kita šalis subjektyviai vertina tarpusavio santykius.

Būtina atsižvelgti į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos spręsti, ar konkrečios veiklos vykdymo (konkretaus darbo atlikimo) sąlygos suteikia pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą (2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

52. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-54-923/2023, kurioje nedalyvavo UAB „Agroorganika“, neturi precedento galios nagrinėjamoje administracinėje byloje, tačiau, vertinant tuos pačius faktus, turi būti atsižvelgiama į įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime (Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-54-923/2023) nustatytas aplinkybes.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, juridiniai asmenys veikia per jų organus. Nagrinėjamu atveju, nustatant Užimtumo įstatymo pažeidimus, buvo vertinami pareiškėjo direktorės E. J. veiksmai, kuriuos ji atliko kaip oficiali pareiškėjo atstovė. Vien tai, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-54-923/2023 pareiškėjo direktorė E. J. dalyvavo kaip fizinis asmuo, savaime nereiškia, kad minėtoje byloje nustatyti šio fizinio asmens veiksmai ir (ar) neveikimas, su jais susijusios faktinės aplinkybės nėra reikšmingi ir negali būti vertinami, sprendžiant dėl ekonominės sankcijos (baudos), paskirtos per tą fizinį asmenį (per jo veiksmus ar neveikimą) veikusiam pareiškėjui, pagrįstumas ir teisėtumas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Bendrovė, kaip juridinis asmuo, atliko kokius nors kitus veiksmus, nei tuos, už kuriuos jos direktorė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-54-923/2023. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-54-923/2023 turi esminę įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje (šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2422-502/2023, 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-142-463/2024).

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, atsakomybė fiziniam asmeniui už nelegalų darbą taikoma ir bauda skiriama, nepriklausomai nuo nelegaliai dirbusių asmenų skaičiaus, o Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas įpareigoja kiekvieno darbuotojo atvejį vertinti individualiai, todėl, siekiant tinkamai nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti kiekvieno darbuotojo faktinę situaciją. Atsižvelgdama į tai, kad, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, atsakomybė yra nustatoma pagal Bendrovės atliktus veiksmus kiekvieno darbuotojo atžvilgiu, kiekvieno darbuotojo situacija nebuvo vertinama Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-54-923/2023, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išanalizavo kiekvieno darbuotojo faktinę situaciją, išsamiai ištyrė individualias aplinkybės, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti kiekvieno darbuotojo atvejo, nes dėl pareiškėjo direktorės E. J. kaltės jau yra pasisakyta Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-54-923/2023, yra atmestini.

55. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-492/2023 ir kt.).

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, ginčo šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir išsamiau pasisako dėl atsakovo ir pareiškėjo apeliaciniuose skunduose išdėstytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų.

57. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad visi įdarbinti asmenys nevykdė savarankiškos veiklos, kadangi jie buvo pavaldūs Bendrovei, kurios darbuotojai nurodė atliekamų darbų kainas, iš kokių subjektų reikia pirkti darbui reikalingą freoną ir liepė pildyti ataskaitas apie aptarnautus automobilius ir sunaudotą freoną, vieniems darbuotojams leido pasiimti iš gautų pinigų 50 Eur už darbo dieną, kitiems darbuotojams, kurie dirbo ne visą darbo laiką, leido pasiimti likutį, kuris liko, sumokėjus Bendrvei 300 Eur per mėnesį.

58. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti kiekvieno darbuotojo faktinę situaciją. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino kiekvieno darbuotojo atliktus veiksmus ir su jais susijusias aplinkybes bei padarė išvadą, kad J. M., V. L., A. P., E. J. Ž. ir T. V. faktinė situacija neatitiko nelegalaus darbo, nes jų atlikti veiksmai neatitiko teismų praktikoje nustatytų nelegalaus darbo kriterijų (darbo pareiškėjo naudai), pareiškėjo ir nurodytų asmenų santykiai atitiko nuomos teisinius santykius). Pirmosios instancijos teismas dėl šių darbuotojų nustatė, kad toks pajamų pasiskirstymas, kai iš surinktų pinigų jie pareiškėjo darbuotojui mokėjo nuomos mokestį nepriklausomai nuo gautų pajamų, o likusi suma yra darbuotojo atlygis, atitinka savarankiškos veiklos pobūdį, kuomet nuomos mokestis yra dirbančiojo sąnaudos, o likę uždirbti pinigai – jo pajamos arba nuostolis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie darbuotojai mokėjo tik nuomos mokestį, jų darbo laikas priklausė nuo jų valios, jie neteikė ataskaitų kitiems asmenims, ir padarė išvadą, kad nėra įrodyta, jog pareiškėją su šiais asmenimis siejo daugiau nei civiliniai nuomos santykiai.

59. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad kiti darbuotojai (D. K., E. Š., D. K., R. D. ir T. R.) atliko nelegalų darbą. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas su šiais darbuotojais, kaip ir su kitais darbuotojais (kurių darbo pirmosios instancijos teismas nepripažino nelegaliu darbu), sudarė sutartis dėl modulinių namelių (konteinerių) nuomos ir perdavė šiuos objektus jiems jų savarankiškai veiklai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šie darbuotojai dirbo už sutartą atlyginimą pareiškėjos naudai, neturėdami darbo sutarčių ir pareiškėjui nepranešus apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, su kai kuriais iš jų sudarytos darbo vietos nuomos sutartys ir turimos individualios veiklos vykdymo pažymos yra skirtos paslėpti darbo sutarties santykius. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nurodyti darbuotojai savarankiškai neorganizavo darbo, neturėjo išlaidų darbo funkcijoms vykdyti ir gaudavo tik fiksuotą atlyginimą, priklausomai nuo dirbtų dienų skaičiaus, atiduodavo visus surinktus pinigus kitiems pareiškėjos darbuotojams, ir pripažino, kad toks veiklos modelis akivaizdžiai atitiko nelegalaus darbo modelį.

60. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas kiekvieno darbuotojo faktinę situaciją, aiškiai išskyrė, kokie aspektai (darbuotojų pavaldumas, atlyginimo paskirstymas, savarankiškumas) lėmė skirtingą jų vertinimą, išsamiai įvertino su kiekvienu darbuotoju susijusias individualias aplinkybes. Pareiškėjas ir atsakovas, apeliaciniuose skunduose teigdami, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino Darbuotojus nevienodai, nors jie veikė analogišku būdu, tačiau nei pareiškėjo, nei atsakovo argumentai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl kiekvieno darbuotojo atlikto darbo. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skirtingai vertino Darbuotojų situacijas.

61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agroorganika“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis