be15ff70-68e2-4aed-b8a5-615d7535006f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-2462-821/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01074-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Broniaus JanuÅ¡kos, Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Nedui Å ilaikai, atsakovės KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos atstovui Romui Pakalniui, trečiojo suinteresuoto asmens KultÅ«ros paveldo centro atstovui Mariui SkerniÅ¡kiui, trečiojo suinteresuoto asmens KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos atstovei Justinai Bertulytei, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos krovinių terminalas“ atstovui Rokui Venslauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos VÄ® ,,Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“ skundÄ atsakovei KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos ketvirtajai nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims KultÅ«ros pavaldo centrui, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos ir UAB „Klaipėdos krovinių terminalas“, dėl akto dalies panaikinimo, Teismas n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja VÄ® ,,Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“ (toliau – ir Direkcija, pareiÅ¡kėjas) su skundu (1 tomo b. l. 1–7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba, atsakovas) 2017-10-03 akto Nr. KPD-RM-2606 (toliau – ir Aktas) dalį, kuria nekilnojamosios kultūros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija ir jos apsaugos nuo fizinio poveikio apsaugos zona yra nustatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje (Direkcijos patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. duomenys neskelbtini);

2) priteisti pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde paaiÅ¡kina, kad patikėjimo teise valdo 1 076 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijoje. Direkcija yra Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės ir kitos valstybei priklausančios Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto infrastruktÅ«ros patikėtinė, todėl 2018 m. kovo 15 d. gavo projektuotojo AB ,,Panevėžio keliai“, UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ užsakymu rengiančio ,,Geležinkelių kelių Nr. 304 ir Nr. 306 naujos statybos projektas, Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Perkėlos g.“ techninį projektÄ , raÅ¡tÄ , adresuotÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Minėtame raÅ¡te nurodyta, kad po 2017 m. liepos 13 d., kai buvo gauti specialÅ«s reikalavimai techninio projekto parengimui, pasikeitė Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso apsaugos sÄ lygos ir reikalavimai. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija iki Akto priėmimo nepateko į Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijÄ , kurį tęsėsi iki Kairių gatvės. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti jokie apribojimai, susiję su Å¡ia nekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija įregistruota iki Kuršių Marių Malkų įlankos, esančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos nuo fizinio poveikio teritorija ir kultūros vertybės teritorija ar su ja susiję apribojimai. Vertinimo taryba, Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, 2017 m. spalio 3 d. Aktu, patikslino registro duomenis.

Pažymi, kad Akto dalis, kuria nustatomi reglamentai patenka į Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijÄ , pažeidžia Direkcijos, kaip Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto žemės ir joje esančios Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto patikėtinio teises. Direkcija negavo praneÅ¡imo apie papildomos (didesnės apimties) Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso apsaugos iniciavimÄ , kaip numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad apie priimtÄ AktÄ sužinojo iÅ¡ 2018 m. kovo 15 d.

Projektuotojo raÅ¡to. Teigia, kad iÅ¡ ginčijamo Akto turinio nėra aiÅ¡ku, kokie naujai saugotini kultÅ«ros vertybės elementai ar požymiai atsirado, dėl kurių kultÅ«ros vertybės ir jos apsaugos zonų teritorijÄ reikėjo iÅ¡plėsti į Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijÄ . Pažymi, kad nustatyti papildomi apribojimai ir reikalavimai, susiję su kultÅ«ros vertybės apsauga, riboja Direkcijos ir kitų naudotojų galimybes vykdyti uosto veiklÄ . Be to, skundžiamame Akte nėra nurodyti duomenys ir pagrindai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas iÅ¡plėsti nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorijÄ ir apsaugos zonÄ Ä¯ Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijÄ .

PareiÅ¡kėjas, susipažinęs su KultÅ«ros vertybių registre skelbiama medžiaga apie Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksÄ (jo elementus), nustatė, kad skelbiama medžiaga paneigia poreikį nustatyti (iÅ¡plėsti) kultÅ«ros vertybės apsaugos reikalavimus į Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijÄ . KultÅ«ros vertybių registre, Karaliaus Vilhelmo kanalo 2000 metais sudarytame pagrindiniame dosje nurodyta, kad Malkų uostas buvo KurÅ¡ių mariose ties santaka apie 2 m gylio, tačiau Å¡iuo metu yra pakeistas.

Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto bÅ«klė (jo jungtis su uostu) buvo iÅ¡tirta ir užfiksavus faktinius duomenis nustatyta, kad Malkų uostas pakeistas, nėra iÅ¡likusių vertingų (saugotinų) elementų, todėl objektas nėra saugomas. Pažymi, kad 2000 metais teritorija buvo pripažinta nesaugotina, tačiau 2017 m. spalio 3 d. Aktu Å¡i teritorija buvo nustatyta kaip saugoma kultÅ«ros vertybė ir jos apsaugos zonos statusas teritorijoje. Akte nurodyta, kad vertybė yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau kiti vieÅ¡ai skelbiami KultÅ«ros vertybių registro duomenys patvirtina, jog Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija ir apsaugos nuo fizinio poveikio zona patenka į Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijÄ , kuri yra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Teigia, kad Å¡ių faktinių duomenų neatitikimas yra formalaus pobÅ«džio klaida ir esminis Akto trÅ«kumas, dėl kurio nebuvo informuoti suinteresuoti asmenys, esantys Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos (toliau – ir Departamentas) neinformavo pareiÅ¡kėjo apie iniciatyvÄ kultÅ«ros paveldo objektÄ paskelbti saugomu, t. y. iÅ¡plėsti jo teritorijos ir apsaugos zonos ribas, todėl Direkcija neturėjo galimybės dalyvauti Vertinimo tarybos posėdyje, užduoti klausimus, sužinoti priimamo administracinio sprendimo pagrindus ir motyvus, iÅ¡sakyti savo nuomonę apie priimamÄ sprendimÄ ir jo sukeliamus ribojimus.

Pažymi, kad toks procedÅ«rinis pažeidimas sudaro pagrindÄ panaikinti ginčijamÄ AktÄ ir šį klausimÄ Vertinimo taryboje svarstyti iÅ¡ naujo. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Atsakovė KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarnyba su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (2 tomo b. l. 1–6) paaiÅ¡kina, kad Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas yra KultÅ«ros vertybių registre registruotas valstybės saugomas kompleksinis kultÅ«ros paveldo objektas (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre - 25965), kuris įraÅ¡ytas į Lietuvos respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registro Statinių kompleksų sÄ raÅ¡Ä .

Taip pat yra paskelbtas saugomu kultÅ«ros paveldo objektu, kurio apsaugos tikslas – saugoti vieÅ¡am pažinimui ir naudojimui. Nurodo, kad ginčijamu Aktu buvo patikslinti ir vieÅ¡ai paskelbti KultÅ«ros vertybių registre registruoti vertybės duomenys. PaaiÅ¡kina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAÄ®) 10 straipsnis reglamentuoja kultÅ«ros paveldo objekto ar vietovės skelbimÄ saugoma, tačiau Karaliaus Vilhelmo kanalas (kodas – G263K) buvo paskelbtas valstybės saugomu kultÅ«ros paveldo objektu Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. Ä®V-190 ,,Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis“. Teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomas KultÅ«ros vertybių registre registruoto Karaliaus Vilhelmo kanalo vertingųjų savybių tikslinimas. Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apskaitos duomenų tikslinimÄ pagal NKPAÄ® 8 straipsnio 5 dalį sprendžia Departamento nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, t. y. specialistų iÅ¡vadų, skaičiavimų ir pan., kurie įrodytų, jog yra ribojamos Direkcijos ir kitų Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto naudotojų galimybės vykdyti uosto veiklÄ .

Pažymi, kad ginčijamas Aktas negali bÅ«ti pripažintas neteisėtu vien dėl jo pagrindu atsirandančių tam tikrų reikalavimų žemės sklypų, patenkančių į Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorijÄ , naudojimui. Be to, 2000 metų Dosje 7 lapo, 21 eilutės 8 punkte nėra konstatuota, jog vertingų (saugotinų) elementų nėra iÅ¡likę, o tik nurodyta, jog Malkų uostas buvo KurÅ¡ių mariose ties santaka apie 2 m gylio, tačiau dabar pakeistas. Pažymi, kad Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekse pareiÅ¡kėjo patikėjimo teise valdomo žemės sklypo dalyje yra komplekso teritorijoje ir kiti objektai.

Nurodo, kad ginčijamas Aktas buvo priimtas atlikus tyrimÄ ir įvertinus turimus duomenis bei vadovaujantis Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. Ä®V-259, 10 punktu, t. y. pateiktomis fotofiksacijomis, brėžiniais ir jų apraÅ¡ais, ikonografijomis ir jų apraÅ¡ais. Pažymi, kad neprivalo žemės sklypų savininkų ar valdytojų kviesti ir jiems dalyvauti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybų posėdžiuose.

Teigia, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. apie Vertinimo tarybos posėdį buvo paskelbta Departamento tinklalapyje. Teismo posėdyje atsakovės Vertinimo tarybos atstovas prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti, palaikė atsiliepimuose nurodytus argumentus. Trečiasis suinteresuotasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (2 tomo b. l. 55–57) nurodo, kad ginčijamu Aktu buvo nutarta patikslinti KultÅ«ros vertybių registre registruotos vertybės duomenis.

Pažymi, kad KultÅ«ros registro duomenys yra vieÅ¡ai skelbiami internetiniame tinklalapyje. Teigia, kad Vertinimo tarybos sprendimas yra pagrindas registruoti nekilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes. Klaipėdos rajono savivaldybės meras 2016 m. kovo 18 d. raÅ¡tu Nr. T17-146(40.4) kreipėsi į DepartamentÄ , praÅ¡ydamas organizuoti Karaliaus Vilhelmo kanalo vertingųjų savybių patikslinimÄ . Departamentas, atsižvelgdamas į pateiktÄ praÅ¡ymÄ , Karaliaus Vilhelmo kanalo vertingųjų savybių tikslinimÄ Ä¯traukė į KultÅ«ros paveldo centro 2017 metų veiklos planÄ , patvirtintÄ Departamento direktoriaus 2017 m. sausio 10 d.

įsakymu Nr. Ä®-6. Teismo posėdyje Departamento atstovė prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti, palaikė atsiliepimuose nurodytus argumentus. Trečiasis suinteresuotasis asmuo KultÅ«ros paveldo centras su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodo (2 t., b. l. 86–91), kad Karaliaus Vilhelmo kanalo vertingųjų savybių tikslinimas buvo įtrauktas į KultÅ«ros paveldo centro 2017 metų veiklos planÄ , patvirtintÄ Departamento direktoriaus 2017 m. sausio 10 d.

įsakymu Nr. Ä®-6, kuris buvo skelbiamas KultÅ«ros paveldo centro tinklalapyje. Teigia, kad rengiant vertinimo tarybos Akto projektÄ atliko fiksavimo tyrimus, kuriais fiksavo nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių esamÄ padėtį. Taip pat buvo atlikti istoriniai – meninės raidos tyrimai, kuriais atliko detaliÄ istorinės kartografinės medžiagos analizę ir palygino istorinius topografinius detalaus mastelio žemėlapius, susiejo su faktine situacija bei patikrino duomenis ekspedicijos metu lauko sÄ lygomis.

Pažymi, kad pagrindiniai žemėlapiai nebuvo publikuoti, tačiau jie buvo pridėti prie Akto projekto kaip ikonografinė medžiaga. Be to, rengiant Akto projektÄ , detaliai iÅ¡nagrinėjo už kanalo statybÄ atsakingo Mohr‘o techninį straipsnį apie pastatyto kanalo parametrus, peržiÅ«rėjo Memeler Dampfboot publikuotÄ informacijÄ , ikonografijÄ , susijusiÄ su karaliaus Vilhelmo kanalu. Atlikto tyrimo metu buvo patikrinta kanalo trasa, jos pokyčiai, pylimai, taip pat Å¡alia kanalo ėję aptarnavimo keliai, senieji želdiniai, atrenkamos iÅ¡kilusios senosios melioracinių griovių, upelių pralaidos po kanalo pylimais, atraminės sienutės, ieÅ¡koma atstumÄ Å¾ymėjusių stulpelių.

Identifikuotos tikslios 9 iÅ¡kilusių kanalo tiltų vietos, krantinių sutvirtinimo konstrukcijos, vertingosiomis savybėmis įvardintos liekanos, tiltams duoti Å¡altiniuose minimi istoriniai vardai. Taip pat į kanalo teritorijÄ Ä¯traukta Drevernos kanalo prižiÅ«rėtojo sodyba – meisterija. KultÅ«ros paveldo centras, atlikdamas tyrimus, rėmėsi istoriniais, fiziniais ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzu ir autentiÅ¡kumo patikra. Teigia, kad objektui buvo nustatytas nacionalinis reikÅ¡mingumo lygmuo.

PaaiÅ¡kina, kad rengdami teritorijų ribų bei apsaugos zonų ribų projektÄ , pasiÅ«lė apibrėžti istorinę kanalo jungtį su KurÅ¡ių marių Malkų įlanka, atsižvelgiant į Å¡altinių duomenis bei pateiktÄ kartografinę ir ikonografinę medžiagÄ . Nurodo, kad kanalo trasa jungiasi su KurÅ¡ių marių Malkų įlanka, o į Å¡iaurės pusę apie 95 m iÅ¡plėsta teritorija yra buvusioje kanalo trasoje, kuri patenka į Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto Direkcijos patikėjimo teise valdomÄ sklypÄ , kurio unikalus Nr. 2101-0010-0001 bei yra kanalo trasos tęsinyje.

Pažymi, kad kanalo jungtis yra naudojimui bÅ«tina sÄ lyga. Be to, minėta jungtis yra istoriÅ¡kas atributas, atspindintis vidaus vandens kelio esmę tarp Nemuno ir Klaipėdos uosto. Naujai nustatyta kanalo teritorijos riba pasibaigia toje vietoje, kur susijungia su KurÅ¡ių marių Malkų įlanka. Taip pat Å¡i riba suformuota atsižvelgiant į Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto sklypÄ ir į jį nepatenka. Teritorijos iÅ¡plėtimas apima Direkcijos patikėjimo teise valdomÄ sklypÄ . PaaiÅ¡kina, kad vadovaujantis KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos 2011 m. liepos 11 d.

įsakymu Nr. I-230 dėl Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo apraÅ¡u (aktuali redakcija nuo 2017 m. sausio 18 d.), 34.4 punktu, didžiausiÄ Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorijos dalis su didžiausiu kiekiu vertingųjų savybių yra Klaipėdos rajono teritorijoje, kur yra nurodytas kaip vertybės adresas. Teigia, kad KultÅ«ros paveldo centras nesprendžia ar reikalinga nekilnojamųjų vertybių teisinė apsauga, kadangi tai yra Tarybos funkcija. Teismo posėdžio metu KultÅ«ros paveldo centro atstovas prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (2 t., el. b. l. 101–111), kuriuose nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti. Teigia, kad nebuvo praneÅ¡ta apie sprendimÄ inicijuoti Karaliaus Vilhelmo kanalo ribų keitimÄ , nors turėjo raÅ¡tu informuoti ir suteikti teisę pareikÅ¡ti savo pastabas ir pasiÅ«lymus. Teigia, kad Bendrovė, įvertinusi Akte nurodytÄ ir vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ , mano, jog praplėstose paveldo objekto ribose nėra jokių vertingųjų savybių ir nėra saugotina kaip nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė.

Pažymi, jog autentiška kanalo trasa ir pylimai nėra išlikę. Mano, kad nepagrįstai buvo praplėsta paveldo objekto teritorija, kadangi Vertinimo tarnyba nenurodo ir nepagrindžia kokios yra vertingosios savybės minėto žemės sklypo dalyje. Paaiškina, kad išplėtus paveldo objekto ribas, minėto žemės sklypo valdytojų ir naudotojų interesai yra pažeidžiami, nes jiems yra apsunkinamas bet kokios veiklos žemės sklypo dalyje vykdymas, t. y. nėra galimybės steigti naujus statinius, sandėliuoti prekes, kas yra viena iš pagrindinių Bendrovės veiklos sričių.

Pažymi, kad paveldo objekto ribų iÅ¡plėtimas neatitinka ir prieÅ¡tarauja valstybės nacionaliniam saugumui. Teigia, kad tokiais veiksmais sudaro galimybę patekti į uosto teritorijÄ neribotam skaičiui asmenų bet kuriuo paros metu. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos krovinių terminalas“ atstovas nurodė, jog palaiko pareiÅ¡kėjų skundÄ ir prašė jį tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl Vertinimo tarybos Akto, kuriuo buvo patikslinti Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso – kompleksinio valstybės saugomo kultÅ«ros paveldo objekto – duomenys, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad Direkcija patikėjimo teise valdo 1076 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijoje (I t. b.l. 8-25). Karaliaus Vilhelmo kanalo (toliau – ir Kanalas, paveldo objektas) statinių kompleksas KultÅ«ros vertybių registre registruotas valstybės saugomas kompleksinis kultÅ«ros paveldo objektas (kodas KultÅ«ros vertybių registre – 2965). Departamento direktoriaus 2001-09-04 įsakymu Nr.320 „Dėl objekto įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ â€œ Karaliaus Vilhelmo kanalas (G263K) įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registro Statinių kompleksų sÄ raÅ¡Ä .

KultÅ«ros ministro 2005-04-29 įsakymo Nr.Ä®V-190 „Dėl kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis“ 1.4 punktu Kanalas paskelbtas valstybės saugomu kultÅ«ros paveldo objektu, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui. Ginčijamu Aktu buvo patikslinti ir vieÅ¡ai paskelbti KultÅ«ros vertybių registre registruoti vertybės duomenys. PareiÅ¡kėjai skunde ir teismo posėdyje teigė, kad Vertinimo tarybos 2017-10-03 posėdyje priimtu Aktu Karaliaus Vilhelmo kanalo ribos nepagrįstai praplėstos Å¡iaurės kryptimi, dėl ko, į Å¡ios nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijÄ , be kita ko, pateko pareiÅ¡kėjos patikėjimo teise valdomo sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys, į Å¡iÄ teritorijÄ nepatekusios pagal 2000 m. paveldo objekto pagrindiniame dosje nustatytas Å¡io objekto ribas.

Be to, pareiÅ¡kėjos patikėjimo teise valdomo sklypo teritorijoje yra pažymėta Kanalo apsaugos nuo fizinio poveikio teritorija. PareiÅ¡kėja teigia nesuprantanti, kokiais motyvais remiantis į Karaliaus Vilhelmo kanalo ribas nepatekusi sklypo dalis (ginčo teritorija) Å¡iai teritorijai priskirta skundžiamu Aktu. Pažymi, jog Akte nėra nurodyta jokių duomenų ar motyvų, kurių pagrindu daromo iÅ¡vados nustatant saugomos kultÅ«ros vertybės ir jos apsaugos zonos statusÄ teritorijoje, nes 2000 m. Å¡i teritorija buvo pripažinta nesaugotina ir nevertinga.

Skunde taip pat teigiama, jog Direkcija negavo praneÅ¡imo apie papildomos (didesnės apimties) Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso apsaugos iniciavimÄ . Remiantis raÅ¡ytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo, 2000 m. nustatytas ribas Direkcijos patikėjimo teise valdoma Uosto teritorija nepateko (I t. b.l. 143). Skundžiamu Aktu Kanalo teritorija buvo iÅ¡plėsta į Å¡iaurę ir Å¡i iÅ¡plėstoji kanalo teritorijos dalis, patenka į Direkcijos patikėjimo teise valdomÄ sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat į sklypÄ patenka apsaugos nuo fizinio poveikio pazonis (plotas 2620 m2) (I t. b.l. 143, bylos priedo II t. l. 142).

Teismas pažymi, kad Akto dalis, kuria nustatyti suvaržymai pareiÅ¡kėjos patikėjimo teise valdomame sklype esančioje ginčo teritorijoje, jai sukelia teises pasekmes, todėl yra pagrindas svarstyti dėl Akto dalies, kuria Kanalo teritorijai priskirta pareiÅ¡kėjos valdomo žemės sklypo dalis, teisėtumo ir pagrįstumo ir Å¡ioje dalyje Direkcija yra suinteresuota iÅ¡kelti administracinę bylÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas toliau vertins Akto pagrįstumÄ tik ta apimtimi, kuria paveldo objekto teritorijai priskirta dalis apima pareiÅ¡kėjos valdomo sklypo dalį.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymas (redakcija galiojanti nuo 2017-10-01) (toliau – ir NKPAÄ®), Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. V-150 patvirtintas Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių vertinimo, atrankos ir reikÅ¡mingumo lygmens nustatymo kriterijų apraÅ¡as (redakcija galiojanti nuo 2016-10-05) (toliau – ir ApraÅ¡as) ir kiti teisės aktai. Pagal NKPAÄ® 4 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugÄ sudaro apskaita, skelbimas saugomu, saugojimas–tvarkyba ir naudojimas, pažinimas, jo sklaida, atgaivinimas (reabilitacija).

Pagal NKPAÄ® 8 straipsnio 3 punktÄ nekilnojamosioms kultÅ«ros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis Å¡ių tyrimų duomenimis, nustatomas kultÅ«ros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikÅ¡mingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos. NKPAÄ® 8 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių reikÅ¡mingumÄ , kultÅ«ros paveldo objektų ar vietovių vertingÄ sias savybes nustato ir teritorijos ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos.

Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių vertinimÄ , atrankÄ , reikÅ¡mingumo lygmens nustatymÄ , jų kriterijus bei Å¡ių kriterijų taikymÄ nustatant kultÅ«ros paveldo objektų ar vietovių vertingÄ sias savybes ir jų reikÅ¡mingumÄ , atrenkant nekilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultÅ«ros paveldo objektų teritorijų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į KultÅ«ros vertybių registrÄ , reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 15 d.

įsakymu Nr. Ä®V-150 patvirtintas Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių vertinimo, atrankos ir reikÅ¡mingumo lygmens nustatymo kriterijų apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as). ApraÅ¡as reglamentuoja duomenų, reikalingų nustatyti kultÅ«ros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikÅ¡mingumÄ , apimtį bei nustato duomenims gauti reikalingų istorinių ir fizinių tyrimų skirstymÄ . ApraÅ¡o 6 p. nustatyta, kad vertinimo procesas susideda iÅ¡: 6.1. amžiaus cenzo ir autentiÅ¡kumo požymių patikros; 6.2. reikÅ¡mingumo nustatymo; 6.3. teritorijos apibrėžimo; 6.4. reikÅ¡mingumo lygmens nustatymo.

ApraÅ¡o 3.13 punkte nustatyta, kad reikÅ¡mingumo nustatymas – tai nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių autentiÅ¡kumo atskleidimas, nustatant objekto, jo teritorijos, vietovės, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių gausÄ bei kompleksiÅ¡kumÄ etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiÅ«riais. Tuo tarpu vietovė yra archeologinį povandeninį, etnokultÅ«rinį, architektÅ«rinį, urbanistinį, istorinį, sakralinį vertingųjų savybių pobÅ«dį ar jų derinį galinti turėti teritorija, kurioje yra kultÅ«ros paveldo objektų ir kuri pagal Å¡io apraÅ¡o nuostatas įregistravus jÄ KultÅ«ros vertybių registre gali tapti kultÅ«ros paveldo vietove (ApraÅ¡o 3.18 punktas).

Pagal ApraÅ¡o 3.19 punktÄ vertinimas – tai remiantis istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiÅ¡kumo patikra, atliekamas reikÅ¡mingumo ir jo lygmenų nustatymas, objekto teritorijos ar vietovės ribų apibrėžimas, siekiant objektui ar vietovei suteikti apsaugÄ , juos registruojant KultÅ«ros vertybių registre. Pagal ApraÅ¡o 16 punktÄ , vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais, atsižvelgiant į objekto užimamÄ plotÄ , objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingÄ plotÄ taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.

Pagal NKPAĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Teritorijų planavimo ir šio įstatymo nustatyta tvarka parengtuose dokumentuose (NKPAĮ 11 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai tyrimais pagrįstos, vertinimo tarybos nustatytos kultÅ«ros paveldo objekto teritorijos ribos neatitinka daiktinės teisės objektų ribų, institucija, atsakinga už Å¡io objekto apsaugÄ ar inicijavusi objekto paskelbimÄ saugomu, organizuoja ir finansuoja sklypo dalies ar sklypų dalių, kaip naujų daiktinės teisės objektų, įteisinimÄ (LVAT 2011-07-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-2791/2011).

Taigi, kai Vertinimo taryba nusprendžia, kad vietovė yra reikÅ¡minga ir svarbi visuomenei, kaip jos kultÅ«rinis turtas, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių iÅ¡aiÅ¡kinimas ir registravimas KultÅ«ros vertybių registre yra atliekamas neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas. NKPAÄ® 11 straipsnio 6 dalis numato, jog saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamÄ poveikį Å¡velninanti tarpinė apsaugos zona. Å i zona gali turėti vienÄ arba abu Å¡iuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius:

1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už kultÅ«ros paveldo objekto teritorijos esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miÅ¡ko ir vandens plotai, kuriems taikomi Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys Å¡iame pozonyje veiklÄ , galinčiÄ fiziÅ¡kai pakenkti kultÅ«ros paveldo objekto vertingosioms savybėms;

2) vizualinės apsaugos pozonį – už kultÅ«ros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys Å¡iame pozonyje veiklÄ , galinčiÄ trukdyti apžvelgti kultÅ«ros paveldo objektÄ . Ginčijamo akto turinys patvirtina, taip pat atsakovo ir Departamento bei KultÅ«ros paveldo centro atstovai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Direkcijos patikėjimo teise valdomo sklypo dalyje yra kultÅ«ros vertybės vertingoji savybė:

Å R-PV krypties kanalo, jungiančio Minijos upę ties Lankupių k. su KurÅ¡ių Marių Malkų Ä®lanka, trasa ir pylimai, kanalo tiltų liekanos, keliai, želdiniai (-; kanalas sutrumpėjo XX a. II p.. plečiant Klaipėdos uostÄ , Å dalyje įrengta vandenvietė, bÅ«klė bloga; TRP; BR Nr.1-8; IKONOGGR Nr.1-51; FF Nr.1-116; 2017 m.), kuri yra fiksuota Akto 7.1.3.1 punkte. Tačiau, nei atsakovo, nei trečiųjų asmenų atsiliepimuose nėra nurodyta, kuri iÅ¡ Å¡ių kultÅ«ros vertybės vertingųjų savybių (trasa, pylimai, kanalo tiltų liekanos, keliai, želdiniai), ar jos visos, patenka į iÅ¡plėstas teritorijos ribas.

Nei skundžiamame Akte, nei Vertinimo tarybos 2017-10-03 protokole (II t. b.l.

7) taip pat nenurodyta konkrečių motyvų, kuriais remiantis ginčo teritorija, esanti Direkcijos valdomame sklype, skundžiamu Aktu buvo įtraukta į paveldo objekto teritorijÄ , taip pat nenurodyta motyvų, kuriais remiantis buvo nustatytas apsaugos nuo fizinio poveikio pazonis ir kaip buvo nustatytas Å¡io pazonio dydis. Atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose ir paaiÅ¡kinimuose pateikiama tik bendro pobÅ«džio paaiÅ¡kinimai, jog buvo vadovautasi pateiktomis fotofiksacijomis, brėžiniais ir jų apraÅ¡ais, ikonografijomis ir jų apraÅ¡ais.

Kaip matyti iÅ¡ Vertinimo tarybos protokolo, jame nurodoma tik tai, jog posėdyje pristatytos siÅ«lomos vertingosios savybės ir teritorijos ribos. Toliau užfiksuota, jog posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl KliÅ¡ių tilto liekanų centrinio tauro nelaikymo kanalo vertingÄ ja savybe ir balsuojama dėl komplekso duomenų patikslinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vertinimo tarybos protokolas, jame užfiksuotų duomenų iÅ¡samumo ir pakankamumo aspektu, neatitinka Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2002-04-15 įsakymu Nr.Ä®V-149 patvirtintų Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų 16 punkte nustatytų reikalavimų Vertinimo tarybos protokolui.

Minėtas Nuostatų punktas numato, jog protokole, be kita ko, turi bÅ«ti nurodomas priimtas sprendimas, jo motyvai, konkretÅ«s Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių vertinimo, atrankos ir reikÅ¡mingumo lygmens nustatymo kriterijų apraÅ¡e nurodyti kriterijai, lėmę sprendimo priėmimÄ , atskirosios Tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikÅ¡tos, kita reikiama informacija. Protokole nėra užfiksuota motyvų, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas dėl teritorijos ribų iÅ¡plėtimo, kokiais konkrečiais ApraÅ¡e nurodytais kriterijais buvo vadovautasi priimant sprendimÄ dėl vertingųjų objekto savybių.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog detalesni duomenys yra tarybos posėdžio eigai fiksuoti darytame garso įraÅ¡e. Tačiau, teismui iÅ¡reikalavus ir Departamentui pateikus 2017-10-03 posėdžio garsÄ , buvo nustatyta, jog jame taip pat nėra duomenų dėl teritorijos ribų iÅ¡plėtimo į Å¡iaurinę dalį (tėra nurodyta, jog anksčiau teritorija saugoma nebuvo, dabar tikslinga). Byloje ginčijamas Aktas yra individualus administracinis aktas, o Vertinimo taryba nagrinėjamu atveju veikė kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAÄ® 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad motyvų iÅ¡dėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. LVAT formuojamoje praktikoje, ne kartÄ konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., 2008-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008.

Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m., Nr. 15). LVAT yra pažymėjęs, kad vieÅ¡ojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, tikslÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimÄ (žr., pvz., 2008-07-25 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013-06-13 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).

Teisėjų kolegija, Akto turinį įvertinusi VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo reikalavimų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Akto pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Nei skundžiamame Akte, nei Vertinimo tarybos 2017-10-03 protokole, nei posėdžio garso įraše nėra nurodomi motyvai dėl ko ir kokiais motyvais remiantis į Karaliaus Vilhelmo kanalo ribas 2000 m. nepatekusi teritorija šiaurinėje dalyje šiai teritorijai priskirta skundžiamu Aktu, kokios vertingosios savybės šioje dalyje buvo nustatytos, taip pat kaip buvo nustatyta apsaugos nuo fizinio poveikio teritorija ir parinktas jos dydis.

Å is nustatytas Akto trÅ«kumas yra esminis, pažeidžiantis pareiÅ¡kėjos teises. Teismo nuomonės, kad motyvų iÅ¡dėstymas skundžiamame Akte neatitinka motyvų iÅ¡dėstymo adekvatumo, aiÅ¡kumo ir pakankamumo reikalavimų, nekeičia tai, jog kiek detaliau ginčo teritorijų įtraukimo į Karaliaus Vilhelmo kanalo teritorijÄ aplinkybės aptariamos atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į skundÄ , jas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens KultÅ«ros paveldo centro atstovas detaliau paaiÅ¡kino atsiliepime ir teismo posėdyje.

Pagal administracinių teismų praktikÄ , administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAÄ® privalo bÅ«ti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi bÅ«ti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007). Skunde taip pat teigiama, jog Direkcija negavo praneÅ¡imo apie papildomos (didesnės apimties) Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso apsaugos iniciavimÄ .

Kaip numato Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų 17 punktas, Vertinimo tarybų posėdžiuose gali dalyvauti ir pasisakyti valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai bei objektų, kurių nekilnojamųjų kultūros vertybių registravimo ar vertingųjų savybių patikslinimo klausimas įtrauktas į Tarybos posėdžio darbotvarkę, valdytojai. NKPAĮ 14 straipsnio, reglamentuojančio valdytojų teises, 1 dalies 4 punktas nustato, jog valdytojas turi teisę teikti pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl jo turto įregistravimo Kultūros vertybių registre, paskelbimo saugomais kultūros paveldo objektu, vietove ar kultūros paminklu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors Karaliaus Vilhelmo kanalas saugoma kultÅ«ros vertybe paskelbtas 2005 m., tačiau kultÅ«ros vertybės ribos į Direkcijos valdomÄ teritorijÄ buvo iÅ¡plėstos tik ginčijamu aktu, todėl pareiÅ¡kėja turėjo bÅ«ti informuota apie jos žemės sklypo teritorijoje vykdomÄ kultÅ«ros vertybės ribų iÅ¡plėtimÄ . Departamentas ir KultÅ«ros paveldo centras nurodo, jog Karaliaus Vilhelmo kanalo vertingųjų savybių tikslinimas buvo įtraukas į Centro 2017 m. veiklos planÄ , tačiau iÅ¡ Departamento pateikto susiraÅ¡inėjimo su Klaipėdos rajono savivaldybe ir Departamento direktoriaus 2017-01-10 įsakymo Nr.Ä®-7 (II t. b.l. 58-62) nėra aiÅ¡ku, kokie konkrečiai didelio, iÅ¡ kelių dalių sudaryto, objekto pakeitimai planuojami rengti.

Atsakovas Vertinimo taryba nurodė, jog svarstomas klausimas buvo įtrauktas į Vertinimo tarybos darbotvarkę, tačiau teismui nepateikė įrodymų, apie Å¡ios darbotvarkės vieÅ¡Ä paskelbimÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiÅ¡kėjų skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas panaikinti Akto dalį tenkintinas. Akto dalis, kuria nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija ir jos apsaugos nuo fizinio poveikio apsaugos zona yra nustatyta Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijoje, naikintina, o Vertinimo taryba įpareigotina Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso (kodas – 2965) duomenų tikslinimo klausimÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo teismo prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokio detalizuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui nepateikė (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nenagrinėjamas. Pareiškėjai išaiškintina, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 41 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo VÄ® „Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija“ skundÄ tenkinti. Panaikinti KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2017-10-03 akto Nr. KPD-RM-2606 dalį, kuria nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija ir jos apsaugos nuo fizinio poveikio apsaugos zona yra nustatyta Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijoje (Direkcijos patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ä®pareigoti KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos pirmÄ jÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybÄ KultÅ«ros vertybių registre registruoto valstybės saugomo kompleksinio kultÅ«ros paveldo objekto - Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso (kodas– 2965) – duomenų tikslinimo klausimÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Bronius Januška Jolanta Malijauskienė Iveta Pelienė