Legislator Case Law & Legislation
be1f8266-df21-4fbe-bb0f-fab01c075bee AI generated

be1f8266-df21-4fbe-bb0f-fab01c075bee · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number be1f8266-df21-4fbe-bb0f-fab01c075bee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?1Baudžiamoji byla Nr. 1A-408-1076/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19046-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.6.6; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.11.10; 1.2.3.1.2.8; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.3.1; 2.1.15.1.2; 2.1.7.4.1; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

be1f8266-df21-4fbe-bb0f-fab01c075bee · Lietuvos apeliacinis teismas: – ir lazda bei Å¡okinėjant ant nukentėjusiojo galvos, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau vienuolikos smÅ«gių, iÅ¡ kurių – ne mažiau, kaip Å¡eÅ¡is į galvos sritį, taip pat deÅ¡inę Å¡launį ir Å¡onus, dėl ko J. S. mirė, o po to G. J., N. B. ir A. K. be jokios dingsties užpuolė nukentėjusįjį K. B., ir G. J. sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ bei Å¡onus, N. B. ir A. K. suduodant nukentėjusiajam ne mažiau kaip po tris smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ bei Å¡onus, taip pat A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?1Baudžiamoji byla Nr. 1A-408-1076/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19046-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.6.6; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.11.10; 1.2.3.1.2.8; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.3.1; 2.1.15.1.2; 2.1.7.4.1; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam A.

K., gynėjams advokatams Daivai DereÅ¡kevičienei, Rolandui VaitekÅ«nui, Sigitui Žostautui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. K., N. B. ir G. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. N. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 50 (penkiasdeÅ¡imčiai) parų, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 284 straipsnį areÅ¡tu 25 (dvideÅ¡imt penkioms) paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto ir mokytis arba dirbti. Iš A. K. ir N. B. solidariai priteista L. S. 1759,50 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt devyni eurai ir 50 ct) turtinei žalai, 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai ir 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) Eur teisinių paslaugų išlaidoms atlyginti;

A. S. 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti; Ma. S. 5000 (penki tūkstančiai) Eur neturtinei žalai atlyginti; M. S. 5000 (penki tūkstančiai) Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš A. K., N. B. ir G. J. solidariai priteista K. B. 6 000 (šeši tūkstančiai) Eur neturtinei žalai atlyginti; D. S. 200 (du šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti; Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 81,37 Eur (aštuoniasdešimt vienas euras 37 centai) turtinei žalai už nukentėjusiajam K.

B. suteiktas medicinines paslaugas atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: N. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 23 d., apie 4 val. nakties, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia stumdė nukentėjusįjį J. S. ir sudavė du smÅ«gius į veidÄ , o nukentėjusiajam suklupus, spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ nosį, po to sudavė tris smÅ«gius į galvÄ ir veidÄ , taip smurtaudamas padarė J. S. nosies kaulų lūžimÄ , sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

A. K. ir N. B. nuteisti už tai, kad 2017 m. balandžio 23 d., apie 00 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) – veikdami bendrininkų grupe, elgdamiesi įžūliai, kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudodami mažareikÅ¡mę dingstį, užpuolė J. S. bei, matydami vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, rankomis ir kojomis, o A. K. – ir lazda bei Å¡okinėjant ant nukentėjusiojo galvos, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau vienuolikos smÅ«gių, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is į galvos sritį, taip pat deÅ¡inę Å¡launį ir Å¡onus, tokiais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam J.

S. nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva nosies nugarėlėje su kraujavimu ir kraujo įkvėpimu į kvėpavimo takus, poodines kraujosruvas kaktos deÅ¡inės pusės–deÅ¡inio smilkinio srityje, kairės akies vokuose, kraujosruvas deÅ¡inio smilkinio ir virÅ¡ugalvio kairės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais kairio pusrutulio smilkininės skilties srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡io kairės pusės virÅ¡utinėje dalyje, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje Å¡launyje, dėl ko J.

S. mirė nuo dėl įkvėpto į kvėpavimo takus kraujo iÅ¡ sumuÅ¡tos nosies įvykusio mechaninio uždusimo, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia nužudė J. S.. G. J., N. B. ir A. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. balandžio 23 d., apie 00 val., vieÅ¡oje vietoje – parke, esančiame (duomenys neskelbtini) – elgdamiesi įžūliai, be jokios dingsties užpuolė nukentėjusįjį K. B., ir, G. J. sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ bei Å¡onus, N. B. ir A.

K. suduodant nukentėjusiajam ne mažiau kaip po tris smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ bei Å¡onus, taip pat A. K. Å¡okinėjant ant gulinčio nukentėjusiojo, bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. B. padarė galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kairio virÅ¡utinio žandikaulio priekinės sienelės lūžiu, muÅ¡tine žaizda kairės akies virÅ¡utinio voko srityje, poodine kraujosruva kairio paakio srityje, kas dėl virÅ¡utinio žandikaulio lūžio vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu bÅ«du bendrais veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nukentėjusiajam K.

B. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ . G. J., N. B. ir A. K. nuteisti ir už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. balandžio 23 d., apie 00 val., vieÅ¡oje vietoje – parke, esančiame (duomenys neskelbtini) – tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. elgdamiesi įžūliai, kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudodami mažareikÅ¡mę dingstį, N. B. ir A. K. užpuolė J. S. bei, matydami vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, rankomis ir kojomis, o A.

K. – ir lazda bei Å¡okinėjant ant nukentėjusiojo galvos, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau vienuolikos smÅ«gių, iÅ¡ kurių – ne mažiau, kaip Å¡eÅ¡is į galvos sritį, taip pat deÅ¡inę Å¡launį ir Å¡onus, dėl ko J. S. mirė, o po to G. J., N. B. ir A. K. be jokios dingsties užpuolė nukentėjusįjį K. B., ir G. J. sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ bei Å¡onus, N. B. ir A. K. suduodant nukentėjusiajam ne mažiau kaip po tris smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ bei Å¡onus, taip pat A.

K. Å¡okinėjant ant gulinčio nukentėjusiojo, bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. B. padarė galvos sumuÅ¡imÄ , tuo jam nesunkiai sutrikdydami sveikatÄ bei sukeldami didelį iÅ¡gÄ stį įvykio vietoje buvusiam nukentėjusiajam D. S.. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti, už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti Å¡velnesnes bausmes arba, esant pagrindui, sumažinti iki 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ ; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ A.

K. ir N. B. solidariai priteista 10 000 eurų A. S. neturtinei žalai atlyginti, arba Å¡iÄ sumÄ Å¾ymiai sumažinti, taip pat sumažinti K. B. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis A. K. teigia, kad apygardos teismas neteisingai įvertino byloje surinktÄ medžiagÄ ir paskyrė jam aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Pažymi, kad netrukdė ikiteisminiam tyrimui ir teismui, kitaip neapsunkino iÅ¡aiÅ¡kinti jo padarytÄ veikÄ , viskÄ pripažino pats, nusikaltimÄ padarė netiesiogine tyčia, tai pripažino ir teismas.

Apeliantas nurodo, kad nors teisme neginčijo chuliganiÅ¡kų paskatų, tačiau nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad tarp jo (A. K.), N. B. ir nukentėjusiojo J. S. nebuvo jokio konflikto ar kokių nors asmeninių santykių, dėl ko bÅ«tų reikėję smurtauti, nes faktiÅ¡kai J. S. atsiliepimai jam buvo rimtas įžeidimas ir pasityčiojimas. Gyvenant tokiu laikmečiu ir dar (duomenys neskelbtini) mieste leisti save žeminti ir pasklisti kalboms dėl tokio žargono kaip „gaidukas“ ar „gaidys“, reiÅ¡kia susigadinti gyvenimÄ , bÅ«ti pastumdėliu ir netekti reputacijos.

Teismas neįvertino, kÄ reiÅ¡kia jaunam žmogui leisti save pažeminti ir bÅ«ti pavadintu tokiu žodžiu. Jis (A. K.) yra atlikęs areÅ¡to bausmę ir puikiai žino, kÄ reiÅ¡kia kalėjimo žargonas, jam tai nebuvo menkavertė priežastis. 10 eurų nukentėjusiajam nenorėjo atiduoti, tai pripažįsta, tikėjosi, kad už užgauliojimÄ nebereikės atiduoti ir jų. Susitarimas „pamokyti“ jokiu bÅ«du nereiÅ¡kė užmuÅ¡ti, kaip teismui gali atrodyti. Tuo metu jis tikrai negalėjo ir nesugebėjo įvertinti galimų pasekmių smurtaujant prieÅ¡ J.

S.. Be to, tamsoje pagaliu pastarajam trenkė bet kur, nesirinkdamas, kad bÅ«tinai pataikyti į nosį ar veidÄ , tai neturėjo reikÅ¡mės. Nuteistasis A. K. teigia, kad teismai, kvalifikuodami padarytas veikas, didžiausiÄ dėmesį skiria kilusiems padariniams. BK 129 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl padariniai yra vienas iÅ¡ pagrindinių sudėties požymių. Kita vertus, kaltė taip pat yra pagrindinis sudėties požymis ir jo ignoruoti negalima. Kvalifikuojant veikÄ svarbu, kad bÅ«tų atitikmuo tarp objektyvių ir subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių, tai bÅ«tina teisingos kvalifikacijos sÄ lyga.

AiÅ¡ku, lengviausia lemiamÄ reikÅ¡mę suteikti kilusiems padariniams, per daug nesigilinant į kaltės turinį, bet tai neiÅ¡vengiamai lems neteisingumÄ . Objektyvieji veikos požymiai yra gerai matomi (smÅ«gių skaičius, padarinių rūšis), tuo tarpu subjektyvieji požymiai plika akimi nematomi. IÅ¡vada dėl kaltės formos ir turinio daroma vertinant objektyviuosius sudėties požymius, tačiau ne mažiau svarbÅ«s yra ir kaltininko bei kitų asmenų parodymai, todėl apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į jo parodymus ir įvertinti, ar jo veika kvalifikuota teisingai.

Apeliantas pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl bausmės skyrimo asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aÅ¡tuoniolika metų, bÅ«tina vadovautis ne tik bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, bet ir BK XI skyriaus normomis. Nuteistasis cituoja BK 80 straipsnio ir 91 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo bÅ«do, tokiu bÅ«du prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo.

Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi bÅ«ti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realiÄ laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi bÅ«ti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra bÅ«tina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar Å¡iam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymÄ . Nesant tokiam bÅ«tinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieÅ¡tarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistiesiems, padariusiems nusikaltimus nesulaukus aÅ¡tuoniolikos metų, bausmės vykdymo atidėjimas galimas nepriklausomai nuo padaryto tyčinio nusikaltimo (nusikaltimų) sunkumo, jei už tai paskirta ne daugiau kaip penkeri metai laisvės atėmimo (BK 92 straipsnis).

Ä®statyme nenurodytas aplinkybių sÄ raÅ¡as, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimÄ , todėl spręsdamas šį klausimÄ teismas vadovaujasi ne tik BK 92 straipsniu, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti tiek nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tiek kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį skirdamas tam, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančių asmenų ar neįgaliųjų ir pan.). Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe apsvaigimÄ nuo alkoholio.

Nurodo, kad jo neblaivumas byloje nebuvo konstatuotas, jis net nebuvo nustatinėjamas ir fiksuojamas, todėl tai nėra ir negali bÅ«ti jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. IÅ¡gėrinėjimÄ jis pripažino pats, tačiau įvykio dienÄ vienÄ butelį gėrė keturi asmenys ir jo net nebuvo iÅ¡gėrę, jei kažkiek alkoholio jis ir buvo vartojęs, tai nereiÅ¡kia, kad, kilus norui „pamokyti“, nebesiorientavo ir dėl to kilo tokios pasekmės, kurių jis tikrai nenorėjo ir nesiekė. Be to, teismas tik formaliai konstatavo jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jų tinkamai nevertino.

Pasak apelianto, jis neneigė sudavęs smÅ«gius J. S. ir, kad tie smÅ«giai galėjo bÅ«ti mirties priežastimi, neneigė iÅ¡vadų. Teisme jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios. Jis savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažino esmines jam inkriminuotų nusikaltimų faktines aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Po nusikalstamos veikos padarymo jis nesislapstė, nesukÅ«rė kokios nors įtikinamos versijos, siekdamas suklaidinti tyrimÄ , davė iÅ¡samius parodymus tyrėjams, teisme pripažino, kad J.

S. sudavė smÅ«gį į galvÄ ir jį spardė, pripažino specialisto iÅ¡vada nustatytÄ suduotų smÅ«gių skaičių. Jis neigiamai vertina savo veiksmus, gailisi dėl jų, labai iÅ¡gyvena padaręs tokį baisų nusikaltimÄ , kurio pasekmės yra negrįžtamos, tai rodo ir jo elgesys teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas pažymi, kad yra labai jauno amžiaus, įtakos turėjo ir Å¡eiminės problemos, t. y. jis gyvena su mama, jam trÅ«ko vyriÅ¡ko tėvo dėmesio ir auklėjimo, jis nesijaučia subrendęs ir netinkamai vertino mamos pastangas bei jos pasitikėjimÄ juo.

Mokykloje nebuvo agresyvus ar arÅ¡us jaunuolis, atvirkščiai, save vertina kaip ramų žmogų. Be to, bÅ«damas suimtas ir laikomas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, tęsė mokslÄ , nes suprato, kad ir po bausmės atlikimo reikės dirbti ir kabintis į gyvenimÄ , 2018 m. vasario 13 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu buvo skatintas už gerÄ elgesį, skiriant 1 valandos pasimatymo laiko pailginimÄ . Be to, teismas neįvertino paties nukentėjusiojo J. S. vaidmens ir provokuojančių veiksmų, t. y. kad pavadino jį (A.

K.) „gaiduku“, kad su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, buvo agresyvus, anksčiau kilus barniui konfliktuodavo ir iÅ¡provokuodavo muÅ¡tynes. Apeliantas mano, kad visos iÅ¡vardytos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos kaip jo atsakomybę lengvinančios ir atitinkamai suÅ¡velninta paskirtoji bausmė. Ä®vertinus visus parodymus ir aplinkybes, adekvati bausmė bÅ«tų laisvės atėmimas iki penkerių metų, atidedant jos vykdymÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams, yra neadekvati, lyginant su kitų asmenų padarytais analogiÅ¡kais nusikaltimais, nes prilygsta tokiems atvejams, kai žmogus nužudomas iÅ¡ anksto tam ruoÅ¡iantis, planuojant, t. y. veika padaroma tiesiogine tyčia.

Nuteistasis pažymi, kad žudyti J. S. nesiruošė ir tikrai nesitikėjo tokių pasekmių. Jis (A. K.) niekuomet nebuvo konfliktiÅ¡kas žmogus, kuriam nesvarbios moralinės vertybės, yra jauno amžiaus, nori kuo anksčiau grįžti iÅ¡ įkalinimo įstaigos ir pradėti naujÄ gyvenimÄ , sukurti Å¡eimÄ , nes pastaruoju metu turėjo daug laiko apgalvoti savo poelgius, gyvenimo prasmę ir vertybes, padarė iÅ¡vadas dėl netinkamo gyvenimo bÅ«do ir iÅ¡ to kilusių pasekmių. Labai gailisi, kad nusikaltimo pasekmės yra skaudžios ir negrįžtamos.

Nuteistasis A. K. nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino A. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teigia girdėjęs, kad A. S. nesutarė su sÅ«numi, su juo konfliktavo, buvo iÅ¡varęs iÅ¡ namų, jie jau kurį laikÄ kartu negyveno. J. S. nuolat pykosi su tėvu, nes pastarasis jam dėl visko priekaiÅ¡tavo, Å¡eimoje vyravo įtampa. Apeliantas teigia nemanÄ s, kad A. S. nors kiek iÅ¡gyveno dėl sÅ«naus netekties, mano, kad pastarasis jų sÄ skaita tik nori pasipelnyti iÅ¡ Å¡ios nelaimės. Jei teismas vis dėl to konstatuotų, kad ir A.

S. buvo padaryta neturtinė žala, priteista suma neturtinei žalai atlyginti turėtų bÅ«ti žymiai sumažinta. Apelianto nuomone, nukentėjusiajam K. B. priteista suma neturtinei žalai atlyginti taip pat yra aiÅ¡kiai per didelė. Å io nukentėjusiojo ieÅ¡kinys nepagrįstas, nes pastarajam buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, pagal teismų praktikÄ tokios sumos retai priteisiamos, o jis (A. K.) neturi jokių pajamų ir dar negreitai jas turės, nes atlikinės bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. B. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 284 straipsnį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

KitÄ skundžiamo nuosprendžio dalį pakeisti. Nustatyti, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, konstatuota nepagrįstai ir į pastarÄ jÄ aplinkybę – jo alkoholio vartojimÄ â€“ neatsižvelgti. Jo nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir civilinių ieÅ¡kovų L. S., A. S., Ma. S. ir M. S. civilinius ieÅ¡kinius jo atžvilgiu atmesti arba nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir civiliniams ieÅ¡kovams L.

S. ir A. S. priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1000 Eur kiekvienam, o Ma. S. ir M. S. – iki 500 Eur kiekvienam, arba nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir civiliniams ieÅ¡kovams L. S. ir A. S. priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2000 Eur kiekvienam, o Ma. S. ir M. S. – iki 1000 Eur kiekvienam. Apeliacinės instancijos teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kvalifikuoti teisingai, už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 8 metų ar artimesnio sankcijoje numatyto minimalaus dydžio, o civiliniams ieÅ¡kovams L.

S. ir A. S. priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 5000 Eur kiekvienam, o Ma. S. ir M. S. – iki 2000 Eur kiekvienam. Jo nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir civiliniam ieÅ¡kovui K. B. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1000 Eur. Apeliacinės instancijos teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kvalifikuoti teisingai, civiliniam ieÅ¡kovui K. B. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1000 Eur.

Nuteistasis N. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį), pažeidė teisingumo principo įgyvendinimÄ , neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ . Taip pat teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, nes neiÅ¡tyrė ir tinkamai, tiesiogiai, iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų, juos vertino selektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, vadovavosi tik jo (N. B.) tariamai kaltę pagrindžiančiais įrodymais, o nekaltumÄ patvirtinančių bei gynybos nurodytų įrodymų ir aplinkybių neiÅ¡dėstė, nepadarė jų analizės bei neįvertino jų reikÅ¡mės įrodymų visete, tuo pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ , nes byloje esančias ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepaÅ¡alintas abejones bei prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to kaltinimo vertino jo nenaudai.

Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos grindžiamos tik prielaidomis bei spėjimais ir nėra pagrįstos patikimais ir neginčijamais įrodymais, iÅ¡ teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų analizės logiÅ¡kai neiÅ¡plaukia jo (N. B.) kaltę patvirtinančios iÅ¡vados, be to, nuosprendyje visiÅ¡kai neaptarti ir nepaneigti jo nekaltumÄ patvirtinantys įrodymai, nebuvo paneigtos ir jo teismui nurodytos liudytojų nepatikimumÄ patvirtinančios aplinkybės. Apeliantas nurodo, jog teismo iÅ¡vados, kad jis turėjo neapibrėžtÄ tyčiÄ nužudyti J.

S. ir kad neturėjo smurto prieÅ¡ J. S. naudojimo asmeninių paskatų ir (ar) pykčio (kerÅ¡to) jam motyvų, yra neįtikinančios ir nepagrįstos. Nuosprendyje iÅ¡dėstytų aplinkybių vertinimas yra per daug kryptingas ir dirbtinai priderintas prie jam pareikÅ¡tų kaltinimų, taip pažeidžiantis nekaltumo prezumpcijos principÄ . Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis (N. B.) kojomis ir (ar) rankomis sudavė smÅ«gius J. S. į galvÄ , todėl Å¡iuo atveju lemiami buvo ir jo, o ne tik A.

K. veiksmai. Tiek jis pats, tiek A. K. parodė, kad tik pastarasis sudavė J. S. smÅ«gius į galvÄ , tuo tarpu jis (N. B.) nė vieno smÅ«gio į galvÄ nesudavė. Jokių kitų faktinių duomenų, kurie paneigtų Å¡ias aplinkybes, byloje nėra. Taip pat nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad tarp jo ir A. K. buvo bendras tikslas ir bendri veiksmai bei tyčia nužudyti J. S., dėl to jo veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnį. Apeliantas nurodo, kad jo, A. K. ir G. J. susitarimo ribos buvo smurtiniais veiksmais atkerÅ¡yti J.

S. už pastarojo netinkamus veiksmus. Jo (N. B.) ir A. K. susitarimas buvo ir tai, kad negalima suduoti smÅ«gių į galvÄ . Pastarasis susitarimas įvyko jiems išėjus iÅ¡ namų ir G. J. einant toliau nuo jų priekyje, kai jis (N. B.) A. K. pasakė nesuduoti smÅ«gių J. S. į galvÄ ir Å¡is atsakė teigiamai. A. K. teisme aplinkybes dėl jo pasakymo nesmÅ«giuoti į galvÄ patvirtino. Nors pastarasis neprisiminė, kÄ pats į tai atsakė, tačiau nurodė, kad galėjo bÅ«ti, jog atsakė teigiamai.

Apeliantas nurodo, kad teismo medicinos ekspertas N. R. teisme paaiÅ¡kino, jog mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ir vienu smÅ«giu lazda. Tuo tarpu įtakoti šį smÅ«gį (jį nutraukti) jis (N. B.) neturėjo jokios galimybės, nes tuo metu dar nebuvo priartėjęs prie J. S., o ir tikėtis tokio smÅ«gio dėl prieÅ¡ tai nurodytų aplinkybių net neturėjo pagrindo. Jam priartėjus prie J. S., A. K. susitarimo ribas peržengiančių veiksmų, kuriuos galima bÅ«tų nutraukti, nebeatliko, taigi, jis (N. B.) turėjo pagrindÄ manyti, kad A.

K. daugiau tokių veiksmų nebeatliks, ir tuomet dėl J. S. jaučiamo pykčio ir kerÅ¡to sudavė kelis smÅ«gius į korpusÄ , t. y. vietas, į kurias suduoti atitinkamo pobÅ«džio ir intensyvumo smÅ«giai pavojaus gyvybei sukelti neturėjo, negalėjo ir nesukėlė. Teismas, grįsdamas savo iÅ¡vadÄ , kad ir jis (N. B.) sudavė J. S. į galvÄ , rėmėsi tuo, kad sužalojimų lokalizacija yra galvoje (tačiau tiek jis pats, tiek A. K. nurodė, kad tik A. K. vartojo smurtÄ Ä¯ galvos sritį, suduodamas į Å¡iÄ vietÄ lazda, o po to irgi tik jis vienas atlikdamas koja trypimo pobÅ«džio smÅ«gius į galvÄ , kuriuos jis pats tik pamatęs spėjo sureaguoti ir nutraukė) ir tik vienas sužalojimas konstatuotas deÅ¡inėje Å¡launyje.

Tačiau teismo medicinos ekspertas teisme paaiÅ¡kino, kad, suduodant smÅ«gius į korpusÄ apsirengusiam asmeniui, tų smÅ«gių žymių gali nelikti. Tai priklauso nuo žmogaus sudėjimo, drabužių. Taigi, įvertinus aplinkybę, kad įvykio metu J. S. buvo apsirengęs, akivaizdu, jog suduodant smÅ«gius į korpusÄ , tų smÅ«gių žymių neliko. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dėstomojoje dalyje Å¡iÄ aplinkybę nurodė (nuosprendžio 10 lapo prieÅ¡paskutinė pastraipa), tačiau jos visiÅ¡kai nevertino, o iÅ¡vadÄ , kad sužalojimų kitose kÅ«no vietose nenustatymas įrodo, jog jis (N. B.) taip pat smurtavo tik į galvÄ , padarė nepagrįstai, pažeisdamas in dubio pro reo principÄ .

Pasak apelianto, išdėstytos aplinkybės įrodo, kad susitarimo nužudyti tarp jo, A. K. ir G. J. tikrai nebuvo, todėl kiekvienas iš jų turi atsakyti už savo atliktus veiksmus pagal tiesioginiame priežastiniame ryšyje atsiradusias pasekmes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2012). Sunkiausi padariniai (J. S. mirtis) kilo ne nuo jo (N. B.) smurtinių veiksmų, jis neturėjo tyčios sukelti tokius padarinius, A. K., jo paties ir tuo pačiu G. J. tyčia padarinių atžvilgiu, kaip ir atlikti veiksmai, buvo skirtingi, todėl nebuvo teisinio pagrindo jo (N. B.) veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnį, jie turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal dėl jo kaltais veiksmais kilusias pasekmes (skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).

Teismo medicinos ekspertas N. R. nurodė, kad kitus J. S. padarytus sužalojimus vertino nežymiu sveikatos sutrikdymu, tik nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva nosies nugarėlėje su kraujavimu ir kraujo įkvėpimu į kvėpavimo takus, vertino sunkiu dėl to, kad jis buvo mirties priežastimi. Tačiau, kaip paaiÅ¡kino ekspertas, jei J. S. dėl Å¡io sužalojimo nebÅ«tų miręs, tai toks sužalojimas bÅ«tų vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (nedideli kraujo iÅ¡siliejimai galvoje rezorbuojasi.

IÅ¡siliejimas nedidelis, neplatus, rezorbavimasis paprastai bÅ«na be komplikacijų, nelieka jokių neurologinių liekamųjų reiÅ¡kinių, tai bÅ«tų tik nusiskundimas dėl sveikatos). Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino ir kitų aplinkybių, reikÅ¡mingų nustatant jo ir A. K. tyčios turinį. Kai jis (N. B.) pamatė, jog A. K. smÅ«giuoja nukentėjusiajam į galvÄ , t. y. atlieka veiksmus, peržengiančius susitarimo ribas, ir kai turėjo galimybę juos įtakoti, t. y. nutraukti, tai iÅ¡ karto nustÅ«mė koja į galvÄ trypimo pobÅ«džio smÅ«gius atliekantį A.

K. nuo J. S.. Apeliantas pažymi, kad teismui jis paaiÅ¡kino, jog smÅ«gių J. S. sudavimo pradžios nematė, o kai tai pamatė, iÅ¡ karto sureagavo ir nustÅ«mė A. K. nuo nukentėjusiojo, o po to nei pastarasis, nei jis pats jokio smurto prieÅ¡ J. S. nenaudojo, abu nubėgo prie K. B. ir G. J.. Jokių Å¡ias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Taigi, visos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad Å¡iuo atveju A. K. peržengė susitarimo ribas (vartoti smurtÄ nesuduodant smÅ«gių į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvÄ ), o jis (N. B.) tam nepritarė ir susitarimo ribas peržengiančių veiksmų nei pats, nei bendrai su A.

K. neatliko, netgi prieÅ¡ingai, kai tik atsirado galimybė, nutraukė tokius A. K. veiksmus. Dėl to A. K. veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip vykdytojo ekscesas, tai patvirtina visuma prieÅ¡ tai aptartų aplinkybių, taip pat ir jo (N. B.) atlikti veiksmai: pasakymas nesmÅ«giuoti į galvÄ , žodinio A. K. patvirtinimo taip nedaryti gavimas, trypiančio A. K. nustÅ«mimas nuo J. S., jo (N. B.) ir A. K. veiksmų, susijusių su J. S. mirtimi, esminis skirtingumas. Jam (N. B.) buvo svarbu, kad J. S. nemirtų bei nebÅ«tų rimčiau sužalotas, jis nustÅ«mė A.

K., paliko J. S. gulėti ant Å¡ono, tuo metu manė, kad Å¡is miega, nes girdėjo jį knarkiant, kas taip pat įrodo, kad J. S. tuo metu dar buvo gyvas. Nuteistasis teigia, kad tiek valstybinis kaltintojas, tiek pirmosios instancijos teismas bÅ«tent taip įvertino bylos aplinkybes G. J. atžvilgiu ir nekaltino pastarojo pagal BK 129 straipsnį, nors Å¡is taip pat sutiko sumuÅ¡ti („pamokyti“) J. S., be to, net nesitaręs, kokius veiksmus kas atliks ir neaptaręs smurto vartojimo ribų, t. y. kad nevartoti smurto į galvÄ , bÅ«tent tuo tikslu ėjo kartu, matė lazdos paėmimÄ ir taip pat, kaip ir jis (N. B.), turėjo vertinti jos panaudojimo galimybę, matė gulintį nejudantį J.

S. griovyje, matė sulūžusiÄ lazdÄ , kartu atliko teismo nuosprendyje įvardytus „paruoÅ¡iamuosius“ darbus (persirengė kitais drabužiais). Pasak apelianto, net ir tuo atveju, jei jo veiksmai bus įvertinti kaip susiję priežastiniu ryÅ¡iu su J. S. mirtimi, jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Nuteistasis apeliaciniame skunde cituoja teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, ir teigia, kad jis nežinojo ir negalėjo numatyti, kad iÅ¡ esmės prieÅ¡ pat įvykį J.

S. bus pažeista nosies kraujagyslė, kad vyks kraujavimas iÅ¡ nosies ir dar tokio intensyvumo, kad krauju bÅ«tų galima mechaniÅ¡kai uždusti, tuo pačiu esant ir dar vienai privalomai aplinkybei – daliniam sÄ monės praradimui, t. y. „sÄ monės prieblandai“. Pastaroji bÅ«sena, kaip ir kraujavimas iÅ¡ nosies, atsinaujinti galėjo ir ne dėl jų (nuteistųjų) veiksmų, t. y. panaudoto smurto, bet dėl prieÅ¡ tai vykusio intensyvaus kraujavimo ar sunkaus J. S. girtumo, kaip kad nurodė teismo medicinos ekspertas.

Svarbu yra ir tai, kad J. S. su draugais name girtavimo prieÅ¡ įvykį metu dėl K. B. fizinio poveikio į J. S. nosį prasidėjęs kraujavimas buvo tikrai intensyvus ir truko gan ilgÄ laiko tarpÄ (apie 15-20 minučių), vyko su pertrauka net du kartus, antrÄ kartÄ atsinaujino savaime, nors Å¡iuo atveju iÅ¡lieka pagrįsta abejonė, kad kraujavimas nebuvo visiÅ¡kai sustojęs, o tik apmažėjęs iki tam tikro minimumo, kai asmuo tam tikrÄ nedidelį besiliejančio nosyje iÅ¡ kraujagyslės kraujo kiekį nuryja į skrandį, o po to vėl suintensyvėjo.

Taigi Å¡ioje byloje nustatyta, kad prieÅ¡ įvykį vykęs intensyvus kraujavimas su pertrauka per 2 kartus, girtumas bei trauma kiekvienas jų atskirai galėjo nulemti J. S. mirtį – uždusimÄ krauju. Be to, name vykęs kraujavimas ir alkoholis galėjo nulemti intensyvesnį nei paprastai nuo nustatyto sužalojimo bÅ«nantį kraujavimÄ , kas ir galėjo bÅ«ti mirties priežastis, o Å¡ių aplinkybių jie (nuteistieji) nežinojo ir negalėjo jų numatyti. Taigi, Å¡iuo atveju lieka nepaneigta abejonė (eksperto patvirtinta prielaida), kad ir įvykio metu tas kraujavimas atsinaujino savaime ar iki įvykio net nebuvo visiÅ¡kai sustojęs, o prieÅ¡ pat įvykį ar jo metu savaime suintensyvėjo.

Visos Å¡ios abejonės turi bÅ«ti vertinamos vadovaujantis in dubio pro reo principu. Be to, Å¡ioje byloje liko nepaneigta abejonė, kad uždusimas krauju galėjo įvykti ir dėl D. S. veiksmų, kai Å¡is rado J. S. gulintį ant pilvo, t. y. kniÅ«bsčiÄ , jį atvertė ant nugaros ir palikęs kvietė pagalbÄ , o tuo metu ir galėjo įvykti mirtis dėl uždusimo nuo kraujo. Ekspertas N. R. patvirtino, kad tikimybė uždusti krauju yra didesnė bÅ«nant žmogui ant nugaros, nei kniÅ«bsčiam ar ant Å¡ono.

Be to, ekspertas nurodė, kad negalima nustatyti, kuriuo metu įvyko uždusimas. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nuteistasis mano, kad spręstinas klausimas dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 144 straipsnį, bet ne dėl tyčinio nužudymo. Nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai buvo sÄ lygoti chuliganiÅ¡kų paskatų, nes jis prieÅ¡ J. S. smurtavo iÅ¡ asmeninių paskatų, veikiamas pykčio (kerÅ¡to) jausmo J. S.. Å is jausmas formavosi jau nuo 2016 metų, t. y.

įvykio (muÅ¡tynių) su J. S., už kurias jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau iki Å¡iol mano, jog pats nukentėjusysis tÄ kartÄ iÅ¡provokavo smurtÄ . Nukentėjusysis neblaivus kavinėje kabinėjosi prie barmenės, įžeidinėjo kitus ten buvusius lankytojus, dėl ko jis (N. B.) pastarÄ jį sudrausmino. Å is įžūliai ir agresyviai atsakė jam, dėl to jie abu išėjo iÅ¡ kavinės ir susimušė, o muÅ¡tynių metu J. S. ir toliau buvo agresorius bei aktyviai sudavinėjo jam smÅ«gius.

Nepaisant to, baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiamas jis (N. B.), nes sulaužė nukentėjusiajam nosį. Nors formaliai jis su J. S. susitaikė, tačiau minėta nuoskauda dėl netinkamo J. S. elgesio, jo (N. B.) atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo bei su tuo susijusių pasekmių, iki Å¡iol vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo ligonių kasai liko. Be to, po Å¡io įvykio J. S. ir toliau elgėsi neadekvačiai, bÅ«damas girtas įžeidinėjo necenzÅ«riniais bei kitais užgauliais žodžiais jį (N. B.) ir jo draugus, ne kartÄ vieÅ¡ai tyčiojosi iÅ¡ liudytojo D.

S., dėl ko tarp jo (N. B.) ir J. S. buvo įvykęs žodinis konfliktas. Dar daugiau, J. S. neteisingai apkalbėjo jį (N. B.), t. y. pripasakojo nebÅ«tų dalykų apie tariamÄ netinkamÄ elgesį su kitais pažįstamais jo motinai, dėl ko pastaroji labai supyko, o jis pats dėl to labai pergyveno ir pyko ant J. S.. Ä®vykio dienÄ J. S. parduotuvėje prie kitų asmenų jį įžeidė, iÅ¡vadindamas „gaidžiu“, o jų gyvenamajame rajone ir draugų rato aplinkoje asmens iÅ¡vadinimas Å¡iuo žodžiu suprantamas ir vertinamas kaip bene didžiausias įžeidimas, į kurį nesureagavęs gali prarasti draugus ar užsitraukti jų paniekÄ bei tapti patyčių, užgauliojimų ir panaÅ¡iai objektu.

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad, prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, jo (N. B.) konfliktas su J. S. įvyko dėl tarpusavio asmeninių konfliktų, nesutarimų, suformavusių pykčio bei kerÅ¡to J. S. jausmÄ , o jo (N. B.) veiksmai, atlikti nakties metu, nuoÅ¡alesnėje vietoje, nesant joje paÅ¡alinių, su įvykiu bei jo dalyviais nesusijusių kitų asmenų, nebuvo nukreipti demonstruoti nepagarbÄ elementarioms elgesio taisyklėms, visuotinai priimtinoms moralės normoms, jis neprieÅ¡pastatė savęs aplinkiniams, nesiekė pažeminti ar paniekinti jų.

Apeliantas pažymi, kad ir pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog J. S. buvo siekiama atkeršyti už patirtas nuoskaudas (nuosprendžio 17 lapo 2 pastraipa nuo viršaus). Be to, tai, kad jis dėl asmeninių paskatų jau mušėsi su J. S. 2016 metais, yra neginčijamai nustatyta ir šioje byloje (I epizodas, kuriame jo veika buvo kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį), todėl akivaizdu, kad tarp jų jau nuo 2016 m. buvo susiklostę asmeniniai konfliktiški santykiai. Duomenų, kad jų tarpusavio nesutarimai būtų pasibaigę, nėra, o netgi priešingai, liudytojų bei nuteistųjų parodymai patvirtina, kad tie nesutarimai ir konfliktiški santykiai po to karto iki pat šio įvykio tik augo ir didėjo.

Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių, apelianto teigimu, jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir K. B. sužalojimo epizode, taip pat jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Nuteistasis taip pat nurodo, kad iÅ¡ pradžių smurtauti prieÅ¡ K. B. jis neketino, sumanymas kilo tuo metu, kai pamatė, kad pastarasis muÅ¡asi su G. J. ir nutarė Å¡iam padėti, taigi, taip pat dėl asmeninių paskatų. Be to, visos Å¡ios aptartos aplinkybės rodo, kad jo (N. B.) veikos motyvacija buvo nulemta ne iki įvykio iÅ¡gerto nedidelio alkoholio kiekio, o pirmiau aptartų veiksnių.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmes, nepakankamai įvertino jaunÄ jo amžių, nepakankamÄ socialinę brandÄ , asmenybės pavojingumÄ , jau patirtas neigiamas pasekmes ir iÅ¡gyvenimus, suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ bei jam taikytinos bausmės pobÅ«dį ir galimybę padaryti tuo baudžiamojo įstatymo nustatytÄ poveikį, todėl paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Mano, kad įvertinus dabartinius jo asmenybės pokyčius, tai, kad po inkriminuojamų veiksmų atlikimo praėjo ilgas laiko tarpas, jis charakterizuojamas teigiamai, daugiau kaip metus laiko iÅ¡buvo suimtas ir dėl to jam jau padarytas atitinkamas neigiamas poveikis, jis jau yra nubaustas, sulaikytas nuo nusikalstamų veikų padarymo, tai, kad yra pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atskyrimas nuo socialinės aplinkos ir ilgalaikis įkalinimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Jei apeliacinės instancijos teismas padarytų iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, paskirta bausmė turėtų bÅ«ti sumažinta iki artimesnio sankcijoje nustatyto minimalaus dydžio. Tai, kad jam paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, pasak apelianto, patvirtina ir žymiai mažesnis A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, įvertinus jo (N. B.) ir A. K. atliktų veiksmų pobÅ«dį, intensyvumÄ , pavojingumÄ ir t. t. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. J. praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas atleisti pagal laidavimÄ be užstato.

Nuteistasis G. J. teigia, kad jam paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, ji neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir prieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Nurodo, kad jo tėtis A. J. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atiduoti jį (G. J.) pagal laidavimÄ be užstato arba su užstatu ir tuo pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė. Teismas nurodė, kad laiduotojo gyvenimas kitoje Lietuvos vietovėje ((duomenys neskelbtini)) ir jo darbo pobÅ«dis (tolimųjų reisų vairuotojas) neužtikrins galimybės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ jam (G.

J.), tačiau teisme tiek jo tėtis A. J., tiek jis pats paaiÅ¡kino, kad, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jis (G. J.) kaip pagalbininkas iÅ¡vyktų kartu su tėčiu į tolimuosius reisus, taip įsisavindamas Å¡iÄ profesijÄ . Pastaroji aplinkybė kaip tik ir užtikrintų galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , nes jis bÅ«tų atitrauktas nuo aplinkos ir sÄ lygų, kurios privedė prie prieÅ¡ingos teisei veikos padarymo. Dėl to, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , iÅ¡nyktų ir auklėjamojo poveikio priemonės – įpareigojimo nuo 22 iki 7 val. bÅ«ti namuose – bÅ«tinybė ir aktualumas.

Be to, dirbdamas su tėčiu, jis greičiau galės atlyginti priteistus civilinius ieÅ¡kinius, kurių teisėtumo neginčija. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėja prašė nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistųjų N. B. ir G. J. gynėjai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų A. K., N. B. ir G. J. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų A. K., N. B. ir G. J. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria A. K., N. B. ir G. J. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį ir jiems už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės bei Å¡ios bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, naikinama ir Å¡ioje dalyje A. K., N. B. ir G. J. priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, teisėjų kolegijai padarius iÅ¡vadÄ , kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalys, 329 straipsnio 1 punktas).

Nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keičiama, nes netinkamai išspręstas nukentėjusiojo K. B. civilinis ieškinys (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas). Dėl nuteistųjų N. B. ir A. K. apeliacinių skundų argumentų Kaip matyti iš nuteistojo N. B. apeliacinio skundo turinio, pastarasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis 2016 m. balandžio 23 d., apie 4 val. nakties, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu smurtaudamas prieš J.

S., nesunkiai pastarÄ jį sužalojo (padarė nosies kaulų lūžimÄ ), t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nuteistasis neneigia, kad 2017 m. balandžio 23 d., apie 00 val., (duomenys neskelbtini) kartu su A. K. ir G. J. užpuolė J. S. bei kartu su juo buvusį K. B. ir vėl panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ J. S., o taip pat prieÅ¡ K. B., tačiau mano, kad už tyčinį J. S. nužudymÄ yra nuteistas nepagrįstai. Apeliantas teigia, kad susitarimo nužudyti J. S. tarp jo, A.

K. ir G. J. nebuvo, tyčios sukelti tokius sunkius padarinius jis neturėjo ir jie atsirado ne dėl jo smurtinių veiksmų. Nukentėjusiajam J. S. jis esÄ sudavė tik kelis smÅ«gius į korpusÄ ir jokių gyvybei pavojingų sužalojimų nepadarė, o mirtį sukėlęs sužalojimas buvo padarytas A. K. veiksmais, peržengiančiais jų susitarimo vartoti smurtÄ nesuduodant smÅ«gių į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvÄ â€“ ribas. Be to, J. S. mirtį galėjo nulemti ir ne prieÅ¡ jį panaudotas fizinis smurtas, bet kitos priežastys.

Nuteistasis A. K. neneigia smurtavęs prieÅ¡ J. S., įskaitant smÅ«gių sudavimÄ Ä¯ galvÄ lazda, rankomis ir kojomis, tačiau taip pat mano, kad jo nusikalstami veiksmai J. S. atžvilgiu kvalifikuoti netinkamai, nes jis tikslo nužudyti J. S. neturėjo, įvykio metu negalėjo ir nesugebėjo įvertinti galimų smurto pasekmių, tamsoje pagaliu sudavė nukentėjusiajam bet kur, nesirinkdamas, kad bÅ«tinai pataikyti į nosį ar veidÄ . Be to, abu nuteistieji teigia, kad įvykio metu smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiuosius ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų.

Å ie nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas dėl A. K. ir N. B. kaltės tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų bendrais veiksmais nužudžius J. S. ir nesunkiai sužalojus K. B.. Byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. M 179/2017(05), taip pat Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusio teismo medicinos eksperto N. R. paaiÅ¡kinimai teisiamajame posėdyje patvirtina, kad byloje nagrinėjamo 2017 m. balandžio 23 d.

įvykio metu nukentėjusiajam J. S. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: nosies sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva nosies nugarėlėje su kraujavimu ir kraujo įkvėpimu į kvėpavimo takus, padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai trumpu laikotarpiu iki mirties, smÅ«giuojant kumščiu ar panaÅ¡iu daiktu; poodinės kraujosruvos kaktos deÅ¡inės pusės – deÅ¡inio smilkinio srityje, kairės akies vokuose, kairės ausies kauÅ¡elyje ir kairio užausio srityje, kraujosruvos deÅ¡inio smilkinio ir virÅ¡ugalvio kairės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais kairio pusrutulio smilkininės skilties srityje, Å¡ie sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai penkių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai trumpu laikotarpiu iki mirties, smÅ«giuojant kumščiais ar panaÅ¡iais daiktais; muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡io kairės pusės virÅ¡utinėje dalyje, padaryta vienu kieto bukÄ briaunÄ veikliojoje dalyje turinčio daikto trauminiu poveikiu, galimai trumpu laikotarpiu iki mirties, tokiu daiktu smÅ«giuojant; poodinė kraujosruva deÅ¡inėje Å¡launyje, padaryta mažiausiai vienu pailgo kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai trumpu laikotarpiu iki mirties, smÅ«giuojant pagaliu ar panaÅ¡iu daiktu.

Nukentėjusysis J. S. mirė nuo dėl įkvėpto į kvėpavimo takus kraujo iÅ¡ sumuÅ¡tos nosies įvykusio mechaninio uždusimo (t. 1, b. l. 91–93, t. 10, b. l. 114–115). Nuteistasis N. B., apeliaciniame skunde ginčydamas priežastinį ryšį tarp įvykio metu prieÅ¡ J. S. panaudoto fizinio smurto ir jo mirties, remdamasis teismo medicinos eksperto N. R. paaiÅ¡kinimais teisme, kad žmogus uždusti nuo kraujavimo iÅ¡ nosies gali tik esant sÄ monės sutrikimui, pabrėžia įvykį prieÅ¡ nukentėjusiųjų J.

S. ir K. B. užpuolimÄ , kuomet iÅ¡gertuvių B. A. namuose metu draugiÅ¡kai apsikabinus su K. B. J. S. ėmė kraujuoti iÅ¡ nosies, taip pat aplinkybę, kad J. S. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Pasak N. B., dėl pirmiau paminėto įvykio kraujavimas iÅ¡ nosies J. S. galėjo atsinaujinti savaime, o sÄ monės sutrikimÄ , kaip ir intensyvesnį nei paprastai nuo smÅ«gio kraujavimÄ , galėjo lemti stiprus apsvaigimas nuo alkoholio, o ne prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudotas fizinis smurtas.

Teisėjų kolegija sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų K. B., D. S., taip pat liudytojo B. A. parodymų, kraujavimas iÅ¡ nosies J. S. buvo sustabdytas dar B. A. namuose ir nėra tokių duomenų, kad jis bÅ«tų atsinaujinęs nukentėjusiesiems einant į A. K. ir J. S. sutartÄ susitikimo vietÄ . Jau minėta, specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad įvykio metu, be kita ko, suduodant ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį kumščiu (ar panaÅ¡iu daiktu), nukentėjusiajam J.

S. buvo padarytas nosies sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva nosies nugarėlėje su kraujavimu. Tiesioginį ryšį tarp minėto sužalojimo ir kraujavimo specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs teismo medicinos ekspertas patvirtino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu. Nors pastarasis neatmetė savaiminio kraujavimo atsinaujinimo galimybės, taip pat nurodė, kad iÅ¡gertas alkoholio kiekis galėjo paskatinti kraujavimÄ , tačiau vien tai, įvertinus J. S. padarytus specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡vardytus sužalojimus, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad kraujavimas iÅ¡ nosies nebuvo susijęs su prieÅ¡ nukentėjusįjį atliktais smurtiniais veiksmais, t. y. smÅ«giais į galvÄ , įskaitant nosies sritį.

Vien tai, kad įstatyme numatytus padarinius kartu gali įtakoti keli faktoriai (tiek prieÅ¡ nukentėjusįjį naudotas smurtas, tiek ir jo paties konstitucija), priežastinio ryÅ¡io savaime nepaneigia. Tas pats pasakytina ir dėl J. S. sÄ monės sutrikimo („prieblandos bÅ«senos“), kuris, pasak teismo medicinos eksperto, ir lėmė tai, kad, kraujui patekus į kvėpavimo takus, nukentėjusysis užduso. Byloje nustatyta, kad J. S. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta 2,50 ‰ etilo alkoholio koncentracija, o Å¡lapime – 2,82 ‰).

Visgi bylos duomenys patvirtina, jog nepaisant Å¡ios aplinkybės, pastarasis iki užpuolimo buvo sÄ moningas, pats be kitų pagalbos ėjo į susitikimo vietÄ , be to, dar aktyviai ginčijosi su savo draugu K. B., o sÄ monę prarado tik A. K. ir N. B. panaudojus prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ . Kad didesnę įtakÄ sÄ monės netekimui galėjo turėti ne J. S. apsvaigimas nuo alkoholio, o patirtas galvos sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais kairio pusrutulio smilkininės skilties srityje, teisme patvirtino ir teismo medicinos ekspertas N. R..

Nuteistojo N. B. apeliaciniame skunde tai pat nepagrįstai keliama versija, kad J. S. galėjo uždusti dėl D. S. veiksmų, kai Å¡is, radęs nukentėjusįjį gulintį kniÅ«bsčiÄ , jį atvertė ant nugaros ir taip paliko, nes kvietė pagalbÄ . Visų pirma, nukentėjusysis D. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad įvykio vietoje J. S. rado jau be gyvybės ženklų. Pastarasis nekvėpavo, taip pat D. S. negalėjo užčiuopti jo pulso (t. 1, b. l. 152–155, 163–171, t. 10, b. l. 25–26).

Tai, kad D. S. veiksmai jau negalėjo pakenkti J. S., patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Nuteistieji N. B. ir G. J. parodė, kad dar bÅ«dami įvykio vietoje girdėjo į knarkimÄ panaÅ¡ius gulinčio sumuÅ¡to J. S. leidžiamus garsus, o kaip matyti iÅ¡ teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimų teisme, tokie garsai ir yra bÅ«dingi aspiracijai, įtraukiant svetimkÅ«nį į kvėpavimo takus. Be to, teismo medicinos ekspertas nurodė, kad tokio pobÅ«džio mirtis įvyksta labai greitai, t. y.

įtraukus svetimkÅ«nį į kvėpavimo takus, mirtis paprastai įvyksta vienos ar kelių minučių bėgyje. Staigios asfiksinės mirties požymiai (taÅ¡kinės kraujosruvos akių junginėse, Å¡irdies pavirÅ¡iuje, tamsus kraujas po plaučių pleura) buvo nustatyti ir Å¡iuo atveju (t. 10, b. l. 114–115). Tuo tarpu D. S. į įvykio vietÄ sugrįžo tik praėjus kuriam laikui po to, kai nuteistieji pasiÅ¡alino (byloje nustatyta, kad prieÅ¡ sugrįždamas į įvykio vietÄ , D. S. dar telefonu bendravo su K.

B., kuris jau buvo atgavęs sÄ monę po užpuolimo metu prieÅ¡ jį panaudoto fizinio smurto ir iÅ¡ įvykio vietos ėjo namo). Atkreiptinas nuteistojo N. B. dėmesys ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas N. R. nurodė, jog tikimybė uždusti krauju yra didesnė ne tik žmogui gulint aukÅ¡tielninkam, bet ir ant Å¡ono, o kaip matyti iÅ¡ paties N. B. parodymų, bÅ«tent tokioje padėtyje jis paguldė J. S., kai sumuÅ¡tÄ ir praradusį sÄ monę nuo kelio važiuojamosios dalies nutempė į Å¡alia buvusį griovį.

Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės paneigia nuteistojo N. B. apeliacinio skundo teiginius, kad J. S. mirtį galėjo sÄ lygoti ne prieÅ¡ jį panaudotas fizinis smurtas, bet kitos priežastys, ir patvirtina, kad tarp J. S. suduotų smÅ«gių į galvos sritį ir pastarojo mirties, kuri įvyko nuo dėl įkvėpto į kvėpavimo takus kraujo iÅ¡ nosies įvykusio mechaninio uždusimo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl jo, kaip bendrininko, atsakomybės už tyčinį nužudymÄ , tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl A.

K. kaip vykdytojo eksceso nužudant J. S.. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-129-976/2018, 2K-7-70-895/2018 ir kt.).

Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobÅ«džiu, apimtimi arba padarymo bÅ«du neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotÄ to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitÄ nusikaltimÄ , dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, reikėtų vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas, ir ar tiksliai apibrėžtas, ar ne, ir antras kriterijus – jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas – ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams, ar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, 2K-55-699/2017, 2K-203-895/2017).

Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai darant šį nusikaltimÄ tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių bÅ«ti asmenų. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi yra nužudymo bendravykdytojai. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų.

Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pasisakęs, kad jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyčiÄ nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K-303/2012, 2K-68-942/2016 ir kt.).

Byloje surinktais įrodymais, įskaitant visų trijų nuteistųjų A. K., N. B. ir G. J. parodymus, nustatyta, kad pastarieji iÅ¡ anksto, dar iki atvykimo į nusikaltimo padarymo vietÄ , susitarė, kad panaudos fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį J. S., tuo tikslu su savimi į įvykio vietÄ pasiėmė įrankį – N. B. namuose buvusiÄ lazdÄ (kirvio kotÄ ). Nors nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde teigia, kad Å¡io įrankio paėmimas ir panaudojimas užpuolimo metu jam buvo nepriimtinas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ nuteistojo G.

J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat nuteistojo A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nuteistiesiems nutarus sumuÅ¡ti J. S., lazdÄ A. K. padavė pats N. B. (t. 6, b. l. 10–13, t. 6, b. l. 136-142, t. 10, b. l. 5–6). Vertindama nuteistojo N. B. apeliacinio skundo argumentų dėl vykdytojo eksceso pagrįstumÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pastarasis, kaip ir A. K., aplinkybę, jog einant į nusikaltimo padarymo vietÄ buvo aptariamos fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ J.

S. ribos, nurodė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, abu skirtingai aiÅ¡kino minėto susitarimo turinį – N. B. teigė, kad įspėjo A. K. nesmÅ«giuoti J. S. į galvÄ , o A. K. teigė, kad N. B. jam patarė nesmÅ«giuoti J. S. lazda. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nė vienas iÅ¡ jų apie kokį nors susitarimÄ dėl fizinio smurto panaudojimo ribų neparodė. Dar daugiau, pats N. B. nurodė, kad dėl to, kaip muÅ¡ nukentėjusįjį, jie nesitarė (t. 7, b. l. 88–92). Kad jokio susitarimo dėl smurto panaudojimo ribų nebuvo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino ir nuteistasis G.

J. (t. 6, b. l. 136–142, t. 10, b. l. 5–6). Apeliaciniame skunde nuteistasis N. B. taip pat teigia, kad smÅ«gių J. S. sudavimo pradžios jis nematė, tuo metu, kai priartėjo prie J. S., A. K. susitarimo naudoti smurtÄ nesuduodant smÅ«gių į galvÄ ribas peržengiančių veiksmų nebeatliko, todėl jis pats, suduodamas J. S., turėjo pagrindÄ manyti, kad tokie veiksmai daugiau ir nebus atlikti, o kai tokio pobÅ«džio veiksmus pamatė, iÅ¡ karto sureagavo ir juos nutraukė, nustumdamas A. K. nuo nukentėjusiojo, po to nė vienas iÅ¡ jų smurto prieÅ¡ J.

S. nenaudojo, abu nubėgo prie K. B. ir G. J.. Tačiau dalis Å¡ių N. B. apeliaciniame skunde nurodytų įvykio aplinkybių prieÅ¡tarauja jo paties parodymams. Kaip matyti iÅ¡ bylos, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu N. B. parodė, kad pamatęs ateinančius nukentėjusiuosius, jis pirmas ėmė bėgti link jų, bet kai jau buvo netoli, jį aplenkė A. K. ir sudavė J. S. į galvÄ lazda, kuri nuo smÅ«gio sulūžo. Po Å¡io smÅ«gio J. S., traukdamasis atgal, suklupo.

Tuomet jis pats sudavė gulinčiam nukentėjusiajam ranka apie keturis–penkis smÅ«gius ranka į Å¡onÄ ar į pilvÄ , o A. K. pasilenkęs pradėjo smÅ«giuoti J. S. į galvÄ . Jis matė A. K. smÅ«gius J. S. į galvÄ ir į kÅ«nÄ , tuo metu pats smÅ«giavo nukentėjusiajam į korpusÄ (t. 7, b. l. 102–105, t. 10, b. l. 116–117). Taigi, Å¡iuo atveju aplinkybė, ar buvo tarp N. B. ir A. K. koks nors iÅ¡ankstinis susitarimas dėl fizinio smurto panaudojimo ribų, ar ne, neturi esminės reikÅ¡mės, nes A.

K. pradėjus smurtauti prieÅ¡ J. S. ir sudavus Å¡iam smÅ«gį lazda į galvÄ , o, nukentėjusiajam pargriuvus, ir toliau šį muÅ¡ant rankomis ir spardant kojomis į įvairias kÅ«no vietas, įskaitant galvÄ , N. B., matydamas tokius A. K. ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei pavojingus nusikalstamus veiksmus, tokio pobÅ«džio fiziniam smurtui prieÅ¡ J. S. neprieÅ¡taravo, o prieÅ¡ingai – prie paminėtų A. K. nusikalstamų veiksmų prisijungė pats (skirtingai nei G. J.), pradėdamas smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iÅ¡ A. K. parodymų, pastarasis smurtÄ prieÅ¡ J. S. nutraukė ne dėl N. B. žodžių ar veiksmų, o pamatęs, kad pagalbos reikia su K. B. besigrumiančiam G. J., ir tuomet, palikęs gulintį J. S., nuskubėjo Å¡iam į pagalbÄ (t. 10, b. l. 115–116). Å iuo atveju byloje nepavyko nustatyti, kiek tiksliai smÅ«gių ir į kurias kÅ«no vietas įvykio metu kiekvienas iÅ¡ Å¡ių dviejų nuteistųjų sudavė J. S., tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant dėl bendrininkų atsakomybės atimant kito žmogaus gyvybę, nėra bÅ«tina, kad visi bendrininkavę nužudant nukentėjusįjį asmenys padarytų jam mirtinus sužalojimus, o pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų.

Byloje nustatytas fizinio smurto pobÅ«dis, intensyvumas ir lokalizacija (ne mažiau kaip septyni trauminiai poveikiai į galvÄ , suduodant smÅ«gius lazda, rankomis ir kojomis) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. K. ir N. B., tiek patys suduodami smÅ«gius J. S., tiek matydami vienas kito smurtinius veiksmus, suprato, kad tokiais bendrais veiksmais gali nukentėjusiajam ne tik sutrikdyti sveikatÄ , bet ir padaryti tokius sužalojimus, nuo kurių Å¡is gali mirti. Juo labiau, kad nukentėjusysis J. S. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (tai abiems nuteistiesiems buvo gerai žinoma), taigi ir lengviau fiziÅ¡kai pažeidžiamas.

Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis, todėl normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, iÅ¡ jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2010, 2K-41-697/2015, 2K-513-697/2015 ir kt.).

Taigi, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , o taip pat A. K. ir N. B. elgesį po fizinio smurto panaudojimo, akivaizdžiai rodantį jų abejingumÄ savo veikos pasekmėms (du sumuÅ¡tus, praradusius sÄ monę nukentėjusiuosius naktį paliko gulėti lauke, nebandydami jiems suteikti jokios pagalbos), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie nuteistieji bendrais veiksmais nužudė J. S. veikdami netiesiogine tyčia – nuteistieji suprato kiekvienas savo ir abiejų bendrai veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad dėl jų veiksmų gali atsirasti žalingų padarinių ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistųjų A. K. ir N. B. nusikalstami veiksmai J. S. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnį, perkvalifikuoti jų veiksmus pagal BK 132 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį ar juo labiau pagal BK 144 straipsnį, kaip to praÅ¡oma N. B. apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti ir jo veiksmus nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu, tačiau nenurodo jokių tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiančių argumentų.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G570/2014(05) matyti, kad įvykio metu K. B. buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžiu, muštine žaizda kairės akies viršutinio voko srityje, poodine kraujosruva kairio paakio srityje, ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 5, b. l. 101). Byloje surinktais įrodymais, įskaitant paties N. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, neginčijama nustatyta, kad po to, kai nukentėjusįjį K.

B. užpuolė G. J., tačiau pastarajam nesisekė jo įveikti, fizinį smurtÄ prieÅ¡ šį nukentėjusįjį panaudojo ir N. B.. K. B. jis mušė vienu metu su G. J. ir A. K., matydamas pastarųjų suduodamus smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, įskaitant galvÄ , tuo pačiu suprasdamas bendrai naudojamo fizinio smurto pavojingumÄ , todėl turi atsakyti ir už Å¡iais bendrais su A. K. bei G. J. veiksmais sukeltas pasekmes – nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistieji N. B. bei A.

K. nepagrįstai ginčija ir jų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , o N. B. – dar ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį.

Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015).

Bylos duomenimis, nagrinėjamo įvykio metu jokio konflikto tarp A. K., N. B. bei G. J. ir J. S. bei K. B. nebuvo, nuteistieji, A. K. pažadu grÄ Å¾inti skolÄ priviliojus J. S. į nusikaltimo padarymo vietÄ , pastarÄ jį ir kartu su Å¡iuo buvusį K. B. netikėtai, nieko neaiÅ¡kindami užpuolė ir sumušė. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji N. B. ir A. K. akcentuoja prieÅ¡ kelias valandas iki užpuolimo parduotuvėje įvykusį N. B. ir G. J. susitikimÄ su J. S. ir K. B., kurio metu, pasak nuteistųjų, J.

S. žodžiu juos įžeidė ir jie negalėjo į tai nereaguoti. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos, nuteistųjų parodymai apie Å¡iÄ aplinkybę, kaip ir apie kitas fizinio smurto panaudojimo priežastis, proceso metu buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Nuteistasis A. K. apie tai, kad J. S. minėto susitikimo metu iÅ¡vadino jį „gaidžiu“ ir kad dėl to jis labai įsižeidė, nurodė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis aiÅ¡kino iÅ¡ G. J. žodžių sužinojęs tik tiek, kad J.

S. susitikimo parduotuvėje metu pasakė, kad jis (A. K.) grÄ Å¾intų jam skolÄ , o priežastis, dėl kurios jis nusprendė sumuÅ¡ti nukentėjusįjį ir pasiÅ«lė tai savo draugams, buvo N. B. namuose vykusių iÅ¡gertuvių metu pastarojo nurodytos aplinkybės, kad J. S. papasakojo jo (N. B.) mamai apie muÅ¡tynes su J. S. draugu (t. 6, b. l. 10–13, 49-51). Kodėl mušė K. B. A. K. ikiteisminio tyrimo metu negalėjo paaiÅ¡kinti ir tik teisme ėmė teigti, kad Å¡is, kaip ir J. S., bÅ«damas neblaivus, kabinėdavosi, agresyviai elgėsi (t. 10, b. l. 115–116).

N. B. pirmÄ kartÄ apklaustas įtariamuoju parodė, kad sumuÅ¡ti J. S. pasiÅ«lė A. K., nes nukentėjusysis anksčiau jį buvo iÅ¡vadinęs įžeidžiančiais žodžiais („duchu“, „gaidžiu“), o pats, kaip ir G. J., J. S. jokio pykčio nejautė. Kodėl sutiko su A. K. pasiÅ«lymu, nežino, gal nenorėjo palikti pastarÄ jį vienÄ (2017 m. balandžio 25 d. įtariamojo apklausa, t. 7, b. l. 88–92). Konkretizuoti savo veiksmų prieÅ¡ J. S. priežasties, kaip ir paaiÅ¡kinti, kodėl mušė K.

B., N. B. negalėjo ir teisme sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo klausimÄ . Teismui jis paaiÅ¡kino, kad J. S. jam nieko blogo nepadarė, smÅ«gius Å¡iam sudavė dėl A. K., buvo kvailas (t. 7, b. l. 127–129). Tik 2017 m. gegužės 3 d. vykusios įtariamojo apklausos metu N. B. kaip konflikto priežastį nurodė nepagarbų J. S. pasisakymÄ A. K. atžvilgiu („tegul tas gaidukas grÄ Å¾ina tuos 12 eurų“) (t. 7, b. l. 97–99). Nuteistasis G. J. ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ apklaustas įtariamuoju parodė, kad susitikę parduotuvėje su J.

S. draugiÅ¡kai kalbėjosi, klausė, kÄ veikia, kaip sekasi, o „pamokyti“ J. S. ėjo lyg ir norėdami apginti D. S. (t. 7, b. l. 136–142). Teisme, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo klausimÄ , G. J. nurodė, kad įvykio dienÄ parduotuvėje susitikę J. S. kalbėjosi normaliai, nekonfliktavo, nukentėjusiuosius mušė, nes pastarieji bÅ«dami iÅ¡gėrę mėgdavo kabinėtis, A. K. planavo muÅ¡ti J. S. dėl ankstesnių konfliktų, apsižodžiavimų (t. 7, b. l. 12–15).

Ir tik teisme G. J. ėmė teigti, kad parduotuvėje J. S. nepagarbiai atsiliepė apie A. K., tačiau nurodė, kad nukentėjusysis pastarÄ jį pavadino „asilu“, o ne „gaidžiu“, kaip kad teigė N. B. ir A. K. (t. 10, b. l. 5–6). Tokie nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi visų trijų nuteistųjų parodymai apie fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusiuosius priežastis kelia pagrįstas abejones, ar apskritai susitikimo parduotuvėje su G. J. ir N. B. metu J. S. iÅ¡sakė jų atžvilgiu kokius nors įžeidžiančius žodžius.

Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ byloje esančiame elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų A. K. trumpųjų SMS žinučių, kurias jis siuntė J. S., nesulaukdamas Å¡io susitikimo vietoje sutartu laiku ir negalėdamas prisiskambinti, turinio, tarpusavio bendravimas, iÅ¡vadinant vienas kitÄ necenzÅ«riniais ar įžeidžiančiais žodžiais (pvz. „kelk (t. y. atsiliepk), debile“ ir pan. (t. 3, b. l. 91–93), buvo įprastas abiems konflikto pusėms.

Taigi nuteistųjų nurodytas J. S. pasisakymas A. K. atžvilgiu, jei toks ir buvo, kaip ir ankstesni apeliantų akcentuojami jo kabinėjimaisi ar apsižodžiavimai, jokio pagrįsto pykčio jiems negalėjo sukelti. Juolab, kad, kaip matyti iš bylos, sumanymas sumušti J. S. nuteistiesiems kilo ne akcentuojamo susitikimo parduotuvėje metu ar iš karto po jo, bet praėjus kelioms valandoms ir pavartojus alkoholinių gėrimų, o ir pats N. B. yra nurodęs, kad jam J. S. būdas, kai šis išgėręs apsižodžiuodavo ar pasikoliodavo, buvo įprastas ir jis į tai jau nekreipė dėmesio (t. 7, b. l. 97–99).

Nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde teigia, kad jis jautė pyktį J. S. bei norėjo Å¡iam atkerÅ¡yti ir dėl ankstesnių jų tarpusavio nesutarimų, nes iki Å¡iol mano, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2016 m. balandžio 23 d. įvykio, nors vėliau ir nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju J. S., jo atžvilgiu buvo atliekamas nepagrįstai. Pats nukentėjusysis tÄ kartÄ iÅ¡provokavo smurtÄ â€“ kabinėjosi prie barmenės, kai jis (N. B.) J. S. sudrausmino, Å¡is jam atsakė įžūliai ir agresyviai, o dėl to kilusių muÅ¡tynių metu ir toliau buvo agresoriumi.

Be to, ir po Å¡io įvykio, jiems susitaikius, J. S. elgėsi netinkamai – bÅ«damas girtas užgauliais žodžiais įžeidinėjo jį ir jo draugus, ne kartÄ vieÅ¡ai tyčiojosi iÅ¡ D. S., neteisingai apkalbėjo jį mamai. Tokias nusikalstamų veiksmų priežastis N. B. nurodė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nei dėl 2016 m. įvykio, nei dėl J. S. pokalbio su jo mama ar kokių nors kitų priežasčių jokių nuoskaudų nejautė, kartu su A.

K. muÅ¡ti J. S. ėjo tik nenorėdamas palikti draugÄ vienÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad N. B., apeliaciniame skunde bandydamas pagrįsti savo teiginius dėl J. S. pagrįstai jaučiamo pykčio, pateikia 2016 m. balandžio 23 d. įvykio interpretacijÄ , neatitinkančiÄ byloje surinktų įrodymų. Bylos duomenimis, J. S. tÄ kartÄ prie parduotuvėje dirbusios barmenės A. L. (ji byloje apklausta kaip liudytoja, t. 10, b. l.

94) nepriekabiavo, o pagrindinė muÅ¡tynių priežastis buvo N. B. ir J. S. girtumas, be to, ne J. S., o N. B. Å¡ių muÅ¡tynių metu buvo aktyvesnis, dėl to minėtai parduotuvės darbuotojai net teko J. S. nuo Å¡io ginti. IÅ¡ nuteistųjų G. J., A. K. bei paties nuteistojo N. B. parodymų taip pat matyti, kad toks įvykis, kurio metu N. B., G. J. ir A. K. sumušė G. J. merginÄ autobuse kalbinusį J. S. draugÄ , tikrai buvo, todėl neatitinka tikrovės ir apeliacinio skundo argumentas, kad J. S., papasakojęs apie Å¡ias muÅ¡tynes N. B. mamai, pastarÄ jį apkalbėjo.

IÅ¡ byloje surinktais įrodymais nustatytų įvykio aplinkybių taip pat matyti, kad K. B. įvykio vietoje atsidÅ«rė atsitiktinai ir sumuÅ¡tas buvo vien dėl to, kad įvykio vakarÄ buvo kartu su J. S., kurį, kaip minėta, A. K., pažadėjęs grÄ Å¾inti skolÄ , priviliojo į nusikaltimo padarymo vietÄ , t. y. be jokios priežasties. Nors nuteistasis N. B. savo veiksmus Å¡io nukentėjusiojo atžvilgiu aiÅ¡kina tuo, kad pastarasis mušėsi su G. J., tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad ne K.

B. užpuolė G. J., o atvirkščiai, ir Å¡i aplinkybė N. B. buvo gerai žinoma. Jokių kitų priežasčių smurtauti prieÅ¡ K. B., iÅ¡skyrus norÄ pagelbėti jį užpuolusiam G. J., N. B. neturėjo. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad J. S. nužudymo ir K. B. sužalojimo dominuojantis motyvas buvo chuliganiÅ¡kos paskatos, visų trijų nuteistųjų noras savo elgesiu prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo galiÄ prieÅ¡ kitus asmenis ir niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kaip pretekstÄ savo neadekvatiems veiksmams panaudojant menkavertę dingstį, neva netinkamÄ J.

S. elgesį. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo N. B. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 284 straipsnį. Pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ nepagrįstai nuteisti ir A. K. bei G. J.. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

A. K., N. B. ir G. J. pagal BK 284 straipsnį nuteisti už tai, kad vieÅ¡oje vietoje – parke, esančiame (duomenys neskelbtini) – tyčia įžūliu elgesiu, t. y. fiziniu smurtu prieÅ¡ J. S. ir K. B., dėl kurio J. S. mirė, K. B. buvo nesunkiai sužalotas, o įvykio vietoje kartu su jais buvęs D. S. patyrė didelį iÅ¡gÄ stį, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iuo konkrečiu atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad N. B., A.

K. ir G. J. veikė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. N. B. ir A. K. veiksmai buvo nukreipti prieÅ¡ nukentėjusiuosius J. S. ir K. B., o G. J. – vien prieÅ¡ K. B., tačiau jokių kitų veiksmų, kuriais jie demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , be nukentėjusiųjų sumuÅ¡imo, pasibaigusio J. S. mirtimi ir K. B. sužalojimu, o taip pat kartu su jais buvusio D. S. iÅ¡gÄ sčiu, jie neatliko. Pagal teismų praktikÄ (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009, 2K-399-699/2016) tais atvejais, kai vieÅ¡oji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad vieÅ¡oje vietoje dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, nusikalstamÄ veikÄ pakanka kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį nužudymÄ ar atitinkamÄ sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (Å¡iuo atveju pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ), kurios apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis, kuria N. B., A. K., ir G. J. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį ir jiems už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės, naikinama, jiems Å¡ioje dalyje priimamas naujas, iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistieji N. B. ir A. K. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas bausmių skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir dėl to paskyrė jiems aiÅ¡kiai per griežtas bausmes.

BK 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvenimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas papildomai atsižvelgia į jo gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas ir socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-6/2013, 2K-391/2013 ir kt.).

Taip pat teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė.

Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-184-746/2016, 2K-55-699/2017, 2K-137-693/2017).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam N. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, bei A. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tinkamai įvertino visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų nuostatų nepažeidė.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas atsižvelgė į tai, kad N. B. ir A. K. padarė apysunkį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, už kurį baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ iki penkerių metų, ir labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę – nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų – arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

N. B. be to dar padarė nesunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai. Teismas įvertino, kad nusikalstamais nuteistųjų veiksmais dėl menkavertės dingsties buvo sukelti itin sunkÅ«s ir neatkuriami padariniai – atimta jauno žmogaus gyvybė. Kitas žmogus buvo sužalotas. Nuteistieji J. S. nužudė veikdami netiesiogine tyčia, tačiau nusikaltimo padarymui panaudojo įrankį – lazdÄ , o N. B. žuvusio nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo jau ne pirmÄ kartÄ . Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros 2016 m. lapkričio 14 d. prokurorės nutarimu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nesunkaus J.

S. sužalojimo jam susitaikius su nukentėjusiuoju (t. 7, b. l. 74–77), tačiau nepraėjus nė pusei metų nuo Å¡io procesinio sprendimo priėmimo, jis vėl panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, tik šį kartÄ nusikalstamais veiksmais sukėlė nebepataisomas pasekmes. Teismas taip pat atsižvelgė į N. B. ir A. K. charakterizuojančius duomenis. N. B. Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, bet buvo baustas administracine tvarka, nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė.

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos, pirmÄ kartÄ nusikaltęs J. S. atžvilgiu, N. B. iÅ¡vyko į užsienį, tačiau ir ten nusikalto – padarė vagystę, už kuriÄ 2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo nuteistas Austrijos teismo nuosprendžiu (t. 8, b. l. 102–103). Aptartos aplinkybės, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, rodo didesnį jo pavojingumÄ visuomenei. Byloje esanti VšĮ (duomenys neskelbtini) centro pažyma, patvirtinanti, kad N. B. yra padėjęs Å¡iam centrui, atlikdamas kai kuriuos Å«kio darbus (t. 10, b. l. 111), kaip ir tai, kad bÅ«damas suimtas jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, iÅ¡vados dėl pastarojo asmenybės didesnio pavojingumo nepaneigia.

A. K. Å¡ioje byloje jam inkriminuotus nusikaltimus padarė neturėdamas teistumo, nusikalto bÅ«damas nepilnametis. Kita vertus, anksčiau jis jau buvo padaręs nusikalstamų veikų – kvalifikuotÄ vagystę, už kuriÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , susijusį su fizinio smurto panaudojimu, už kurį yra nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžiu (t. 5, b. l. 169–172, 173–180). Be to, jis ne kartÄ baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat už sukčiavimÄ , nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė.

Yra viena pirmosios instancijos teismo nustatyta nuteistųjų N. B. ir A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jų prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdus gailestis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamų veikų padarymas veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigimas nuo alkoholio, turėjęs įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistiesiems N. B. ir A. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai yra mažesni nei straipsnių sankcijose nustatyti Å¡ios bausmės vidurkiai (A. K., kaip nepilnamečiui, bausmės minimumÄ skaičiuojant nuo pusės sankcijoje numatytos minimalios bausmės (BK 91 straipsnio 3 dalis)), įvertinus ir jaunÄ jų amžių, o taip pat tai, kad dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, inkriminuoto kaip padaryto idealiÄ ja sutaptimi su J.

S. nužudymu ir nesunkiu K. B. sužalojimu, jiems priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nėra aiÅ¡kiai per griežtos, jos atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus, bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, tinkamai individualizuotos. Tas pats pasakytina ir dėl N. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos areÅ¡to bausmės, kurios dydis nesiekia BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto už nusikaltimÄ skiriamos Å¡ios bausmės vidurkio. Dar kartÄ atsižvelgti į nuteistojo A.

K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir dėl to mažinti jam paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo. Juolab, kad nuteistojo teiginiai apie netrukdymÄ ikiteisminiam tyrimui, Å¡ioje proceso stadijoje duodant iÅ¡samius parodymus apie įvykio aplinkybes, prieÅ¡tarauja byloje esantiems A. K. įtariamojo apklausos protokolams, iÅ¡ kurių matyti, kad viso ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino smÅ«gius sudavęs tik K. B. ir neigė smurtavęs prieÅ¡ J. S., smurtinius veiksmus prieÅ¡ šį nukentėjusįjį pripažino tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Tuo tarpu aplinkybė, kad nuteistasis nesislapstė, nėra bausmės Å¡velninimo pagrindas. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad A. K. suėmimo vykdymo vietoje mokosi, pastaruoju metu gerai elgiasi, už kÄ buvo paskatintas, tačiau Å¡ios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo Å¡velninti pakirtas bausmes. Tas pats pasakytina ir apie nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde akcentuojamas jo gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygos, juolab, kad kaip matyti iÅ¡ bylos, prieÅ¡ingai nei nurodo nuteistasis, jo tėvas, nors ir gyveno atskirai, tačiau savo sÅ«nų ir dukras dažnai lankė, nuolat su jais bendravo ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija apie A.

K. gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas t. 5, b. l. 163–165). Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino nukentėjusiojo J. S. provokuojančio elgesio, kai Å¡is pavadino jį „gaiduku“, su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, buvo agresyvus, anksčiau kilus barniui konfliktuodavo ir iÅ¡provokuodavo muÅ¡tynes. Nuteistasis A. K. ir nuteistasis N. B. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Nuteistasis A. K. nurodo, kad jo neblaivumas byloje nebuvo nustatinėjamas ir fiksuojamas. Nors prieš įvykį jis vartojo alkoholį, tačiau nedaug, ir tai nereiškia, kad įvykio metu nebesiorientavo ir dėl to kilo sunkios pasekmės. Nuteistasis N. B. taip pat nurodo, kad jo nusikalstamus veiksmus lėmė ne iki įvykio išgertas nedidelis alkoholio kiekis, bet netinkamas nukentėjusiojo J. S. elgesys bei įvykio metu susiklosčiusi situacija, t. y. K. B. muštynės su G. J.. Teisėjų kolegija šiuos nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl A. K. ir N. B. teiginių apie J. S. elgesį, kurį jie įvardija kaip netinkamÄ ir provokuojantį, taip pat dėl K. B. veiksmų ginantis nuo jį užpuolusio G. J. vertinimo teisėjų kolegija jau pirmiau pasisakė Å¡iame nuosprendyje, todėl, nekartodama argumentų, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie nukentėjusiojo J. S. ar juo labiau nukentėjusiojo K. B. provokuojantį elgesį. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti A. K., kaip ir kitų nuteistųjų, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatomas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų. Pagal teismų praktikÄ jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiÅ«ros aktu, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2010, 2K-613/2011, 2K-40/2012, 2K-405/2012, 2K-41-697/2015, 2K-247-788/2017).

Be to, teismų praktikoje BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio, svarbu, Å¡iai aplinkybei, kaip sunkinančiai kaltininko atsakomybę, nustatyti, kad kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ir kad Å¡is apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-648/2016). Taigi aplinkybės, kad nuteistieji nebuvo sulaikyti iÅ¡ karto po įvykio ir dėl to nebuvo patikrintas jų apsvaigimas nuo alkoholio, kaip ir tai, kad jie nebuvo taip stipriai apsvaigę, kad nesiorientuotų aplinkoje, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, jau minėta, kad nuteistųjų sumanymas smurtauti prieÅ¡, jų teigimu, netinkamai besielgiantį J.

S., kilo ne susitikimo parduotuvėje su nukentėjusiuoju metu, bet kur kas vėliau, begeriant stiprų alkoholinį gėrimÄ â€“ trauktinę „Trejos devynerios“. Å i aplinkybė, kaip ir nuteistųjų neadekvatus elgesys įvykio metu iÅ¡ esmės be jokios rimtesnės priežasties užpuolant į nusikaltimo padarymo vietÄ atviliotÄ J. S. ir jį nužudant bei sužalojant kartu su juo buvusį K. B., leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apsvaigimas nuo alkoholio paskatino nuteistuosius imtis smurtinių veiksmų prieÅ¡ J.

S., o nukentėjusiųjų užpuolimo metu susilpnino jų savikontrolę. Todėl apsvaigimas nuo alkoholio pagrįstai pripažintas A. K. ir N. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nuteistuosius N. B., A. K. ir G. J. iÅ¡teisinus pagal BK 284 straipsnį, naikinama ir nuosprendžio dalis, kuria nuteistiesiems pagal BK 284 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos su bausmėmis už kitas nusikalstamas veikas. A. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu.

N. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta areÅ¡to bausmė, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais. Nuteistieji A. K. ir N. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos priteisimo neskundžia. Nuteistasis A. K. taip pat neginčija neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams L. S., Ma. S., Ma. S. ir D.

S., tačiau mano, kad neturtinė žala A. S. iš jo solidariai su N. B. priteista nepagrįstai. Teisėjų kolegija sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu neturi pagrindo. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2011, 2K-89-139/2016, 2K-129-976/2016, 2K-170-699/2016 ir kt.).

Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. K., veikdamas bendrai su N. B., tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė nukentėjusiojo A. S. sÅ«nų J. S.. Teisėjų kolegijai, prieÅ¡ingai nei nuteistajam A. K., nekyla abejonių, kad tokia staigi smurtinė, beprasmė dvideÅ¡imt penkerių metų sÅ«naus mirtis sukėlė itin skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir stiprų emocinį sukrėtimÄ abiems jo tėvams, neigiamai atsiliepė jų gyvenimo kokybei, todėl nukentėjusiajam A.

S. neturtinė žala priteista pagrįstai. Nors nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad A. S. su žuvusiu sÅ«numi nesutarė, nuolat konfliktavo, buvo iÅ¡varęs jį iÅ¡ namų ir jau kurį laikÄ kartu negyveno, tačiau tokių apelianto teiginių nepatvirtina jokie baudžiamosios bylos duomenys. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ žuvusiojo tėvų L. S. ir A. S., taip pat jo brolių Ma. S. ir M. S. parodymų, J. S. visÄ laikÄ gyveno su tėvais, dirbo, juos siejo normalÅ«s Å¡eiminiai santykiai (t. 10, b. l. 26-27).

Žuvusiojo J. S. tėvui iÅ¡ dviejų nuteistųjų solidariai priteista 10 000 eurų suma, įvertinus byloje nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aiÅ¡kiai per didelė, ji atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose, mažinti priteistÄ neturtinę žalÄ nėra pagrindo. Juolab, kad ir pats nuteistasis, teigdamas jog priteista suma turėtų bÅ«ti žymiai sumažinta, tai grindžia tik pirmiau aptartais teiginiais, kurių, kaip minėta, nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys.

Nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde taip pat neginčija neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui D. S., o praÅ¡ymus atmesti nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų L. S., A. S., M. S. ir M. S. civilinius ieÅ¡kinius arba sumažinti jiems priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti, kaip ir sumažinti nukentėjusiajam K. B. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti, sieja tik su jo nusikalstamų veiksmų teisiniu vertinimu. Jokių kitų argumentų dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų L.

S., A. S., M. S. ir M. S. teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ bei jiems priteisto neturtinės žalos dydžio pagrįstumo N. B. nenurodo, todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, kad Å¡io nuteistojo nusikalstami veiksmai J. S. atžvilgiu kvalifikuoti teisingai, bei nenustačiusi, kad iÅ¡ N. B. solidariai su A. K. priteistas neturtinės žalos dydis minėtiems civiliniams ieÅ¡kovams bÅ«tų aiÅ¡kiai per didelis, plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusiajam K.

B. iÅ¡ jo solidariai su N. B. ir G. J. priteistas neturtinės žalos dydis – 6000 eurų – yra aiÅ¡kiai per didelis, nepagrįstas bylos duomenimis, be to, neatitinkantis teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Nuteistasis N. B. taip pat nesutinka su nukentėjusiajam K. B. priteistu neturtinės žalos dydžiu, tačiau, kaip jau minėta, nurodo kitus argumentus, nesudarančius pagrindo sumažinti priteistÄ neturtinę žalÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendimo dėl K. B. priteistino neturtinės žalos dydžio nuosprendyje plačiau nemotyvavo, tik nurodė, kad K.

B. civilinis ieÅ¡kinys yra grindžiamas sveikatos sutrikdymo pasekmėmis, taip pat iÅ¡gyvenimais dėl draugo netekties, ir kad tokiais atvejais kaltinamųjų civilinė atsakomybė nustatoma pagal padarytų veikų sunkumÄ bei kitas CK 6.250 straipsnyje numatytas taisykles. Jau minėta, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu nuteistasis A. K., veikdamas kartu su N. B. ir G. J., užpuolė ir kartu su žuvusiuoju J. S. tÄ vakarÄ buvusį nukentėjusįjį K. B.. Nuteistieji jį sumušė, padarydami galvos sumuÅ¡imÄ , be kita ko, pasireiÅ¡kusį kairio virÅ¡utinio žandikaulio priekinės sienelės lūžiu, dėl kurio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Neabejotina, kad dėl tokių tyčinių A. K., N. B. ir G. J. veiksmų K. B. patyrė fizinį skausmÄ , o taip pat dvasinio pobÅ«džio pasekmes – stresÄ , asmens pažeminimÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjusias bendravimo galimybes. Neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus dar labiau sustiprino tai, kad to paties įvykio metu mirtinai buvo sužalotas jo draugas J. S.. IÅ¡ nukentėjusiojo K. B. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio bei jo paties ir jo mamos J. B. parodymų teisme taip pat matyti, kad po Å¡io įvykio K.

B. tapo jautresnis, jį vargino nemiga, buvo sunku sukaupti dėmesį, suprastėjo atmintis (t. 2, b. l. 16, t. 10, b. l. 24–25, 94–95). Kita vertus, bylos duomenimis, viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžis K. B. sugijo savaime, be chirurginės intervencijos. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirto streso jam teko konsultuotis su specialistais (psichiatru, psichologu), jam buvo diagnozuoti emociniai sutrikimai ir paskirti psichotropiniai vaistai, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad šiuo metu jaučiasi gerai. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų kokius nors tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nuteistųjų nusikalstamais veiksmais susijusius liekamuosius reiškinius, neigiamai įtakojančius nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ar galinčius tokios įtakos turėti ateityje, byloje taip pat nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pareikšdamas civilinį ieškinį nukentėjusysis K.

B. jam padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 5000 eurų ir tik teisme ieÅ¡kininį reikalavimÄ padidino iki 15 000 eurų, nors jokių aplinkybių, lemiančių didesnį neturtinės žalos dydį, nenurodė, tik paaiÅ¡kino, kad nuteistieji nužudė geriausiÄ jo draugÄ , tokios sumos jis praÅ¡o dėl jo tėvų, draugų, patirto didelio streso (t. 10, b. l. 24–25). IÅ¡ bylos duomenų matyti ir tai, kad visi trys nuteistieji yra labai jauno amžiaus ir neturi pajamų (A. K., N. B.) arba gaunamos pajamos yra nedidelės (G.

J.), iÅ¡ A. K. ir N. B. Å¡ioje byloje priteistos nemažos sumos ir kitiems civiliniams ieÅ¡kovams. Nors pagal teismų praktikÄ bylose dėl gyvybės atėmimo ar sveikatos sužalojimo kaltininko turtinė padėtis negali turėti lemiamos reikÅ¡mės, tačiau į jÄ taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016, pažymėta, kad kasacinės instancijos formuojamoje teismų praktikoje neturtinės žalos dydis bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 eurų, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 eurų.

IÅ¡analizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, matyti, kad pastaruosius penkerius metus priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 289 eurų iki 8688 eurų, tačiau paprastai priteisiamos 3000 eurų nesiekiančios sumos, įskaitant atvejus, kai nesunkus sveikatos sutrikdymas reiÅ¡kiasi žandikaulio lūžiu (pvz. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendis, kasacinės bylos Nr. 2K-291/2013 (289 eurai), Panevėžio apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nuosprendis, kasacinės bylos Nr. 2K-506/2013 (2 316,96 eurų), Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis, kasacinės bylos Nr. 2K-371/2015 (2896,20 eurų)).

Esant pirmiau aptartų byloje nustatytų neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų aplinkybių visumai, taip pat atsižvelgiant į aptartÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam K. B. solidariai iÅ¡ nuteistųjų A. K., N. B., o taip pat iÅ¡ G. J., kuris Å¡ios nuosprendžio dalies neginčija, priteistas neturtinės žalos dydis mažintinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, 3000 eurų suma bus proporcinga byloje nustatytiems nuteistųjų A.

K., N. B. ir G. J. nusikalstamiems veiksmams ir dėl jų nukentėjusiajam K. B. atsiradusioms neigiamoms fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pasekmėms, atitiks sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl nuteistojo G. J. apeliacinio skundo argumentų Nuteistasis G. J. apeliaciniame skunde savo kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kaip ir iÅ¡ jo priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžio, neginčija, tik nesutinka su jam paskirta bausme ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė jam BK 40 straipsnio nuostatų.

Teisėjų kolegija sutikti su Å¡iais apelianto argumentais neturi pagrindo. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).

Teismas iÅ¡vadÄ apie laiduotojo galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui gali daryti, įvertinęs laiduotojÄ apibÅ«dinančių savybių visumÄ : jo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realiais galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kad Å¡is ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-164-895/2018, 2K-145-895/2018 ir kt.).

Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Nuteistasis G. J. padarė nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai ir numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ iki penkerių metų. Bylos duomenimis, G. J. praeityje nebuvo teistas, bet buvo baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 124-127). Nusikaltimo padarymo metu G. J. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kur jo mokymosi rezultatai buvo nepatenkinami, 2016 m. buvo skirtas papeikimas už pamokų praleidimÄ be pateisinamos priežasties (t. 6, b. l. 120).

Po nusikalstamos veikos padarymo G. J. perėjo mokytis į (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrÄ , taip pat įsidarbino AB „A“ (duomenys pakeisti) pagalbiniu statybos darbininku, mokymo centro administracijos ir darbdavio charakterizuojamas gerai (t. 9, b. l. 182, 184). Apeliacinės instancijos teismui pateikta darbo sutartis patvirtina, kad nuo 2018 m. balandžio 18 d. G. J. dirba UAB „B“ (duomenys pakeisti) operatoriumi. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis atlygino žalÄ nukentėjusiajam D.

S., taip pat dėjo pastangas bent iÅ¡ dalies atlyginti žalÄ nukentėjusiajam K. B.. Kita vertus, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2018 m. birželio 26 d., t. y. praėjus vos kelioms savaitėms nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo, G. J. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, už kurį yra nuteistas 2018 m. rugpjūčio 10 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.

Yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Å ioje baudžiamojoje byloje nuteistojo G. J. tėvas A. J. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti G.

J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimÄ . PraÅ¡yme nurodė, kad jis gali įtakoti G. J., nes daug laiko praleidžia kartu, sÅ«nus jį gerbia, įsiklauso į jo nuomonę bei pastabas. Su sÅ«numi kalbėjosi apie padarytÄ nusikaltimÄ , patarė prisipažinti, padėti pareigÅ«nams iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ . SÅ«nus jam paaiÅ¡kino, kad labai gailisi dėl savo veiksmų. Be to, A. J. nurodė, kad sÅ«nui pabaigus vidurinę mokyklÄ , pasiims jį gyventi ir dirbti kartu, mano, jog savo pavyzdžiu galės padėti sÅ«nui pelnyti visuomenės pasitikėjimÄ (t. 9, b. l. 179).

Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. J. paaiÅ¡kino, kad su G. J. mama yra iÅ¡situokęs ir gyvena atskirai, Kelmės mieste, su kita Å¡eima, dirba tarptautinių reisų vairuotoju, tačiau su sÅ«numi visÄ laikÄ bendravo, pastarasis lankydavosi jo namuose savaitgaliais, atostogų metu. SÅ«nui pabaigus mokyklÄ , norėtų pasiimti jį pas save, kartu su Å¡iuo dirbti. Dėl byloje nagrinėjamo įvykio kalbėjosi su sÅ«numi, jis labai gailisi. Pats sÅ«naus poelgio nepateisina, dės visas pastangas, kad sÅ«nus daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarytų (t. 10, b. l. 6–7).

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme A. J. paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu jo sÅ«nus jau baigė vidurinę mokyklÄ , gyvena (duomenys neskelbtini) su mama ir vyresniuoju broliu. Jeigu G. J. bÅ«tų atleistas pagal laidavimÄ , jis pasiimtų jį gyventi ir dirbti pas save kaip pagalbininkÄ . Apie disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis su sÅ«numi kalbėjosi, aiÅ¡kino, kad taip elgtis nedera, mano, kad tai buvo vienetinis atvejis. Jei jis bÅ«tų paskirtas laiduotoju, sÅ«nus visÄ laikÄ bÅ«tų Å¡alia, bandytų jį perauklėti, atitraukti nuo esamos aplinkos, atvesti į doros keliÄ (2018 m. spalio 11 d. teismo posėdžio protokolas).

Byloje taip pat yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija apie G. J. gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, iÅ¡ kurios matyti, kad tėvams iÅ¡siskyrus, o mamai vykstant uždarbiauti į užsienį, G. J. tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos faktiÅ¡kai rÅ«pinosi suaugęs brolis D. J.. Vaiko teisių apsaugos specialistams pastarasis paaiÅ¡kino, kad nors tėvas stengiasi jais rÅ«pintis, duoda pinigų, bendrauja telefonu, tačiau tai bÅ«na retai, svečiuojasi su broliu pas tėvÄ jie tik retkarčiais (t. 6, b. l. 122).

Pirmosios instancijos teismas, apsvarstęs minėtÄ A. J. praÅ¡ymÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra visų įstatyme numatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , visumos, nes byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad A. J. galės realiai daryti teigiamÄ Ä¯takÄ G. J., kad Å¡is ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nesutikti su tokia teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip jau minėta, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tėvams iÅ¡siskyrus (tai įvyko, kai G.

J. buvo 10-11 metų amžiaus (A. J. parodymai apeliacinės instancijos teisme)), dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, taip pat dėl darbo pobÅ«džio A. J. sÅ«naus auklėjime dalyvavo tik epizodiÅ¡kai, o mamai nuolat vykstant uždarbiauti į užsienį, realiai G. J. rÅ«pinosi kartu su juo gyvenantis suaugęs brolis. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių, ar G. J. su tėvu sieja ryÅ¡iai, suponuojantys realiÄ A. J. galimybę daryti įtakÄ nusikaltusiam sÅ«nui. Juolab, kad byloje nėra jokių patį A.

J. charakterizuojančių duomenų (iÅ¡skyrus duomenis, kad jis nėra teistas), kurie patvirtintų jį turint tokias asmenines ir socialines savybes, kurios sudarytų pagrindÄ vertinti jį kaip vertÄ teismo pasitikėjimo asmenį, galintį daryti pozityviÄ Ä¯takÄ nuteistajam. Abejones dėl A. J. realios galimybės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo sÅ«nui, kad Å¡is ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, dar labiau sustiprina jau paminėta aplinkybė, kad G. J. ir vėl nusikalto – padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

Juolab, kad net ir po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo G. J. liko gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), nors A. J. deklaravo norÄ sÅ«nui pabaigus vidurinę mokyklÄ (kas įvykio dar 2018 m. vasarÄ ) jį pasiimti pas save ir taip atitolinti nuo galbÅ«t netinkamos draugų aplinkos. Be to, ir nuteistojo G. J. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir aplinkybės (apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe panaudojo fizinį smurtÄ ir sužalojo bendraklasį, su kuriuo, kaip pats pripažino, niekada nekonfliktavo), o taip pat jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nauja nusikalstama veika, padaryta praėjus vos kelioms savaitėms po nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymÄ , rodo, kad Å¡iuo atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nebus pakankama poveikio priemonė G.

J., kad jis ateityje daugiau nenusikalstų, todėl BK 40 straipsnio nuostatos Å¡iam nuteistajam netaikytos pagrįstai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad G. J. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti sankcijoje nustatyto Å¡ios bausmės vidurkio, atidedant jos vykdymÄ dvejiems metams ir skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ dvylikai mėnesių bei įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikotarpį nustatytu laiku bÅ«ti namuose ir mokytis arba dirbti, tikrai nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Tokia bausmė atitinka BK 41, 54, 80, 91 straipsnių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jÄ Å¡velninti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K., N. B. ir G. J. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį ir jiems už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės bei Å¡ios bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:

N. B., A. K. ir G. J. pagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir neturtinės žalos priteisimo pakeisti: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, A. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę 8 (aÅ¡tuoneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, N. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtÄ areÅ¡to bausmę 50 (penkiasdeÅ¡imčiai) parų, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose.

G. J. palikti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams, jos vykdymÄ atidedant 2 (dvejiems) metams ir paskiriant elgesio apribojimÄ 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui su įpareigojimu bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto ir mokytis arba dirbti. IÅ¡ A. K., N. B. ir G. J. solidariai nukentėjusiojo K. B. naudai priteistÄ neturtinę žalÄ sumažinti iki 3000 (trijų tÅ«kstančių) eurų. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Ernesta Montvidienė Justas Namavičius Algimantas Valantinas