be228b95-72ca-409d-8381-b5a2bc152c84 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-3700-189/2016                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-03660-2015-6                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 4 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .             PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų jis patyrė jam kalint LukiÅ¡kių TI-K. Nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų, taip pat kameros neatitiko higienos normos reikalavimų, t. y. kamerose kubinė oro talpa neatitiko reikalavimų.

Pabrėžė, jog kalinamas netinkamomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje.             Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 6–12) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Dėl dalies pareiÅ¡kėjo reikalavimo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.              Pateikdami pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikÄ nurodė, jog neneigia aplinkybių, susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos. Taip pat pažymėjo, kad stengiasi, jog asmenys, kurie laikomi ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose, juose bÅ«tų kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į kitas laisvesnes kameras.              Dėl pareiÅ¡kėjo kitų prieÅ¡taravimų nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K langai pritaikyti vėdinimui, todėl kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad pareiÅ¡kėjas savo argumentus grindžia tik abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Pabrėžė, jog bÅ«tina įrodyti, kad gyvenimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K tiesiogiai pareiÅ¡kėjÄ Ä¯takojo ir tokia įtaka jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes.

             Proceso Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

             Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (b. l. 7–8) tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012-01-13 iki 2012-10-24.             IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2015-07-10 (skundo teismui iÅ¡siuntimo data) ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2012-07-10 iki 2015-07-10 (trejų metų laikotarpis).

             PareiÅ¡kėjas atsiliepime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ pateikė argumentus dėl ko, jo manymu, senaties terminas neturėtų bÅ«ti taikomas. Dėl nurodytų argumentų pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo kalinamas nuo 2012-01-13 iki 2012-10-24. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo higienos norma HN 76:2000 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose nebuvo nustatytÄ .

Minimali gyvenamojo ploto kamerose norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento 2010-05-11 direktoriaus įsakymu Nr. V-124, kurio 1.3.1. punkte nustatyta 3,6 kv. m. vienam asmeniui. Teisės aktai, kurie reglamentavo/reglamentuoja ploto dydžius tenkančius vienam asmeniui kameroje, kiti teisės aktai reglamentuojantys kardomojo kalinimo sÄ lygas, taip pat Civilinis kodeksas, kuriame reglamentuotas neturtinės žalos atlyginimas ir ieÅ¡kinio senatis buvo ir yra vieÅ¡ai prieinami teisės aktai, todėl pareiÅ¡kėjas elgdamasis apdairiai ir protingai, turėjo realiÄ galimybę sužinoti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kamerų ploto tenkančio vienam asmeniui, reikalavimų, tuo labiau, kad, kaip nurodo, kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K patyrė neigiamus jausmus, kas, be kita ko, reikÅ¡tų, jog pareiÅ¡kėjas suprato/turėjo suprasti, kad kalinamas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Be to, nuteistųjų asmenų kreipimasis į teismus dėl tų pačių aplinkybių (ploto pažeidimas vienam asmeniui kamerose, kamerų neatitikimas higienos normų reikalavimams), dėl kurių su skundu kreipėsi ir pareiškėjas yra labai dažnas reiškinys, t. y. teismuose nagrinėjama gausu tokio pobūdžio skundų, tame tarpe skundai gaunami ir iš asmenų, kurie bausmę atlieka/atliko Lukiškių TI-K, Marijampolės pataisos namuose, todėl pareiškėjas turėjo galimybė anksčiau, nei 2015 metais (t. y. jam laisvės atėmimo bausmę atliekant dar Lukiškių TI-K) sužinoti apie galimai pažeistas savo teises ir susipažinti su skunde keliamus klausimus reglamentuojančiais teisės aktais bei šiais klausimais formuojama teismų praktika.

PareiÅ¡kėjo argumentai, kad apie savo pažeistas teises pareiÅ¡kėjas sužinojo tik 2015 metais ir iÅ¡ karo pateikė skundÄ , negali bÅ«ti pagrindu senaties terminui atnaujinti. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ reglamentuoja Civilinis kodeksas, kurio nuostatos nagrinėjamu atveju taikytinos. Ginčas nagrinėjamas taikant nacionalinės teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties netaikymo, nes to nenumato Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 str., taip pat negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kinio senačiai netaikyti.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo pateiktos priežastys nelaikytinos objektyviomis dėl kurių pareiÅ¡kėjas galėjo praleisti senaties terminÄ . Ä®vertinus tai, klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nagrinėjamu atveju, sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2012-07-10 iki 2012-10-24.             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str.

Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos.

Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.              Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, todėl Å¡iuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ).              Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, taip pat kameros neatitiko teisės aktais nustatytų higienos reikalavimų (kubinės oro talpos reikalavimo).             Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.             Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas viso 34 paras.

IÅ¡ jų 26,5 paros pareiÅ¡kėjas iÅ¡buvo pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ (3,6 kv. m.) vienam asmeniui reikalavimus.             Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas bÅ«tent perpildytose kamerose, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus administracija tam tikru laikotarpiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo dėstomi argumentai iÅ¡ dalies yra pagrįsti. Pažymėtina, kad neigiami reiÅ¡kiniai, kaip oro trÅ«kumas kamerose, taip pat vertintini jau konstatuoto ploto vienam asmeniui neužtikrinimo apimtyje, nes kamerų perpildymas, jose kalinamiems asmenims, galėtų turėti įtakos oro trÅ«kumui. Å iuo aspektu papildomai pažymėtina, kad, kaip nustatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nustatančios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ , 24 punkte, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Kaip nustatyta šios normos 2 punkte, ši higienos norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lukiškių TI-K pastatas yra senos statybos, todėl kamerose ventiliacija galima tik per kamerų langus. Tačiau, kaip jau minėta, oro trūkumui kamerose įtakos turi kamerų perpildymas.

             IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo kalinimu pažeidžiant higienos normų reikalavimus, iÅ¡ dalies yra pagrįstas. PareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiÅ¡kėjo teigimu, bÅ«tų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kuriose jam teko itin mažas plotas, kas, be kita ko, galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.             Pažymėtina, jog valstybė turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybės nuteistojo apgyvendinti patalpoje atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A-502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A-756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A-756-122/2012).             PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 170 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str., n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti T. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 170 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėjas                                                                                                                                  Bronius JanuÅ¡ka