Legislator Case Law & Legislation
be1e0616-fdef-4efc-9380-e30f7097e83f AI generated

be1e0616-fdef-4efc-9380-e30f7097e83f · Kauno apygardos teismas

Case Number be1e0616-fdef-4efc-9380-e30f7097e83f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-1162-657/2017 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23334-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.1.4.; 2.4.3.3.; 2.4.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2. Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovei I.

Legislator headnote

AI generated

be1e0616-fdef-4efc-9380-e30f7097e83f · Kauno apygardos teismas: Nurodė, kad tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas, kuris buvo iÅ¡spręstas Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 24 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4396/2003 ir Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1228/2003. 2003 m. birželio 24 d. sprendime buvo nurodyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė buvo pareiÅ¡kusi prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. Ž. dėl uždraudimo naudotis sandėliu ir sandėlio pertvarkymo, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti, jog Kauno miesto savivaldybė nebuvo viena iÅ¡ minėtos bylos Å¡alių. 2005 m. birželio 28 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1162-657/2017 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23334-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.1.4.; 2.4.3.3.; 2.4.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2. Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovei I.

Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, atsakovės I. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl neatlygintinio statinių servituto ir kelio servituto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡keldinti atsakovę I. Ž. su visais jai priklausančiais daiktais iÅ¡ negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ .

2. Nurodė, kad šį valstybei nuosavybės teise priklausantį pastatÄ â€“ sandėlį patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė. Å is pastatas yra prisiÅ¡liejęs prie kito pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Per pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė be ieÅ¡kovės sutikimo yra įsirengusi praėjimÄ Ä¯ jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tokiais savo neteisėtais veiksmais atsakovė pažeidžia Kauno miesto savivaldybės, kaip daikto valdytojos, teises, apsunkina minėto turto perdavimo valstybės turto valdytojui – VÄ® Turto bankas procedÅ«ras.

IeÅ¡kovė keletÄ kartų prašė, kad atsakovė informuotų, kokiu pagrindu ji naudojasi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), bei pateiktų tai pagrindžiančius dokumentus arba atlaisvintų minėtas patalpas. Atsakovė praÅ¡ytų dokumentų nepateikė, įspėjime nurodytu laikotarpiu ginčo patalpų neatlaisvino. 1993 m. atliktų kadastrinių matavimų patalpų plane matoma, jog į gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (tuo metu adresas buvo (duomenys neskelbtini)), buvo įėjimas iÅ¡ patalpos, pažymėtos 1-7.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2015 m. birželio 10 d. raštu Nr. 70-3-347 informavo, kad duomenų, kada ir kokiu pagrindu buvusių durų angos vietoje, patalpoje, pažymėtoje 2-6 (ankstesnis žymėjimas 1-7), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas langas, neturi. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekte, pagal kurį 2006 m. kovo 9 d. buvo išduotas statybos leidimas, durų įrengimo bei lango įrengimo buvusių durų angos vietoje klausimas nebuvo sprendžiamas.

Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo pažymėtas, kaip greta stovintis pastatas. Nei valstybė, nei savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteikusi atsakovei teisės naudotis ginčo pastatu, jokia sutartis dėl šio turto naudojimo nėra sudaryta. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4396/2003 pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovei Kauno miesto valdybai bei pagal atsakovės priešieškinį šiuo atveju prejudicinės reikšmės neturi, kadangi reikalavimo teisę turinti institucija toje byloje nedalyvavo.

Pažeidimo atsiradimo data nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio ir prasideda kiekvienÄ dienÄ , todėl atsakovės argumentas, kad nagrinėjamam ginčui nėra taikytina patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta teismų praktika, yra nepagrįstas. Tai, kad ginčo pastatas nėra įregistruotas adresų registre, jokios teisinės pasekmės, susijusios su tam tikro daikto nuosavybės teise, neturi. Atsakovės argumentai, kad tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus, naudojimasis jai priklausančiu turtu taptų negalimas, yra nepagrįsti, nes ji turi atstatyti neteisėtai panaikintÄ ankstesnį įėjimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g.

Atsiradę pakitimai, kurie padarė neįmanomu patekti į jai priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), yra nulemti iÅ¡imtinai pačios atsakovės neteisėtų veiksmų. IÅ¡ rekonstrukcijos dokumentacijos niekaip nebuvo galima spręsti, kad patekimas į nurodytas patalpas yra iÅ¡ kito pastato, nes tokia informacija nėra niekaip atspindėta rekonstrukcijos projekte. Tenkinus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, turtas bÅ«tų suvaržytas, o privatizavimo procesas apsunkintas, valstybė už šį turtÄ gautų žymiai mažiau lėšų.

Kauno miesto savivaldybė jokiais teisėtais pagrindais nevaldo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Sklypas šioje vietoje nėra suformuotas, tai reiškia, kad žemė yra valstybinė.

3. Atsakovė I. Ž. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nutraukti civilinę bylÄ , kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo prašė I. Ž. priklausančiai patalpai 2-3/8,45 (vieÅ¡pataujantis daiktas), esančiai pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti neatlygintinį statinių servitutÄ , t. y. teisę neatlygintinai naudotis negyvenamÄ ja patalpa 1-2/2,63 (tarnaujantis daiktas), esančia pastate – sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), I.

Ž., priklausančiai patalpai 2-3/8,45 (vieÅ¡pataujantis daiktas), esančiai pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); nustatyti neatlygintinį kelio servitutÄ , t. y. teisę neatlygintinai žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), prieiti prie patalpos 2-3/8,45, esančios pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. kovo 17 d. UAB „Topoera“ parengtÄ Å½emės sklypo situacijos brėžinį Ml:500, kuriame pažymėtas 5 kv. m ploto kelio servitutas „Proj.

Servitutas“.

4. Nurodė, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas, kuris buvo išspręstas Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 24 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4396/2003 ir Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1228/2003. 2003 m. birželio 24 d. sprendime buvo nurodyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė buvo pareiškusi priešieškinį ieškovei I. Ž. dėl uždraudimo naudotis sandėliu ir sandėlio pertvarkymo, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti, jog Kauno miesto savivaldybė nebuvo viena iš minėtos bylos šalių. 2005 m. birželio 28 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius savo iÅ¡vada Nr. 1-40-6-2012 „Dėl projektavimo sÄ lygų nustatymo“ rekomendavo iÅ¡duoti leidimÄ gyvenamojo namo mansardos rekonstravimui, adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė dar 2001 m. turėjo žinoti, kad galimai pažeidžiamos jos teisės. Nei viena valstybės institucija neprieÅ¡taravo dėl pastatų rekonstrukcijos. Be to, pastatas – sandėlis, nuosavybės teise priklausantis valstybei, buvo nugriautas.

Pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), net neįregistruotas adresų registre, ir atsakovei reikalingas patekti į jos gyvenamÄ sias patalpas, nes nesant Å¡io praėjimo, pats naudojimasis atsakovei priklausančiu gyvenamuoju namu taptų negalimas, visiÅ¡kai neatitiktų tikslinės nekilnojamojo daikto naudojimo paskirties ir funkcijos. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai juo naudojasi vadovaujantis 2008 m. kovo 6 d. Statinio dalių perskaičiavimo sutartimi, reg. Nr. 1431, patvirtinta Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V.

V., kuria susitarė, jog ieÅ¡kovė naudosis patalpomis: 2-1/9,85 kv. m, 2-2/15,77 kv. m, 2-3/8,45 kv. m, 2-7/4,01 kv. m, 2-8/13,19 kv. m, 2-9/17,94 kv. m, R-l/32,00 kv. m dalimi patalpos a-1/14,55 kv. m. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2005 m. birželio 28 d. iÅ¡vada Nr. 1-40-6-2012 „Dėl projektavimo sÄ lygų nustatymo“ rekomendavo iÅ¡duoti leidimÄ gyvenamojo namo mansardos rekonstravimui, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „TÅ«ris“ parengė pastato mansardos rekonstravimo projektÄ . 2006 m. kovo 9 d. atsakovei ir Ž.

Č. bei jos tuometiniam sutuoktiniui buvo iÅ¡duotas Statybos leidimas atlikti pastato mansardos rekonstrukcijÄ pagal UAB „TÅ«ris“ projektÄ . Po rekonstrukcijos nauji kadastriniai matavimai buvo užfiksuoti 2007 m. kovo 10 d. 2008 m. sausio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinta, jog rekonstruota mansarda yra tinkama naudoti. Atliekant rekonstrukcijÄ paaiÅ¡kėjo, kad dėl laikančiųjų konstrukcijų iÅ¡sidėstymo neįmanoma įrengti tokių medinių laiptų, kurie nurodyti UAB „TÅ«ris“ projekte, todėl faktiÅ¡kai buvo įrengti kitokio pobÅ«džio laiptai, kurių konstrukcija metalinė ir jie yra vienintelė priemonė atsakovei patekti į antrajame aukÅ¡te esančiÄ patalpÄ .

Tiek po minėtos rekonstrukcijos, tiek iki tol atsakovė, siekdama patekti į pastate esančiÄ patalpÄ 2-3/8,45 naudojosi negyvenamÄ ja patalpa 1-2/2,63, esančia pastate – sandėlyje, bei žemės sklypu, esančiais adresu (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atsakovė neturi teisinio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi, nesuformuotame ir neįregistruotame sklype servituto nustatymas yra negalimas, todėl prašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nelaikyti atsakove Å¡ioje byloje ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – I. Ž. priklausančiai patalpai 2-3/8,45 (vieÅ¡pataujantis daiktas), esančiai pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatė neatlygintinį statinių servitutÄ , t. y. teisę neatlygintinai naudotis negyvenamÄ ja patalpa 1-2/2,63 (tarnaujantis daiktas), esančia pastate – sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei I.

Ž. 41,00 Eur. žyminio mokesčio, 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 3,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

7. Teismas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu apžiÅ«rint negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovės I. Ž. daiktų ginčo negyvenamojoje patalpoje nėra, tokiu bÅ«du nepasitvirtino 2015 m. gegužės 7 d. apžiÅ«ros akte nurodytos aplinkybės, todėl nurodytÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinti nėra pagrindo. ApžiÅ«rint atsakovei priklausančiÄ patalpÄ 2-3/8,45 (vieÅ¡pataujantis daiktas), esančiÄ pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ji į Å¡iÄ patalpÄ patenka per ieÅ¡kovei priklausančias negyvenamÄ sias patalpas (žymėjimas plane 3Flp, unikalusis numeris (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), kito įėjimo į atsakovei priklausančiÄ patalpÄ 2-3/8,45 nėra.

Per iki rekonstrukcijos buvusio įėjimo vietÄ yra padaryti laiptai į mansardÄ , o tai patvirtina atsakovės procesiniuose dokumentuose bei prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kad Pastato mansardos rekonstrukcijos pagal UAB „TÅ«ris“ projektÄ pirmojo aukÅ¡to plane nurodyta, jog įėjimas į patalpas 101, 102, 103, 104, 105 yra suprojektuojamas iÅ¡ patalpos 101, kuri ribojasi su pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), o patalpoje Nr. 103 naujai įrengiami medinės konstrukcijos laiptai, kurie užstoja iki rekonstrukcijos 1993 m. kadastriniuose matavimuose nurodytÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ patalpas.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2005 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius savo iÅ¡vada Nr. 1-40-6-2012 „Dėl projektavimo sÄ lygų nustatymo“ rekomendavo iÅ¡duoti leidimÄ gyvenamojo namo mansardos rekonstravimui, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „TÅ«ris“ parengė Pastato mansardos rekonstravimo projektÄ , kurio aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta: „butas priklausantis I. Ž. randasi pirmame aukÅ¡te.

Formuojant antrÄ jį aukÅ¡tÄ , Å¡iam butui įrengiama 12,66 kv. m. gyvenama patalpa. Tam tikslui įrengiami laiptai iÅ¡ pirmo aukÅ¡to į antrÄ aukÅ¡tÄ â€œ. 2006 m. kovo 9 d. atsakovei I. Ž. ir Ž. Č. bei jos tuometiniam sutuoktiniui buvo iÅ¡duotas Statybos leidimas Nr. 38-3-GR815-98 atlikti Pastato mansardos rekonstrukcijÄ pagal UAB „TÅ«ris“ projektÄ . Po Pastato rekonstrukcijos nauji kadastriniai matavimai buvo užfiksuoti 2007 m. kovo 10 d., 2008 m. sausio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinta, jog rekonstruota mansarda yra tinkama naudoti. 2001 m. atliktų kadastrinių matavimų patalpų plane matoma, jog pastate – sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpoje, pažymėtoje 1-1, atsirado patalpa, pažymėta 1-2, bei naujas įėjimas.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad tiek po minėtos rekonstrukcijos, tiek iki tol atsakovė siekdama patekti į pastate esančiÄ patalpÄ 2-3/8,45 naudojosi negyvenamÄ ja patalpa 1-2/2.63, esančia pastate – sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nesant Å¡io praėjimo, pats naudojimasis atsakovei priklausančia pastato dalimi taptų negalimas ir tai visiÅ¡kai neatitiktų tikslinės nekilnojamojo daikto naudojimo paskirties ir funkcijos. Kai 2006 m. kovo 9 d. savivaldybės skyrius atsakovei iÅ¡davė leidimÄ namo rekonstrukcijai, atsakovė visiÅ¡kai panaikino ginčo lauko duris remdamasi parengtu projektu, kuriam savivaldybės buvo pritarta.

Po leidimo iÅ¡davimo atsakovė negalėjo įsirengti numatytų laiptų į mansardÄ (palėpę), nepaÅ¡alinus lauko durų, nes laiptai buvo virÅ¡uje. Tuo metu techniÅ¡kai buvo neįmanoma palikti galimybę naudotis ir lauko durimis, ir laiptais. Dėl visų Å¡ių leidimų Kauno miesto savivaldybė nereiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų, taip pat nereiÅ¡kė reikalavimų, kad pažeistas Statybos įstatymas ar kiti statybÄ reglamentuojantys teisės aktai. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstomis pripažinti atsakovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė naudojosi savo vidinėmis namo durimis patekimui į savo gyvenamÄ jį namÄ , kurios ribojasi su ieÅ¡kovei priklausančio sandėlio dalimi.

Jokia kita ieÅ¡kovės valdomo sandėlio dalimi atsakovė nesinaudoja ir jai ji nėra reikalinga. TÄ patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti Å¡alių paaiÅ¡kinimai. Å iai itin mažai sandėlio daliai turi bÅ«ti nustatytas neatlygintinis servitutas, nes atsakovė pati jį pagerino dar 1993 metais, tuo pačiu savo asmeninėmis lėšomis ir pastangomis prižiÅ«rėdama ir tvarkydama Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausanti turtÄ , kurio neprižiÅ«rėjimas bÅ«tu kėlęs ir kelia grėsmę saugiam patekimui į atsakovės gyvenamÄ jį namÄ .

Ieškovė, kaip valstybės turto patikėtinis, per 20 metų nesiėmė jokių veiksmų, kad tinkamai prižiūrėtų savo sandėlį, kurio didžioji dalis šiuo metu baigia sugriūti. Tuo atveju, jeigu atsakovė ir jos šeima sandėlio apskritai nebūtų visiškai prižiūrėjusi, minėtas sandėlis, iš kurio prašoma iškeldinti, labai tikėtina, jog būtų jau seniai nugriuvęs. Sandėlis taip pat kelia grėsmę gyvenamojo namo sienai, nes tarp šių sujungtų statinių matyti aiškus ir ryškus besiribojančios sienos didelis įtrūkimas.

Tai, be kita ko, buvo aiÅ¡kiai matyti ir užfiksuota 2016 m. rugsėjo 19 d. iÅ¡važiuojamame teismo posėdyje dėl įvykio vietos apžiÅ«ros. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė teisėtai, gavusi statybos leidimÄ rekonstravo jai priklausančiÄ patalpÄ ir buvusio įėjimo vietoje įrengė laiptus. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad įėjimas per ieÅ¡kovui priklausančiÄ ginčo patalpÄ buvo jau 2001 m. Todėl ieÅ¡kovės atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės dėl to, kad tenkinus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, turtas bÅ«tų suvaržytas, o privatizavimo procesas apsunkintas, valstybė už šį turtÄ gautų žymiai mažiau lėšų, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, negali bÅ«ti laikomos pagrįsta priežastimi atsisakyti tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, nes ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad patikėjimo teise valdydama valstybės turtÄ naudojosi ar rÅ«pinosi Å¡iuo turtu bei ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų mažiausiai nuo 2001 m., kai buvo teigiama, kad Å¡is turtas yra nugriautas bei po to, kai atsakovė I.

Ž. 2006-2007 m. vykdė jai priklausančio pastato rekonstrukcijÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovė I. Ž. teisėtai vykdė rekonstrukcijos darbus, todėl servituto nustatymas laikytinas bÅ«tina, tinkama ir pagrįsta priemone siekiant užtikrinti atsakovės I. Ž. patekimÄ Ä¯ jai nuosavybės teise priklausančiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , o servituto nenustatymas užkirstų tokiÄ galimybę arba reikalautų neproporcingų veiksmų bei nepagrįstų iÅ¡laidų panaikinant teisėtai atliktos rekonstrukcijos padarinius bei įrengiant/atstatant iki jos buvusį įėjimÄ Ä¯ patalpÄ .

Teismas pripažino pagrįstomis ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad civilinė byla Nr. 2-4396/2003 buvo nagrinėjama pagal ieÅ¡kovės I. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto valdybai bei pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį. Tai, kad pačiam sprendimo tekste yra kelios korektÅ«ros klaidos ir vietoj Kauno miesto savivaldybės valdybos paraÅ¡yta Kauno miesto savivaldybė, nekeičia pačios bylos esmės ir jos Å¡alių. Vienas iÅ¡ teismo argumentų, priimant 2003 m. birželio 24 d. sprendimÄ buvo tai, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ne tam atsakovui, kuris gali atsakyti pagal ieÅ¡kinį.

Reikalavimo teisę turinti institucija toje byloje nedalyvavo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jai Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimas turi prejudicinę reikÅ¡mę. Todėl atsakovės reikalavimÄ dėl civilinės bylos nutraukimo atmetė, kaip nepagrįstÄ . Tokio pobÅ«džio pažeidimai yra pripažįstami tęstinio pobÅ«džio ir prasideda kiekvienÄ dienÄ . Todėl, nors ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡ioje byloje yra atmestas, nenustačius jos teisių pažeidimo fakto, taikyti ieÅ¡kinio senaties pačiam ieÅ¡kinio reikalavimo pareiÅ¡kimui nėra pagrindo.

Teismas pripažino pagrįstomis atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodytas aplinkybes, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, nes nesuformuotame ir neįregistruotame sklype servituto nustatymas yra negalimas. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymas nelaikyti jos atsakovu šioje byloje yra tenkintinas, priešieškinio reikalavimas dėl neatlygintinio kelio servituto I. Ž., priklausančiai patalpai 2-3/8,45 (viešpataujantis daiktas), esančiai pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatymo, t.y. teisės neatlygintinai naudotis žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), prieiti prie patalpos 2-3/8,45, esančios pastate-gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. kovo 17 d.

UAB „Topoera“ parengtÄ Å½emės sklypo situacijos brėžinį Ml :500, kuriame pažymėtas 5 kv. m ploto kelio servitutas „Proj. Servitutas“, atmestinas. IeÅ¡kinį atmetęs, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinęs iÅ¡ dalies, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei I. Ž. ir valstybei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių ir neteisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Ginčo patalpomis atsakovė naudojasi patekimui į jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tai reiÅ¡kia, kad pastoviai naudojasi Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomu turtu, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo. Tai, kad iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu, kuris buvo pareiÅ¡kėjai iÅ¡ anksto žinomas, kitoje patalpos dalyje nebuvo rasta atsakovei priklausančių daiktų, nepaneigia fakto, kad teismui nepatenkinus ieÅ¡kinio reikalavimo, tokie daiktai vėl atsiras ginčo patalpose.

Be to, savavaliÅ¡kai įrengtos durys ir grindys irgi laikytini daiktais, kurie turėtų bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ ginčo patalpų. IÅ¡ 1993 m. kadastrinių matavimų plano matyti, kad įėjimas į sandėlį, (duomenys neskelbtini), yra iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės, t. y. (duomenys neskelbtini) g., tuo tarpu atsakovė neteisėtai įrengė įėjimÄ Ä¯ šį pastatÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., įstatė duris bei vėliau įrengtoje patalpoje 1-2 sudėjo grindis. 1.2. Teismas nevertino aplinkybės, kad kito į atsakovei priklausančias patalpas įėjimo nėra iÅ¡imtinai dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų.

Atsakovė pati panaikino teisėtÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ jai priklausantį butÄ ir savavaliÅ¡kai (be statybÄ leidžiančio dokumento ir ieÅ¡kovo žinios) įsirengė ginčo įėjimÄ . Rekonstruojama buvo tik pastato, esančio (duomenys neskelbtini), mansarda. Nei teikiant iÅ¡vadas dėl projektavimo sÄ lygų nustatymo, nei iÅ¡duodant statybos leidimÄ , nei pasiraÅ¡ant pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , nebuvo jokios užuominos apie ginčo statinį. Faktas, kad atsakingi Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai rekomendavo iÅ¡duoti leidimÄ mansardos, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir buvo iÅ¡duotas statybos leidimas niekaip nesusijęs su atsakovės atliktais projekte nenumatytais darbais ir teise naudotis jai jokiu teisiniu pagrindu nepriklausančiu, Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomu, ginčo pastatu.

Gyvenamojo namo mansardos rekonstravimo, (duomenys neskelbtini), projekte, nei statybos leidime nenurodyta apie naujo įėjimo įrengimÄ ir seno įėjimo panaikinimÄ . Su Gyvenamojo namo mansardos rekonstravimo, (duomenys neskelbtini), projektu pateiktoje medžiagoje matyti, kad atsakovė senÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ jai priklausantį butÄ , (duomenys neskelbtini), buvo panaikinusi dar 2001 m., nes 1 aukÅ¡to kadastrinių matavimų plane matyti, kad senojo įėjimo vietoje yra įrengtas langas, o vienintelis patekimas į patalpas yra iÅ¡ 2-3 patalpos.

Teismas taip pat klaidingai ginčijamame sprendime konstatavo, kad atsakovei 2006 m. kovo 9 d. iÅ¡davus statybos leidimÄ mansardos rekonstrukcijai, atsakovė visiÅ¡kai panaikino ginčo lauko duris remdamasi parengtu projektu. Tai, kad Kauno miesto savivaldybė nereiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų, ar reikalavimų dėl daromos rekonstrukcijos ir iÅ¡duotų statybos leidimų, niekaip nepagrindžia atsakovės veiksmų teisėtumo, kadangi buvo atliekama mansardos rekonstrukcija, o ne pirmo aukÅ¡to patalpų ir fasado angų perplanavimas.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad visos nustatytos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės I. Ž. veiksmų neteisėtumo, nes patvirtina atsakovės I. Ž. nurodytas aplinkybes, kad ji teisėtai, gavusi statybos leidimÄ rekonstravo jai priklausančiÄ patalpÄ ir buvusio įėjimo vietoje įrengė laiptus. 1.3. Teismo argumentai, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad patikėjimo teise valdydama valstybės turtÄ naudojosi ar rÅ«pinosi Å¡iuo turtu bei ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų mažiausiai nuo 2001 m., bei po to, kai atsakovė I.

Ž. 2006-2007 m. vykdė jai priklausančio pastato rekonstrukcijÄ , nepaneigia fakto, kad atsakovė neteisėtai atliko statybos darbus pasidarydama įėjimÄ ir neteisėtai naudojosi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Faktas, jog Kauno miesto savivaldybė aktyviai nesirÅ«pino jai patikėjimo teise suteiktu turtu, nesudaro prielaidų teigti, kad atsakovės veiksmai užimant jai jokiais teisiniais pagrindais nesuteiktÄ turtÄ , taptų teisėtais. 1.4. Teismas darė teisiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad faktas, jog atsakovė naudojasi labai maža ieÅ¡kovo valdomo sandėlio dalimi patekimui į jai priklausančias patalpas, sudaro teisinį pagrindÄ nustatyti tai daliai neatlygintinį patalpų servitutÄ .

Atsakovė savo neteisėtais veiksmais nulėmė, kad patekimas į jai priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) tapo negalimas per atsakovei nuosavybės teise priklausiusį įėjimÄ . Ä®tvirtinus atsakovės praÅ¡omÄ servitutÄ Ä¯teisinami teisės aktus pažeidžiantys atsakovės veiksmai, kai ji, neturėdama jokio teisinio pagrindo, įsirengia patalpas kitam savininkui priklausančiame pastate, pasidaro įėjimÄ Ä¯ jai priklausančias patalpas. IÅ¡ neteisės teisė negali atsirasti.

Tokio servituto nustatymas pažeidžia pamatinius servituto instituto principus, t. y. proporcingumo ir interesų derinimo. Teismas ne tik pažeidė pagrindinį teisinės valstybės principÄ , pripažindamas iÅ¡ atsakovės neteisėtų veiksmų (savavalio įėjimo per ieÅ¡kovės valdomas patalpas įrengimas) atsiradusias pasekmes kaip teisėtas, bet ir neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui suteikė daugiau teisių, nei Å¡is turėjo iki neteisėtų veiksmų atlikimo. Be to, Kauno miesto savivaldybė, kaip turto patikėtinė, neturi teisės spręsti klausimo dėl servituto nustatymo, todėl net negalėjo bÅ«ti atsakove tokio reikalavimo atžvilgiu, tačiau teismas neatsižvelgė į Å¡iuos ieÅ¡kovės baigiamosiose kalbose iÅ¡dėstytus argumentus ir nepagrįstai tenkino vienÄ iÅ¡ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų.

Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė nepateikė teismui savo reikalavimÄ nustatyti pastatų servitutÄ pagrindžiančių dokumentų.

9. Atsakovė I. Ž. atstovaujama advokatės Dianos ViÅ¡inskienės atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės I. Ž. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovės motyvai apie tai, kad ginčo patalpoje reikalinga iÅ¡kraustyti atsakovės sumontuotas grindis ir duris, yra absurdiÅ¡ki, nes ji net neturėtų teisės iÅ¡simontuoti Å¡ių daiktų dėl galimos grėsmės ginčo patalpai.

Apeliaciniame skunde iÅ¡kraipomos faktinės aplinkybės ir teismo motyvai, nes iÅ¡ tiesų ginčo patalpoje įėjimas buvo įrengtas jau 2001 m., tačiau 2006 m. vykdant rekonstrukcijÄ buvo panaikintas kitas įėjimas į atsakovei priklausančiÄ patalpÄ , jo vietoje įrengiant laiptus. Projektinėje dokumentacijoje, kuria, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, buvo parengtas ne tik mansardos patalpų rekonstrukcijos projektas, akcentuota, jog dėl vykdomos rekonstrukcijos bus įrengiami laiptai, o iÅ¡ pateikto pirmo aukÅ¡to plano matyti Å¡ių laiptų iÅ¡dėstymo vieta, kuri panaikino bet kokias galimybes įsirengti kitÄ patekimo į butÄ vietÄ .

Rekonstruotas gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti pripažinimo tinkamu naudoti aktu, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės veiksmai, atliekant pastato rekonstrukcijÄ , bÅ«tų neteisėti ar pažeidę jiems kompetentingų institucijų iÅ¡duotus leidimus, statybos sÄ lygas ar atitinkamÄ procesÄ reguliuojančius norminius aktus. Tiek namo rekonstrukcijai iÅ¡duotas statybos leidimas, tiek pripažinimo tinkamu naudotis aktas yra galiojantys ir nebuvo ginčijami bylos nagrinėjimo metu.

IeÅ¡kovė neginčijo statybos teisėtumo teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, jo įrodinėjimo dalyku nebuvo statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, nes ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kokie teisės aktai ir kaip buvo pažeisti. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino ieÅ¡kovės pozicijos, jog atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos pateikti reikalavimÄ nustatyti servitutÄ pagrindžiančių dokumentų. Tačiau Å¡ie reikalavimai servituto nustatymo atveju taikomi praÅ¡ant nustatyti servitutÄ Å¾emės sklype.

Tuo tarpu, teismas nustatė servitutÄ konkrečiai pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpai – negyvenamajai patalpai 1-2/2,63 (tarnaujantis daiktas), kurios kadastro duomenys užfiksuoti Namų valdos techninės apskaitos byloje. Kadangi atsakovė prašė nustatyti servitutÄ visai minėtai patalpai, papildomas projektinės dokumentacijos, kurioje bÅ«tų pažymėta, jog savininko teisės ribojamos visoje patalpoje, rengimas neatitiktų protingumo ir ekonomiÅ¡kumo principų. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad patikėjimo teise valdydama valstybės turtÄ naudojosi ar rÅ«pinosi Å¡iuo turtu bei ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų mažiausiai nuo 2001 m., kai buvo teigiama, kad Å¡is turtas yra nugriautas bei po to, kai atsakovė I.

Ž. 2006-2007 m. vykdė jai priklausančio pastato rekonstrukcijÄ , nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovę. PrieÅ¡ingai, atsakovė I. Ž. teisėtai vykdė rekonstrukcijos darbus, todėl servituto nustatymas laikytinas bÅ«tina, tinkama ir pagrįsta priemone siekiant užtikrinti atsakovės I. Ž. patekimÄ Ä¯ jai nuosavybės teise priklausančiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliaciniu skundu ginčijama sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys dėl atsakovės iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo ieškovei priklausančioms patalpoms.

12. CPK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1 d., 2 d.).

13. Taigi, spręsdamas byloje iÅ¡kilusį ginÄÄ dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisės pažeidimo paÅ¡alinimo bei servituto į ginčo patalpas nustatymo, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso ginčo objektas, ar atsakovė ginčo turtu naudojasi neturėdama tam jokio teisėto pagrindo bei aplinkybes, reikÅ¡mingas servituto (atsakovės teisės naudotis svetimu daiktu) nustatymui.

14. Byloje nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį 22,20 kv. m bendrojo ploto pastatÄ â€“ sandėlį (žymėjimas plane 3Flp, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Å is pastatas yra prisiÅ¡liejęs prie kito pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tu Nr. 60-6-98 kreipėsi į atsakovę I. Ž. praÅ¡ydama informuoti, kokiu pagrindu ji naudojasi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ir yra pasidariusi praėjimÄ Ä¯ jos nuosavybės pagrindu valdomas gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus arba atlaisvinti minėtas patalpas.

Atsakovės teigimu, 2006 m. buvo gautas leidimas rekonstruoti pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 23 d. raÅ¡tu Nr. 60-6-36 pakartotinai kreipėsi į atsakovę ir paprašė iki 2015 m. gegužės 6 d. atlaisvinti neteisėtai užimtas patalpas. IeÅ¡kovės sudaryta komisija 2015 m. gegužės 7 d. apžiÅ«rėjo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir nustatė, jog pastato patalpoje, pažymėtoje 1-1 yra pilna daiktų, o patalpa, pažymėta 1-2, atsakovė naudojasi patekimui į savo gyvenamÄ sias patalpas.

15. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei I. Ž. nuosavybės teise priklauso 40/100 pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 31/100 kitų statinių (kan. Å¡ulinys, kiemo aikÅ¡telė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo 16. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovę I. Ž. su visais jai priklausančiais daiktais iÅ¡ negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) atmetė, motyvuodamas tuo, kad: pirma, iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu apžiÅ«rint patalpas jose nebuvo atsakovės daiktų; antra, atsakovė neturi kito patekimo į jai priklausančias patalpas, iÅ¡skyrus praėjimÄ per ieÅ¡kovės patikėjimo teise valdomas patalpas, o nesant Å¡io praėjimo, pats naudojimasis atsakovei priklausančia pastato dalimi taptų negalimas ir tai visiÅ¡kai neatitiktu tikslinės nekilnojamojo daikto naudojimo paskirties ir funkcijos; trečia, per iki rekonstrukcijos buvusio įėjimo vietÄ yra padaryti laiptai į mansardÄ ; ketvirta, 2005 m. birželio 28 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius savo iÅ¡vada Nr. 1-40-6-2012 „Dėl projektavimo sÄ lygų nustatymo“ rekomendavo iÅ¡duoti leidimÄ gyvenamojo namo mansardos rekonstravimui, adresu (duomenys neskelbtini); penkta, kadastrinių matavimų patalpų plane matoma, jog pastate – sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpoje, pažymėtoje 1-1, atsirado patalpa, pažymėta 1-2, bei naujas įėjimas.

17. Apeliantė Kauno miesto savivaldybė, nesutikdama su teismo sprendimu skundžiamoje dalyje nurodė, kad teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių ir neteisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ginčo patalpomis, t. y. Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomu turtu atsakovė naudojasi neturėdama tam jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais sutinka.

18. Byloje nustatyta, kad atsakovė I. Ž. 2003 m. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti, jog pastatas – sandėlys 3Flp (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) yra gyvenamojo namo 1A1p, esančio (duomenys neskelbtini) antro buto priklausinys. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. birželio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4396/2003 ieÅ¡kinį atmetė. Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nutartimi šį sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2A-1228/2003). Jokių kitokių įrodymų apie tai, kad atsakovė po teismo sprendimo įgijo teisę naudotis ieÅ¡kovės valdomu turtu byloje nėra pateikta.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokia teisė atsakovei yra suteikta atsakingiems ieÅ¡kovės pareigÅ«nams iÅ¡duodant leidimÄ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mansardos rekonstravimui (Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005 m. birželio 28 d. savo iÅ¡vada Nr. 1-40-6-2012 „Dėl projektavimo sÄ lygų nustatymo“; 2006 m. kovo 9 d. Statybos leidimas Nr. 38-3-GR815-98 atlikti Pastato mansardos rekonstrukcijÄ pagal UAB „TÅ«ris“ projektÄ ), UAB „TÅ«ris“ parengtu Pastato mansardos rekonstravimo projektu, kurio aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad butas priklausantis I.

Ž. randasi pirmame aukÅ¡te; formuojant antrÄ jį aukÅ¡tÄ , Å¡iam butui įrengiama 12,66 kv. m gyvenama patalpa; tam tikslui įrengiami laiptai iÅ¡ pirmo aukÅ¡to į antrÄ aukÅ¡tÄ , taip pat po pastato rekonstrukcijos 2007 m. kovo 10 d. užfiksuoti nauji kadastriniai matavimai, bei 2008 m. sausio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuriuo pripažinta, jog rekonstruota pastato mansarda yra tinkama naudoti. Su tokia teismo iÅ¡vada nėra pagrindo sutikti.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovė valdydama turtÄ turi vadovautis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, jame įtvirtintais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo principais. Å io įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įstatyme nurodyti subjektai (centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės) turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, iÅ¡skyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.

21. Byloje nėra pateikta turto savininko – valstybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimo, kito administracinio akto ar teisinio dokumento (sutarties, sutikimo ir pan.), kuris suteiktų teisę atsakovei I. Ž. naudotis ieÅ¡kovės patikėjimo teise valdomomis patalpomis – per jas įsirengti įėjimÄ , sandėliuoti daiktus ir pan. Tokios galimybės, nesant turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimo įrengti įėjimÄ per ginčo patalpas negali suteikti ir UAB „TÅ«ris“ projektas.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktame UAB „TÅ«ris“ parengtame Pastato mansardos rekonstravimo projekte yra numatyta tik pastato, esančio (duomenys neskelbtini) mansardos rekonstrukcija, su galimybe atsakovei įsirengti laiptus iÅ¡ pirmo aukÅ¡to į antrÄ ; tačiau jame nėra numatyta galimybė keisti pirmojo aukÅ¡to fasadÄ , uždaryti (panaikinti) įėjimÄ Ä¯ atsakovės patalpas, įsirengti naujÄ Ä¯Ä—jimÄ per ginčo patalpÄ , nes durų įrengimo bei lango įrengimo buvusioje durų angos vietoje (patalpoje 2-6 (1-7)) nebuvo sprendžiamas (Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektÅ«ros skyriaus 2015 m. birželio 10 d. raÅ¡tas Nr. 70-3-347).

22. Å iuo atveju byloje neturi reikÅ¡mės kadastrinių matavimo duomenų patikslinimas, nurodant, kad ieÅ¡kovei priklausantis pastatas – sandėlys 3Flp (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 22,20 kv. m padalinta į dvi patalpas sandėlio – 19,57 kv. m ploto ir koridoriaus – 2,63 kv. m, nes toks padalijimas neteisėto naudojimosi patalpomis nepadaro teisėtu. Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos teismas 2003 m. lapkričio 27 d. nutartyje yra konstatavęs, jog ieÅ¡kovė, neturėdama suderinto leidimo, sandėlio viduje įrengė tambÅ«rÄ ir tokiu bÅ«du sandėlį susiejo su jai priklausančiu butu.

Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektÅ«ros skyriui nėra perduoti dokumentai kada ir kokiu pagrindu tarp pastatų (duomenys neskelbtini) (patalpoje 1-2) ir (duomenys neskelbtini) (patalpoje 2-3) buvo įrengtos durys, taip pat kada ir kokiu pagrindu buvusioje durų angos vietoje (patalpoje 2-6 (1-7) buvo įrengtas langas (Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektÅ«ros skyriaus 2015 m. birželio 10 d. raÅ¡tas Nr. 70-3-347). Teisėjų kolegija, pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė dar iki 2003 m. savavaliÅ¡kai pasinaikino įėjimÄ Ä¯ jai priklausančias patalpas ir sprendžia, kad patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) naudojasi be teisinio pagrindo.

23. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ bylos esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų aplinkybių bei faktų visumos darytina iÅ¡vada, jog tai, kad atsakovė įsirengė įėjimÄ per ieÅ¡kovės patalpas, kad ji neturi kitos galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, kad ji prižiÅ«rėjo patalpas, kad iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu patalpose nebuvo atsakovei priklausančių daiktų, nesukuria teisės atsakovei naudotis ieÅ¡kovei priklausančiomis patalpomis, ir negali paneigti įstatymuose įtvirtintos turto valdytojo valdymo teisės gynimo (CK 4.34 str.), todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas ieÅ¡kinys naikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti statinio servitutÄ 24. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės I. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl servituto statiniui nustatymo, sprendė, jog atsakovė teisėtai vykdė rekonstrukcijos darbus, todėl servituto nustatymas laikytinas bÅ«tina, tinkama ir pagrįsta priemone siekiant užtikrinti atsakovės patekimÄ Ä¯ jai nuosavybės teise priklausančiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , o servituto nenustatymas užkirstų tokiÄ galimybę arba reikalautų neproporcingų veiksmų bei nepagrįstų iÅ¡laidų panaikinant teisėtai atliktos rekonstrukcijos padarinius bei įrengiant / atstatant iki jos buvusį įėjimÄ Ä¯ patalpÄ , nes įėjimas įrengtas per ieÅ¡kovei patikėjimo teise valdomo sandėlio, kuris kelia grėsmę gyvenamojo namo sienai labai nedidelę dalį (maždaug 4-5 kv. m), atsakovė pati jį pagerino (dar 1993 metais), savo asmeninėmis lėšomis ir pastangomis prižiÅ«rėdama ir tvarkydama Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausanti turtÄ , kurio neprižiÅ«rėjimas bÅ«tu kėlęs grėsmę (ir jau kelia) saugiam patekimui į atsakovės gyvenamÄ jį namÄ (kaip statinio servituto pagrindu) ir labai tikėtina, jog bÅ«tų jau seniai nugriuvęs.

25. IeÅ¡kovė Kauno miesto savivaldybė skundžia Å¡iÄ sprendimo dalį, nurodydama, kad servitutas gali bÅ«ti nustatytas tik kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; be to, teisė iÅ¡ neteisės negali atsirasti, o dėl valstybės turto suvaržymo, kurį ieÅ¡kovė valdo patikėjimo teise, ieÅ¡kovė negali priimti jokių sprendimų, todėl dėl Å¡io reikalavimo Kauno miesto savivaldybė yra netinkama atsakovė.

26. Sutiktina su apeliante, jog Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įstatyme nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.

27. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo (2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 373 redakcija) 3.2.2 punkte nustatyta, kad bylose dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir kitose bylose dėl valstybės nekilnojamojo turto nuosavybės teisių gynimo, kai šis turtas neperduotas kitai valstybės institucijai ar įstaigai atstovauja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas; kai minėtas turtas perduotas valdyti, naudoti ar juo disponuoti kitai valstybės institucijai ar įstaigai, valstybei atstovauja ši institucija ar įstaiga. Nagrinėjamu atveju valstybės atstovu byloje turėtų būti savivaldybė, kuriai ginčo turtas perduotas valdyti patikėjimo teise.

28. IÅ¡ byloje esančio VÄ® Turto bankas 2016 m. lapkričio 4 d. raÅ¡to Nr. (15.28-24) SK4-10813, nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybei buvo žinoma valstybės įgalioto asmens pozicija dėl servituto nustatymo negyvenamojoje patalpoje, esančioje pastate – sandėlyje (duomenys neskelbtini). RaÅ¡te nurodyta, jog nesutinka su servituto nustatymu, nes tai apsunkins planuojamo VÄ® Turto bankas perduoti pastato įraÅ¡ymÄ Ä¯ vieÅ¡ame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sÄ raÅ¡Ä bei minėto turto pardavimÄ vieÅ¡o aukciono bÅ«du.

29. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) kai savininkai nesutaria;

2) kai, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

30. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

Servituto bÅ«tinybei pagrįsti nereikÅ¡mingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Turi bÅ«ti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

Nustatant servitutÄ , svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

31. Apeliantė savo argumentus iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad Å¡iuo atveju, atsakovė pati 2001 m. panaikino lauko duris, o mansardos rekonstrukcijos metu (tiek rengiant projektÄ , tiek jį derinant) nebuvo sprendžiamas klausimas dėl įėjimÄ Ä¯ atsakovei priklausančias patalpas per ieÅ¡kovės patikėjimo teise valdomÄ pastatÄ â€“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini).

32. Kaip jau minėta aukščiau, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių teisėtÄ atsakovės naudojimÄ si ieÅ¡kovei priklausančiu pastatu. Taip pat dar kartÄ atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nustatyta, jog ieÅ¡kovė, neturėdama suderinto leidimo, sandėlio viduje įrengė tambÅ«rÄ ir taip funkciniu ryÅ¡iu sandėlį susiejo su jai priklausančiu butu. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė įvairiais bÅ«dais bando įteisinti savo neteisėtus veiksmus (praÅ¡ydama pripažinti pastatÄ â€“ sandėlį jos buto priklausiniu civilinėje byloje Nr. 2-4326/2003; praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ visam turtui, esančiam(duomenys neskelbtini)), tačiau Å¡alies netinkamas elgesys negali bÅ«ti pagrindas suvaržyti kito asmens (Å¡iuo atveju valstybės) nuosavybės teisę, nes įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iÅ¡ to naudos, kitaip bÅ«tų paneigtas esminis teisės principas – „iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda“ (ex iniuria ius non oritur).

Vien tik pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kad atsakovė naudojosi patalpa, kad ieÅ¡kovė nesirÅ«pino turtu, kad įėjimas įrengtas per ieÅ¡kovei patikėjimo teise valdomÄ sandėlį, kuris kelia grėsmę gyvenamojo namo sienai, kad servitutas užimta tik nedidelį plotÄ , nepakanka konstatuoti, kad yra objektyvi bÅ«tinybė atsakovei nustatyti servitutÄ .

33. Nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad servituto nenustatymas pareikalautų neproporcingų veiksmų bei nepagrįstų iÅ¡laidų atstatant iki rekonstrukcijos buvusį įėjimÄ . Visų pirma, byloje neginčijamai nustatyta, jog įėjimas per ieÅ¡kovės patalpas buvo įrengtas ne pagal namo rekonstrukcijos (mansardos įrengimo) projektÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡ios savo iÅ¡vados nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovė teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nėra galimybės atstatyti savavaliÅ¡kai panaikintÄ atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , patvirtinančių bÅ«tinų sÄ naudų atskiro įėjimo įrengimui dydį, ir pan.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti atsakovės daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sÄ naudų, tenka servituto praÅ¡ančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Taigi, atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad ji jau faktiÅ¡kai naudojasi patalpa nuo 2001 m., kad jÄ prižiÅ«ri, kad apeliantė neįrodė, jog servituto nustatymas pažeistų jos teises atmestini, kaip nepagrįsti (neįrodyti).

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ Å¡ioje bylos dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo – nustatyti statinio servitutÄ , todėl sprendimas Å¡ioje dalyje naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl servituto nustatymo statiniui - atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. Patenkinus apeliacinį skundÄ ir iÅ¡ esmės pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinys yra patenkintas, o prieÅ¡ieÅ¡kinis pilnai atmestas – atitinkamai perskirstomos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.).

Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

35. Nagrinėjant bylÄ valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 3,36 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į bylos baigtį, Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas valstybei priteisiamas iÅ¡ atsakovės (CPK 96 str. 1 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti neatlygintinį kelio servitutÄ , t. y. teisę neatlygintinai naudotis žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), prieiti prie patalpos 2-3/8,45, esančios pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. kovo 17 d.

UAB „Topoera“ parengtÄ Å½emės sklypo situacijos brėžinį Ml:500, kuriame pažymėtas 5 kv. m ploto kelio servitutas „Proj. Servitutas“, palikti nepakeistÄ . LikusiÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo dalį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį patenkinti. IÅ¡keldinti atsakovę I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais iÅ¡ negyvenamųjų patalpų (žymėjimas plane 3F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ nustatyti I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiai patalpai 2-3/8,45 (vieÅ¡pataujantis daiktas), esančiai pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintinį statinių servitutÄ , t. y. teisę neatlygintinai naudotis negyvenamÄ ja patalpa 1-2/2,63 (tarnaujantis daiktas), esančia pastate – sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovės I.

Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,36 Eur (tris eurus 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Nerijus Meilutis Egidijus Tamašauskas