be196dd6-fd8a-4cde-9f87-46dae9e9805e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-111-863/2023 Teisminio proceso 2-68-3-22287-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.4.3; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (pareiÅ¡kėjo) T. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo T.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas T. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas, apeliantas) 2022 m. lapkričio 10 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ , bankroto administratore paskirti uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo turimų skolų vertė ženkliai virÅ¡ija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ 25 minimalių mėnesinių algų (MMA) dydį, skolų sumokėjimo terminai yra pasibaigę ir pareiÅ¡kėjas neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais; mano, kad atitinka visas FABÄ® nustatytas sÄ lygas bankroto bylos iÅ¡kėlimui.

PareiÅ¡kėjas savo pareiÅ¡kime be kita ko nurodė, kad dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ kreipiasi pakartotinai; Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė pareiÅ¡kėjui iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ . Akcentavo, kad per aktualų pareiÅ¡kimui 3 metų laikotarpį iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, kurias vertino Panevėžio apylinkės teismas minėtoje nutartyje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti.

3. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas į Lietuvos teismus su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo kreipiasi jau ne pirmÄ kartÄ . Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo atsisakyta pareiÅ¡kėjui iÅ¡kelti bankroto bylÄ . PareiÅ¡kėjas Å¡iÄ nutartį skundė tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, paliko nepakeistÄ . 2022 m. gegužės 9 d. pareiÅ¡kėjui kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pakartotinai pateiktas pareiÅ¡kimas yra grindžiamas iÅ¡ esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ankstesnis pareiÅ¡kimas, iÅ¡ esmės pasikeitė; pareiÅ¡kėjas teismui pateiktame pareiÅ¡kime net nenurodė, kad pagal jo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismas yra priėmęs sprendimÄ , prieÅ¡ 5 mėnesius patikrintÄ kasacine tvarka, neiÅ¡kelti jam bankroto bylos, ir neįrodinėjo, kad aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ankstesnis pareiÅ¡kimas, yra iÅ¡ esmės pasikeitusios.

PareiÅ¡kėjui Å¡iÄ nutartį apskundus, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi pirmos instancijos nutartį paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, bankroto bylÄ buvo atsisakyta iÅ¡kelti FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavus, jog per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo (nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio) pareiÅ¡kėjo elgesys laikytinas nesÄ Å¾iningu.

4. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju sÄ Å¾iningumo aspektu vertintinas pareiÅ¡kėjo elgesys laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., į kurį patenka ir laikotarpis (nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. kovo mėnesio), kuriuo, pasak anksčiau pareiÅ¡kėjo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo nagrinėjusių teismų, pareiÅ¡kėjo elgesys pripažintas nesÄ Å¾iningu. Teismas konstatavo, kad Å¡ios nutarties priėmimo metu vis dar neiÅ¡nyko priežastys, nulėmusios ankstesnį teismo atsisakymÄ iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui fizinio asmens bankroto bylÄ , ko nesÄ lygoja kitaip vertinti ir pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie jo pasikeitusiÄ finansinę padėtį (geriau apmokamo darbo suradimas, dalies skolų padengimas).

III. Atskirojo skundo argumentai 5. PareiÅ¡kėjas T. B. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo priimti, o tuo atveju, jei teismas spręs, kad negali priimti pareiÅ¡kimo, pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. PareiÅ¡kėjas atskirÄ jį skundÄ grindžia žemiau nurodytais motyvais. 5.1. Akcentuodamas teisę pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pažymi, kad aptariamu atveju per aktualų pareiÅ¡kimui 3 metų laikotarpį iÅ¡ esmės pakito aplinkybės, kurias vertino Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje: pareiÅ¡kėjas dėjo pastangas surasti geriau apmokamÄ darbÄ , ko pasėkoje buvo ženkliai padidintas darbo užmokestis, iÅ¡ kurio yra atskaitoma dalis kreditoriams; pareiÅ¡kėjas toliau aktyviai ieÅ¡ko geriau apmokamo darbo; 2022 m. buvo parduotas pareiÅ¡kėjo turėtas turtas Panevėžyje ir dalinai atsiskaityta su kreditoriais, iÅ¡ieÅ¡kojimo procese antstolio yra nustatyta kito turimo nekilnojamojo turto vertė, kurį yra rengiamasi parduoti; buvo deramasi su kreditore UAB „Lexforis“, kad pareiÅ¡kėjo skolÄ iÅ¡pirktų trečiasis asmuo.

Tačiau teismas atsisakymÄ priimti pareiÅ¡kimÄ pagrindė vieninteliu argumentu, jog nagrinėjamu atveju sÄ Å¾iningumo aspektu vertintinas pareiÅ¡kėjo elgesys laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., į kurį patenka ir laikotarpis (nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. kovo mėnesio), kuriuo, pasak anksčiau pareiÅ¡kėjo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo nagrinėjusių teismų, pareiÅ¡kėjo elgesys pripažintas nesÄ Å¾iningu. 5.2. Remdamasis Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartimi, pažymi, kad teismai pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ kildino iÅ¡ ankstesnio laikotarpio, t. y. iki 2019 m. lapkričio mėnesio.

Tuo tarpu, nuo 2019 m. lapkričio mėnesio pareiÅ¡kėjas susirado papildomÄ darbÄ , siekė atsiskaityti pagal iÅ¡gales su kreditoriais, nesudarė jokių sandorių, kurie pažeistų kreditorių interesus. Nurodo, kad teismai iÅ¡ esmės nenagrinėjo 2019 m. gruodžio mėnesio – 2020 m. kovo mėnesio pareiÅ¡kėjo veiksmų (ne)sÄ Å¾iningumo aspektu. 5.3. Taip pat atkreipia dėmesį, kad FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata taikytina sprendžiant klausimÄ dėl atsisakymo iÅ¡kelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ , o ne dėl pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo.

Todėl mano, kad dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų taikymo ar netaikymo gali būti sprendžiama tik tuomet, kai išspręstas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

7. Apeliacijos objektÄ sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju sÄ Å¾iningumo aspektu vertintinas pareiÅ¡kėjo elgesys laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., į kurį patenka ir laikotarpis (nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. kovo mėnesio), kuriuo, pasak anksčiau pareiÅ¡kėjo pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo nagrinėjusių teismų, pareiÅ¡kėjo elgesys pripažintas nesÄ Å¾iningu, sprendė, kad Å¡iuo atveju dar nėra iÅ¡nykusios priežastys, nulėmusios ankstesnį teismo atsisakymÄ iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui fizinio asmens bankroto bylÄ , todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti.

9. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi, savo nesutikimÄ iÅ¡ esmės motyvuoja tuo, kad teismai pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ kildino iÅ¡ ankstesnio laikotarpio, t. y. iki 2019 m. lapkričio mėnesio, o per Å¡iam pareiÅ¡kimui aktualų 3 metų laikotarpį aplinkybės, kurias vertino Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje, iÅ¡ esmės pasikeitė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Visgi tokia teisė, kaip ir bet kuri kita teisė, turi bÅ«ti įgyvendinama, laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos.

11. Gavęs procesinį dokumentÄ , teismas be Å¡io dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylÄ pagal pateiktÄ procesinį dokumentÄ . CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindai, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (kitÄ procesinį dokumentÄ ), be kita ko, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. FABÄ® 5 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų bankroto bylos iÅ¡keliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytas iÅ¡imtis. FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek Å¡ios įstatymo nuostatos, nustatančios atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ pagrindus, tiek kitos įstatymo nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu bankroto byla nebuvo iÅ¡kelta pagal ankstesnį pareiÅ¡kimÄ .

Aptariamo įstatymo nuostatos nenustato pareiÅ¡kimo pateikimo laiko aspektu ribojimų. Tai reiÅ¡kia, kad fizinis asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau bÅ«tinoji tokio kreipimosi sÄ lyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , pasikeitimas. Be to, Å¡is pasikeitimas turi bÅ«ti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymÄ iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , arba atsirasti naujos priežastys, sudarančios pagrindÄ iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

13. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys, taip pat duomenys iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. ne kartÄ kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos jam (pareiÅ¡kėjui) iÅ¡kėlimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi buvo atsisakyta iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , vėliau pareiÅ¡kėjui pakartotinai kreipusis į teismÄ , jo pareiÅ¡kimÄ buvo atsisakyta priimti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi.

PareiÅ¡kėjui kreipusis į teismÄ su nauju pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo atsisakyta pareiÅ¡kėjui iÅ¡kelti bankroto bylÄ , iÅ¡ esmės remiantis FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu. MinėtÄ nutartį pareiÅ¡kėjui apskundus, Panevėžio apygardos teismas 2021 m. sausio 29 d. nutartimi jÄ paliko nepakeistÄ , po ko, pareiÅ¡kėjui pateikus kasacinį skundÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 8 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

14. PareiÅ¡kėjas savo atskirajame skunde akcentavo, kad teismai pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ kildino iÅ¡ ankstesnio laikotarpio, t. y. iki 2019 m. lapkričio mėnesio, ir iÅ¡ esmės nenagrinėjo 2019 m. gruodžio mėnesio – 2020 m. kovo mėnesio pareiÅ¡kėjo veiksmų (ne)sÄ Å¾iningumo aspektu, tačiau tokiÄ pareiÅ¡kėjo pozicijÄ paneigia aukščiau paminėti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.

15. IÅ¡ Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties matyti, jog vertindamas pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumÄ , teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas tapo nemokus dėl jo tyčinių per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bylÄ veiksmų, tačiau vertino visus byloje esančius įrodymus dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo plačiÄ ja prasme ir be kita ko nustatė pareiÅ¡kėjo pasyvumÄ kaip nesÄ Å¾iningÄ elgesį, nededant pastangų gauti didesnes pajamas. Tokiai iÅ¡vadai pritarė ir bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas minėtoje 2021 m. sausio 29 d. nutartyje, kurioje minėtai iÅ¡vadai pagrįsti be kita ko rėmėsi byloje esančiais su pareiÅ¡kėjo įsidarbinimu susijusiais įrodymais, pavyzdžiui, tai, kad jis įsidarbino (duomenys neskelbtini) tik prieÅ¡ pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ teismui (2019 m. lapkričio 28 d.), o (duomenys neskelbtini) įsidarbino (2020 m. kovo 10 d.), jau po pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ teismui dienos, kartu atkreipiant dėmesį į pareiÅ¡kėjo darbo laikÄ (teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo darbo laikas yra 8 val. per dienÄ ir 40 val. per savaitę, (duomenys neskelbtini) pažymoje apie darbo užmokestį, nurodyta, kad darbuotojas dirba 160 val. ir daugiau per mėnesį, tai reiÅ¡kia ne mažiau, kaip 8 val. per dienÄ ir 40 val. per savaitę, (duomenys neskelbtini) darbo sutartyje numatyta, kad pareiÅ¡kėjas dirba 4 val. per dienÄ ir 5 dienas per savaitę, kas, teismo vertinimu, yra neįtikėtina, be to toks darbo laikas pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 114 straipsnio 2 punkto nuostatas).

Panevėžio apygardos teismas minėtoje nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas suvokė, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau sÄ moningai nesiekė gauti didesnių pajamų; pareiÅ¡kėjui, tapus faktiÅ¡kai nemokiam, per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo jis elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias jis pagal savo įgÅ«džius ir kvalifikacijÄ yra pajėgus gauti, kÄ Ä¯rodo jo elgesys prieÅ¡ pareiÅ¡kimo dėl bankroto iÅ¡kėlimo padavimÄ , kuomet jis įsidarbino keliose įmonėse ir gauna didesnį nei minimalų atlyginimÄ .

Panevėžio apygardos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nesiekė gerinti savo finansinės bÅ«klės, t. y. nepagrįstai ilgÄ laikÄ sÄ moningai leido iÅ¡likti tokiai situacijai, matomai tikintis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti bankroto proceso metu, o toks pareiÅ¡kėjo elgesys yra nesÄ Å¾iningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pozicijai pritarė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, minėtoje 2021 m. gruodžio 8 nutartyje be kita ko sprendęs, kad teismų nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiÅ¡kėjo elgesį sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti jo sÄ moningÄ neveikimÄ siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, bei padaręs iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nustačius pagrindinių pareiÅ¡kėjo skolų kilmę (kilo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos) bei pareiÅ¡kėjo, kuris yra jauno amžiaus ir turi darbinę patirtį bei sugebėjimus verslo srityje, sÄ moningÄ neveikimÄ , siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo (nuo 2017 m. kovo iki 2020 m. kovo), negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas elgėsi sÄ Å¾iningai.

Taigi, nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai (elgesys) sÄ Å¾iningumo aspektu buvo vertinami iki 2020 m. kovo mėnesio.

16. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, fizinis asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau bÅ«tinoji tokio kreipimosi sÄ lyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , pasikeitimas, kuris turi bÅ«ti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymÄ iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , arba atsirasti naujos priežastys, sudarančios pagrindÄ iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .

Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta iÅ¡kelti FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavus, jog per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, t. y. iki 2020 m. kovo mėnesio pareiÅ¡kėjo elgesys laikytinas nesÄ Å¾iningu, be kita ko Å¡iuo aspektu įvertinus ir su pareiÅ¡kėjo darbine veikla susijusias aplinkybes. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimÄ pateikė teismui 2022 m. lapkričio 10 d., taigi sÄ Å¾iningumo aspektu bÅ«tų vertinamas trejų metų laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d., kuris apima ir dalį aukščiau Panevėžio apylinkės teismo įsiteisėjusia nutartimi įvertinto laikotarpio (iki 2020 m. kovo mėnesio), kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡iuo metu dar neiÅ¡nyko priežastys, nulėmusios ankstesnį teismo atsisakymÄ iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .

17. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kartu pažymėtina, kad kitos apelianto nurodytos aplinkybės apie tai, kad jo vertinimu, per pareiÅ¡kimui aktualų 3 metų laikotarpį situacija iÅ¡ esmės pakito (pareiÅ¡kėjas dėjo pastangas surasti geriau apmokamÄ darbÄ , ko pasėkoje buvo ženkliai padidintas darbo užmokestis; pareiÅ¡kėjas toliau aktyviai ieÅ¡ko geriau apmokamo darbo; 2022 m. buvo parduotas pareiÅ¡kėjo turėtas turtas Panevėžyje ir dalinai atsiskaityta su kreditoriais, iÅ¡ieÅ¡kojimo procese antstolio yra nustatyta kito turimo nekilnojamojo turto vertė, kurį yra rengiamasi parduoti; buvo deramasi su kreditore UAB „Lexforis“, kad pareiÅ¡kėjo skolÄ iÅ¡pirktų trečiasis asmuo) neturi esminės reikÅ¡mės priimtam procesiniam sprendimui, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako, kartu atkreipiant dėmesį dar ir į tai, kad Å¡is pareiÅ¡kimas ir jame nurodytas faktinis pagrindas iÅ¡ esmės yra tapatus pareiÅ¡kėjo 2022 m. gegužės 9 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktam pareiÅ¡kimui, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo T. B. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Kristina Lysionok