Legislator Case Law & Legislation
be2269e5-2e98-42fe-872d-75150b02ba67 AI generated

be2269e5-2e98-42fe-872d-75150b02ba67 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number be2269e5-2e98-42fe-872d-75150b02ba67
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Priteisti iÅ¡ atsakovų - Lietuvos valstybę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlyginti jam padarytÄ bendrÄ 20 413,38 Eur turtinę žalÄ ir bendrÄ 47 000 Eur neturtinę žalÄ sekančiai: - iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti solidariai atlyginti turtinę 16510,04 Eur žalÄ ir neturtinę 7 000 Eur žalÄ , kuriÄ jam padarė neteisėti minėtų valstybinės valdžios institucijų darbuotojų veiksmai, sukėlę per ilgÄ teisminio proceso trukmę; - iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti solidariai atlyginti turtinę 1949,57 Eur žalÄ dėl patirtų sveikatos sutrikimų gydymo ir neturtinę 40 000 Eur žalÄ dėl atsisakymo nustatyti ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimų kaltininkus ir jų dangstymo.

Legislator headnote

AI generated

be2269e5-2e98-42fe-872d-75150b02ba67 · Vilniaus regiono apylinkės teismas: iÅ¡kvietimÄ atvykę S. D. ir R. D. užpuolė ieÅ¡kovÄ ir sumušė ant kelio (dabar - KaÅ¡tonų g.) tarp J. K. ir D. Å . sklypų. Po S. D. smÅ«gio į deÅ¡inį smilkinį patyrė galvos traumÄ , trumpam neteko sÄ monės. Atvykusi greitoji medicinos pagalba užfiksavo sužalojimus (smegenų sutrenkimÄ , kraujavimÄ ) ir po apžiÅ«ros iÅ¡vežė į Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. PareigÅ«nai netinkamai tyrė nurodytas aplinkybes nors sužalojimus ir sveikatos pažeidimus nustatė medikai, teismo medicinos ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-110-419/2018 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01856-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.; 3.1.7.1.5.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 2 d. Å alčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų teisėjas Viktor Voicechovski, sekretoriaujant Rimantei Jurgienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui S. G., atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atstovei Ugnei Rinkevičienei, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Mildai Sokolovskienei ir Viačeslavui Burneikai, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. G. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos per ilgu teisminiu procesu ir atsisakymu nustatyti sveikatos sutrikdymo kaltininkus priteisimo, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas n u s t a t ė : Ieškovas S. G. prašo:

1) Priteisti iÅ¡ atsakovų - Lietuvos valstybę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlyginti jam padarytÄ bendrÄ 20 413,38 Eur turtinę žalÄ ir bendrÄ 47 000 Eur neturtinę žalÄ sekančiai: - iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti solidariai atlyginti turtinę 16510,04 Eur žalÄ ir neturtinę 7 000 Eur žalÄ , kuriÄ jam padarė neteisėti minėtų valstybinės valdžios institucijų darbuotojų veiksmai, sukėlę per ilgÄ teisminio proceso trukmę; - iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti solidariai atlyginti turtinę 1949,57 Eur žalÄ dėl patirtų sveikatos sutrikimų gydymo ir neturtinę 40 000 Eur žalÄ dėl atsisakymo nustatyti ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimų kaltininkus ir jų dangstymo.

2) Panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus aktus - 2016-05-09 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-21609 priimtÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovo 2016-03-13 pareiÅ¡kimo praÅ¡ymus dėl procesų prieÅ¡ikiteisminėse bylose Nr. 8-45/2009 ir Nr. 57-At-00203-15 atnaujinimo, 2016-05-09 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-21591 priimtÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovo 2016-03-13 pareiÅ¡kimo praÅ¡ymus pradėti ikiteisminius tyrimus dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo ir pasirengimo jį nužudyti, 2016-06-28 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-29951 ir 2016-07-18 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-32707 priimtus sprendimus 2016-05-09 atsakymus laikyti informaciniais praneÅ¡imais, 2016-07-28 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-34355 priimtus sprendimus ir įpareigoti Generalinę prokuratÅ«rÄ vykdant BPK 2 str., 169 str., Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 (nauja redakcija nuo 2014-07-02) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos 55 p. normose nustatytas prokuratÅ«ros (prokuroro) funkcijas priimti procesinius sprendimus dėl 2016-03-13 ir 2016-07-05 skunduose keliamų klausimų.

3) Kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ prejudicinio sprendimo Å¡ioje byloje pagal ieÅ¡kinio 64 paragrafe detaliai apraÅ¡ytus klausimus.

4) Priteisti iÅ¡ atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡o nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų ir atsakovų atsiliepimų bei paaiÅ¡kinimų santrauka IeÅ¡kovas S. G. ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kinyje minimi Generalinės prokuratÅ«ros, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros, Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6 skyriaus, Vilniaus rajono apylinkės teismo, Vilniaus apskrities VPK darbuotojai bendru veikimu (neveikimu) laikotarpyje nuo 2009-05-03 0.27 val. jo atžvilgiu atliko tęstinius netinkamus ir/ar neteisėtus veiksmus, kurie padarė jam turtinę bei neturtinę žalÄ Å¾emiau nurodytose, skirtingu laiku iÅ¡aiÅ¡kėjusiose aplinkybėse:

a) dėl nepateisinamai ilgos teisminio proceso trukmės ir neproporcingo persekiojimo (ikiteisminis tyrimas truko 2,5 metų, pirmos instancijos teisminis nagrinėjimas – 2,5 metų, buvo nepagrįstai apkaltintas tuo, ko nepadarė ir nuteistas, buvo skirtos neproporcingai griežtos kardomosios priemonės ir bausmė, neteisėtas nuteisimas panaikintas tik 2015-05-11 apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, t. y., neteisėtai buvo kaltinamas ir persekiojamas 6 metus);

b) dėl jo sveikatos sutrikimų ir kitų dvasinių bei turtinių praradimų, kuriuos sukėlė teisminio proceso pagrindu ir jo eigoje atlikti netinkami valstybinės valdžios institucijų darbuotojų (tarp jų - teismo, ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų) veiksmai, tarp jų - atsisakymas tyrimu nustatyti jo sveikatos sutrikimų kaltininkus ir atsisakymas iÅ¡tirti netinkamÄ tęstinį policijos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų veikimÄ nuo 2009-05-03 iki teisminio proceso pabaigos bei nustatyti tuo jam padarytos žalos kaltininkus.

Siekdami nuslėpti prieÅ¡ jį 2009-05-02/03 naktį atliktus nusikaltimus, kurių pasekmėje buvo negrįžtamai pakenkta jo sveikatai, policijos darbuotojai organizavo ir atliko netinkamÄ praneÅ¡imų apie nusikaltimus pirminį tyrimÄ , kurio metu nuslėpė objektyvius duomenis (policijoje telefono numeriu 112 gautų praneÅ¡imų turinį, jo sužalojimus, tyrėjos L. G. S. tarnybinį praneÅ¡imÄ ir patikrinimo metu sudarytÄ medžiagÄ ), netyrė jo 2009-05-04 skundo, bet pranešė apie jį ieÅ¡kovÄ sužalojusiems asmenims ir inicijavo skubų pastarųjų asmenų skundų prieÅ¡ jį pateikimÄ ir tyrimÄ .

Minėtų netinkamų pirminio tyrimo veiksmų pagrindu policijos ir prokuratÅ«ros darbuotojai pradėjo nepagrįstÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 57-1-00731-09 (toliau - ikiteisminis tyrimas 731) BK 145 str. 1 d. ir žinomos netiesos pagrindu, kad grasindamas skandino D. D. jo kieme esančiame baseine. Taip pat atliko kitus neteisėtus ieÅ¡kinyje nurodytus veiksmus. Teisminis procesas Nr. 1-57-1-00731-2009-6 (toliau - teisminis procesas 731), nuo 2009-05-04 pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 57-1-00731-09 iki kasacinės instancijos teismo proceso, baigto 2016-02-09 nutarties priėmimu buvo nepateisinamai ilgos trukmės, kas sukėlė ieÅ¡kovui intensyvius ilgos trukmės pergyvenimus ir neturtinę žalÄ .

Dėl privalomo dalyvavimo pernelyg ilgos trukmės proceso veiksmuose patyrė turtinę žalÄ ir neproporcingas baudžiamÄ sias sankcijas, kas taip pat sukėlė intensyvius ilgos trukmės pergyvenimus ir neturtinę žalÄ . Pagal teismų praktikÄ per ilga proceso trukmė kompensuojama skiriant Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta atitinkamo BK straipsnio sankcijoje. Teisminiame procese 731 toks kompensavimas neatliktas. IeÅ¡kovo manymu byla nebuvo sudėtinga, persekiojamo asmens elgesys netrukdė bylÄ iÅ¡nagrinėti greitai, institucijų veiksmai organizuojant procesÄ buvo nukreipti į vilkinimÄ .

Dėl per ilgos proceso trukmės patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Tiesiogiai patirta turtinė žala (kelionių iÅ¡laidų ir darbo pajamų bei laiko nuostolių) dydis – 3216,04 eurų. Dėl panaudotų neteisėtų ir nepagrįstų bÅ«tinumu procesinės prievartos priemonių prarastų (negautų) darbinių pajamų atlyginimÄ - padaryta 13294 eurų turtinė žala. Bendra priteistina turtinė žala dėl per ilgos teisminio proceso 731 trukmės – 16510,04 Eur. IeÅ¡kovo tvirtinimu, 2009-05-03 tarp 00.17 - 00.19 val. iÅ¡ Vilniaus pagal D.

D. iÅ¡kvietimÄ atvykę S. D. ir R. D. užpuolė ieÅ¡kovÄ ir sumušė ant kelio (dabar - KaÅ¡tonų g.) tarp J. K. ir D. Å . sklypų. Po S. D. smÅ«gio į deÅ¡inį smilkinį patyrė galvos traumÄ , trumpam neteko sÄ monės. Atvykusi greitoji medicinos pagalba užfiksavo sužalojimus (smegenų sutrenkimÄ , kraujavimÄ ) ir po apžiÅ«ros iÅ¡vežė į Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. PareigÅ«nai netinkamai tyrė nurodytas aplinkybes nors sužalojimus ir sveikatos pažeidimus nustatė medikai, teismo medicinos ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertai.

Ä®vertinus medicininius duomenis kartu su fizinių bei psichinių poveikių visuma, nėra pagrindo paneigti, kad prieÅ¡ 2009-05-02/03 nakties įvykius ieÅ¡kovo sveikata buvo gera, o jų metu patirta fizinė trauma (smegenų sutrenkimas, galvos trauma, klausos nervo pažeidimas) bei psichiniai stresai, taip pat vėliau laikotarpyje iki 2011-06-21 patirti psichiniai stresai sukėlė ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimus - klausos nervo pažeidimÄ , organinį asmenybės sutrikimÄ bei hipertoninę ligÄ ; paskutinės dvi ligos buvo apgydytos iki 2012-10-24, tačiau dėl intensyvių ir ilgai trukusių psichinių stresų teisminiame procese 731 vėl atsinaujino ir paÅ«mėjo, dėl ko nuo 2013-05-20 hipertonijai gydyti buvo skirti vaistai („Nebilet“, gydymosi iÅ¡laidos iki Å¡iol - 249.47 Eur), o dėl tolesnių ilgai trukusių ir intensyvių psichinių stresų, ypač laikotarpyje nuo 2014-03-06 iki 2014-04-08, hipertoninė liga dar paÅ«mėjo, todėl nuo 2014-04-16 buvo skirtas intensyvus medikamentinis gydymas („Nebilet“ + „Prestarium“), kuris nepakeistas iki Å¡iol.

Bendros sveikatos pažeidimų diagnozavimo ir gydymosi iÅ¡laidos - 1949.57 Eur. ProkuratÅ«ra 2009-06-02 nutarimu, remdamasi tuo metu ikiteisminiame tyrime 731 esančia medžiaga, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal ieÅ¡kovo, jo žmonos ir sÅ«naus skundÄ , prokuratÅ«roje gautÄ 2009-05-08, kuriame nurodyta, kad 2009-05-02/03 nakties įvykiuose ieÅ¡kovas buvo sužalotas. Policija visai nenagrinėjo kitų asmenų (ieÅ¡kovo sÅ«naus ir VGPU ligoninės) praneÅ¡imų apie ieÅ¡kovo sužalojimus ir ieÅ¡kovo 2009-05-04 skundo policijai, kuriuose buvo praneÅ¡ama apie ieÅ¡kovo patirtus sužalojimus.

Vėlesni ieÅ¡kovo skundai ir praÅ¡ymai, pagrindžiami naujai iÅ¡aiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, buvo nenagrinėjami tuo pagrindu, kad ikiteisminiame tyrime „liudytojas neturi teisės teikti praÅ¡ymus“, arba tuo, kad teismas „iÅ¡nagrinės visus klausimus BPK 238 str. tvarka“, arba „priims BPK 257 str. numatytÄ nutartį“, arba - tiesiog remiantis prokurorės 2009-06-02 nutarimu, o ieÅ¡kovo pateikiami skundai teismuose buvo atmetami. Tokiu bÅ«du, atsisakydama atlikti ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymo, sukelto fizinių asmenų veiksmais, tyrimÄ , valstybė padarė ieÅ¡kovui dvasinę skriaudÄ (neturtinę žalÄ ) ir praradimus, kurių nebeįmanoma atkurti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta ir generalinės prokuratÅ«ros atstovė Ugnė Rinkevičienė teisme paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. bei 6.272 str. ir nurodo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas neteisėtai, jam nepagrįstai taikyta kardomoji priemonė įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, taip pat nepagrįstai pareikÅ¡tas įtarimas tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principÄ , o baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu truko per ilgai, dėl ko sutriko jo sveikata bei buvo pažeista teisė į operatyvų ikiteisminį tyrimÄ ir teisminį bylos nagrinėjimÄ .

IeÅ¡kovo nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai nepagrindžia neteisėtų veiksmų prieÅ¡ jį fakto, todėl nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rūšies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas.

IeÅ¡kovo teigimu, neteisėti teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-00731-09, nes pradėtas pagal neva melagingÄ D. D. praneÅ¡imÄ , policijos pareigÅ«nai netinkamai nagrinėjo jo 2009-05-08 skundÄ , kad prokurorė nepagrįstai 2009-06-02 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl ieÅ¡kovo sužalojimo, kad prokurorė neteisėtai apkaltino jį D. D. ir D. C. skandinimu baseine, nepagrįstai laikė ieÅ¡kovÄ byloje liudytoju, o ne įtariamuoju, dėl ko jis negalėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vilkino ikiteisminį tyrimÄ netinkamai tirdami 2009-07-30, 2009-08-01, 2009-08-27, 2009-09-14 bei 2009-12-07 ieÅ¡kovo praÅ¡ymus, pateiktus ikiteisminio tyrimo metu, pakeitė garso įraÅ¡Ä suklastotu (sutrumpintu) variantu, kad teismas priėmė neteisėtÄ nuosprendį jį apkaltindamas nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. padarymu, neatnaujino tyrimo paaiÅ¡kėjus ieÅ¡kovo nurodytoms naujoms aplinkybėms.

Dėl Å¡ių pažeidimų valstybė, pasak ieÅ¡kovo, turi atsakyti už jos pareigÅ«nų netinkamus veiksmus, kurių pasėkoje atsirado turtiniai nuostoliai bei neturtinė žala. IeÅ¡kovas aukščiau nurodytus jo atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus grindžia Å¡iais pateiktais įrodymais: medicininiais dokumentais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, ikiteisminio tyrimo bylos dokumentais, susijusiais su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, ieÅ¡kovo skundais, adresuotais ikiteisminio tyrimo įstaigai, liudytojų apklausos protokolais, prokuroro sprendimu, apklausti S. G. kaip liudytojÄ apie jo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , prokuroro nutarimais byloje ir kt.

Net ir ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismo jis buvo iÅ¡teisintas pagal BK 145 str. 1 d. nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai neturėjo teisės atlikti ikiteisminio proceso veiksmų su ieÅ¡kovu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinės nuostatos, jog net ir iÅ¡teisinamojo nuosprendžio reabilituojančiais pagrindais priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

Aplinkybė, kad S. G. ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo apklaustas kaip liudytojas apie jo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nesudaro pagrindo vertinti, jog tuo buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, nes Å¡io asmens teisinis statusas buvo apibrėžtas nutarime, o turimos teisės jam iÅ¡aiÅ¡kintos ir apie tai pažymėta apklausos protokole. Todėl nei apklausiant S. G. kaip liudytojÄ , nei vėliau apklausiant jį kaip įtariamÄ jį ar suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ , nekaltumo prezumpcijos principas nebuvo pažeistas.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų skundų ir dėl jų priimtų prokuroro sprendimų galima spręsti, jog prokuroras tinkamai realizavo savo pareigÄ iÅ¡nagrinėti ikiteisminio tyrimo dalyvių skundus, tačiau tai, kad skundai buvo atmesti, kad juose nurodytos faktinės aplinkybės buvo įvertintos ne taip, kaip pageidavo ieÅ¡kovas, nesudaro pagrindo teigti, jog prokuroras pažeidė nustatytÄ skundų nagrinėjimo tvarkÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys, jog itin gausus ieÅ¡kovo skundų skaičius, pateiktas ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas per trumpiausiÄ 6 mėnesių terminÄ bÅ«tent dėl tos priežasties, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams bei prokurorui teko spręsti ieÅ¡kovo skundus, vertinti jų pagrįstumÄ , surinktų faktinių aplinkybių kontekste, ieÅ¡koti naujų nusikalstamos veikos požymių bei atlikti papildomus veiksmus, todėl ilgesnė nei nustatyta minimali ikiteisminio tyrimo trukmė nėra susijusi su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmais (neveikimu), o sietina su paties ieÅ¡kovo noru skųsti ikiteisminio tyrimo veiksmus bei sprendimus.

Baudžiamasis procesas taip pat užsitęsė ir dėl ieškovo sirgimo proceso metu. Dėl šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo konstatuoti per ilgo baudžiamojo persekiojimo, kuriuo galėjo būti pažeistos ieškovo teisės. Ieškovo teiginiai, jog dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų jam sutriko sveikata yra nepagrįsti. Visų pirma, nėra teisinio pagrindo konstatuoti kokių nors neteisėtų pareigūnų veiksmų, antra, nekonstatavus neteisėtų veiksmų, nėra galimybių vertinti priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir jų sukeltų pasekmių.

Kita vertus, iš ieškovo ikiteisminio tyrimo metu pateiktų skundų turinio, taip pat teismo medicinos specialistų išvadų matyti, jog sveikatos sutrikimai, kurie buvo konstatuoti kompetentingų savo srities specialistų atsirado ne dėl pareigūnų veiksmų, o buitinio konflikto pasėkoje. Konfliktas kilęs dėl žemės sklypų ribų ir juose pastatytų statinių, iš to kilo nesutarimai su kaimynais. Ieškovo sužalojimai ir pirminis stresas kilę būtent iš to konflikto. Todėl nėra pagrindo S. G. kildinamos turtinės bei neturtinės žalos susieti su ieškovo nurodomais teisėsaugos institucijų atliktais veiksmais, todėl ieškinys laikytinas neįrodytu ir atmestinas.

IeÅ¡kinyje nurodomi teisiniai argumentai dėl BPK 168 str. 4 d. taikymo bei Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo 55 punkto taikymo nesudaro teisinio pagrindo reikalauti kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ , kadangi Å¡ios nurodytos teisės normos nustato aiÅ¡kiÄ tvarkÄ kaip turi bÅ«ti sprendžiami ieÅ¡kovo keliami klausimai. Tai, kad ieÅ¡kovas nesutinka su prokuroro priimtu procesiniu sprendimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, jog nurodytos teisės normos prieÅ¡tarauja Chartijos bei Konvencijos nuostatoms.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės dėl jo sužalojimo iÅ¡ esmės buvo nagrinėjamos bei vertinamos atliekant ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 57-1-00731-09 ir buvo pripažinta, kad ieÅ¡kovas, o ne kita įvykio metu konfliktavusi pusė, yra kalta dėl nusikaltimo padarymo. IeÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje nėra praleistas. Vilniaus apskrities VPK pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta bei Vilniaus apskrities VPK atstovas Viačeslavas Burneika teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad aplinkybė, kad ieÅ¡kovas vienÄ ar kitÄ veiksmÄ ar aktÄ pavadina „neteisėtu“ dar nereiÅ¡kia, kad tas veiksmas ar aktas iÅ¡ tiesų neatitinka esamo teisinio reglamentavimo ir yra naikintinas, tai tiesiog subjektyvios ieÅ¡kovo nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimas.

Tai, kad veiksmas ar aktas yra ieÅ¡kovui nepriimtinas, jo netenkina ar yra jam nepalankus, savaime nereiÅ¡kia Å¡io akto neteisėtumo. Neteisėtumas gali bÅ«ti konstatuotas tik pateikus konkretaus veiksmo ar akto neatitikimÄ teisės aktų reikalavimams pagrindžiančius įrodymus, ir neatitikimas teisės aktų reikalavimams turi bÅ«ti ne smulkmeniÅ¡kas, o esminis, darantis įtakÄ ieÅ¡kovo teisėms ir interesams. Ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas esant BPK numatytiems pagrindams, visi procesiniai veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo atliekami laikantis teisės aktų numatytų procedÅ«rų, ieÅ¡kovas neįrodė ir prie ieÅ¡kinio pridėtuose procesiniuose dokumentuose nėra konstatuotas pareigÅ«nų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu neteisėtumo faktas.

Visi ieÅ¡kovo argumentai Å¡iuo aspektu yra grįsti prielaidomis ir ieÅ¡kovo asmeninėmis interpretacijomis. Å i baudžiamoji byla yra iÅ¡nagrinėta teismo, nuosprendis patikrintas instancine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi Nr. 2K-14-222/2016 yra konstatavęs, kad ieÅ¡kovas padarė jam inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., tačiau kasacinės instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo veiksmai negalėjo bÅ«ti įvertinti kaip grasinimas nužudyti BK 145 str. l d. prasme.

Instancine tvarka patikrinti ir įsiteisėję sprendimai negali bÅ«ti kvestionuojami neatsiradus naujų, anksčiau netirtų aplinkybių. Kaip jau minėta, įsiteisėjusio nuosprendžio ieÅ¡kovo atžvilgiu teisėtumas negali bÅ«ti kvestionuojamas Å¡ioje civilinėje byloje. Net ir paaiÅ¡kėjus naujoms, anksčiau netirtoms ir iÅ¡ esmės keičiančioms situacijos vertinimÄ aplinkybėms, kiekvienas procesinis sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik pagal griežtai reglamentuotas procedÅ«ras, o ne bet kaip, pavyzdžiui Å¡ioje civilinėje byloje.

Taigi, nuosprendis ieÅ¡kovo atžvilgiu įsiteisėjęs, teismo skirta bausmė atlikta. Minėtame procese įrodinėtos ir konstatuotos aplinkybės, kol nėra paneigtos ar nuginčytos, Å¡iai bylai turi prejudicinę galiÄ . Manome, kad turėdamas naujų duomenų, iÅ¡ esmės keičiančių situacijos vertinimÄ , ieÅ¡kovas turėtų imtis priemonių baudžiamajam procesui atnaujinti. Dėl ieÅ¡kovo nurodyto nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso, tai atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ , didelę apimtį, į aplinkybę, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010-02-12 (pareikÅ¡ti įtarimai) - taigi iki įtarimo pareiÅ¡kimo ikiteisminio tyrimo trukmė neturėjo įtakos ieÅ¡kovo teisinei padėčiai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡is procesas nebuvo nepagrįstai ilgas.

Baudžiamojo persekiojimo trukmę taip pat lėmė ir paties ieÅ¡kovo procesinių teisių platus realizavimas, nors dėl to jokių priekaiÅ¡tų ieÅ¡kovui nėra ir bÅ«ti negali, tačiau jo skundų nagrinėjimas taip pat neiÅ¡vengiamai įtakojo proceso trukmę. Ikiteisminio tyrimo metu bylos vilkinimo negalima konstatuoti - pritariant atsakovo atstovo - LR Teisingumo ministerijos iÅ¡dėstytai pozicijai - nėra protinga ir pagrįsta reikalauti, kad procesiniai veiksmai bÅ«tų atliekami kiekvienÄ dienÄ .

IeÅ¡kovas jokiais įrodymais nepagrindė ir neturtinės žalos atsiradimo fakto bei jos dydžio. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tik savo subjektyvia nuomone, iÅ¡ esmės neargumentuodamas, kodėl bÅ«tent tokia suma, jo manymu, turėtų kompensuoti jo neigiamus iÅ¡gyvenimus. Negalima ignoruoti aplinkybės, kad ieÅ¡kovas įvykdė jam inkriminuotÄ BK 140 str. 1 d. numatytÄ veikÄ , taigi jo baudžiamasis persekiojimas vyko esant tam pagrindui ir bet koks ieÅ¡kovo diskomfortas dėl baudžiamojo persekiojimo, nors ir buvo realus, tačiau visų pirma sietinas su paties ieÅ¡kovo teisei prieÅ¡ingu elgesiu.

IeÅ¡kinyje nurodyta turtinė žala, kuriÄ , ieÅ¡kovo nuomone, sudaro vykimo į teismo posėdžius iÅ¡laidos, darbo pajamų ir laiko nuostoliai ir negautos darbinės pajamos. Neįrodžius neteisėtų veiksmų egzistavimo, nėra pagrindo valstybei atlyginti turtinę žalÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti jo nurodytÄ turtinę žalÄ atmestinas. Nesutiktina ir su ieÅ¡kovo pateiktais skaičiavimais, kurie yra painÅ«s, prieÅ¡taringi ir nelogiÅ¡ki. Kadangi ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas ir vykdytas esant įstatyme numatytiems pagrindams, o pabaigtas nuosprendžiu konstatuojant, kad ieÅ¡kovas padarė nusikaltimÄ , tai visos ieÅ¡kovo su jo baudžiamuoju persekiojimu susiję iÅ¡laidos, negautos pajamos, sugaiÅ¡tas laikas yra visų pirma paties ieÅ¡kovo teisei prieÅ¡ingų veiksmų rezultatas, todėl reikalavimas iÅ¡ valstybės Å¡iuos nuostolius atlyginti nėra pagrįstas.

IeÅ¡kovas neįrodė valstybės institucijų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų egzistavimo fakto, nepagrindė žalos realaus atsiradimo fakto, taip pat negalima konstatuoti priežastinio ryÅ¡io tarp pareigÅ«nų veiksmų ir tariamai kilusios žalos egzistavimo. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovo galimai patirti nuostoliai ir kitoks diskomfortas visų pirma sietini su paties ieÅ¡kovo teisei prieÅ¡ingu elgesiu (BK 140 str. 1 d.), yra tokio elgesio tiesioginė pasekmė. AtsakovÄ atstovaujančių institucijų pareigÅ«nai ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdydami baudžiamÄ jį persekiojimÄ tiesiog atliko jiems valstybės deleguotas funkcijas (pagal valstybės jiems deleguotÄ kompetencijÄ ).

Senaties terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje nėra praleistas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesutiko su ieÅ¡kiniu ir atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad S. G. reikalauja atlyginti žalÄ dėl dviejų grupių veiksmų: per ilgo baudžiamojo proceso Nr. 1-57-1-00731-2009-6 ir valstybės institucijų atsisakymo iÅ¡tirti ilgalaikį sveikatos sutrikdymÄ ir pasirengimÄ nužudyti. Kadangi ieÅ¡kinyje nurodoma, kad dėl antrosios grupės veiksmų ir jais tariamai padarytos žalos atsakingi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokurorai, bet ne teismas, dėl Å¡ių aspektų Teisingumo ministerija nepasisakys, nes tai pagal kompetencijÄ priklauso kitiems valstybės atstovams Å¡ioje byloje.

Tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti žalÄ dėl veiksmų, padarytų 2009-2014 metais, todėl Å¡iems reikalavimams yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinys (pagal jame nurodytÄ datÄ ) buvo pateiktas 2017 m. balandžio 24 d., vadinasi, ieÅ¡kinio senatis yra suėjusi dėl visų veiksmų, padarytų iki 2017 m. balandžio 24 d., todėl reikalaujama taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti ir Å¡iuo pagrindu.

Nagrinėjant, ar yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus dėl tariamai per ilgos baudžiamojo proceso Nr. 1-57-1-00731-2009-6 trukmės, visų pirma, pažymėtina, kad specialiosiose normose, reglamentuojančiose valstybės civilinę atsakomybę už žalÄ , padarytÄ valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais bei teisėsaugos institucijų administracinio ir baudžiamojo proceso srityje, numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau kitų trijų sÄ lygų, t. y., neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io, egzistavimas vis tiek yra privalomas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad „neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo" (pvz., LAT 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti; antai baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumÄ civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; be to, ir tos pačios aplinkybės civilinėje byloje gali turėti kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę“ (2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016 yra konstatuota, kad S. G. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. D. ir dėl to nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ , taip pat sukėlė trumpalaikį psichinės sveikatos sutrikimÄ , t. y. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau atlikti smurtiniai veiksmai ir iÅ¡sakyti žodžiai negalėjo bÅ«ti įvertinti kaip grasinimas nužudyti BK 145 straipsnio 1 dalies prasme.

Taigi, Å¡ių veiksmų kvalifikavimo ir už juos skirtos bausmės teisėtumo/teisingumo klausimas negali bÅ«ti iÅ¡ naujo nagrinėjamas Å¡ioje civilinėje byloje, kadangi tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ,,res judicata“ principas, Taip pat civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nėra iÅ¡ naujo vertinami baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, nes tai reikÅ¡tų tos pačios baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ antrÄ kartÄ , tik jau civiliniame procese, todėl visi ieÅ¡kovo teiginiai apie tariamai neteisingai įvertintus įrodymus yra nenagrinėtini.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos atlyginimo už per ilgai užsitęsusį baudžiamÄ jį procesÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisė į baudžiamosios bylos nagrinėjimų per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ , vertinama bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumÄ apskritai, bet jos pagrįstumÄ â€œ (LAT 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2010).

Taigi, vien matematinė bylos trukmės iÅ¡raiÅ¡ka savaime neįrodo per ilgai trukusio proceso. ,,Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesÄ suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigÅ«nų pareigÄ daryti viskÄ , kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. PareigÅ«nai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Proceso delsimu gali bÅ«ti apibÅ«dinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga, pvz., kai per ilgai vykdomos ekspertizės (EŽTT byla Girdamkas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Situacija, kai baudžiamoje byloje ilgesnį laikÄ neatliekami jokie procesiniai veiksmai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (EŽTT byla Schumacher prieÅ¡ LiuksemburgÄ ) “ /LAT 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010 ir kt.). Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtarimas ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas 2010 m. vasario 12 d., todėl ikiteisminio tyrimo trukmė iki Å¡ios datos neturėjo įtakos S. G. teisiniam statusui.

Nors ieÅ¡kinyje teigiama, kad byla buvo nesudėtinga, o visos bylos aplinkybės buvo aiÅ¡kios dar ikiteisminio tyrimo pradžioje, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartyje, iÅ¡nagrinėjęs S. G. skundÄ dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai (įskaitant ir S. G. skirtas psichiatrines ekspertizes) yra atliekami intensyviai, byla yra sudėtinga ir didelės apimties, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagÄ sudaro aÅ¡tuoni tomai, be to, ikiteisminį tyrimÄ stabdo paties S. G. nuolatinių skundų nagrinėjimas.

Be to, ieÅ¡kovas sÄ moningai ignoruoja faktÄ , kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne tik pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl net nutraukus ikiteisminį tyrimÄ dėl grasinimo nužudyti, jis vis tiek turėjo bÅ«ti vykdomas dėl D. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo. IeÅ¡kovas teigia, kad baudžiamojo proceso metu jis siekė kuo greitesnio bylos iÅ¡nagrinėjimo, tačiau Å¡is teiginys prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms. IeÅ¡kovas kelis kartus neatvyko į paskirtus teismo posėdžius.

Taip pat pažymėtina, kad baudžiamasis procesas yra atliekamas ne pagal įtariamojo/kaltinamojo pageidavimus, o teisės aktų nustatyta tvarka siekiant surinkti visus bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingus įrodymus. Taigi, ieÅ¡kovo nuomonė, kad nebuvo pagrindo atlikti atitinkamų procesinių veiksmų (pvz., skirti psichiatrinių ekspertizių), teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga. Taip pat negalima sutikti su teiginiu, kad per ilgÄ ikiteisminio tyrimo trukmę įrodo tai, kad jis, pagal BPK 176 straipsnį, nebuvo užbaigtas per Å¡eÅ¡is mėnesius.

Ä®statymas suteikia teisę ikiteisminio tyrimo terminÄ dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių pratęsti, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta. Pavienių kelias dienas ar savaites trukusių laikotarpių, kurių metu tariamai nebuvo atliekami jokie veiksmai, iÅ¡skyrimas iÅ¡ viso ikiteisminio tyrimo trukmės taip pat nepatvirtina proceso vilkinimo fakto, nes, savaime suprantama, nėra protinga ir pagrįsta reikalauti, kad procesiniai veiksmai bÅ«tų atliekami kiekvienÄ dienÄ .

Taip pat visiÅ¡kai nesuprantami ieÅ¡kovo teiginiai, kad teisminio nagrinėjimo metu įvykę 52 posėdžiai įrodo per ilgÄ proceso trukmę. PrieÅ¡ingai, posėdžių, kurie buvo skiriami net kelis kartus per savaitę, gausa patvirtina, kad teismas siekė operatyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ , tačiau dėl paties ieÅ¡kovo ir kitų asmenų neatvykimo į posėdžius to negalėjo padaryti. IeÅ¡kovas teigia, kad dėl per ilgo proceso patyrė 16510,04 Eur turtinę žalÄ , susidedančiÄ iÅ¡ 3216,04 Eur kelionių iÅ¡laidų ir darbo pajamų bei laiko nuostolių ir 13294 Eur negautų darbinių pajamų.

Pirmiausia, pažymėtina, kad CK numatyta, jog gali bÅ«ti atlyginama tik dėl neteisėtų veiksmų patirta žala, todėl ieÅ¡kovui neįrodžius per ilgos proceso trukmės Å¡is reikalavimas bet kuriuo atveju yra atmestinas. Be to, reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagristas ir atmestinas. S. G. teigia, kad dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų - 6 metus trukusio baudžiamojo proceso dėl nusikaltimo, kurio jis nepadarė, patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 7000 Eur.

Tačiau dar kartÄ pabrėžtina, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnyje, taigi, Å¡is teiginys nėra pagrįstas. Jokių objektyvių įrodymų, iÅ¡skyrus subjektyvius paties ieÅ¡kovo pasvarstymus, patvirtinančių, kad S. G. bÅ«tent dėl valstybės institucijų veiksmų patyrė ilgalaikes neigiamas pasekmes, nėra pateikta, todėl ir neturtinės žalos faktas nėra įrodytas. Be materialinio pobÅ«džio reikalavimų ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡o kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo, susijusio su BPK 168 straipsnio 4 dalimi atitikimu ES teisės aktams.

Tačiau ESTT jurisdikcijai priklauso priimti tik prejudicinius sprendimus dėl Sutarties dėl ES veikimo aiÅ¡kinimo ir ES institucijų aktų galiojimo ir iÅ¡aiÅ¡kinimo, t. y., ESTT nenagrinėja valstybės narės deliktinės atsakomybės taikymo klausimų. Valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygos yra reglamentuotos ne ES teisės aktuose, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnyje, todėl ir ES teisės aiÅ¡kinimo klausimai Å¡ioje byloje nėra sprendžiami. Dėl Å¡ių priežasčių Å¡is praÅ¡ymas nėra tenkintinas.

Liudytojų paaiÅ¡kinimai Liudytoja Jolanta Mikulevič paaiÅ¡kino, kad 2009 metais dirbo Vilniaus rajono policijos komisariate (toliau – Vilniaus rajono PK) ikiteisminio tyrimo tyrėja. IeÅ¡kovÄ pirmÄ kartÄ pamatė kai pernai jis atvažiavo į jos kabinetÄ ir įteikė Å¡aukimÄ . Nagrinėjamo įvykio neprisimena. Å ios bylos netyrė, tik iÅ¡važiavo į įvykį. Dirbdama Vilniaus rajono PK budėdavo pagal grafikÄ . Paprastai skambindavo budėtojas praneÅ¡davo apie iÅ¡kvietimÄ ir nurodydavo važiuoti į konkrečiÄ vietÄ .

IÅ¡ pradžių bÅ«davo bendraujama su pareiÅ¡kėju, apžiÅ«rima įvykio vieta ir nusprendžiama pradėti ikiteisminį tyrimÄ ar ne. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, jei yra nusikaltimo požymių. Pirminės aplinkybės, paaiÅ¡kintos pareiÅ¡kėjo, vėliau gali keistis priklausomai nuo liudytojų parodymų ir vėliau paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Dėl pareiÅ¡kėjo streso, dėl kitų priežasčių įvykio aplinkybės gali bÅ«ti neiÅ¡samios. PareiÅ¡kimas suraÅ¡omas arba iÅ¡ pareiÅ¡kėjo žodžių apie įvykio aplinkybes arba bÅ«na pateikiamas žmogaus raÅ¡ytinis praneÅ¡imas.

Po to, kai gautas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas, sužalojimų nustatymo atveju sužaloti asmenys gali bÅ«ti siunčiami tirtis kÅ«no sužalojimus. Jei įvykio metu buvo sužaloti keli asmenys, tai galima nusiųsti visus į ekspertizę. Po budėjimo ikiteisminio tyrimo medžiaga bÅ«davo perduodama kitam tyrėjui. Tai įprasta praktika. IÅ¡vykus į įvykio vietÄ buvo reikalaujama atlikti pirminius veiksmus, priimti pareiÅ¡kimÄ , apklausti liudytojus, paskirti ekspertizę. Jeigu svarbus koks įraÅ¡as, jis bÅ«davo iÅ¡reikalaujamas vėliau.

Atliekant pirminius veiksmus, įrašų išreikalavimas ir tyrimas nebuvo privalomas. Užfiksuotas dviejų veiksmų laikas (1 t., b. l. 19-22 ir 10 t., b. l.

85) galėjo bÅ«ti dėl to, kad įvykio vietoje priimtas pareiÅ¡kimas, o vėliau galėjo bÅ«ti grįžta į kabinetÄ apklausti žmogų. Liudytoja Valerija Dėdinienė paaiÅ¡kino, 2009-2010 metais dirbo Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurore. IeÅ¡kovo nepažįsta, nėra mačiusi. Matomai kontroliavo ikiteisminį tyrimÄ , bet po trumpo laiko, maždaug iki mėnesio, tÄ bylÄ iÅ¡ jos perėmė ir perdavė kitai prokurorei. Pretenzijų dėl bylos tyrimo jai neturėjo. Kokia tvarka byla buvo perduota kitai prokurorei nežino, gal vyr. prokuroro rezoliucija, ar pagal ieÅ¡kovo skundÄ , kuris prašė perduoti bylÄ kitam prokurorui.

Perduoti bylÄ nutarė valdžia. Vyriausiasis prokuroras gali perduoti bylÄ be jokių oficialių dokumentų. Gali tiesiog suraÅ¡yti rezoliucijÄ . NeprieÅ¡taravo dėl bylos perdavimo. 1 t., b. l. 3 yra ne jos paraÅ¡as pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Gali bÅ«ti, kad byloje dalyvavo kitos prokurorės atostogų metu. Byla iÅ¡ jos buvo paimta anksčiau nei suėjo terminas ikiteisminiam tyrimui atlikti. 2 t., b. l. 68-69 nutarime apklausti asmenį kaip liudytojÄ apie jo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯raÅ¡yta, kad D.

D. buvo bandoma skandinti. Å iame dokumente nusikaltimo požymiai neprivalo bÅ«ti visiÅ¡kai tiksliai apraÅ¡yti. Dar nebuvo pakankamai duomenų pareikÅ¡ti įtarimÄ . Dokumento esmė buvo apklausti ir nustatyti aplinkybes. Šį dokumentÄ surašė pagal turimÄ medžiagÄ . Pradinėje stadijoje sudėtinga pasakyti, ar padarytas nusikaltimas, ar ne. Duomenų, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai tikrai nebuvo. Reikėjo atlikti tyrimo veiksmus. IÅ¡ prokurorės jokių praÅ¡ymų atlikti kokius nors veiksmus negavo.

Liudytoja Ieva Danylienė paaiÅ¡kino, kad 2009-2010 dirbo Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurore. IeÅ¡kovÄ pažįsta, kontroliavo jo atžvilgiu vykusį ikiteisminį tyrimÄ , perdavė bylÄ su kaltinamuoju aktu teismui. Bylos kontrolę gavo ne nuo pat pradžios, maždaug nuo 2009-05-22 ar 27. IeÅ¡kovas teigė, kad kai kurie liudytojai buvo jos studentai užtai duoda neteisingus parodymus. Dirbo kažkokiu laiku Mykolo Romerio universitete. R. D. nebuvo jos studentas. E. R. nepažįsta. Nebuvo motyvų nusiÅ¡alinti nuo bylos.

NuÅ¡alinta taip pat nebuvo. Paties S. G. praÅ¡ymu byla perduota iÅ¡ V. Dėdinienės jai, nes S. G. buvo nepatenkintas tyrimu. Tyrėjas atnešė bylÄ su lydraščiu, ant jo S. G. matant vyr. prokurorė užrašė vizÄ perduoti bylÄ kontroliuoti jai. Ikiteisminis tyrimas truko ilgokai, nes iÅ¡ kaltinamojo pusės buvo sudaromos kliÅ«tys atlikti proceso veiksmus. Ä®vykis buvo kaltinamojo kieme, ten reikėjo atlikti veiksmus. PareigÅ«nai negalėdavo patekti į kiemÄ , jis buvo rakinamas. IeÅ¡kovas į namÄ neįsileisdavo.

Ä®vykio metu tvoros nebuvo, bet ikiteisminio tyrimo metu kiemas buvo aptvertas. D. D. parodymus rodė iÅ¡ savo kiemo. IeÅ¡kovas rašė daug skundų, byla keliaudavo į įvairias instancijas skundų nagrinėjimui. Dėl to bylos nagrinėjimas užsitęsė. Teismo nutartyje buvo pabrėžta, kad pats S. G. vilkina bylÄ , dėl to kad jo skundai buvo nepagrįsti. Tenkinti buvo gal tik du skundai. Tyrimas buvo pradėtas pagal BK 140 str. 1 d. Buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimÄ dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, nes nepakako duomenų.

NutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ skundė ne nukentėjusioji, bet pats S. G.. Jo manymu, nutarimas neteisėtas. Apygardos teismas panaikino sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir procesas tęsėsi toliau. S. G. buvo nustatyti sužalojimai, tačiau buvo nustačiusi, kad tai padaryta bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Visos instancijos paliko šį sprendimÄ . Kad įvykęs konfliktas yra buitinis sprendė iÅ¡ liudytojų parodymų, t. y., kad konfliktas tarp S. G. ir kaimynų vyksta dėl žemės sklypo ribų.

Nežino kas to konflikto agresorius, o kas auka. S. G. buvo kreipęsis dėl grasinimo jį nužudyti, bet tai buvo ne tÄ pačiÄ dienÄ , o vėliau. Neteisėtų tyrėjos L. Gudonytės veiksmų nenustatė. L. Gudonytės tarnybinio praneÅ¡imo, kuriame ji rašė apie jo sÅ«naus telefoninį praneÅ¡imÄ apie jo sužalojimus, byloje nėra. GalbÅ«t jis yra kitoje medžiagoje. Gali bÅ«ti, kad tarnybinis praneÅ¡imas yra dėl kito įvykio, todėl gali bÅ«ti kitoje byloje. Buvo du ikiteisminiai tyrimai, keli atsisakymai pradėti ikiteisminius tyrimus, dar buvo medžiaga dėl bandymo nužudyti jo sÅ«nų, daug skundų medžiagos.

Anksčiau į bylÄ buvo dedami tik reikÅ¡mingi dokumentai. Jeigu L. Gudonytės tarnybiniame praneÅ¡ime bÅ«tų jį teisinantys ar kaltinantys duomenys, jis tikrai bÅ«tų byloje. S. G. apskritai su tuo praneÅ¡imu negalėjo susipažinti, nes bÅ«damas spec. liudytoju negalėjo susipažinti su byla. L. Gudonytė iÅ¡ pradžių viskÄ rašėsi į užrašų knygelę, o grįžus į kabinetÄ suraÅ¡ydavo dokumentÄ . Nagrinėjant bylÄ , S. G. prašė iÅ¡reikalauti tuos užraÅ¡us. IeÅ¡kovo praÅ¡ymai susipažinti su byla buvo teikiami, tačiau nebuvo tenkinti, nes ieÅ¡kovas iÅ¡ pradžių buvo spec. liudytoju.

Jiems BPK nenumato galimybės susipažinti su byla. Po nutarimo priėmimo buvo praÅ¡ymas susipažinti, buvo leista. Kai kuriuose skunduose buvo keli pareiÅ¡kėjai, bet pasiraÅ¡yta tik vieno asmens. Be to, ieÅ¡kovo artimieji neprašė susipažinti su byla. IeÅ¡kovas prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl D. veiksmų, teikė kitus praÅ¡ymus. Visi ieÅ¡kovo praÅ¡ymai ir skundai buvo iÅ¡nagrinėti, priimant atitinkamus sprendimus. Nebuvo nustatyta kaip T. S. telefonas pateko pas S. G.. Teismas Å¡iais duomenimis nesivadovavo.

Vilniaus apygardos teismo 2010-09-30 nutartyje nebuvo nieko apie įrodymų fabrikavimÄ . Visi nurodymai buvo įvykdyti, jeigu bÅ«tų prieÅ¡ingai, teismas grÄ Å¾intų bylÄ tyrimui papildyti. IeÅ¡kovo teigimu 1 t., b. l. 12-15 nurodyti iÅ¡ BPC gauti įraÅ¡ai, kurie buvo siųsti tyrėjui V. Kazlauskui, dingo, o prokuratÅ«ra nesiėmė veiksmų juos iÅ¡reikalauti. Tai, matomai, įraÅ¡ai apie iÅ¡kvietimus. Byloje nebuvo keliamas klausimas, kad Å¡ie įraÅ¡ai dingo. Galėjo bÅ«ti, kad įraÅ¡ai reikalaujami iÅ¡ kelių bylų.

Jis prašė klausyti tų įrašų, tačiau perklausius įrašus jokių grasinimų jį nužudyti neišgirdo. Ikiteisminio tyrimo metu S. G. buvo skirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šios kardomosios priemonės skirtos tam, kad būtų užtikrinta, kad S. G. nebūtų išvykęs į užsienį, o registravimasis skirtas todėl, kad buvo kilę problemų atlikti proceso veiksmus, įteikti dokumentus.

Tik iÅ¡ penkto karto tyrėjas buvo įleistas į S. G. namÄ , kuomet reikėjo atlikti veiksmus ieÅ¡kovo kieme. Tyrėjas buvo suderinęs laikÄ su D. D., o S. G. neįsileisdavo į kiemÄ . Jei S. G. paÅ¡tu buvo siunčiamas atsakymas į skundÄ , tai raÅ¡ydavo, kad jam vis trÅ«ksta kokio lapo, taip prasitęsdavo apskundimo terminus. Todėl jam atvykstant į policijos įstaigÄ registruotis, buvo įteikinėjami dokumentai. Be to, ieÅ¡kovas buvo pažeidęs kardomosios priemonės sÄ lygas. Buvo keli praÅ¡ymai jÄ panaikinti.

Be to, jis elektroniniu paÅ¡tu buvo pranešęs teisėjui, kad į teismo posėdžius nebevažiuos. Dėl to jam buvo paskirtas suėmimas, paskelbta jo paieÅ¡ka. Poliklinikos patalpose jis buvo sulaikytas. Jis bet kaip stengėsi trukdyti tyrimui, jį vilkinti, o ne savo teises ginti. Bylos nagrinėjimo pabaigoje, S. G. atsisakė advokato po baigiamųjų kalbų, norėjo pats dar kartÄ sakyti baigiamÄ sias kalbas. Jam neleidus to daryti, jis sakė paskutinį žodį, skaitė iÅ¡ lapų. Užbaigęs, vėl skaitė nuo pat pradžių ir taip kelis kartus.

IeÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala dėl neteisėtų policijos, prokuratÅ«ros bei teismo pareigÅ«nų veiksmų, pasireiÅ¡kusių tuo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai, jis buvo neproporcingai persekiojamas, jam skirtos neproporcingos kardomosios priemonės, proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga, dėl netinkamų pareigÅ«nų veiksmų bei ilgo proceso jam sutriko sveikata. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. O vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtÄ teismo sprendimÄ ar nutartį aukÅ¡tesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka.

Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancinė, tvarka pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintÄ teismų nepriklausomumo principÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-926/2000).

IeÅ¡kovas laiko ikiteisminį tyrimÄ neteisėtu, nes jis pradėtas žinomos netiesos pagrindu, kad grasindamas S. G. skandino D. D. jo kieme esančiame baseine. Nesutiktina su tokia ieÅ¡kovo pozicija, kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl to, kad jis grasindamas skandino D. D., bet dėl to, kad jis grasino jÄ paskandinti, savo grasinimÄ iÅ¡reiÅ¡kęs žodžiu. Nei D. D. 2009-05-04 pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 1), nei tyrėjos J. Mikulevič praneÅ¡ime apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 3), nei praneÅ¡ime apie įtarimÄ (2 t., b. l. 105-106), nei kaltinamajame akte (9 t., b. l. 47-58), nei bylÄ nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose, o taip pat ir kasacinio teismo nutartyje aplinkybė, kad S. G. skandino D.

D. nebuvo minima. Todėl ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neteisingai nurodo aplinkybę, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. 1-37-269/2014 (teisminio proceso Nr. 1-57-00731-2009-6) medžiaga matyti, kad ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumo klausimÄ kėlė visų instancijų teismuose. Pirmos ir apeliacinės instancijų teismai tyrė, ar ikiteisminis tyrimas S. G. atžvilgiu pradėtas teisėtai ir priimtais nuosprendžiais neteisėtumo aspektų nenustatė.

IeÅ¡kovas pradėto ikiteisminio tyrimo neteisėtumÄ sieja ir su tuo, kad Vilniaus apygardos teismas iÅ¡teisino jį pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl grasinimo nužudyti D. D., o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinio teismo nuosprendį. IeÅ¡kovo manymu, aplinkybė, kad jis aukÅ¡tesnės instancijos teismo buvo iÅ¡teisintas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

Taigi tai, kad ieÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismo buvo iÅ¡teisintas nėra pagrindas laikyti, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai. Tuo labiau, kad ieÅ¡kovas buvo kaltinamas ne vieno, bet dviejų nusikaltimų padarymu (BK 145 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d.). IÅ¡teisintas ieÅ¡kovas buvo tik dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., tačiau dėl BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo buvo nuteistas. Teismai, nagrinėję baudžiamÄ jÄ bylÄ pripažino, kad abi veikos sudarė idealiÄ jÄ sutaptį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2010-06-14 Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas S. G. atžvilgiu dėl BK 145 str. 1 d. numatytos veikos buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Nukentėjusiesiems iÅ¡aiÅ¡kinta teisė dėl sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, t. y. dėl BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (4 t., b. l. 25-34). Tačiau pagal S. G. skundÄ Vilniaus apygardos teismui panaikinus šį nutarimÄ , ikiteisminis tyrimas turėjo bÅ«ti tęsiamas dėl abiejų veikų, kadangi jos sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį.

IeÅ¡kovas taip pat mini, kad policijos pareigÅ«nai paÅ¡alino iÅ¡ bylos melagingo įskundimo nebÅ«tu nusikaltimu (D. D. skandinimu baseine) įrodymus – policijoje telefono numeriu 112 gautų praneÅ¡imų įraÅ¡us, tyrėjos Laimos Gudonytės tarnybinį praneÅ¡imÄ ir patikrinimo metu sudarytÄ medžiagÄ , pirminį D. C. skundÄ ir kt. IeÅ¡kovo teiginiai apie byloje dingusius dokumentus yra grindžiami tik prielaidomis nepateikiant jokių objektyvių įrodymų. Teisme apklausta liudytoja I. Danylienė paaiÅ¡kino, kad jeigu bÅ«tų nustatyti kokie nors S. G. teisinantys įrodymai, jie bÅ«tų likę byloje.

Pati L. Gudonytė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iÅ¡ pradžių įvykio aplinkybes fiksavo darbiniuose užraÅ¡uose (1 t., b. l. 190-191). Darbiniai užraÅ¡ai nelaikytini oficialiais dokumentais, kurie turėtų bÅ«ti pridedami prie bylos. Tai yra pareigÅ«no neoficiali pagalbinė darbo priemonė, padedanti nepamirÅ¡ti visų reikÅ¡mingų įvykio vietoje nustatytų aplinkybių. Be to, dar kartÄ atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas įtariant jį ne D. D. skandinimu, bet žodiniu grasinimu nužudyti D.

D. paskandinimo bÅ«du. Todėl jokio melagingo įskundimo nebÅ«tu nusikaltimu (D. D. skandinimu baseine) byloje nebuvo, tad ir šį ieÅ¡kovo vadinamÄ melagingÄ Ä¯skundimÄ paneigiantys įrodymai, tame tarpe ieÅ¡kovo nurodyti dokumentai neturėjo bÅ«ti renkami. IeÅ¡kovas teigė, kad jo atžvilgiu vykęs baudžiamasis procesas truko nepagrįstai ilgai. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal D. D. pareiÅ¡kimÄ kaltinant S. G. smÅ«gių D. D. sudavimu bei grasinimu jÄ nužudyti pradėtas 2009-05-04 (1 t., b. l. 1). 2009-05-27 S. G. apklaustas kaip liudytojas apie jo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (2 t., b. l. 68-69). 2010-02-12 S. G. pareikÅ¡tas įtarimas (2 t., b. l. 105-106). 2010-06-14 Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas S. G. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., nukentėjusiesiems iÅ¡aiÅ¡kinta teisė dėl sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (4 t., b. l. 25-34).

Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei I. Kvedaraitei nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas galėtų pasibaigti, kadangi nukentėjusieji priimto nutarimo neskundė. Tačiau ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje atnaujintas 2010-09-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi įtariamajam S. G. iÅ¡ esmės nesutikus su ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindu (5 t., b. l. 154-158). IeÅ¡kovo teigimu, byla turėjo bÅ«ti nutraukta ne dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, bet dėl to, kad jis neatliko jokių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o inkriminacijos pagrindu buvo melagingi parodymai bendrininkų grupės, atlikusios daugelį nusikalstamų veikų prieÅ¡ jį, jo Å¡eimos narius ir jų nuosavybę (5 t., b. l. 1-68).

Pirmos instancijos teismo nuosprendis priimtas 2014-04-30, apeliacine tvarka byla iÅ¡nagrinėta 2015-05-11, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinę nutartį priėmė 2016-02-09. Nors nuo įtarimo S. G. pareiÅ¡kimo iki kasacinio teismo nutarties priėmimo S. G. baudžiamasis persekiojimas truko 6 metus ir galėtų bÅ«ti pripažįstamas nepateisinamai ilgu atsižvelgiant į tai, kad paprastai analogiÅ¡kos bylos nėra sudėtingos (faktinės įvykio aplinkybės pakankamai aiÅ¡kios, byloje yra vienas kaltinamasis, kaltinimÄ sudaro dvi idealiÄ jÄ sutaptį sudarančios veikos).

Tačiau nagrinėjamu atveju tokios trukmės procesas nelaikytinas per ilgu, kadangi užsitęsė dėl paties ieÅ¡kovo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teiktų daugybės praÅ¡ymų ir skundų (pvz. 3 t., b. l. 2-3, 7-17, 36-54, 71, 78, 79-105, 111-112, 137-143, 150-154, 171-182; 4 t., b. l. 4-10, 16-17, 44; 5 t., b. l. 1-68, 71-107, 151-153, 196-199; 9 t., b. l. 60-65, 81-82, 94-103,146-152, 164-168; 10 t., b. l. 1-3, 47-51, 60, 74-81, 110-112, 125, 129-130, 148-150, 162-166, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime pirmosios instancijos teisme: pateikė teismui eilę dokumentų ir praÅ¡ymų, jo iniciatyva buvo perklausyti garso įraÅ¡ai, peržiÅ«rėta vaizdo medžiaga, apklausti liudytojai ir kt., taip pat jis skundė beveik kiekvienÄ procesinį veiksmÄ ir sprendimÄ .

Skundų nagrinėjimas stabdė bylos eigÄ , kadangi byla turėjo bÅ«ti siunčiama nagrinėti instancine tvarka. Pabrėžtina, kad didžioji dauguma S. G. skundų buvo atmesti. Be to, nagrinėti bylÄ greičiau trukdė ir ieÅ¡kovo ligos, dėl kurių jis negalėdavo dalyvauti teismo posėdžiuose, kurie dėl Å¡ios priežasties buvo atidedami. Teisminis bylos nagrinėjimas vyko pakankamai intensyviai, iÅ¡ pradžių posėdžius organizuojant ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, o po to kartÄ per savaitę ar net kelis kartus per savaitę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad baudžiamasis procesas ieÅ¡kovo atžvilgiu užtruko dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teismo kaltės. IeÅ¡kovas teigė, kad jam paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje buvo neproporcinga. Vadovaujantis BPK 19 straipsniu, kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Liudytoja I. Danylienė paaiÅ¡kino, kad byloje buvo kilę sunkumų atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei įteikiant S. G. procesinius dokumentus. Ä®vykio metu S. G. sklypas nebuvo aptvertas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu sklype atsirado tvora, dėl ko patekimas į sklypÄ tapo apsunkintas, nors buvo bÅ«tinas, nes nusikaltimas buvo padarytas bÅ«tent S. G. sklype. Tyrėjai derindavo su S. G. ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo laikÄ , tačiau sutartu laiku jis į sklypÄ neįsileisdavo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu tvoros ieÅ¡kovo sklype nebuvo (1 t., b. l. 5-10), tačiau po kelių mėnesių nuo tyrimo pradžios sklypÄ juosė tvora (1 t., b. l. 27-36, 86-95, 117-125), nukentėjusiesiems D.

D. ir D. C. bei liudytojai I. A. teko parodymus duoti ir įvykio aplinkybes aiškinti prie S. G. sklypo tvoros. Kardomoji priemonė įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje yra viena švelniausių kardomųjų priemonių. Kokias priemones taikyti įtariamajam kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia tyrimui vadovaujantis prokuroras. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytina, kad S. G. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje buvo per griežta. Ieškovas taip pat įrodinėjo, kad pareigūnai atsisakė tirti, kad R.

D. ir S. D. 2009-05-02/03 naktį sumušė jį ant kelio ir po smÅ«gio į deÅ¡inį smilkinį jis patyrė galvos traumÄ , trumpam neteko sÄ monės. Ä® įvykio vietÄ atvykusi greitoji medicinos pagalba nustatė jam galvos sutrenkimÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje apskritai nėra įrodyta, kad 2009-05-02/03 įvykių metų S. G. bÅ«tų patyręs galvos traumÄ . 2010-10-27 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G4122/10(01), iÅ¡tyrus visus byloje esančius S. G. medicininius dokumentus, (VGPUL ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės duomenis, 2009-05-04 specialisto iÅ¡vados Nr. G1767/09(01) duomenis, UAB „SK Impeks Medicinos Diagnostikos Centras“ neurochirurgo konsultacijos duomenis) nurodyta, kad UAB „SK Impeks Medicinos Diagnostikos Centras“ S. G. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika (5 t., b. l. 179-183).

S. G. apžiÅ«rint VGPUL, kur jį iÅ¡ karto po įvykio atvežė greitoji medicinos pagalba, smegenų sukrėtimas nediagnozuotas, tad jokių objektyvių duomenų, kad 2009-05-02/03 naktį ieÅ¡kovas bÅ«tų patyręs galvos traumÄ nėra. Be to, nesutiktina su ieÅ¡kovo teiginiu, kad pareigÅ«nai netyrė R. D. ir S. D. galimai padaryto nusikaltimo. 2009-05-05 ieÅ¡kovo skundas buvo nagrinėjamas, analizuojama tuo metu byloje surinkta medžiaga. 2009-06-02 Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės I.

Kvedaraitės nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes faktai apie S. D. ir R. D. veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi. 2009-07-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi ir 2009-08-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi prokurorės nutarimas paliktas nepakeistu. 2015 metais ieÅ¡kovas taip pat kėlė R. D. ir S. D. atsakomybės klausimÄ , tačiau jo pareiÅ¡kimas netenkintas ir ikiteisminį tyrimÄ S. D. ir R. D. atžvilgiu atsisakyta pradėti (Nr. 57-At-00203-15). Vilniaus rajono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėję S. G. skundus paliko galioti nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nurodę, kad skundų nagrinėjimo metu baudžiamojoje byloje, kurioje S. G. kaltinamas nusikalstamų veikų prieÅ¡ D.

D. padarymu, dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas. S. G. taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kintos BPK 257 straipsnio nuostatos, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėja, kad nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi praneÅ¡a prokurorui. Baudžiamoji byla, kurioje S. G. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu yra iÅ¡nagrinėta. Galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau nė vienos instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad prieÅ¡ S. G. bÅ«tų atlikti kokie nors neteisėti veiksmai.

Todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad S. D. ir R. D. veika prieÅ¡ jį nebuvo tiriama nėra pagrįstas. Teismas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo tvirtinimu, kad dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė sveikatos sužalojimus. Visų pirma, tai, kad jis patyrė galvos traumÄ 2009-05-02/03 nakties įvykių metu nėra pagrįsta byloje esančiais objektyviais įrodymais. IeÅ¡kovas su patirta galvos trauma sieja psichiatrijos ekspertizės akte jam diagnozuotÄ organinį asmenybės sutrikimÄ . Tačiau teismo manymu, tai nėra tarpusavyje susiję.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad anksčiau ieÅ¡kovas psichiatrinėje ligoninėje negydytas, duomenų apie jo psichikos sveikatos sutrikimus byloje nėra. Tačiau iÅ¡ to paties psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad ieÅ¡kovas iki nagrinėjamo įvykio jau buvo patyręs galvos traumas su sÄ monės netekimu. Tai, kad psichikos sutrikimas jam diagnozuotas nagrinėjant bylÄ teisme, nereiÅ¡kia, kad jis yra 2009-05-02/03 patirtų sužalojimų pasekmė, kadangi galėjo atsirasti ir dėl ankstesnių galvos traumų, o nustatytas tik atliekant psichiatrijos ekspertizę.

Kiti ieÅ¡kovo nurodomi sveikatos sutrikimai kaip klausos nervo pažeidimas, hipertoninė liga taip pat neturi priežastinio ryÅ¡io su pareigÅ«nų veiksmais nagrinėjant bylÄ , kadangi jų sÄ saja nėra įrodyta. Tai, kad susirgimai atsirado bylos eigoje savaime neįrodo, kad baudžiamasis procesas ir jo metu atlikti veiksmai paskatino ieÅ¡kovo ligų atsiradimÄ . Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus teismas prieina iÅ¡vados, kad byloje nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros ar teismo pareigÅ«nai bÅ«tų atlikę neteisėtus veiksmus.

Taip pat neįrodyta, kad ieÅ¡kovo patirti sveikatos sutrikimai bÅ«tų priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kurios nors grandies pareigÅ«nų veiksmais. Nenustačius neteisėtų veiksmų ar neveikimo buvimo bei priežastinio ryÅ¡io tarp pareigÅ«nų veiksmų bei ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimo nėra pagrindo svarstyti žalos atlyginimo klausimÄ . Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmetamas. Antru ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas S. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus aktus - 2016-05-09 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-21609 priimtÄ sprendimÄ atmesti jo 2016-03-13 pareiÅ¡kimo praÅ¡ymus dėl procesų prieÅ¡ikiteisminėse bylose Nr. 8-45/2009 ir Nr. 57-At-00203-15 atnaujinimo, 2016-05-09 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-21591 priimtÄ sprendimÄ atmesti jo 2016-03-13 pareiÅ¡kimo praÅ¡ymus pradėti ikiteisminius tyrimus dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo ir pasirengimo jį nužudyti, 2016-06-28 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-29951 ir 2016-07-18 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-32707 priimtus sprendimus 2016-05-09 atsakymus laikyti informaciniais praneÅ¡imais, 2016-07-28 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-34355 priimtus sprendimus ir įpareigoti Generalinę prokuratÅ«rÄ vykdant BPK 2 str., 169 str., Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 (nauja redakcija nuo 2014-07-02) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos 55 p. normose nustatytas prokuratÅ«ros (prokuroro) funkcijas priimti procesinius sprendimus dėl 2016-03-13 ir 2016-07-05 skunduose keliamų klausimų.

CPK 22 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų.

IeÅ¡kovo reikalavimai panaikinti ieÅ¡kinyje nurodytus Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus aktus kyla iÅ¡ baudžiamosios teisės reguliuojamų teisinių santykių, tad nėra nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, yra pagrindas nutraukti civilinę bylÄ dalyje dėl ieÅ¡kovo reikalavimo panaikinti nurodytus Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus aktus kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.

Trečiu ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas praÅ¡o kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ prejudicinio sprendimo Å¡ioje byloje pagal ieÅ¡kinio 64 paragrafe detaliai apraÅ¡ytus klausimus. Å iame ieÅ¡kinio paragrafe ieÅ¡kovas kelia klausimÄ , ar Lietuvos veiksmai, kai BPK 168 straipsnio 4 dalyje (nuo 2009-01-01 iki 2017-05-25 galiojusi akto redakcija) nustatyta speciali nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ apskundimo tvarka neatitinka Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio reikalavimų (nėra teisminis procesas, neužtikrinamos pareiÅ¡kėjų teisės į teismo vieÅ¡umÄ , neÅ¡aliÅ¡kumÄ , teisinę gynybÄ , atstovavimÄ , kasacinį nagrinėjimÄ ir vieningÄ teismų praktikÄ ), o teismų praktika prieÅ¡taringai ir neaiÅ¡kiai traktuoja prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir aukÅ¡tesniojo teismo įgaliojimus nurodytoje apskundimo tvarkoje, dėl ko nagrinėjamoje byloje ginčijami prokurorams privalomų teisės aktų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d.

įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 55 punkto ir ieÅ¡kovo teisių į Chartijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) garantuojamų teisių neliečiamumÄ pažeidimai pateisinami be tyrimo ir teisminio nagrinėjimo, laikytini ES teisės pažeidimais, dėl kurių patirtÄ Å¾alÄ Lietuva turėtų atlyginti, atsižvelgus į tai, kad Lietuva turi Stojimo sutartyje nustatytÄ pareigÄ nacionalinėje teisėje įtvirtinti veiksmingas ES piliečių teisinės gynybos priemones nuo Chartijoje įtvirtintų teisių pažeidimų, be kita ko, nuo tokių, kuriuos atlieka prokurorai, nagrinėdami asmenų skundus dėl atsisakymų pradėti ikiteisminius tyrimus.

BPK 168 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ gali bÅ«ti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , jo sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas Å¡io Kodekso X dalyje nustatyta tvarka, t. y. apygardos teismui. Taigi BPK 168 straipsnio 4 dalyje (Å¡iuo metu galiojančioje BPK redakcijoje 168 straipsnio 5 dalyje) numatyta instancinė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ teisėtumo patikrinimo tvarka.

IeÅ¡kovas, Å¡ia tvarka pasinaudojo skųsdamas institucijų priimamus nutarimus ieÅ¡kovo įvardintose prieÅ¡ikiteisminėse bylose Nr. 8-45/2009 ir Nr. 57-At-00203-15. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio bei bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovo įvairiuose skunduose dėstomos aplinkybės buvo vertinamos ne vienÄ kartÄ , skundai yra iÅ¡nagrinėti, dėl jų priimti galutiniai sprendimai. Tačiau ieÅ¡kovas nesutinka su pareigÅ«nų bei teismų padarytomis iÅ¡vadomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vien tai, jog įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiÅ¡kia jų vertinimo taisyklių pažeidimo ar to, kad skundo argumentai liko neiÅ¡nagrinėti (LAT 2016-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016).

Taigi ieÅ¡kovas savo teise nesutikti su jo skundų iÅ¡tyrimo iÅ¡vadomis pasinaudojo skųsdamas nutarimus instancine tvarka. Nesutiktina, kad tokia apskundimo tvarka neatitinka Chartijos 47 straipsnio reikalavimų (nėra teisminis procesas, neužtikrinamos pareiÅ¡kėjų teisės į teismo vieÅ¡umÄ , neÅ¡aliÅ¡kumÄ , teisinę gynybÄ , atstovavimÄ , kasacinį nagrinėjimÄ ir vieningÄ teismų praktikÄ ). Skųsdamas nutarimus BPK 168 straipsnio 4 (Å¡iuo metu 5) dalyje numatyta tvarka asmuo gali naudotis atstovo profesionalaus teisininko paslaugomis, skundžiant nutarimÄ teismui gali bÅ«ti rengiamas ne tik raÅ¡ytinis, bet ir žodinis posėdis, bylÄ nagrinėjantis teismas privalo visais atvejais bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir laikytis vieningos teismų praktikos.

Taigi aptariama nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ tvarka užtikrina tiek Chartijoje, tiek Konvencijoje numatytas teises, todėl pagrindo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ nėra. CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad žyminis mokestis grÄ Å¾inamas, kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme. IeÅ¡kovas, paduodamas ieÅ¡kinį už reikalavimÄ panaikinti ieÅ¡kinyje nurodytus prokuratÅ«ros aktus sumokėjo 30,75 Eur žyminio mokesčio. Civilinė byla dalyje dėl Å¡io reikalavimo yra nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieÅ¡kovui grÄ Å¾intinas sumokėtas žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.271 str. 1 d., 6.272 str. 1 d., CPK 87 str. 1 d. 4 p., 259 str., 268 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a : Atmesti ieÅ¡kovo S. G. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos per ilgu teisminiu procesu ir atsisakymu nustatyti sveikatos sutrikdymo kaltininkus priteisimo, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus dalyje dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti jam turtinę ir neturinę žalÄ bei reikalavimo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ prejudicinio sprendimo.

Nutraukti civilinę bylÄ Nr. e2-110-419/2018 dalyje dėl ieÅ¡kovo S. G. reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus aktus - 2016-05-09 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-21609 priimtÄ sprendimÄ atmesti jo 2016-03-13 pareiÅ¡kimo praÅ¡ymus dėl procesų prieÅ¡ikiteisminėse bylose Nr. 8-45/2009 ir Nr. 57-At-00203-15 atnaujinimo, 2016-05-09 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-21591 priimtÄ sprendimÄ atmesti jo 2016-03-13 pareiÅ¡kimo praÅ¡ymus pradėti ikiteisminius tyrimus dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir pasirengimo jį nužudyti, 2016-06-28 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-29951 ir 2016-07-18 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-32707 priimtus sprendimus 2016-05-09 atsakymus laikyti informaciniais praneÅ¡imais, 2016-07-28 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-34355 priimtus sprendimus ir įpareigoti Generalinę prokuratÅ«rÄ vykdant BPK 2 str., 169 str., Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 (nauja redakcija nuo 2014-07-02) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos 55 p. normose nustatytas prokuratÅ«ros (prokuroro) funkcijas priimti procesinius sprendimus dėl 2016-03-13 ir 2016-07-05 skunduose keliamų klausimų, kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.

IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, kad dėl nurodytų Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus aktų panaikinimo jis gali teikti skundus BPK 62 – 65 straipsniuose numatyta tvarka. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,75 Eur (trisdeÅ¡imt Eur 75 ct) sumokėto žyminio mokesčio. IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ .

Teisėjas Viktor Voicechovski