Legislator Case Law & Legislation
be22f920-a41e-4a82-a1c2-a8bae94e9fc0 AI generated

be22f920-a41e-4a82-a1c2-a8bae94e9fc0 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number be22f920-a41e-4a82-a1c2-a8bae94e9fc0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nesutinkama, kad Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytÄ veikÄ apeliantas padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, dėl to jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.; apeliantas nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.;

Legislator headnote

AI generated

be22f920-a41e-4a82-a1c2-a8bae94e9fc0 · Vilniaus apygardos teismas: įžeidžiančiais ir necenzÅ«riniais žodžiais ir tuo įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ .A. R. byloje buvo kaltinamas ir tuo, kad grasino nužudyti žmogų, t. y. kad jis, 2013 m. rugsėjo 23 d., apie 00.00 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su D. P., vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, grasino nužudyti L. L. ir M. D., sakydamas, kad jie negyvens, pastariesiems su draugais S. Å ., S. Č. ir M. L. įsėdus į S. Č. priklausantį automobilį Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jiems nuvažiuojant, metė į automobilį stiklinį alaus butelį, tokiais veiksmais sudarydamas L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-662/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02387-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1;1.1.8.1.1; 1.2.4.8.1; 1.2.5.4; 1.2.14.10;1.2.27.1; 1.2.27.5; 2.1.7; 2.4.6; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. lapkričio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Audriaus Cinino, Leonardos Gurevičienės,sekretoriaujant Boženai Kosteckai,dalyvaujant prokurorei Jekaterinai Abbakumovai,gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,nuteistajam A.

R.,vertėjai Jekaterinai ChochlanovaivieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 187 str. 3 d. ir nubaustas trisdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausme. Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nubaustas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK Lietuvos Respublikos BK 187 str.

 3 d. ir nubaustas trisdešimties parų arešto bausme.Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubaustas keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme.Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubaustas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. (dėl veikos (duomenys neskelbtini)) ir nubaustas penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme.Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. (dėl veikos policijos komisariato patalpose) ir nubaustas keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Nuosprendžiu A.

R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (2013 m. rugsėjo 23 d., 00.00 val., epizodas), jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.Nuosprendžiu iš A. R. J. V. priteista 300,00 Lt (trys šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo.K. K. civilinis ieškinys dėl 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir D. P. bei A. B., tačiau jų apeliaciniai skundai negauti. Teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir baudžiamosios bylos medžiaga, n u s t a t ė :

A. R. nuteistas už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. jis 2013 m. rugsėjo 23 d., apie 00.00 val., kieme, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metė į automobilį „Mazda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį S. Č., stiklinį alaus butelį, taip sugadindamas automobilį ir padarydamas 200,00 Lt turtinę žalÄ .Taip pat, kad grasino nužudyti žmogų, t. y. jis 2013 m. rugsėjo 23 d., apie 00.32 val. ir       00.38 val., iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino S. Å .

į Å¡io mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , abonentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrasino susidorojimu L. L., M. D. ir S. Å ., sakydamas, kad juos užmuÅ¡ (papjaus), tokiais veiksmais sudarydamas L. L., M. D. ir S. Å . pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas nužudyti gali bÅ«ti įvykdytas.Taip pat, kad sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. jis 2013 m. rugsėjo 23 d., laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 07.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradÅ«rė keturias S. Å . priklausančio automobilio „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padangas, taip jas sugadindamas ir padarydamas 300,00 Lt turtinę žalÄ .

Taip pat, kad sukėlė žmogui fizinį skausmÄ , t. y. jis 2013 m. rugsėjo 24 d., apie 17.40 val., kieme, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vienÄ kartÄ kumščiu ir vienÄ kartÄ delnu trenkė S. Č. į veido sritį, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmÄ .Taip pat, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. jis 2013 m. rugsėjo 25 d., apie 19.00 val., prie parduotuvės „M.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be jokios priežasties, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų vienÄ kartÄ spyrė D.

M. į deÅ¡inės kojos apatinę dalį, nuo ko D. M. nukrito, o pastarajam nukritus ant grindinio, vienÄ kartÄ spyrė jam į kairės pusės veido žandikaulį, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį apatinio žandikaulio lūžiu kairėje pusėje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.Taip pat, kad panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, t. y. jis 2013 m. lapkričio 6 d., apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1.52 % promilių), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste ir – VPK) Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau tekste ir – PK) pareigÅ«nams V.

B., J. V. ir K. K. prisistačius policijos pareigÅ«nais, bandė pasiÅ¡alinti bėgdamas, pareigÅ«nams J. V. ir K. K. jį prisivijus ir bandant sulaikyti, nepaisant pareigÅ«nų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, bandė rankomis ir kojomis suduoti smÅ«gius J. V. ir K. K., ranka tyčia pastÅ«mė J. V., dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės ir susitrenkė deÅ¡inę rankÄ ir kojų kelius, taip patirdama fizinį skausmÄ , bei suplėšė savo striukę, o pareigÅ«nams panaudojus aÅ¡arines dujas ir uždėjus antrankius, vedamas J.

V. ir V. B. tarnybinio automobilio „WV Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) link, ir toliau prieÅ¡inosi muistydamasis, specialiai griuvinėdamas. Toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2013 m. lapkričio 6 d., apie 04.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas sulaikytas ir sėdėdamas tarnybiniame automobilyje „WV Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keikdamas necenzÅ«riniais žodžiais, spjaudydamasis bei grasindamas susidoroti (suspardyti) su automobilyje sėdėjusiais Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigÅ«nais V.

B., J. V. ir K. K., bandė kojomis įspirti J. V. ir V. B., galva trenkti į J. V. galvÄ , vienÄ kartÄ deÅ¡ine koja įspyrė vairuotojo sėdynėje sėdėjusiam V. B. į deÅ¡inį petį, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmÄ , taip panaudodamas fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams.Taip pat, kad įžeidė valstybės tarnautojÄ , t. y. jis 2013 m. lapkričio 6 d., apie 04.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas sulaikytas ir sėdėdamas tarnybiniame automobilyje „WV Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1.52 % promilių), iÅ¡vadino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigÅ«nus V.

B., J. V. ir K. K. įžeidžiančiais ir necenzÅ«riniais žodžiais, juos apspjaudė. Toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2013 m. lapkričio 6 d., apie 04.30 val., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, spjovė V. B. į veidÄ ir iÅ¡vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais, ir tuo įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.Taip pat, kad įžeidė valstybės tarnautojÄ , t. y. jis 2013 m. lapkričio 6 d., laikotarpiu nuo    04.30 val. iki 06.30 val., bÅ«damas sulaikytas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1.52 % promilių), iÅ¡vadino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigÅ«nÄ M.

D. įžeidžiančiais ir necenzÅ«riniais žodžiais ir tuo įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ .A. R. byloje buvo kaltinamas ir tuo, kad grasino nužudyti žmogų, t. y. kad jis, 2013 m. rugsėjo 23 d., apie 00.00 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su D. P., vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, grasino nužudyti L. L. ir M. D., sakydamas, kad jie negyvens, pastariesiems su draugais S. Å ., S. Č. ir M. L. įsėdus į S. Č. priklausantį automobilį Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jiems nuvažiuojant, metė į automobilį stiklinį alaus butelį, tokiais veiksmais sudarydamas L.

L. ir M. D. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas nužudyti gali bÅ«ti įvykdytas.Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o iÅ¡teisinti jį iÅ¡ dalies epizodų ir sumažinti paskirtÄ bausmę.Apeliaciniame skunde nurodo, kad prisipažino dėl Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, t. y. kad metė į automobilį stiklinį alaus butelį ir taip sugadino nedidelės vertės turtÄ . Taip pat teigia iÅ¡ dalies prisipažinęs dėl Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos.

Neneigia, kad tarp nukentėjusiojo ir jo įvyko žodinis konfliktas, vėliau peraugęs į fizinį kontaktÄ , tačiau nesutinka, kad nusikaltimas buvo padarytas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, todėl praÅ¡o Å¡iÄ veikÄ perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad bÅ«damas laisvėje atsiprašė nukentėjusiojo, nuoÅ¡irdžiai galėjosi, jie susitaikė, jokių pretenzijų vienas kitam neturi. Savo kaltės dėl Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. nepripažįsta visiÅ¡kai.

Su nukentėjusiaisiais tebuvo kilęs žodinis konfliktas, kurio metu jis galėjo juos įžeisti, tačiau tikrai negrasino sutrikdyti sveikatÄ ar nužudyti. Nuteistasis praÅ¡o iÅ¡teisinti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl automobilio padangų supjaustymo. Nurodo, kad jis pagal šį epizodÄ nuteistas nepagrįstai, nesant jokių jo kaltės įrodymų, nė vieno liudytojo ar automobilio apžiÅ«ros protokolo, patvirtinančio ar automobilis iÅ¡ viso buvo apgadintas.Dėl Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis teigė, jog apeliantas jam vienÄ kartÄ delnu trenkė į galvos sritį.

Nuo tų smÅ«gių neliko jokių paraudimų, nėra jokių apelianto kaltės įrodymų, taip pat ir liudytojų parodymų ar medicininių dokumentų.Nuteistasis teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str. dėl pasiprieÅ¡inimo pareigÅ«nams ir įžeidimo. Jo įsitikinimu, pareigÅ«nai yra suinteresuoti jį apkalbėti, nes sulaikymo metu ir komisariate prieÅ¡ apeliantÄ naudojo fizinį smurtÄ . Teigia, kad buvo sužalotas, nes vos tik jam atvykus į kalėjimÄ , jis iÅ¡ karto buvo paguldytas į ligoninę.

Dėl pareigūnų veiksmų yra parašytas pareiškimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybinių įgaliojimų viršijimo. Duodami nuteistajam nepalankius parodymus, apelianto teigimu, pareigūnai bando išvengti jiems patiems gresiančios atsakomybės. Nuteistasis nesutinka ir su iš jo priteistu civiliniu ieškiniu. Teigia, kad pareigūnės nestumdė. Nors pareigūnė teigė, kad buvo sugadintas jos mėgstama laisvalaikio striukė, tačiau buvo su ja darbo metu, nepateikė jokių striukės vertę įrodančių dokumentų.

Be to, prokurorė teismo prašė skirti nuteistajam dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių teismas jam paskyrė didesnę nei praÅ¡ytoji bausmę. Nurodo, kad yra iÅ¡ dalies pripažinęs savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų ir apgailestauja dėl padarytos veikos. Sutinka, kad yra padaręs kvailysčių, tačiau paskirta bausmė, apelianto vertinimu, yra per griežta, todėl praÅ¡o jÄ sumažinti.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės ginčijamas šiais aspektais:

1) nesutinkama, kad Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytÄ veikÄ apeliantas padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, dėl to jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.;

2) apeliantas nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.;

3) jis nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (automobilio padangų supjaustymas);

4) nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.;

5) nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.;

6) nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str.;

7) nesutinkama su priteistu civilinio ieškinio dydžiu dalyje dėl pareigūnės striukės sugadinimo;

8) keliamas nuteistajam paskirtos bausmės dydžio klausimas.Vertinant apeliacinį skundÄ pirmuoju aspektu pažymėtina, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., kai jis padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytas kvalifikuojantis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos – reiÅ¡kia, kad veikÄ kaltininkas padarė dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Å is kvalifikuojantis požymis gali bÅ«ti inkriminuotas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiÅ¡kos paskatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. vasario 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2014). Nuteistasis, neginčydamas D. M. sumuÅ¡imo fakto, teigia jį sumušęs ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o dėl kilusio žodinio konflikto. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. R. 2013 m. rugsėjo 25 d., apie 19.00 val., prie parduotuvės „M.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be jokios priežasties, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų vienÄ kartÄ spyrė D.

M. į deÅ¡inės kojos apatinę dalį, nuo ko D. M. nukrito, o pastarajam nukritus ant grindinio, vienÄ kartÄ spyrė jam į kairės pusės veido žandikaulį, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį apatinio žandikaulio lūžiu kairėje pusėje. Kolegijos vertinimu, teismas, įvertinęs iÅ¡tirtus įrodymus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad A. R. fizinį smurtÄ prieÅ¡ D. M. panaudojo ne dėl asmeninių priežasčių, o dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Jokio konflikto tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo nebuvo, nukentėjusysis nuteistojo neprovokavo.

Akcentuotina, jog versijÄ apie neva buvusį žodinį konfliktÄ su nukentėjusiuoju, kurio metu D. M. neva netgi dÅ«rė nuteistajam peiliu, tačiau pastarasis spėjo pasitraukti, nuteistasis iÅ¡kėlė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę dėl padarytos veikos iÅ¡ viso neigė. Tiek nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai, tiek asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas (t. 1, b. l. 11-12), tiek specialisto iÅ¡vada (t. 1, b. l.

18) visiÅ¡kai paneigia minėtÄ nuteistojo gynybinę versijÄ ir leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis D. M. be jokios dingsties užpuolė vieÅ¡oje vietoje, spyrė koja, Å¡iam parkritus ant žemės, jam jau gulinčiam spyrė į veido sritį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog A. R. nesunkiai sutrikdė D. M. sveikatÄ be jokios priežasties, dėl aiÅ¡kaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo ir tokie jo elgesio motyvai atitinka chuliganiÅ¡kų paskatų turinį.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad A. R. veikai baudžiamasis įstatymas – Lietuvos Respublikos BK      138 str. 2 d. 8 p. – taikytas tinkamai, nustačius visus bÅ«tinus Å¡io nusikaltimo sudėties požymius, veikos perkvalifikavimui į Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nėra jokio teisinio pagrindo.Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ turi bÅ«ti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumÄ , reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir, kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, panašūs į grasinimÄ , bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Kvalifikuojant veikÄ dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., bÅ«tina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčiÄ â€“ kad jis suvokia, jog grasinimÄ kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ iÅ¡sako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo bÅ«senos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus  2014 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2014).Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo bei skundžiamo nuosprendžio turinio, A.

R. prisipažįsta metęs butelį į S. Č. automobilį, tačiau neigia grasinęs nukentėjusiesiems M. D., L. L. ir S. Å .. Ä®vertinusi baudžiamosios bylos medžiagoje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas A. R. parodymus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., pagrįstai vertino kaip jo gynybos versijÄ ir jÄ atmetė, nes jÄ paneigia bylos medžiagoje surinktų duomenų visuma.

Nukentėjusysis M. D. teisme parodė, kad A. R., iÅ¡važiuojant iÅ¡ aikÅ¡telės, metė ir pataikė į maÅ¡inÄ alaus butelį, vėliau namuose kalbant su A. R. mobiliuoju telefonu, Å¡is grasino ateiti, juos nužudyti, papjauti, susidoroti. Nukentėjusioji L. L., duodama parodymus teisme, taip pat tvirtino, kad D. ir A. grasino susidoroti, nužudyti. Liudytoja D. L., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad įvykio vakarÄ A. skambino S. ir sakė, kad geruoju nesibaigs, grasino pripjauti. Liudytojas M.

L. teisme parodė, kad vakare po krepÅ¡inio iÅ¡važiuojant iÅ¡ aikÅ¡telės, į maÅ¡inÄ buvo mestas butelis, aikÅ¡telėje rėkavo ateiti, iÅ¡siaiÅ¡kinti. Vėliau skambinta telefonu, iÅ¡ kalbos jis suprato, kad skambina A., kuris M. grasino. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymai apie iÅ¡sakytus grasinimus buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, netikėti jais nėra jokio pagrindo, be to, juos patvirtina raÅ¡ytinė bylos medžiaga, t. y. asmens parodymo atpažinti iÅ¡ jo nuotraukų protokolai (t. 1, b. l. 67-68, 69-70, 71-72, 73-74), daiktų apžiÅ«ros protokolai (t. 1, b. l. 82-86, 89-92,96-99), 2014 m. sausio 3 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame užfiksuota, jog 2013 m. rugsėjo 23 d., 00:32:39 (pokalbio trukmė 76 s) ir 00:32:39 (pokalbio trukmė 388 s ) iÅ¡ A. R. telefono numerio buvo skambinta į S. Å . telefono numerį (t. 1, b. l. 109).Å iuo atveju, vertinant aplinkybes, kurioms esant buvo iÅ¡sakyti grasinimai nukentėjusiesiems L. L., M. D. ir S. Å ., darytina iÅ¡vada, kad jie nuteistojo žodžius suprato kaip realų grasinimÄ , nes žinojo apie jo praeitį (keletÄ kartų teistas, linkęs elgtis agresyviai) ir jo bÅ«dÄ , anksčiau jo draugų D.

P. ir A. B. naudotÄ prieÅ¡ M. D. ir L. L. tėvÄ fizinį smurtÄ , jų pačių atžvilgiu Å¡ių asmenų naudotÄ psichologinį smurtÄ , taip pat, kad nuteistasis žino, kur jie gyvena. Be to, grasinimai buvo iÅ¡sakyti nakties metu, iÅ¡ karto po to, kai apgadintas S. Č. automobilis, kuriame važiavo ir M. D.. Kad grasinimus nužudyti nukentėjusieji suvokė kaip realius, rodo ir jų elgesys, t. y. nukentėjusieji užsidarė namuose, buvo iÅ¡kviesta policija, nukentėjusysis S. Å . liko nakvoti pas nukentėjusiuosius M.

D. ir L. L.. Akivaizdu, jog A. R. 2013 m. rugsėjo 23 d., apie 00.32 val. ir 00.38 val., iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambindamas S. Å . į Å¡io mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , abonentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir grasindamas susidorojimu L. L., M. D. ir S. Å . sakydamas, kad juos užmuÅ¡ (papjaus), siekė, kad jie jaustų baimę, ir suprato, kad nukentėjusieji turėjo pagrindÄ galvoti, jog minėti grasinimai bus įvykdyti. Motyvų, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiesiems, gali bÅ«ti įvairių (kerÅ¡tas, chuliganiÅ¡kos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.

Taigi, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. – A. R. padarytiems nusikalstamiems veiksmams pritaikytas tinkamai.Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d. nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 d. nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

IÅ¡tyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes. Nuosprendyje turi bÅ«ti tinkamai apraÅ¡ytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, iÅ¡dėstyti jas pagrindžiantys įrodymai ir įrodymų vertinimo motyvai, t. y. argumentai, dėl kurių teismas pripažįsta patikimais bei remiasi tam tikrais duomenimis, o kitus atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 305 str.1 d. 2 p.).

Nagrinėjamoje byloje apkaltinamasis nuosprendis dėl A. R. padarytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. (automobilio padangų sugadinimas) numatytų veikų grįstas ne prielaidomis, o tarpusavyje susijusių netiesioginių įrodymų visuma, teismo išvados pagrįstos byloje esančių duomenų analize, logiškais ir pakankamai įtikinamais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.Pažymėtina, kad konfrontacija tarp A.

R., D. P. ir L. L., M. D., S. Å ., S. Č. prasidėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. naktį, kai nuteistasis metė butelį į S. Č. priklausantį automobilį ir jį apgadino. Toliau sekė kiti nusikalstami A. R. veiksmai, t. y. tÄ pačiÄ naktį skambinta S. Å . į jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , grasinta susidorojimu, tame tarpe, ir minėtam nukentėjusiajam priklausančio turto, t. y. automobilio, sugadinimu. Akcentuotina, jog S. Å . automobilio padangų sugadinimas pastebėtas 2013 m. rugsėjo 24 d. ryte, t. y. netrukus po iÅ¡sakytų grasinimų, taigi konstatuotina, jog vienintelis asmuo, turėjęs motyvÄ sugadinti nukentėjusiajam priklausantį turtÄ , buvo bÅ«tent nuteistasis.

Be to, nukentėjusysis parodė, jog automobilį paliko stovėti prie savo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. IÅ¡ jau minėto 2014 m. sausio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patenka į bokÅ¡to        Nr. (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijÄ , prie kurio jungėsi nuteistojo telefonas, kai buvo skambinta į S. Å . telefonÄ , o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

R. buvo nusikalstamos veikos padarymo vietoje. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiajam S. Å . priklausančio automobilio padangų sugadinimo faktÄ patvirtina tiek paties nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis nurodė ir tai, kad po kelių dienų dar kartÄ paskambinęs A. R. siÅ«lė dėl sužaloto automobilio nesikreipti į policijÄ ir nedaryti nesÄ monių, tiek 2013 m. lapkričio 14 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiÅ«rėtas USB diskas, jame įraÅ¡ytos keturios nuotraukos.

Nuotraukose užfiksuotas juodos spalvos automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) IÅ¡ nuotraukų matyti, kad automobilio padangos yra nuleistos (t. 1, 82-86)Å ias aplinkybes taip pat patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustų M. D., L. L., S. Č., L. L. parodymai. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vados dėl nuteistojo A. R. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , pagrįstos byloje surinktų netiesioginių įrodymų visuma.

Nors tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų nėra, tačiau, nepaisant to, jo kaltė įrodyta netiesioginiais įrodymais. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso taisyklės neįtvirtina reikalavimo kaltę pagrįsti tik tiesioginiais įrodymais, o jų nesant, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas negalimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, t. y. savo iÅ¡vadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus – gauti teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka), patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, ir juos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais.

Apeliantas nepateikė argumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo nuosprendį, prieÅ¡tarauja Å¡ioms Lietuvos Respublikos BPK nuostatoms.Akcentuotina, jog nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už fizinio skausmo sukėlimÄ S. Č.. Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.   1 d. už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Taigi, Å¡iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ . Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog S. Č. buvo fiziÅ¡kai sužalotas, tačiau kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už fizinio skausmo kitam asmeniui sukėlimÄ .

Kolegijos vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nukentėjusysis S. Č. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad su nuteistuoju jam teko po paros (po 2013 m. rugsėjo 23 d.) bendrauti. Å is klausė, kodėl jis nesustojo iÅ¡ karto. Jam buvo suduota, nestipriai delnu trenkta į žandÄ . Fizinį skausmÄ pajuto, kai jam buvo suduota.

S. Č. tyrimo metu parodė, kad atidarius automobilio langÄ , A. jam trenkė vienÄ kartÄ kumščiu, antrÄ kartÄ delnu į veido sritį (t. 1, b. l. 49-51). Netikėti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi juos patvirtina netiesioginiai įrodymai, t. y. liudytojų D. L., M. L. parodymai apie tai, kad nukentėjusysis jiems pasakojo apie jo atžvilgiu A. R. panaudotÄ smurtÄ . S. Č. protokole-pareiÅ¡kime policijos įstaigai nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 24 d., apie 17.40 val., A., pravarde „d.“, sudavė jam du smÅ«gius į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 33).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tyrimo metu ir teisme gautus duomenis, jų visumÄ , pripažino, kad S. Č. buvo suduoti du smÅ«giai, o ne vienas, kÄ praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykio, nukentėjusysis galėjo netiksliai nurodyti teisme. Kolegijos vertinimu, surinktų įrodymų visuma, o taip pat aplinkybė, jog nuteistasis turėjo motyvÄ nukentėjusiojo atžvilgiu naudoti smurtÄ , smurtauta sekančiÄ dienÄ po 2013 m. rugsėjo 23 d. įvykių, yra pakankama A. R. kaltei pagrįsti. Dėl to nuosprendis Å¡ioje dalyje laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymėtina ir tai, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti vien nukentėjusiųjų ar liudytojų, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 2 d. numatytÄ iÅ¡imtį, parodymais.Apeliantas savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos BK 286 ir 290 str. numatytų veikų ginčija teigdamas, kad pareigÅ«nai jį apkalba, nes siekia iÅ¡vengti atsakomybės dėl tarnybinių įgaliojimų virÅ¡ijimo. Kolegija nepritaria Å¡iam apeliacinio skundo argumentui ir konstatuoja, jog nukentėjusiųjų J.

V., A. N., K. K., V. B., E. S., M. D., liudytojų A. S., A. B., S. S. parodymai esminėmis aplinkybėmis atitinka tarpusavyje, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Be to, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: tarnybinio automobilio apžiūros protokolas (t. 1, b. l 121-126), Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato laikino sulaikymo kameros apžiūros protokolas (t. 1, b. l 127-130), nukentėjusiosios J. V. pateiktos striukės ir USB laikmenos su striukės nuotraukomis apžiūros protokolas (t. 1, b. l 161-163), vaizdo įrašų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotas nuteistojo elgesys Vilniaus apskr.

VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose (t. 1, b. l. 165-166), Greitosios pagalbos stoties kvietimo kortelės kopija, kad 2013 m. lapkričio 6 d., 5.03 val., K. K. nustatytas galvos ir veido sumušimas (t. 1, b. l 169).Apeliaciniame skunde ginčijamas ir civilinio ieškinio dėl suplėšytos pareigūnės striukės dydis. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

J. V. pareiÅ¡kė 300,00 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 137). Apklausiama pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡iÄ sumÄ sudaro striukės kaina, striukė buvo sugadinta įvykio metu, nukentėjusiajai nukritus ant žemės dėl A. R. tyčinių veiksmų. IeÅ¡kovės nurodytas aplinkybes ir žalÄ dėl sugadinto drabužio patvirtina daikto apžiÅ«ros protokolo duomenys (t. 1, b. l. 161-163), K. K. parodymai. Surinktų įrodymų visuma yra pakankama iÅ¡vadai, kad pareigÅ«nės striukė buvo sugadinta, t. y. ji patyrė turtinę žalÄ , minėta žala atsirado dėl nuteistojo A.

R. kaltų veiksmų, todėl žalos atlyginimas pagrįstai priteistas iÅ¡ jo. Akcentuotina, jog nurodyta striukės vertė nelaikytina neprotinga ar akivaizdžiai per didele, todėl kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog J. V. pateikė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir jo netenkinti.Nors pirmosios instancijos teismas už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė nuteistajam griežtesnę galutinę subendrintÄ bausmę nei prašė prokuroras, tačiau paskirta bausmė nelaikytina per griežta. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad teismai nėra saistomi kitų proceso dalyvių, tarp jų ir prokuroro, pozicijos dėl nusikalstamas veikas padariusiems asmenims skiriamų bausmių dydžio.

Tai seka iÅ¡ Lietuvos Respublikos BPK 6 str. įtvirtintos nuostatos, kad teisingumÄ vykdo tik teismas. Kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai taip pat nėra pagrindas Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Pažymėtina ir tai, kad bausmės Å¡velninimas gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-105/2009 ir kt.).

Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , byloje nenustatyta, o nuteistojo asmenybė, parenkant jam skirtinos bausmės dydį, įvertinta tinkamai, bausmė paskirta atsižvelgiant ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.Esant nurodytų aplinkybių visumai konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo    2014 m. birželio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                 Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                                           Leonarda Gurevičienė                                                                                            Audrius Cininas                                                                                          Â