be1a4f09-e8bf-460b-88bb-5aedab8f3b46 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                          Civilinė byla Nr. 2A-715/2014                                       Proceso Nr. NESUTEIKTAS                                       Procesinio sprendimo kategorijos:                                        44.5.2.5; 98; 114 (S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Rasos GudžiÅ«nienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų A. B. ir V. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1226-603/2013 pagal ieÅ¡kovų A. B. ir V. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir antstolei S. V. dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai A. B. ir V. B. ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir antstolei S. V. prašė: priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovui A. B. 1 103 850 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kovui V. B. - 551 106 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; pripažinti, kad atsakovai pažeidė teisę į: teisingÄ civilinių bylų Nr. 2-889/03 arba Nr. 2-1559/04, Nr. 2- 1993/04, Nr. 2-1262, Nr. 2-2649-221/2009 bei baudžiamosios bylos Nr. I-105/2005 iÅ¡nagrinėjimÄ , ieÅ¡kovų nuosavybės apsaugÄ , veiksmingÄ teisinę gynybÄ , diskriminacijos uždraudimÄ nurodytose civilinėse ir baudžiamojoje bylose, neužtikrindami ir neįvykdydami įsiteisėjusių Kauno miesto apylinkės teismo nutarčių dėl neteisėto 2013-01-23 Turto apraÅ¡o patikslinimo įvykdymÄ iki nustatyto termino; pripažinti, kad atsakovas Lietuvos Respublika suteikė per teismus instancine tvarka privilegijÄ antstolei S. V. neįvykdyti įsiteisėjusių Kauno miesto apylinkės teismo nutarčių dėl neteisėto 2013-01-23 Turto apraÅ¡o patikslinimo iki nustatyto termino ir prašė atkurti padėtį iki ieÅ¡kovų teisių pažeidimo ir nustatyti naujÄ terminÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iki sprendimo priėmimo neįvykdytoms įsiteisėjusioms Kauno miesto apylinkės teismo nutartimis įvykdyti pagal CPK 677 – 678 straipsnių reikalavimus dėl neteisėto 2013-01-23 Turto apraÅ¡o patikslinimo, pavedant CPK 635 straipsnio pagrindu pasirinktam antstoliui įeiti į butÄ (duomenys neskelbtini), konstatuoti faktines aplinkybes dėl neteisėtame 2013-01-23 Turto apraÅ¡e iÅ¡vardinto ieÅ¡kovų nekilnojamojo turto buvimo L.

K. laikiname saugojime; prašė pripažinti, kad atsakovų Lietuvos Respublikos teismų institucijų ir antstolės S. V. veikoje, susijusioje su ieÅ¡kovais, yra organizuoto nusikaltimo požymiai valstybės tarnybai, apie kuriuos CPK 300 straipsnio pagrindu prašė praneÅ¡ti prokurorui.Nurodė, kad 2003-01-23 atsakovė antstolė S. V., nepraneÅ¡usi apie vykdymo veiksmus tuometinei ieÅ¡kovei velionei B. A., ieÅ¡kovui V. B. ir atstovui pagal įgaliojimÄ ieÅ¡kovui A. B., vykdydama Kauno miesto apylinkės teismo 2003-01-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-889/03, sudarė vykdymo byloje Nr. 0114/03/03929 B.

A., ieÅ¡kovo    V. B. ir jo atstovo A. B. bei jo žmonos kilnojamojo turto apraÅ¡Ä atsakovės L. K. praÅ¡ymu jos bute (duomenys neskelbtini), kad tokiu bÅ«du padėtų jai iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už turto, kuriam laikinai buvo taikomas nuosavybės apribojimas, iÅ¡eikvojimÄ , perleidimÄ ar paslėpimÄ stambiu mastu ir baudžiamosios bylos Nr.         I-105/2005 sufabrikavimÄ ir realizavimÄ ieÅ¡kovui A. B. Kauno miesto apylinkės teisme kartu su Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ra.

Å ias aplinkybes patvirtina 2003-01-21 nutartis, Kauno miesto apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-889/03, Nr. 2-4948/97, Nr. 10336/97, Nr. 2-1993/04, baudžiamosios bylos Nr. I-105/2005 eiga ir medžiagos bei vykdomoji byla Nr. 0114/03/03929 su 2003-01-23 Turto apraÅ¡u. Kauno miesto apylinkės teismas 2003-10-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12202/2003 patenkino tuometinės ieÅ¡kovės B. A. skundÄ ir įpareigojo atsakovę antstolę S. V. patikslinti neteisėtÄ 2003-01-23 Turto apraÅ¡Ä ir tuo pačiu įrodymÄ civilinėje byloje Nr. 2-889/2003 pagal CPK 677 – 678 str. reikalavimus.

Minėta nutartis įsiteisėjo 2003-12-08, tačiau buvo neįvykdyta dėl atsakovės antstolės S. V. neteisėtų veiksmų tyčia pažeidžiant ieÅ¡kovų nuosavybės teises ir nuosavybės teisių apsaugos garantijas.Kauno miesto apylinkės teismas 2004-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14350/04 pakartotinai patenkino tuometinės ieÅ¡kovės B. A. skundÄ ir įpareigojo atsakovę antstolę S. V. iki 2005-02-02 patikslinti neteisėtÄ 2003-01-23 Turto apraÅ¡Ä ir įvykdyti 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12202/03, Kauno apygardos teismas 2005-03-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14350/04 taip pat patenkino B.

A. atskirÄ jį skundÄ ir įpareigojo atsakovę antstolę S. V. iki 2005-03-30 įvykdyti ir 2003-07-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6674/03 įpareigojimus. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas kartu su Kauno apygardos teismu dėl antstolės S. V. nesiėmė priemonių CPK 299, 300 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais veiksmais skatino atsakovę toliau neteisėtai nevykdyti įsiteisėjusių nutarčių. Todėl antstolei turi bÅ«ti nustatytas naujas terminas įvykdyti jos neįvykdytų nutarčių įpareigojimus.Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atstovas pripažino faktÄ , kad dalis areÅ¡tuoto turto yra iÅ¡eikvota, paslėpta ar perleista ir tuo pačiu antstolė dengė nusikalstamÄ L.

K. veiklÄ dėl ieÅ¡kovų turto, kuriam laikinai taikytas nuosavybės teisės apribojimas, iÅ¡eikvojimo, paslėpimo ar perleidimo stambiu mastu, tačiau organizuotai su Lietuvos apeliaciniu teismu ir Vilniaus apygardos teismu civilinėse bylose Nr. 2-7044/2007 ir Nr. 2.100-44/2007 organizuotai dengė nuo baudžiamosios atsakomybės Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo ir atsakovės antstolės S. V. neteisėtus veiksmus nuo baudžiamosios atsakomybės ir drausminės atsakomybės. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo teismų sistema veikė organizuotai ir neteisėtai instancine tvarka kartu su atsakove antstole S. V. ieÅ¡kovų atžvilgiu ir padarė solidariai ieÅ¡kovams žalÄ .IÅ¡vardintos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovo Lietuvos Respublikos teismų sistema instancine tvarka ir atsakovė antstolė S. V. pažeidė solidariai ieÅ¡kovų teises į teisingÄ civilinės bylos Nr. 2-2649-221/2008 nagrinėjimÄ , neužtikrino veiksmingos teisinės gynybos ir todėl vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovų atžvilgiu, neužtikrino veiksmingos teisinės gynybos ir todėl vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovų atžvilgiu, pažeisdami ir neužtikrindami ieÅ¡kovų nuosavybės apsaugos, taip pat įtakojo ir pažeidė ieÅ¡kovo A.

B. teisę į teisingÄ baudžiamosios bylos Nr. I-105/2005 nagrinėjimÄ .Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovei A. B. buvo padaryta 100 000 Lt turtinė žala dėl negautų pajamų, pažeidus buvusios ieÅ¡kovės B. A. teises civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2008 dėl įsigaliojusių Kauno miesto apylinkės teismo nutarčių neįvykdymo. Taip pat ieÅ¡kovei A. B. buvo padaryta 500 000 Lt neturtinė žala dėl iÅ¡gyvento fizinio ir dvasinio skausmo netekus sesers B. A. dėl neteisėtų organizuotų atsakovų Lietuvos Respublikos teismų institucijų ir antstolės S. V. veiksmų.

Taip pat A. B. padaryta 250 000 Lt žala už jai sukeltus trukdymus ir pergyvenimus bei nepatogumus priimti B. A. palikimÄ , tai patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-077754-528/2006 medžiaga, taip pat 250 000 Lt neturtinė žala už reputacijos pablogėjimÄ ir gero Å¡eimos vardo tyčinį visuomenėje žeminimÄ dėl ieÅ¡kovui A. B. apkaltinamojo nuosprendžio 2005-05-05 paskelbimÄ baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005. Todėl ieÅ¡kovei A. B. atsakovai Lietuvos Respublika ir antstolė S. V. privalėjo atlyginti 1 010 000 Lt patirtÄ Å¾alÄ .IeÅ¡kovui V.

B. buvo padaryta 250 000 Lt žala dėl jo buto (duomenys neskelbtini) ir garažo (duomenys neskelbtini) neatlygintino atėmimo civilinėje byloje Nr. 2-1993/04 ir 1 106 Lt teismo ir vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo minėtoje civilinėje byloje. IeÅ¡kovui V. B. turi bÅ«ti atlyginta patirta 250 000 Lt neturtinė žala dėl sukeltų dvasinių pergyvenimų, reputacijos pablogėjimo ir gero Å¡eimos vardo žeminimo dėl jo sÅ«nui ieÅ¡kovui A. B. 2005-05-05 apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimÄ baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005 ir jo interesų ir teisių gynimo suvaržymÄ civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009 dalyvauti nurodytoje civilinėje byloje.

   50 000 Lt neturtinė žala dėl jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimo ir sukeltų jam dvasinių pergyvenimų dėl jo nuosavybės teisių negynimo. Dėl to ieÅ¡kovui V. B. atsakovai Lietuvos Respublika solidariai su antstole S. V. privalo atlyginti 551 106 Lt žalÄ .IeÅ¡kovui A. B. buvo padaryta 102 750 Lt turtinė žala dėl patenkinimo teisės į civilinį ieÅ¡kinį sufabrikuotoje ir realizuotoje baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005, tai patvirtina nurodytos baudžiamosios bylos nuosprendis ir 1 100 Lt žala dėl teismo ir vykdymo iÅ¡laidų priteisimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo civilinėje byloje Nr. 2-1994/04 ir tai patvirtina nurodytos civilinės bylos sprendimas.

Taip pat ieÅ¡kovui A. B. turi bÅ«ti atlyginta 500 000 Lt neturtinė žala dėl sukeltų pergyvenimų, gero vardo Å¡eimoje ir Lietuvoje pažeminimo bei nepatogumų, žalojant jo sveikatÄ dėl priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Taip pat turi bÅ«ti atlyginta 500 000 Lt neturtinė žala dėl organizuotai ir solidariai sudarytų trukdymų ir nepatogumų gintis tiek baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005 ir civilinėse bylose Nr. 2-1993/04, Nr. 2-1559/04, Nr. 2-2649-221/2009, Nr. 2-1262/06, tai patvirtina nurodytų bylų eiga ir medžiagos.

Dėl Å¡ių priežasčių A. B. atsakovai solidariai privalo atlyginti padarytÄ 1 103 850 Lt žalÄ , o bendrais su ieÅ¡kovės A. A. – B. paveldėtu priteistinu žalos atlyginimu 2 113 850 Lt žalÄ .Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad byloje yra pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo       2006-04-11 nutartis, kuria nuteistojo A. B. kasacinis skundas atmestas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-05 nuosprendis bei Kauno apygardos teismo 2005-10-11 nutartis palikti nepakeisti.

Tokiu bÅ«du nuosprendis yra įsiteisėjęs, ieÅ¡kovas teisėtai nuteistas, todėl valstybei negali kilti civilinė atsakomybė už nuteisimÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje L. K. buvo pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Å ios civilinės bylos baigtis nėra žinoma atsakovui. Å ioje civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų teismo ar teisėjo kaltę, t. y. vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Nesant visų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ neturėtų bÅ«ti tenkinamas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad teismų priimtais procesiniais sprendimais yra konstatuoti atsakovės antstolės S. V. neteisėti veiksmai dėl turto apraÅ¡o sudarymo, tačiau ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io tarp prieÅ¡ingų teisei veiksmų ir ieÅ¡kovų nurodytos turtinės ir neturtinės žalos, bÅ«tent dėl A.

B. patirtos 100 000 Lt turtinės ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos, ieÅ¡kovo V. B. patirtos 251 106 Lt turtinės ir 300 000 Lt neturtinės žalos, A. B. patirtos 103 850 Lt turtinės ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos. Nurodytas teisinis priežastinis ryÅ¡ys visuomet turi bÅ«ti ne abstraktus, o konkretus, neatitrÅ«kęs nuo konkrečių bylos aplinkybių ir faktinių duomenų. Taigi, teismas sprendė, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju dėl antstolės S. V. veiksmų nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga – priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.).

Nesant teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovei antstolei S. V., teismas šį reikalavimÄ atmetė. Be to, vadovaudamasis baudžiamosios bylos Nr. I-105/2005 medžiaga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-11 nutartimi, teismas nustatė, kad nuteistojo A. B. kasacinis skundas, kuriuo prašė teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-05 nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartį, buvo atmestas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovams buvo padaryta turtinė ir/ar neturtinė žala.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį į aplinkybes, jog iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovų minimas civilines bylas, baudžiamÄ jÄ bylÄ , nebuvo nustatyta esminių teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo klaidų, taip pat byloje nėra duomenų, kad civilinės bylos ir baudžiamoji byla nagrinėjusiems teisėjams dėl jo veiksmų, atliktų nagrinėjant minėtas bylas, bÅ«tų taikyta drausminė atsakomybė ar priimta atskiroji nutartis, o teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota jam padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ .

Taigi nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovų nurodytų teismų, nagrinėjant civilines ar baudžiamÄ jÄ bylÄ , atliktus neteisėtus veiksmus (CPK 185 str.), o savo teiginius dėl tokių neteisėtų veiksmų bÅ«tent privalo įrodyti ieÅ¡kovai (CPK 12, 178 str.). Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal CPK 135 str. reikalavimus ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodytas ieÅ¡kinio reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) ir ieÅ¡kinio pagrindas. Å ioje nagrinėjamoje byloje dalis ieÅ¡kinio reikalavimų yra suformuluota kaip ieÅ¡kinio faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovai grindžia savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, t. y. ieÅ¡kovų nurodyti ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti, kad atsakovai pažeidė teisę į teisingÄ civilinių bylų bei baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , į ieÅ¡kovų veiksmingÄ teisinę gynybÄ ir nuosavybės apsaugÄ , diskriminacijos užraudimÄ nurodytose civilinėse ir baudžiamojoje bylose, kt.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes bei į tai, jog nėra konstatuota teismo ir/ar teisėjo neteisėtų veiksmų, Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai A. B. ir V. B. praÅ¡o skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos.

Apeliantai nurodo, kad buvo pažeisti CPK 21, 35 straipsnio ir Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese, kadangi ieÅ¡kinys ir civilinė byla iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡ko ir priklausomo teismo ir teisėjos ir Å¡i aplinkybė yra esminė panaikinti teismo sprendimÄ . Teismo sprendimas yra be motyvų, neiÅ¡nagrinėti visi ieÅ¡kinio reikalavimai ir jų negalima iÅ¡skirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nustatyta, kad, neva pagal CK 6.247 straipsnį nepateikta įrodymų apie priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės antstolės S. V. veiksmų ir ieÅ¡kovų nurodytos turtinės ir neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo. Tačiau dėl to neiÅ¡nagrinėti visi ieÅ¡kinio reikalavimai ir net nenustatyta ir nėra motyvų, kuriais teismas padarė iÅ¡vadÄ , kodėl įsiteisėjusių Kauno apylinkės teismo nutarčių neįvykdymas iki nustatytų terminų nepadarė ieÅ¡kovams žalos.

Taip pat teismas nemotyvavo iÅ¡vados, jog, dėl to, kad baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005 buvo atmestas ieÅ¡kovo kasacinis skundas ir neįrodyti atsakovų neteisėti veiksmai nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovams buvo padaryta žala. Priimant sprendimÄ buvo pažeisti CPK 270 straipsnis, nes nenurodyti privalomi argumentai, kuriais atmetami kurie nors pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, ir CPK 197-199 straipsniai, nes neiÅ¡reikalauti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie buvo praÅ¡omi iÅ¡reikalauti, siekiant pagrįsti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , ir nėra argumentų, kuriais atmestas praÅ¡ymas dėl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo, kai ieÅ¡kovai negalėjo jų gauti ir pateikti į teismo posėdį.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad byla iÅ¡nagrinėta neÅ¡aliÅ¡ko teismo, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovų pareikÅ¡tais reikalavimais. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2003-01-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-889/2003 patenkino atsakovės L.

K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei B. A. dėl nuosavybės teisių į daiktus pripažinimo, bÅ«tent buvo areÅ¡tuoti kilnojamieji daiktai, uždraudžiant juos realizuoti iki areÅ¡to panaikinimo. Pagal minėtÄ nutartį sudarytas 2003-01-23 Turto apraÅ¡as (t. 1, b. l. 5-6) patvirtina, jog antstolė S. V. sudarė areÅ¡tuotų daiktų apraÅ¡Ä . Kauno miesto apylinkės teismas 2003-10-15 nutartimi iÅ¡ dalies patenkino B. A. skundÄ ir antstolė S. V. buvo įpareigota patikslinti 2003-01-23 turto apraÅ¡Ä vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2003-01-21 nutartį.

Kauno apygardos teismas 2003-10-08 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-15 nutarties dalį įpareigoti antstolę S. V. patikslinti turto apraÅ¡Ä paliko nepakeistÄ (t. 1, b. l. 8). Kauno miesto apylinkės teismas 2004-12-20 nutartimi iÅ¡ dalies patenkino B. A. skundÄ ir nustatė antstolei S. V. terminÄ Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-15 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-12202/2003 įvykdyti - patikslinti 2003-01-23 turto apraÅ¡Ä . Kauno apygardos teismas 2005-03-09 nutartimi B. A. atskirÄ jį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2004-12-20 nutartį: panaikino nutarties dalį, kuria atmetė pareiÅ¡kėjos B.

A. reikalavimÄ nustatyti terminÄ antstolei S. V. įvykdyti 2003-07-07 nutarties civ. byloje Nr. 2-6674/2003 reikalavimus ir nustatytas antstolei terminas iki 2005-03-30 įvykdyti Å¡ios nutarties įpareigojimÄ iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjai registruotu laiÅ¡ku 2003-01-23 sudarytÄ turto apraÅ¡Ä (t. 1, b. l. 18 – 19). Kauno miesto apylinkės teismas 2005-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7833-713/2005 V. B. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir pripažino, kad antstolė S. V., vykdydama 2004-02-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-388/04, 2005-04-12 praneÅ¡imu pavėluotai pranešė apie numatomus 2005-04-27 atlikti vykdymo veiksmus.

Kauno apygardos teismas 2006-02-08 nutartimi V. B. atskirÄ jį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2005-10-11 nutartį: panaikino nutarties dalį, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas pripažinti patikslintÄ turto apraÅ¡Ä neteisėtu ir įpareigoti antstolę tinkamai informuoti apie iÅ¡ naujo numatomus atlikti veiksmus, ir Å¡iÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį tenkino, pripažįstant antstolės S. V. 2005-04-27 sudarytÄ patikslintÄ turto apraÅ¡Ä neteisėtu ir įpareigojant antstolę iÅ¡ naujo įstatymų numatyta tvarka informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie numatomÄ patikslinti 2003-01-23 Turto apraÅ¡Ä , atitinkantį CPK 677 – 678 straipsnių reikalavimus.Byloje kilo ginčas dėl to, ar teismas tinkamai aiÅ¡kinosi aplinkybes, susijusias su deliktinės atsakomybės sÄ lygomis, taip pat susijusias su teismo neÅ¡aliÅ¡kumu bei, ar nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesÄ , todėl teisėjų kolegija pasisako dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų (CPK 320 str.).

Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo Apeliantai nurodo, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, kadangi Vilniaus apygardos teismo teisėjai nenusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Ä®statymas suteikia teisę bylÄ nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali bÅ«ti kliÅ«timi asmenims realizuoti teisę į tinkamÄ procesÄ .

Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo, teisėjas (teisėjai) turi nusiÅ¡alinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusiÅ¡alinti arba gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (-ami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) Å¡aliÅ¡kumo, tai yra tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai nenurodė CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios galėtų kelti pagrįstų abejonių teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, o apeliantų dėstomi teiginiai apie bylÄ nagrinėjančios teisėjos tyčinį bylos vilkinimÄ ir neteisėtus veiksmus nepagrįsti jokiais įrodymais, nes yra deklaratyvÅ«s. Tai, kad Å¡iais pagrindais teisėjai buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-3507-821/2013, neįrodo apeliantų teiginių pagrįstumo, kadangi ieÅ¡kinys buvo atmestas.

Pasak apeliantų, nagrinėjant bylÄ nebuvo vadovaujamasi suformuotu precedentu, jog tokiu atveju, kai sudaromas vaizdas, kad kartu dirbantys to paties teismo teisėjai nagrinėja vieni kitų bylas, yra pažeidžiamas Teismų įstatymo 34 straipsnis ir „kenkiama teismo autoritetui“, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. pateikiant ieÅ¡kinį teisėja D. G. nebedirbo Vilniaus apygardos teisme, todėl Å¡ia taisykle teismui nebuvo pagrindo vadovautis. Taip pat pažymėtina, kad apelianto įžeidžiantys teiginiai apie teisėjos protinius gabumus, bet ne konkretÅ«s teisiÅ¡kai korektiÅ¡ki argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindžiantys teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vienu iÅ¡ argumentų nurodo, kad sprendimas yra be motyvų, be to, neiÅ¡nagrinėti visi ieÅ¡kinio reikalavimai, kurių negalima iÅ¡skirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is argumentas nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant Å¡iuos procesinės teisės normų reikalavimus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .

Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiÅ¡kai be motyvų. Tuo tarpu, jei teismo sprendimo motyvai ir bÅ«tų neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas galėtų bÅ«ti pripažintas esminiu tik tuo atveju, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

M. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2013). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog apeliantas neįrodė visų civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų, prieÅ¡ tai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs apeliantų nurodytas aplinkybes dėl antstolės ir teismų veiksmų teisėtumo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju negalima teigti, jog teismo motyvai yra nepakankami ar neiÅ¡samÅ«s, todėl nėra jokio pagrindo tai pripažinti absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Tai, kad teismas konkrečiai nepasisakė dėl ieÅ¡kinio reikalavimo „atstatyti ieÅ¡kovų padėtį iki jų teisių pažeidimo ir nustatyti naujÄ terminÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka įvykdyti pagal CPK 677-678 straipsnių reikalavimus patikslinti 2003-01-23 Turto apraÅ¡Ä ir įvykdyti neteisėtai neįvykdytas pagal CPK 18 straipsnio reikalavimus įsiteisėjusias Kauno apylinkės teismo nutartis“, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 265 straipsnio reikalavimus, kadangi Å¡ioje byloje pagrindiniai reikalavimai yra susiję su ieÅ¡kovų pasirinktu pažeistų teisių gynimo bÅ«du – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, o Å¡is reikalavimas yra iÅ¡vestinis, todėl netenkinus pagrindinių reikalavimų, teismui nebuvo pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinio.

Dėl civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygų Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareikÅ¡tus reikalavimus, pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovams, reiÅ¡kiant reikalavimÄ atsakovams – Lietuvos valstybei ir antstolei S. V. – atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl antstolės netinkamo pareigų vykdymo, t. y. netinkamai sudaryto turto apraÅ¡o pagal teismo procesiniu sprendimu nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ bei teismų neteisėtų veiksmų, turi bÅ«ti konstatuojamos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos (žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.)), nes tik jas nustačius, gali bÅ«ti taikoma deliktinė atsakomybė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visas civilinės atsakomybės sÄ lygas ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog teismai priimtais procesiniais sprendimais konstatavo neteisėtus antstolės S. V. veiksmus dėl turto apraÅ¡o sudarymo, o bÅ«tent – dėl tinkamo neinformavimo apie iÅ¡ naujo numatomus atlikti vykdymo veiksmus (2003-01-23 turto apraÅ¡o patikslinimo vadovaujantis CPK 677-678 straipsnių reikalavimais), tačiau ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp nurodytų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovų nurodytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliantai su tokia teismo iÅ¡vada dėl vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – priežastinio ryÅ¡io nebuvimo – nesutinka nurodydami, kad sprendime nėra motyvų, kuriais vadovaujantis bÅ«tų nustatyta, kodėl neužtenka „atsitiktinio priežastinio ryÅ¡io“ ir turi „egzistuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys“, todėl, pasak jų, teismo sprendimas yra neaiÅ¡kus, formalus, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Skundžiamame teismo sprendime teismas aiÅ¡kiai įvardijo, kaip yra suprantama teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io sÄ voka, nurodydamas, jog teisinis priežastinis ryÅ¡ys turi bÅ«ti ne abstraktus, o konkretus, t. y. neatitrÅ«kęs nuo konkrečių bylos aplinkybių ir faktinių duomenų, bÅ«tent toks priežastinio ryÅ¡io aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka priežastinio ryÅ¡io sÄ vokÄ , įtvirtintÄ ir CK 6.247 straipsnyje, numatančiame, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų rezultatu, kuriuo teismas taip pat vadovavosi priimdamas sprendimÄ .

Todėl, atsižvelgiant į pateikiamÄ Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos apibrėžimÄ , taip pat į tai, kad pagal teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-206/2005; 2007-11-26 nutartis, c.b. Nr. 3K-7-345/2007; 2010 m. vasario 26 d. nutartis Nr. 3K-3-91/2010) priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus: pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo); antra, nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog teismas Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos buvimÄ ar nebuvimÄ aiÅ¡kinosi ne formaliai, tačiau įvertindamas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su kitomis civilinės atsakomybės sÄ lygomis, ir teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog bÅ«tent dėl minėtų antstolės S. V. neteisėtų veiksmų jiems buvo padaryta atitinkamo dydžio turtinė bei neturtinė žala.

Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodo svarių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų teismo padarytas iÅ¡vadas dėl vertinimo, ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. I-105-2005. Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertino Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kad iÅ¡nagrinėjus tiek civilines bylas, tiek baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo nustatyta esminių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų, taip pat, kad Å¡ias bylas nagrinėjusiems teisėjams bÅ«tų taikyta drausminė atsakomybė.

Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo Pasak apeliantų, teismas pažeidė CPK 270 straipsnį, nes nebuvo nurodyti argumentai, kuriais atmetami kurie nors su ieÅ¡kiniu ir kitais pareiÅ¡kimais pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks abstraktus argumentas nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo turinį. Apeliantai, manydami, kad teismas pažeidė nurodytÄ reikalavimÄ , turi jį konkrečiai įvardyti ir pagrįsti, kadangi apeliacinės instancijos teismas, peržiÅ«rėdamas priimtÄ sprendimÄ apeliacine tvarka, patikrina, ar sprendimas priimtas laikantis procesinės teisės normų, neiÅ¡eidamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), tik absoliučius sprendimo negaliojimus pagrindus teismas patikrina ex officio (tačiau tokių pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė).

Tai reiÅ¡kia, kad apeliantai turi konkrečiai nurodyti, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės, nes bÅ«tent apeliantai yra materialiai ir procesiÅ¡kai suinteresuoti, kokia apimtimi turi bÅ«ti peržiÅ«rėtas skundžiamas teismo sprendimas. Todėl apeliantų argumentas dėl abstrakčiai nurodomų įrodymų, kuriuos, pasak apeliantų, teismas atmetė, nagrinėjamu atveju atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Nors apeliantai nurodo, kad teismas pažeidė CPK 197-199 straipsnius, reglamentuojančius įrodymų iÅ¡reikalavimÄ , tačiau pažymėtina, kad savo praÅ¡ymo dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo jie nepagrindė jokiais argumentais, nenurodė, ar iÅ¡naudojo visas galimybes tokius įrodymus gauti patys, taip pat, kokias aplinkybes siekia pagrįsti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ieÅ¡kovų teisę teikti praÅ¡ymus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovai turėjo galimybę pateikti daug anksčiau, nevilkindami bylos nagrinėjimo, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių nepasinaudojo Å¡iomis savo procesinėmis teisėmis.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl antstolio ir teismo neteisėtų veiksmų, ir įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjosVirginija Čekanauskaitė Rasa GudžiÅ«nienė Danguolė Martinavičienė