2019-08-21 Nr. AB-16845-3-65-3-00021-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-343-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00021-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. R. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskr. VPK) viršininko 2017 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 50-TE-22 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigūnams“ (toliau – ir Įsakymas) 2 punktą, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda (papeikimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 16.20 val. į kabinetą, kuriame ji dirba, buvo pristatytas M. K.. Pareiškėjai užpildžius jo sulaikymo dokumentus, minėtas asmuo iššoko pro langą ir pabėgo. Pareiškėja paaiškino, kad pagal nusistovėjusią darbinę praktiką, pirma įforminami sulaikymo dokumentai, o tik po to įvedami duomenys į Policijos registruojamų įvykių registrą (toliau – Registras), kad pristatytam asmeniui nereikėtų laukti, kol bus pildomi Registro duomenys. Po M. K. pabėgimo pareiškėja objektyviai nebegalėjo į Registrą įvesti duomenų apie jo pristatymą į Panevėžio apskr. VPK. Pareiškėjos nuomone, jos tarnybinė atsakomybė negalima, nes nebuvo nustatytas teisei priešingas veikimas, kaltė ir pasekmės.

3. Atsakovas Panevėžio apskr. VPK atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Panevėžio apskr. VPK nurodė, kad pareiškėja nevykdė teisės aktais numatytos pareigos visus į policijos įstaigą pristatytus asmenis registruoti Registre, todėl savo nerūpestingu neveikimu pažeidė Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 (toliau – Taisyklės), 59 punkto reikalavimus. Panevėžio apskr. VPK paaiškino, kad šio pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pasekmės nėra būtinos.

II. 5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, Panevėžio apskr. VPK viršininko Įsakymo 2 punktu pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą – pakeitė švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 59 punkto teisės normos konstrukciją, šioje teisės normoje numatyti veiksmai yra nurodomi esamuoju laiku, pagal jų atlikimo seką. Teismas pažymėjo, kad šioje normoje nėra nurodyta, jog į policijos įstaigą pristatytus asmenis registruoja įgalioti Registro naudotojai, kurie jau įformino medžiagą (įforminę medžiagą) ar atliko procesinius veiksmus (atlikę procesinius veiksmus) su pristatytu asmeniu. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad aptariama teisės norma negali būti aiškinama taip, kad Registro lange „Pristatytas asmuo“ asmens pristatymas registruojamas po procesinių veiksmų su pristatytu asmeniu atlikimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėja turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą Registre registruoti M. K. pristatymą į Panevėžio apskr. VPK, tačiau to nepadarė, t. y. neveikė taip, kaip reikalauja teisės aktai. Teismas sprendė, kad pareiškėja turėjo objektyvią galimybę įregistruoti minėto asmens pristatymą, jei šį privalomą atlikti veiksmą ji būtų atlikusi laiku. Pareiškėja šio veiksmo neatliko dėl nerūpestingo neveikimo – tikėdamasi, kad minėtą veiksmą ji galės atlikti vėliau (užpildžiusi asmens laikino sulaikymo protokolą).

7. Teismas konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Taisyklių 59 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas sprendė, kad Taisyklių 59 punkto pažeidimas yra formalaus pobūdžio teisinės tvarkos pažeidimas, kurį kvalifikuojant nėra reikšmingos materialiosios pasekmės.

8. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra antra pagal griežtumą tarnybinė nuobauda. Jos parinkimas nebuvo išsamiai motyvuotas. Įvertinęs tai, kad pareiškėja neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, yra teigiamai charakterizuojama bei atsižvelgęs į tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta sunkinančių atsakomybę aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai ginčijamo Įsakymo 2 punktu paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga (per griežta) tarnybinė nuobauda, todėl teismas sprendė, kad tarnybinės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti paskirtą nuobaudą pakeičiant švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba.

III. 9. Pareiškėja K. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visiškai.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Tiek registrų pildymas, tiek dokumentų pildymas yra veiksmų seka nereglamentuota įstatymu, todėl nesant reglamentavimo, tokie veiksmai tiek šiuo atveju, tiek kitais panašiais atvejais yra atliekami tapačiai, kas ir buvo daroma šiuo atveju. Registras būtų buvęs užpildytas, jei nebūtų atsiradusios išskirtinės aplinkybės, t. y. asmuo nebūtų pabėgęs. Šio formalaus veiksmo atlikimas nėra pirmumo prasme prioritetinis prieš kitų veiksmų atlikimą – teisių asmeniui išaiškinimą, sulaikymo dokumentų užpildymą ir kt.

10.2. Kiti pareigūnai tinkamai neatliko savo pareigų ir nesuvedė pirmieji informacijos į Registrą, tačiau teismas dėl šio pareiškėjos argumento konkrečiai nepasisakė. Atliekant patikrinimą, turėjo būti įvertinti visų įvykyje dalyvavusių pareigūnų veiksmai. Neatlikus išsamaus patikrinimo neatsakyta, ar pareigūnė, pas kurią pirmiausia atvyko M. K., privalėjo jį įregistruoti Registre. Be to, minėtą asmenį pristatę pareigūnai turėjo pateikti pareiškėjai reikiamą informaciją ir dokumentus, o ne palikę asmenį išeiti. Taigi tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai.

10.3. Pasekmės konkrečiu atveju turėtų būti vienas iš būtinų elementų atsakomybei kilti. Pasekmės turėtų būti ir yra ta esminė aplinkybė, kurios nebuvimas šiuo atveju eliminuoja pagrindą taikyti drausminę atsakomybę. Nesuspėjimas atlikti minėto formalumo buvo įtakotas susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (pristatytas asmuo pabėgo). Drausminės nuobaudos taikymu buvo pažeistas proporcingumo principas. Be to, tarnybinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju neatitiko teisingumo ir protingumo kriterijų. Vertinant drausminės atsakomybės taikymo praktiką, matyti, kad net esant atvejams, kai pareigūnai padaro pažeidimus, dėl kurių atsiranda pasekmės, drausminės nuobaudos skiriamos ne visada, nes vien tarnybinio patikrinimo atlikimas yra pakankama priemonė.

10.4. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumento, jog tarnybinio patikrinimo išvados išankstinis (kol dar nėra priimtas dėl jos sprendimas) viešas paskelbimas tinklalapyje turėtų būti vertinamas kaip procedūrinis pažeidimas, galėjęs įtakoti nuobaudą skiriančio asmens apsisprendimą.

11. Atsakovas Panevėžio apskr. VPK atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12. Panevėžio apskr. VPK nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Panevėžio apskr. VPK nuomone, teismas priėmė išsamų ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir išsamiai išanalizavo visus pareiškėjos skunde nurodytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskr. VPK viršininko 2017 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 50-TE-22, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjos padarytas Taisyklių 59 punkto pažeidimas yra formalaus pobūdžio teisinės tvarkos pažeidimas, kurį kvalifikuojant nėra reikšmingos materialiosios pasekmės, sprendė, jog pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – nėra adekvati pareiškėjos padarytam tarnybiniam pažeidimui ir ją pakeitė į pastabą.

15. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai, registrų ir dokumentų pildymas yra nereglamentuota įstatymu veiksmų seka, registras būtų buvęs užpildytas, jei asmuo nebūtų pabėgęs, kiti pareigūnai tinkamai neatliko savo pareigų ir nesuvedė pirmieji informacijos į Registrą, be to, tarnybinio patikrinimo išvados išankstinis (kol dar nėra priimtas dėl jos sprendimas) viešas paskelbimas tinklalapyje turėtų būti vertinamas kaip procedūrinis pažeidimas.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

17. Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų išsamių motyvų nebekartoja bei pasisako tik dėl reikšmingų šiai bylai pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų aspektų.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) pareigūno padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio pareigūnas turi teisę gintis, apimtis. Spręsdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo bei teisėtumo, teismas turi nustatyti, ar atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2200/2011, 2012 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-455-662/2019).

19. Bylos duomenys patvirtina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog 2016 m. gruodžio 5 d. apie 16.20 val. į Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 1-ojo skyriaus patalpas (102 kabinetą) buvo pristatytas M. K., kuriam Vokietijoje buvo išduotas Europos arešto orderis, ir dėl šio asmens atžvilgiu procesinius veiksmus atliko pareiškėja. Ji, būdama įgaliota PRĮ registro naudotoja, neįvedė duomenų į PRĮ registrą apie M. K. pristatymą į policijos įstaigos patalpas. Išvadoje konstatuota, kad tokiu būdu pareiškėja savo nerūpestingu neveikimu pažeidė Taisyklių 59 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Šioje Išvadoje pateiktas siūlymas pareiškėjai už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 69–75).

20. Primintina, kad pagal Taisyklių 58 punkto nuostatas visi į policijos įstaigą pristatyti asmenys registruojami PRĮ registro lange „Pristatytas asmuo“. Į policijos įstaigą pristatytus asmenis PRĮ registro lange „Pristatytas asmuo“ registruoja (registruoja pristatymą ir išleidimą) įgalioti PRĮ registro naudotojai, kurie įformina medžiagą ar atlieka procesinius veiksmus su pristatytu asmeniu (Taisyklių 59 p.).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pripažino, jog M. K. pristatymas į Panevėžio AVPK nebuvo įtrauktas į PRĮ registrą, tačiau ji vertino, kad taip atsitiko dėl objektyvių priežasčių.

22. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs Išvadoje nurodytas aplinkybes bei pareiškėjos parodymus (pripažinęs juos nenuosekliais), pagrįstai sprendė, kad ginčo situacijoje (2016 m. gruodžio 5 d. M. K. sulaikymo metu) pareiškėjos neveikimas – į PRĮ registrą neįtraukiant duomenų apie M. K. pristatymą į Panevėžio AVPK, yra pažeidžiantis Taisyklių 59 punkto reikalavimus. Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad pareiškėja objektyviai galėjo atlikti veiksmus, dėl kurių neatlikimo yra kaltinama, kadangi faktinį M. K. sulaikymo laiką ir vietą pareiškėja jau buvo nustačiusi ir jį užfiksavusi Įtariamojo laikino sulaikymo protokole (b. l. 48). Be to, pareiškėja buvo tinkamas subjektas ir turėjo ne tik suteiktą specialiąją teisę bet ir pareigą PRĮ registre registruoti M. K. pristatymą į Panevėžio AVPK, tačiau to nepadarė. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad kiti pareigūnai tinkamai neatliko savo pareigų ir nesuvedė pirmieji informacijos į Registrą, yra atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs bei nepateisinantys pareiškėjos neveikimo.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualus administracinis aktas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, teismo gali būti panaikintas ne dėl kiekvieno formalaus nukrypimo nuo teisės aktų nustatytos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros. Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą. Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o taip pat ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-538-146/2015).

24. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pažeidimų atliekant tyrimą ir skiriant nuobaudą nenustatė, todėl panaikinti Įsakymą (kurį pirmosios instancijos teismas pakeitė, paskirdamas pareiškėjai švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą) šiuo atveju nėra pagrindo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visas šiuo atveju nustatytas reikšmingas tyrimo aplinkybes ir pakeitė pareiškėjai paskirtą nuobaudą – papeikimą į pastabą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tarnybinė nuobauda – pastaba – yra pagrįsta ir adekvati dėl pareiškėjos padaryti Taisyklių 59 punkto pažeidimo (jo nevertinant plečiamai, kaip teigė pareiškėja apeliaciniame skunde), atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, susijusias su padarytu pažeidimu. Teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė