be2269e5-2e98-42fe-872d-75150b02ba67 · Vilniaus regiono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedPriteisti iÅ¡ atsakovų - Lietuvos valstybÄ atstovaujanÄių Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlyginti jam padarytÄ bendrÄ 20 413,38 Eur turtinÄ Å¾alÄ ir bendrÄ 47 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ sekanÄiai: - iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybÄ atstovaujanÄių Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti solidariai atlyginti turtinÄ 16510,04 Eur žalÄ ir neturtinÄ 7 000 Eur žalÄ , kuriÄ jam padarÄ neteisÄti minÄtų valstybinÄs valdžios institucijų darbuotojų veiksmai, sukÄlÄ per ilgÄ teisminio proceso trukmÄ; - iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybÄ atstovaujanÄių Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti solidariai atlyginti turtinÄ 1949,57 Eur žalÄ dÄl patirtų sveikatos sutrikimų gydymo ir neturtinÄ 40 000 Eur žalÄ dÄl atsisakymo nustatyti ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimų kaltininkus ir jų dangstymo.
Legislator headnote
AI generatedbe2269e5-2e98-42fe-872d-75150b02ba67 · Vilniaus regiono apylinkÄs teismas: iÅ¡kvietimÄ atvykÄ S. D. ir R. D. užpuolÄ ieÅ¡kovÄ ir sumuÅ¡Ä ant kelio (dabar - KaÅ¡tonų g.) tarp J. K. ir D. Å . sklypų. Po S. D. smÅ«gio į deÅ¡inį smilkinį patyrÄ galvos traumÄ , trumpam neteko sÄ monÄs. Atvykusi greitoji medicinos pagalba užfiksavo sužalojimus (smegenų sutrenkimÄ , kraujavimÄ ) ir po apžiÅ«ros iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinÄ ligoninÄ. PareigÅ«nai netinkamai tyrÄ nurodytas aplinkybes nors sužalojimus ir sveikatos pažeidimus nustatÄ medikai, teismo medicinos ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertai.
Full text
?CivilinÄ byla Nr CivilinÄ byla Nr. e2-110-419/2018 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01856-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.; 3.1.7.1.5.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužÄs 2 d. Å alÄininkai Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Å alÄininkų rÅ«mų teisÄjas Viktor Voicechovski, sekretoriaujant Rimantei Jurgienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui S. G., atsakovÄ Lietuvos valstybÄ atstovaujanÄių Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros atstovei Ugnei RinkeviÄienei, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Mildai Sokolovskienei ir ViaÄeslavui Burneikai, teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. G. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â Vilniaus apskrities VPK), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos per ilgu teisminiu procesu ir atsisakymu nustatyti sveikatos sutrikdymo kaltininkus priteisimo, dÄl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas n u s t a t Ä : IeÅ¡kovas S. G. praÅ¡o:
1) Priteisti iÅ¡ atsakovų - Lietuvos valstybÄ atstovaujanÄių Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlyginti jam padarytÄ bendrÄ 20 413,38 Eur turtinÄ Å¾alÄ ir bendrÄ 47 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ sekanÄiai: - iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybÄ atstovaujanÄių Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti solidariai atlyginti turtinÄ 16510,04 Eur žalÄ ir neturtinÄ 7 000 Eur žalÄ , kuriÄ jam padarÄ neteisÄti minÄtų valstybinÄs valdžios institucijų darbuotojų veiksmai, sukÄlÄ per ilgÄ teisminio proceso trukmÄ; - iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybÄ atstovaujanÄių Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti solidariai atlyginti turtinÄ 1949,57 Eur žalÄ dÄl patirtų sveikatos sutrikimų gydymo ir neturtinÄ 40 000 Eur žalÄ dÄl atsisakymo nustatyti ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimų kaltininkus ir jų dangstymo.
2) Panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus aktus - 2016-05-09 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-21609 priimtÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovo 2016-03-13 pareiÅ¡kimo praÅ¡ymus dÄl procesų prieÅ¡ikiteisminÄse bylose Nr. 8-45/2009 ir Nr. 57-At-00203-15 atnaujinimo, 2016-05-09 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-21591 priimtÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovo 2016-03-13 pareiÅ¡kimo praÅ¡ymus pradÄti ikiteisminius tyrimus dÄl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo ir pasirengimo jį nužudyti, 2016-06-28 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-29951 ir 2016-07-18 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-32707 priimtus sprendimus 2016-05-09 atsakymus laikyti informaciniais praneÅ¡imais, 2016-07-28 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-34355 priimtus sprendimus ir įpareigoti GeneralinÄ prokuratÅ«rÄ vykdant BPK 2 str., 169 str., Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 (nauja redakcija nuo 2014-07-02) patvirtintų Rekomendacijų dÄl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos 55 p. normose nustatytas prokuratÅ«ros (prokuroro) funkcijas priimti procesinius sprendimus dÄl 2016-03-13 ir 2016-07-05 skunduose keliamų klausimų.
3) Kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ prejudicinio sprendimo Å¡ioje byloje pagal ieÅ¡kinio 64 paragrafe detaliai apraÅ¡ytus klausimus.
4) Priteisti iÅ¡ atsakovų turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanÄios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posÄdį neatvyko, apie posÄdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡o nagrinÄti bylÄ atstovui nedalyvaujant, todÄl byla nagrinÄjama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 246 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų ir atsakovų atsiliepimų bei paaiÅ¡kinimų santrauka IeÅ¡kovas S. G. ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad ieÅ¡kinyje minimi GeneralinÄs prokuratÅ«ros, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros, Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros 6 skyriaus, Vilniaus rajono apylinkÄs teismo, Vilniaus apskrities VPK darbuotojai bendru veikimu (neveikimu) laikotarpyje nuo 2009-05-03 0.27 val. jo atžvilgiu atliko tÄstinius netinkamus ir/ar neteisÄtus veiksmus, kurie padarÄ jam turtinÄ bei neturtinÄ Å¾alÄ Å¾emiau nurodytose, skirtingu laiku iÅ¡aiÅ¡kÄjusiose aplinkybÄse:
a) dÄl nepateisinamai ilgos teisminio proceso trukmÄs ir neproporcingo persekiojimo (ikiteisminis tyrimas truko 2,5 metų, pirmos instancijos teisminis nagrinÄjimas â 2,5 metų, buvo nepagrįstai apkaltintas tuo, ko nepadarÄ ir nuteistas, buvo skirtos neproporcingai griežtos kardomosios priemonÄs ir bausmÄ, neteisÄtas nuteisimas panaikintas tik 2015-05-11 apeliacinÄs instancijos teismo nuosprendžiu, t. y., neteisÄtai buvo kaltinamas ir persekiojamas 6 metus);
b) dÄl jo sveikatos sutrikimų ir kitų dvasinių bei turtinių praradimų, kuriuos sukÄlÄ teisminio proceso pagrindu ir jo eigoje atlikti netinkami valstybinÄs valdžios institucijų darbuotojų (tarp jų - teismo, ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų) veiksmai, tarp jų - atsisakymas tyrimu nustatyti jo sveikatos sutrikimų kaltininkus ir atsisakymas iÅ¡tirti netinkamÄ tÄstinį policijos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų veikimÄ nuo 2009-05-03 iki teisminio proceso pabaigos bei nustatyti tuo jam padarytos žalos kaltininkus.
Siekdami nuslÄpti prieÅ¡ jį 2009-05-02/03 naktį atliktus nusikaltimus, kurių pasekmÄje buvo negrįžtamai pakenkta jo sveikatai, policijos darbuotojai organizavo ir atliko netinkamÄ praneÅ¡imų apie nusikaltimus pirminį tyrimÄ , kurio metu nuslÄpÄ objektyvius duomenis (policijoje telefono numeriu 112 gautų praneÅ¡imų turinį, jo sužalojimus, tyrÄjos L. G. S. tarnybinį praneÅ¡imÄ ir patikrinimo metu sudarytÄ medžiagÄ ), netyrÄ jo 2009-05-04 skundo, bet praneÅ¡Ä apie jį ieÅ¡kovÄ sužalojusiems asmenims ir inicijavo skubų pastarųjų asmenų skundų prieÅ¡ jį pateikimÄ ir tyrimÄ .
MinÄtų netinkamų pirminio tyrimo veiksmų pagrindu policijos ir prokuratÅ«ros darbuotojai pradÄjo nepagrįstÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 57-1-00731-09 (toliau - ikiteisminis tyrimas 731) BK 145 str. 1 d. ir žinomos netiesos pagrindu, kad grasindamas skandino D. D. jo kieme esanÄiame baseine. Taip pat atliko kitus neteisÄtus ieÅ¡kinyje nurodytus veiksmus. Teisminis procesas Nr. 1-57-1-00731-2009-6 (toliau - teisminis procesas 731), nuo 2009-05-04 pradÄto ikiteisminio tyrimo Nr. 57-1-00731-09 iki kasacinÄs instancijos teismo proceso, baigto 2016-02-09 nutarties priÄmimu buvo nepateisinamai ilgos trukmÄs, kas sukÄlÄ ieÅ¡kovui intensyvius ilgos trukmÄs pergyvenimus ir neturtinÄ Å¾alÄ .
DÄl privalomo dalyvavimo pernelyg ilgos trukmÄs proceso veiksmuose patyrÄ turtinÄ Å¾alÄ ir neproporcingas baudžiamÄ sias sankcijas, kas taip pat sukÄlÄ intensyvius ilgos trukmÄs pergyvenimus ir neturtinÄ Å¾alÄ . Pagal teismų praktikÄ per ilga proceso trukmÄ kompensuojama skiriant Å¡velnesnÄ bausmÄ, nei numatyta atitinkamo BK straipsnio sankcijoje. Teisminiame procese 731 toks kompensavimas neatliktas. IeÅ¡kovo manymu byla nebuvo sudÄtinga, persekiojamo asmens elgesys netrukdÄ bylÄ iÅ¡nagrinÄti greitai, institucijų veiksmai organizuojant procesÄ buvo nukreipti į vilkinimÄ .
DÄl per ilgos proceso trukmÄs patyrÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ . Tiesiogiai patirta turtinÄ Å¾ala (kelionių iÅ¡laidų ir darbo pajamų bei laiko nuostolių) dydis â 3216,04 eurų. DÄl panaudotų neteisÄtų ir nepagrįstų bÅ«tinumu procesinÄs prievartos priemonių prarastų (negautų) darbinių pajamų atlyginimÄ - padaryta 13294 eurų turtinÄ Å¾ala. Bendra priteistina turtinÄ Å¾ala dÄl per ilgos teisminio proceso 731 trukmÄs â 16510,04 Eur. IeÅ¡kovo tvirtinimu, 2009-05-03 tarp 00.17 - 00.19 val. iÅ¡ Vilniaus pagal D.
D. iÅ¡kvietimÄ atvykÄ S. D. ir R. D. užpuolÄ ieÅ¡kovÄ ir sumuÅ¡Ä ant kelio (dabar - KaÅ¡tonų g.) tarp J. K. ir D. Å . sklypų. Po S. D. smÅ«gio į deÅ¡inį smilkinį patyrÄ galvos traumÄ , trumpam neteko sÄ monÄs. Atvykusi greitoji medicinos pagalba užfiksavo sužalojimus (smegenų sutrenkimÄ , kraujavimÄ ) ir po apžiÅ«ros iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinÄ ligoninÄ. PareigÅ«nai netinkamai tyrÄ nurodytas aplinkybes nors sužalojimus ir sveikatos pažeidimus nustatÄ medikai, teismo medicinos ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertai.
Ä®vertinus medicininius duomenis kartu su fizinių bei psichinių poveikių visuma, nÄra pagrindo paneigti, kad prieÅ¡ 2009-05-02/03 nakties įvykius ieÅ¡kovo sveikata buvo gera, o jų metu patirta fizinÄ trauma (smegenų sutrenkimas, galvos trauma, klausos nervo pažeidimas) bei psichiniai stresai, taip pat vÄliau laikotarpyje iki 2011-06-21 patirti psichiniai stresai sukÄlÄ ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimus - klausos nervo pažeidimÄ , organinį asmenybÄs sutrikimÄ bei hipertoninÄ ligÄ ; paskutinÄs dvi ligos buvo apgydytos iki 2012-10-24, taÄiau dÄl intensyvių ir ilgai trukusių psichinių stresų teisminiame procese 731 vÄl atsinaujino ir paÅ«mÄjo, dÄl ko nuo 2013-05-20 hipertonijai gydyti buvo skirti vaistai (âNebiletâ, gydymosi iÅ¡laidos iki Å¡iol - 249.47 Eur), o dÄl tolesnių ilgai trukusių ir intensyvių psichinių stresų, ypaÄ laikotarpyje nuo 2014-03-06 iki 2014-04-08, hipertoninÄ liga dar paÅ«mÄjo, todÄl nuo 2014-04-16 buvo skirtas intensyvus medikamentinis gydymas (âNebiletâ + âPrestariumâ), kuris nepakeistas iki Å¡iol.
Bendros sveikatos pažeidimų diagnozavimo ir gydymosi iÅ¡laidos - 1949.57 Eur. ProkuratÅ«ra 2009-06-02 nutarimu, remdamasi tuo metu ikiteisminiame tyrime 731 esanÄia medžiaga, atsisakÄ pradÄti ikiteisminį tyrimÄ pagal ieÅ¡kovo, jo žmonos ir sÅ«naus skundÄ , prokuratÅ«roje gautÄ 2009-05-08, kuriame nurodyta, kad 2009-05-02/03 nakties įvykiuose ieÅ¡kovas buvo sužalotas. Policija visai nenagrinÄjo kitų asmenų (ieÅ¡kovo sÅ«naus ir VGPU ligoninÄs) praneÅ¡imų apie ieÅ¡kovo sužalojimus ir ieÅ¡kovo 2009-05-04 skundo policijai, kuriuose buvo praneÅ¡ama apie ieÅ¡kovo patirtus sužalojimus.
VÄlesni ieÅ¡kovo skundai ir praÅ¡ymai, pagrindžiami naujai iÅ¡aiÅ¡kÄjusiomis aplinkybÄmis, buvo nenagrinÄjami tuo pagrindu, kad ikiteisminiame tyrime âliudytojas neturi teisÄs teikti praÅ¡ymusâ, arba tuo, kad teismas âiÅ¡nagrinÄs visus klausimus BPK 238 str. tvarkaâ, arba âpriims BPK 257 str. numatytÄ nutartįâ, arba - tiesiog remiantis prokurorÄs 2009-06-02 nutarimu, o ieÅ¡kovo pateikiami skundai teismuose buvo atmetami. Tokiu bÅ«du, atsisakydama atlikti ieÅ¡kovo sveikatos sutrikdymo, sukelto fizinių asmenų veiksmais, tyrimÄ , valstybÄ padarÄ ieÅ¡kovui dvasinÄ skriaudÄ (neturtinÄ Å¾alÄ ) ir praradimus, kurių nebeįmanoma atkurti.
Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta ir generalinÄs prokuratÅ«ros atstovÄ UgnÄ RinkeviÄienÄ teisme paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.271 str. bei 6.272 str. ir nurodo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradÄtas ir vykdomas neteisÄtai, jam nepagrįstai taikyta kardomoji priemonÄ Ä¯pareigojimas registruotis policijos įstaigoje, taip pat nepagrįstai pareikÅ¡tas įtarimas tuo pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principÄ , o baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu truko per ilgai, dÄl ko sutriko jo sveikata bei buvo pažeista teisÄ Ä¯ operatyvų ikiteisminį tyrimÄ ir teisminį bylos nagrinÄjimÄ .
IeÅ¡kovo nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai nepagrindžia neteisÄtų veiksmų prieÅ¡ jį fakto, todÄl nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybÄs deliktinei atsakomybei atsirasti, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalÄ , neturi įrodinÄti, kad dÄl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, taÄiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinÄs atsakomybÄs rūšies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas.
IeÅ¡kovo teigimu, neteisÄti teisÄsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmai pasireiÅ¡kÄ tuo, kad nepagrįstai buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-00731-09, nes pradÄtas pagal neva melagingÄ D. D. praneÅ¡imÄ , policijos pareigÅ«nai netinkamai nagrinÄjo jo 2009-05-08 skundÄ , kad prokurorÄ nepagrįstai 2009-06-02 nutarimu atsisakÄ pradÄti ikiteisminį tyrimÄ dÄl ieÅ¡kovo sužalojimo, kad prokurorÄ neteisÄtai apkaltino jį D. D. ir D. C. skandinimu baseine, nepagrįstai laikÄ ieÅ¡kovÄ byloje liudytoju, o ne įtariamuoju, dÄl ko jis negalÄjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vilkino ikiteisminį tyrimÄ netinkamai tirdami 2009-07-30, 2009-08-01, 2009-08-27, 2009-09-14 bei 2009-12-07 ieÅ¡kovo praÅ¡ymus, pateiktus ikiteisminio tyrimo metu, pakeitÄ garso įraÅ¡Ä suklastotu (sutrumpintu) variantu, kad teismas priÄmÄ neteisÄtÄ nuosprendį jį apkaltindamas nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. padarymu, neatnaujino tyrimo paaiÅ¡kÄjus ieÅ¡kovo nurodytoms naujoms aplinkybÄms.
DÄl Å¡ių pažeidimų valstybÄ, pasak ieÅ¡kovo, turi atsakyti už jos pareigÅ«nų netinkamus veiksmus, kurių pasÄkoje atsirado turtiniai nuostoliai bei neturtinÄ Å¾ala. IeÅ¡kovas aukÅ¡Äiau nurodytus jo atžvilgiu atliktus neteisÄtus veiksmus grindžia Å¡iais pateiktais įrodymais: medicininiais dokumentais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, ikiteisminio tyrimo bylos dokumentais, susijusiais su ikiteisminio tyrimo pradÄjimu, ieÅ¡kovo skundais, adresuotais ikiteisminio tyrimo įstaigai, liudytojų apklausos protokolais, prokuroro sprendimu, apklausti S. G. kaip liudytojÄ apie jo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , prokuroro nutarimais byloje ir kt.
Net ir ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybÄ, kad apeliacinÄs instancijos teismo jis buvo iÅ¡teisintas pagal BK 145 str. 1 d. nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai neturÄjo teisÄs atlikti ikiteisminio proceso veiksmų su ieÅ¡kovu. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinÄs nuostatos, jog net ir iÅ¡teisinamojo nuosprendžio reabilituojanÄiais pagrindais priÄmimas savaime nÄra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kÄlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susijÄ procesiniai veiksmai buvo neteisÄti, t. y. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priÄmimas reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybÄ, nÄra pagrindas civilinÄje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kÄlimas, kardomosios priemonÄs pritaikymas bei kiti su kaltinimu susijÄ procesiniai veiksmai buvo neteisÄti ab initio (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-169/2007; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-414/2012).
AplinkybÄ, kad S. G. ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo apklaustas kaip liudytojas apie jo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nesudaro pagrindo vertinti, jog tuo buvo pažeistos asmens teisÄs ar teisÄti interesai, nes Å¡io asmens teisinis statusas buvo apibrÄžtas nutarime, o turimos teisÄs jam iÅ¡aiÅ¡kintos ir apie tai pažymÄta apklausos protokole. TodÄl nei apklausiant S. G. kaip liudytojÄ , nei vÄliau apklausiant jį kaip įtariamÄ jį ar suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ , nekaltumo prezumpcijos principas nebuvo pažeistas.
IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų skundų ir dÄl jų priimtų prokuroro sprendimų galima sprÄsti, jog prokuroras tinkamai realizavo savo pareigÄ iÅ¡nagrinÄti ikiteisminio tyrimo dalyvių skundus, taÄiau tai, kad skundai buvo atmesti, kad juose nurodytos faktinÄs aplinkybÄs buvo įvertintos ne taip, kaip pageidavo ieÅ¡kovas, nesudaro pagrindo teigti, jog prokuroras pažeidÄ nustatytÄ skundų nagrinÄjimo tvarkÄ . Be to, atkreiptinas dÄmesys, jog itin gausus ieÅ¡kovo skundų skaiÄius, pateiktas ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas per trumpiausiÄ 6 mÄnesių terminÄ bÅ«tent dÄl tos priežasties, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams bei prokurorui teko sprÄsti ieÅ¡kovo skundus, vertinti jų pagrįstumÄ , surinktų faktinių aplinkybių kontekste, ieÅ¡koti naujų nusikalstamos veikos požymių bei atlikti papildomus veiksmus, todÄl ilgesnÄ nei nustatyta minimali ikiteisminio tyrimo trukmÄ nÄra susijusi su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veiksmais (neveikimu), o sietina su paties ieÅ¡kovo noru skųsti ikiteisminio tyrimo veiksmus bei sprendimus.
Baudžiamasis procesas taip pat užsitÄsÄ ir dÄl ieÅ¡kovo sirgimo proceso metu. DÄl Å¡ių aplinkybių nÄra teisinio pagrindo konstatuoti per ilgo baudžiamojo persekiojimo, kuriuo galÄjo bÅ«ti pažeistos ieÅ¡kovo teisÄs. IeÅ¡kovo teiginiai, jog dÄl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų jam sutriko sveikata yra nepagrįsti. Visų pirma, nÄra teisinio pagrindo konstatuoti kokių nors neteisÄtų pareigÅ«nų veiksmų, antra, nekonstatavus neteisÄtų veiksmų, nÄra galimybių vertinti priežastinio ryÅ¡io tarp neteisÄtų veiksmų ir jų sukeltų pasekmių.
Kita vertus, iÅ¡ ieÅ¡kovo ikiteisminio tyrimo metu pateiktų skundų turinio, taip pat teismo medicinos specialistų iÅ¡vadų matyti, jog sveikatos sutrikimai, kurie buvo konstatuoti kompetentingų savo srities specialistų atsirado ne dÄl pareigÅ«nų veiksmų, o buitinio konflikto pasÄkoje. Konfliktas kilÄs dÄl žemÄs sklypų ribų ir juose pastatytų statinių, iÅ¡ to kilo nesutarimai su kaimynais. IeÅ¡kovo sužalojimai ir pirminis stresas kilÄ bÅ«tent iÅ¡ to konflikto. TodÄl nÄra pagrindo S. G. kildinamos turtinÄs bei neturtinÄs žalos susieti su ieÅ¡kovo nurodomais teisÄsaugos institucijų atliktais veiksmais, todÄl ieÅ¡kinys laikytinas neįrodytu ir atmestinas.
IeÅ¡kinyje nurodomi teisiniai argumentai dÄl BPK 168 str. 4 d. taikymo bei Rekomendacijų dÄl ikiteisminio tyrimo pradÄjimo 55 punkto taikymo nesudaro teisinio pagrindo reikalauti kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ , kadangi Å¡ios nurodytos teisÄs normos nustato aiÅ¡kiÄ tvarkÄ kaip turi bÅ«ti sprendžiami ieÅ¡kovo keliami klausimai. Tai, kad ieÅ¡kovas nesutinka su prokuroro priimtu procesiniu sprendimu atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, jog nurodytos teisÄs normos prieÅ¡tarauja Chartijos bei Konvencijos nuostatoms.
Atkreiptinas dÄmesys, jog ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybÄs dÄl jo sužalojimo iÅ¡ esmÄs buvo nagrinÄjamos bei vertinamos atliekant ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 57-1-00731-09 ir buvo pripažinta, kad ieÅ¡kovas, o ne kita įvykio metu konfliktavusi pusÄ, yra kalta dÄl nusikaltimo padarymo. IeÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje nÄra praleistas. Vilniaus apskrities VPK pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta bei Vilniaus apskrities VPK atstovas ViaÄeslavas Burneika teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas vienÄ ar kitÄ veiksmÄ ar aktÄ pavadina âneteisÄtuâ dar nereiÅ¡kia, kad tas veiksmas ar aktas iÅ¡ tiesų neatitinka esamo teisinio reglamentavimo ir yra naikintinas, tai tiesiog subjektyvios ieÅ¡kovo nuomonÄs iÅ¡reiÅ¡kimas.
Tai, kad veiksmas ar aktas yra ieÅ¡kovui nepriimtinas, jo netenkina ar yra jam nepalankus, savaime nereiÅ¡kia Å¡io akto neteisÄtumo. NeteisÄtumas gali bÅ«ti konstatuotas tik pateikus konkretaus veiksmo ar akto neatitikimÄ teisÄs aktų reikalavimams pagrindžianÄius įrodymus, ir neatitikimas teisÄs aktų reikalavimams turi bÅ«ti ne smulkmeniÅ¡kas, o esminis, darantis įtakÄ ieÅ¡kovo teisÄms ir interesams. Ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradÄtas esant BPK numatytiems pagrindams, visi procesiniai veiksmai ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo atliekami laikantis teisÄs aktų numatytų procedÅ«rų, ieÅ¡kovas neįrodÄ ir prie ieÅ¡kinio pridÄtuose procesiniuose dokumentuose nÄra konstatuotas pareigÅ«nų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu neteisÄtumo faktas.
Visi ieÅ¡kovo argumentai Å¡iuo aspektu yra grįsti prielaidomis ir ieÅ¡kovo asmeninÄmis interpretacijomis. Å i baudžiamoji byla yra iÅ¡nagrinÄta teismo, nuosprendis patikrintas instancine tvarka, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi Nr. 2K-14-222/2016 yra konstatavÄs, kad ieÅ¡kovas padarÄ jam inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., taÄiau kasacinÄs instancijos teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovo veiksmai negalÄjo bÅ«ti įvertinti kaip grasinimas nužudyti BK 145 str. l d. prasme.
Instancine tvarka patikrinti ir įsiteisÄjÄ sprendimai negali bÅ«ti kvestionuojami neatsiradus naujų, anksÄiau netirtų aplinkybių. Kaip jau minÄta, įsiteisÄjusio nuosprendžio ieÅ¡kovo atžvilgiu teisÄtumas negali bÅ«ti kvestionuojamas Å¡ioje civilinÄje byloje. Net ir paaiÅ¡kÄjus naujoms, anksÄiau netirtoms ir iÅ¡ esmÄs keiÄianÄioms situacijos vertinimÄ aplinkybÄms, kiekvienas procesinis sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rÄtas tik pagal griežtai reglamentuotas procedÅ«ras, o ne bet kaip, pavyzdžiui Å¡ioje civilinÄje byloje.
Taigi, nuosprendis ieÅ¡kovo atžvilgiu įsiteisÄjÄs, teismo skirta bausmÄ atlikta. MinÄtame procese įrodinÄtos ir konstatuotos aplinkybÄs, kol nÄra paneigtos ar nuginÄytos, Å¡iai bylai turi prejudicinÄ galiÄ . Manome, kad turÄdamas naujų duomenų, iÅ¡ esmÄs keiÄianÄių situacijos vertinimÄ , ieÅ¡kovas turÄtų imtis priemonių baudžiamajam procesui atnaujinti. DÄl ieÅ¡kovo nurodyto nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso, tai atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ , didelÄ apimtį, į aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradÄtas 2010-02-12 (pareikÅ¡ti įtarimai) - taigi iki įtarimo pareiÅ¡kimo ikiteisminio tyrimo trukmÄ neturÄjo įtakos ieÅ¡kovo teisinei padÄÄiai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡is procesas nebuvo nepagrįstai ilgas.
Baudžiamojo persekiojimo trukmÄ taip pat lÄmÄ ir paties ieÅ¡kovo procesinių teisių platus realizavimas, nors dÄl to jokių priekaiÅ¡tų ieÅ¡kovui nÄra ir bÅ«ti negali, taÄiau jo skundų nagrinÄjimas taip pat neiÅ¡vengiamai įtakojo proceso trukmÄ. Ikiteisminio tyrimo metu bylos vilkinimo negalima konstatuoti - pritariant atsakovo atstovo - LR Teisingumo ministerijos iÅ¡dÄstytai pozicijai - nÄra protinga ir pagrįsta reikalauti, kad procesiniai veiksmai bÅ«tų atliekami kiekvienÄ dienÄ .
IeÅ¡kovas jokiais įrodymais nepagrindÄ ir neturtinÄs žalos atsiradimo fakto bei jos dydžio. NeturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjas grindžia tik savo subjektyvia nuomone, iÅ¡ esmÄs neargumentuodamas, kodÄl bÅ«tent tokia suma, jo manymu, turÄtų kompensuoti jo neigiamus iÅ¡gyvenimus. Negalima ignoruoti aplinkybÄs, kad ieÅ¡kovas įvykdÄ jam inkriminuotÄ BK 140 str. 1 d. numatytÄ veikÄ , taigi jo baudžiamasis persekiojimas vyko esant tam pagrindui ir bet koks ieÅ¡kovo diskomfortas dÄl baudžiamojo persekiojimo, nors ir buvo realus, taÄiau visų pirma sietinas su paties ieÅ¡kovo teisei prieÅ¡ingu elgesiu.
IeÅ¡kinyje nurodyta turtinÄ Å¾ala, kuriÄ , ieÅ¡kovo nuomone, sudaro vykimo į teismo posÄdžius iÅ¡laidos, darbo pajamų ir laiko nuostoliai ir negautos darbinÄs pajamos. Neįrodžius neteisÄtų veiksmų egzistavimo, nÄra pagrindo valstybei atlyginti turtinÄ Å¾alÄ , todÄl ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti jo nurodytÄ turtinÄ Å¾alÄ atmestinas. Nesutiktina ir su ieÅ¡kovo pateiktais skaiÄiavimais, kurie yra painÅ«s, prieÅ¡taringi ir nelogiÅ¡ki. Kadangi ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas pradÄtas ir vykdytas esant įstatyme numatytiems pagrindams, o pabaigtas nuosprendžiu konstatuojant, kad ieÅ¡kovas padarÄ nusikaltimÄ , tai visos ieÅ¡kovo su jo baudžiamuoju persekiojimu susijÄ iÅ¡laidos, negautos pajamos, sugaiÅ¡tas laikas yra visų pirma paties ieÅ¡kovo teisei prieÅ¡ingų veiksmų rezultatas, todÄl reikalavimas iÅ¡ valstybÄs Å¡iuos nuostolius atlyginti nÄra pagrįstas.
IeÅ¡kovas neįrodÄ valstybÄs institucijų pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų egzistavimo fakto, nepagrindÄ Å¾alos realaus atsiradimo fakto, taip pat negalima konstatuoti priežastinio ryÅ¡io tarp pareigÅ«nų veiksmų ir tariamai kilusios žalos egzistavimo. Kaip jau minÄta, ieÅ¡kovo galimai patirti nuostoliai ir kitoks diskomfortas visų pirma sietini su paties ieÅ¡kovo teisei prieÅ¡ingu elgesiu (BK 140 str. 1 d.), yra tokio elgesio tiesioginÄ pasekmÄ. AtsakovÄ atstovaujanÄių institucijų pareigÅ«nai ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdydami baudžiamÄ jį persekiojimÄ tiesiog atliko jiems valstybÄs deleguotas funkcijas (pagal valstybÄs jiems deleguotÄ kompetencijÄ ).
Senaties terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje nÄra praleistas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesutiko su ieÅ¡kiniu ir atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad S. G. reikalauja atlyginti žalÄ dÄl dviejų grupių veiksmų: per ilgo baudžiamojo proceso Nr. 1-57-1-00731-2009-6 ir valstybÄs institucijų atsisakymo iÅ¡tirti ilgalaikį sveikatos sutrikdymÄ ir pasirengimÄ nužudyti. Kadangi ieÅ¡kinyje nurodoma, kad dÄl antrosios grupÄs veiksmų ir jais tariamai padarytos žalos atsakingi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokurorai, bet ne teismas, dÄl Å¡ių aspektų Teisingumo ministerija nepasisakys, nes tai pagal kompetencijÄ priklauso kitiems valstybÄs atstovams Å¡ioje byloje.
TaÄiau tuo paÄiu atkreiptinas dÄmesys į tai, kad ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti žalÄ dÄl veiksmų, padarytų 2009-2014 metais, todÄl Å¡iems reikalavimams yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Reikalavimams dÄl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. TeisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . IeÅ¡kinys (pagal jame nurodytÄ datÄ ) buvo pateiktas 2017 m. balandžio 24 d., vadinasi, ieÅ¡kinio senatis yra suÄjusi dÄl visų veiksmų, padarytų iki 2017 m. balandžio 24 d., todÄl reikalaujama taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti ir Å¡iuo pagrindu.
NagrinÄjant, ar yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus dÄl tariamai per ilgos baudžiamojo proceso Nr. 1-57-1-00731-2009-6 trukmÄs, visų pirma, pažymÄtina, kad specialiosiose normose, reglamentuojanÄiose valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ už žalÄ , padarytÄ valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtais aktais bei teisÄsaugos institucijų administracinio ir baudžiamojo proceso srityje, numatyta, kad valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda be kaltÄs, taÄiau kitų trijų sÄ lygų, t. y., neteisÄtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io, egzistavimas vis tiek yra privalomas.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas nurodo, kad âneįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybÄs sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nÄra teisinio pagrindo" (pvz., LAT 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-319/2008). Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad âbaudžiamojoje byloje įrodinÄtinos aplinkybÄs ir civilinÄje byloje įrodinÄtinos aplinkybÄs gali nesutapti; antai baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis dÄl to, kad teisiamojo veiksmuose nÄra nusikaltimo sudÄties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybÄs netapaÄios aplinkybÄms, kurias reikia nustatyti vertinant teisÄsaugos institucijų veiksmų teisÄtumÄ civilinÄje byloje dÄl žalos atlyginimo; be to, ir tos paÄios aplinkybÄs civilinÄje byloje gali turÄti kitokiÄ teisinÄ reikÅ¡mÄâ (2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-183/2006).
Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinÄti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisÄjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016 yra konstatuota, kad S. G. smurtavo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ D. D. ir dÄl to nežymiai sutrikdÄ jos sveikatÄ , taip pat sukÄlÄ trumpalaikį psichinÄs sveikatos sutrikimÄ , t. y. padarÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, taÄiau atlikti smurtiniai veiksmai ir iÅ¡sakyti žodžiai negalÄjo bÅ«ti įvertinti kaip grasinimas nužudyti BK 145 straipsnio 1 dalies prasme.
Taigi, Å¡ių veiksmų kvalifikavimo ir už juos skirtos bausmÄs teisÄtumo/teisingumo klausimas negali bÅ«ti iÅ¡ naujo nagrinÄjamas Å¡ioje civilinÄje byloje, kadangi tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas įsiteisÄjusio teismo nuosprendžio ,,res judicataâ principas, Taip pat civilinÄje byloje dÄl žalos atlyginimo nÄra iÅ¡ naujo vertinami baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, nes tai reikÅ¡tų tos paÄios baudžiamosios bylos nagrinÄjimÄ antrÄ kartÄ , tik jau civiliniame procese, todÄl visi ieÅ¡kovo teiginiai apie tariamai neteisingai įvertintus įrodymus yra nenagrinÄtini.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, nagrinÄdamas civilines bylas dÄl žalos atlyginimo už per ilgai užsitÄsusį baudžiamÄ jį procesÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad âsprendžiant, ar nebuvo pažeista teisÄ Ä¯ baudžiamosios bylos nagrinÄjimų per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ , vertinama bylos trukmÄ lemianÄių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmÄs ilgumÄ apskritai, bet jos pagrįstumÄ â (LAT 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-313/2010).
Taigi, vien matematinÄ bylos trukmÄs iÅ¡raiÅ¡ka savaime neįrodo per ilgai trukusio proceso. ,,Asmens teisÄ Ä¯ įmanomai trumpesnį procesÄ suponuoja valstybÄs atitinkamų institucijų ir jų pareigÅ«nų pareigÄ daryti viskÄ , kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. PareigÅ«nai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Proceso delsimu gali bÅ«ti apibÅ«dinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmÄ laikytina per ilga, pvz., kai per ilgai vykdomos ekspertizÄs (EŽTT byla Girdamkas prieÅ¡ LietuvÄ ).
Situacija, kai baudžiamoje byloje ilgesnį laikÄ neatliekami jokie procesiniai veiksmai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (EŽTT byla Schumacher prieÅ¡ LiuksemburgÄ ) â /LAT 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-75/2010 ir kt.). Papildomai atkreiptinas dÄmesys į tai, kad įtarimas ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas 2010 m. vasario 12 d., todÄl ikiteisminio tyrimo trukmÄ iki Å¡ios datos neturÄjo įtakos S. G. teisiniam statusui.
Nors ieÅ¡kinyje teigiama, kad byla buvo nesudÄtinga, o visos bylos aplinkybÄs buvo aiÅ¡kios dar ikiteisminio tyrimo pradžioje, taÄiau Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartyje, iÅ¡nagrinÄjÄs S. G. skundÄ dÄl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmÄs, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai (įskaitant ir S. G. skirtas psichiatrines ekspertizes) yra atliekami intensyviai, byla yra sudÄtinga ir didelÄs apimties, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagÄ sudaro aÅ¡tuoni tomai, be to, ikiteisminį tyrimÄ stabdo paties S. G. nuolatinių skundų nagrinÄjimas.
Be to, ieÅ¡kovas sÄ moningai ignoruoja faktÄ , kad ikiteisminis tyrimas buvo pradÄtas ne tik pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todÄl net nutraukus ikiteisminį tyrimÄ dÄl grasinimo nužudyti, jis vis tiek turÄjo bÅ«ti vykdomas dÄl D. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo. IeÅ¡kovas teigia, kad baudžiamojo proceso metu jis siekÄ kuo greitesnio bylos iÅ¡nagrinÄjimo, taÄiau Å¡is teiginys prieÅ¡tarauja bylos aplinkybÄms. IeÅ¡kovas kelis kartus neatvyko į paskirtus teismo posÄdžius.
Taip pat pažymÄtina, kad baudžiamasis procesas yra atliekamas ne pagal įtariamojo/kaltinamojo pageidavimus, o teisÄs aktų nustatyta tvarka siekiant surinkti visus bylos nagrinÄjimui reikÅ¡mingus įrodymus. Taigi, ieÅ¡kovo nuomonÄ, kad nebuvo pagrindo atlikti atitinkamų procesinių veiksmų (pvz., skirti psichiatrinių ekspertizių), teisiÅ¡kai nÄra reikÅ¡minga. Taip pat negalima sutikti su teiginiu, kad per ilgÄ ikiteisminio tyrimo trukmÄ Ä¯rodo tai, kad jis, pagal BPK 176 straipsnį, nebuvo užbaigtas per Å¡eÅ¡is mÄnesius.
Ä®statymas suteikia teisÄ ikiteisminio tyrimo terminÄ dÄl bylos sudÄtingumo, didelÄs apimties ar kitų svarbių aplinkybių pratÄsti, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta. Pavienių kelias dienas ar savaites trukusių laikotarpių, kurių metu tariamai nebuvo atliekami jokie veiksmai, iÅ¡skyrimas iÅ¡ viso ikiteisminio tyrimo trukmÄs taip pat nepatvirtina proceso vilkinimo fakto, nes, savaime suprantama, nÄra protinga ir pagrįsta reikalauti, kad procesiniai veiksmai bÅ«tų atliekami kiekvienÄ dienÄ .
Taip pat visiÅ¡kai nesuprantami ieÅ¡kovo teiginiai, kad teisminio nagrinÄjimo metu įvykÄ 52 posÄdžiai įrodo per ilgÄ proceso trukmÄ. PrieÅ¡ingai, posÄdžių, kurie buvo skiriami net kelis kartus per savaitÄ, gausa patvirtina, kad teismas siekÄ operatyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄti bylÄ , taÄiau dÄl paties ieÅ¡kovo ir kitų asmenų neatvykimo į posÄdžius to negalÄjo padaryti. IeÅ¡kovas teigia, kad dÄl per ilgo proceso patyrÄ 16510,04 Eur turtinÄ Å¾alÄ , susidedanÄiÄ iÅ¡ 3216,04 Eur kelionių iÅ¡laidų ir darbo pajamų bei laiko nuostolių ir 13294 Eur negautų darbinių pajamų.
Pirmiausia, pažymÄtina, kad CK numatyta, jog gali bÅ«ti atlyginama tik dÄl neteisÄtų veiksmų patirta žala, todÄl ieÅ¡kovui neįrodžius per ilgos proceso trukmÄs Å¡is reikalavimas bet kuriuo atveju yra atmestinas. Be to, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo yra nepagristas ir atmestinas. S. G. teigia, kad dÄl valstybÄs institucijų neteisÄtų veiksmų - 6 metus trukusio baudžiamojo proceso dÄl nusikaltimo, kurio jis nepadarÄ, patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ vertina 7000 Eur.
TaÄiau dar kartÄ pabrÄžtina, kad įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad ieÅ¡kovas padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnyje, taigi, Å¡is teiginys nÄra pagrįstas. Jokių objektyvių įrodymų, iÅ¡skyrus subjektyvius paties ieÅ¡kovo pasvarstymus, patvirtinanÄių, kad S. G. bÅ«tent dÄl valstybÄs institucijų veiksmų patyrÄ ilgalaikes neigiamas pasekmes, nÄra pateikta, todÄl ir neturtinÄs žalos faktas nÄra įrodytas. Be materialinio pobÅ«džio reikalavimų ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡o kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dÄl prejudicinio sprendimo, susijusio su BPK 168 straipsnio 4 dalimi atitikimu ES teisÄs aktams.
TaÄiau ESTT jurisdikcijai priklauso priimti tik prejudicinius sprendimus dÄl Sutarties dÄl ES veikimo aiÅ¡kinimo ir ES institucijų aktų galiojimo ir iÅ¡aiÅ¡kinimo, t. y., ESTT nenagrinÄja valstybÄs narÄs deliktinÄs atsakomybÄs taikymo klausimų. ValstybÄs deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos yra reglamentuotos ne ES teisÄs aktuose, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnyje, todÄl ir ES teisÄs aiÅ¡kinimo klausimai Å¡ioje byloje nÄra sprendžiami. DÄl Å¡ių priežasÄių Å¡is praÅ¡ymas nÄra tenkintinas.
Liudytojų paaiÅ¡kinimai Liudytoja Jolanta MikuleviÄ paaiÅ¡kino, kad 2009 metais dirbo Vilniaus rajono policijos komisariate (toliau â Vilniaus rajono PK) ikiteisminio tyrimo tyrÄja. IeÅ¡kovÄ pirmÄ kartÄ pamatÄ kai pernai jis atvažiavo į jos kabinetÄ ir įteikÄ Å¡aukimÄ . NagrinÄjamo įvykio neprisimena. Å ios bylos netyrÄ, tik iÅ¡važiavo į įvykį. Dirbdama Vilniaus rajono PK budÄdavo pagal grafikÄ . Paprastai skambindavo budÄtojas praneÅ¡davo apie iÅ¡kvietimÄ ir nurodydavo važiuoti į konkreÄiÄ vietÄ .
IÅ¡ pradžių bÅ«davo bendraujama su pareiÅ¡kÄju, apžiÅ«rima įvykio vieta ir nusprendžiama pradÄti ikiteisminį tyrimÄ ar ne. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, jei yra nusikaltimo požymių. PirminÄs aplinkybÄs, paaiÅ¡kintos pareiÅ¡kÄjo, vÄliau gali keistis priklausomai nuo liudytojų parodymų ir vÄliau paaiÅ¡kÄjusių aplinkybių. DÄl pareiÅ¡kÄjo streso, dÄl kitų priežasÄių įvykio aplinkybÄs gali bÅ«ti neiÅ¡samios. PareiÅ¡kimas suraÅ¡omas arba iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo žodžių apie įvykio aplinkybes arba bÅ«na pateikiamas žmogaus raÅ¡ytinis praneÅ¡imas.
Po to, kai gautas pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimas, sužalojimų nustatymo atveju sužaloti asmenys gali bÅ«ti siunÄiami tirtis kÅ«no sužalojimus. Jei įvykio metu buvo sužaloti keli asmenys, tai galima nusiųsti visus į ekspertizÄ. Po budÄjimo ikiteisminio tyrimo medžiaga bÅ«davo perduodama kitam tyrÄjui. Tai įprasta praktika. IÅ¡vykus į įvykio vietÄ buvo reikalaujama atlikti pirminius veiksmus, priimti pareiÅ¡kimÄ , apklausti liudytojus, paskirti ekspertizÄ. Jeigu svarbus koks įraÅ¡as, jis bÅ«davo iÅ¡reikalaujamas vÄliau.
Atliekant pirminius veiksmus, įrašų išreikalavimas ir tyrimas nebuvo privalomas. Užfiksuotas dviejų veiksmų laikas (1 t., b. l. 19-22 ir 10 t., b. l.
85) galÄjo bÅ«ti dÄl to, kad įvykio vietoje priimtas pareiÅ¡kimas, o vÄliau galÄjo bÅ«ti grįžta į kabinetÄ apklausti žmogų. Liudytoja Valerija DÄdinienÄ paaiÅ¡kino, 2009-2010 metais dirbo Vilniaus rajono apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurore. IeÅ¡kovo nepažįsta, nÄra maÄiusi. Matomai kontroliavo ikiteisminį tyrimÄ , bet po trumpo laiko, maždaug iki mÄnesio, tÄ bylÄ iÅ¡ jos perÄmÄ ir perdavÄ kitai prokurorei. Pretenzijų dÄl bylos tyrimo jai neturÄjo. Kokia tvarka byla buvo perduota kitai prokurorei nežino, gal vyr. prokuroro rezoliucija, ar pagal ieÅ¡kovo skundÄ , kuris praÅ¡Ä perduoti bylÄ kitam prokurorui.
Perduoti bylÄ nutarÄ valdžia. Vyriausiasis prokuroras gali perduoti bylÄ be jokių oficialių dokumentų. Gali tiesiog suraÅ¡yti rezoliucijÄ . NeprieÅ¡taravo dÄl bylos perdavimo. 1 t., b. l. 3 yra ne jos paraÅ¡as pradÄti ikiteisminį tyrimÄ . Gali bÅ«ti, kad byloje dalyvavo kitos prokurorÄs atostogų metu. Byla iÅ¡ jos buvo paimta anksÄiau nei suÄjo terminas ikiteisminiam tyrimui atlikti. 2 t., b. l. 68-69 nutarime apklausti asmenį kaip liudytojÄ apie jo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯raÅ¡yta, kad D.
D. buvo bandoma skandinti. Å iame dokumente nusikaltimo požymiai neprivalo bÅ«ti visiÅ¡kai tiksliai apraÅ¡yti. Dar nebuvo pakankamai duomenų pareikÅ¡ti įtarimÄ . Dokumento esmÄ buvo apklausti ir nustatyti aplinkybes. Šį dokumentÄ suraÅ¡Ä pagal turimÄ medžiagÄ . PradinÄje stadijoje sudÄtinga pasakyti, ar padarytas nusikaltimas, ar ne. Duomenų, kad ikiteisminis tyrimas pradÄtas neteisÄtai tikrai nebuvo. ReikÄjo atlikti tyrimo veiksmus. IÅ¡ prokurorÄs jokių praÅ¡ymų atlikti kokius nors veiksmus negavo.
Liudytoja Ieva DanylienÄ paaiÅ¡kino, kad 2009-2010 dirbo Vilniaus rajono apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurore. IeÅ¡kovÄ pažįsta, kontroliavo jo atžvilgiu vykusį ikiteisminį tyrimÄ , perdavÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu teismui. Bylos kontrolÄ gavo ne nuo pat pradžios, maždaug nuo 2009-05-22 ar 27. IeÅ¡kovas teigÄ, kad kai kurie liudytojai buvo jos studentai užtai duoda neteisingus parodymus. Dirbo kažkokiu laiku Mykolo Romerio universitete. R. D. nebuvo jos studentas. E. R. nepažįsta. Nebuvo motyvų nusiÅ¡alinti nuo bylos.
NuÅ¡alinta taip pat nebuvo. Paties S. G. praÅ¡ymu byla perduota iÅ¡ V. DÄdinienÄs jai, nes S. G. buvo nepatenkintas tyrimu. TyrÄjas atneÅ¡Ä bylÄ su lydraÅ¡Äiu, ant jo S. G. matant vyr. prokurorÄ užraÅ¡Ä vizÄ perduoti bylÄ kontroliuoti jai. Ikiteisminis tyrimas truko ilgokai, nes iÅ¡ kaltinamojo pusÄs buvo sudaromos kliÅ«tys atlikti proceso veiksmus. Ä®vykis buvo kaltinamojo kieme, ten reikÄjo atlikti veiksmus. PareigÅ«nai negalÄdavo patekti į kiemÄ , jis buvo rakinamas. IeÅ¡kovas į namÄ neįsileisdavo.
Ä®vykio metu tvoros nebuvo, bet ikiteisminio tyrimo metu kiemas buvo aptvertas. D. D. parodymus rodÄ iÅ¡ savo kiemo. IeÅ¡kovas raÅ¡Ä daug skundų, byla keliaudavo į įvairias instancijas skundų nagrinÄjimui. DÄl to bylos nagrinÄjimas užsitÄsÄ. Teismo nutartyje buvo pabrÄžta, kad pats S. G. vilkina bylÄ , dÄl to kad jo skundai buvo nepagrįsti. Tenkinti buvo gal tik du skundai. Tyrimas buvo pradÄtas pagal BK 140 str. 1 d. Buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimÄ dÄl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, nes nepakako duomenų.
NutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ skundÄ ne nukentÄjusioji, bet pats S. G.. Jo manymu, nutarimas neteisÄtas. Apygardos teismas panaikino sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir procesas tÄsÄsi toliau. S. G. buvo nustatyti sužalojimai, taÄiau buvo nustaÄiusi, kad tai padaryta bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Visos instancijos paliko šį sprendimÄ . Kad įvykÄs konfliktas yra buitinis sprendÄ iÅ¡ liudytojų parodymų, t. y., kad konfliktas tarp S. G. ir kaimynų vyksta dÄl žemÄs sklypo ribų.
Nežino kas to konflikto agresorius, o kas auka. S. G. buvo kreipÄsis dÄl grasinimo jį nužudyti, bet tai buvo ne tÄ paÄiÄ dienÄ , o vÄliau. NeteisÄtų tyrÄjos L. GudonytÄs veiksmų nenustatÄ. L. GudonytÄs tarnybinio praneÅ¡imo, kuriame ji raÅ¡Ä apie jo sÅ«naus telefoninį praneÅ¡imÄ apie jo sužalojimus, byloje nÄra. GalbÅ«t jis yra kitoje medžiagoje. Gali bÅ«ti, kad tarnybinis praneÅ¡imas yra dÄl kito įvykio, todÄl gali bÅ«ti kitoje byloje. Buvo du ikiteisminiai tyrimai, keli atsisakymai pradÄti ikiteisminius tyrimus, dar buvo medžiaga dÄl bandymo nužudyti jo sÅ«nų, daug skundų medžiagos.
AnksÄiau į bylÄ buvo dedami tik reikÅ¡mingi dokumentai. Jeigu L. GudonytÄs tarnybiniame praneÅ¡ime bÅ«tų jį teisinantys ar kaltinantys duomenys, jis tikrai bÅ«tų byloje. S. G. apskritai su tuo praneÅ¡imu negalÄjo susipažinti, nes bÅ«damas spec. liudytoju negalÄjo susipažinti su byla. L. GudonytÄ iÅ¡ pradžių viskÄ raÅ¡Äsi į užrašų knygelÄ, o grįžus į kabinetÄ suraÅ¡ydavo dokumentÄ . NagrinÄjant bylÄ , S. G. praÅ¡Ä iÅ¡reikalauti tuos užraÅ¡us. IeÅ¡kovo praÅ¡ymai susipažinti su byla buvo teikiami, taÄiau nebuvo tenkinti, nes ieÅ¡kovas iÅ¡ pradžių buvo spec. liudytoju.
Jiems BPK nenumato galimybÄs susipažinti su byla. Po nutarimo priÄmimo buvo praÅ¡ymas susipažinti, buvo leista. Kai kuriuose skunduose buvo keli pareiÅ¡kÄjai, bet pasiraÅ¡yta tik vieno asmens. Be to, ieÅ¡kovo artimieji nepraÅ¡Ä susipažinti su byla. IeÅ¡kovas praÅ¡Ä pradÄti ikiteisminį tyrimÄ dÄl D. veiksmų, teikÄ kitus praÅ¡ymus. Visi ieÅ¡kovo praÅ¡ymai ir skundai buvo iÅ¡nagrinÄti, priimant atitinkamus sprendimus. Nebuvo nustatyta kaip T. S. telefonas pateko pas S. G.. Teismas Å¡iais duomenimis nesivadovavo.
Vilniaus apygardos teismo 2010-09-30 nutartyje nebuvo nieko apie įrodymų fabrikavimÄ . Visi nurodymai buvo įvykdyti, jeigu bÅ«tų prieÅ¡ingai, teismas grÄ Å¾intų bylÄ tyrimui papildyti. IeÅ¡kovo teigimu 1 t., b. l. 12-15 nurodyti iÅ¡ BPC gauti įraÅ¡ai, kurie buvo siųsti tyrÄjui V. Kazlauskui, dingo, o prokuratÅ«ra nesiÄmÄ veiksmų juos iÅ¡reikalauti. Tai, matomai, įraÅ¡ai apie iÅ¡kvietimus. Byloje nebuvo keliamas klausimas, kad Å¡ie įraÅ¡ai dingo. GalÄjo bÅ«ti, kad įraÅ¡ai reikalaujami iÅ¡ kelių bylų.
Jis praÅ¡Ä klausyti tų įrašų, taÄiau perklausius įraÅ¡us jokių grasinimų jį nužudyti neiÅ¡girdo. Ikiteisminio tyrimo metu S. G. buvo skirtos kardomosios priemonÄs raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. Å ios kardomosios priemonÄs skirtos tam, kad bÅ«tų užtikrinta, kad S. G. nebÅ«tų iÅ¡vykÄs į užsienį, o registravimasis skirtas todÄl, kad buvo kilÄ problemų atlikti proceso veiksmus, įteikti dokumentus.
Tik iÅ¡ penkto karto tyrÄjas buvo įleistas į S. G. namÄ , kuomet reikÄjo atlikti veiksmus ieÅ¡kovo kieme. TyrÄjas buvo suderinÄs laikÄ su D. D., o S. G. neįsileisdavo į kiemÄ . Jei S. G. paÅ¡tu buvo siunÄiamas atsakymas į skundÄ , tai raÅ¡ydavo, kad jam vis trÅ«ksta kokio lapo, taip prasitÄsdavo apskundimo terminus. TodÄl jam atvykstant į policijos įstaigÄ registruotis, buvo įteikinÄjami dokumentai. Be to, ieÅ¡kovas buvo pažeidÄs kardomosios priemonÄs sÄ lygas. Buvo keli praÅ¡ymai jÄ panaikinti.
Be to, jis elektroniniu paÅ¡tu buvo praneÅ¡Äs teisÄjui, kad į teismo posÄdžius nebevažiuos. DÄl to jam buvo paskirtas suÄmimas, paskelbta jo paieÅ¡ka. Poliklinikos patalpose jis buvo sulaikytas. Jis bet kaip stengÄsi trukdyti tyrimui, jį vilkinti, o ne savo teises ginti. Bylos nagrinÄjimo pabaigoje, S. G. atsisakÄ advokato po baigiamųjų kalbų, norÄjo pats dar kartÄ sakyti baigiamÄ sias kalbas. Jam neleidus to daryti, jis sakÄ paskutinį žodį, skaitÄ iÅ¡ lapų. UžbaigÄs, vÄl skaitÄ nuo pat pradžių ir taip kelis kartus.
IeÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovas įrodinÄjo, kad jam padaryta turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala dÄl neteisÄtų policijos, prokuratÅ«ros bei teismo pareigÅ«nų veiksmų, pasireiÅ¡kusių tuo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradÄtas neteisÄtai, jis buvo neproporcingai persekiojamas, jam skirtos neproporcingos kardomosios priemonÄs, proceso trukmÄ buvo nepateisinamai ilga, dÄl netinkamų pareigÅ«nų veiksmų bei ilgo proceso jam sutriko sveikata. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. O vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dÄl neteisÄto nuteisimo, neteisÄto suÄmimo kardomosios priemonÄs taikymo tvarka, neteisÄto sulaikymo, neteisÄto procesinÄs prievartos priemonių pritaikymo, neteisÄto administracinÄs nuobaudos â areÅ¡to â paskyrimo, atlygina valstybÄ visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltÄs. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisÄtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtÄ teismo sprendimÄ ar nutartį aukÅ¡tesnÄs instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka.
Tik apeliacinÄs ar kasacinÄs instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnÄs instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisÄti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisÄtumo kontrolÄs formos. Teismo sprendimų ir nutarÄių teisÄtumo vertinimas kitokia, nei instancinÄ, tvarka pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintÄ teismų nepriklausomumo principÄ . (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2000-10-04 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-926/2000).
IeÅ¡kovas laiko ikiteisminį tyrimÄ neteisÄtu, nes jis pradÄtas žinomos netiesos pagrindu, kad grasindamas S. G. skandino D. D. jo kieme esanÄiame baseine. Nesutiktina su tokia ieÅ¡kovo pozicija, kadangi ikiteisminis tyrimas pradÄtas ne dÄl to, kad jis grasindamas skandino D. D., bet dÄl to, kad jis grasino jÄ paskandinti, savo grasinimÄ iÅ¡reiÅ¡kÄs žodžiu. Nei D. D. 2009-05-04 pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 1), nei tyrÄjos J. MikuleviÄ praneÅ¡ime apie pradÄtÄ ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 3), nei praneÅ¡ime apie įtarimÄ (2 t., b. l. 105-106), nei kaltinamajame akte (9 t., b. l. 47-58), nei bylÄ nagrinÄjusių pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismų nuosprendžiuose, o taip pat ir kasacinio teismo nutartyje aplinkybÄ, kad S. G. skandino D.
D. nebuvo minima. TodÄl ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neteisingai nurodo aplinkybÄ, dÄl kurios ikiteisminis tyrimas buvo pradÄtas. Susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. 1-37-269/2014 (teisminio proceso Nr. 1-57-00731-2009-6) medžiaga matyti, kad ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo pradžios teisÄtumo klausimÄ kÄlÄ visų instancijų teismuose. Pirmos ir apeliacinÄs instancijų teismai tyrÄ, ar ikiteisminis tyrimas S. G. atžvilgiu pradÄtas teisÄtai ir priimtais nuosprendžiais neteisÄtumo aspektų nenustatÄ.
IeÅ¡kovas pradÄto ikiteisminio tyrimo neteisÄtumÄ sieja ir su tuo, kad Vilniaus apygardos teismas iÅ¡teisino jį pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, t. y. dÄl grasinimo nužudyti D. D., o Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinio teismo nuosprendį. IeÅ¡kovo manymu, aplinkybÄ, kad jis aukÅ¡tesnÄs instancijos teismo buvo iÅ¡teisintas patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradÄtas neteisÄtai. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priÄmimas savaime nÄra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kÄlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susijÄ procesiniai veiksmai buvo neteisÄti, t. y. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priÄmimas reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybÄ, nÄra pagrindas civilinÄje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kÄlimas, kardomosios priemonÄs pritaikymas bei kiti su kaltinimu susijÄ procesiniai veiksmai buvo neteisÄti ab initio (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012-10-03 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-414/2012).
Taigi tai, kad ieÅ¡kovas apeliacinÄs instancijos teismo buvo iÅ¡teisintas nÄra pagrindas laikyti, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradÄtas neteisÄtai. Tuo labiau, kad ieÅ¡kovas buvo kaltinamas ne vieno, bet dviejų nusikaltimų padarymu (BK 145 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d.). IÅ¡teisintas ieÅ¡kovas buvo tik dÄl vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., taÄiau dÄl BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo buvo nuteistas. Teismai, nagrinÄjÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pripažino, kad abi veikos sudarÄ idealiÄ jÄ sutaptį.
Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad 2010-06-14 Vilniaus rajono apylinkÄs prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas S. G. atžvilgiu dÄl BK 145 str. 1 d. numatytos veikos buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžianÄių įtariamojo kaltÄ. NukentÄjusiesiems iÅ¡aiÅ¡kinta teisÄ dÄl sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, t. y. dÄl BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (4 t., b. l. 25-34). TaÄiau pagal S. G. skundÄ Vilniaus apygardos teismui panaikinus šį nutarimÄ , ikiteisminis tyrimas turÄjo bÅ«ti tÄsiamas dÄl abiejų veikų, kadangi jos sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį.
IeÅ¡kovas taip pat mini, kad policijos pareigÅ«nai paÅ¡alino iÅ¡ bylos melagingo įskundimo nebÅ«tu nusikaltimu (D. D. skandinimu baseine) įrodymus â policijoje telefono numeriu 112 gautų praneÅ¡imų įraÅ¡us, tyrÄjos Laimos GudonytÄs tarnybinį praneÅ¡imÄ ir patikrinimo metu sudarytÄ medžiagÄ , pirminį D. C. skundÄ ir kt. IeÅ¡kovo teiginiai apie byloje dingusius dokumentus yra grindžiami tik prielaidomis nepateikiant jokių objektyvių įrodymų. Teisme apklausta liudytoja I. DanylienÄ paaiÅ¡kino, kad jeigu bÅ«tų nustatyti kokie nors S. G. teisinantys įrodymai, jie bÅ«tų likÄ byloje.
Pati L. GudonytÄ ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad iÅ¡ pradžių įvykio aplinkybes fiksavo darbiniuose užraÅ¡uose (1 t., b. l. 190-191). Darbiniai užraÅ¡ai nelaikytini oficialiais dokumentais, kurie turÄtų bÅ«ti pridedami prie bylos. Tai yra pareigÅ«no neoficiali pagalbinÄ darbo priemonÄ, padedanti nepamirÅ¡ti visų reikÅ¡mingų įvykio vietoje nustatytų aplinkybių. Be to, dar kartÄ atkreiptinas ieÅ¡kovo dÄmesys, kad ikiteisminis tyrimas pradÄtas įtariant jį ne D. D. skandinimu, bet žodiniu grasinimu nužudyti D.
D. paskandinimo bÅ«du. TodÄl jokio melagingo įskundimo nebÅ«tu nusikaltimu (D. D. skandinimu baseine) byloje nebuvo, tad ir šį ieÅ¡kovo vadinamÄ melagingÄ Ä¯skundimÄ paneigiantys įrodymai, tame tarpe ieÅ¡kovo nurodyti dokumentai neturÄjo bÅ«ti renkami. IeÅ¡kovas teigÄ, kad jo atžvilgiu vykÄs baudžiamasis procesas truko nepagrįstai ilgai. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal D. D. pareiÅ¡kimÄ kaltinant S. G. smÅ«gių D. D. sudavimu bei grasinimu jÄ nužudyti pradÄtas 2009-05-04 (1 t., b. l. 1). 2009-05-27 S. G. apklaustas kaip liudytojas apie jo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (2 t., b. l. 68-69). 2010-02-12 S. G. pareikÅ¡tas įtarimas (2 t., b. l. 105-106). 2010-06-14 Vilniaus rajono apylinkÄs prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas S. G. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžianÄių įtariamojo kaltÄ dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., nukentÄjusiesiems iÅ¡aiÅ¡kinta teisÄ dÄl sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (4 t., b. l. 25-34).
Vilniaus rajono apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorei I. Kvedaraitei nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas galÄtų pasibaigti, kadangi nukentÄjusieji priimto nutarimo neskundÄ. TaÄiau ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje atnaujintas 2010-09-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi įtariamajam S. G. iÅ¡ esmÄs nesutikus su ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindu (5 t., b. l. 154-158). IeÅ¡kovo teigimu, byla turÄjo bÅ«ti nutraukta ne dÄl to, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžianÄių jo kaltÄ dÄl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, bet dÄl to, kad jis neatliko jokių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o inkriminacijos pagrindu buvo melagingi parodymai bendrininkų grupÄs, atlikusios daugelį nusikalstamų veikų prieÅ¡ jį, jo Å¡eimos narius ir jų nuosavybÄ (5 t., b. l. 1-68).
Pirmos instancijos teismo nuosprendis priimtas 2014-04-30, apeliacine tvarka byla iÅ¡nagrinÄta 2015-05-11, o Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas kasacinÄ nutartį priÄmÄ 2016-02-09. Nors nuo įtarimo S. G. pareiÅ¡kimo iki kasacinio teismo nutarties priÄmimo S. G. baudžiamasis persekiojimas truko 6 metus ir galÄtų bÅ«ti pripažįstamas nepateisinamai ilgu atsižvelgiant į tai, kad paprastai analogiÅ¡kos bylos nÄra sudÄtingos (faktinÄs įvykio aplinkybÄs pakankamai aiÅ¡kios, byloje yra vienas kaltinamasis, kaltinimÄ sudaro dvi idealiÄ jÄ sutaptį sudaranÄios veikos).
TaÄiau nagrinÄjamu atveju tokios trukmÄs procesas nelaikytinas per ilgu, kadangi užsitÄsÄ dÄl paties ieÅ¡kovo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinÄjimo metu teiktų daugybÄs praÅ¡ymų ir skundų (pvz. 3 t., b. l. 2-3, 7-17, 36-54, 71, 78, 79-105, 111-112, 137-143, 150-154, 171-182; 4 t., b. l. 4-10, 16-17, 44; 5 t., b. l. 1-68, 71-107, 151-153, 196-199; 9 t., b. l. 60-65, 81-82, 94-103,146-152, 164-168; 10 t., b. l. 1-3, 47-51, 60, 74-81, 110-112, 125, 129-130, 148-150, 162-166, ir kt.). ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat pripažino, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime pirmosios instancijos teisme: pateikÄ teismui eilÄ dokumentų ir praÅ¡ymų, jo iniciatyva buvo perklausyti garso įraÅ¡ai, peržiÅ«rÄta vaizdo medžiaga, apklausti liudytojai ir kt., taip pat jis skundÄ beveik kiekvienÄ procesinį veiksmÄ ir sprendimÄ .
Skundų nagrinÄjimas stabdÄ bylos eigÄ , kadangi byla turÄjo bÅ«ti siunÄiama nagrinÄti instancine tvarka. PabrÄžtina, kad didžioji dauguma S. G. skundų buvo atmesti. Be to, nagrinÄti bylÄ greiÄiau trukdÄ ir ieÅ¡kovo ligos, dÄl kurių jis negalÄdavo dalyvauti teismo posÄdžiuose, kurie dÄl Å¡ios priežasties buvo atidedami. Teisminis bylos nagrinÄjimas vyko pakankamai intensyviai, iÅ¡ pradžių posÄdžius organizuojant ne reÄiau kaip kartÄ per mÄnesį, o po to kartÄ per savaitÄ ar net kelis kartus per savaitÄ.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nÄra pagrindo pripažinti, kad baudžiamasis procesas ieÅ¡kovo atžvilgiu užtruko dÄl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teismo kaltÄs. IeÅ¡kovas teigÄ, kad jam paskirta kardomoji priemonÄ Ä¯pareigojimas registruotis policijos įstaigoje buvo neproporcinga. Vadovaujantis BPK 19 straipsniu, kardomosios priemonÄs gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinÄjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.
Liudytoja I. DanylienÄ paaiÅ¡kino, kad byloje buvo kilÄ sunkumų atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei įteikiant S. G. procesinius dokumentus. Ä®vykio metu S. G. sklypas nebuvo aptvertas, taÄiau ikiteisminio tyrimo metu sklype atsirado tvora, dÄl ko patekimas į sklypÄ tapo apsunkintas, nors buvo bÅ«tinas, nes nusikaltimas buvo padarytas bÅ«tent S. G. sklype. TyrÄjai derindavo su S. G. ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo laikÄ , taÄiau sutartu laiku jis į sklypÄ neįsileisdavo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu tvoros ieÅ¡kovo sklype nebuvo (1 t., b. l. 5-10), taÄiau po kelių mÄnesių nuo tyrimo pradžios sklypÄ juosÄ tvora (1 t., b. l. 27-36, 86-95, 117-125), nukentÄjusiesiems D.
D. ir D. C. bei liudytojai I. A. teko parodymus duoti ir įvykio aplinkybes aiÅ¡kinti prie S. G. sklypo tvoros. Kardomoji priemonÄ Ä¯pareigojimas registruotis policijos įstaigoje yra viena Å¡velniausių kardomųjų priemonių. Kokias priemones taikyti įtariamajam kiekvienu konkreÄiu atveju sprendžia tyrimui vadovaujantis prokuroras. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytina, kad S. G. paskirta kardomoji priemonÄ Ä¯pareigojimas registruotis policijos įstaigoje buvo per griežta. IeÅ¡kovas taip pat įrodinÄjo, kad pareigÅ«nai atsisakÄ tirti, kad R.
D. ir S. D. 2009-05-02/03 naktį sumuÅ¡Ä jį ant kelio ir po smÅ«gio į deÅ¡inį smilkinį jis patyrÄ galvos traumÄ , trumpam neteko sÄ monÄs. Ä® įvykio vietÄ atvykusi greitoji medicinos pagalba nustatÄ jam galvos sutrenkimÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje apskritai nÄra įrodyta, kad 2009-05-02/03 įvykių metų S. G. bÅ«tų patyrÄs galvos traumÄ . 2010-10-27 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G4122/10(01), iÅ¡tyrus visus byloje esanÄius S. G. medicininius dokumentus, (VGPUL ambulatorinio gydymo priÄmimo skyriuje apskaitos kortelÄs duomenis, 2009-05-04 specialisto iÅ¡vados Nr. G1767/09(01) duomenis, UAB âSK Impeks Medicinos Diagnostikos Centrasâ neurochirurgo konsultacijos duomenis) nurodyta, kad UAB âSK Impeks Medicinos Diagnostikos Centrasâ S. G. nustatytas galvos smegenų sukrÄtimas sužalojimu nevertinamas, nes diagnozÄ nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika (5 t., b. l. 179-183).
S. G. apžiÅ«rint VGPUL, kur jį iÅ¡ karto po įvykio atveÅ¾Ä greitoji medicinos pagalba, smegenų sukrÄtimas nediagnozuotas, tad jokių objektyvių duomenų, kad 2009-05-02/03 naktį ieÅ¡kovas bÅ«tų patyrÄs galvos traumÄ nÄra. Be to, nesutiktina su ieÅ¡kovo teiginiu, kad pareigÅ«nai netyrÄ R. D. ir S. D. galimai padaryto nusikaltimo. 2009-05-05 ieÅ¡kovo skundas buvo nagrinÄjamas, analizuojama tuo metu byloje surinkta medžiaga. 2009-06-02 Vilniaus rajono apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄs I.
KvedaraitÄs nutarimu buvo atsisakyta pradÄti ikiteisminį tyrimÄ , nes faktai apie S. D. ir R. D. veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi. 2009-07-08 Vilniaus rajono apylinkÄs teismo nutartimi ir 2009-08-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi prokurorÄs nutarimas paliktas nepakeistu. 2015 metais ieÅ¡kovas taip pat kÄlÄ R. D. ir S. D. atsakomybÄs klausimÄ , taÄiau jo pareiÅ¡kimas netenkintas ir ikiteisminį tyrimÄ S. D. ir R. D. atžvilgiu atsisakyta pradÄti (Nr. 57-At-00203-15). Vilniaus rajono apylinkÄs teismas ir Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄ S. G. skundus paliko galioti nutarimÄ atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ , nurodÄ, kad skundų nagrinÄjimo metu baudžiamojoje byloje, kurioje S. G. kaltinamas nusikalstamų veikų prieÅ¡ D.
D. padarymu, dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas. S. G. taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kintos BPK 257 straipsnio nuostatos, kad jeigu nagrinÄjimo teisme metu paaiÅ¡kÄja, kad nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padarÄs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi praneÅ¡a prokurorui. Baudžiamoji byla, kurioje S. G. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu yra iÅ¡nagrinÄta. Galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje priÄmÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, taÄiau nÄ vienos instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad prieÅ¡ S. G. bÅ«tų atlikti kokie nors neteisÄti veiksmai.
TodÄl ieÅ¡kovo teiginys, kad S. D. ir R. D. veika prieÅ¡ jį nebuvo tiriama nÄra pagrįstas. Teismas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo tvirtinimu, kad dÄl neteisÄtų pareigÅ«nų veiksmų jis patyrÄ sveikatos sužalojimus. Visų pirma, tai, kad jis patyrÄ galvos traumÄ 2009-05-02/03 nakties įvykių metu nÄra pagrįsta byloje esanÄiais objektyviais įrodymais. IeÅ¡kovas su patirta galvos trauma sieja psichiatrijos ekspertizÄs akte jam diagnozuotÄ organinį asmenybÄs sutrikimÄ . TaÄiau teismo manymu, tai nÄra tarpusavyje susijÄ.
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad anksÄiau ieÅ¡kovas psichiatrinÄje ligoninÄje negydytas, duomenų apie jo psichikos sveikatos sutrikimus byloje nÄra. TaÄiau iÅ¡ to paties psichiatrijos ekspertizÄs akto matyti, kad ieÅ¡kovas iki nagrinÄjamo įvykio jau buvo patyrÄs galvos traumas su sÄ monÄs netekimu. Tai, kad psichikos sutrikimas jam diagnozuotas nagrinÄjant bylÄ teisme, nereiÅ¡kia, kad jis yra 2009-05-02/03 patirtų sužalojimų pasekmÄ, kadangi galÄjo atsirasti ir dÄl ankstesnių galvos traumų, o nustatytas tik atliekant psichiatrijos ekspertizÄ.
Kiti ieÅ¡kovo nurodomi sveikatos sutrikimai kaip klausos nervo pažeidimas, hipertoninÄ liga taip pat neturi priežastinio ryÅ¡io su pareigÅ«nų veiksmais nagrinÄjant bylÄ , kadangi jų sÄ saja nÄra įrodyta. Tai, kad susirgimai atsirado bylos eigoje savaime neįrodo, kad baudžiamasis procesas ir jo metu atlikti veiksmai paskatino ieÅ¡kovo ligų atsiradimÄ . Apibendrindamas iÅ¡dÄstytus argumentus teismas prieina iÅ¡vados, kad byloje nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros ar teismo pareigÅ«nai bÅ«tų atlikÄ neteisÄtus veiksmus.
Taip pat neįrodyta, kad ieÅ¡kovo patirti sveikatos sutrikimai bÅ«tų priežastiniu ryÅ¡iu susijÄ su kurios nors grandies pareigÅ«nų veiksmais. NenustaÄius neteisÄtų veiksmų ar neveikimo buvimo bei priežastinio ryÅ¡io tarp pareigÅ«nų veiksmų bei ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimo nÄra pagrindo svarstyti žalos atlyginimo klausimÄ . TodÄl ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos priteisimo atmetamas. Antru ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas S. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus aktus - 2016-05-09 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-21609 priimtÄ sprendimÄ atmesti jo 2016-03-13 pareiÅ¡kimo praÅ¡ymus dÄl procesų prieÅ¡ikiteisminÄse bylose Nr. 8-45/2009 ir Nr. 57-At-00203-15 atnaujinimo, 2016-05-09 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-21591 priimtÄ sprendimÄ atmesti jo 2016-03-13 pareiÅ¡kimo praÅ¡ymus pradÄti ikiteisminius tyrimus dÄl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo ir pasirengimo jį nužudyti, 2016-06-28 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-29951 ir 2016-07-18 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-32707 priimtus sprendimus 2016-05-09 atsakymus laikyti informaciniais praneÅ¡imais, 2016-07-28 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-34355 priimtus sprendimus ir įpareigoti GeneralinÄ prokuratÅ«rÄ vykdant BPK 2 str., 169 str., Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 (nauja redakcija nuo 2014-07-02) patvirtintų Rekomendacijų dÄl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos 55 p. normose nustatytas prokuratÅ«ros (prokuroro) funkcijas priimti procesinius sprendimus dÄl 2016-03-13 ir 2016-07-05 skunduose keliamų klausimų.
CPK 22 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad teismams nagrinÄti Å¡io Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginÄai, kylantys iÅ¡ civilinių, Å¡eimos, darbo, intelektinÄs nuosavybÄs, konkurencijos, bankroto, restruktÅ«rizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Ä®statymų numatytais atvejais gali bÅ«ti nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginÄų sprendimo ne teisme tvarka. Teismai taip pat nagrinÄja bylas ypatingosios teisenos tvarka, praÅ¡ymus dÄl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dÄl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikianÄio arbitražo sprendimų.
IeÅ¡kovo reikalavimai panaikinti ieÅ¡kinyje nurodytus Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus aktus kyla iÅ¡ baudžiamosios teisÄs reguliuojamų teisinių santykių, tad nÄra nagrinÄtini civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, yra pagrindas nutraukti civilinÄ bylÄ dalyje dÄl ieÅ¡kovo reikalavimo panaikinti nurodytus Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus aktus kaip nenagrinÄtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.
TreÄiu ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas praÅ¡o kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ prejudicinio sprendimo Å¡ioje byloje pagal ieÅ¡kinio 64 paragrafe detaliai apraÅ¡ytus klausimus. Å iame ieÅ¡kinio paragrafe ieÅ¡kovas kelia klausimÄ , ar Lietuvos veiksmai, kai BPK 168 straipsnio 4 dalyje (nuo 2009-01-01 iki 2017-05-25 galiojusi akto redakcija) nustatyta speciali nutarimų atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ apskundimo tvarka neatitinka Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau â Chartija) 47 straipsnio reikalavimų (nÄra teisminis procesas, neužtikrinamos pareiÅ¡kÄjų teisÄs į teismo vieÅ¡umÄ , neÅ¡aliÅ¡kumÄ , teisinÄ gynybÄ , atstovavimÄ , kasacinį nagrinÄjimÄ ir vieningÄ teismų praktikÄ ), o teismų praktika prieÅ¡taringai ir neaiÅ¡kiai traktuoja prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisÄjo ir aukÅ¡tesniojo teismo įgaliojimus nurodytoje apskundimo tvarkoje, dÄl ko nagrinÄjamoje byloje ginÄijami prokurorams privalomų teisÄs aktų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjÅ«Äio 11 d.
įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dÄl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 55 punkto ir ieÅ¡kovo teisių į Chartijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau â Konvencija) garantuojamų teisių nelieÄiamumÄ pažeidimai pateisinami be tyrimo ir teisminio nagrinÄjimo, laikytini ES teisÄs pažeidimais, dÄl kurių patirtÄ Å¾alÄ Lietuva turÄtų atlyginti, atsižvelgus į tai, kad Lietuva turi Stojimo sutartyje nustatytÄ pareigÄ nacionalinÄje teisÄje įtvirtinti veiksmingas ES pilieÄių teisinÄs gynybos priemones nuo Chartijoje įtvirtintų teisių pažeidimų, be kita ko, nuo tokių, kuriuos atlieka prokurorai, nagrinÄdami asmenų skundus dÄl atsisakymų pradÄti ikiteisminius tyrimus.
BPK 168 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimas atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ gali bÅ«ti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas â ikiteisminio tyrimo teisÄjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ , jo sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisÄjui. Ikiteisminio tyrimo teisÄjo priimtas sprendimas skundžiamas Å¡io Kodekso X dalyje nustatyta tvarka, t. y. apygardos teismui. Taigi BPK 168 straipsnio 4 dalyje (Å¡iuo metu galiojanÄioje BPK redakcijoje 168 straipsnio 5 dalyje) numatyta instancinÄ nutarimo atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ teisÄtumo patikrinimo tvarka.
IeÅ¡kovas, Å¡ia tvarka pasinaudojo skųsdamas institucijų priimamus nutarimus ieÅ¡kovo įvardintose prieÅ¡ikiteisminÄse bylose Nr. 8-45/2009 ir Nr. 57-At-00203-15. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio bei bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovo įvairiuose skunduose dÄstomos aplinkybÄs buvo vertinamos ne vienÄ kartÄ , skundai yra iÅ¡nagrinÄti, dÄl jų priimti galutiniai sprendimai. TaÄiau ieÅ¡kovas nesutinka su pareigÅ«nų bei teismų padarytomis iÅ¡vadomis. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad vien tai, jog įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norÄtų nuteistasis, dar nereiÅ¡kia jų vertinimo taisyklių pažeidimo ar to, kad skundo argumentai liko neiÅ¡nagrinÄti (LAT 2016-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016).
Taigi ieÅ¡kovas savo teise nesutikti su jo skundų iÅ¡tyrimo iÅ¡vadomis pasinaudojo skųsdamas nutarimus instancine tvarka. Nesutiktina, kad tokia apskundimo tvarka neatitinka Chartijos 47 straipsnio reikalavimų (nÄra teisminis procesas, neužtikrinamos pareiÅ¡kÄjų teisÄs į teismo vieÅ¡umÄ , neÅ¡aliÅ¡kumÄ , teisinÄ gynybÄ , atstovavimÄ , kasacinį nagrinÄjimÄ ir vieningÄ teismų praktikÄ ). Skųsdamas nutarimus BPK 168 straipsnio 4 (Å¡iuo metu 5) dalyje numatyta tvarka asmuo gali naudotis atstovo profesionalaus teisininko paslaugomis, skundžiant nutarimÄ teismui gali bÅ«ti rengiamas ne tik raÅ¡ytinis, bet ir žodinis posÄdis, bylÄ nagrinÄjantis teismas privalo visais atvejais bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir laikytis vieningos teismų praktikos.
Taigi aptariama nutarimų atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ tvarka užtikrina tiek Chartijoje, tiek Konvencijoje numatytas teises, todÄl pagrindo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ nÄra. CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad žyminis mokestis grÄ Å¾inamas, kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinÄtina teisme. IeÅ¡kovas, paduodamas ieÅ¡kinį už reikalavimÄ panaikinti ieÅ¡kinyje nurodytus prokuratÅ«ros aktus sumokÄjo 30,75 Eur žyminio mokesÄio. CivilinÄ byla dalyje dÄl Å¡io reikalavimo yra nutraukta kaip nenagrinÄtina teisme civilinio proceso tvarka, todÄl ieÅ¡kovui grÄ Å¾intinas sumokÄtas žyminis mokestis.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.271 str. 1 d., 6.272 str. 1 d., CPK 87 str. 1 d. 4 p., 259 str., 268 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a : Atmesti ieÅ¡kovo S. G. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinÄs prokuratÅ«ros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â Vilniaus apskrities VPK), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos per ilgu teisminiu procesu ir atsisakymu nustatyti sveikatos sutrikdymo kaltininkus priteisimo, dÄl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus dalyje dÄl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti jam turtinÄ ir neturinÄ Å¾alÄ bei reikalavimo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ prejudicinio sprendimo.
Nutraukti civilinÄ bylÄ Nr. e2-110-419/2018 dalyje dÄl ieÅ¡kovo S. G. reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus aktus - 2016-05-09 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-21609 priimtÄ sprendimÄ atmesti jo 2016-03-13 pareiÅ¡kimo praÅ¡ymus dÄl procesų prieÅ¡ikiteisminÄse bylose Nr. 8-45/2009 ir Nr. 57-At-00203-15 atnaujinimo, 2016-05-09 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-21591 priimtÄ sprendimÄ atmesti jo 2016-03-13 pareiÅ¡kimo praÅ¡ymus pradÄti ikiteisminius tyrimus dÄl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir pasirengimo jį nužudyti, 2016-06-28 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-29951 ir 2016-07-18 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-32707 priimtus sprendimus 2016-05-09 atsakymus laikyti informaciniais praneÅ¡imais, 2016-07-28 atsakymu Nr. 2.S.-(208711)-34355 priimtus sprendimus ir įpareigoti GeneralinÄ prokuratÅ«rÄ vykdant BPK 2 str., 169 str., Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 (nauja redakcija nuo 2014-07-02) patvirtintų Rekomendacijų dÄl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos 55 p. normose nustatytas prokuratÅ«ros (prokuroro) funkcijas priimti procesinius sprendimus dÄl 2016-03-13 ir 2016-07-05 skunduose keliamų klausimų, kaip nenagrinÄtinÄ teisme civilinio proceso tvarka.
IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, kad dÄl nurodytų Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkÄs prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus aktų panaikinimo jis gali teikti skundus BPK 62 â 65 straipsniuose numatyta tvarka. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,75 Eur (trisdeÅ¡imt Eur 75 ct) sumokÄto žyminio mokesÄio. IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkÄs teismÄ .
TeisÄjas Viktor Voicechovski