be1f8266-df21-4fbe-bb0f-fab01c075bee · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated?1Baudžiamoji byla Nr. 1A-408-1076/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19046-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.6.6; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.11.10; 1.2.3.1.2.8; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.3.1; 2.1.15.1.2; 2.1.7.4.1; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkriÄio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Ernestos MontvidienÄs, Justo NamaviÄiaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam A.
Legislator headnote
AI generatedbe1f8266-df21-4fbe-bb0f-fab01c075bee · Lietuvos apeliacinis teismas: â ir lazda bei Å¡okinÄjant ant nukentÄjusiojo galvos, sudavÄ nukentÄjusiajam ne mažiau vienuolikos smÅ«gių, iÅ¡ kurių â ne mažiau, kaip Å¡eÅ¡is į galvos sritį, taip pat deÅ¡inÄ Å¡launį ir Å¡onus, dÄl ko J. S. mirÄ, o po to G. J., N. B. ir A. K. be jokios dingsties užpuolÄ nukentÄjusįjį K. B., ir G. J. sudavus nukentÄjusiajam ne mažiau kaip penkis smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ bei Å¡onus, N. B. ir A. K. suduodant nukentÄjusiajam ne mažiau kaip po tris smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ bei Å¡onus, taip pat A.
Full text
?1Baudžiamoji byla Nr. 1A-408-1076/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19046-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.6.6; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.11.10; 1.2.3.1.2.8; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.3.1; 2.1.15.1.2; 2.1.7.4.1; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkriÄio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Ernestos MontvidienÄs, Justo NamaviÄiaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam A.
K., gynÄjams advokatams Daivai DereÅ¡keviÄienei, Rolandui VaitekÅ«nui, Sigitui Žostautui, teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. K., N. B. ir G. J. apeliacinius skundus dÄl PanevÄžio apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvÄs atÄmimu 8 (aÅ¡tuoneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvÄs atÄmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 284 straipsnį laisvÄs atÄmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apÄmimo bÅ«du, galutinÄ bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas 8 (aÅ¡tuoneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, bausmÄ atliekant pataisos namuose. N. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 50 (penkiasdeÅ¡imÄiai) parų, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvÄs atÄmimu 11 (vienuolikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvÄs atÄmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, pagal BK 284 straipsnį laisvÄs atÄmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus apÄmimo bÅ«du, galutinÄ bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas 11 (vienuolikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, bausmÄ atliekant pataisos namuose. G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvÄs atÄmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 284 straipsnį areÅ¡tu 25 (dvideÅ¡imt penkioms) paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apÄmimo bÅ«du, galutinÄ bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmÄs vykdymas atidÄtas 2 (dvejiems) metams ir paskirta auklÄjamojo poveikio priemonÄ â elgesio apribojimas 12 (dvylikos) mÄnesių laikotarpiui, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto ir mokytis arba dirbti. IÅ¡ A. K. ir N. B. solidariai priteista L. S. 1759,50 Eur (vienas tÅ«kstantis septyni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt devyni eurai ir 50 ct) turtinei žalai, 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstanÄių) Eur neturtinei žalai ir 150 (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt) Eur teisinių paslaugų iÅ¡laidoms atlyginti;
A. S. 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstanÄių) Eur neturtinei žalai atlyginti; Ma. S. 5000 (penki tÅ«kstanÄiai) Eur neturtinei žalai atlyginti; M. S. 5000 (penki tÅ«kstanÄiai) Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ A. K., N. B. ir G. J. solidariai priteista K. B. 6 000 (Å¡eÅ¡i tÅ«kstanÄiai) Eur neturtinei žalai atlyginti; D. S. 200 (du Å¡imtai) Eur neturtinei žalai atlyginti; Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 81,37 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienas euras 37 centai) turtinei žalai už nukentÄjusiajam K.
B. suteiktas medicinines paslaugas atlyginti. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä: N. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 23 d., apie 4 val. nakties, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyÄia stumdÄ nukentÄjusįjį J. S. ir sudavÄ du smÅ«gius į veidÄ , o nukentÄjusiajam suklupus, spyrÄ vienÄ kartÄ Ä¯ nosį, po to sudavÄ tris smÅ«gius į galvÄ ir veidÄ , taip smurtaudamas padarÄ J. S. nosies kaulų lūžimÄ , sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .
A. K. ir N. B. nuteisti už tai, kad 2017 m. balandžio 23 d., apie 00 val., vieÅ¡oje vietoje â (duomenys neskelbtini) â veikdami bendrininkų grupe, elgdamiesi įžūliai, kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudodami mažareikÅ¡mÄ dingstį, užpuolÄ J. S. bei, matydami vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, rankomis ir kojomis, o A. K. â ir lazda bei Å¡okinÄjant ant nukentÄjusiojo galvos, sudavÄ nukentÄjusiajam ne mažiau vienuolikos smÅ«gių, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is į galvos sritį, taip pat deÅ¡inÄ Å¡launį ir Å¡onus, tokiais bendrais veiksmais padarydami nukentÄjusiajam J.
S. nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva nosies nugarÄlÄje su kraujavimu ir kraujo įkvÄpimu į kvÄpavimo takus, poodines kraujosruvas kaktos deÅ¡inÄs pusÄsâdeÅ¡inio smilkinio srityje, kairÄs akies vokuose, kraujosruvas deÅ¡inio smilkinio ir virÅ¡ugalvio kairÄs pusÄs minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais kairio pusrutulio smilkininÄs skilties srityje, muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ pakauÅ¡io kairÄs pusÄs virÅ¡utinÄje dalyje, poodinÄ kraujosruvÄ deÅ¡inÄje Å¡launyje, dÄl ko J.
S. mirÄ nuo dÄl įkvÄpto į kvÄpavimo takus kraujo iÅ¡ sumuÅ¡tos nosies įvykusio mechaninio uždusimo, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų tyÄia nužudÄ J. S.. G. J., N. B. ir A. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. balandžio 23 d., apie 00 val., vieÅ¡oje vietoje â parke, esanÄiame (duomenys neskelbtini) â elgdamiesi įžūliai, be jokios dingsties užpuolÄ nukentÄjusįjį K. B., ir, G. J. sudavus nukentÄjusiajam ne mažiau kaip penkis smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ bei Å¡onus, N. B. ir A.
K. suduodant nukentÄjusiajam ne mažiau kaip po tris smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ bei Å¡onus, taip pat A. K. Å¡okinÄjant ant gulinÄio nukentÄjusiojo, bendrais veiksmais nukentÄjusiajam K. B. padarÄ galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kairio virÅ¡utinio žandikaulio priekinÄs sienelÄs lūžiu, muÅ¡tine žaizda kairÄs akies virÅ¡utinio voko srityje, poodine kraujosruva kairio paakio srityje, kas dÄl virÅ¡utinio žandikaulio lūžio vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu bÅ«du bendrais veiksmais dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų nukentÄjusiajam K.
B. nesunkiai sutrikdÄ sveikatÄ . G. J., N. B. ir A. K. nuteisti ir už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. balandžio 23 d., apie 00 val., vieÅ¡oje vietoje â parke, esanÄiame (duomenys neskelbtini) â tyÄia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , t. y. elgdamiesi įžūliai, kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudodami mažareikÅ¡mÄ dingstį, N. B. ir A. K. užpuolÄ J. S. bei, matydami vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, rankomis ir kojomis, o A.
K. â ir lazda bei Å¡okinÄjant ant nukentÄjusiojo galvos, sudavÄ nukentÄjusiajam ne mažiau vienuolikos smÅ«gių, iÅ¡ kurių â ne mažiau, kaip Å¡eÅ¡is į galvos sritį, taip pat deÅ¡inÄ Å¡launį ir Å¡onus, dÄl ko J. S. mirÄ, o po to G. J., N. B. ir A. K. be jokios dingsties užpuolÄ nukentÄjusįjį K. B., ir G. J. sudavus nukentÄjusiajam ne mažiau kaip penkis smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ bei Å¡onus, N. B. ir A. K. suduodant nukentÄjusiajam ne mažiau kaip po tris smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ bei Å¡onus, taip pat A.
K. Å¡okinÄjant ant gulinÄio nukentÄjusiojo, bendrais veiksmais nukentÄjusiajam K. B. padarÄ galvos sumuÅ¡imÄ , tuo jam nesunkiai sutrikdydami sveikatÄ bei sukeldami didelį iÅ¡gÄ stį įvykio vietoje buvusiam nukentÄjusiajam D. S.. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. praÅ¡o PanevÄžio apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti, už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti Å¡velnesnes bausmes arba, esant pagrindui, sumažinti iki 5 (penkerių) metų laisvÄs atÄmimo ir atidÄti paskirtos bausmÄs vykdymÄ ; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ A.
K. ir N. B. solidariai priteista 10 000 eurų A. S. neturtinei žalai atlyginti, arba Å¡iÄ sumÄ Å¾ymiai sumažinti, taip pat sumažinti K. B. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis A. K. teigia, kad apygardos teismas neteisingai įvertino byloje surinktÄ medžiagÄ ir paskyrÄ jam aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmÄ. Pažymi, kad netrukdÄ ikiteisminiam tyrimui ir teismui, kitaip neapsunkino iÅ¡aiÅ¡kinti jo padarytÄ veikÄ , viskÄ pripažino pats, nusikaltimÄ padarÄ netiesiogine tyÄia, tai pripažino ir teismas.
Apeliantas nurodo, kad nors teisme neginÄijo chuliganiÅ¡kų paskatų, taÄiau nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad tarp jo (A. K.), N. B. ir nukentÄjusiojo J. S. nebuvo jokio konflikto ar kokių nors asmeninių santykių, dÄl ko bÅ«tų reikÄjÄ smurtauti, nes faktiÅ¡kai J. S. atsiliepimai jam buvo rimtas įžeidimas ir pasityÄiojimas. Gyvenant tokiu laikmeÄiu ir dar (duomenys neskelbtini) mieste leisti save žeminti ir pasklisti kalboms dÄl tokio žargono kaip âgaidukasâ ar âgaidysâ, reiÅ¡kia susigadinti gyvenimÄ , bÅ«ti pastumdÄliu ir netekti reputacijos.
Teismas neįvertino, kÄ reiÅ¡kia jaunam žmogui leisti save pažeminti ir bÅ«ti pavadintu tokiu žodžiu. Jis (A. K.) yra atlikÄs areÅ¡to bausmÄ ir puikiai žino, kÄ reiÅ¡kia kalÄjimo žargonas, jam tai nebuvo menkavertÄ priežastis. 10 eurų nukentÄjusiajam nenorÄjo atiduoti, tai pripažįsta, tikÄjosi, kad už užgauliojimÄ nebereikÄs atiduoti ir jų. Susitarimas âpamokytiâ jokiu bÅ«du nereiÅ¡kÄ užmuÅ¡ti, kaip teismui gali atrodyti. Tuo metu jis tikrai negalÄjo ir nesugebÄjo įvertinti galimų pasekmių smurtaujant prieÅ¡ J.
S.. Be to, tamsoje pagaliu pastarajam trenkÄ bet kur, nesirinkdamas, kad bÅ«tinai pataikyti į nosį ar veidÄ , tai neturÄjo reikÅ¡mÄs. Nuteistasis A. K. teigia, kad teismai, kvalifikuodami padarytas veikas, didžiausiÄ dÄmesį skiria kilusiems padariniams. BK 129 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudÄtis yra materiali, todÄl padariniai yra vienas iÅ¡ pagrindinių sudÄties požymių. Kita vertus, kaltÄ taip pat yra pagrindinis sudÄties požymis ir jo ignoruoti negalima. Kvalifikuojant veikÄ svarbu, kad bÅ«tų atitikmuo tarp objektyvių ir subjektyvių nusikaltimo sudÄties požymių, tai bÅ«tina teisingos kvalifikacijos sÄ lyga.
AiÅ¡ku, lengviausia lemiamÄ reikÅ¡mÄ suteikti kilusiems padariniams, per daug nesigilinant į kaltÄs turinį, bet tai neiÅ¡vengiamai lems neteisingumÄ . Objektyvieji veikos požymiai yra gerai matomi (smÅ«gių skaiÄius, padarinių rūšis), tuo tarpu subjektyvieji požymiai plika akimi nematomi. IÅ¡vada dÄl kaltÄs formos ir turinio daroma vertinant objektyviuosius sudÄties požymius, taÄiau ne mažiau svarbÅ«s yra ir kaltininko bei kitų asmenų parodymai, todÄl apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į jo parodymus ir įvertinti, ar jo veika kvalifikuota teisingai.
Apeliantas pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dÄl bausmÄs skyrimo asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suÄjÄ aÅ¡tuoniolika metų, bÅ«tina vadovautis ne tik bendrosiomis bausmių skyrimo taisyklÄmis, bet ir BK XI skyriaus normomis. Nuteistasis cituoja BK 80 straipsnio ir 91 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dÄl baudžiamosios atsakomybÄs priemonių parinkimo nepilnameÄiui, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas nepilnameÄio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenÄs, t. y. paskiriant auklÄjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnameÄio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo bÅ«do, tokiu bÅ«du prisidedant prie jo pilnavertÄs asmenybÄs ugdymo.
Realios laisvÄs atÄmimo bausmÄs paskyrimas nepilnameÄiui turi bÅ«ti paskutinÄ priemonÄ (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnameÄiui realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ itin atidžiai turi bÅ«ti įvertinta tai, ar tokia bausmÄ yra bÅ«tina siekiant pakeisti nepilnameÄio nusikalstamus polinkius, ar Å¡iam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvÄs atÄmimo bausmÄs nepilnameÄiui paskyrimo, atidedant jos vykdymÄ . Nesant tokiam bÅ«tinumui paskirta reali laisvÄs atÄmimo bausmÄ neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmÄs tikslų, prieÅ¡tarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.
Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnameÄiui, nuteistam laisvÄs atÄmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvÄs atÄmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyÄinius nusikaltimus, teismas gali atidÄti paskirtos bausmÄs vykdymÄ . BausmÄs vykdymas gali bÅ«ti atidÄtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo. Nuteistiesiems, padariusiems nusikaltimus nesulaukus aÅ¡tuoniolikos metų, bausmÄs vykdymo atidÄjimas galimas nepriklausomai nuo padaryto tyÄinio nusikaltimo (nusikaltimų) sunkumo, jei už tai paskirta ne daugiau kaip penkeri metai laisvÄs atÄmimo (BK 92 straipsnis).
Ä®statyme nenurodytas aplinkybių sÄ raÅ¡as, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , todÄl sprÄsdamas šį klausimÄ teismas vadovaujasi ne tik BK 92 straipsniu, bet ir bausmÄs paskirties bei bausmÄs skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinanÄiomis bausmių skyrimo taisykles. Svarstydami bausmÄs vykdymo atidÄjimo klausimÄ ir sprÄsdami, ar bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo, teismai privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti tiek nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tiek kaltininko asmenybÄ.
Teismas, sprÄsdamas dÄl bausmÄs vykdymo atidÄjimo, turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybÄ, ypatingÄ dÄmesį skirdamas tam, kaip bausmÄs vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybÄs baigti mokslÄ ar įgyti specialybÄ, nebus kam prižiÅ«rÄti serganÄių asmenų ar neįgaliųjų ir pan.). Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe apsvaigimÄ nuo alkoholio.
Nurodo, kad jo neblaivumas byloje nebuvo konstatuotas, jis net nebuvo nustatinÄjamas ir fiksuojamas, todÄl tai nÄra ir negali bÅ«ti jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ. IÅ¡gÄrinÄjimÄ jis pripažino pats, taÄiau įvykio dienÄ vienÄ butelį gÄrÄ keturi asmenys ir jo net nebuvo iÅ¡gÄrÄ, jei kažkiek alkoholio jis ir buvo vartojÄs, tai nereiÅ¡kia, kad, kilus norui âpamokytiâ, nebesiorientavo ir dÄl to kilo tokios pasekmÄs, kurių jis tikrai nenorÄjo ir nesiekÄ. Be to, teismas tik formaliai konstatavo jo atsakomybÄ lengvinanÄias aplinkybes, jų tinkamai nevertino.
Pasak apelianto, jis neneigÄ sudavÄs smÅ«gius J. S. ir, kad tie smÅ«giai galÄjo bÅ«ti mirties priežastimi, neneigÄ iÅ¡vadų. Teisme jis pilnai prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailÄjosi, atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiosios. Jis savanoriÅ¡kai, o ne dÄl surinktų byloje įrodymų pripažino esmines jam inkriminuotų nusikaltimų faktines aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinÄjimo metu. Po nusikalstamos veikos padarymo jis nesislapstÄ, nesukÅ«rÄ kokios nors įtikinamos versijos, siekdamas suklaidinti tyrimÄ , davÄ iÅ¡samius parodymus tyrÄjams, teisme pripažino, kad J.
S. sudavÄ smÅ«gį į galvÄ ir jį spardÄ, pripažino specialisto iÅ¡vada nustatytÄ suduotų smÅ«gių skaiÄių. Jis neigiamai vertina savo veiksmus, gailisi dÄl jų, labai iÅ¡gyvena padarÄs tokį baisų nusikaltimÄ , kurio pasekmÄs yra negrįžtamos, tai rodo ir jo elgesys teisminio bylos nagrinÄjimo metu. Apeliantas pažymi, kad yra labai jauno amžiaus, įtakos turÄjo ir Å¡eiminÄs problemos, t. y. jis gyvena su mama, jam trÅ«ko vyriÅ¡ko tÄvo dÄmesio ir auklÄjimo, jis nesijauÄia subrendÄs ir netinkamai vertino mamos pastangas bei jos pasitikÄjimÄ juo.
Mokykloje nebuvo agresyvus ar arÅ¡us jaunuolis, atvirkÅ¡Äiai, save vertina kaip ramų žmogų. Be to, bÅ«damas suimtas ir laikomas Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatoriuje, tÄsÄ mokslÄ , nes suprato, kad ir po bausmÄs atlikimo reikÄs dirbti ir kabintis į gyvenimÄ , 2018 m. vasario 13 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu buvo skatintas už gerÄ elgesį, skiriant 1 valandos pasimatymo laiko pailginimÄ . Be to, teismas neįvertino paties nukentÄjusiojo J. S. vaidmens ir provokuojanÄių veiksmų, t. y. kad pavadino jį (A.
K.) âgaidukuâ, kad su draugais vartojo alkoholinius gÄrimus, buvo agresyvus, anksÄiau kilus barniui konfliktuodavo ir iÅ¡provokuodavo muÅ¡tynes. Apeliantas mano, kad visos iÅ¡vardytos aplinkybÄs turi bÅ«ti įvertintos kaip jo atsakomybÄ lengvinanÄios ir atitinkamai suÅ¡velninta paskirtoji bausmÄ. Ä®vertinus visus parodymus ir aplinkybes, adekvati bausmÄ bÅ«tų laisvÄs atÄmimas iki penkerių metų, atidedant jos vykdymÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo paskirta bausmÄ prieÅ¡tarauja teisingumo principui, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams, yra neadekvati, lyginant su kitų asmenų padarytais analogiÅ¡kais nusikaltimais, nes prilygsta tokiems atvejams, kai žmogus nužudomas iÅ¡ anksto tam ruoÅ¡iantis, planuojant, t. y. veika padaroma tiesiogine tyÄia.
Nuteistasis pažymi, kad žudyti J. S. nesiruoÅ¡Ä ir tikrai nesitikÄjo tokių pasekmių. Jis (A. K.) niekuomet nebuvo konfliktiÅ¡kas žmogus, kuriam nesvarbios moralinÄs vertybÄs, yra jauno amžiaus, nori kuo anksÄiau grįžti iÅ¡ įkalinimo įstaigos ir pradÄti naujÄ gyvenimÄ , sukurti Å¡eimÄ , nes pastaruoju metu turÄjo daug laiko apgalvoti savo poelgius, gyvenimo prasmÄ ir vertybes, padarÄ iÅ¡vadas dÄl netinkamo gyvenimo bÅ«do ir iÅ¡ to kilusių pasekmių. Labai gailisi, kad nusikaltimo pasekmÄs yra skaudžios ir negrįžtamos.
Nuteistasis A. K. nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino A. S. civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Teigia girdÄjÄs, kad A. S. nesutarÄ su sÅ«numi, su juo konfliktavo, buvo iÅ¡varÄs iÅ¡ namų, jie jau kurį laikÄ kartu negyveno. J. S. nuolat pykosi su tÄvu, nes pastarasis jam dÄl visko priekaiÅ¡tavo, Å¡eimoje vyravo įtampa. Apeliantas teigia nemanÄ s, kad A. S. nors kiek iÅ¡gyveno dÄl sÅ«naus netekties, mano, kad pastarasis jų sÄ skaita tik nori pasipelnyti iÅ¡ Å¡ios nelaimÄs. Jei teismas vis dÄl to konstatuotų, kad ir A.
S. buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, priteista suma neturtinei žalai atlyginti turÄtų bÅ«ti žymiai sumažinta. Apelianto nuomone, nukentÄjusiajam K. B. priteista suma neturtinei žalai atlyginti taip pat yra aiÅ¡kiai per didelÄ. Å io nukentÄjusiojo ieÅ¡kinys nepagrįstas, nes pastarajam buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, pagal teismų praktikÄ tokios sumos retai priteisiamos, o jis (A. K.) neturi jokių pajamų ir dar negreitai jas turÄs, nes atlikinÄs bausmÄ. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. B. praÅ¡o panaikinti PanevÄžio apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 284 straipsnį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.
KitÄ skundžiamo nuosprendžio dalį pakeisti. Nustatyti, kad jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, konstatuota nepagrįstai ir į pastarÄ jÄ aplinkybÄ â jo alkoholio vartojimÄ â neatsižvelgti. Jo nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir civilinių ieÅ¡kovų L. S., A. S., Ma. S. ir M. S. civilinius ieÅ¡kinius jo atžvilgiu atmesti arba nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir civiliniams ieÅ¡kovams L.
S. ir A. S. priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1000 Eur kiekvienam, o Ma. S. ir M. S. â iki 500 Eur kiekvienam, arba nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir civiliniams ieÅ¡kovams L. S. ir A. S. priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2000 Eur kiekvienam, o Ma. S. ir M. S. â iki 1000 Eur kiekvienam. ApeliacinÄs instancijos teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kvalifikuoti teisingai, už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ sumažinti iki 8 metų ar artimesnio sankcijoje numatyto minimalaus dydžio, o civiliniams ieÅ¡kovams L.
S. ir A. S. priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 5000 Eur kiekvienam, o Ma. S. ir M. S. â iki 2000 Eur kiekvienam. Jo nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir civiliniam ieÅ¡kovui K. B. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1000 Eur. ApeliacinÄs instancijos teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kvalifikuoti teisingai, civiliniam ieÅ¡kovui K. B. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1000 Eur.
Nuteistasis N. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir neteisingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį), pažeidÄ teisingumo principo įgyvendinimÄ , neatsižvelgÄ Ä¯ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ . Taip pat teismas padarÄ esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) pažeidimų, nes neiÅ¡tyrÄ ir tinkamai, tiesiogiai, iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų, juos vertino selektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, vadovavosi tik jo (N. B.) tariamai kaltÄ pagrindžianÄiais įrodymais, o nekaltumÄ patvirtinanÄių bei gynybos nurodytų įrodymų ir aplinkybių neiÅ¡dÄstÄ, nepadarÄ jų analizÄs bei neįvertino jų reikÅ¡mÄs įrodymų visete, tuo pažeidÄ nekaltumo prezumpcijÄ , nes byloje esanÄias ir bylos nagrinÄjimo teisme metu nepaÅ¡alintas abejones bei prieÅ¡taravimus dÄl pareikÅ¡to kaltinimo vertino jo nenaudai.
Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados dÄl jo kaltÄs pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos grindžiamos tik prielaidomis bei spÄjimais ir nÄra pagrįstos patikimais ir neginÄijamais įrodymais, iÅ¡ teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų analizÄs logiÅ¡kai neiÅ¡plaukia jo (N. B.) kaltÄ patvirtinanÄios iÅ¡vados, be to, nuosprendyje visiÅ¡kai neaptarti ir nepaneigti jo nekaltumÄ patvirtinantys įrodymai, nebuvo paneigtos ir jo teismui nurodytos liudytojų nepatikimumÄ patvirtinanÄios aplinkybÄs. Apeliantas nurodo, jog teismo iÅ¡vados, kad jis turÄjo neapibrÄžtÄ tyÄiÄ nužudyti J.
S. ir kad neturÄjo smurto prieÅ¡ J. S. naudojimo asmeninių paskatų ir (ar) pykÄio (kerÅ¡to) jam motyvų, yra neįtikinanÄios ir nepagrįstos. Nuosprendyje iÅ¡dÄstytų aplinkybių vertinimas yra per daug kryptingas ir dirbtinai priderintas prie jam pareikÅ¡tų kaltinimų, taip pažeidžiantis nekaltumo prezumpcijos principÄ . Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis (N. B.) kojomis ir (ar) rankomis sudavÄ smÅ«gius J. S. į galvÄ , todÄl Å¡iuo atveju lemiami buvo ir jo, o ne tik A.
K. veiksmai. Tiek jis pats, tiek A. K. parodÄ, kad tik pastarasis sudavÄ J. S. smÅ«gius į galvÄ , tuo tarpu jis (N. B.) nÄ vieno smÅ«gio į galvÄ nesudavÄ. Jokių kitų faktinių duomenų, kurie paneigtų Å¡ias aplinkybes, byloje nÄra. Taip pat nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad tarp jo ir A. K. buvo bendras tikslas ir bendri veiksmai bei tyÄia nužudyti J. S., dÄl to jo veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnį. Apeliantas nurodo, kad jo, A. K. ir G. J. susitarimo ribos buvo smurtiniais veiksmais atkerÅ¡yti J.
S. už pastarojo netinkamus veiksmus. Jo (N. B.) ir A. K. susitarimas buvo ir tai, kad negalima suduoti smÅ«gių į galvÄ . Pastarasis susitarimas įvyko jiems iÅ¡Äjus iÅ¡ namų ir G. J. einant toliau nuo jų priekyje, kai jis (N. B.) A. K. pasakÄ nesuduoti smÅ«gių J. S. į galvÄ ir Å¡is atsakÄ teigiamai. A. K. teisme aplinkybes dÄl jo pasakymo nesmÅ«giuoti į galvÄ patvirtino. Nors pastarasis neprisiminÄ, kÄ pats į tai atsakÄ, taÄiau nurodÄ, kad galÄjo bÅ«ti, jog atsakÄ teigiamai.
Apeliantas nurodo, kad teismo medicinos ekspertas N. R. teisme paaiÅ¡kino, jog mirtį sukÄlÄs sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas ir vienu smÅ«giu lazda. Tuo tarpu įtakoti šį smÅ«gį (jį nutraukti) jis (N. B.) neturÄjo jokios galimybÄs, nes tuo metu dar nebuvo priartÄjÄs prie J. S., o ir tikÄtis tokio smÅ«gio dÄl prieÅ¡ tai nurodytų aplinkybių net neturÄjo pagrindo. Jam priartÄjus prie J. S., A. K. susitarimo ribas peržengianÄių veiksmų, kuriuos galima bÅ«tų nutraukti, nebeatliko, taigi, jis (N. B.) turÄjo pagrindÄ manyti, kad A.
K. daugiau tokių veiksmų nebeatliks, ir tuomet dÄl J. S. jauÄiamo pykÄio ir kerÅ¡to sudavÄ kelis smÅ«gius į korpusÄ , t. y. vietas, į kurias suduoti atitinkamo pobÅ«džio ir intensyvumo smÅ«giai pavojaus gyvybei sukelti neturÄjo, negalÄjo ir nesukÄlÄ. Teismas, grįsdamas savo iÅ¡vadÄ , kad ir jis (N. B.) sudavÄ J. S. į galvÄ , rÄmÄsi tuo, kad sužalojimų lokalizacija yra galvoje (taÄiau tiek jis pats, tiek A. K. nurodÄ, kad tik A. K. vartojo smurtÄ Ä¯ galvos sritį, suduodamas į Å¡iÄ vietÄ lazda, o po to irgi tik jis vienas atlikdamas koja trypimo pobÅ«džio smÅ«gius į galvÄ , kuriuos jis pats tik pamatÄs spÄjo sureaguoti ir nutraukÄ) ir tik vienas sužalojimas konstatuotas deÅ¡inÄje Å¡launyje.
TaÄiau teismo medicinos ekspertas teisme paaiÅ¡kino, kad, suduodant smÅ«gius į korpusÄ apsirengusiam asmeniui, tų smÅ«gių žymių gali nelikti. Tai priklauso nuo žmogaus sudÄjimo, drabužių. Taigi, įvertinus aplinkybÄ, kad įvykio metu J. S. buvo apsirengÄs, akivaizdu, jog suduodant smÅ«gius į korpusÄ , tų smÅ«gių žymių neliko. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dÄstomojoje dalyje Å¡iÄ aplinkybÄ nurodÄ (nuosprendžio 10 lapo prieÅ¡paskutinÄ pastraipa), taÄiau jos visiÅ¡kai nevertino, o iÅ¡vadÄ , kad sužalojimų kitose kÅ«no vietose nenustatymas įrodo, jog jis (N. B.) taip pat smurtavo tik į galvÄ , padarÄ nepagrįstai, pažeisdamas in dubio pro reo principÄ .
Pasak apelianto, iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs įrodo, kad susitarimo nužudyti tarp jo, A. K. ir G. J. tikrai nebuvo, todÄl kiekvienas iÅ¡ jų turi atsakyti už savo atliktus veiksmus pagal tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje atsiradusias pasekmes (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2012). Sunkiausi padariniai (J. S. mirtis) kilo ne nuo jo (N. B.) smurtinių veiksmų, jis neturÄjo tyÄios sukelti tokius padarinius, A. K., jo paties ir tuo paÄiu G. J. tyÄia padarinių atžvilgiu, kaip ir atlikti veiksmai, buvo skirtingi, todÄl nebuvo teisinio pagrindo jo (N. B.) veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnį, jie turÄjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal dÄl jo kaltais veiksmais kilusias pasekmes (skausmo sukÄlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).
Teismo medicinos ekspertas N. R. nurodÄ, kad kitus J. S. padarytus sužalojimus vertino nežymiu sveikatos sutrikdymu, tik nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva nosies nugarÄlÄje su kraujavimu ir kraujo įkvÄpimu į kvÄpavimo takus, vertino sunkiu dÄl to, kad jis buvo mirties priežastimi. TaÄiau, kaip paaiÅ¡kino ekspertas, jei J. S. dÄl Å¡io sužalojimo nebÅ«tų mirÄs, tai toks sužalojimas bÅ«tų vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (nedideli kraujo iÅ¡siliejimai galvoje rezorbuojasi.
IÅ¡siliejimas nedidelis, neplatus, rezorbavimasis paprastai bÅ«na be komplikacijų, nelieka jokių neurologinių liekamųjų reiÅ¡kinių, tai bÅ«tų tik nusiskundimas dÄl sveikatos). Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino ir kitų aplinkybių, reikÅ¡mingų nustatant jo ir A. K. tyÄios turinį. Kai jis (N. B.) pamatÄ, jog A. K. smÅ«giuoja nukentÄjusiajam į galvÄ , t. y. atlieka veiksmus, peržengianÄius susitarimo ribas, ir kai turÄjo galimybÄ juos įtakoti, t. y. nutraukti, tai iÅ¡ karto nustÅ«mÄ koja į galvÄ trypimo pobÅ«džio smÅ«gius atliekantį A.
K. nuo J. S.. Apeliantas pažymi, kad teismui jis paaiÅ¡kino, jog smÅ«gių J. S. sudavimo pradžios nematÄ, o kai tai pamatÄ, iÅ¡ karto sureagavo ir nustÅ«mÄ A. K. nuo nukentÄjusiojo, o po to nei pastarasis, nei jis pats jokio smurto prieÅ¡ J. S. nenaudojo, abu nubÄgo prie K. B. ir G. J.. Jokių Å¡ias aplinkybes paneigianÄių duomenų byloje nÄra. Taigi, visos faktinÄs bylos aplinkybÄs patvirtina, kad Å¡iuo atveju A. K. peržengÄ susitarimo ribas (vartoti smurtÄ nesuduodant smÅ«gių į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â galvÄ ), o jis (N. B.) tam nepritarÄ ir susitarimo ribas peržengianÄių veiksmų nei pats, nei bendrai su A.
K. neatliko, netgi prieÅ¡ingai, kai tik atsirado galimybÄ, nutraukÄ tokius A. K. veiksmus. DÄl to A. K. veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip vykdytojo ekscesas, tai patvirtina visuma prieÅ¡ tai aptartų aplinkybių, taip pat ir jo (N. B.) atlikti veiksmai: pasakymas nesmÅ«giuoti į galvÄ , žodinio A. K. patvirtinimo taip nedaryti gavimas, trypianÄio A. K. nustÅ«mimas nuo J. S., jo (N. B.) ir A. K. veiksmų, susijusių su J. S. mirtimi, esminis skirtingumas. Jam (N. B.) buvo svarbu, kad J. S. nemirtų bei nebÅ«tų rimÄiau sužalotas, jis nustÅ«mÄ A.
K., paliko J. S. gulÄti ant Å¡ono, tuo metu manÄ, kad Å¡is miega, nes girdÄjo jį knarkiant, kas taip pat įrodo, kad J. S. tuo metu dar buvo gyvas. Nuteistasis teigia, kad tiek valstybinis kaltintojas, tiek pirmosios instancijos teismas bÅ«tent taip įvertino bylos aplinkybes G. J. atžvilgiu ir nekaltino pastarojo pagal BK 129 straipsnį, nors Å¡is taip pat sutiko sumuÅ¡ti (âpamokytiâ) J. S., be to, net nesitarÄs, kokius veiksmus kas atliks ir neaptarÄs smurto vartojimo ribų, t. y. kad nevartoti smurto į galvÄ , bÅ«tent tuo tikslu Äjo kartu, matÄ lazdos paÄmimÄ ir taip pat, kaip ir jis (N. B.), turÄjo vertinti jos panaudojimo galimybÄ, matÄ gulintį nejudantį J.
S. griovyje, matÄ sulūžusiÄ lazdÄ , kartu atliko teismo nuosprendyje įvardytus âparuoÅ¡iamuosiusâ darbus (persirengÄ kitais drabužiais). Pasak apelianto, net ir tuo atveju, jei jo veiksmai bus įvertinti kaip susijÄ priežastiniu ryÅ¡iu su J. S. mirtimi, jo veika turÄtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus gyvybÄs atÄmimas. Nuteistasis apeliaciniame skunde cituoja teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimus, duotus teisiamojo posÄdžio metu, ir teigia, kad jis nežinojo ir negalÄjo numatyti, kad iÅ¡ esmÄs prieÅ¡ pat įvykį J.
S. bus pažeista nosies kraujagyslÄ, kad vyks kraujavimas iÅ¡ nosies ir dar tokio intensyvumo, kad krauju bÅ«tų galima mechaniÅ¡kai uždusti, tuo paÄiu esant ir dar vienai privalomai aplinkybei â daliniam sÄ monÄs praradimui, t. y. âsÄ monÄs prieblandaiâ. Pastaroji bÅ«sena, kaip ir kraujavimas iÅ¡ nosies, atsinaujinti galÄjo ir ne dÄl jų (nuteistųjų) veiksmų, t. y. panaudoto smurto, bet dÄl prieÅ¡ tai vykusio intensyvaus kraujavimo ar sunkaus J. S. girtumo, kaip kad nurodÄ teismo medicinos ekspertas.
Svarbu yra ir tai, kad J. S. su draugais name girtavimo prieÅ¡ įvykį metu dÄl K. B. fizinio poveikio į J. S. nosį prasidÄjÄs kraujavimas buvo tikrai intensyvus ir truko gan ilgÄ laiko tarpÄ (apie 15-20 minuÄių), vyko su pertrauka net du kartus, antrÄ kartÄ atsinaujino savaime, nors Å¡iuo atveju iÅ¡lieka pagrįsta abejonÄ, kad kraujavimas nebuvo visiÅ¡kai sustojÄs, o tik apmažÄjÄs iki tam tikro minimumo, kai asmuo tam tikrÄ nedidelį besiliejanÄio nosyje iÅ¡ kraujagyslÄs kraujo kiekį nuryja į skrandį, o po to vÄl suintensyvÄjo.
Taigi Å¡ioje byloje nustatyta, kad prieÅ¡ įvykį vykÄs intensyvus kraujavimas su pertrauka per 2 kartus, girtumas bei trauma kiekvienas jų atskirai galÄjo nulemti J. S. mirtį â uždusimÄ krauju. Be to, name vykÄs kraujavimas ir alkoholis galÄjo nulemti intensyvesnį nei paprastai nuo nustatyto sužalojimo bÅ«nantį kraujavimÄ , kas ir galÄjo bÅ«ti mirties priežastis, o Å¡ių aplinkybių jie (nuteistieji) nežinojo ir negalÄjo jų numatyti. Taigi, Å¡iuo atveju lieka nepaneigta abejonÄ (eksperto patvirtinta prielaida), kad ir įvykio metu tas kraujavimas atsinaujino savaime ar iki įvykio net nebuvo visiÅ¡kai sustojÄs, o prieÅ¡ pat įvykį ar jo metu savaime suintensyvÄjo.
Visos Å¡ios abejonÄs turi bÅ«ti vertinamos vadovaujantis in dubio pro reo principu. Be to, Å¡ioje byloje liko nepaneigta abejonÄ, kad uždusimas krauju galÄjo įvykti ir dÄl D. S. veiksmų, kai Å¡is rado J. S. gulintį ant pilvo, t. y. kniÅ«bsÄiÄ , jį atvertÄ ant nugaros ir palikÄs kvietÄ pagalbÄ , o tuo metu ir galÄjo įvykti mirtis dÄl uždusimo nuo kraujo. Ekspertas N. R. patvirtino, kad tikimybÄ uždusti krauju yra didesnÄ bÅ«nant žmogui ant nugaros, nei kniÅ«bsÄiam ar ant Å¡ono.
Be to, ekspertas nurodÄ, kad negalima nustatyti, kuriuo metu įvyko uždusimas. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nuteistasis mano, kad sprÄstinas klausimas dÄl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 144 straipsnį, bet ne dÄl tyÄinio nužudymo. Nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai buvo sÄ lygoti chuliganiÅ¡kų paskatų, nes jis prieÅ¡ J. S. smurtavo iÅ¡ asmeninių paskatų, veikiamas pykÄio (kerÅ¡to) jausmo J. S.. Å is jausmas formavosi jau nuo 2016 metų, t. y.
įvykio (muÅ¡tynių) su J. S., už kurias jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, taÄiau iki Å¡iol mano, jog pats nukentÄjusysis tÄ kartÄ iÅ¡provokavo smurtÄ . NukentÄjusysis neblaivus kavinÄje kabinÄjosi prie barmenÄs, įžeidinÄjo kitus ten buvusius lankytojus, dÄl ko jis (N. B.) pastarÄ jį sudrausmino. Å is įžūliai ir agresyviai atsakÄ jam, dÄl to jie abu iÅ¡Äjo iÅ¡ kavinÄs ir susimuÅ¡Ä, o muÅ¡tynių metu J. S. ir toliau buvo agresorius bei aktyviai sudavinÄjo jam smÅ«gius.
Nepaisant to, baudžiamojon atsakomybÄn buvo traukiamas jis (N. B.), nes sulauÅ¾Ä nukentÄjusiajam nosį. Nors formaliai jis su J. S. susitaikÄ, taÄiau minÄta nuoskauda dÄl netinkamo J. S. elgesio, jo (N. B.) atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo bei su tuo susijusių pasekmių, iki Å¡iol vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo ligonių kasai liko. Be to, po Å¡io įvykio J. S. ir toliau elgÄsi neadekvaÄiai, bÅ«damas girtas įžeidinÄjo necenzÅ«riniais bei kitais užgauliais žodžiais jį (N. B.) ir jo draugus, ne kartÄ vieÅ¡ai tyÄiojosi iÅ¡ liudytojo D.
S., dÄl ko tarp jo (N. B.) ir J. S. buvo įvykÄs žodinis konfliktas. Dar daugiau, J. S. neteisingai apkalbÄjo jį (N. B.), t. y. pripasakojo nebÅ«tų dalykų apie tariamÄ netinkamÄ elgesį su kitais pažįstamais jo motinai, dÄl ko pastaroji labai supyko, o jis pats dÄl to labai pergyveno ir pyko ant J. S.. Ä®vykio dienÄ J. S. parduotuvÄje prie kitų asmenų jį įžeidÄ, iÅ¡vadindamas âgaidžiuâ, o jų gyvenamajame rajone ir draugų rato aplinkoje asmens iÅ¡vadinimas Å¡iuo žodžiu suprantamas ir vertinamas kaip bene didžiausias įžeidimas, į kurį nesureagavÄs gali prarasti draugus ar užsitraukti jų paniekÄ bei tapti patyÄių, užgauliojimų ir panaÅ¡iai objektu.
Visos Å¡ios aplinkybÄs rodo, kad, prieÅ¡ingai nei nustatÄ pirmosios instancijos teismas, jo (N. B.) konfliktas su J. S. įvyko dÄl tarpusavio asmeninių konfliktų, nesutarimų, suformavusių pykÄio bei kerÅ¡to J. S. jausmÄ , o jo (N. B.) veiksmai, atlikti nakties metu, nuoÅ¡alesnÄje vietoje, nesant joje paÅ¡alinių, su įvykiu bei jo dalyviais nesusijusių kitų asmenų, nebuvo nukreipti demonstruoti nepagarbÄ elementarioms elgesio taisyklÄms, visuotinai priimtinoms moralÄs normoms, jis neprieÅ¡pastatÄ savÄs aplinkiniams, nesiekÄ pažeminti ar paniekinti jų.
Apeliantas pažymi, kad ir pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog J. S. buvo siekiama atkerÅ¡yti už patirtas nuoskaudas (nuosprendžio 17 lapo 2 pastraipa nuo virÅ¡aus). Be to, tai, kad jis dÄl asmeninių paskatų jau muÅ¡Äsi su J. S. 2016 metais, yra neginÄijamai nustatyta ir Å¡ioje byloje (I epizodas, kuriame jo veika buvo kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį), todÄl akivaizdu, kad tarp jų jau nuo 2016 m. buvo susiklostÄ asmeniniai konfliktiÅ¡ki santykiai. Duomenų, kad jų tarpusavio nesutarimai bÅ«tų pasibaigÄ, nÄra, o netgi prieÅ¡ingai, liudytojų bei nuteistųjų parodymai patvirtina, kad tie nesutarimai ir konfliktiÅ¡ki santykiai po to karto iki pat Å¡io įvykio tik augo ir didÄjo.
DÄl pirmiau paminÄtų aplinkybių, apelianto teigimu, jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir K. B. sužalojimo epizode, taip pat jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Nuteistasis taip pat nurodo, kad iÅ¡ pradžių smurtauti prieÅ¡ K. B. jis neketino, sumanymas kilo tuo metu, kai pamatÄ, kad pastarasis muÅ¡asi su G. J. ir nutarÄ Å¡iam padÄti, taigi, taip pat dÄl asmeninių paskatų. Be to, visos Å¡ios aptartos aplinkybÄs rodo, kad jo (N. B.) veikos motyvacija buvo nulemta ne iki įvykio iÅ¡gerto nedidelio alkoholio kiekio, o pirmiau aptartų veiksnių.
Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmes, nepakankamai įvertino jaunÄ jo amžių, nepakankamÄ socialinÄ brandÄ , asmenybÄs pavojingumÄ , jau patirtas neigiamas pasekmes ir iÅ¡gyvenimus, suÄmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ bei jam taikytinos bausmÄs pobÅ«dį ir galimybÄ padaryti tuo baudžiamojo įstatymo nustatytÄ poveikį, todÄl paskyrÄ aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmÄ. Mano, kad įvertinus dabartinius jo asmenybÄs pokyÄius, tai, kad po inkriminuojamų veiksmų atlikimo praÄjo ilgas laiko tarpas, jis charakterizuojamas teigiamai, daugiau kaip metus laiko iÅ¡buvo suimtas ir dÄl to jam jau padarytas atitinkamas neigiamas poveikis, jis jau yra nubaustas, sulaikytas nuo nusikalstamų veikų padarymo, tai, kad yra pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota jo atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir yra viena jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, jo atskyrimas nuo socialinÄs aplinkos ir ilgalaikis įkalinimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.
Jei apeliacinÄs instancijos teismas padarytų iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, paskirta bausmÄ turÄtų bÅ«ti sumažinta iki artimesnio sankcijoje nustatyto minimalaus dydžio. Tai, kad jam paskirta bausmÄ yra aiÅ¡kiai per griežta, pasak apelianto, patvirtina ir žymiai mažesnis A. K. paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs dydis, įvertinus jo (N. B.) ir A. K. atliktų veiksmų pobÅ«dį, intensyvumÄ , pavojingumÄ ir t. t. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. J. praÅ¡o PanevÄžio apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti ir jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs už padarytas nusikalstamas veikas atleisti pagal laidavimÄ be užstato.
Nuteistasis G. J. teigia, kad jam paskirta bausmÄ yra aiÅ¡kiai per griežta, ji neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir prieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Nurodo, kad jo tÄtis A. J. pateikÄ teismui praÅ¡ymÄ atiduoti jį (G. J.) pagal laidavimÄ be užstato arba su užstatu ir tuo pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs, kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetÄ. Teismas nurodÄ, kad laiduotojo gyvenimas kitoje Lietuvos vietovÄje ((duomenys neskelbtini)) ir jo darbo pobÅ«dis (tolimųjų reisų vairuotojas) neužtikrins galimybÄs daryti teigiamÄ Ä¯takÄ jam (G.
J.), taÄiau teisme tiek jo tÄtis A. J., tiek jis pats paaiÅ¡kino, kad, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jis (G. J.) kaip pagalbininkas iÅ¡vyktų kartu su tÄÄiu į tolimuosius reisus, taip įsisavindamas Å¡iÄ profesijÄ . Pastaroji aplinkybÄ kaip tik ir užtikrintų galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , nes jis bÅ«tų atitrauktas nuo aplinkos ir sÄ lygų, kurios privedÄ prie prieÅ¡ingos teisei veikos padarymo. DÄl to, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , iÅ¡nyktų ir auklÄjamojo poveikio priemonÄs â įpareigojimo nuo 22 iki 7 val. bÅ«ti namuose â bÅ«tinybÄ ir aktualumas.
Be to, dirbdamas su tÄÄiu, jis greiÄiau galÄs atlyginti priteistus civilinius ieÅ¡kinius, kurių teisÄtumo neginÄija. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistasis A. K. ir jo gynÄja praÅ¡Ä nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistųjų N. B. ir G. J. gynÄjai praÅ¡Ä jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras praÅ¡Ä nuteistųjų A. K., N. B. ir G. J. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų A. K., N. B. ir G. J. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.
PanevÄžio apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria A. K., N. B. ir G. J. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį ir jiems už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmÄs bei Å¡ios bausmÄs subendrintos su bausmÄmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, naikinama ir Å¡ioje dalyje A. K., N. B. ir G. J. priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, teisÄjų kolegijai padarius iÅ¡vadÄ , kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalys, 329 straipsnio 1 punktas).
Nuosprendžio dalis dÄl neturtinÄs žalos priteisimo keiÄiama, nes netinkamai iÅ¡sprÄstas nukentÄjusiojo K. B. civilinis ieÅ¡kinys (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas). DÄl nuteistųjų N. B. ir A. K. apeliacinių skundų argumentų Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo N. B. apeliacinio skundo turinio, pastarasis neginÄija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis 2016 m. balandžio 23 d., apie 4 val. nakties, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu smurtaudamas prieÅ¡ J.
S., nesunkiai pastarÄ jį sužalojo (padarÄ nosies kaulų lūžimÄ ), t. y. padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nuteistasis neneigia, kad 2017 m. balandžio 23 d., apie 00 val., (duomenys neskelbtini) kartu su A. K. ir G. J. užpuolÄ J. S. bei kartu su juo buvusį K. B. ir vÄl panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ J. S., o taip pat prieÅ¡ K. B., taÄiau mano, kad už tyÄinį J. S. nužudymÄ yra nuteistas nepagrįstai. Apeliantas teigia, kad susitarimo nužudyti J. S. tarp jo, A.
K. ir G. J. nebuvo, tyÄios sukelti tokius sunkius padarinius jis neturÄjo ir jie atsirado ne dÄl jo smurtinių veiksmų. NukentÄjusiajam J. S. jis esÄ sudavÄ tik kelis smÅ«gius į korpusÄ ir jokių gyvybei pavojingų sužalojimų nepadarÄ, o mirtį sukÄlÄs sužalojimas buvo padarytas A. K. veiksmais, peržengianÄiais jų susitarimo vartoti smurtÄ nesuduodant smÅ«gių į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â galvÄ â ribas. Be to, J. S. mirtį galÄjo nulemti ir ne prieÅ¡ jį panaudotas fizinis smurtas, bet kitos priežastys.
Nuteistasis A. K. neneigia smurtavÄs prieÅ¡ J. S., įskaitant smÅ«gių sudavimÄ Ä¯ galvÄ lazda, rankomis ir kojomis, taÄiau taip pat mano, kad jo nusikalstami veiksmai J. S. atžvilgiu kvalifikuoti netinkamai, nes jis tikslo nužudyti J. S. neturÄjo, įvykio metu negalÄjo ir nesugebÄjo įvertinti galimų smurto pasekmių, tamsoje pagaliu sudavÄ nukentÄjusiajam bet kur, nesirinkdamas, kad bÅ«tinai pataikyti į nosį ar veidÄ . Be to, abu nuteistieji teigia, kad įvykio metu smurtavo prieÅ¡ nukentÄjusiuosius ne dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, o dÄl asmeninių tarpusavio nesutarimų.
Å ie nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. TeisÄjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ teisingas iÅ¡vadas dÄl A. K. ir N. B. kaltÄs tyÄia dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų bendrais veiksmais nužudžius J. S. ir nesunkiai sužalojus K. B.. Byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. M 179/2017(05), taip pat Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusio teismo medicinos eksperto N. R. paaiÅ¡kinimai teisiamajame posÄdyje patvirtina, kad byloje nagrinÄjamo 2017 m. balandžio 23 d.
įvykio metu nukentÄjusiajam J. S. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: nosies sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs poodine kraujosruva nosies nugarÄlÄje su kraujavimu ir kraujo įkvÄpimu į kvÄpavimo takus, padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai trumpu laikotarpiu iki mirties, smÅ«giuojant kumÅ¡Äiu ar panaÅ¡iu daiktu; poodinÄs kraujosruvos kaktos deÅ¡inÄs pusÄs â deÅ¡inio smilkinio srityje, kairÄs akies vokuose, kairÄs ausies kauÅ¡elyje ir kairio užausio srityje, kraujosruvos deÅ¡inio smilkinio ir virÅ¡ugalvio kairÄs pusÄs minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais kairio pusrutulio smilkininÄs skilties srityje, Å¡ie sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai penkių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai trumpu laikotarpiu iki mirties, smÅ«giuojant kumÅ¡Äiais ar panaÅ¡iais daiktais; muÅ¡tinÄ Å¾aizda pakauÅ¡io kairÄs pusÄs virÅ¡utinÄje dalyje, padaryta vienu kieto bukÄ briaunÄ veikliojoje dalyje turinÄio daikto trauminiu poveikiu, galimai trumpu laikotarpiu iki mirties, tokiu daiktu smÅ«giuojant; poodinÄ kraujosruva deÅ¡inÄje Å¡launyje, padaryta mažiausiai vienu pailgo kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai trumpu laikotarpiu iki mirties, smÅ«giuojant pagaliu ar panaÅ¡iu daiktu.
NukentÄjusysis J. S. mirÄ nuo dÄl įkvÄpto į kvÄpavimo takus kraujo iÅ¡ sumuÅ¡tos nosies įvykusio mechaninio uždusimo (t. 1, b. l. 91â93, t. 10, b. l. 114â115). Nuteistasis N. B., apeliaciniame skunde ginÄydamas priežastinį ryšį tarp įvykio metu prieÅ¡ J. S. panaudoto fizinio smurto ir jo mirties, remdamasis teismo medicinos eksperto N. R. paaiÅ¡kinimais teisme, kad žmogus uždusti nuo kraujavimo iÅ¡ nosies gali tik esant sÄ monÄs sutrikimui, pabrÄžia įvykį prieÅ¡ nukentÄjusiųjų J.
S. ir K. B. užpuolimÄ , kuomet iÅ¡gertuvių B. A. namuose metu draugiÅ¡kai apsikabinus su K. B. J. S. ÄmÄ kraujuoti iÅ¡ nosies, taip pat aplinkybÄ, kad J. S. įvykio metu buvo stipriai apsvaigÄs nuo alkoholio. Pasak N. B., dÄl pirmiau paminÄto įvykio kraujavimas iÅ¡ nosies J. S. galÄjo atsinaujinti savaime, o sÄ monÄs sutrikimÄ , kaip ir intensyvesnį nei paprastai nuo smÅ«gio kraujavimÄ , galÄjo lemti stiprus apsvaigimas nuo alkoholio, o ne prieÅ¡ nukentÄjusįjį panaudotas fizinis smurtas.
TeisÄjų kolegija sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ nukentÄjusiųjų K. B., D. S., taip pat liudytojo B. A. parodymų, kraujavimas iÅ¡ nosies J. S. buvo sustabdytas dar B. A. namuose ir nÄra tokių duomenų, kad jis bÅ«tų atsinaujinÄs nukentÄjusiesiems einant į A. K. ir J. S. sutartÄ susitikimo vietÄ . Jau minÄta, specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad įvykio metu, be kita ko, suduodant ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį kumÅ¡Äiu (ar panaÅ¡iu daiktu), nukentÄjusiajam J.
S. buvo padarytas nosies sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs poodine kraujosruva nosies nugarÄlÄje su kraujavimu. Tiesioginį ryšį tarp minÄto sužalojimo ir kraujavimo specialisto iÅ¡vadÄ pateikÄs teismo medicinos ekspertas patvirtino ir apklaustas teisiamojo posÄdžio metu. Nors pastarasis neatmetÄ savaiminio kraujavimo atsinaujinimo galimybÄs, taip pat nurodÄ, kad iÅ¡gertas alkoholio kiekis galÄjo paskatinti kraujavimÄ , taÄiau vien tai, įvertinus J. S. padarytus specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡vardytus sužalojimus, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad kraujavimas iÅ¡ nosies nebuvo susijÄs su prieÅ¡ nukentÄjusįjį atliktais smurtiniais veiksmais, t. y. smÅ«giais į galvÄ , įskaitant nosies sritį.
Vien tai, kad įstatyme numatytus padarinius kartu gali įtakoti keli faktoriai (tiek prieÅ¡ nukentÄjusįjį naudotas smurtas, tiek ir jo paties konstitucija), priežastinio ryÅ¡io savaime nepaneigia. Tas pats pasakytina ir dÄl J. S. sÄ monÄs sutrikimo (âprieblandos bÅ«senosâ), kuris, pasak teismo medicinos eksperto, ir lÄmÄ tai, kad, kraujui patekus į kvÄpavimo takus, nukentÄjusysis užduso. Byloje nustatyta, kad J. S. įvykio metu buvo stipriai apsvaigÄs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta 2,50 â° etilo alkoholio koncentracija, o Å¡lapime â 2,82 â°).
Visgi bylos duomenys patvirtina, jog nepaisant Å¡ios aplinkybÄs, pastarasis iki užpuolimo buvo sÄ moningas, pats be kitų pagalbos Äjo į susitikimo vietÄ , be to, dar aktyviai ginÄijosi su savo draugu K. B., o sÄ monÄ prarado tik A. K. ir N. B. panaudojus prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ . Kad didesnÄ Ä¯takÄ sÄ monÄs netekimui galÄjo turÄti ne J. S. apsvaigimas nuo alkoholio, o patirtas galvos sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais kairio pusrutulio smilkininÄs skilties srityje, teisme patvirtino ir teismo medicinos ekspertas N. R..
Nuteistojo N. B. apeliaciniame skunde tai pat nepagrįstai keliama versija, kad J. S. galÄjo uždusti dÄl D. S. veiksmų, kai Å¡is, radÄs nukentÄjusįjį gulintį kniÅ«bsÄiÄ , jį atvertÄ ant nugaros ir taip paliko, nes kvietÄ pagalbÄ . Visų pirma, nukentÄjusysis D. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinÄjimo metu nuosekliai parodÄ, kad įvykio vietoje J. S. rado jau be gyvybÄs ženklų. Pastarasis nekvÄpavo, taip pat D. S. negalÄjo užÄiuopti jo pulso (t. 1, b. l. 152â155, 163â171, t. 10, b. l. 25â26).
Tai, kad D. S. veiksmai jau negalÄjo pakenkti J. S., patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybÄs. Nuteistieji N. B. ir G. J. parodÄ, kad dar bÅ«dami įvykio vietoje girdÄjo į knarkimÄ panaÅ¡ius gulinÄio sumuÅ¡to J. S. leidžiamus garsus, o kaip matyti iÅ¡ teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimų teisme, tokie garsai ir yra bÅ«dingi aspiracijai, įtraukiant svetimkÅ«nį į kvÄpavimo takus. Be to, teismo medicinos ekspertas nurodÄ, kad tokio pobÅ«džio mirtis įvyksta labai greitai, t. y.
įtraukus svetimkÅ«nį į kvÄpavimo takus, mirtis paprastai įvyksta vienos ar kelių minuÄių bÄgyje. Staigios asfiksinÄs mirties požymiai (taÅ¡kinÄs kraujosruvos akių junginÄse, Å¡irdies pavirÅ¡iuje, tamsus kraujas po plauÄių pleura) buvo nustatyti ir Å¡iuo atveju (t. 10, b. l. 114â115). Tuo tarpu D. S. į įvykio vietÄ sugrįžo tik praÄjus kuriam laikui po to, kai nuteistieji pasiÅ¡alino (byloje nustatyta, kad prieÅ¡ sugrįždamas į įvykio vietÄ , D. S. dar telefonu bendravo su K.
B., kuris jau buvo atgavÄs sÄ monÄ po užpuolimo metu prieÅ¡ jį panaudoto fizinio smurto ir iÅ¡ įvykio vietos Äjo namo). Atkreiptinas nuteistojo N. B. dÄmesys ir į tai, kad teisiamojo posÄdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas N. R. nurodÄ, jog tikimybÄ uždusti krauju yra didesnÄ ne tik žmogui gulint aukÅ¡tielninkam, bet ir ant Å¡ono, o kaip matyti iÅ¡ paties N. B. parodymų, bÅ«tent tokioje padÄtyje jis paguldÄ J. S., kai sumuÅ¡tÄ ir praradusį sÄ monÄ nuo kelio važiuojamosios dalies nutempÄ Ä¯ Å¡alia buvusį griovį.
Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybÄs paneigia nuteistojo N. B. apeliacinio skundo teiginius, kad J. S. mirtį galÄjo sÄ lygoti ne prieÅ¡ jį panaudotas fizinis smurtas, bet kitos priežastys, ir patvirtina, kad tarp J. S. suduotų smÅ«gių į galvos sritį ir pastarojo mirties, kuri įvyko nuo dÄl įkvÄpto į kvÄpavimo takus kraujo iÅ¡ nosies įvykusio mechaninio uždusimo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde ginÄija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dÄl jo, kaip bendrininko, atsakomybÄs už tyÄinį nužudymÄ , taÄiau teisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dÄl A.
K. kaip vykdytojo eksceso nužudant J. S.. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas â tai tyÄinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybÄ, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma â žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.) â ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-129-976/2018, 2K-7-70-895/2018 ir kt.).
Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobÅ«džiu, apimtimi arba padarymo bÅ«du neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotÄ to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitÄ nusikaltimÄ , dÄl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, reikÄtų vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas, ir ar tiksliai apibrÄžtas, ar ne, ir antras kriterijus â jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrÄžtas â ar vykdytojo veiksmai buvo tikÄtini kitiems bendrininkams, ar ne (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, 2K-55-699/2017, 2K-203-895/2017).
Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai darant šį nusikaltimÄ tyÄia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinÄių bÅ«ti asmenų. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybÄ nukentÄjusiajam, jie visi yra nužudymo bendravykdytojai. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nÄra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų.
KasacinÄs instancijos teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pasisakÄs, kad jeigu nukentÄjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyÄiÄ nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentÄjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavÄ gyvybÄs atÄmimo procese (kasacinÄ nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K-303/2012, 2K-68-942/2016 ir kt.).
Byloje surinktais įrodymais, įskaitant visų trijų nuteistųjų A. K., N. B. ir G. J. parodymus, nustatyta, kad pastarieji iÅ¡ anksto, dar iki atvykimo į nusikaltimo padarymo vietÄ , susitarÄ, kad panaudos fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį J. S., tuo tikslu su savimi į įvykio vietÄ pasiÄmÄ Ä¯rankį â N. B. namuose buvusiÄ lazdÄ (kirvio kotÄ ). Nors nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde teigia, kad Å¡io įrankio paÄmimas ir panaudojimas užpuolimo metu jam buvo nepriimtinas, taÄiau, kaip matyti iÅ¡ nuteistojo G.
J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu, taip pat nuteistojo A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nuteistiesiems nutarus sumuÅ¡ti J. S., lazdÄ A. K. padavÄ pats N. B. (t. 6, b. l. 10â13, t. 6, b. l. 136-142, t. 10, b. l. 5â6). Vertindama nuteistojo N. B. apeliacinio skundo argumentų dÄl vykdytojo eksceso pagrįstumÄ , teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį ir į tai, kad pastarasis, kaip ir A. K., aplinkybÄ, jog einant į nusikaltimo padarymo vietÄ buvo aptariamos fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ J.
S. ribos, nurodÄ tik teisminio bylos nagrinÄjimo metu. Be to, abu skirtingai aiÅ¡kino minÄto susitarimo turinį â N. B. teigÄ, kad įspÄjo A. K. nesmÅ«giuoti J. S. į galvÄ , o A. K. teigÄ, kad N. B. jam patarÄ nesmÅ«giuoti J. S. lazda. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nÄ vienas iÅ¡ jų apie kokį nors susitarimÄ dÄl fizinio smurto panaudojimo ribų neparodÄ. Dar daugiau, pats N. B. nurodÄ, kad dÄl to, kaip muÅ¡ nukentÄjusįjį, jie nesitarÄ (t. 7, b. l. 88â92). Kad jokio susitarimo dÄl smurto panaudojimo ribų nebuvo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino ir nuteistasis G.
J. (t. 6, b. l. 136â142, t. 10, b. l. 5â6). Apeliaciniame skunde nuteistasis N. B. taip pat teigia, kad smÅ«gių J. S. sudavimo pradžios jis nematÄ, tuo metu, kai priartÄjo prie J. S., A. K. susitarimo naudoti smurtÄ nesuduodant smÅ«gių į galvÄ ribas peržengianÄių veiksmų nebeatliko, todÄl jis pats, suduodamas J. S., turÄjo pagrindÄ manyti, kad tokie veiksmai daugiau ir nebus atlikti, o kai tokio pobÅ«džio veiksmus pamatÄ, iÅ¡ karto sureagavo ir juos nutraukÄ, nustumdamas A. K. nuo nukentÄjusiojo, po to nÄ vienas iÅ¡ jų smurto prieÅ¡ J.
S. nenaudojo, abu nubÄgo prie K. B. ir G. J.. TaÄiau dalis Å¡ių N. B. apeliaciniame skunde nurodytų įvykio aplinkybių prieÅ¡tarauja jo paties parodymams. Kaip matyti iÅ¡ bylos, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu N. B. parodÄ, kad pamatÄs ateinanÄius nukentÄjusiuosius, jis pirmas ÄmÄ bÄgti link jų, bet kai jau buvo netoli, jį aplenkÄ A. K. ir sudavÄ J. S. į galvÄ lazda, kuri nuo smÅ«gio sulūžo. Po Å¡io smÅ«gio J. S., traukdamasis atgal, suklupo.
Tuomet jis pats sudavÄ gulinÄiam nukentÄjusiajam ranka apie keturisâpenkis smÅ«gius ranka į Å¡onÄ ar į pilvÄ , o A. K. pasilenkÄs pradÄjo smÅ«giuoti J. S. į galvÄ . Jis matÄ A. K. smÅ«gius J. S. į galvÄ ir į kÅ«nÄ , tuo metu pats smÅ«giavo nukentÄjusiajam į korpusÄ (t. 7, b. l. 102â105, t. 10, b. l. 116â117). Taigi, Å¡iuo atveju aplinkybÄ, ar buvo tarp N. B. ir A. K. koks nors iÅ¡ankstinis susitarimas dÄl fizinio smurto panaudojimo ribų, ar ne, neturi esminÄs reikÅ¡mÄs, nes A.
K. pradÄjus smurtauti prieÅ¡ J. S. ir sudavus Å¡iam smÅ«gį lazda į galvÄ , o, nukentÄjusiajam pargriuvus, ir toliau šį muÅ¡ant rankomis ir spardant kojomis į įvairias kÅ«no vietas, įskaitant galvÄ , N. B., matydamas tokius A. K. ne tik nukentÄjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei pavojingus nusikalstamus veiksmus, tokio pobÅ«džio fiziniam smurtui prieÅ¡ J. S. neprieÅ¡taravo, o prieÅ¡ingai â prie paminÄtų A. K. nusikalstamų veiksmų prisijungÄ pats (skirtingai nei G. J.), pradÄdamas smurtauti prieÅ¡ nukentÄjusįjį.
PažymÄtina ir tai, kad, kaip matyti iÅ¡ A. K. parodymų, pastarasis smurtÄ prieÅ¡ J. S. nutraukÄ ne dÄl N. B. žodžių ar veiksmų, o pamatÄs, kad pagalbos reikia su K. B. besigrumianÄiam G. J., ir tuomet, palikÄs gulintį J. S., nuskubÄjo Å¡iam į pagalbÄ (t. 10, b. l. 115â116). Å iuo atveju byloje nepavyko nustatyti, kiek tiksliai smÅ«gių ir į kurias kÅ«no vietas įvykio metu kiekvienas iÅ¡ Å¡ių dviejų nuteistųjų sudavÄ J. S., taÄiau, kaip jau minÄta, sprendžiant dÄl bendrininkų atsakomybÄs atimant kito žmogaus gyvybÄ, nÄra bÅ«tina, kad visi bendrininkavÄ nužudant nukentÄjusįjį asmenys padarytų jam mirtinus sužalojimus, o pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų.
Byloje nustatytas fizinio smurto pobÅ«dis, intensyvumas ir lokalizacija (ne mažiau kaip septyni trauminiai poveikiai į galvÄ , suduodant smÅ«gius lazda, rankomis ir kojomis) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. K. ir N. B., tiek patys suduodami smÅ«gius J. S., tiek matydami vienas kito smurtinius veiksmus, suprato, kad tokiais bendrais veiksmais gali nukentÄjusiajam ne tik sutrikdyti sveikatÄ , bet ir padaryti tokius sužalojimus, nuo kurių Å¡is gali mirti. Juo labiau, kad nukentÄjusysis J. S. įvykio metu buvo stipriai apsvaigÄs nuo alkoholio (tai abiems nuteistiesiems buvo gerai žinoma), taigi ir lengviau fiziÅ¡kai pažeidžiamas.
Å iuo aspektu teisÄjų kolegija pažymi ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis, todÄl normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ daro veikÄ , kelianÄiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentÄjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, iÅ¡ jų ir tokie, dÄl kurių jis gali mirti (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2010, 2K-41-697/2015, 2K-513-697/2015 ir kt.).
Taigi, įvertinÄs pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , o taip pat A. K. ir N. B. elgesį po fizinio smurto panaudojimo, akivaizdžiai rodantį jų abejingumÄ savo veikos pasekmÄms (du sumuÅ¡tus, praradusius sÄ monÄ nukentÄjusiuosius naktį paliko gulÄti lauke, nebandydami jiems suteikti jokios pagalbos), pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie nuteistieji bendrais veiksmais nužudÄ J. S. veikdami netiesiogine tyÄia â nuteistieji suprato kiekvienas savo ir abiejų bendrai veiksmų pavojingumÄ , numatÄ, kad dÄl jų veiksmų gali atsirasti žalingų padarinių ir nors tokių padarinių nenorÄjo, taÄiau sÄ moningai leido jiems atsirasti.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybÄms, nuteistųjų A. K. ir N. B. nusikalstami veiksmai J. S. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnį, perkvalifikuoti jų veiksmus pagal BK 132 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį ar juo labiau pagal BK 144 straipsnį, kaip to praÅ¡oma N. B. apeliaciniame skunde, nÄra teisinio pagrindo. Nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti ir jo veiksmus nukentÄjusiojo K. B. atžvilgiu, taÄiau nenurodo jokių tokį praÅ¡ymÄ pagrindžianÄių argumentų.
IÅ¡ byloje esanÄios specialisto iÅ¡vados Nr. G570/2014(05) matyti, kad įvykio metu K. B. buvo padarytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs kairio virÅ¡utinio žandikaulio priekinÄs sienelÄs lūžiu, muÅ¡tine žaizda kairÄs akies virÅ¡utinio voko srityje, poodine kraujosruva kairio paakio srityje, ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 5, b. l. 101). Byloje surinktais įrodymais, įskaitant paties N. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu, neginÄijama nustatyta, kad po to, kai nukentÄjusįjį K.
B. užpuolÄ G. J., taÄiau pastarajam nesisekÄ jo įveikti, fizinį smurtÄ prieÅ¡ šį nukentÄjusįjį panaudojo ir N. B.. K. B. jis muÅ¡Ä vienu metu su G. J. ir A. K., matydamas pastarųjų suduodamus smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, įskaitant galvÄ , tuo paÄiu suprasdamas bendrai naudojamo fizinio smurto pavojingumÄ , todÄl turi atsakyti ir už Å¡iais bendrais su A. K. bei G. J. veiksmais sukeltas pasekmes â nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymÄ . TeisÄjų kolegijos vertinimu, nuteistieji N. B. bei A.
K. nepagrįstai ginÄija ir jų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , o N. B. â dar ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Teismų praktikoje nužudymu dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralÄs normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mÄ dingstį.
ChuliganiÅ¡kos paskatos reiÅ¡kiasi neiÅ¡provokuota agresija, nukentÄjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentÄjusiojo arba panaudojant menkavertÄ dingstį. Å ioms paskatoms bÅ«dinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015).
Bylos duomenimis, nagrinÄjamo įvykio metu jokio konflikto tarp A. K., N. B. bei G. J. ir J. S. bei K. B. nebuvo, nuteistieji, A. K. pažadu grÄ Å¾inti skolÄ priviliojus J. S. į nusikaltimo padarymo vietÄ , pastarÄ jį ir kartu su Å¡iuo buvusį K. B. netikÄtai, nieko neaiÅ¡kindami užpuolÄ ir sumuÅ¡Ä. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji N. B. ir A. K. akcentuoja prieÅ¡ kelias valandas iki užpuolimo parduotuvÄje įvykusį N. B. ir G. J. susitikimÄ su J. S. ir K. B., kurio metu, pasak nuteistųjų, J.
S. žodžiu juos įžeidÄ ir jie negalÄjo į tai nereaguoti. TaÄiau, kaip matyti iÅ¡ bylos, nuteistųjų parodymai apie Å¡iÄ aplinkybÄ, kaip ir apie kitas fizinio smurto panaudojimo priežastis, proceso metu buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Nuteistasis A. K. apie tai, kad J. S. minÄto susitikimo metu iÅ¡vadino jį âgaidžiuâ ir kad dÄl to jis labai įsižeidÄ, nurodÄ tik teisminio bylos nagrinÄjimo metu. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis aiÅ¡kino iÅ¡ G. J. žodžių sužinojÄs tik tiek, kad J.
S. susitikimo parduotuvÄje metu pasakÄ, kad jis (A. K.) grÄ Å¾intų jam skolÄ , o priežastis, dÄl kurios jis nusprendÄ sumuÅ¡ti nukentÄjusįjį ir pasiÅ«lÄ tai savo draugams, buvo N. B. namuose vykusių iÅ¡gertuvių metu pastarojo nurodytos aplinkybÄs, kad J. S. papasakojo jo (N. B.) mamai apie muÅ¡tynes su J. S. draugu (t. 6, b. l. 10â13, 49-51). KodÄl muÅ¡Ä K. B. A. K. ikiteisminio tyrimo metu negalÄjo paaiÅ¡kinti ir tik teisme ÄmÄ teigti, kad Å¡is, kaip ir J. S., bÅ«damas neblaivus, kabinÄdavosi, agresyviai elgÄsi (t. 10, b. l. 115â116).
N. B. pirmÄ kartÄ apklaustas įtariamuoju parodÄ, kad sumuÅ¡ti J. S. pasiÅ«lÄ A. K., nes nukentÄjusysis anksÄiau jį buvo iÅ¡vadinÄs įžeidžianÄiais žodžiais (âduchuâ, âgaidžiuâ), o pats, kaip ir G. J., J. S. jokio pykÄio nejautÄ. KodÄl sutiko su A. K. pasiÅ«lymu, nežino, gal nenorÄjo palikti pastarÄ jį vienÄ (2017 m. balandžio 25 d. įtariamojo apklausa, t. 7, b. l. 88â92). Konkretizuoti savo veiksmų prieÅ¡ J. S. priežasties, kaip ir paaiÅ¡kinti, kodÄl muÅ¡Ä K.
B., N. B. negalÄjo ir teisme sprendžiant kardomosios priemonÄs â suÄmimo â paskyrimo klausimÄ . Teismui jis paaiÅ¡kino, kad J. S. jam nieko blogo nepadarÄ, smÅ«gius Å¡iam sudavÄ dÄl A. K., buvo kvailas (t. 7, b. l. 127â129). Tik 2017 m. gegužÄs 3 d. vykusios įtariamojo apklausos metu N. B. kaip konflikto priežastį nurodÄ nepagarbų J. S. pasisakymÄ A. K. atžvilgiu (âtegul tas gaidukas grÄ Å¾ina tuos 12 eurųâ) (t. 7, b. l. 97â99). Nuteistasis G. J. ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ apklaustas įtariamuoju parodÄ, kad susitikÄ parduotuvÄje su J.
S. draugiÅ¡kai kalbÄjosi, klausÄ, kÄ veikia, kaip sekasi, o âpamokytiâ J. S. Äjo lyg ir norÄdami apginti D. S. (t. 7, b. l. 136â142). Teisme, sprendžiant kardomosios priemonÄs â suÄmimo â paskyrimo klausimÄ , G. J. nurodÄ, kad įvykio dienÄ parduotuvÄje susitikÄ J. S. kalbÄjosi normaliai, nekonfliktavo, nukentÄjusiuosius muÅ¡Ä, nes pastarieji bÅ«dami iÅ¡gÄrÄ mÄgdavo kabinÄtis, A. K. planavo muÅ¡ti J. S. dÄl ankstesnių konfliktų, apsižodžiavimų (t. 7, b. l. 12â15).
Ir tik teisme G. J. ÄmÄ teigti, kad parduotuvÄje J. S. nepagarbiai atsiliepÄ apie A. K., taÄiau nurodÄ, kad nukentÄjusysis pastarÄ jį pavadino âasiluâ, o ne âgaidžiuâ, kaip kad teigÄ N. B. ir A. K. (t. 10, b. l. 5â6). Tokie nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi visų trijų nuteistųjų parodymai apie fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentÄjusiuosius priežastis kelia pagrįstas abejones, ar apskritai susitikimo parduotuvÄje su G. J. ir N. B. metu J. S. iÅ¡sakÄ jų atžvilgiu kokius nors įžeidžianÄius žodžius.
Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄiame elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolÄs, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų A. K. trumpųjų SMS žinuÄių, kurias jis siuntÄ J. S., nesulaukdamas Å¡io susitikimo vietoje sutartu laiku ir negalÄdamas prisiskambinti, turinio, tarpusavio bendravimas, iÅ¡vadinant vienas kitÄ necenzÅ«riniais ar įžeidžianÄiais žodžiais (pvz. âkelk (t. y. atsiliepk), debileâ ir pan. (t. 3, b. l. 91â93), buvo įprastas abiems konflikto pusÄms.
Taigi nuteistųjų nurodytas J. S. pasisakymas A. K. atžvilgiu, jei toks ir buvo, kaip ir ankstesni apeliantų akcentuojami jo kabinÄjimaisi ar apsižodžiavimai, jokio pagrįsto pykÄio jiems negalÄjo sukelti. Juolab, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos, sumanymas sumuÅ¡ti J. S. nuteistiesiems kilo ne akcentuojamo susitikimo parduotuvÄje metu ar iÅ¡ karto po jo, bet praÄjus kelioms valandoms ir pavartojus alkoholinių gÄrimų, o ir pats N. B. yra nurodÄs, kad jam J. S. bÅ«das, kai Å¡is iÅ¡gÄrÄs apsižodžiuodavo ar pasikoliodavo, buvo įprastas ir jis į tai jau nekreipÄ dÄmesio (t. 7, b. l. 97â99).
Nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde teigia, kad jis jautÄ pyktį J. S. bei norÄjo Å¡iam atkerÅ¡yti ir dÄl ankstesnių jų tarpusavio nesutarimų, nes iki Å¡iol mano, kad ikiteisminis tyrimas dÄl 2016 m. balandžio 23 d. įvykio, nors vÄliau ir nutrauktas susitaikius su nukentÄjusiuoju J. S., jo atžvilgiu buvo atliekamas nepagrįstai. Pats nukentÄjusysis tÄ kartÄ iÅ¡provokavo smurtÄ â kabinÄjosi prie barmenÄs, kai jis (N. B.) J. S. sudrausmino, Å¡is jam atsakÄ Ä¯Å¾Å«liai ir agresyviai, o dÄl to kilusių muÅ¡tynių metu ir toliau buvo agresoriumi.
Be to, ir po Å¡io įvykio, jiems susitaikius, J. S. elgÄsi netinkamai â bÅ«damas girtas užgauliais žodžiais įžeidinÄjo jį ir jo draugus, ne kartÄ vieÅ¡ai tyÄiojosi iÅ¡ D. S., neteisingai apkalbÄjo jį mamai. Tokias nusikalstamų veiksmų priežastis N. B. nurodÄ ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu, taÄiau, kaip jau minÄta, ikiteisminio tyrimo metu teigÄ, kad nei dÄl 2016 m. įvykio, nei dÄl J. S. pokalbio su jo mama ar kokių nors kitų priežasÄių jokių nuoskaudų nejautÄ, kartu su A.
K. muÅ¡ti J. S. Äjo tik nenorÄdamas palikti draugÄ vienÄ . TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį ir į tai, kad N. B., apeliaciniame skunde bandydamas pagrįsti savo teiginius dÄl J. S. pagrįstai jauÄiamo pykÄio, pateikia 2016 m. balandžio 23 d. įvykio interpretacijÄ , neatitinkanÄiÄ byloje surinktų įrodymų. Bylos duomenimis, J. S. tÄ kartÄ prie parduotuvÄje dirbusios barmenÄs A. L. (ji byloje apklausta kaip liudytoja, t. 10, b. l.
94) nepriekabiavo, o pagrindinÄ muÅ¡tynių priežastis buvo N. B. ir J. S. girtumas, be to, ne J. S., o N. B. Å¡ių muÅ¡tynių metu buvo aktyvesnis, dÄl to minÄtai parduotuvÄs darbuotojai net teko J. S. nuo Å¡io ginti. IÅ¡ nuteistųjų G. J., A. K. bei paties nuteistojo N. B. parodymų taip pat matyti, kad toks įvykis, kurio metu N. B., G. J. ir A. K. sumuÅ¡Ä G. J. merginÄ autobuse kalbinusį J. S. draugÄ , tikrai buvo, todÄl neatitinka tikrovÄs ir apeliacinio skundo argumentas, kad J. S., papasakojÄs apie Å¡ias muÅ¡tynes N. B. mamai, pastarÄ jį apkalbÄjo.
IÅ¡ byloje surinktais įrodymais nustatytų įvykio aplinkybių taip pat matyti, kad K. B. įvykio vietoje atsidÅ«rÄ atsitiktinai ir sumuÅ¡tas buvo vien dÄl to, kad įvykio vakarÄ buvo kartu su J. S., kurį, kaip minÄta, A. K., pažadÄjÄs grÄ Å¾inti skolÄ , priviliojo į nusikaltimo padarymo vietÄ , t. y. be jokios priežasties. Nors nuteistasis N. B. savo veiksmus Å¡io nukentÄjusiojo atžvilgiu aiÅ¡kina tuo, kad pastarasis muÅ¡Äsi su G. J., taÄiau byloje neginÄijamai nustatyta, kad ne K.
B. užpuolÄ G. J., o atvirkÅ¡Äiai, ir Å¡i aplinkybÄ N. B. buvo gerai žinoma. Jokių kitų priežasÄių smurtauti prieÅ¡ K. B., iÅ¡skyrus norÄ pagelbÄti jį užpuolusiam G. J., N. B. neturÄjo. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, nÄra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad J. S. nužudymo ir K. B. sužalojimo dominuojantis motyvas buvo chuliganiÅ¡kos paskatos, visų trijų nuteistųjų noras savo elgesiu prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo galiÄ prieÅ¡ kitus asmenis ir niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kaip pretekstÄ savo neadekvatiems veiksmams panaudojant menkavertÄ dingstį, neva netinkamÄ J.
S. elgesį. TeisÄjų kolegija sutinka su nuteistojo N. B. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 284 straipsnį. Pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ nepagrįstai nuteisti ir A. K. bei G. J.. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyÄiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ .
A. K., N. B. ir G. J. pagal BK 284 straipsnį nuteisti už tai, kad vieÅ¡oje vietoje â parke, esanÄiame (duomenys neskelbtini) â tyÄia įžūliu elgesiu, t. y. fiziniu smurtu prieÅ¡ J. S. ir K. B., dÄl kurio J. S. mirÄ, K. B. buvo nesunkiai sužalotas, o įvykio vietoje kartu su jais buvÄs D. S. patyrÄ didelį iÅ¡gÄ stį, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ . Å iuo konkreÄiu atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad N. B., A.
K. ir G. J. veikÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų. N. B. ir A. K. veiksmai buvo nukreipti prieÅ¡ nukentÄjusiuosius J. S. ir K. B., o G. J. â vien prieÅ¡ K. B., taÄiau jokių kitų veiksmų, kuriais jie demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ , be nukentÄjusiųjų sumuÅ¡imo, pasibaigusio J. S. mirtimi ir K. B. sužalojimu, o taip pat kartu su jais buvusio D. S. iÅ¡gÄ sÄiu, jie neatliko. Pagal teismų praktikÄ (pvz., kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009, 2K-399-699/2016) tais atvejais, kai vieÅ¡oji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad vieÅ¡oje vietoje dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, nusikalstamÄ veikÄ pakanka kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį nužudymÄ ar atitinkamÄ sveikatos sutrikdymÄ dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų (Å¡iuo atveju pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ), kurios apima kaltininko veiksmus, demonstruojanÄius nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai.
Atsižvelgiant į tai, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis, kuria N. B., A. K., ir G. J. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį ir jiems už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmÄs, naikinama, jiems Å¡ioje dalyje priimamas naujas, iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistieji N. B. ir A. K. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas bausmių skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir dÄl to paskyrÄ jiems aiÅ¡kiai per griežtas bausmes.
BK 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmÄ yra valstybÄs prievartos priemonÄ, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. BausmÄs paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvenimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .
Skirdamas bausmÄ nepilnameÄiui, teismas papildomai atsižvelgia į jo gyvenimo ir auklÄjimo sÄ lygas ir socialinÄ brandÄ , anksÄiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , nepilnameÄio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmÄ, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybÄ lengvinanÄių ar tik atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ar yra ir atsakomybÄ lengvinanÄių, ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybÄs reikÅ¡mÄ.
Teismas, įvertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, skaiÄiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Skiriant bausmÄ turi bÅ«ti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmÄ turi bÅ«ti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmÄs taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmÄs, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmÄ, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmÄs tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidÄjo asmenybÄ, nÄra per griežta (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-6/2013, 2K-391/2013 ir kt.).
Taip pat teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmÄ kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) â tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybÄs įvertinimas. Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentÄjusių asmenų teisÄtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonÄmis ginti. DÄl to bausmÄ yra teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentÄjusiojo interesai, kai nÄ vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinÄ reikÅ¡mÄ.
PabrÄžtina, kad skiriant bausmÄ negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dÄl nusikaltimo prarastos vertybÄs, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybÄs neatitinkanti bausmÄ pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentÄjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-184-746/2016, 2K-55-699/2017, 2K-137-693/2017).
TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam N. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, bei A. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tinkamai įvertino visas bausmių skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų nuostatų nepažeidÄ.
IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad N. B. ir A. K. padarÄ apysunkį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, už kurį baudžiamasis įstatymas numato vienintelÄ bausmÄs rūšį â laisvÄs atÄmimÄ iki penkerių metų, ir labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtÄ terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄ â nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų â arba laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄ.
N. B. be to dar padarÄ nesunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai. Teismas įvertino, kad nusikalstamais nuteistųjų veiksmais dÄl menkavertÄs dingsties buvo sukelti itin sunkÅ«s ir neatkuriami padariniai â atimta jauno žmogaus gyvybÄ. Kitas žmogus buvo sužalotas. Nuteistieji J. S. nužudÄ veikdami netiesiogine tyÄia, taÄiau nusikaltimo padarymui panaudojo įrankį â lazdÄ , o N. B. žuvusio nukentÄjusiojo atžvilgiu smurtavo jau ne pirmÄ kartÄ . PanevÄžio apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkÄs prokuratÅ«ros 2016 m. lapkriÄio 14 d. prokurorÄs nutarimu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs dÄl nesunkaus J.
S. sužalojimo jam susitaikius su nukentÄjusiuoju (t. 7, b. l. 74â77), taÄiau nepraÄjus nÄ pusei metų nuo Å¡io procesinio sprendimo priÄmimo, jis vÄl panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį, tik šį kartÄ nusikalstamais veiksmais sukÄlÄ nebepataisomas pasekmes. Teismas taip pat atsižvelgÄ Ä¯ N. B. ir A. K. charakterizuojanÄius duomenis. N. B. Lietuvos Respublikoje anksÄiau neteistas, bet buvo baustas administracine tvarka, nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokÄ.
Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos, pirmÄ kartÄ nusikaltÄs J. S. atžvilgiu, N. B. iÅ¡vyko į užsienį, taÄiau ir ten nusikalto â padarÄ vagystÄ, už kuriÄ 2016 m. rugpjÅ«Äio 12 d. buvo nuteistas Austrijos teismo nuosprendžiu (t. 8, b. l. 102â103). Aptartos aplinkybÄs, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, rodo didesnį jo pavojingumÄ visuomenei. Byloje esanti VšĮ (duomenys neskelbtini) centro pažyma, patvirtinanti, kad N. B. yra padÄjÄs Å¡iam centrui, atlikdamas kai kuriuos Å«kio darbus (t. 10, b. l. 111), kaip ir tai, kad bÅ«damas suimtas jis nepadarÄ naujų nusikalstamų veikų, iÅ¡vados dÄl pastarojo asmenybÄs didesnio pavojingumo nepaneigia.
A. K. Å¡ioje byloje jam inkriminuotus nusikaltimus padarÄ neturÄdamas teistumo, nusikalto bÅ«damas nepilnametis. Kita vertus, anksÄiau jis jau buvo padarÄs nusikalstamų veikų â kvalifikuotÄ vagystÄ, už kuriÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs BK 93 straipsnio pagrindu, ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , susijusį su fizinio smurto panaudojimu, už kurį yra nuteistas PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžiu (t. 5, b. l. 169â172, 173â180). Be to, jis ne kartÄ baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat už sukÄiavimÄ , nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokÄ.
Yra viena pirmosios instancijos teismo nustatyta nuteistųjų N. B. ir A. K. atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ â jų prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdus gailestis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jų atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs â nusikalstamų veikų padarymas veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigimas nuo alkoholio, turÄjÄs įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
TeisÄjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų byloje nustatytų bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistiesiems N. B. ir A. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs, kurių dydžiai yra mažesni nei straipsnių sankcijose nustatyti Å¡ios bausmÄs vidurkiai (A. K., kaip nepilnameÄiui, bausmÄs minimumÄ skaiÄiuojant nuo pusÄs sankcijoje numatytos minimalios bausmÄs (BK 91 straipsnio 3 dalis)), įvertinus ir jaunÄ jų amžių, o taip pat tai, kad dÄl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, inkriminuoto kaip padaryto idealiÄ ja sutaptimi su J.
S. nužudymu ir nesunkiu K. B. sužalojimu, jiems priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nÄra aiÅ¡kiai per griežtos, jos atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmÄs tikslus, bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, tinkamai individualizuotos. Tas pats pasakytina ir dÄl N. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos areÅ¡to bausmÄs, kurios dydis nesiekia BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto už nusikaltimÄ skiriamos Å¡ios bausmÄs vidurkio. Dar kartÄ atsižvelgti į nuteistojo A.
K. atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir dÄl to mažinti jam paskirtas bausmes nÄra teisinio pagrindo. Juolab, kad nuteistojo teiginiai apie netrukdymÄ ikiteisminiam tyrimui, Å¡ioje proceso stadijoje duodant iÅ¡samius parodymus apie įvykio aplinkybes, prieÅ¡tarauja byloje esantiems A. K. įtariamojo apklausos protokolams, iÅ¡ kurių matyti, kad viso ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino smÅ«gius sudavÄs tik K. B. ir neigÄ smurtavÄs prieÅ¡ J. S., smurtinius veiksmus prieÅ¡ šį nukentÄjusįjį pripažino tik bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme.
Tuo tarpu aplinkybÄ, kad nuteistasis nesislapstÄ, nÄra bausmÄs Å¡velninimo pagrindas. TeisÄjų kolegija teigiamai vertina tai, kad A. K. suÄmimo vykdymo vietoje mokosi, pastaruoju metu gerai elgiasi, už kÄ buvo paskatintas, taÄiau Å¡ios aplinkybÄs taip pat nesudaro pagrindo Å¡velninti pakirtas bausmes. Tas pats pasakytina ir apie nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde akcentuojamas jo gyvenimo ir auklÄjimo sÄ lygos, juolab, kad kaip matyti iÅ¡ bylos, prieÅ¡ingai nei nurodo nuteistasis, jo tÄvas, nors ir gyveno atskirai, taÄiau savo sÅ«nų ir dukras dažnai lankÄ, nuolat su jais bendravo ((duomenys neskelbtini) savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija apie A.
K. gyvenimo ir auklÄjimo sÄ lygas t. 5, b. l. 163â165). Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe nepripažino nukentÄjusiojo J. S. provokuojanÄio elgesio, kai Å¡is pavadino jį âgaidukuâ, su draugais vartojo alkoholinius gÄrimus, buvo agresyvus, anksÄiau kilus barniui konfliktuodavo ir iÅ¡provokuodavo muÅ¡tynes. Nuteistasis A. K. ir nuteistasis N. B. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatÄ jų atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
Nuteistasis A. K. nurodo, kad jo neblaivumas byloje nebuvo nustatinÄjamas ir fiksuojamas. Nors prieÅ¡ įvykį jis vartojo alkoholį, taÄiau nedaug, ir tai nereiÅ¡kia, kad įvykio metu nebesiorientavo ir dÄl to kilo sunkios pasekmÄs. Nuteistasis N. B. taip pat nurodo, kad jo nusikalstamus veiksmus lÄmÄ ne iki įvykio iÅ¡gertas nedidelis alkoholio kiekis, bet netinkamas nukentÄjusiojo J. S. elgesys bei įvykio metu susiklosÄiusi situacija, t. y. K. B. muÅ¡tynÄs su G. J.. TeisÄjų kolegija Å¡iuos nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
DÄl A. K. ir N. B. teiginių apie J. S. elgesį, kurį jie įvardija kaip netinkamÄ ir provokuojantį, taip pat dÄl K. B. veiksmų ginantis nuo jį užpuolusio G. J. vertinimo teisÄjų kolegija jau pirmiau pasisakÄ Å¡iame nuosprendyje, todÄl, nekartodama argumentų, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie nukentÄjusiojo J. S. ar juo labiau nukentÄjusiojo K. B. provokuojantį elgesį. Atitinkamai nÄra pagrindo pripažinti A. K., kaip ir kitų nuteistųjų, atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatomas pagal bendrÄ sias įrodinÄjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinÄjimo bÅ«dų. Pagal teismų praktikÄ jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininÄs apžiÅ«ros aktu, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2010, 2K-613/2011, 2K-40/2012, 2K-405/2012, 2K-41-697/2015, 2K-247-788/2017).
Be to, teismų praktikoje BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio, svarbu, Å¡iai aplinkybei, kaip sunkinanÄiai kaltininko atsakomybÄ, nustatyti, kad kaltininkas padarÄ veikÄ apsvaigÄs nuo alkoholio ir kad Å¡is apsvaigimas turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-648/2016). Taigi aplinkybÄs, kad nuteistieji nebuvo sulaikyti iÅ¡ karto po įvykio ir dÄl to nebuvo patikrintas jų apsvaigimas nuo alkoholio, kaip ir tai, kad jie nebuvo taip stipriai apsvaigÄ, kad nesiorientuotų aplinkoje, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dÄl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos jų atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs. Be to, jau minÄta, kad nuteistųjų sumanymas smurtauti prieÅ¡, jų teigimu, netinkamai besielgiantį J.
S., kilo ne susitikimo parduotuvÄje su nukentÄjusiuoju metu, bet kur kas vÄliau, begeriant stiprų alkoholinį gÄrimÄ â trauktinÄ âTrejos devyneriosâ. Å i aplinkybÄ, kaip ir nuteistųjų neadekvatus elgesys įvykio metu iÅ¡ esmÄs be jokios rimtesnÄs priežasties užpuolant į nusikaltimo padarymo vietÄ atviliotÄ J. S. ir jį nužudant bei sužalojant kartu su juo buvusį K. B., leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apsvaigimas nuo alkoholio paskatino nuteistuosius imtis smurtinių veiksmų prieÅ¡ J.
S., o nukentÄjusiųjų užpuolimo metu susilpnino jų savikontrolÄ. TodÄl apsvaigimas nuo alkoholio pagrįstai pripažintas A. K. ir N. B. atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe. Nuteistuosius N. B., A. K. ir G. J. iÅ¡teisinus pagal BK 284 straipsnį, naikinama ir nuosprendžio dalis, kuria nuteistiesiems pagal BK 284 straipsnį paskirtos bausmÄs subendrintos su bausmÄmis už kitas nusikalstamas veikas. A. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu.
N. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta areÅ¡to bausmÄ, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais. Nuteistieji A. K. ir N. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dÄl turtinÄs žalos priteisimo neskundžia. Nuteistasis A. K. taip pat neginÄija neturtinÄs žalos priteisimo nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams L. S., Ma. S., Ma. S. ir D.
S., taÄiau mano, kad neturtinÄ Å¾ala A. S. iÅ¡ jo solidariai su N. B. priteista nepagrįstai. TeisÄjų kolegija sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu neturi pagrindo. NeturtinÄ Å¾ala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnyje apibrÄžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
NeturtinÄs žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinÄs (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkreÄiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).
NeturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinÄs žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, į tai, ar padaryta turtinÄ Å¾ala, jei taip â tai į jos dydį, kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. TaÄiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, kiekvienu konkreÄiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinÄs žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentÄjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
PažymÄtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnÄ reikÅ¡mÄ Å¾alos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. AbsoliuÄių vertybių, tokių kaip gyvybÄ, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmÄs. Sprendžiant neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapaÄioms ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡ioms faktinÄms bylų aplinkybÄms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2011, 2K-89-139/2016, 2K-129-976/2016, 2K-170-699/2016 ir kt.).
Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. K., veikdamas bendrai su N. B., tyÄia dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudÄ nukentÄjusiojo A. S. sÅ«nų J. S.. TeisÄjų kolegijai, prieÅ¡ingai nei nuteistajam A. K., nekyla abejonių, kad tokia staigi smurtinÄ, beprasmÄ dvideÅ¡imt penkerių metų sÅ«naus mirtis sukÄlÄ itin skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir stiprų emocinį sukrÄtimÄ abiems jo tÄvams, neigiamai atsiliepÄ jų gyvenimo kokybei, todÄl nukentÄjusiajam A.
S. neturtinÄ Å¾ala priteista pagrįstai. Nors nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad A. S. su žuvusiu sÅ«numi nesutarÄ, nuolat konfliktavo, buvo iÅ¡varÄs jį iÅ¡ namų ir jau kurį laikÄ kartu negyveno, taÄiau tokių apelianto teiginių nepatvirtina jokie baudžiamosios bylos duomenys. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ žuvusiojo tÄvų L. S. ir A. S., taip pat jo brolių Ma. S. ir M. S. parodymų, J. S. visÄ laikÄ gyveno su tÄvais, dirbo, juos siejo normalÅ«s Å¡eiminiai santykiai (t. 10, b. l. 26-27).
Žuvusiojo J. S. tÄvui iÅ¡ dviejų nuteistųjų solidariai priteista 10 000 eurų suma, įvertinus byloje nustatytas neturtinÄs žalos dydžiui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisÄjų kolegijos nuomone, nÄra aiÅ¡kiai per didelÄ, ji atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose, mažinti priteistÄ neturtinÄ Å¾alÄ nÄra pagrindo. Juolab, kad ir pats nuteistasis, teigdamas jog priteista suma turÄtų bÅ«ti žymiai sumažinta, tai grindžia tik pirmiau aptartais teiginiais, kurių, kaip minÄta, nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys.
Nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde taip pat neginÄija neturtinÄs žalos priteisimo nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui D. S., o praÅ¡ymus atmesti nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų L. S., A. S., M. S. ir M. S. civilinius ieÅ¡kinius arba sumažinti jiems priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti, kaip ir sumažinti nukentÄjusiajam K. B. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti, sieja tik su jo nusikalstamų veiksmų teisiniu vertinimu. Jokių kitų argumentų dÄl nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų L.
S., A. S., M. S. ir M. S. teisÄs į neturtinÄs žalos atlyginimÄ bei jiems priteisto neturtinÄs žalos dydžio pagrįstumo N. B. nenurodo, todÄl teisÄjų kolegija, konstatavusi, kad Å¡io nuteistojo nusikalstami veiksmai J. S. atžvilgiu kvalifikuoti teisingai, bei nenustaÄiusi, kad iÅ¡ N. B. solidariai su A. K. priteistas neturtinÄs žalos dydis minÄtiems civiliniams ieÅ¡kovams bÅ«tų aiÅ¡kiai per didelis, plaÄiau Å¡iuo klausimu nepasisako. TeisÄjų kolegija sutinka su nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentais, kad nukentÄjusiajam K.
B. iÅ¡ jo solidariai su N. B. ir G. J. priteistas neturtinÄs žalos dydis â 6000 eurų â yra aiÅ¡kiai per didelis, nepagrįstas bylos duomenimis, be to, neatitinkantis teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Nuteistasis N. B. taip pat nesutinka su nukentÄjusiajam K. B. priteistu neturtinÄs žalos dydžiu, taÄiau, kaip jau minÄta, nurodo kitus argumentus, nesudaranÄius pagrindo sumažinti priteistÄ neturtinÄ Å¾alÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendimo dÄl K. B. priteistino neturtinÄs žalos dydžio nuosprendyje plaÄiau nemotyvavo, tik nurodÄ, kad K.
B. civilinis ieÅ¡kinys yra grindžiamas sveikatos sutrikdymo pasekmÄmis, taip pat iÅ¡gyvenimais dÄl draugo netekties, ir kad tokiais atvejais kaltinamųjų civilinÄ atsakomybÄ nustatoma pagal padarytų veikų sunkumÄ bei kitas CK 6.250 straipsnyje numatytas taisykles. Jau minÄta, kad byloje nagrinÄjamo įvykio metu nuteistasis A. K., veikdamas kartu su N. B. ir G. J., užpuolÄ ir kartu su žuvusiuoju J. S. tÄ vakarÄ buvusį nukentÄjusįjį K. B.. Nuteistieji jį sumuÅ¡Ä, padarydami galvos sumuÅ¡imÄ , be kita ko, pasireiÅ¡kusį kairio virÅ¡utinio žandikaulio priekinÄs sienelÄs lūžiu, dÄl kurio nukentÄjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Neabejotina, kad dÄl tokių tyÄinių A. K., N. B. ir G. J. veiksmų K. B. patyrÄ fizinį skausmÄ , o taip pat dvasinio pobÅ«džio pasekmes â stresÄ , asmens pažeminimÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažÄjusias bendravimo galimybes. Neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus dar labiau sustiprino tai, kad to paties įvykio metu mirtinai buvo sužalotas jo draugas J. S.. IÅ¡ nukentÄjusiojo K. B. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio bei jo paties ir jo mamos J. B. parodymų teisme taip pat matyti, kad po Å¡io įvykio K.
B. tapo jautresnis, jį vargino nemiga, buvo sunku sukaupti dÄmesį, suprastÄjo atmintis (t. 2, b. l. 16, t. 10, b. l. 24â25, 94â95). Kita vertus, bylos duomenimis, virÅ¡utinio žandikaulio priekinÄs sienelÄs lūžis K. B. sugijo savaime, be chirurginÄs intervencijos. NukentÄjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad dÄl patirto streso jam teko konsultuotis su specialistais (psichiatru, psichologu), jam buvo diagnozuoti emociniai sutrikimai ir paskirti psichotropiniai vaistai, taÄiau nepateikÄ jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinanÄių dokumentų.
Apklaustas teisiamajame posÄdyje jis nurodÄ, kad Å¡iuo metu jauÄiasi gerai. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų kokius nors tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nuteistųjų nusikalstamais veiksmais susijusius liekamuosius reiÅ¡kinius, neigiamai įtakojanÄius nukentÄjusiojo gyvenimo kokybÄ ar galinÄius tokios įtakos turÄti ateityje, byloje taip pat nÄra. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį nukentÄjusysis K.
B. jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 5000 eurų ir tik teisme ieÅ¡kininį reikalavimÄ padidino iki 15 000 eurų, nors jokių aplinkybių, lemianÄių didesnį neturtinÄs žalos dydį, nenurodÄ, tik paaiÅ¡kino, kad nuteistieji nužudÄ geriausiÄ jo draugÄ , tokios sumos jis praÅ¡o dÄl jo tÄvų, draugų, patirto didelio streso (t. 10, b. l. 24â25). IÅ¡ bylos duomenų matyti ir tai, kad visi trys nuteistieji yra labai jauno amžiaus ir neturi pajamų (A. K., N. B.) arba gaunamos pajamos yra nedidelÄs (G.
J.), iÅ¡ A. K. ir N. B. Å¡ioje byloje priteistos nemažos sumos ir kitiems civiliniams ieÅ¡kovams. Nors pagal teismų praktikÄ bylose dÄl gyvybÄs atÄmimo ar sveikatos sužalojimo kaltininko turtinÄ padÄtis negali turÄti lemiamos reikÅ¡mÄs, taÄiau į jÄ taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta. Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016, pažymÄta, kad kasacinÄs instancijos formuojamoje teismų praktikoje neturtinÄs žalos dydis bylose dÄl nesunkaus sveikatos sutrikdymo svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 eurų, taÄiau įprastai priteisiama apie 2896,20 eurų.
IÅ¡analizavus Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ bylose dÄl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, matyti, kad pastaruosius penkerius metus priteisiamas neturtinÄs žalos dydis svyruoja nuo 289 eurų iki 8688 eurų, taÄiau paprastai priteisiamos 3000 eurų nesiekianÄios sumos, įskaitant atvejus, kai nesunkus sveikatos sutrikdymas reiÅ¡kiasi žandikaulio lūžiu (pvz. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendis, kasacinÄs bylos Nr. 2K-291/2013 (289 eurai), PanevÄžio apylinkÄs teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nuosprendis, kasacinÄs bylos Nr. 2K-506/2013 (2 316,96 eurų), Å iaulių apylinkÄs teismo 2014 m. rugsÄjo 29 d. nuosprendis, kasacinÄs bylos Nr. 2K-371/2015 (2896,20 eurų)).
Esant pirmiau aptartų byloje nustatytų neturtinÄs žalos dydžiui reikÅ¡mingų aplinkybių visumai, taip pat atsižvelgiant į aptartÄ teismų praktikÄ dÄl neturtinÄs žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiajam K. B. solidariai iÅ¡ nuteistųjų A. K., N. B., o taip pat iÅ¡ G. J., kuris Å¡ios nuosprendžio dalies neginÄija, priteistas neturtinÄs žalos dydis mažintinas. TeisÄjų kolegijos vertinimu, 3000 eurų suma bus proporcinga byloje nustatytiems nuteistųjų A.
K., N. B. ir G. J. nusikalstamiems veiksmams ir dÄl jų nukentÄjusiajam K. B. atsiradusioms neigiamoms fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pasekmÄms, atitiks sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. DÄl nuteistojo G. J. apeliacinio skundo argumentų Nuteistasis G. J. apeliaciniame skunde savo kaltÄs ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kaip ir iÅ¡ jo priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžio, neginÄija, tik nesutinka su jam paskirta bausme ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikÄ jam BK 40 straipsnio nuostatų.
TeisÄjų kolegija sutikti su Å¡iais apelianto argumentais neturi pagrindo. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jeigu:
1) jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).
Teismas iÅ¡vadÄ apie laiduotojo galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui gali daryti, įvertinÄs laiduotojÄ apibÅ«dinanÄių savybių visumÄ : jo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinÄn atsakomybÄn atvejų, taip pat realiais galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kad Å¡is ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-164-895/2018, 2K-145-895/2018 ir kt.).
Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsisprÄsti tiek dÄl asmens atleidimo, tiek ir dÄl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turÄs teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).
Nuteistasis G. J. padarÄ nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai ir numato vienintelÄ bausmÄs rūšį â laisvÄs atÄmimÄ iki penkerių metų. Bylos duomenimis, G. J. praeityje nebuvo teistas, bet buvo baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 124-127). Nusikaltimo padarymo metu G. J. mokÄsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kur jo mokymosi rezultatai buvo nepatenkinami, 2016 m. buvo skirtas papeikimas už pamokų praleidimÄ be pateisinamos priežasties (t. 6, b. l. 120).
Po nusikalstamos veikos padarymo G. J. perÄjo mokytis į (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrÄ , taip pat įsidarbino AB âAâ (duomenys pakeisti) pagalbiniu statybos darbininku, mokymo centro administracijos ir darbdavio charakterizuojamas gerai (t. 9, b. l. 182, 184). ApeliacinÄs instancijos teismui pateikta darbo sutartis patvirtina, kad nuo 2018 m. balandžio 18 d. G. J. dirba UAB âBâ (duomenys pakeisti) operatoriumi. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis atlygino žalÄ nukentÄjusiajam D.
S., taip pat dÄjo pastangas bent iÅ¡ dalies atlyginti žalÄ nukentÄjusiajam K. B.. Kita vertus, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinÄs sistemos âLitekoâ duomenų matyti, kad 2018 m. birželio 26 d., t. y. praÄjus vos kelioms savaitÄms nuo skundžiamo nuosprendžio priÄmimo, G. J. padarÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , susijusį su neteisÄtu disponavimu narkotinÄmis medžiagomis, už kurį yra nuteistas 2018 m. rugpjÅ«Äio 10 d. PanevÄžio apylinkÄs teismo baudžiamuoju įsakymu.
Yra viena jo atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ â jis prisipažino padarÄs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs â nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat buvo apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Å ioje baudžiamojoje byloje nuteistojo G. J. tÄvas A. J. pateikÄ praÅ¡ymÄ atleisti G.
J. nuo baudžiamosios atsakomybÄs ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimÄ . PraÅ¡yme nurodÄ, kad jis gali įtakoti G. J., nes daug laiko praleidžia kartu, sÅ«nus jį gerbia, įsiklauso į jo nuomonÄ bei pastabas. Su sÅ«numi kalbÄjosi apie padarytÄ nusikaltimÄ , patarÄ prisipažinti, padÄti pareigÅ«nams iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ . SÅ«nus jam paaiÅ¡kino, kad labai gailisi dÄl savo veiksmų. Be to, A. J. nurodÄ, kad sÅ«nui pabaigus vidurinÄ mokyklÄ , pasiims jį gyventi ir dirbti kartu, mano, jog savo pavyzdžiu galÄs padÄti sÅ«nui pelnyti visuomenÄs pasitikÄjimÄ (t. 9, b. l. 179).
Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. J. paaiÅ¡kino, kad su G. J. mama yra iÅ¡situokÄs ir gyvena atskirai, KelmÄs mieste, su kita Å¡eima, dirba tarptautinių reisų vairuotoju, taÄiau su sÅ«numi visÄ laikÄ bendravo, pastarasis lankydavosi jo namuose savaitgaliais, atostogų metu. SÅ«nui pabaigus mokyklÄ , norÄtų pasiimti jį pas save, kartu su Å¡iuo dirbti. DÄl byloje nagrinÄjamo įvykio kalbÄjosi su sÅ«numi, jis labai gailisi. Pats sÅ«naus poelgio nepateisina, dÄs visas pastangas, kad sÅ«nus daugiau jokių teisÄs pažeidimų nepadarytų (t. 10, b. l. 6â7).
Apklaustas apeliacinÄs instancijos teisme A. J. paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu jo sÅ«nus jau baigÄ vidurinÄ mokyklÄ , gyvena (duomenys neskelbtini) su mama ir vyresniuoju broliu. Jeigu G. J. bÅ«tų atleistas pagal laidavimÄ , jis pasiimtų jį gyventi ir dirbti pas save kaip pagalbininkÄ . Apie disponavimÄ narkotinÄmis medžiagomis su sÅ«numi kalbÄjosi, aiÅ¡kino, kad taip elgtis nedera, mano, kad tai buvo vienetinis atvejis. Jei jis bÅ«tų paskirtas laiduotoju, sÅ«nus visÄ laikÄ bÅ«tų Å¡alia, bandytų jį perauklÄti, atitraukti nuo esamos aplinkos, atvesti į doros keliÄ (2018 m. spalio 11 d. teismo posÄdžio protokolas).
Byloje taip pat yra (duomenys neskelbtini) savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija apie G. J. gyvenimo ir auklÄjimo sÄ lygas, iÅ¡ kurios matyti, kad tÄvams iÅ¡siskyrus, o mamai vykstant uždarbiauti į užsienį, G. J. tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos faktiÅ¡kai rÅ«pinosi suaugÄs brolis D. J.. Vaiko teisių apsaugos specialistams pastarasis paaiÅ¡kino, kad nors tÄvas stengiasi jais rÅ«pintis, duoda pinigų, bendrauja telefonu, taÄiau tai bÅ«na retai, sveÄiuojasi su broliu pas tÄvÄ jie tik retkarÄiais (t. 6, b. l. 122).
Pirmosios instancijos teismas, apsvarstÄs minÄtÄ A. J. praÅ¡ymÄ , padarÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nÄra visų įstatyme numatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , visumos, nes byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad A. J. galÄs realiai daryti teigiamÄ Ä¯takÄ G. J., kad Å¡is ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nesutikti su tokia teismo iÅ¡vada teisÄjų kolegija neturi pagrindo. Kaip jau minÄta, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tÄvams iÅ¡siskyrus (tai įvyko, kai G.
J. buvo 10-11 metų amžiaus (A. J. parodymai apeliacinÄs instancijos teisme)), dÄl gyvenamosios vietos pakeitimo, taip pat dÄl darbo pobÅ«džio A. J. sÅ«naus auklÄjime dalyvavo tik epizodiÅ¡kai, o mamai nuolat vykstant uždarbiauti į užsienį, realiai G. J. rÅ«pinosi kartu su juo gyvenantis suaugÄs brolis. Esant tokioms nustatytoms aplinkybÄms, kyla pagrįstų abejonių, ar G. J. su tÄvu sieja ryÅ¡iai, suponuojantys realiÄ A. J. galimybÄ daryti įtakÄ nusikaltusiam sÅ«nui. Juolab, kad byloje nÄra jokių patį A.
J. charakterizuojanÄių duomenų (iÅ¡skyrus duomenis, kad jis nÄra teistas), kurie patvirtintų jį turint tokias asmenines ir socialines savybes, kurios sudarytų pagrindÄ vertinti jį kaip vertÄ teismo pasitikÄjimo asmenį, galintį daryti pozityviÄ Ä¯takÄ nuteistajam. Abejones dÄl A. J. realios galimybÄs daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo sÅ«nui, kad Å¡is ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, dar labiau sustiprina jau paminÄta aplinkybÄ, kad G. J. ir vÄl nusikalto â padarÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , susijusį su neteisÄtu disponavimu narkotinÄmis medžiagomis.
Juolab, kad net ir po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo G. J. liko gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), nors A. J. deklaravo norÄ sÅ«nui pabaigus vidurinÄ mokyklÄ (kas įvykio dar 2018 m. vasarÄ ) jį pasiimti pas save ir taip atitolinti nuo galbÅ«t netinkamos draugų aplinkos. Be to, ir nuteistojo G. J. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir aplinkybÄs (apsvaigÄs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe panaudojo fizinį smurtÄ ir sužalojo bendraklasį, su kuriuo, kaip pats pripažino, niekada nekonfliktavo), o taip pat jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nauja nusikalstama veika, padaryta praÄjus vos kelioms savaitÄms po nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ, atidedant jos vykdymÄ , rodo, kad Å¡iuo atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ nebus pakankama poveikio priemonÄ G.
J., kad jis ateityje daugiau nenusikalstų, todÄl BK 40 straipsnio nuostatos Å¡iam nuteistajam netaikytos pagrįstai. TeisÄjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas byloje nustatytas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad G. J. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ, nesiekianti sankcijoje nustatyto Å¡ios bausmÄs vidurkio, atidedant jos vykdymÄ dvejiems metams ir skiriant auklÄjamojo poveikio priemonÄ â elgesio apribojimÄ dvylikai mÄnesių bei įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikotarpį nustatytu laiku bÅ«ti namuose ir mokytis arba dirbti, tikrai nÄra aiÅ¡kiai per griežta.
Tokia bausmÄ atitinka BK 41, 54, 80, 91 straipsnių reikalavimus ir nÄra teisinio pagrindo jÄ Å¡velninti. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K., N. B. ir G. J. pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį ir jiems už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmÄs bei Å¡ios bausmÄs subendrintos su bausmÄmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:
N. B., A. K. ir G. J. pagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). PanevÄžio apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dÄl bausmių bendrinimo ir neturtinÄs žalos priteisimo pakeisti: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, A. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ 2 (dvejiems) metams subendrinti bausmių apÄmimo bÅ«du ir galutinÄ subendrintÄ bausmÄ paskirti laisvÄs atÄmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, Å¡iÄ bausmÄ atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, N. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtÄ areÅ¡to bausmÄ 50 (penkiasdeÅ¡imÄiai) parų, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ 11 (vienuolikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams subendrinti bausmių apÄmimo bÅ«du ir galutinÄ subendrintÄ bausmÄ paskirti laisvÄs atÄmimÄ 11 (vienuolikai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, Å¡iÄ bausmÄ atliekant pataisos namuose.
G. J. palikti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ 2 (dvejiems) metams, jos vykdymÄ atidedant 2 (dvejiems) metams ir paskiriant elgesio apribojimÄ 12 (dvylikos) mÄnesių laikotarpiui su įpareigojimu bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto ir mokytis arba dirbti. IÅ¡ A. K., N. B. ir G. J. solidariai nukentÄjusiojo K. B. naudai priteistÄ neturtinÄ Å¾alÄ sumažinti iki 3000 (trijų tÅ«kstanÄių) eurų. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .
TeisÄjai Ernesta MontvidienÄ Justas NamaviÄius Algimantas Valantinas