Legislator Case Law & Legislation
be21e85c-cc6d-41c3-a187-24d843cfb633 AI generated

be21e85c-cc6d-41c3-a187-24d843cfb633 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number be21e85c-cc6d-41c3-a187-24d843cfb633
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 35 MGL (4 375

Legislator headnote

AI generated

be21e85c-cc6d-41c3-a187-24d843cfb633 · Klaipėdos apygardos teismas: S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 35 MGL (4 375

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Juozapas Surblys

Pranešėjas Stasys Valužis                                                          Baudž.

byla Nr. 1A-732-107/2010

Teisėjas Jonas Špelveris                                              Teisėja

Ingrida Krušienė                                      Procesinio

sprendimo kategorija

                                    Â

                                                               1.2.14.5.1. (S)

                                                                                          Â

                                                                                          Â

KLAIPĖDOS

APYGARDOS TEISMAS

   N U T A R T I

S

   2010 m. gruodžio 30

d.

  Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti

iš pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų

Savinijaus Katausko, Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,

dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,

gynėjui Jurijui Stepanovui,

nuteistajam L. S.,

teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės

teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. S.,

gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas

kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 35 MGL (4 375

Lt) dydžio bauda.

IÅ¡ L. S. I. S. priteista 3

400 litų turtinei, 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 700 litų advokato paslaugoms

apmokėti.

                    Kolegija,

iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

  nÂ

u s t a t ė :

L. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 11 d.,

apie 11 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys

neskelbtini), sudarė su nukentėjusiuoju I. S. žodinį

susitarimÄ dėl mirusio Z. V. kremavimo, užpildė užsakymo

lapÄ â€žLaidojimo ir kremavimo paslaugos“, kuriame nurodė, kad I.

S. užsakė 120 Lt vertės katafalkÄ , 100 Lt vertės dokumentų tvarkymÄ , 1600

Lt vertės kremacijos, 100 Lt vertės pakrovimo paslaugas, 1199 Lt vertės

Ä Å¾uolinį karstÄ , 20 Lt vertės žvakes, 151 Lt vertės kostiumÄ , 30 Lt vertės

baltinius, 6 Lt vertės kelnaites, 10 Lt vertės apatinius marškinius, 3 Lt

vertės kojines, 70 Lt vertės batus, 15 Lt vertės kaklaraištį, 1 Lt vertės

paveiksliukÄ , 2 Lt vertės nosinaitę, 53 Lt vertės laidojimo reikmenis, 233 Lt

vertės urnÄ . L. S. gavo iÅ¡ nukentėjusiojo I. S. 400 Lt, o apie 14 val., tikslus laikas nenustatytas,

gavo iš I. S. 3400 Lt už paminėtas Z.

V. palaikų laidojimo ir kremavimo paslaugas.

2006 m. spalio 11 d., apie 21 val., L. S. V. Č. individualios įmonės darbuotojui Z.

V. nurodė prieš išvežant Z. V. palaikus kremuoti į

SIA „Rygos krematoriumas“ atvežti juos iš Šv. Juozapo bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), laidojimo namų

į L. S. individualios įmonės nuomojamas (duomenys neskelbtini) patalpas, ir ten I. S. priklausiusį

1199 Lt vertės karstÄ , kuriame buvo paÅ¡arvoti Z. V. palaikai,

pakeisti į karsto formos medinę dėžę. 2006 m. spalio 11 d., apie 00.00 val.,

tikslus laikas nenustatytas, nuomojamose (duomenys

neskelbtini), esančiose (duomenys

neskelbtini), Z. V., T. B.,

S. R. perkėlus Z. V. palaikus į

karsto formos medinę dėžę, po mirusiojo galva padėjus kartoninę dėžę ir

palaikus išnešus iš patalpos bei išvežus iš (duomenys neskelbtini) SIA „Rygos krematoriumas“ kryptimi,

apgaule įgijo I. S. priklausiusį 1199 Lt vertės karstÄ .

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. S. su apylinkės

teismo nuosprendžiu nesutinka, mano, kad priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį nebuvo

pagrindo, teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, apelianto

veikoje nusikaltimo sudėties nėra. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad BPK 20

straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį

įsitikinimÄ , pagristÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu,

vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė bÅ«tina įrodymų vertinimo sÄ lyga.

Apeliaciniame skunde rašoma, kad teismas nustatė, jog byloje rašytinio

įrodymo, patvirtinančio, kad I. S. sumokėjo nuteistajam L. S. 3400 Lt už laidojimo ir kremavimo paslaugas, nėra. Nuteistojo

nuomone, teismo iÅ¡vada, jog pinigų gavimÄ pagrindžia kiti byloje surinkti ir

iÅ¡tirti įrodymai, kad pinigų perdavimÄ patvirtina liudytojai J.

N., E. L., nukentėjusysis I. S.,

nėra įtikinama.

Nuteistasis L. S. tvirtina, kad nukentėjusysis I. S. apklaustas po įvykio iš pradžių parodė, jog jam buvo padaryta

2800 Lt turtinė žala. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2006 m. spalio 11

d., apie 10 val., L. S. davė 400 Lt užstatÄ , o apie 14 val.

sumokėjo 3400 Lt, parodė, kad Å¡ių pinigų perdavimÄ matė Z. V.,

V. Č., E. L.. Dar vėliau I. S. parodė, kad 2006 m. spalio 11 d., kai jis mokėjo nuteistajam

3400 Lt, matė E. L., Z. V..

Apeliantas nurodo, kad liudytoja E. L. apklausta po

įvykio 2006 m. spalio 18 d. parodė, kad tuo metu, kai I. S. mokėjo

nuteistajam pinigus, pašalinių žmonių nebuvo. Visus pinigus sumokėjo vienu

metu, prieš tai jokių avansų nemokėjo. Teisme teisėjai perskaičius E. L. parodymus, liudytoja juos patvirtino, parodė, jog perskaityti

parodymai yra teisingi, taip pat parodė, kad to, kiek ji iškeitė pinigų, neprisimena.

Ar perduodant nuteistajam pinigus buvo pašalinių žmonių, E. L.

paskutiniame teismo posėdyje neprisiminė. Ä® prokuroro klausimÄ I. S. atsakė, kad to, kaip jis nuteistajam sumokėjo pinigus, E. L. gal ir nematė.

Apelianto tvirtinimu, akistatos metu Z. V. parodė,

kad pinigų perdavimo nuteistajam jis nematė. Liudytojas J. N.

matė tik tai, kaip nuteistajam buvo sumokėti 400 Lt, o ar buvo sumokėti

3400 Lt, nematė.

Nuteistojo L. S. nuomone, išanalizavus ir

įvertinus liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad

jis 2006 m. spalio 11 d. iš I. S. už Z.

V. palaikų laidojimÄ ir kremavimÄ gavo 3400 Lt, negalima. Tuo

labiau, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 28 d.

nuosprendyje aiškiai nurodė, jog įrodymų, kad nuteistasis iš I.

S. gavo 3400 Lt, nėra. TÄ patį patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas

2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu.

Nuteistasis L. S. nesutinka su teismo teiginiu,

jog jis apgaulės būdu įgijo I. S. priklausiusį 1199 Lt

vertės turtÄ â€“ karstÄ . Apelianto tvirtinimu, realiai už Z. V.

palaikų kremavimÄ ir laidojimÄ jis gavo 400 Lt avanso, 424,84 Lt socialinę

paramÄ ir 750 Lt laidojimo paÅ¡alpÄ , iÅ¡ viso 1574,84 Lt. Kai 2006 m. spalio 11

d. I. S. sustabdė maÅ¡inÄ , kuri vežė Z.

V. į Rygos krematoriumÄ , I. S. L. S.

už laidojimo ir kremavimo paslaugų užsakymÄ buvo skolingas 2138,16 Lt (3713

Lt – 1574,84 Lt = 2138,16 Lt). Apelianto nuomone, karstas priklausė jam tol,

kol I. S. už jį neatsiskaitė visiškai.

Nuteistasis mano, kad jo veiksmus kvalifikuoti kaip neteisėto neatlygintino

svetimo turto užvaldymÄ negalima, nes apgaulė visais atvejais pasireiÅ¡kia tuo,

kad kaltininkas įsipareigoja visiškai atsiskaityti už prekę, nors iš tikrųjų

neketina to padaryti. Nuteistojo įsitikinimu, šiuo atveju tokių veiksmų jis

neatliko, jo veikoje nusikaltimo sudėties, numatytos BK 182 str. 1 d., nėra,

todėl ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir

turi būti atmestas.

Nuteistasis L. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės

teismo 2010-09-24 nuosprendį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis I. S. su apeliaciniu

skundu nesutinka, mano jį esant nepagrįstÄ .

Nukentėjusysis

I. S. nesutinka su nuteistojo L. S. pozicija, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad jis nuteistajam sumokėjo 3400 Lt, ir

tuo, kad tai nepatvirtina bylos duomenys.

Nukentėjusysis tvirtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde paminėti nuosprendžiai yra panaikinti ir jose

nurodytos aplinkybės nelaikomos

nustatytomis. Kad minėti pinigai buvo sumokėti, remdamasis bylos medžiaga apylinkės

teismas nustatė pagrįstai. Nukentėjusiojo tvirtinimÄ , kad jis sumokėjo minėtus

pinigus, patvirtino liudytoja E. L.. Valiutos keitimo kvitÄ iÅ¡saugojo ne

nukentėjusysis, o E. L., kuri kaip tik ir keitė pinigus

bei mokėjo už morgo paslaugas, šias

aplinkybes ji patvirtino apklausos metu.

Nukentėjusysis

nurodo, kad liudytojas S. R. nepatvirtino, kad tuo metu, kai buvo mokami pinigai, nuteistojo įmonės patalpose nebuvo. Byloje yra užfiksuota, kad 3400 Lt nuteistajam nukentėjusysis perdavė apie 14

val. Tiek nuteistasis, tiek S. R. parodė, kad iš įmonės patalpų jie išvyko 12.45 val.,

20 minučių užtruko Civilinės

metrikacijos skyriuje, 30 minučių užtruko Higienos centre ir 10 minučių užtruko

vertimų biure, po to iš karto išsiskyrė. Tai reiškia, kad kartu jie išbuvo tik

iki 13.45 val., o su A. P. nuteistasis susitiko tik 16 val., todėl, nukentėjusiojo

įsitikinimu, tai, kad apie 14 val. nuteistasis įmonės patalpose būti

galėjo, teismas nustatė pagrįstai.

Nukentėjusiojo

I. S. teigimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių,

kad laikotarpiu nuo 14 val. iki 16

val. nuteistasis įmonės patalpose būti negalėjo, tačiau ir pats

I. S., ir E. L. parodė, kad

tuo metu nuteistasis įmonės patalpose buvo ir pinigus gavo. Nukentėjusysis atkreipia

dėmesį į tai, kad už pinigų sumokėjimÄ , tai

patvirtinančių dokumentų iÅ¡raÅ¡ymÄ buvo atsakingas pats nuteistasis. Pinigų

sumokėjimo momentu nuteistasis jokio

dokumento neišrašė, neišrašė net ir dėl tos pinigų sumos, kurios gavimo jis

neneigia. Tai patvirtinantis

dokumentas buvo iÅ¡raÅ¡ytas daug vėliau, jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ . Nukentėjusiojo

I. S. nuomone, tokios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ ,

kad nuteistasis iš viso nesiruošė pajamuoti jam sumokėtų pinigų, patvirtina

nukentėjusiojo ir E. L. parodymus, kad, imdamas tiek 400

Lt, tiek 3400 Lt, Å¡ių pinigų paėmimÄ patvirtinančių buhalterinių

dokumentų nuteistasis neišrašė, o I. S. jų ir neprašė, nes jam jie nebuvo būtini. Todėl, nukentėjusiojo nuomone, byloje įrodymų,

leidžiančių tvirtinti, kad jis nuteistajam sumokėjo ir tuos 3400 Lt, yra

pakankamai. Nuteistojo teiginys, kad nukentėjusysis pasisavino karstÄ , kad

karstas yra nuteistojo nuosavybė, nes I. S. už jį esÄ neatsiskaitė, kad nuteistasis su karstu galėjo

daryti kÄ tik panorėjęs, prieÅ¡tarauja CPK nuostatoms,

reglamentuojančioms nuosavybės teisių atsiradimo momentÄ .

Nukentėjusiojo tvirtinimu, byloje yra

nustatyta, kad nukentėjusysis su nuteistuoju sudarė karsto pirkimo–pardavimo sutartį, sutarė dėl jo kainos ir karstas

buvo jam perduotas. Nukentėjusiojo aiškinimu, CK 4.49 straipsnio 1 dalyje numatyta,

kad nuosavybės teisė pereina nuo

daikto perdavimo momento. CK 4.48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad naujasis savininkas į perduotÄ daiktÄ Ä¯gyja tiek

pat teisių, kaip ir turėjo buvęs savininkas. Nukentėjusiojo teigimu, byloje yra

nustatyta, kad karstas iki jo perdavimo nuosavybės teisėmis priklausė

nuteistajam. Byloje taip pat nustatyta, kad

po sutarties sudarymo nuteistasis karstÄ perdavė nukentėjusiajam. Tai reiÅ¡kia, kad karstų sukeitimo momentu, karstas nuosavybės

teisėmis priklausė nukentėjusiajam, o jo paėmimas be nukentėjusiojo žinios po to, kai jis buvo

perduotas nuteistajam transportuoti, yra ne kas kita, o savavališkas svetimo turto pasisavinimas neatlygintinai. Nukentėjusiojo

įsitikinimu, savo apeliaciniame skunde nuteistasis nė vieno argumento, kuris galėtų paneigti teismo motyvus dėl apgaulės

buvimo, nepateikė.

Nukentėjusiojo I. S.

nuomone, turto pasisavinimÄ

apgaulės būdu patvirtina ir tai, jog nuteistasis,

parodydamas kad už karstÄ esÄ nebuvo atsiskaityta visiÅ¡kai, bylos nagrinėjimo eigoje iÅ¡ pripažįstamų gautų pinigų dalies jam grÄ Å¾ino

894,84 Lt, bet už kuriuos paslaugos suteiktos nebuvo.

Nukentėjusiojo nuomone, ši suma yra artima karsto vertei ir visiškai galėjo

būti laikoma daliniu sumokėjimu už

karstÄ , tačiau nuteistasis kažkodėl Å¡io fakto taip pat nepripažįsta.

Nukentėjusysis I. S. prašo nuteistojo apeliacinį

skundÄ atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-24 nuosprendį palikti

nepakeistÄ .

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis

ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį

skundÄ atmesti.

Apeliacinis

skundas atmestinas.

Nuteistojo L. S. kaltė, padarius nusikaltimÄ , už kurį jis nuteistas,

yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje

aptartais įrodymais. Apylinkės teismas nuteistojo L. S. nusikalstamÄ

veikÄ pagal BK 182 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.

2010-06-07 teisiamajame

posėdyje nuteistasis L. S. parodymus duoti atsisakė, siūlė

remtis jo parodymais, duotais ankstesnių apklausų metu (t. 4, b. l. 171).

2008-01-29,

kai baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama pirmÄ kartÄ , teisiamajame posėdyje

nuteistasis L. S. parodė, kad 2006-10-11 nukentėjusysis

su drauge atvyko į morgÄ , pasakė, jog norės tėvÄ kremuoti. Nukentėjusysis jo

parduotuvėje iÅ¡sirinko karstÄ , urnÄ bei kitus laidojimui reikalingus reikmenis.

Nukentėjusysis I. S. užpildė praÅ¡ymÄ krematoriumui dėl

palaikų kremavimo bei parašė įgaliojimÄ sutvarkyti paÅ¡alpų iÅ¡mokėjimÄ . L. S. paprašė palikti rankpinigius. I. S. pasiÅ«lė

10 dolerių, tačiau L. S. su tokia rankpinigių suma

nesutiko. Tada I. S. paliko 400 litų rankpinigių. Nuteistasis

su S. R. 12.50 val. išvažiavo tvarkyti su laidotuvėmis

susijusių dokumentų, valiutos keitykloje iškeitė 800 litų į latus. Nuteistasis L. S. parodė, kad vertimų biure jis užtruko 10–15 minučių, o

prieÅ¡ einant keisti valiutÄ , jis su S. R. iÅ¡siskyrė, po

to nuvažiavo į kirpyklÄ , į morgÄ nebegrįžo. Apie 16 val. L.

S. paskambino A. P. ir su juo susitikęs perdavė jam

latus, dokumentus, o 23 val. A. P. turėjo paimti mirusįjį. Nuteistasis

L. S. parodė, kad mirusiojo pensijos dar nebuvo gavę, jos

dydžio nežinojo, o nukentėjusysis I. S. jam liko

skolingas 3300 litų ir tai žinojo, todėl, norėdamas sumažinti skolos dydį, jis Z. V. pasakė, kad mirusįjį vežtų į morgÄ ir perkeltų jį į

dėžę. L. S. I. S. telefono numerio

neturėjo. Nuteistasis L. S. tvirtino, kad gavo 424,84 Lt

iÅ¡ „Sodros“, 750 Lt iÅ¡ Socialinės rÅ«pybos skyriaus ir 400 Lt užstatÄ iÅ¡ I. S., iÅ¡ viso gavo 1574,84 Lt. L. S. tvirtinimu,

jis I. S. paaiÅ¡kino, kad į kremacijos paslaugų kainÄ â€“

1600 litų – įskaičiuotas 100 litų vertės medinis karstas. I.

S., iÅ¡skaičiavus karsto ir urnos kainÄ , jam liko skolingas 2281 Lt. Nuteistojo

L. S. nuomone, kai I. S. būtų

atėjęs pasiimti urnos, bÅ«tų skolÄ grÄ Å¾inęs. Su I. S. buvo

suderinę tik dėl medinio karsto, kremavimo ir nuvežimo paslaugų (t. 3, b. l.

11–15).

2006-10-16 ikiteisminio

tyrimo metu nuteistasis L. S. parodė, kad jis

nukentėjusiajam I. S. buvo apskaičiavęs Z.

V. laidojimo paslaugų kainÄ , į kuriÄ buvo įskaičiuotas ir karstas.

Nukentėjusysis norėjo atsiskaityti doleriais, tačiau jis doleriais neėmė,

girdėjo, kaip I. S. sakė J. N., jog

važiuoja išsikeisti pinigus. L. S. parodė, kad išnešus

karstÄ iÅ¡ bažnyčios, jam paskambino vienas iÅ¡ darbuotojų ir pasakė, kad už

laidojimo paslaugas niekas nesumokėjo. Tada L. S. pasakė,

kad važiuotų su karstu į morgÄ ir perkeltų palaikus į kremacijos medinę dėžę

(t. 1, b. l. 172–174).

2006-12-21

ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis L. S. parodė, kad jis

įvykio dienÄ pranešė savo darbuotojui S. R., kad padėtų A. P. iÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ bažnyčios karstÄ bei paimtų iÅ¡ artimųjų likusiÄ

nesumokėtÄ pinigų dalį. Nakties metu jam paskambino Z. V. ir

pasakė, kad niekas prie jų nepriėjo ir pinigų nesumokėjo. Tada L.

S., nieko blogo neįtardamas, patikėdamas, kad I. S. likusiÄ

pinigų dalį sumokės, kai parveÅ¡ urnÄ su pelenais, liepė prieÅ¡ iÅ¡vežant palaikus

į RygÄ , atvežti juos į morgÄ ir perkelti į tuo tikslu paliktÄ morge kremavimo

karstÄ , o užsakovui karsto vertę iÅ¡ bendros paslaugų užsakymo sumos bÅ«tų

išskaičiavęs (t. 1, b. l. 180–182).

2006-12-27

papildomos apklausos metu L. S. parodė, kad apie tai, jog

su juo atsiskaityta nevisiškai, A. P. nesakė, kad I. S. galėjo su juo neatsiskaityti, neįtarė. Tačiau Z. V. ar S. R. pasakė, kad mirusiojo

artimieji už suteiktas paslaugas visiškai atsiskaitę nėra ir kad prieš išvežant

kremuoti palaikus paimtų likusiÄ pinigų dalį. Ä®sakmiai darbuotojams pinigų

paimti nepasakė, o tik kaip galimÄ atvejį, kad artimieji gali perduoti jiems

likusiÄ pinigų sumÄ . Pats iÅ¡ I. S. pinigų nereikalavo. Z. V. jį informavo, kad niekas su juo neatsiskaitė. NurodymÄ

perkelti palaikus iš karsto į medinę dėžę davė ne dėl to, jog su juo nebuvo

atsiskaityta, o dėl to, kad prie artimųjų neetiška perkelti palaikus į

kremavimo karstÄ ir tai padarė morge, kur tuo tikslu ir buvo paliktas karstas. L. S. manė, kad I. S. viskas aiÅ¡ku,

jog palaikai bus perkelti į medinę dėžę (t. 1, b. l. 183–184).

Nukentėjusysis

I. S. 2010-06-07 teisiamajame posėdyje parodė, kad jis

dėl mirusio patėvio Z. V. paÅ¡arvojimo atvyko į L. S. firmÄ , įsikÅ«rusiÄ (duomenys

neskelbtini), kur dėl visų laidotuvių paslaugų ir kremavimo buvo

sudaryta žodinė sutartis, L. S. paliko 400–600 litų

užstatÄ , kadangi daugiau tinkamos valiutos neturėjo, o dolerius L. S. imti atsisakė. TÄ pačiÄ dienÄ , per pusę valandos iÅ¡sikeitę

valiutÄ â€žVėtrungėje“, į tas pačias patalpas atvežė L. S. likusiÄ

pinigų dalį ir su juo atsiskaitė, jokių buhalterinių dokumentų nepasirašė. Pinigus

banke iškeitė E. L., buvo pateiktas pinigų keitimo kvitas.

Ä® sumokėtų pinigų sumÄ buvo įskaičiuotas karstas, apranga, kremavimas,

nuvežimas ir parvežimas. I. S. matė suteikiamų paslaugų

lapÄ ir žinojo, už kÄ mokės pinigus. LikusiÄ pinigų dalį L.

S. sumokėjo jo kabinete, šį faktÄ matė E. L., galėjo

matyti kabinete buvęs V. Č., Z. V. ir

kiti žmonės. Nukentėjusysis prisiminė, kad pasirašė ant dokumentų, susijusių su

iÅ¡vykimu į užsienį, bei ant dar kažkokių dokumentų du kartus – pirmÄ kartÄ kai

davė užstatÄ , ir antrÄ kartÄ , kai atvežė galutinę pinigų sumÄ . I.

S. su L. S. nuolat kontaktavo telefonu, suderino, kad

palaikus iš bažnyčios išneš 24 val. L. S. jam apie jokius

nesumokėtus pinigus nesakė. Palaikų išvežti atvažiavo Z. V.,

kuris apie tai, jog I. S. už laidojimo paslaugas būtų sumokėjęs

per mažai, neužsiminė, iÅ¡vežė karstÄ iÅ¡ bažnyčios be jokių žodžių. Viskas buvo

suderinta su L. S.. I. S. kilus

įtarimui, nutarė automobilį su vežamais palaikais pasekti, paprašė, kad sekti

jam padėtų brolis A. S.. I. S. pradėjo

automobilį blokuoti, ir prie (duomenys

neskelbtini) buvusio kiosko automobilis sustojo. Vairuotojas buvo

išsigandęs. Atidaręs galines automobilio dureles, I. S. pamatė,

kad tėvas guli ne karste, kuriame buvo pašarvotas, bet dėžėje, po galva padėta

batų dėžutė. Nukentėjusiajam buvo padaryta 3400 litų turtinė bei 10000 litų neturtinė

žala (t. 4, b. l. 171–173).

Laidojimo ir

kremavimo paslaugų lapo duomenys aiškiai patvirtina, kad, be kitų paslaugų,

buvo užsakytas ir 1199 litų vertės karstas, kuris įskaičiuotas į bendrÄ

suteiktų paslaugų kainÄ (t. 1, b. l. 158).

Liudytoja E. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad abu su I. S. vyko pas L. S. užsakyti

laidojimo paslaugų. Už paslaugas iš pradžių buvo sumokėtas apie 500 litų

avansas ir likusi pinigų dalis, apie 4000 litų, buvo sumokėta jai iškeitus

valiutÄ â€žVėtrungės“ pasaže. Pinigų keitimo kvitÄ iÅ¡saugojo. Pinigus L. S. sumokėjo I. S., ji buvo kartu. Pinigus

sumokėjo laidojimo biure. Sumokėjus L. S. likusiÄ pinigų

sumÄ , L. S. jokių pinigų paėmimÄ patvirtinančių dokumentų

nedavė, o I. S. ir neprašė (t. 4, b. l. 183).

Aplinkybę, kad

L. S. už laidojimo paslaugas buvo sumokėta ir likusi

pinigų dalis, kad tai buvo padaryta jai matant, liudytoja E.

L. tvirtino visų apklausų metu (t. 1, b. l. 57–58, t. 2, b. l. 144–146).

Liudytojas J. N. 2008-01-15 teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio

dienÄ buvo atvykęs pas L. S. į svečius, į (duomenys neskelbtini), matė, kaip L. S. su I. S. sprendė piniginius

reikalus, I. S. bandė atsiskaityti doleriais, bet L. S. juos imti atsisakė. Teisėjai perskaičius liudytojo J. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas

tuos parodymus patvirtino (t. 2, b. l. 146).

Liudytojas J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kabinete I. S. su L. S. tarėsi dėl laidojimo

paslaugų, kremavimo. L. S. paprašė I.

S. palikti užstatÄ . Liudytojas matė, kaip I. S. perdavė

L. S. 400 litų avanso, girdėjo, kad I.

S. kalbėjo apie dolerius, tačiau L. S. doleriais imti

atsisakė (t. 1, b. l. 67–68).

Kad I. S. norėjo atsiskaityti doleriais, 2006-10-16 ikiteisminio

tyrimo metu nepaneigė ir nuteistasis L. S.. Jis parodė, kad

girdėjo, kaip I. S. sakė J. N., jog

važiuoja išsikeisti dolerius. Akivaizdu, jog nukentėjusysis su L.

S. atsiskaityti norėjo kuo greičiau.

Valiutos

pirkimo kvitas Nr. P3816511 patvirtina, kad 2006-10-11 „Vėtrungės KAS“ buvo

pirkta 2000 JAV dolerių, už kuriuos sumokėti 5457,40 Lt (t. 1, b. l. 44).

2009-03-26

apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis L. S. parodė,

kad su klientais atsiskaitydavo per dvi dienas, nes mirusįjį laidoja ne tÄ

pačiÄ dienÄ , o Å¡iuo atveju Z. V. kÅ«nas buvo kremuojamas,

todėl kliento būtų daugiau nematęs (t. 4, b. l. 33–35). Tokie nuteistojo

parodymai patvirtina, kad su klientais L. S. atsiskaitydavo

iš karto, juolab atsiskaitydavo iš karto tada, kai kūnas būdavo kremuojamas.

Esant tokioms

aplinkybėms, netikėti nukentėjusiojo I. S. ir liudytojos E. L. parodymais, kad su nuteistuoju L. S. už

laidojimo paslaugas buvo atsiskaityta visiškai, nėra jokio pagrindo. I. S. ir E. L. davė parodymus būdami

įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ ir prisiekę sakyti

tiesÄ , o nuteistasis L. S. kaip įtariamasis (vėliau –

kaltinamasis) atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ , priesaikos

sakyti tiesÄ nebuvo saistomas. Ä®statymas jam suteikia teisę parodymus naudoti

kaip gynimosi priemonę, todėl manyti, kad jo parodymai atitinka tikrovę, nėra

pagrindo. Nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis, liudytoja E. L. turėjo ar turi kokį nors pagrindÄ nuteistÄ jį apkalbėti,

t. y. duoti melagingus parodymus. Nenustačius, kad I. S.,

E. L. parodymai apie visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ su L. S. yra žinomai melagingi, abejoti tais parodymais ir juos

atmesti nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudž. byloje Nr.

2K-567/2010).

Liudytojas V. Č. 2008-01-15 teisiamajame posėdyje teisėjai perskaičius jo

parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus patvirtino (t.

147–149).

Liudytojas V. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006-10-11,

laikotarpiu nuo 10 iki 12 val., jis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) patalpas, kuriose buvo L. S., I. S., J. N..

Liudytojas girdėjo, kaip L. S. su I. S.

kalbėjo dėl kremavimo paslaugų. Pokalbis apie pinigus gal ir buvo, tačiau

jis tokio pokalbio negirdėjo (t. 1, b. l. 73–74).

Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dienÄ pavadavo L. S. vairuotojÄ , 24 val. turėjo paimti palaikus iÅ¡ Å v.

Juozapo bažnyčios ir nuvežti į Rygos krematoriumÄ . A. P. apie

16 val. sutiko L. S. prie banko, šis jam davė latų

susimokėti už krematoriumo paslaugas, o apie 17 val. S. R. atvežė

jam visus reikalingus dokumentus. A. P. atvyko prie

bažnyčios 23.50 val., vėliau atvyko Z. V., S. R. ir T. B.. IÅ¡neÅ¡us karstÄ iÅ¡

bažnyčios, Z. V. pasakė, kad gavo nurodymÄ iÅ¡ L. S. palaikus nuvežti į morgÄ , juos iÅ¡ karsto perkelti į

kremavimo dėžę, nes už karstÄ nesumokėta. Iki to laiko apie karsto pakeitimÄ dar

nieko nežinojo. Nuvykę į (duomenys

neskelbtini), palaikus perkėlė į dėžę. A. P. tokį

atvejį matė pirmÄ kartÄ . Artimiesiems apie palaikų perkėlimÄ nesakė nieko,

manė, kad tai nebÅ«tina, tačiau, liudytojo nuomone, apie karsto pakeitimÄ

artimuosius įspėti reikėjo (t. 4, b. l. 174).

Liudytojas S. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis rūpinosi mirusiojo

pensijos ir pašalpos paėmimo klausimais. Visus gautus pinigus atidavė L. S.. Palaikai iš Šv. Juozapo bažnyčios turėjo būti išvežti

kremuoti į RygÄ . Liudytojas atvyko į bažnyčiÄ prieÅ¡ pat palaikų iÅ¡vežimÄ . Jo

pareiga buvo padėti išnešti palaikus. Palaikus įdėjo į automobilį ir Z. V. nurodymu, kurį šis gavo iš L. S.,

palaikus nuvežė į morgÄ . Ten palaikus iÅ¡ gero karsto perkėlė į kremavimo karstÄ ,

nes velionio artimieji nesumokėjo visų pinigų (t. 4, b. l. 174–175).

Liudytojas Z. V. 2008-02-11 teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirbo

V. Č. įmonėje vairuotoju. L. S. paprašė

24 val. iÅ¡ bažnyčios padėti iÅ¡neÅ¡ti karstÄ , nes kÅ«nÄ reikėjo vežti kremuoti,

pasakė, kad reikės sukeisti karstus. Liudytojo parodymais, mirusiojo artimieji

liudytojui turėjo sumokėti pinigus, bet nesumokėjo, todėl L.

S. paliepus, kÅ«nÄ nuvežė į morgÄ , ten iÅ¡ brangaus karsto perkėlė į

kremavimo dėžę. Kas konkrečiai turėjo sumokėti pinigus, L. S.

jam nepasakė. 24 val. su giminėmis jis nebendravo, I. S. nematė,

vienas iš giminaičių tik paklausė, kur bus vežamas kūnas (t. 3, b. l. 26–28).

Nors kaip liudytojai

apklausti su L. S. firma susiję darbuotojai ir galėjo

matyti pinigų perdavimo faktÄ nuteistajam L. S., tačiau

akivaizdu, kad prieš savo darbdavį nenaudingų parodymų nedavė. Tokiai išvadai

pagrindas yra V. Č. parodymai. Jis L.

S. kabinete tuo metu, kai buvo I. S., buvo taip pat,

tačiau sakė negirdėjęs, ar buvo kalbama apie pinigus. Tiek J.

N., tiek V. Č. parodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) L. S. kabinete žmonių būdavo visada, todėl jų parodymai

nepaneigia nukentėjusiojo I. S. parodymų, kad L. S. už laidojimo paslaugas perduodamÄ likusiÄ pinigų dalį galėjo

matyti ne tik E. L., bet ir kiti asmenys, kurie pinigų

sumokėjimo fakto nepatvirtino, L. S. nenaudingų parodymų

nedavė.

Nuteistasis L. S. 2008-01-29 teisiamajame posėdyje parodė, kad mirusįjį

vežti į morgÄ ir perkelti jį į dėžę pasakė Z. V. pats,

apie tai, jog jis turėjo paimti iš artimųjų pinigus, neužsiminė. Tame pačiame

posėdyje parodė, jog dėl palaikų perkėlimo į medinę dėžę jis su I. S. buvo sutaręs iš anksto. 2006-12-21 ikiteisminio tyrimo

metu jis parodė, kad mirusįjį perkelti į medinę dėžę liepė po to, kai

paskambino Z. V. ir pasakė, kad su juo niekas

neatsiskaitė. 2006-12-27 papildomos apklausos metu įtariamasis L.

S. parodė, kad įsakmiai darbuotojams pinigų paimti nepasakė, paminėjo tik

kaip galimÄ atvejį, kad artimieji gali perduoti jiems likusiÄ pinigų sumÄ . Pats

iš I. S. pinigų nereikalavo.

Nuteistasis L. S. neneigė, jog I. S. jo

parduotuvėje iÅ¡rinko karstÄ , kuris buvo įskaičiuotas į bendrÄ laidojimo

paslaugų kainÄ , neabejojo tuo, kad I. S. su juo bÅ«tų

atsiskaitęs ir vėliau. Todėl nelogiški L. S. parodymai,

kad palaikus liepė perkelti į medinę dėžę todėl, kad norėjo išvengti didesnės

skolos, kad su I. S. buvo sutarta, jog palaikai bus

vežami kremuoti kremavimo dėžėje. Nuteistasis negalėjo tiksliai parodyti ir

kuriam iÅ¡ darbuotojų liepė paimti likusiÄ nesumokėtÄ už laidojimo paslaugas pinigų

dalį. Akivaizdu, kad, jeigu nuteistasis su nukentėjusiuoju būtų sutaręs dėl palaikų

perkėlimo į kremavimo dėžę, jam nebūtų reikėję teisintis, kad jis tai darė dėl

to, jog nukentėjusysis jam buvo skolingas, apie tai iš anksto būtų buvę

suderinta ir užsakant laidojimo paslaugas, tai būtų matyti laidojimo ir

kremavimo paslaugų užsakymo lape (t. 1, b. l. 158). Jeigu nukentėjusysis I. S. už laidojimo paslaugas L. S. ir

bÅ«tų likęs skolingas, L. S. galėjo pareikalauti I. S., jog prieÅ¡ iÅ¡neÅ¡ant karstÄ iÅ¡ bažnyčios, jis sumokėtų

už laidojimo paslaugas ir likusiÄ pinigų dalį, tačiau L. S. ir

pats patvirtino, kad I. S. skolos neprašė, savo

darbuotojui su konkrečiu asmeniu atsiskaityti nenurodė, pats prie bažnyčios

neatvažiavo.

Iš liudytojų S. R., A. P. ir Z. V. parodymų

matyti, kad jie atvažiavo prie Šv. Juozapo bažnyčios paimti palaikų, kurie turėjo

bÅ«ti vežami kremuoti į RygÄ . Z. V. patvirtino, kad iÅ¡

mirusiojo artimųjų reikia paimti pinigus, L. S. užsiminė

tik tarp kitko, iš ko konkrečiai reikėjo paimti pinigus, L.

S. net nepasakė, apie palaikų perkėlimÄ iÅ¡ karsto į medinę dėžę iÅ¡ anksto

nežinojo. Iš A. P. parodymų matyti, kad apie palaikų

perkėlimÄ artimiesiems nepasakė, nors jo nuomone, įspėti reikėjo.

IÅ¡ bylos

duomenų matyti, kad S. R. tvarkė su mirusiuoju Z. V. susijusius dokumentus, A. P. iš

Å v. Juozapo bažnyčios palaikus kremuoti turėjo vežti tiesiai į RygÄ , todėl apie

palaikų perkėlimÄ Ä¯ kremavimo karstÄ tikrai bÅ«tų žinoję iÅ¡ anksto, tačiau apie tai

sužinojo tik atvažiavę prie bažnyčios iš Z. V..

Nuteistojo L. S. parodymai apie tai, jog I. S. už

laidojimo paslaugas visų pinigų nesumokėjo, buvo niekuo nepagrįstas pasiteisinimas

dėl to, kodėl jis pakeitė karstÄ Ä¯ medinę dėžę. Duodamas parodymus, L. S. pats sau prieÅ¡taravo. Tos pačios apklausos metu

teigdamas, kad I. S. iÅ¡rinko karstÄ , kuris buvo

įskaičiuotas į bendrÄ suteiktų paslaugų kainÄ , teigdamas, kad neabejojo, jog I. S. su juo atsiskaitys, įtikinėjo, jog su I.

S. buvo sutarta, kad palaikai kremuoti bus vežami medinėje dėžėje. Iš

nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duotų parodymų matyti,

kad jis palaikus į medinę dėžę būtų perkėlęs bet kokiu atveju, nes medinė dėžė,

jo parodymais, morge jau buvo paruoÅ¡ta. Palaikų perkėlimÄ iÅ¡ karsto į medinę

dėžę morge pateisino ne tuo, jog nebuvo atsiskaityta (894,84 Lt 2009-01-21 L. S. I. S. grÄ Å¾ino, t. 4, b. l. 10), bet

tuo, kad, artimiesiems matant, perkelti palaikus į kremavimo karstÄ bÅ«tų buvę

neetiška.

Parodymų

keitimu nuteistasis bandė nuslėpti nusikaltimo padarymo motyvÄ ir tikslus, nuteistojo

parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad užvaldyti karstÄ , nukentėjusiojo I. S. turtÄ , jis buvo numatęs iÅ¡ anksto. Akivaizdu, kad

nuteistasis L. S. nesitikėjo, jog automobilis su

palaikais bus sekamas ir patikrintas, kad padaryta nusikalstama veika bus

išaiškinta. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstama veika išaiškėjo atsitiktinai.

Apylinkės

teismas byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5

dalies nuostatų, teismo išvada, kad L. S. kaltė įrodyta,

yra pagrįsta.

Esant

pagrįstai ir įrodytai nuteistojo kaltei, teismo nustatytos turtinės ir

neturtinės žalos dydžiais abejoti pagrindo nėra, žalos dydžiai pagrįsti

nuosprendyje aptartais įrodymais. Priteistas neturtinės žalos dydis yra realus,

nėra aiškiai per didelis.

Apylinkės

teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nuteistojo apeliaciniame skunde

išdėstytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

    n u t a r i a :

                    nuteistojo

L. S. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas            Â

                                                                       Stasys

Valužis

Teisėjai                                                                                                          Â

Savinijus Katauskas

                                                                                                                      Â

Remigijus Preikšaitis