2024-05-08 Nr. CB-3105-2-52-3-00751-2022-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1758

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00751-2022-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 25 d. paduotu atsakovės J. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė sodininkų bendrija „Ąžuolas-2“ ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės J. R. 247,02 Eur skolą ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 247,02 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimu 2022 m. balandžio 4 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą.

Kasaciniu skundu atsakovė J. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16-341/2016 (el. bylos 2 t., b. l. 13-32) pripažino negaliojančiu (niekiniu) ab initio (nuo pradžios) sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ (toliau – Bendrija, SB) 2016 m. birželio 11 d. pakartotino visuotinio susirinkimo protokolo 5.7 punktu patvirtintą ne Bendrijos nario mokesčio skaičiavimo metodiką ir jos pagrindu nustatytus mokesčio ne Bendrijos nariams dydžius už 2013 ir 2014 metus. Sulyginus ieškinyje nurodytą Bendrijos taikomą ne Bendrijos nariams mokesčių skaičiavimo tvarką su Bendrijos 2016 m. birželio 11 d. pakartotino visuotinio susirinkimo protokolo 5.7 punktu patvirtinta metodika, darytina išvada, kad ne Bendrijos nario mokesčiai iki šiol skaičiuojami pagal minėtą – niekinę, todėl negaliojančią metodiką, kurios esmė, kad SB kasmetiniuose narių susirinkimuose yra svarstoma ir tvirtinama ūkinės ir finansinės veiklos atskaita už praėjusius metus (svarstant pateikiamas praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos faktinis įvykdymas). Patvirtinta išlaidų suma, minusavus tam tikras ne bendrijos nariams nepriskaičiuojamas išlaidų grupes, dalijama iš SB teritorijos arų skaičiaus ir gaunama vieno aro kaina. Pagal patvirtintas faktines išlaidas išrašomos ir pateikiamos apmokėti sąskaitos ne nariams. Dėl šios priežasties ne Bendrijos nariams skaičiuojami didesni mokesčiai negu Bendrijos nariams. Apeliacinės instancijos teismas netaikė niekinio sandorio negaliojimo pasekmių, t. y. nekonstatavo įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintos niekine nuo priėmimo momento 2016 m. birželio 11 d. Bendrijos susirinkimo protokolo 5.7. punktu patvirtintos ne Bendrijos nario mokesčio skaičiavimo metodikos taikymo negalimumo dėl jos negaliojimo, priešingai teismas ja rėmėsi ir ja grindė išvadas dėl ieškinio pagrįstumo. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas dėl niekinių sandorių negaliojimo (CK 1.78 str. 1 d., CK 1. 80 str.), paneigė niekinių sandorių instituto esmę, prasmę ir tikslus (skundo 1, 4 punktai).

2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą sprendimą lėmė išvada, kad ne Bendrijos nariams buvo taikomi 30, 50 procentų antkainiai, kuriuos Bendrija taikė 2013 m. ir 2014 m., o ginčo laikotarpiu antkainiai ne Bendrijos nariams nebuvo taikomi. Tačiau tokia išvada prieštarauja nutarties 31 punktui, kuriame, remiantis ieškovės į bylą pateiktais duomenimis, nurodyta, kad 2018 metais Bendrijos narys už vieną arą faktiškai sumokėjo 3,37 Eur, o ne Bendrijos narys – 4,48 Eur, o 2019 metais Bendrijos narys – 3,37 Eur, o ne Bendrijos narys – 5,35 Eur. Tai patvirtina, kad net pagal ieškovės pateiktus duomenis, Bendrija ne Bendrijos nariams taikė 2018 m. 25 proc. ir 2019 m. 37 proc. antkainius, t. y. už vieną arą skaičiavo didesnius mokesčius negu Bendrijos nariui. Todėl teismas turėjo sumažinti prašomos priteisti skolos dydį, bet to nepagrįstai nepadarė (skundo 5, 6, 8 punktai).

3. Taikydama įsiteisėjusiu teismo sprendimu niekine pripažintą ne Bendrijos nario mokesčio skaičiavimo tvarką, Bendrija ne Bendrijos nariams, tarp jų ir atsakovei, nustatė didesnį mokesčio tarifą už vieną arą negu Bendrijos nariams, ir taip diskriminavo ne Bendrijos narius palyginus su bendrijos nariais (11, 22 punktai).

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kurioje išaiškinta, kad sąskaitų ne bendrijos nariams pateikimas nėra formalus veiksmas – sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo esančio bendrijos teritorijoje savininko prievolės bendrijai turinys. Gavęs sąskaitą ir nesutikdamas su joje nustatyta mokėjimo prievole savininkas gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016). Atsakovės atsikirtimai į ieškinį buvo grindžiami ir aplinkybėmis, kad jai teikiamos nedetalizuotos sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, kad jos išrašytos už Bendrijos administravimo išlaidas, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą, kitas išlaidas, tačiau iš pateiktų sąskaitų faktūrų negalima nustatyti, už kokių konkrečių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kokias konkrečias suteiktas paslaugas jos yra pateiktos, nepateikti jokie sąskaitose nurodytas sumas pagrindžiantys dokumentai ir Bendrija nesudaro jai sąlygų su jais susipažinti (skundo 23, 24 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės argumento, kad Bendrija jai teikia nedetalizuotas sąskaitas, todėl nenustatė teisiškai reikšmingų priežasčių atsakovei neapmokėti Bendrijos pateiktų nedetalizuotų sąskaitų (skundo 26 punktas).

5. Negalėdama susipažinti su dokumentais, atsakovė ir kiti ne Bendrijos nariai kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismo 2023-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1985-855/2023 buvo atmesti atsakovės Bendrijos argumentai, kad ji Bendrijos įstatuose įtvirtinta tvarka suteikė p. J. R. ir kt. teisę susipažinti su prašoma Bendrijos dokumentacija, tačiau pati atsakovė, būdama pasyvi, šia teise/galimybe nesinaudoja. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias teismo sprendimo prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 d.), nes nesuteikė Vilniaus apygardos teismo 2023-10-17 nutartyje nustatytoms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad Bendrija nesudarė galimybės atsakovei susipažinti su dokumentais, dėl to ji net buvo priversta kreiptis į teismą, prejudicinės galios, jas paneigė konstatuodama, kad atsakovė negavo informacijos, nes tariamai pati jos neieškojo, vadinasi jos negavo dėl savo pasyvumo, nepasinaudojimo galimybe gauti informaciją (skundo 31, 34 punktai).

6. Negalėdama išsiaiškinti sąskaitų turinio, atsakovė jų neapmokėjo, t. y. sustabdė prievolės vykdymą iki bus pateiktos detalizuotos sąskaitos ir jas pagrindžiantys dokumentai, t. y. bus įsitikinta sąskaitų-faktūrų teisėtumu ir pagrįstumu. Pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą (skundo 35, 36 punktai).

7. Ne Bendrijos narių įmokų dydis susirinkimo sprendimu už 2020 m. nėra nustatytas, sąskaita už 2020 m. išrašyta pagal nekompetentingo asmens nustatytas įmokas, todėl atsakovė neprivalo apmokėti sąskaitos už 2020 metus, kurioje nurodytų įmokų dydžiai nėra patvirtinti Bendrijos susirinkimo (skundo 39, 45 punktai).

8. Teismų tenkinti ieškinio reikalavimai dėl priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai sumų, kurios susideda iš Bendrijos patirtų išlaidų pliažų, tiltelio priežiūrai, nors į bylą atsakovė yra pateikusi neginčijamus įrodymus, patvirtinančius, kad tiek pliažas su tilteliu, tiek kitas pliažas yra už bendrijos teritorijos ribų – tai patvirtina į bylą pateikti Regia ir kiti planai (skundo 46, 50, 51 punktai).

9. Bendrijos administravimo išlaidos sudaro didelę dalį prašomos priteisti sumos (60,66 Eur iš 247,02 Eur), Bendrijos administravimo išlaidų suma atsakovei kelia abejonių, nes ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad visos išmokos Bendrijos valdybos pirmininkei ir apskaitą tvarkančiam asmeniui yra susijusios su bendrijos veikla, nors šią aplinkybę turėjo įrodyti ieškovė, ji įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepateikė jokių argumentų, kuriais vadovavosi priimdamas procesinį sprendimą, t. y. palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Bendrijos administravimo išlaidų priteisimo (52, 54, 59 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. P. 10 Eur (dešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. balandžio 27 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė