be236f1d-a22d-4173-bc37-7bfb731fa346 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Pareiškėja A-B               Administracinė byla Nr. A261-2359/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01123-2010-3                                                              Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 23 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei Aušrinei Račkauskienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui B.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų B. K. ir G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ginančio vieÅ¡Ä interesÄ pareiÅ¡kimÄ atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėja), trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant B.

K., G. K., T. A., Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl įsakymų panaikinimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-215 1.2 punktÄ , 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-216 1.2 punktÄ , 2009 m. kovo 31 d.

įsakymo Nr. P2-217 1.2 punktÄ , 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-218 1.2 punktÄ , 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-221 1.2 punktÄ , kuriais žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-220 1.2 punktÄ , kuriuo žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos;

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 2.7-79401-535 1.1 punkto dalį, kuria grÄ Å¾intiniems natÅ«ra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha, 0,2154 ha žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, 0,4400 ha žemės – sklypui kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. PareiÅ¡kime (I t., b. l. 1-7) nurodė, kad skundžiamais įsakymais buvo nustatytos 6 žemės sklypų, skirtų atkurti nuosavybės teises Trakų mieste, ribos, plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 2.7-79401-535 J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko R. M. (R. M.) valdyto nekilnojamojo turto dalį, – 1,2953 ha žemės, esančios Trakų mieste, Vilniaus apskrityje, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypus ir 0,4400 ha kitos paskirties (rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos) žemės sklypÄ .

Å io sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos J. M. nuosavybės teisės į minėtus sklypus ir į kadastrÄ Ä¯raÅ¡yta pagrindinė tikslinė jų naudojimo paskirtis. Pagal 2009 M. LIEPOS 7 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ (Nr. RJ-2372) minėtus žemės sklypus paveldėjo J. M. dukra T. A., kuri pagal 2009 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė juos B. K., G. K.. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad skundžiami Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 31 d.

įsakymai ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimas prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios norminiams aktams ir yra naikintinos, nes aukščiau nurodyti žemes sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) yra saugomoje Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje ir patenka i rekreacines zonos „miÅ¡ko parkai“ teritorijÄ , kurioje statyti naujus pastatus draudžiama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 34 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatomis, veiklÄ saugomose teritorijose apibrėžia taip pat ir saugomų teritorijų, jų zonų ar dalių tipiniai ir (ar) individualÅ«s apsaugos reglamentai bei saugomų teritorijų nuostatai.

Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamento, patvirtinto LR KultÅ«ros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. Ä®V-436, IV skyriaus 11, 12 punktų nuostatas naujos sodybos projektuojamos ir statomos tik Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose, o pavieniai Å«kininko Å«kio pastatai, vasarnamiai, pirtys ir kiti statiniai parko teritorijoje nestatomi. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388, II skyriaus 8 dalyje nustatyta reglamentavimÄ , teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinierinių komunikacijų ir kitų objektų projektų sprendiniai neturi prieÅ¡tarauti istorinio nacionalinio parko planavimo schemai.

IÅ¡ Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendinių matyti, kad teritorijoje, kurioje yra žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), nei naujų rekreacinių įstaigų, nei gyvenamųjų namų statyba nenumatyta. IÅ¡vardintos teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios leistinÄ veiklÄ ginčų sklypuose bei Å¡ių sklypų tvarkymo ir naudojimo režimÄ , nenumato galimybės statyti juose naujus statinius, o Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos III dalies 1 punkte yra imperatyviai įtvirtintas draudimas statyti naujus pastatus.

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamos Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 31 d. įsakymų Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-220, P2-221 ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 2.7-79401-535 dalys, kuriomis grÄ Å¾intiniems atkuriant nuosavybės teises žemės sklypams Trakų  mieste buvo nustatyta naudojimo paskirtis kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos – prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios norminiams aktams ir yra naikintinos.

Žemės sklypai, dėl kurių priimti ginčijami administraciniai aktai yra saugomoje teritorijoje – Trakų istoriniame nacionaliniame parke, veikla kurioje griežtai ribojama specialių norminių aktų. Bet koks teisės aktais nustatyto specialaus saugomos teritorijos priežiÅ«ros ir naudojimo režimo nesilaikymas, sukelia neigiamas pasekmes saugomoms vertybėms, o tuo pačiu pažeidžia ir visuomenės interesÄ iÅ¡saugoti vertingÄ kultÅ«rinį ir kraÅ¡tovaizdžio objektÄ . Skundžiamais administraciniais aktais ginčo sklypams nustatytas naudojimo pobÅ«dis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos - teritorijoje, kurioje bet kokia nauja statyba ne tik, kad nenumatyta, bet ir draudžiama, pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ iÅ¡saugoti Trakų istorinio nacionalinio parko gamtinį ir kultÅ«rinį kraÅ¡tovaizdį.Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija su pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (I t., b. l. 169-171) nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 2.7-79401-535 T. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Tuo pagrindu Administracijos direktorius priėmė skundžiamus įsakymus dėl paskesnių veiksmų, susijusių su žemės grÄ Å¾inimu pagal nustatytas procedÅ«ras. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ įtvirtinta, kad apskrities administracijos Žemėtvarkos skyrius, teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, kreipiasi į Administracijos direktorių ir praÅ¡o jo suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus.

Minėtas nutarimas taip pat reikalauja, kad bÅ«tų nustatyta žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, kurie yra parenkami pagal Vyriausybė įgaliotos institucijos patvirtinta sÄ raÅ¡Ä . Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies analizė parodo, kad yra nustatytas imperatyvas subjektams dalyvaujantiems žemės grÄ Å¾inimo procese grÄ Å¾inamÄ Å¾emę atkurti individualiai statybai bei kitai paskirčiai.

Administracija, vadovaudamasi tokiomis įstatymo nuostatomis teisingai atliko paskesnius veiksmus – žemės sklypams nustatė pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kitÄ , kas visiÅ¡kai atitinka įgaliotos institucijos, t. y. Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro patvirtinto sÄ raÅ¡o V punktÄ â€“ Kitos paskirties žemė (2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40). VieÅ¡ojo intereso gynimo iniciatorius Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – ir TINP) direkcija tiesiogiai dalyvauja nuosavybės teisių atkÅ«rimo į nekilnojamÄ jį turtÄ procese, Å¡iuo konkrečiu atveju TINP taip pat derino grÄ Å¾inimo dokumentus ir tiesiogiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pritarimÄ . Piliečio įgyvendinta teisė į nekilnojamojo turto atkÅ«rimÄ pagal įstatymo nuostatas, nereiÅ¡kia, kad bus tuo pačiu automatiÅ¡kai įgyvendinta ir jo teisė naudotis žemės sklypu pagal nustatytÄ paskirtį, nes pastarosios teisės įgyvendinimas priklauso nuo kito juridinio fakto atsiradimo, turi bÅ«ti parengtas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo detalusis planas.

Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema yra dokumentas, kuriam būdingas kaitumas – dėl besikeičiančių gyvenimo aplinkybių ji yra peržiūrima, pagal nustatytas procedūras vyksta vieši svarstymai, visuomenė supažindinama su naujais sprendiniais, yra išnagrinėjami visuomenės pasiūlymai, o tai tik parodo, kad esant tam tikrom aplinkybėm gali būti atsižvelgta į žemės sklypo savininko prašymus arba ir be gyventojų prašymų padaryti atitinkami keitimai. TINP planavimo schema (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 ir paskelbta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212, nustato funkcines parko zonas, parko veiklai reikalingų objektų iÅ¡dėstymÄ , bendrus TINP planavimo ir tvarkymo principus bei kryptis rekreacinei sistemai sukurti, Trakų miestui ir gyvenvietėms plėtoti, o taip pat numato pirmaeilius detalaus projektavimo darbus. Kartu nustato Å«kinės veiklos apribojimus visoje parko teritorijoje bei skirtingose zonose, teritorijos užstatymo, architektÅ«ros, kraÅ¡tovaizdžio formavimo, paminklosaugos ir gamtosaugos reikalavimus, kurių privaloma laikytis, vykdant žemės reformos, privatizavimo ir projektavimo darbus, pateikia principinius pasiÅ«lymus zonoms tvarkyti.

TINP planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės specialusis teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Ja remiantis ruošiami paminklosauginiai, kompleksinės žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai. Tačiau TINP ribos ir jo funkcinės zonos nėra koordinuotos, ribos yra tik preliminarios, todėl pareiškėjo teiginiai, kad sklypai yra funkcinėse zonose, kur nei naujų rekreacinių įstaigų, nei gyvenamųjų namų statyba nenumatyta, yra nepagrįsti.

Atsakovas pažymėjo, kad ginčo sklypai pagal byloje esančius dokumentus yra Å¡alia nekoordinuotų funkcinių zonų, kuriuose galima naujų rekreacinių įstaigų, gyvenamųjų namų statyba. TINP planavimo schemos mastelis yra M1:10 000, todėl galima didelė paklaida, nustatant konkrečiÄ sklypo vietÄ . Todėl laikytina, kad ginčo sklypai patenka ir į nurodytas funkcinės zonas.Atsakovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija sutiko su praÅ¡ymo argumentais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepime (II t., b. l. 136-139) paaiÅ¡kino, kad 1991 m. gruodžio 30 d. J. M. kreipėsi į tuometinę Senųjų Trakų agrarinės reformos tarnybÄ su pirminiu praÅ¡ymu dėl nuosavybės teisių į žemę, esančiÄ Trakų rajone, atkÅ«rimo. Remiantis Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje esančio archyvinio dokumento, 1938 metų žemės sklypų sÄ raÅ¡o, duomenimis, Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2000 m. rugpjūčio 11 d. pasiÅ«lymu pripažino, kad savininkas R.

M. (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone valdė 19,70 ha žemės plotÄ . Žemės sklypui buvo parengtas 2000 m. rugsėjo 8 d. vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas, kuriuo buvo nustatyta, kad 8,50 ha savininko valdytos žemės patenka į Trakų miesto teritorijÄ . LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte apibrėžtos kiekvienos institucijos, dalyvaujančios atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , pareigos.

Apskrities virÅ¡ininkui nustatyta pareiga priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, tačiau Å¡ios pareigos įgyvendinimas siejamas su savivaldybės atitinkamais veiksmais, nes valstybinės žemės sklypų formavimas miestuose priskirtas savivaldybės kompetencijai. Vadovaujantis Å¡ia AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostata, Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tu Nr. SO-124-(1.19) kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių praÅ¡ydamas nustatyti, ar savininko R.

M. Trakų mieste turėta 2,5332 ha ploto žemė (nuosavybės teisės į tenkančiÄ 5,8768 žemės valdos dalį pretendentei atkurtos ankščiau) nėra priskirta valstybės iÅ¡perkamai ir yra grÄ Å¾inama, o esant tokiai galimybei suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planÄ . Å io raÅ¡to 4 punkte taip buvo praÅ¡oma nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ bei pobÅ«dį.

IÅ¡ Trakų rajono savivaldybės administracijos buvo gauti skundžiami savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 31 d. įsakymai. Remiantis Å¡iais įsakymais, Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas priėmė 2009 m. balandžio 24 d. sprendimÄ Nr. 2.7-79401-535, kuriuo J. M. atkurtos nuosavybės teisės į įsakymuose nurodytus plotus pagal nustatytÄ paskirtį. PareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , reikalavimas panaikinti nurodytoje dalyje Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ yra iÅ¡vestinis, t. y. priklausantis nuo to, ar bus panaikinti nurodytoje dalyje Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai.

Atsakovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad palaiko Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pateiktÄ atsiliepimÄ (II t., b. l. 147).Trečiasis suinteresuotasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su pareiÅ¡kimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime (I t., b. l. 127-132) nurodė, kad 6 žemės sklypams, į kuriuos skundžiamu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, skundžiamais įsakymais negalėjo bÅ«ti nustatyti tokie žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis.

Pagal LR žemės įstatymo 24 straipsnį pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus) ir detaliuosius planus, formuojant naujus žemės sklypus. Pagal LR žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalį žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Valstybinės reikÅ¡mės teritorijų planavimo dokumentas TINP yra TINP planavimo schema (specialusis planas reg. Nr(duomenys neskelbtini), patvirtinta LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 ir paskelbta LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212. LR Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 patvirtintuose TINP nuostatuos įtvirtinta principinė nuostata, kad istorinio nacionalinio parko teritorija saugoma, tvarkoma naudojama pagal planavimo schema, jos pagrindu parengtus, nustatytÄ ja tvarka suderintus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

Taigi bet kokių teritorijų planavimo dokumentu sprendiniai (tame tarpe ir tų, pagal kuriuos nustatoma ir keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das bei pobÅ«dis) negali prieÅ¡tarauti TINP planavimo schemos sprendiniams. Žemės sklypų, esančių TINP teritorijoje, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, nustatyti vadovaujantis parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, turi atitikti TINP planavimo schemos sprendinius. Žemės sklypai, dėl kurių priimti ginčijami sprendimai yra saugomoje teritorijoje, todėl jų naudojimo paskirtis, bÅ«das bei pobÅ«dis turi atitikti ir neprieÅ¡tarauti veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuojantiems dokumentams.

VeiklÄ TINP reglamentuojančiu dokumentu sprendiniai (įskaitant, bet neapsiribojant, TINP nuostatais, TINP planavimo schema, TINP individualiu apsaugos reglamentu) žemės sklypuose draudžia gyvenamųjų namų ir ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybÄ , o pagal skundžiamais aktais ginčo žemės sklypams nustatytÄ pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (kita), naudojimo bÅ«dÄ (gyvenamosios teritorijos, rekreacinės teritorijos), bei pobÅ«dį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos) tokia statyba leidžiama, todėl minėti administraciniai aktai yra neteisėti ir turėtų bÅ«ti panaikinti.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepime (I t., b. l. 134-136) nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtos aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Trakų istorinio nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame imperatyvus reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei.

Sprendimai Å¡ioje valstybės saugomoje teritorijoje turi ir turėjo bÅ«ti priimami atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį režimÄ . Žemės sklypai, dėl kurių priimti ginčijami administraciniai aktai, yra saugomoje teritorijoje – Trakų istoriniame nacionaliniame parke, veikla kurioje griežtai ribojama specialių norminių aktų. Bet koks teisės aktais nustatyto specialaus saugomos teritorijos priežiÅ«ros ir naudojimo režimo nesilaikymas, sukelia neigiamas pasekmes saugomoms vertybėms, o tuo pačiu pažeidžia ir visuomenės interesÄ iÅ¡saugoti vertingÄ kraÅ¡tovaizdį.

Trakų istorinis nacionalinis parkas yra kompleksinė saugoma teritorija, steigiama istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultÅ«riniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai iÅ¡saugoti. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemÄ , saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo, kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklÄ juose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas. VeiklÄ Â draustiniuose ir valstybiniuose parkuose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis, 13 straipsnis ir su Å¡ių straipsnio nuostatų įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai.

Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Nacionalinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumai, atsižvelgiant į kiekvieno parko paskirtį bei jo teritorijoje esančias vertybes, nustatomi Vyriausybės patvirtintais nacionalinių ir regioninių parkų nuostatais, taip pat kitais veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentais, kuriems priskirtini atitinkami saugomų teritorijų planavimo dokumentai.

Todėl visi administraciniai aktai, susiję su veikla valstybiniuose parkuose, turi bÅ«ti priimami laikantis minėtose įstatymo normoje nurodytų teisės aktų reikalavimų. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemÄ Å¾emės sklypai patenka į rekreacines zonos „miÅ¡ko parkai“ teritorijÄ . MiÅ¡ko parkų tikslas – auginti miÅ¡kus, pritaikytus intensyviam lankymui, naudojimas – poilsiavimas miÅ¡ke, ribotas miÅ¡kų Å«kinis naudojimas; tvarkymo režimas – takų bei aikÅ¡telių tinklas formuojamas, paplÅ«dimiai, kiti rekreaciniai įrenginiai statomi pagal specialius projektus; esamos sodybos neplečiamos, jos gali bÅ«ti pritaikytos poilsiui, statyti naujus pastatus draudžiama.

Skundžiamais administraciniais aktais ginčo sklypams nustatyta paskirtis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos naudojimo pobÅ«dis - ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos prieÅ¡tarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje nustatytam režimui.Trečiasis suinteresuotas asmuo T. A. su pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (I t., b. l. 137-138) nurodė, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija dalyvavo su jos nuosavybės teisių atkÅ«rimu susijusiose veiksmuose ir pritarė leisti atkurti nuosavybės teises Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kreipimasis į prokuratÅ«rÄ Å¡iuo atveju vertintinas kaip nenuoseklus veiksmas, prieÅ¡taraujantis ankstesniems Å¡io subjekto veiksmams. Visi nuosavybės teisių atkÅ«rimo etapai, o ypatingai tas, kurio metu buvo nustatoma žemės paskirtis, vyko griežtai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, kurios įtvirtina, kad žemė bÅ«tų grÄ Å¾inama individualiai statybai ir kitai paskirčiai. Å iuo atveju vieÅ¡asis interesas nepažeistas, nes nors žemė ir buvo grÄ Å¾inta pagal paskirtį, kuriÄ ginčija prokuroras, tačiau realiai Å¡iame žemės sklype ji neturi teisės atlikti jokių statybos darbų prieÅ¡ tai nepateikusi papildomų praÅ¡ymų, kurių iÅ¡nagrinėjimas ir atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso nuo kompetentingų institucijų valios.Tretieji suinteresuoti asmenys B.

K. ir G. K. su pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime (I t., b. l. 139-140) nurodė, kad prokuroro pareiÅ¡kimo tenkinimas reikÅ¡tų jų interesų pažeidimÄ . Pagal su T. A. pasiraÅ¡ytÄ Å¾emės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, jiems perėjo ne tik daiktinės teisės susijusios su įsigyjamais sklypais, tačiau ir apribojimai. Ginčijamame Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendime dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad norint plėtoti veiklÄ Å¾emės sklype, privalu parengti detalųjį planÄ Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Laikytis Vyriausybės nutarimu nustatytų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (4 punktas). Taigi nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto pažymėjime nurodyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita; naudojimo bÅ«das – rekreacinės teritorijos (gyvenamosios teritorijos); naudojimo pobÅ«dis – ilgalaikio poilsio pastatų statybos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), sklypai negali bÅ«ti naudojami pagal nustatytus paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, kol nėra parengtas detalusis planas pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Å iuo metu nėra parengtas joks teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), kuris suteiktų teisę žemės savininkams vykdyti veiklÄ prieÅ¡taraujančiÄ TINP planavimo schemai. Taigi nėra priimtas joks administracinis sprendimas, kuris galimai reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiÅ¡kimÄ patenkino. Teismas panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 31 d.

įsakymo Nr. P2-215 1.2 punktÄ , 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-216 1.2 punktÄ , 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-217 1.2 punktÄ , 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-218 1.2 punktÄ , 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-221 1.2 punktÄ , 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-220 1.2 punktÄ , kuriais grÄ Å¾intiniems žemės sklypams nustatyti pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das bei pobÅ«dis; Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 2.7-79401-535 1.1 punkto dalį, kuria grÄ Å¾intiniems natÅ«ra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha, 0,2154 ha žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das bei pobÅ«dis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, 0,4400 ha žemės sklypui – kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos.

Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. kovo 31 d. priėmė įsakymus Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-220 ir P2-221 dėl žemės sklypų, skirtų atkurti piliečių nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Trakų mieste, suformavimo, kuriais buvo nustatytos žemės sklypų ribos, plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. kovo 31 d.

įsakymų Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-221 1.2 punktais 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha ploto žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Įsakymo Nr. P2-220 1.2 punktu 0,4400 ha ploto žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 24 d.sprendimu Nr. 2.7-79401-535 „Dėl nuosavybes teisių atkÅ«rimo į žemę mieste pilietei J. M.“, buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko R. M. valdyto nekilnojamojo turto dalį, – 1,2953 ha žemės, esančios Trakų mieste, Vilniaus apskrityje, J. M. grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha ir 0,4400 ha žemės sklypus ir sprendimo 1.1 p. nurodant, kad 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, o 0,4400 ha žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – rekreacinės teritorijos, pobÅ«dis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos.Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 2.7-79401-535 pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2009 m. birželio 10 d.

įregistruota J. M. nuosavybės teisė į Å¡iuos žemės sklypus (0,3340 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1377 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0961 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0721 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2154 ha žemes sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 4400 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į kadastrÄ Ä¯raÅ¡yta Å¡ių sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis.Vilniaus m. 32 notarų biure 2009 m. liepos 7 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantis, kad palikėjos J.

M. turtÄ â€“ aukščiau nurodytus žemės sklypus, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos dukra T. A., kuri Å¡iuos žemės sklypus 2009 m. rugpjūčio 12 d. pardavė B. ir G. K. (pirkimo-pardavimo sutartys registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).2010 m. vasario 5 d. B. ir G. K. kreipėsi į LR kultÅ«ros ministerijÄ , praÅ¡ydami, rengiant Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo planÄ ir parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonų ribų planÄ , nustatyti, kad minėtuose sklypuose nebÅ«tų ribojama teisė naudoti juos pagal nuosavybės dokumentuose numatytus jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ bei pobÅ«dį.

PraÅ¡ymas buvo persiųstas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, kuri 2010 m. kovo 3 d. raÅ¡tu Nr. S-(2.3)-112 kreipėsi į LR generalinę prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, nurodydama, kad ginčo žemės sklypams nustatyti pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis prieÅ¡tarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams, kurie nenumato naujų poilsio bei gyvenamųjų pastatų statybos.Ginčo žemes sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje.Teismas analizavo LR saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir STÄ®) 2 straipsnio 43 dalies, 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies, 13 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų, 13 straipsnio 3 ir 4 dalių, LR žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalies, 2 straipsnio 1 ir 16 punktų nuostatas.

Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypų naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį detalizuoja LR žemės Å«kio ministro ir LR aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintas Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo bÅ«dų turinys, žemės sklypų naudojimo pobÅ«džių sÄ raÅ¡as ir jų turinys. Pagal minėtÄ teisės aktÄ , žemės sklypų naudojimo bÅ«do gyvenamosios teritorijos turinys – teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai.

Naudojimo pobūdžio mažaaukščiu gyvenamųjų namu statybos turinys – žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti 1-3 aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Sklypai, kuriems nustatytas rekreacinės teritorijos naudojimo būdas, tai teritorijos, skirtos ilgalaikio (stacionaraus) poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti, trumpalaikio poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti bei kitiems laikiniems pastatams statyti, kurie reikalingi išvardytiems objektams aptarnauti, taip pat paplūdimiams ir jų infrastruktūros objektams statyti.

Naudojimo pobūdžio ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos turinys – žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma statyti sanatorijas, poilsio namus, sveikatingumo kompleksus, lėlius, kempingus, turizmo bazes, nakvynės paslaugų namus, jaunimo nakvynės namus, gelbėjimo stotis, kt. Teismas nurodė, kad Trakų istorinio nacionalinio parko specialiojo planavimo dokumentas yra LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planas ir aiškinamasi raštas), paskelbta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d.

įsakymu Nr. 212. IÅ¡ Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos grafinės dalies matyti, kad žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), patenka i rekreacines zonos „miÅ¡ko parkai“ teritorijÄ . Å ios planavimo schemos tekstinės dalies „Rekreacinė zona“ 1 punkte nustatyta, kad miÅ¡ko parkų tikslas – auginti miÅ¡kus, pritaikytus intensyviam lankymui; naudojimas – poilsiavimas miÅ¡ke, ribotas miÅ¡kų Å«kinis naudojimas; tvarkymo režimas – takų bei aikÅ¡telių tinklas formuojamas, paplÅ«dimiai, kiti rekreaciniai įrenginiai statomi pagal specialius projektus; esamos sodybos neplečiamos, jos gali bÅ«ti pritaikomos poilsiui, statyti naujus pastatus draudžiama.Teismas nurodė, kad vadovaujantis STÄ® 2 straipsnio 34 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatomis, veiklÄ saugomose teritorijose apibrėžia saugomų teritorijų, jų zonų ar dalių tipiniai ir (ar) individualÅ«s apsaugos reglamentai bei saugomų teritorijų nuostatai.

Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas, patvirtintas LR Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436, nustato specialius teritorijos apsaugos, projektavimo ir statybų joje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento IV skyriaus 11, 12 punktų nuostatas naujos sodybos projektuojamos ir statomos tik Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose, o pavieniai ūkininko ūkio pastatai, vasarnamiai, pirtys ir kiti statiniai parko teritorijoje nestatomi.

Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388, I skyriaus 3 dalyje taip pat numatyta, kad parko teritorija saugoma, tvarkoma ir naudojama pagal LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtintÄ Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemÄ , jos pagrindu parengtus, nustatytÄ ja tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Nuostatų II skyriaus 8 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinierinių komunikacijų ir kitų objektų projektų sprendiniai neturi prieÅ¡tarauti istorinio nacionalinio parko planavimo schemai.

IÅ¡ Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendinių matyti, kad teritorijoje, kurioje yra žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), nei naujų rekreacinių įstaigų, nei gyvenamųjų namų statyba nenumatyta.Teismas pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios leistinÄ veiklÄ ginčų sklypuose bei Å¡ių sklypų tvarkymo ir naudojimo režimÄ , nenumato galimybės statyti juose naujus statinius, o Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos III dalies 1 punkte yra imperatyviai įtvirtintas draudimas statyti naujus pastatus.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 31 d. įsakymų Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-220, P2-221 ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 2.7-79401-535 dalys, kuriomis grÄ Å¾intiems atkuriant nuosavybės teises žemės sklypams Trakų mieste buvo nustatyta naudojimo paskirtis kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos – prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios norminiams aktams.Teismas taip pat nurodė, kad skundžiamais administraciniais aktais ginčo sklypams nustatytas naudojimo pobÅ«dis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – teritorijoje, kurioje bet kokia nauja statyba ne tik, kad nenumatyta, bet ir draudžiama, pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ iÅ¡saugoti Trakų istorinio nacionalinio parko gamtinį ir kultÅ«rinį kraÅ¡tovaizdį.

Visos valstybės institucijos ir pareigÅ«nai privalo be iÅ¡lygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. PrieÅ¡ingu atveju pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, kad valstybės institucijų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimÄ , reikalauja, kad bÅ«tų nustatyta žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, kurie yra parenkami pagal Vyriausybė įgaliotos institucijos patvirtinta sÄ raÅ¡Ä , o pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, subjektams dalyvaujantiems žemės grÄ Å¾inimo procese grÄ Å¾inamÄ , nuosavybės teisės į žemÄ turi bÅ«ti atkuriamos individualiai statybai bei kitai paskirčiai, kadangi minėtų teisės aktų nuostatos turi bÅ«ti įgyvendinamos atsižvelgiant į kitų įstatymų, Å¡iuo atveju – reglamentuojančių saugomų teritorijų teisinį režimÄ , reikalavimus ir jiems neprieÅ¡tarauti.

III. Tretieji suinteresuoti asmenys B. K. ir G. K. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimÄ .Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 181-184) grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas imperatyvas subjektams dalyvaujantiems žemės grÄ Å¾inimo procese grÄ Å¾inamÄ Å¾emę atkurti individualiai statybai bei kitai paskirčiai.

Administracija, vadovaudamasi tokiomis įstatymo nuostatomis teisingai žemės sklypams nustatė pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kita, ir tai atitinka Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro patvirtinto sÄ raÅ¡o V punktÄ â€“ Kitos paskirties žemė (2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40).2. Teismas nepasisakė, kaip VAVA ir Trakų rajono savivaldybės administracija turi toliau (pakartotinai) organizuoti nekilnojamojo turto atkÅ«rimo T. A. procesÄ .

3. Teisės teorijoje nėra nustatyta kuris teisės aktas, pagal hierarchijÄ esantis tam pačiam lygmenyje ir nėra specialus kito atžvilgiu, turėtų bÅ«ti taikomas.

4. Teismas privalėjo įvertinti, ar tikrai tik panaikinus ginčijamus administracinius sprendimus būtų apgintas viešasis interesas.

5. Teismas nepastebėjo jokio skirtumo tarp žemės sklypo savininko teisinio statuso iki detalaus plano parengimo ir teisinio statuso po detalaus plano parengimo. Tai reiÅ¡kia, kad nepaisant tos aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto pažymėjime yra nustatytas žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita; naudojimo bÅ«das – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobÅ«dis – ilgalaikio poilsio pastatų statybos, apeliantai vis tiek negali Å¡ių sklypų naudoti pagal nustatytÄ paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, kol nėra parengtas detalusis planas pagal teritorijų planavimo dokumentus.

6. Teismas nesiekė derinti viešojo intereso ir privataus intereso, ignoruodamas žmogaus teisę į nuosavybę tik todėl, kad administraciniame sprendime negalėjo būti nustatytas kitokia naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis.

7. Å iuo metu nėra parengtas joks teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), kuris suteiktų teisę žemės savininkams vykdyti veiklÄ prieÅ¡taraujančiÄ TINP planavimo schemai – nėra jokio administracinio sprendimo, dėl kurio realiai bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas.

8. VieÅ¡asis interesas bus pažeistas tik tada, kai žemės sklypo savininkas kreipsis į kompetentingas institucijas su praÅ¡ymu parengti detalųjį planÄ , kurio sprendiniai prieÅ¡taraus Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams, o atitinkama institucija priims administracinį sprendimÄ tenkinti tokį praÅ¡ymÄ .

9. Ä®statymo leidėjo valia iÅ¡reikÅ¡ta Teritorijų planavimo įstatyme nustatant, kad žemė piliečiams bÅ«tų grÄ Å¾inama kaip individualiai statybai ar kitai paskirčiai, yra paaiÅ¡kinama – TINP planavimo schema yra reliatyvi, jos kintamumas pasireiÅ¡kia tuo, kad bÅ«dama patvirtinta teisės aktu, Vyriausybės nutarimu, visada egzistuoja galimybė atsižvelgiant į gyvenimo realijas priimti atitinkamus naujus, iki tol nebuvusius pakeitimus. Tai yra TINP direkcijos prerogatyva atsižvelgti arba neatsižvelgti į suinteresuotų asmenų pasiÅ«lymus bei praÅ¡ymus rengiant TINP schemos pakeitimo sprendinius.

10. TINP ribos ir jo funkcinės zonos nėra koordinuotos, ribos yra tik preliminarios. Ginčo sklypų tikslios funkcinės priklausomybės nėra įmanoma nustatyti, nes ribos yra preliminarios, o TINP planavimo schemos mastelis yra 1:10000, todėl egzistuoja didelė paklaida nustatant, ar sklypai visa apimtimi patenka, ar tik dalis jų patenka ar visiÅ¡kai nepatenka į TINP planavimo schemos rekreacinę zonÄ . Be to, rekreacinė zona dalinama į atskiras savarankiÅ¡kas dalis: miÅ¡ko parkai, rekreacinės akvatorijos, rekreacinių įstaigų teritorijos, kuriuose, be kita ko, galima statyti rekreacines įstaigas.

Rekreacinė zona ribojasi su Å«kine ir gyvenamÄ jÄ zona, kurioje galimas naudojimas – gyvenamoji funkcija. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. A. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. II, b.l. 193-194) nurodė, kad:1. Administracija, vadovaudamasi Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi pagrįstai žemės sklypams nustatė pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kita, ir tai atitinka Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro patvirtinto sÄ raÅ¡o V punktÄ â€“ Kitos paskirties žemė (2005 m. sausio 20 d.

įsakymas Nr. 3D-37/D1-40).2. Teismas nenagrinėjo, koks yra TINP procedÅ«rinis vaidmuo nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ gražinimo procese.3. Siekiant, kad ginčas bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas teisingai, svarbu, kad bÅ«tų aiÅ¡kiai nustatyta, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas, t. y. TINP nepažeidė teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principo, o vėliau suklaidino ir vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančius prokurorus.PareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. II, b.l. 195-198) nurodė, kad:1. žemės sklypas piliečiui, turinčiam teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , jau yra grÄ Å¾intas, atkÅ«rimo procesas baigtas.

2. Teismas nėra įpareigotas savo sprendimuose iÅ¡aiÅ¡kinti atitinkamoms institucijoms, kaip jos turi vykdyti jų kompetencijai priskirtas funkcijas. Å ios funkcijos įgyvendinamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.3. Apeliantai nepagrindė teiginių, jog nagrinėjamu atveju pagal Vyriausybės nutarimÄ neįmanoma nustatyti tokios paskirties, kuri atitiktų Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos reikalavimus.4. Apeliantai nepagrįstai iÅ¡ įstatymo konteksto iÅ¡skiria vienÄ teisės normÄ ir jÄ pateikia kaip argumentų pagrindimÄ , kadangi tinkamas teisės normos prasmės, o tuo pačiu ir įstatymo leidėjo tikslų iÅ¡aiÅ¡kinimas bus tik esant sisteminiam aiÅ¡kinimui, atsižvelgiant į viso įstatymo, taip pat kitų tos srities teisinius santykius reguliuojančių įstatymų teisės normų visumÄ .

5. Teises aktai aiÅ¡kiai apibrėžia pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio sÄ vokas, bei jų nustatymo tikslus.

6. Vadovaujantis Žemes įstatymo 24 straipsnio nuostatomis yra imperatyviai įtvirtintas reikalavimas, kad pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami tik pagal teritorijų planavimo dokumentus, įstatyme nėra numatyta jokių išlygų iš šios taisyklės. Trakų istorinio nacionalinio parko specialiojo planavimo dokumentas yra Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912.

Å is dokumentas nustato saugomų teritorijų arba atskirų jų dalių naudojimo ir apsaugos bendrÄ jÄ koncepcijÄ , kryptis, funkcinio prioriteto bei kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonų ribas, reglamentus, konkrečias teritorijų tvarkymo priemones. Teismui nepanaikinus skundžiamų aktų, ginčo sklypuose bÅ«tų leidžiama vykdyti veiklÄ , kuri pagal galiojančius aukÅ¡tesnės galios teisės aktus Å¡ioje teritorijoje yra draudžiama.7. Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant civilines bylas, susijusias su veikla Trakų istoriniame nacionaliniame parke, vadovaujamasi Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimu ir pabrėžiama, kad Lietuvos valstybė Trakus ir jų apylinkes traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtÄ kraÅ¡tovaizdžio kompleksÄ , saugotinÄ teritorijÄ , kuriai turi bÅ«ti nustatytas ypatingas teisinis režimas.

BÅ«tent Å¡iems tikslams įgyvendinti Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemÄ . Å ios schemos pagrindu turi bÅ«ti rengiami ne tik detalieji planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektai, bet ir paminklosaugos, kompleksinis žemes reformos ir žemėtvarkos, miÅ¡kotvarkos, vandens Å«kio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinierinių komunikacijų ir kiti projektai (TINP planavimo schemos įvado 5 dalis).

Principine nuostata, jog Trakų istorinis nacionalinis parkas tvarkomas pagal TINP planavimo schemÄ yra įtvirtinta ir Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 patvirtintuose Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatuose. Paminėtuose teismų sprendimuose pabrėžiama, kad prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų ne tik pažeistas unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraÅ¡tovaizdžio komplekso saugotinos teritorijos tapatumas ir integralumas, bet ir nusižengta Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rÅ«pinasi natÅ«ralios gamtines aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«ri, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai, Konstitucijos 53 straipsnio 3 daliai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinkÄ nuo kenksmingų poveikių (LAT 2010 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2010).8.

Apeliantai patys pripažįsta, kad jų tikslas, remiantis neteisėtu administraciniu aktu siekti, jog ateityje jo nuostatos butų įteisintos.

9. Visi sklypai patenka į „miÅ¡ko parkų“ teritorijÄ . Å is faktas nekelia abejonių, kadangi zonos dalis, kurioje yra sklypai, ribojasi su ežeru, su gyvenamosios ir Å«kinės zonos „sodybiniai pastatai“ dalimis, kuriose jokios naujos statybos nėra numatytos, yra tik apibrėžtos sodybų su jose jau esančiais pastatais sklypų ribos, taip pat su rekreacinių įstaigų, kurios yra naikinamos, teritorija. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniais nei vienoje iÅ¡ paminėtų zonų nėra numatytos naujų pastatų statybos.Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. II, b.l. 199-200) nurodė, kad palaiko atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodytus argumentus. Papildomai pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 6 dalies nuostata svarbi tuo, jog atkuriant nuosavybės teisės saugomose teritorijose įpareigoja nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese dalyvaujančius subjektus paisyti inter alia ir saugomos teritorijos planavimo schemos reikalavimų. Ginčijamais administraciniai aktais yra sudaromos sÄ lygos TINP teritorijoje pastatyti penkis mažaaukščius gyvenamuosius namus su priklausiniais ir ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatus, kas prieÅ¡tarauja ne tik veiklÄ TINP reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, bet ir logikos principams: jeigu iki nacionalizacijos savininkas turėjo vienÄ sodybÄ , o visa kita žemės buvo, pvz., dirbama arba augo miÅ¡kas, tai atkuriant nuosavybės teises turi bÅ«ti sudaromos sÄ lygos atkurti/atstatyti vienÄ sodybÄ , o ne penkias ir dar rekreacinę įstaigÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas B.

K. paaiÅ¡kino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundÄ patenkinti.PareiÅ¡kėjo atstovė paaiÅ¡kino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Bylos ginčas yra dėl grÄ Å¾intiems žemės sklypams, esantiems Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo bÅ«do bei pobÅ«džio nustatymo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamais administraciniais aktais ginčo sklypams nustatytas naudojimo pobÅ«dis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – teritorijoje, kurioje bet kokia nauja statyba ne tik, kad nenumatyta, bet ir draudžiama, pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ iÅ¡saugoti Trakų istorinio nacionalinio parko gamtinį ir kultÅ«rinį kraÅ¡tovaizdį.Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

Apeliacinis skundas grindžiamas fakto nustatymo bei teisės taikymo ginčo santykiams nesutikimo argumentais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo vertintini kartu.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes.

Todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja.Taip pat patikrinus teismo sprendimÄ teisės taikymo aspektu daroma iÅ¡vada, jog iÅ¡ esmės byla iÅ¡spręsta teisingai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad institucija atkurianti nuosavybės teises į žemės sklypÄ privalo nustatyti grÄ Å¾intino žemės sklypo paskirtį. Tokia pareiga institucijai yra numatyta Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, kuria nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus.

Å io ginčo atveju pareiÅ¡kėjai įgijo naujus žemės sklypus, kurie buvo suformuoti atkuriant nuosavybes teises į R. M. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emės sklypÄ ir buvo nustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 ( 2004 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1278 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. spalio 17 d.) patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir praÅ¡ymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 1 punktu nustatyta, kad Å¡ios Taisyklės reglamentuoja pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymÄ formuojant naujus žemės sklypus ir praÅ¡ymų pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimÄ , nagrinėjimÄ ir sprendimų priėmimÄ .Taisyklių 2 punktu nustatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma apskrities virÅ¡ininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus) ir detaliuosius planus, formuojant naujus žemės sklypus.Taisyklių 3 punkte numatyta, kad formuojant naujus žemės sklypus pagal žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės ūkio paskirties žemei priskiriama visa esamų ir buvusių žemės Å«kio įmonių žemė, kuri naudojama arba yra tinkama naudoti žemės Å«kio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir Å«kiniais statiniais užstatyti plotai, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės Å«kio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės Å«kio produkcijos gamyba, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai:

žemės sklypuose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta statyti statinius ar įrenginius <...> (3.3 punktas).Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 paskelbta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos įvade numatyta, kad ši planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Ja remiantis rengiami paminklosaugos, kompleksinis žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai.

Todėl rengiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę planÄ bei nustatant žemės naudojimo paskirtį privalu buvo vadovautis TINP schemos nuostatomis, kurios planavimo ir tvarkymo principai numato, kad parko teritorijoje naujas sodybas galima statyti tik senųjų sodybų vietose arba vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose.Tokiu bÅ«du atsakovai, nustatydami žemės sklypų, kurie patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijÄ , naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ naujuose žemės sklypuose ir nesant detalaus parko gyvenvietės projekto, pažeidė teisės aktus, nustatančius Å¡ios teritorijos režimÄ ir minėti aktai remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 89 straipsnio 1 dalies punktu yra neteisėti iÅ¡ esmės ir pagrįstai panaikinti.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovai savo aktais pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ ir tai argumentavo.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tik rengiant detalųjį planÄ gali bÅ«ti nustatyta, ar yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, kadangi pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio nuostatas detalieji planai rengiami įstatyme numatytais atvejais.

Å iuo atveju nustatyta, kad žemės naudojimo paskirtis nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl tik paÅ¡alinus šį pažeidimÄ gali bÅ«ti rengiami ginčo žemės sklypų detalieji planai.Remiantis Å¡iais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , atitinkantį ABTÄ® 86 straipsnio reikalavimus.

Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: B. K. ir G. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjai Antanas Ablingis Stasys Gagys Dainius Raižys