be1cee66-3ade-4583-a009-e255bdd2ad5f · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1595–583/2013 m.Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01200-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai KerÅ¡ienei, 2013 m. lapkričio 5 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Savivaldybės biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras praÅ¡ymÄ atsakovei L.J. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas Savivaldybės biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – PareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės priteisti 106,00 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2011-06-03 iki 2011-09-03. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2009 m. lapkričio 12 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . 2010 m. gruodžio 28 d.

Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-350 ,,Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų patvirtinimo“ pakeitė Nuostatų 1 ir 2 priedus ir iÅ¡dėstė juos nauja redakcija. Pagal Nuostatų 1 priedÄ â€žVietinė rinkliava vietinės rinkliavos mokėtojams“, jo 16 punktÄ , asmenims teikiant poilsio paslaugas pagal verslo liudijimÄ , nustatytas vietinės rinkliavos tarifas 35 litai už mėnesį.

PareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimÄ ir tvarkymÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad atsakovė pagal verslo liudijimo duomenis, pateiktus VMI, Palangos miesto savivaldybės teritorijoje teikė patalpų nuomos paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl buvo apmokestinta vietinės rinkliavos mokesčiu ir tai nurodyta vietinės rinkliavos mokėjimo praneÅ¡ime (b.l. 7). PareiÅ¡kėjo atstovas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai.Atsakovė atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b.l.15) nurodė, kad veiklos verslo liudijime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) nevykdė ir apie tai informavo pareiÅ¡kėjÄ .

Ä®vardijamas veiklos adresas verslo liudijime įraÅ¡ytas klaidingai, atsakovė įvardijamu adresu jokios nuosavybės neturi. PraÅ¡yme iÅ¡duoti verslo liudijimÄ , kaip galimos veiklos vieta turėjo bÅ«ti nurodytos poilsio patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurias atsakovė planavo nuomotis, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad Å¡ios patalpos netinka numatytai veiklai. Atsakovė teigia, kad pareiÅ¡kėjas neteisingai identifikavo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) savininkÄ ar naudotojÄ bei neteisingai priskyrė jį prie vietinės rinkliavos mokėtojų, todėl reikalavimas priteisti vietinę rinkliavÄ atsakovės teigimu yra nepagrįstas. Teismas konstatuoja.

PraÅ¡ymas tenkintinas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sÄ vartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiÅ¡koms savivaldybių funkcijoms.

Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymÄ (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis). Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis).

Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ expressis verbis yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taigi Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio Å¡ios sistemos organizavimo modelio. Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 (su vėlesniais pakeitimais) nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ ir patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus (aktai paskelbti www.palanga.lt; www.pmrc.lt).

Europos Teisingumo Teismas, aiÅ¡kindamas „teršėjas moka“ principÄ , yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimÄ , kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iÅ¡ principo visi Å¡ios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už iÅ¡laidas, susijusias su atliekų Å¡alinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formÄ ir bÅ«dus Å¡iam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).

Å iuo metu galiojančioje Europos SÄ jungos teisėje nėra teisės akto, kuris numatytų valstybėms narėms privalomÄ konkretų komunalinių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimo metodÄ , todėl Å¡is padengimas gali atitinkamos valstybės narės pasirinkimu bÅ«ti užtikrinamas mokesčiais arba bet kuriuo kitu bÅ«du. Kadangi, kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotÄ bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti Å¡ių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes Å¡ie du parametrai daro tiesioginę įtakÄ minėtų iÅ¡laidų sumai.

Å iuo požiÅ«riu Teisingumo Teismas nusprendė, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamÄ remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiÅ¡kai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi bÅ«ti laikoma prieÅ¡taraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemÄ buvo perkeltas įgyvendinant Europos SÄ jungos teisės aktus bei sÄ voka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybės narėse aiÅ¡kinama vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet byloje aptariamu bÅ«du.

Atsakovei praneÅ¡imas sumokėti vietinę rinkliavÄ pateiktas vadovaujantis 2010 m. gruodžio 28 d. Tarybos sprendimo Nr. T2-350, 1 priedo, 16 punktu, numatančiu, kad vietinė rinkliava už atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ vykdant patalpų nuomos veiklÄ pagal verslo liudijimÄ , apskaičiuojama vienam mėnesiui ir rinkliavos dydis yra 35,00 Lt, (atitinkamai vienos dienos verslo rinkliavos dydis – 1,17 Lt). Atsakovei 2011 m. birželio 11 d. iÅ¡duotas verslo liudijimas patalpų nuomai, veiklos adresus nurodant nuo 2011 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Vertinant ginčo teisiniams santykiams aktualiÄ 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T2-350 ,,Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatų patvirtinimo“ redakcijÄ , nustatyta, kad 1 priedo 16 punktu buvo nustatyta vietinė rinkliava subjektams vykdantiems patalpų nuomos veiklÄ pagal verslo liudijimÄ . Verslo liudijimÄ iÅ¡duodantis subjektas, teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija, nereikalauja sutikimo dokumento, įrodančio, kad gyventojas gali nuomoti (subnuomoti) patalpas, kurios jam nuosavybės teise nepriklauso.

Verslo liudijimų iÅ¡davimo gyventojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų iÅ¡davimo gyventojams taisyklių“, nenurodyta nei gyventojui, kuris pageidauja įsigyti nuosavybės teise jam nepriklausančių patalpų nuomos verslo liudijimÄ , pateikti, nei AVMI, kuri iÅ¡duoda verslo liudijimus, reikalauti, kad įsigyjant minėtÄ verslo liudijimÄ , bÅ«tų pateikiama sutartis (pvz., nuomos ar panaudos), pagal kuriÄ iÅ¡ kito asmens perimamas naudoti ar valdyti turtas, nes mokesčių administratoriaus funkcija nėra užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeistos atitinkamų gyventojų civilinės teisės. Todėl gyventojui AVMI gali iÅ¡duoti verslo liudijimÄ â€žPatalpų nuoma“ nuomoti patalpas, kurios jam nuosavybės teise nepriklauso, ir papildomai nereikalauti dokumento, įrodančio, kad gyventojas turi teisę nuomoti (subnuomoti) patalpas, kurios jam nuosavybės teise nepriklauso.

Todėl nepagrįsti atsakovės atsiliepimo argumentai, kad jai nekyla prievolė mokėti vietinę rinkliavÄ , nes ji nėra įvardijamų verslo liudijime patalpų savininkė ar valdytoja ir jos nesieja su patalpų savininku jokie sutartiniai santykiai. Atsakovė kreipdamasi į VMI 2011 m. birželio 1 d. praÅ¡ymu Nr. VL-08-65766 iÅ¡duoti verslo liudijimÄ , prašė iÅ¡duoti verslo liudijimÄ patalpų nuomai ir veiklos vykdymo adresus nurodė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė praÅ¡yme nurodydama veiklos adresus, kuriais bus teikiamos patalpų nuomos paslaugos veikė savo rizika.

Å ias aplinkybes patvirtina ir VMI 2013 m. lapkričio 4 d. atsakymas į teismo paklausimÄ bei pateiktas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nuoraÅ¡as.   BÅ«tent pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu iÅ¡duotas verslo liudijimas jame įvardintais veiklos vietos adresais, todėl pati pareiÅ¡kėja turėjo įvertinti ir apsispręsti ar praÅ¡omais veiklos vietos adresais bus galima vykdyti patalpų nuomos veiklÄ . Verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu (b.l.8) atsakovė nesikreipė į verslo liudijimÄ iÅ¡davusiÄ institucijÄ dėl veiklos vietos adresų koregavimo ar iÅ¡braukimo iÅ¡ verslo liudijimo, todėl nėra paneigiama prezumpcija, kad veikla buvo vykdoma.

Be to veiklos vykdymas pagal verslo liudijimÄ yra preziumuojamas ir pareiÅ¡kėjui nekyla pareigos įrodyti, kad pagal verslo liudijimÄ jame nurodyta veikla buvo vykdoma. PrieÅ¡ingai, įrodinėjimo pareiga tenka individualios veiklos vykdytojui, kad tokia veikla nebuvo vykdoma. Ä®vertinus tai, kad pati pareiÅ¡kėja teikdama praÅ¡ymÄ VMI iÅ¡duoti verslo liudijimÄ patalpų nuomos veiklos adresÄ nurodė (duomenys neskelbtini) ir jai buvo iÅ¡duotas verslo liudijimas teikti patalpų nuomos paslaugas įvardijamu adresu, verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu nebuvo kreiptasi dėl veiklos vietos adresų pakeitimo ar iÅ¡braukimo iÅ¡ verslo liudijimo, nėra teisinių prielaidų teigti, kad atsakovas nepagrįstai apskaičiavo vietinę rinkliavÄ pagal verslo liudijimo duomenis.

Kaip jau paminėta Å¡iame sprendime, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose. Atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

Atsakovė nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priteistina 106,00 Lt įsiskolinimo suma (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ė: savivaldybės biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centras praÅ¡ymÄ patenkinti.

IÅ¡ atsakovės L.J. Savivaldybės biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centras priteisti 106,00 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ .          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                    Remigijus Arminas