be23addb-5bb2-4e1a-836a-50e5f9cf6f47 · Kauno apygardos teismas

?Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. e2A-1471-259/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08489-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4.;2.6.1.3.6.;2.6.1.5.;2.6.2.1.; 2.6.29.4.;3.1.7.6.;3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

N. ir trečiojo asmens G. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. T. ieškinį atsakovui A. N. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, delspinigių sumažinimo, prievolės pripažinimo įvykdyta, hipotekos pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys – G. K., Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J., Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarė E. J. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovė D. M. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti 2011 m. gruodžio 1 d. jos ir atsakovo A. N. sudarytÄ paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu, nurodant, kad paskolos suma yra ne 22 000,00 litų, o 18 000,00 litų; sumažinti 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties 3 punkte numatytus delspinigius už prievolės neįvykdymÄ nuo 0,5 proc. iki 0,01 proc. dienai; pripažinti, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai įvykdė savo prievolę kreditoriui A. N. pagal 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį; pripažinti, kad ieÅ¡kovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka pagal 2011 m. gruodžio 1 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ yra pasibaigusi (1 t. b. l. 1-5, 96-99).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. 2011 m. gruodžio 1 d. patvirtino ieÅ¡kovės ir A. N. paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovė skolinasi iÅ¡ kreditoriaus 22 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2012 m. kovo 1 d. (sutarties 1 punktas) Pagal sutartį sutarė, kad paskola suteikiama be palÅ«kanų (sutarties 4 punktas), tačiau už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ ieÅ¡kovė savo kreditoriui turės mokėti po 0,5 proc. dydžio delspinigius (sutarties 3 punktas).

Taip pat prievolės įvykdymo užtikrinimui, ieÅ¡kovė įsipareigojo įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (sutarties 6 punktas). IeÅ¡kovė teigė, kad notarų biuro patalpose A. N. įgaliotas asmuo G. K. ieÅ¡kovei perdavė ne 22 000 Lt, o tik 18 000 Lt, paaiÅ¡kindamas, esÄ â€žatskaito“ 4 000 Lt už pirmus tris mėnesius po paskolos suteikimo bei už notaro paslaugas. Kadangi 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartimi iÅ¡ kreditoriaus A. N. ieÅ¡kovė gavo ne 22 000 Lt, o tik 18 000 Lt, sandoris atitinkamoje dalyje, ieÅ¡kovės nuomone, turėtų bÅ«ti pripažįstamas apsimestiniu.

Be to, 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties 3 punkte nustatyta, kad laiku, t. y. iki 2012 m. kovo 1 d. negrÄ Å¾inus paskolos, už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ skolininkė privalo mokėti kreditoriui 0,5 proc. delspinigius nuo negrÄ Å¾intos sumos, kas ieÅ¡kovės nuomone, reiÅ¡kia, jog tokios netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės ir nesÄ Å¾iningos, suteikiančios kreditoriui nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad paskolos sutarties sudarymo dienÄ ji buvo sulaukusi 72 metų amžiaus. Ji neturėjo patirties sutarčių sudaryme, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių taikyme.

Dėl to pilnai negalėjo suprasti, kokias netesybas mokėti prisiima. Senatvės pensinio amžiaus sulaukusiam, kreditavimo santykiuose patirties neturinčiam fiziniam asmeniui negali bÅ«ti keliami tokie patys apdairumo reikalavimai, kaip, pvz. pelno siekiančiam privačiam juridiniam asmeniui. Todėl ieÅ¡kovė prašė sumažinti netesybas iki 0,01 proc./dienai, t. y. 1,8 Lt/dienai. G. K. tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovei žodžiu paaiÅ¡kino, kad grynus pinigus, skirtus paskolos grÄ Å¾inimui – po 550 Lt/mėn. – ji turės įdėti į vokÄ ir pasirÅ«pinti, kad jo turinys nebÅ«tų matomas apžiÅ«rint vokÄ iÅ¡ iÅ¡orės. Tada turės vokÄ pateikti Panevėžio autobusų stoties siuntų skyriui ir siųsti jį į Kauno autobusų stotį, gavėju nurodant jį - G.

K. Pasitikėdama trečiuoju asmeniu ieÅ¡kovė sutiko pinigus siųsti tokiu bÅ«du. IÅ¡ viso autobusais pristatomomis siuntomis pinigus G. K. ieÅ¡kovė siuntė 34 kartus. Paprastai siųsdavo jam po 550 Lt, tačiau keletÄ kartų siuntė didesnes sumas, kad iÅ¡ karto padengti keletÄ einamųjų įmokų. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė iÅ¡ viso G. K. iÅ¡siuntė 15 400 Lt bei 1 815 Eur, todėl prievolę grÄ Å¾inti 18 000 Lt atsakovui A. N. pilnai įvykdė. Dėl ko ieÅ¡kovės prievolė pagal 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį pripažintina pasibaigusia, o Å¡io įsipareigojimo užtikrinimui pagal tos pačios dienos sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ nustatyta hipoteka taip pat pasibaigė (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

3. Atsakovas A. N. ir trečiasis asmuo G. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad G. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia tarpininkavimo paslaugas suteikiant paskolas fiziniams asmenims. A. N. buvo vienas iÅ¡ bendrovės kreditorių, teikęs paskolas per tarpininkÄ â€“ UAB “ (duomenys neskelbtini)“, tame tarpe ieÅ¡kovei. Atsakovas sutiko bÅ«ti kreditoriumi, tačiau pageidavo, kad bendrovė rÅ«pintųsi visais klausimais, jeigu iÅ¡kiltų problemos dėl prievolės nevykdymo, ar netinkamo vykdymo, todėl tuo tikslu buvo suraÅ¡ytas įgaliojimas.

Tai reiÅ¡kia, kad G. K. ieÅ¡kovei laiku neįvykdžius prievolės, veikė A. N. interesais, kaip jo įgaliotas asmuo pagal 2011 m. lapkričio 23 d. ir 2014 m. balandžio 8 d. įgaliojimus. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodė, kad notarų biuro patalpose G. K. jai perdavė ne 22 000 Lt, o tik 18 000 Lt, tai paneigia ieÅ¡kovės ranka padarytas rankraÅ¡tinis įraÅ¡as sutartyje, kad pinigai, sumoje 22 000 Lt, jai buvo perduoti į rankas ir juos perdavė atsakovas A. N. Pasisakydami dėl ieÅ¡kovės reikalavimo sumažinti netesybas – delspinigius nuo 0,5 proc. iki 0,01 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kintos bendrosios sutarčių suteikimo sÄ lygos, o dėl konkrečių sÄ lygų skolininkas tariasi su kreditoriumi.

Atsakovui teisė reikalauti netesybų pagal sutartį atsirado todėl, kad pati ieÅ¡kovė, sutarusi dėl paskolos termino, jį praleido ir neįvykdė savo įsipareigojimo skolÄ grÄ Å¾inti laiku. IeÅ¡kovės reikalavimas sumažinti netesybas, prieÅ¡tarauja ne tik sÄ Å¾iningumo ir sutarties laisvės principams, tačiau leidžia kalbėti apie ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ â€“ ieÅ¡kovė daugiau negu 6 metus pasiskolintomis lėšomis nori naudotis faktiÅ¡kai neatlygintinai, ji per tÄ laikÄ nesiėmė veiksmų skolÄ , kad ir dalimis grÄ Å¾inti.

IeÅ¡kovės pateiktas jos neva tai persiųstų sumų grafikas neatitinka tikrovės, ieÅ¡kovė niekada nėra mokėjusi tokių pinigų sumų. Kai ieÅ¡kovė nebevykdė žodinio susitarimo – iki paskolos grÄ Å¾inimo mokėti kas mėnesį palÅ«kanas, t. y. iki tos dienos ieÅ¡kovė nebuvo sumokėjusi palÅ«kanų už 9 mėnesius: 2012 m. kovo, balandžio, spalio ir gruodžio mėnesius, 2013 m. balandžio, rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėnesius, bei 2014 m. kovo mėnesį, atsakovas A.

N. 2014 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Kauno m. 25-Ä jį notarų biurÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 22 000,00 Lt skolos ir 20 240,00 Lt netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ viso dėl 42 240,00 Lt. Notarui padarius vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, ieÅ¡kovė buvo apie tai informuota tiek notaro, tiek G. K. IeÅ¡kovei praÅ¡ant bei pasižadėjus palÅ«kanas mokėti reguliariai, atsakovas priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atidėjo, kadangi ieÅ¡kovė sumokėjo palÅ«kanas už balandžio mėnesį ir tÄ patį mėnesį sumokėjo už gegužės mėnesį.

NežiÅ«rint pažadų, ieÅ¡kovė prievolę mokėti palÅ«kanas vykdė nereguliariai, todėl 2016 m. gruodžio mėn. buvo kreiptasi į antstolį dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto. Visos ieÅ¡kovės mokėtos sumos yra laikytinos palÅ«kanomis ir jos negali bÅ«ti užskaitomos kaip skolos grÄ Å¾inimas, kadangi pagal sutartį ieÅ¡kovė praleidusi terminÄ prievolei įvykdyti, privalėjo mokėti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos.

Atsakovas pripažįsta, kad ieÅ¡kovė iki 2015 m. sausio 1 d yra sumokėjusi 2 300,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. yra sumokėjusi 330,00 Eur, iÅ¡ viso 996,13 Eur, tačiau tai yra ne paskolos grÄ Å¾inimas, o palÅ«kanos, mokėtos pagal sutartį. IeÅ¡kovė iki Å¡iol atsakovui paskolos ir pagal sutartį numatytų netesybų nėra sumokėjusi, todėl notaro iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as dėl priverstinės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto yra teisėtas ir pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkinto iÅ¡ dalies: pakeitė 2011 m. gruodžio 1 d. sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieÅ¡kovės D. M. T. ir atsakovo A. N. 3 punkto sÄ lygÄ dėl delspinigių dydžio ir sumažinti Å¡ia sutartimi nustatytų delspinigių dydį nuo 0,5 procento iki 0,05 procento už nesumokėtÄ sumÄ už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui ir 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas trečiajam asmeniui G.

K.; priteisė iš atsakovo 150,00 Eur žyminį mokestį, 18,07 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, ir 444,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

5. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, tačiau ginčas kilo dėl paskolintų pinigų dydžio, t. y. ieškovė teigė, kad paskolos sutartimi ji realiai pasiskolino ne 22 000,00 Lt, kaip nurodyta sutartyje, o 18 000,00 Lt. Ieškovės atstovas laikė, kad dalyje dėl 4000,00 Lt sandoris yra apsimestinis. Teismas pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėjant apsimestinį sandorį, turi būti įrodinėjama išorinio susitarimo abiejų sandorio šalių netikroji valia ir pridengtojo sandorio abiejų šalių tikroji valia, ko ieškovė šioje byloje net neįrodinėjo.

6. Å alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė siekė pasiskolinti 22 000,00 Lt sÅ«naus verslui. Dėl tokios pinigų sumos ji/jos sÅ«nus tarėsi su tarpininkavimo paslaugas teikiančia įmone, tokia pinigų suma įraÅ¡yta pačioje paskolos sutartyje. AiÅ¡kindami sandorio sudarymo aplinkybes ieÅ¡kovė ir jos sÅ«nus E. T. nurodė, kad prieÅ¡ tvirtinant sandorį atsakovo A. N. įgaliotinis G. K. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ skolinamos 22 000,00 Lt sumos atskaitoma 4 000,00 Lt – 1 650,00 Lt įmokos už pirmus tris mėnesius ir likusi suma už dokumentų sutvarkymÄ , todėl notaro kabinete jiems buvo perduota tik 18 000,00 Lt. Atsakovas ir trečiasis asmuo tokias aplinkybes neigė.

7. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas raštelis, kurį anot ieškovės, jai padavė G. K., pastarajam ir atsakovui A. N. neigiant tokias aplinkybes buvus, o ekspertams negalėjus patvirtinti, kad tai G. K. ranka padaryti įrašai, taip pat nepatvirtina ieškovės pozicijos dėl mažesnės paskolos sumos gavimo ir niekaip nepaneigia jos pačios padaryto prierašo ant sutarties.

8. Teismas pažymėjo ir tai, kad netgi ir buvus ieÅ¡kovės nurodytoms aplinkybėms dėl 4 000 Lt atskaitymo (kas Å¡ioje byloje neįrodyta), teismo nuomone, tai negalėtų bÅ«ti laikoma, kad ieÅ¡kovė pasiskolino mažesnę, t. y. 18 000 Lt sumÄ , kadangi 4 000 Lt atskaitymas vis tiek reikÅ¡tų, kad ieÅ¡kovė pasiskolino 22 000 Lt sumÄ , tačiau sutiko (neprieÅ¡taravo), kad iÅ¡ pasiskolintos sumos bÅ«tų atskaityta 4 000 Lt tam tikroms iÅ¡laidoms. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog pasiskolino mažiau nei 22 000 Lt, todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė.

9. Pasisakydamas dėl paskolos grÄ Å¾inimo fakto teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieÅ¡kovės pateikti 34 siuntos talonai patvirtina tik tai, kad ieÅ¡kovė atitinkamomis datomis perdavė siuntas G. K., tačiau niekaip neįrodo Å¡ių siuntų turinio, t. y. kokios piniginės sumos buvo persiųstos Å¡iomis siuntomis. Atsakovui ir trečiajam asmeniui teigiant, kad tokiu bÅ«du buvo persiunčiamos sutartyje numatytos palÅ«kanos ir nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, atsižvelgdamas ir į tai, jog siuntos buvo pradėtos persiuntinėti nuo 2012 m. vasario 29 d., kas reiÅ¡kia iÅ¡ esmės besibaigiant paskolos grÄ Å¾inimo terminui, numatytam paskolos sutartyje, teismas pripažino, kad tokia atsakovo ir trečiojo asmens G. K. pozicija Å¡ioje byloje nebuvo paneigta.

10. Teismas nurodė, kad vien tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų ir liudytojų – ieÅ¡kovės sÅ«naus ir marčios, parodymų nepakanka ieÅ¡kiniui Å¡ioje dalyje įrodyti, nes jie yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiÅ¡kinimai yra subjektyvÅ«s. Kita vertus, Å¡ie liudytojai skaitė sutartį, pastebėjo joje numatytÄ sÄ lygÄ paskolÄ grÄ Å¾inti per tris mėnesius, tačiau dėl nežinomų priežasčių jos nepaisė. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurioms esant ieÅ¡kovė bÅ«tų neturėjusi galimybių raÅ¡tu įforminti pinigų grÄ Å¾inimÄ , kaip ji pati nurodė, sÄ skaitÄ banke ji turėjo.

11. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui, konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė leistinais įrodymais paskolos grÄ Å¾inimo fakto, kas reiÅ¡kia, jog ji nėra įvykdžiusi savo prievolės atsakovui, todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje, kaip ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl pripažinimo, kad ieÅ¡kovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka pagal 2011 m. gruodžio 1 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ yra pasibaigusi, teismas atmetė, kaip neįrodytus.

12. Teismas, spręsdamas delspinigių mažinimo klausimÄ , atsižvelgė į visumÄ byloje nustatytų aplinkybių. IeÅ¡kovė paskolÄ iÅ¡ atsakovo ėmė tam, kad padėtų sÅ«nui jo versle. Tikrasis piniginės naudos gavėjas buvo iÅ¡imtinai trečiasis asmuo, kuris ir disponavo pasiskolintomis pinginėmis lėšomis, ieÅ¡kovė Å¡iais pinigais nedisponavo. Patį paskolos davėjÄ taip pat rado bÅ«tent ieÅ¡kovės sÅ«nus, kuris į kredito įstaigas dėl paskolos kreiptis negalėjo, nes jam dėl turto įkeitimo negavo turto bendrasavininko sutikimo.

Jau imdama paskolÄ ieÅ¡kovė buvo pensinio amžiaus, paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį bÅ«stÄ . IeÅ¡kovė nevengė sutarties vykdymo, nuolat per autobusų siuntas perduodavo trečiajam asmeniui pinigines lėšas. Be to, sutartyje Å¡alys taip pat susitarė, kad vėluojant grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovė atsakovui turės mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas. Teismo vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad sutarties 5 punktu atsakovas užsitikrino, kad tinkamai nevykdant sutarties jis gaus papildomų lėšų.

Be to, atsakovas ieÅ¡kovės vykdyti paskolos sutartį neragino ilgÄ laikÄ , t. y. paskolos sutartus buvo sudaryta 2011 m. gruodžio 1 d., o į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo atsakovas kreipėsi tik 2014 m. balandžio 4 d. Teismo vertinimu, tokios faktinės aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovui du su puse metų tiko, kaip ieÅ¡kovė vykdo sutartį, už vėlavimÄ vykdyti sutartį iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovas galėjo reikalauti ne tik sutartyje numatytų 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, bet ir iÅ¡ties didelių sutartyje nurodytų 0,5 proc. dydžio delspinigių.

13. Teismas taip pat nurodė, kad Å¡iuo atveju laikant, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo pasiskolino 22 000 Lt ir paskolos laiku negrÄ Å¾ino, ieÅ¡kovei už dienÄ skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai, kas sudaro 110,00 Lt per dienÄ . Tokio dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už 180 dienų, iÅ¡ viso sudaro 19 800,00 Lt. Tokia netesybų suma praktiÅ¡kai labai artima visai paskolos sumai. Netesybų mažinimas gali bÅ«ti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevencijÄ arba siekio užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos apsaugÄ .

14. Teismas sprendė, jog nustatytas netesybų dydis yra neprotingai didelis ir iÅ¡kreipia sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Tokios neprotingai didelės netesybos, atsižvelgiant į skolininkės ir kreditoriaus elgesį, prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , padarinius, prievolės sumÄ , ne tik pažeidžia ieÅ¡kovės interesus, bet ir nepagrįstai pagerina atsakovo padėtį. Nesumažinus delspinigių dydžio atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje nei ieÅ¡kovė, kuri yra pensininkė, o jos bÅ«stas įkeistas atsakovui, realizavus šį turtÄ iÅ¡ varžytynių ieÅ¡kovė nebus pajėgi įsigyti kito gyvenamojo bÅ«sto.

Å iuo atveju atsakovas, dėl to, kad ieÅ¡kovė laiku negrÄ Å¾ino paskolos, nuostolių nepatyrė – atsakovas jų neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), nes labiau tikėtina, kad atsakovas pakankamas pinigų sumas iÅ¡ ieÅ¡kovės yra gavęs, prieÅ¡ingu atveju nėra objektyviai paaiÅ¡kinamas atsakovo delsimas dėl raginimo įvykdyti prievolę ir vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimas tik po 2,5 metų.

15. Pasisakydamas dėl konkretaus delspinigių dydžio teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti 0,01 proc. delspinigių dydis taip pat negali bÅ«ti laikomas tinkamu konkrečioje situacijoje. Ä®vertinęs faktines aplinkybes, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas sprendė, jog tinkamas ir adekvatus delspinigių dydis Å¡iuo atveju yra 0,05 proc., kas sudaro 11,00 Lt per dienÄ (22 000,00 Lt / 100 x 0,05). Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl delspinigių mažinimo, 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties 3 punkte nurodytus 0,5 proc. dydžio delspinigius sumažindamas iki 0,05 proc.

16. Spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio Å¡ioje byloje mokėjimo, jai buvo teikiama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybei už Å¡iÄ teisinę pagalbÄ turi bÅ«ti sumokėta 1 334,61 Eur suma. Atsakovas už teisines paslaugas advokatei sumokėjo 300,00 Eur (2 t., el. b. l. 83), o trečiasis asmuo G. K. – 600,00 Eur (2 t., el. b. l. 83). Už procesinių dokumentų siuntimÄ Å¡ioje byloje turėtos 54,22 Eur iÅ¡laidos.

Teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (vienÄ reikalavimÄ iÅ¡ trijų savarankiÅ¡kų reikalavimų), sprendė, jog priteistina valstybei iÅ¡ atsakovo 150 Eur žyminį mokestis už reikalavimÄ dėl sutarties sÄ lygų modifikavimo, 444,87 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos ir 18,07 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis); atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 200,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas, o trečiajam asmeniui G. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės - 400,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Taip pat teismas sprendė, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteistinos, nes ji atleista nuo iÅ¡laidų valstybei mokėjimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 17. Apeliaciniame skunde atsakovas A. N. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl delspinigių dydžio sumažinimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; patenkinus apeliacinį skundÄ , perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Pirmos instancijos teismas, iÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl sutartų delspinigių dydžio už prievolės nevykdymÄ sumažinimo, sutarties sÄ lygas aiÅ¡kino iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės naudai, tokiu bÅ«du sudarydamas sÄ lygas ieÅ¡kovei piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti, todėl sprendimas Å¡ioje dalyje nepagrįstas ir neteisėtas. 17.2. Esminė aplinkybė, kuriÄ bylos nagrinėjimo metu ignoravo ieÅ¡kovė, o pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ta, kad atsakovas ieÅ¡kovei suteikė trumpalaikę paskolÄ .

IÅ¡ 2011 m. gruodžio 1 d. sutarties matyti, kad atsakovas ieÅ¡kovei paskolino lėšas trijų mėnesių laikotarpiui, kas turėjo įtakos ir Å¡alių sutartų paskolos suteikimo sÄ lygų apimčiai: atsakovas lėšas paskolino trims mėnesiams, tačiau paskola buvo suteikta neatlygintinai, o kaip paskolos grÄ Å¾inimo garantas buvo įkeistas ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise įkeistas turtas – butas. Atsižvelgiant, kad lėšos buvo paskolintos trumpam laikui, kuriam suėjus ieÅ¡kovė įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti, sutartyje aptartos paskolos sutarties sÄ lygos buvo iÅ¡imtinai naudingos ieÅ¡kovei.

Tai yra jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų tinkamai įvykdžiusi prievolę, ji paskolintomis lėšomis bÅ«tų naudojusi neatlygintinai. Siekiant, kad paskola bÅ«tų laiku grÄ Å¾inta bei užkirstas kelias skolininko piktnaudžiavimui teise, Å¡alys aptarė ir sutarė dėl netesybų - ieÅ¡kovė įsipareigojo laiku negrÄ Å¾inus paskolos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ mokėti kreditoriui 0,5% dydžio delspinigius nuo negrÄ Å¾intos sumos (Sutarties 3 punktas), bei praleidusi terminÄ Ä¯vykdyti prievolę pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalį, mokėti kreditoriui 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki jos grÄ Å¾inimo dienos (Sutarties 5 p.), bei įsipareigojo CK 6.63 straipsnio pagrindais pažeidus prievolę, atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, į kuriuos įskaitomos ir netesybos nuo to momento, kuomet prievolė laikoma pažeista (8 p.).

Tai yra ieÅ¡kovei pagal sutartį neigiamos pasekmės atsiranda tik tuomet, jeigu ji sutarties neįvykdo. Kaip matyti, teismas tokių palankių skolininkui sÄ lygų nelaikė atsakovo, kaip kreditoriaus teisių pažeidimu, tuo tarpu skolininkui, t.y. ieÅ¡kovei, nevykdžius sutarties ir dėl to atsiradus neigiamų pasekmių, sutarties sÄ lygos dėl netesybų tapo prieÅ¡taraujančios teisingumo ir protingumo principams. 17.3. Teismas, kaip motyvÄ , sudariusį pagrindÄ mažinti sutartÄ delspinigių dydį, nurodė tai, kad pinigus skolinosi ieÅ¡kovės sÅ«nus, kuris ir tarėsi dėl paskolos ir iÅ¡imtinai naudojosi paskolintomis lėšomis, todėl laikė, kad ieÅ¡kovė, kaip skolininkė turėtų atsakyti už prievolės nevykdymÄ mažesne apimtimi.

Apelianto nuomone, tokia teismo padaryta iÅ¡vada prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams, sudaro skolininkui piktnaudžiauti teise bei pažeidžia kreditoriaus teises. Nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė skolinosi lėšas savo artimųjų giminaičių (sÅ«naus Å¡eimai) naudai, tačiau ji tai darė savo valia, o sandorio sudarymo metu dalyvavęs sÅ«nus bei marti užtikrino tiek jÄ , tiek kreditorių, kad prievolę įvykdys tinkami. Tai, kad ieÅ¡kovė nėra pajėgi grÄ Å¾inti paskolos, pagal kuriÄ gautas lėšas perdavė savo sÅ«nui, bei kuris, teisme pripažinęs, kad paskolintos lėšos buvo perduotos jam, negali bÅ«ti pagrindu pagal paskolos sutartį sulygtas netesybas reikalauti sumažinti.

Å iuo atveju yra akivaizdus ieÅ¡kovės piktnaudžiavimas teise, nes perdavusi sÅ«nui paskolintas lėšas, ieÅ¡kovė, turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ sÅ«nui tiek grÄ Å¾inti prievolę, tiek įvykdyti netesybas. 17.4. Pačios skolininkės neteisėti veiksmai (laiku negrÄ Å¾inant paskolos) negali bÅ«ti pagrindas iÅ¡ esmės pagerinti jos padėtį. Å ioje situacijoje, kai prievolę pažeidusi ieÅ¡kovė toliau gali naudotis atsakovo, kaip kreditoriaus, pinigais nemokėdama palÅ«kanų, teismo priimtas sprendimas iki 0,05 proc. sumažinti delspinigius už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ neskatintų skolininkės greičiau ir efektyviau įvykdyti prievolę, ir pažeistų atsakovo teisėtus lÅ«kesčius dėl prievolės pažeidimo gauti savo minimalių nuostolių atlyginimÄ . 17.5.

Teismo sprendimas sumažinti delspinigių dydį 10 kartų nėra teisingas, kadangi teismas privalėjo vertinti tai, kad ieÅ¡kovė atsakovo lėšomis neatlygintinai naudojasi jau pakankamai ilgÄ laikÄ , t. y. paskutinį kartÄ ieÅ¡kovė 30,00 Eur palÅ«kanas sumokėjo 2016 m. rugsėjo mėnesį. Per paskolos laikotarpį paskolintos piniginės lėšos žymiai nuvertėjo – visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje piniginio vieneto perkamoji galia lyginant su Å¡iandiena yra akivaizdžiai pakitus tiek dėl infliacijos, tiek dėl piniginio vieneto pasikeitimo, t. y. pasikeitus bazinei valiutai, euro perkamoji galia sumenko 2-3 kartus.

Å ių praradimų nekompensuotų Å¡alių sutartos 5 % dydžio metinės palÅ«kanos, todėl ieÅ¡kovei vengiant įvykdyti prievolę, atsakovas turi teisę į nuostolių kompensavimÄ . Teismas privalėjo ginti ne tik ieÅ¡kovės, kuri nėra sÄ Å¾ininga, interesus, tačiau užtikrinti ir atsakovo, kaip kreditoriaus, teises, dėl ko mažinti delspinigių dydžio nebuvo jokio pagrindo. 17.6. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad 0,5 % delspinigių dydis, apskaičiuotas už 180 dienų sudaro beveik tÄ pačiÄ sumÄ , kaip ir paskolinta lėšų dalis, tačiau teismas, nevertino to, kad ieÅ¡kovė lėšomis naudojasi nuo 2011 metų lapkričio mėnesio, t. y. beveik 8,5 metų, todėl delspinigių sumÄ padalinus per nurodytÄ laikotarpį, Å¡i suma bÅ«tų aiÅ¡kiai protinga – per metus sudarytų vos apie 700,00 Eur.

18. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo G. K. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui G. K. jo turėtas 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Teismas, priteisdamas ne visas trečiajam asmeniui jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, o tik 2/3 dalis, t. y. proporcingai atmestų reikalavimų daliai, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Ieškovei paduodant ieškinį nebuvo jokio pagrindo atsakovu byloje traukti G. K.: paskolos sutartis buvo sudaryta su A. N., paskolos sutartis notarinė, ji sudaryta tiesiogiai dalyvaujant abiem šalims, paskolos sutartyje yra rankraštinis ieškovės įrašas, kad ji pinigus notarų biure asmeniškai gavo iš atsakovo A. N. ir šio įrašo ieškovė neginčijo, t. y. visos bylos aplinkybės patvirtina, kad sandoris buvo sudarytas ne su G. K., o su A. N. Ir tik šalims (ieškovei ir atsakovui) sutarus dėl paskolos ir sudarius notarinę sutartį, G.

K. informavo ieÅ¡kovę, kad jis pagal įgaliojimÄ atstovaus A. N., ir tai, kad vėliau visas bendravimas dėl prievolės įvykdymo vyko bÅ«tent per įgaliotÄ asmenį G. K., patvirtina, kad ieÅ¡kovė apie tokį kreditoriaus atstovavimÄ buvo tinkamai informuota. Atsakovas A. N. patvirtino, kad trečiasis asmuo G. K. veikė pagal įgaliojimÄ , A. N. neturi jam jokių pretenzijų dėl Å¡io veikimo, todėl ieÅ¡kovė paduodama ieÅ¡kinį ir patraukdama G. K. atsakovu, o vėliau palikdama byloje jį trečiuoju asmeniu, privertė jį patirti iÅ¡laidų, – 600,00 Eur už teisines paslaugas. 18.2.

Atsisakius reikalavimų G. K. atžvilgiu, nebuvo jokio poreikio G. K. palikti byloje trečiuoju asmeniu, kadangi ieÅ¡kinio padavimo dienai nebuvo jokio pagrindo manymui, kad Å¡is sprendimas turi ir turės kokios nors įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi net ir veikiant G. K. pagal įgaliojimÄ , jis neįgytų daugiau teisių, nei turi įgaliojimÄ iÅ¡davęs asmuo, t. y. netgi, jeigu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta sutartis bÅ«tų pakeista, ji jokių G. K., kaip asmens teisių ir teisėtų interesų, nepaliestų.

Taigi, ieÅ¡kovė procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai, todėl turi prisiimti į bylÄ Ä¯trauktos Å¡alies patirtų iÅ¡laidų kompensavimÄ visa apimtimi, nepriklausomai nuo ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų apimties.

19. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateiktų apeliacinių skundų argumentus.

21. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl paskolos sutartimi perduotos – gautos paskolos sumos dydžio, sutartinių netesybų dydžio mažinimo, įrodymų vertinimo.

22. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 2011 m. gruodžio 1 d. A. N. ir D. M. T. sudarė raÅ¡ytinę paskolos sutartį, pagal kuriÄ skolos gavėja pasiskolino iÅ¡ A. N. 22 000 Lt sumÄ , sutartyje nurodoma, kad 22 000 Lt suma perduota paskolos gavėjai sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ notaro kabinete, gautÄ paskolÄ skolininkė įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2012 m. kovo 1 d., sutartis patvirtinta notaro (1 t. b. l. 6, 7, 94, 95). Å alys susitarė, kad laiku negrÄ Å¾inus paskolos, už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ grÄ Å¾inti skolÄ skolininkė privalo mokėti kreditoriui į dienÄ po 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrÄ Å¾intos sumos (sutarties 3 punktas).

Sutarties Å¡alys susitarė, kad paskola suteikiama be palÅ«kanų, tačiau skolininkė, praleidusi terminÄ Ä¯vykdyti skolinę prievolę, pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį privalo mokėti kreditoriui 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos (sutarties 4 punktas ir 5 punktas). Skolininkė 2011 m. gruodžio 1 d. 22 000,00 Lt paskolos užtikrinimui įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , kurio vertė įkeitimo dienai buvo įvardinta 60 000 Lt (1 t., b. l. 9, 10).

Nustatytu terminu skolininkė paskolos negrÄ Å¾ino, todėl 2014 m. balandžio 8 d. kreditorius A. N. kreipėsi į Kauno m. 25-Ä jį notarų biurÄ dėl skolos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo ir vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo suėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminui pagal sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ 42 240 Lt reikalavimo sumai (22 000 Lt paskola ir 20 240 Lt netesybos), (1 t., b. l. 11). 2014 m. gegužės 22 d. 25-ojo notarų biuro notarė iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12, 13).

Patvarkymas priimti vykdomÄ jį dokumentÄ â€“ minėtÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , antstolio A. B. kontoroje priimtas 2016 m. gruodžio 16 d., tÄ pačiÄ dienÄ antstolis surašė ieÅ¡kovei raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dėl 12 285,89 Eur skolos ir netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų ir antstolio iÅ¡laidų, viso 14 036,17 Eur sumai (1 t., b. l. 14).

23. IeÅ¡kovė D. M. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti 2011 m. gruodžio 1 d. jos ir atsakovo A. N. sudarytÄ paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu, nurodant, kad paskolos suma yra ne 22 000 litų, o 18 000 litų; sumažinti 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties 3 punkte numatytus delspinigius už prievolės neįvykdymÄ nuo 0,5 proc. iki 0,01 proc. dienai; pripažinti, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai įvykdė savo prievolę kreditoriui A. N. pagal 2011 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį; pripažinti, kad ieÅ¡kovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka pagal 2011 m. gruodžio 1 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ yra pasibaigusi.

Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, pakeitė 2011 m. gruodžio 1 d. sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieÅ¡kovės D. M. T. ir atsakovo A. N. 3 punkto sÄ lygÄ dėl delspinigių dydžio ir sumažino Å¡ia sutartimi nustatytų delspinigių dydį nuo 0,5 procento iki 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas trečiajam asmeniui G.

K.. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia atsakovas A. N., praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl delspinigių dydžio sumažinimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, skundÄ grindžia tais argumentais, jog ieÅ¡kovei paskola buvo suteikta neatlygintinai, ji privalėjo tinkamai įvykdyti prievolę, ieÅ¡kovė atsakovo lėšomis neatlygintinai naudojasi ilgÄ laikÄ , paskutinį kartÄ ieÅ¡kovė 30 Eur palÅ«kanų sumÄ sumokėjo 2016 m. rugsėjo mėnesį, per paskolos laikotarpį paskolintos piniginės lėšos žymiai nuvertėjo, tenkinęs ieÅ¡kinÅ¡ Å¡ioje dalyje, teismas pažeidė atsakovo turtinius interesus.

Apeliaciniu skundu teismo sprendimÄ skundžia ir trečiasis asmuo G. K., praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui G. K. jo turėtas visas 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, skundÄ grindžia tais argumentais, jog dėl ieÅ¡kovės netinkamo procesinio elgesio jis turėjo 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias visas ieÅ¡kovė turi atlyginti. Dėl paskolos sutartimi perduotos – gautos paskolos sumos dydžio 24.

Nors bylos Å¡alys neskundžia teismo sprendimo dalyje, kurioje atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti, kad suteiktos paskolos suma yra ne 22 000 Lt, o 18 000 Lt, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis, kad byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia, jog ieÅ¡kovei kreditorius perdavė, o paskolos gavėja priėmė 22 000 Lt paskolos sumÄ . Å iÄ aplinkybę pagrindžia paskolos sutarties sÄ lygos ir ieÅ¡kovės rankraÅ¡tinis prieraÅ¡as sutarties paskutiniame lape, kad jai yra perduota 22 000 Lt paskolos suma (1 t. b. l. 6, 95).

Å i aplinkybė yra svarbi dėl to, jog byloje ginčijamos sutartinės netesybos yra skaičiuojamos nuo suteiktos ir negrÄ Å¾intos paskolos sumos. Dėl sutartinių netesybų dydžio mažinimo 25. Teisėjų kolegija pažymi, jog netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Už sutartinės prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir (ar) nuostolių atlyginimÄ (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Byloje kreditorius neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovei netinkamai vykdant paskolos sutartį, jis turėjo nuostolių. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan.

Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta. SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos.

Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečias bylas.

26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir, spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, netesybų dydis turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes.

Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. sausio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013, kt.).

27. Byloje ieškovė įrodinėjo, kad neturi patirties finansinėje srityje, sutarties sudarymo metu buvo 72 metų amžiaus, dėl ko ji objektyviai negalėjo suvokti ir numatyti sudarytos sutarties nevykdymo teisinių pasekmių sutartinių delspinigių dydžio prasme, ji pati gauta paskola nesinaudojo, o perdavė pinigus sūnui. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, jog paskolos sutartį sudarė du fiziniai asmenys, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė verstųsi veikla, susijusia su finansais, paskolų teikimu–gavimu ir siektų gauti iš to finansinės naudos.

Kad ieÅ¡kovė neturėjo patirties finansinėje srityje, įrodo tos aplinkybės, kad paskolos sutartis buvo rengiama dalyvaujant atsakovui ir jį atstovaujančiam finansų tarpininkui UAB “ (duomenys neskelbtini)“. Atsakovas A. N. buvo vienas iÅ¡ bendrovės “ (duomenys neskelbtini)“ kreditorių, teikęs paskolas per tarpininkÄ â€“ UAB “ (duomenys neskelbtini)“, tame tarpe ieÅ¡kovei. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog kad minėta bendrovė rÅ«pinosi visais ginčo paskolos suteikimo ir jos sudarymo klausimais, tuo tikslu buvo suraÅ¡yti 2011 m. lapkričio 23 d. ir 2014 m. balandžio 8 d.

įgaliojimai trečiajam asmeniui byloje G. K. atstovauti kreditorių (1 t. b. l. 90, 92). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pagrįstai sprendė, jog sutartiniai 0,5 procento dydžio delspinigiai, skaičiuojami už 180 dienų laikotarpį, sudaro sumÄ , kuri artima visai suteiktos paskolos sumai. Teismas atkreipė dėmesį, jog tokios neprotingai didelės netesybos, atsižvelgiant į skolininkės ir kreditoriaus elgesį, prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , padarinius, prievolės sumÄ , ne tik pažeidžia ieÅ¡kovės interesus, bet ir nepagrįstai pagerina atsakovo turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog teismui nesumažinus delspinigių dydžio, atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje nei ieškovė, kuri yra pensininkė, o jos įkeistas atsakovui gyvenamasis būstas gali būti priverstinai parduotas vykdymo procese.

28. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovė pagal turimÄ iÅ¡silavinimÄ ir veiklos pobÅ«dį neturėjo galimybės sudarant sutartį numatyti, kad sutartyje nustatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai už kiekvienÄ praleistÄ Ä¯vykdyti prievolę dienÄ galėtų bÅ«ti tokie nepagrįstai dideli, siekti 31,85 Eur mokamų delspinigių į dienÄ sumÄ , bei 955,75 Eur kas mėnesį ir 5 734,47 Eur (19 800 Lt) bendrÄ sumÄ per 6 mėnesius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija vertina, kad sutartyje nustatytų tokį didelį delspinigių dydį lėmė atsakovo A.

N. noras gauti kuo didesnę naudÄ iÅ¡ sudarytos sutarties, tam buvo paruoÅ¡ta sutartis, kuriÄ rengė atsakovo pasitelkta profesionali finansų tarpininko įmonė UAB “ (duomenys neskelbtini)“. Todėl atmetami atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog teismo sprendimas mažinti sutartinius delspinigius iÅ¡ esmės pažeidžia kreditoriaus turtinius interesus. Teisėjų kolegija vertina, kad Å¡alių sudarytos paskolos sutarties sÄ lygos dėl paskolos gavėjos mokėtinų delspinigių dydžio yra nesÄ Å¾iningos, diskriminacinės ieÅ¡kovės atžvilgiu, dėl įraÅ¡ytos sÄ lygos nesÄ Å¾iningumo atsiranda ryÅ¡kus neatitikimas tarp suteiktos paskolos paskirties, iÅ¡ sutarties kylančių Å¡alių teisių ir pareigų paskolos gavėjos nenaudai.

Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis sumažinti Å¡alių nustatytÄ delspinigių dydį.

29. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo mažinti sutartinių delspinigių dydį nuo 0,5 procento iki 0,05 procento dydžio už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , teisingai vertino gautos paskolos sumÄ ir mokėtinų delspinigių sumÄ . Sutartyje įtvirtintų 0,5 procento delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitinka 182,5 procentus mokėtinų metinių palÅ«kanų ribÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas tais atvejais, kai atlygintinę paskolos sutartį sudaro fiziniai asmenys, yra įtvirtinęs 5 procentų metinių palÅ«kanų dydį (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Taikant įstatymo analogijÄ , matyti, jog Å¡alių nustatytos sutartinės 0,5 procento netesybos daug kartų skiriasi nuo įstatymo leidėjo numatytos protingų mokėtinų palÅ«kanų ribos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,5 procento mokamų delspinigių kas dienÄ iki 0,05 procento, tokiu bÅ«du iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovas A. N. turės teisę reikalauti sumokėti 573 Eur (1 980 Lt) bendrÄ delspinigių sumÄ . Toks mokamų delspinigių dydis yra artimas įstatymo leidėjo nustatytam mokėtinų palÅ«kanų dydžiui, kurios tam tikrais atvejais atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

30. Vadovaudamasi Å¡ios nutarties 27-29 pastraipose nurodomais motyvais, teisėjų kolegija atsakovo A. N. apeliacinį skundÄ atmeta, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 31. Trečiasis asmuo G. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu toje dalyje, kurioje jo reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkintas dalinai, atmestas jo reikalavimas priteisti dalį – 200 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nustatyta, kad G. K. ieÅ¡kovė 2017 m. balandžio 14 d. pirminiame ieÅ¡kinyje buvo įvardijusi atsakovu ir pareiÅ¡kusi jam turtinius reikalavimus (1 t. b. l. 1-5). Patikslintame ieÅ¡kinyje, kuris teismui pateiktas 2017 m. birželio 13 d. (1 t. b. l.

96) G. K. yra įvardintas trečiuoju asmeniui. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog atsakovÄ , vėliau trečiÄ jį asmenį byloje G. K. atstovavo byloje advokatė, per atstovaujantį advokatÄ G. K. byloje teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (1 t. b. l. 82-89, 132-139). Tokiu bÅ«du dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų byloje, G. K. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 600 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. (2 t., b. l. 82, 83). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , įvardinęs asmenis, dėl kurių (ne)veikimo ieÅ¡kovo teisės pažeistos, nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas.

Kadangi atsakovė pirminiame ieÅ¡kinyje atsakovu buvo patraukusi G. K., jis buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ , jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl ieÅ¡kinį byloje Å¡io asmens atžvilgiu atmetus, visos jo turėtos iÅ¡laidos byloje priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodomais motyvais, nekeisdama skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo iÅ¡ esmės, padidina Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. teismo sprendimu priteistas iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui G.

K. 400 Eur turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 600 Eur sumos (CPK 98 straipsnis). Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 8,52 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. 2 t. b. l. 84). Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei priteisiamos iÅ¡ apelianto A. N. (CPK 92 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Padidinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu priteistÄ trečiajam asmeniui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės D. M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 600 Eur sumos. Priteisti iÅ¡ A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,52 Eur turėtų iÅ¡laidų, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Å¡i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas