be1e8dc9-3ca1-4a49-93f7-29da7e5ee76d · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-379-834/2022 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00083-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija: 7.11. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2022 m. balandžio 14 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė, Sekretoriaujant Algimantui Žilioniui, Dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. R. atstovui advokatui Laimonui Šileriui, Nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A.

R., Institucijos atstovui vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : A. R., bÅ«damas Bendrovės vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Å¡i neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti ir turi nuo 55 202,69 Eur tikrinamo laikotarpio pradžiai (2020-10-01) iki 81 121,87 Eur vadovavimo laikotarpio pabaigai (2021-04-30) mokestinę nepriemokÄ , nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, o bÅ«tent:

1. Laikotarpyje nuo 2020-10-14 iki 2020-10-16 panaudojo Bendrovės (duomenys neskelbtini) bankas sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias lėšas 93 782,84 Eur sumoje atsiskaitymams su penktos eilės kreditoriais, pavyzdžiui: iÅ¡mokėjo 20 000 Eur dividendus S. V., 12 000 Eur - (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, 4 500 Eur - (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, 2 500 Eur - (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.

2. Be to, pas atskaitingus asmenis L. K. ir V. V. laikotarpyje nuo 2020-10-02 iki 2021-04-30 buvusios lėšos 11 520,16 Eur sumoje buvo panaudotos atsiskaitymams su (duomenys neskelbtini) ir kitais penktos eilės kreditoriais. Bendrovė viso atliko 141 atsiskaitymÄ grynais pinigais. Tokiu bÅ«du A. R., bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ , nesilaikė imperatyvių CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų, atsiskaitymo pirmenybę teikė žemesnės eilės Bendrovės kreditoriams, dėl ko Bendrovės mokestinė nepriemoka laikotarpyje nuo 2020-10-01 iki 2021-04-30 užaugo nuo 55 202,69 Eur iki 81 121,87 Eur ir pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R. apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, taip pat raÅ¡tu iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės. A. R. į teismo posėdį neatvyko. Teisme 2022-03-16 gautas pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, to raÅ¡te nurodyta, kad Bendrovės įsiskolinimas biudžetui nėra padengtas, todėl Institucija palaiko savo 2022-02-23 pareiÅ¡kimÄ .

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. R. atstovas advokatas L. Å . paaiÅ¡kino, kad jo atstovaujamasis pripažįsta, kad buvo padaryti pažeidimai, tikėjosi iÅ¡ papildomų lėšų VMI padengti įsiskolinimÄ , buvo ir kitų kreditorių. BÅ«damas direktoriumi pražiÅ«rėjo mokėjimo eiliÅ¡kumÄ . PaaiÅ¡kino, kad per „Covid-19“ ribojimus buvo sudėtinga situacija, visas lėšas naudodavo vykdyti veiklai, galvojo mokesčiai gali palaukti. A. R. gailisi, kad padarė nusižengimÄ ir praÅ¡o skirti kuo lengvesnę nuobaudÄ .

Dėl įrodymų vertinimo ir veiklos kvalifikavimo ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų.

Tiek iÅ¡ ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad Å¡io nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktÄ , neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡iame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmÄ ja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo; antrÄ ja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių; trečiÄ ja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.9301 straipsniu įstatymÄ Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nuraÅ¡ymo iÅ¡ banko sÄ skaitos eilės perkėlė į CK 6.9301 straipsnį, iÅ¡plėsdamas normos taikymÄ , t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti.

Kaip nurodyta Å¡io CK pakeitimo įstatymo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodÄ , socialiai teisingÄ fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliÅ¡kumÄ grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant iÅ¡vengti galimo Å«kio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotÄ , t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumÄ bei pagerinti įmokų į biudžetÄ surinkimÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis);

CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę, bÅ«tina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikÅ¡tų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sÄ lygai, atliko mokėjimÄ pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , t. y. turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

Tik esant Å¡ių dviejų sÄ lygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali bÅ«ti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

Taigi, CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/20190). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi, aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

Å i teisės norma ir yra skirta bÅ«tent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trÅ«ksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, ji reglamentuoja tvarkÄ , kuria turi bÅ«ti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. A. R. kaltė, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, patvirtinta raÅ¡ytinę administracinio nusižengimo bylos medžiaga: iÅ¡raÅ¡as apie juridinį asmenį (b. l. 5-6);

Bendrovės balansas (b. l. 7-22); banko iÅ¡raÅ¡as (b. l. 23-30); Bendrovės atskaitingų asmenų avanso apyskaita (b. l. 32-37); VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 38). PareiÅ¡kime dėl administracinio nusižengimo bylos iÅ¡kėlimo ir nuobaudos paskyrimo, aplinkybės iÅ¡dėstytos nuosekliai, jos yra iÅ¡samios, neprieÅ¡taringos, atitinka byloje esančiÄ kitÄ medžiagÄ , todėl jomis abejoti nėra teisinio pagrindo. Taigi nėra pagrindo netikėti pareiÅ¡kime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

IÅ¡dėstyti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. R., bÅ«damas Bendrovės vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Å¡i neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti ir turi nuo 55 202,69 Eur tikrinamo laikotarpio pradžiai (2020-10-01) iki 81 121,87 Eur vadovavimo laikotarpio pabaigai (2021-04-30) mokestinę nepriemokÄ , nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, atsiskaitymo pirmenybę teikė žemesnės eilės Bendrovės kreditoriams, dėl ko Bendrovės mokestinė nepriemoka laikotarpyje nuo 2020-10-01 iki 2021-04-30 užaugo nuo 55 202,69 Eur iki 81 121,87 Eur ir pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus.

A. R. veika atitinka administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Dėl nuobaudos skyrimo  ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymÄ numatyta bauda nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų. Skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į nusižengimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formÄ (tiesioginė tyčia). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, jog jo atstovaujamasis pripažįsta nusižengimÄ ir gailisi.

Todėl teismo vertinimu yra pagrindas pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybę, jog pripažino ir gailisi padaręs nusižengimÄ . Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad asmuo administracine tvarka už tokio pobÅ«džio nusižengimÄ praeityje nebaustas, A. R. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ yra skirtina straipsnio sankcijose numatyta minimali administracinė nuobauda – 1 400 Eur dydžio bauda. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

A. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 1 400 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Vaida Sinkevičienė