be142ef4-6eae-492d-91ac-2250bbf72cb2 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-202-413/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00129-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.11.1.; 2.6.16.8.; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4426-924/2018 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Detonas“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Detonas“ teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau ir NŽT) 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-1411-(14.8.2), kuriuo buvo nutraukta Å¡alių 2015 m. lapkričio 12 d. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-366 (toliau ir nuomos sutartis), ir įpareigoti atsakovę vykdyti Å¡iÄ sutartį.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 12 d. Å¡alys sudarė valstybinės žemės – 2,5091 ha ploto, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366. Atsakovė, 2017 m. rugsėjo 19 d. atlikusi žemės sklypo patikrinimÄ (faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto 2017 m. rugsėjo 19 d. Nr. FD-231-(14.8.129.)), nustatė, kad žemės sklypo vidurinėje dalyje, sankasų viduje, esantys pastatai nėra naudojami pagal Nekilnojamo turto registre įregistruotÄ jų paskirtį, likusi žemės sklypo dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis ir medžiais, didžioji žemės sklypo dalis nėra bÅ«tina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl sprendė, kad didžioji žemės sklypo dalis (neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti) negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomota.

3. Ieškovės vertinimu, tokia išvada neatitinka tikrovės, kadangi AB „Detonas“ pastatų fizinė būklė gera, stogų dangos pakeistos arba atnaujintos, pastatai rakinami ir prižiūrimi. Ieškovės veikla yra susijusi su sprogstamųjų medžiagų laikymu, saugojimu ir gamyba. Sudarant nuomos sutartį atsakovė įvertino, kokio dydžio žemės sklypas būtinas įmonei priklausančių pastatų eksploatacijai atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas rekomendacijas dėl saugos reikalavimų. Nuo nuomos sutarties sudarymo ieškovė savo ūkinės veiklos nekeitė, todėl nepasikeitė ir poreikis nuomojamo žemės sklypo dydžiui. Dėl ieškovės specifinės veiklos ir tokiai veiklai keliamų ypatingų saugumo reikalavimų ieškovei reikalingas tokio dydžio sklypas, koks yra suteiktas.

4. Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu leisti bendrovei perleisti žemės nuomos teisę tretiesiems asmenims, kas patvirtina, kad ieÅ¡kovė toliau vykdyti Å«kinės veiklos žemės sklype neplanuoja. Kadangi ginčo sklype esantys statiniai nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ jų tikslinę paskirtį, o žemės sklypas apleistas (apaugęs daugiametėmis žolėmis, medžiais) ir tokio dydžio ieÅ¡kovei, todėl atsakovė nusprendė nutraukti nuomos sutartį II.

 Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pripažino neteisėtu vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ , panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-1411-(14.8.2.) „Dėl 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-366 nutraukimo“, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 1590,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 62,00 Eur žyminio mokesčio.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė AB „Detonas“ nuosavybės teise valdo statinius: pastatÄ - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ - gamybinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ - gamybinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 19-23).

Å alys 2015 m. lapkričio 12 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366, kuria ieÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomotas 24 metams 2,5091 ha valstybinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b .l. 14-15). IeÅ¡kovė 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į NŽT su praÅ¡ymu iÅ¡duoti sutikimÄ perleisti žemės sklypo nuomos teisę (t. 1, e. b. l. 113).

Atsakovė 2017 m. rugsėjo 19 d. atlikusi žemės sklypo patikrinimÄ (faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-231-(14.8.129.)), nustatė, kad žemės sklypo vidurinėje dalyje, sankasų viduje, esantys pastatai nėra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotųjų paskirtį, likusi žemės sklypo dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis ir medžiais (t. 1, e. b. l. 99-111). Atsakovė 2017 m. rugsėjo 28 d. ieÅ¡kovei adresuotame raÅ¡te Nr. 8SD-5155-(14.8.125E) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog iÅ¡ žemės sklypo plano matyti, kad ieÅ¡kovei priklausantys statiniai užima nedidelį žemės sklypo plotÄ .

Pagal VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenis AB „Detonas“ priklausantys nenaudojami statiniai užima tik 679 kv. m plotÄ (užstatymo plotas), o žemės sklypo plotas sudaro net 25091 kv. m. Žemė sklypo dalis, kurioje yra pieva ir medžiai, statiniais neužstatyta. Atsižvelgiant į tai, NŽT padarė iÅ¡vadÄ , kad didžioji žemė sklypo dalis nėra bÅ«tina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama. Todėl NŽT informavo ieÅ¡kovę, jog tam, kad bÅ«tų galima spręsti dėl sutikimo iÅ¡davimo perleisti žemės sklypo nuomos teisę, reikalinga pateikti žemės sklypo planÄ su pagal taisyklių reikalavimus iÅ¡skirtomis dalimis statinių eksploatavimui (t.1, e. b. l. 10-12).

Atsakydama į tai, AB „Detonas“ 2017 m. spalio 13 d. rašte nurodė, kad ieškovė nesutinka su atsakovės 2017 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 8SD-5155-(l 4.8.125E) nurodytais motyvais (t. 1, e. b. l. 122-124). Atsakovė 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 8SD-6572-(14.8.125E.) ieškovei pranešė, kad 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 8SŽN-366 bus nutraukta (t. 1, e. b. l. 117). 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1411-(14.8.2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja A.

M. nutraukė 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366 (t. 1, e. b. l. 13).

7. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalį žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta:

1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka;

3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nurodė, kad iš ginčijamo 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymo nėra pakankamai aišku, kokiu faktiniu pagrindu atsakovė nutraukė nuomos sutartį, nes įsakyme nurodomi tik teisės aktai bei NŽT 2017 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. 8SD-5155-(14.8.125E) „Dėl informacijos pateikimo“. Be to, minėtų administracinių aktų ir patikrinimo akto (2017-09-19) turinys dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindų bei nustatytų faktinių aplinkybių prieštarauja vieni kitiems.

Nors atsakovė 2017 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo aktu konstatavo, kad visi ieÅ¡kovei priklausantys statiniai nėra naudojami (tik prižiÅ«rimi), 2017 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovei nurodė, kad tik didžioji žemės sklypo dalis nėra bÅ«tina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl didžioji žemės sklypo dalis (neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti) negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomota. IÅ¡ aptartų aplinkybių teismas sprendė, kad tokiu bÅ«du NŽT iÅ¡ esmės siekė (inicijavo) valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, t. y. sumažinti ieÅ¡kovei nuomojamo žemės sklypo plotÄ , tačiau ieÅ¡kovei nesutikus, priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo nutraukė nuomos sutartį.

8. Teismas nurodė, kad nors ginčijamo įsakymo dėl nuomos sutarties nutraukimo priėmimas buvo sÄ lygotas to, kad ieÅ¡kovės didžioji nuomojamo žemė sklypo dalis nėra bÅ«tina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama, tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip ir negalėjo nurodyti, kokia gi žemės sklypo dalis iÅ¡ 25091 kv. m nėra naudojama bei nėra reikalinga jame esantiems pastatams eksploatuoti, taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti kodėl bÅ«tent tokio ploto sklypas ieÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomotas. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei atsakovės darbuotojai sudarydami nuomos sutartį netinkamai įvertino nuomojamo žemės sklypo dydį, atsakomybė dėl padarytos klaidos negali bÅ«ti perkeliama ieÅ¡kovei. Atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei, kuris iÅ¡ esmės vertintinas kaip įpareigojimas kreiptis dėl nuomos sutarties pakeitimo, yra absoliučiai nepagrįstas ir nesuderinamas su pagrindiniais sutarčių sudarymo, keitimo bei jų vykdymo principais.

9. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 28.1 punkte.

Teisės aktuose nėra numatyta galimybė nutraukti dalį valstybinės žemės nuomos sutarties, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotas sklypas yra specialiai suformuotas bÅ«tent tokio dydžio, koks reikalingas jame esančių statinių eksploatavimui pagal jų paskirtį, sklypas yra vientisas, jo ribos ir dydis nenuginčyti. Tačiau, teismo vertinimu, NŽT galėjo kreiptis į teismÄ (ieÅ¡kovei nesutinkant geranoriÅ¡kai spręsti ginÄÄ ) dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, bet ne dėl jos nutraukimo.

Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimÄ , o sklypo ribos – pagal vieÅ¡osios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Teisės aktai, kuriais suformuotas ginčo sklypas, yra galiojantys bei nėra ginčijami. Tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, bÅ«tinas patikrinimas, kokio dydžio žemės sklypas pastatams naudoti reikalingas realiai.

Nagrinėjamu atveju Nacionalinei žemės tarnybai konstatavus, jog dalis sklypo ieškovei nėra reikalinga, toks patikrinimas nebuvo atliktas.

10. Teismas konstatavo, kad nepakeitus iÅ¡nuomoto sklypo dydžio ir ribų, t. y. neatlikus sklypo formavimo ar ribų patikslinimo procedÅ«ros, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės 2,5091 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė nenuginčyta. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad raÅ¡ytiniai įrodymai byloje paneigia atsakovės abejones ir argumentus dėl ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotos žemės sklypo ploto dalies naudojimo ir reikalingumo.

Atsakovė neįrodė, kad buvo teisėtas ir pagrįstas poreikis ginčijamam įsakymui priimti, o padariusi prielaidÄ , kad didžioji žemės sklypo dalis nėra bÅ«tina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama (siekdama sumažinti ieÅ¡kovei nuomojamo žemės sklypo dalį), NŽT nesilaikė pagrindinių sutarčių sudarymo ir jų vykdymo principų, bei nesilaikė teisės aktų nustatytos sutarčių pakeitimo tvarkos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad byloje ginčijant suteikto nuomotis valstybinės žemės sklypo dydį svarbu įrodyti, koks žemės sklypo dydis yra bÅ«tinas ir pakankamas tam tikram pastatui eksploatuoti, nes tik nustačius sklypo dydžio reikalingumÄ galima įvertinti, ar nuomininkui skirtas jo turimam pastatui eksploatuoti pakankamo ploto valstybinės žemės sklypas.

Asmeniui, byloje teigiančiam, kad jo turimam pastatui eksploatuoti išnuomotas per mažo ploto valstybinės žemės sklypas, tenka įrodinėjimo pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2011). Nagrinėjamu atveju, atsakovei teigiant, kad ieškovės turimiems pastatams eksploatuoti išnuomotas per didelio ploto valstybinės žemės sklypas, teko įrodinėjimo pareiga tai pagrįsti.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė neginčijo savo pačios įsakymo iÅ¡nuomoti žemę ieÅ¡kovei bei žemės nuomos sutarties, kaip sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Niekinio sandorio faktÄ ir jo teisinius padarinius teismas gali konstatuoti savo iniciatyva (ex officio) tik tuo atveju, jei tokio sandorio (niekinio) požymiai yra akivaizdÅ«s, t. y. jei jų nereikia įrodinėti, kad pripažinti sandorį negaliojančiu. Pažymėjo, kad nors teismui ir kyla abejonių dėl iÅ¡nuomoto ieÅ¡kovei 2,5091 ha ploto žemės sklypo dydžio (25091 kv. m, kai AB „Detonas“ priklausantys statiniai užima tik 679 kv. m plotÄ ) ir ieÅ¡kovės realiai vykdomos Å«kinės veiklos (daugiau kaip deÅ¡imt metų Å¡ioje teritorijoje (pastatuose) jokios sprogstamosios medžiagos nėra laikomas ir sprogdinimo darbai nėra atliekami), tačiau paneigiant tai ar patvirtinant, bÅ«tinas faktinių aplinkybių tyrimas.

Dėl minėtų priežasčių, nesant atsakovės reikalavimo, teismas sandorių sudarymo teisėtumo nerevizuoja ir preziumuoja, kad įsakymas ir sutartis yra teisėti, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnis).

12. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidų priteisimo, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė taip pat pateikė duomenis, kad Å¡ioje byloje patyrė 1421,75 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, e. b. l. 178-187). Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 4 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai neanalizavo teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomÄ , savo iÅ¡vadų neargumentavo, o tiesiog neteisingai nurodė, kad atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų ir neįrodė nuomos sutarties nutraukimo bÅ«tinumo. 1.2.

Ginčo įsakyme (2017 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. 8VĮ-1411-(14.8.2)) aiškiai nurodyti teisės aktai ir faktinės aplinkybės, kuriais remiantis priimtas sprendimas nutraukti nuomos sutartį. Teismas išanalizavo teisės aktų nuostatas, 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovės raštuose nurodytas aplinkybes, tačiau nepagrįstai sprendė, kad jog nuomos sutarties faktiniai pagrindai nėra aiškūs ir prieštarauja vieni kitiems. 1.3. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Detonas“ nenaudoja statinių ir tuo pačiu viso valstybinės žemės sklypo sprogmenims laikyti.

Todėl nėra realaus poreikio, kuris lemtų viso žemės sklypo naudojimo (nuomojimo) bÅ«tinybę. Teismo iÅ¡vada, kad atsakovės tikslas buvo sumažinti nuomojamÄ Å¾emės sklypo plotÄ , nereiÅ¡kia, jog NŽT neturėjo teisės spręsti dėl neatitikimų teisės aktams paÅ¡alinimo jos pasirinktu bÅ«du. CK 6.564 straipsnis suteikia valstybinės žemės nuomotojui teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti nuomos sutartį laikantis jame nustatytos tvarkos ir procedÅ«rų. Ä®statymų leidėjas ne Å¡iaip sau numatė galimybę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti nuomos sutartį, t. y. ieÅ¡kovei buvo suteikta galimybė pasirinkti ir kitÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ .

Dviejų mėnesių terminas yra pakankamas ieškovei imtis priemonių teisės aktų neatitikimam pašalinti arba skųsti numatomus atsakovės veiksmus dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau ieškovė 2017 m. rugsėjo 28 d. NŽT rašto neskundė ir iš esmės nesiėmė priemonių nuomos sutarties nutraukimui sustabdyti. Tai reiškia, jog ji sutiko su būsimu sutarties nutraukimu. 1.4. Teritorijų planavimo dokumentuose ar STR yra sprendžiami žemės sklypų formavimo, reglamentų nustatymo ir kiti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyti klausimai, tačiau juose nėra sprendžiama dėl žemės sklypų pardavimo ar nuomos tvarkos.

Todėl galiojantys STR ir teritorijų planavimo dokumentai neįpareigoja valstybinės žemės patikėtinio sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis vienokiu ar kitokiu bÅ«du, nevertinant faktinės situacijos. 1.5. Valstybinės žemės sklypas gali bÅ«ti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sÄ vokÄ atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006).

Šios bylos kontekste itin svarbu tai, kad jokių savarankiškai funkcionuojančių statinių Žemės sklypo dalyje (kurioje augo pieva ir medžiai, kuri neužstatyta ir nėra naudojama ar būtina statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį) nei 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-366 (toliau - ir Nuomos sutartis) sudarymo metu, nei Žemės sklypo patikrinimo metu (2017-09-19), nei šalių susirašinėjimo metu nebuvo, todėl šios žemės sklypo (neužstatytos) dalies nuoma ne aukciono būdu negalėjo būti sudaryta ir yra negalima. 1.6.

Tarnyba, įvertinusi faktinį žemės sklypo naudojimÄ pripažino atsakovės teisę tęsti dalies nuomos santykius pagal ieÅ¡kovės parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , tačiau tokio plano ji nepateikė. Atsakovė tokiais savo veiksmais iÅ¡ esmės užtikrino ieÅ¡kovės, kaip pastatų savininkės, teisę tinkamai eksploatuoti savo statinius. IÅ¡vada dėl žemės sklypo poreikio ir dydžio jame esantiems pastatams eksploatuoti turėjo bÅ«ti daroma vertinant jau pateiktus į bylÄ faktinius duomenis bei dokumentus.

Å iuo atveju atsakovė byloje įrodinėjo faktÄ , kad žemės nuomos sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta visam ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotam žemės sklypo plotui. 1.7. Klausimas dėl mažesnio (reikalingo ir bÅ«tino statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį) žemės sklypo nuomos bus sprendžiamas sudarant su ieÅ¡kove naujÄ Å¾emės sklypo nuomos sutartį. Tokio ieÅ¡kinio NŽT negalėjo pateikti, nes jau buvo priimtas sprendimas dėl nuomos sutarties nutraukimo. 1.8. Teismas priteisė iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos per daug bylinėjimosi iÅ¡laidų ir tokio sprendimo tinkamai nemotyvavo.

Atsakovės nuomone, priteista 1590,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra pernelyg didelė ir turėtų būti mažinama.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB Detonas“ praÅ¡o jį atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi tokie argumentai: 2.1. Atsakovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kokio ploto žemės sklypas reikalingas ieÅ¡kovei priklausančių statinių eksploatacijai, todėl atsakovei nevykdant pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis buvo grindžiama jos pozicija, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo nepagrįstumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.12 papunkčiu, jau sudarant nuomos sutartį atsakovė turėjo nustatyti, kokio dydžio žemės sklypo reikia ieÅ¡kovei priklausančių pastatų eksploatavimui. 2.2. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog nesant statinių, ieÅ¡kovė neturėjo jokių teisių į neužstatytos žemės sklypo dalies nuomÄ ne aukciono bÅ«du.

Jeigu, kaip tvirtina apeliantė, tokia nuomos sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta, kyla pagrįstas klausimas, kodėl atsakovė pasirašė tokiÄ nuomos sutartį. Atsakovės atstovas negalėjo paaiÅ¡kinti nei nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, nei to, kaip prieÅ¡ sudarant žemės nuomos sutartį atsakovė nustatė, koks žemės sklypas bÅ«tinas ieÅ¡kovei priklausančių pastatų eksploatacijai. Tokios aplinkybės nenurodytos ir apeliaciniame skunde. 2.3. Teismas pagrįstai nurodė, jog nuo 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo jokios aplinkybės nėra pasikeitę, tame tarpe, nei vienas Å¡iame sklype buvęs statinys nėra nugriautas, visi pastatai, ieÅ¡kovės teigimu, yra naudojami ir prižiÅ«rimi.

Atsakovė priešingų įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei atsakovės darbuotojai sudarydami Nuomos sutartį netinkamai įvertino nuomojamo žemės sklypo dydį, atsakomybė dėl padarytos klaidos negali būti perkeliama ieškovei. Atsakovės reikalavimas ieškovei, kuris iš esmės vertintinas kaip įpareigojimas kreiptis dėl Nuomos sutarties pakeitimo, yra absoliučiai nepagrįstas ir nesuderinamas su pagrindiniais sutarčių sudarymo, keitimo bei jų vykdymo principais. 2.4.

Atsakovė savo apeliacinį skundÄ grindžia vieÅ¡ojo intereso pažeidimu. Tačiau 100 proc. ieÅ¡kovės akcijų priklauso valstybei, ieÅ¡kovė daugiau kaip 50 metų vienintelė Lietuvoje vykdo sprogmenų gamybos ir sprogdinimo darbus. Taigi ieÅ¡kovės vykdoma veikla taip pat yra susijusi su vieÅ¡uoju interesu, t. y. į pavojingų darbų atlikimÄ saugiomis sÄ lygomis, taip užtikrinant visuomenės saugumÄ . Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pastaruosius 10 metų nesandėliuoja sprogstamųjų medžiagų dar nereiÅ¡kia, kad to nedarys ateityje, nes tam yra pritaikyta visa infrastruktÅ«ra – pastatų paskirtis, apsauginiai pylimai ir apsauginiai atstumai.

Tuo tarpu sumažinus ieÅ¡kovės nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ , ji neteks galimybės laikyti sprogmenis jai priklausančiuose sandėliuose. 2.5. Pripažindama ieÅ¡kovės teisę tęsti dalies žemės sklypo nuomÄ , atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti viso žemės sklypo nuomos sutarties. Todėl ieÅ¡kovė mano, kad atsakovė pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. vietoj to, kad kreiptųsi į teismÄ dėl nuomos sutarties pakeitimo, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė nuomos sutartį. 2.6.

Atsakovė apeliacinį skundÄ grindžia teismo praktika bylose, kurios nėra tapačios arba labai panaÅ¡ios į Å¡ios bylos aplinkybes. Todėl apeliantės nurodoma teismų praktika negali bÅ«ti pagrindu patenkinti apeliacinį skundÄ . 2.7. IeÅ¡kovė nesutinka apeliantės teiginiu, jog teismas priteisė per dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas. Maksimali teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau Rekomendacijos) suma už Å¡ioje byloje advokato suteiktas paslaugas yra 4090,66 Eur.

Taigi, priteista atstovavimo iÅ¡laidų suma yra daug mažesnė už rekomenduojamÄ jų dydį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Dėl valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimo 16. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡nuomojami tik Å¡ių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo 2,5091 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 8SK-959-(14.8.100.). Minėtas valstybinės žemės sklypas 2015 m. lapkričio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-366 pagrindu iÅ¡nuomotas ieÅ¡kovei 24 metų laikotarpiui, skaičiuojant šį terminÄ nuo sutarties sudarymo dienos. Pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (t. 1, b. l. 160).

18. Šiame žemės sklype ieškovei AB „Detonas“ nuosavybės teise priklauso statiniai: pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19–23).

19. IeÅ¡kovės AB „Detonas“ pagrindinė veikla – sprogstamųjų medžiagų laikymas, saugojimas ir gamyba. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys statiniai naudojami pagal vieÅ¡ame registre įregistruotÄ jų paskirtį, kad įmonė daugelį metų vykdė sprogdinimo darbus Lietuvoje. Sudarant 2015 m. lapkričio 12 d. nuomos sutartį, neatitikimai teisės aktams nebuvo nustatyti, žemės sklypas suformuotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, o jo dydis nustatytas įvertinus ieÅ¡kovės veiklos pobÅ«dį ir esantį statinių kiekį.

Pažymėtina, kad iÅ¡nuomoto žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimÄ , o sklypo ribos – pagal vieÅ¡osios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Teisės aktai, kuriais suformuotas ginčo sklypas, yra galiojantys ir nebuvo ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl nuomos sutarties vykdymas, pakeitimai bei nutraukimas turėjo bÅ«ti atliekami tik griežtai laikantis imperatyviųjų valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų nuostatų.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindo 20. Žemės nuomos sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.654 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta:

1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka;

3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

21. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį, valstybinės žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, bÅ«das ar pobÅ«dis, iÅ¡skyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį.

22. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta atsakovės 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 8VÄ®-1411-(14.8.2.). Nutraukimo priežastis – NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. atliktas iÅ¡nuomoto žemės sklypo patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pastatai nėra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ jų paskirtį, likusi žemės sklypo dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis ir medžiais. Be to, apeliantė 2017 m. rugsėjo 28 d. savo raÅ¡te Nr. 8SD-5155-(14.8.125E) nurodė, kad ieÅ¡kovei priklausantys nenaudojami statiniai užima 679 kv. m plotÄ , o iÅ¡nuomotas valstybinės žemės sklypo plotas yra 25091 kv. m, todėl laikė, kad didžioji dalis žemės sklypo nėra bÅ«tina statiniams eksploatuoti, nėra naudojama ir dėl to negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomota.

Todėl atsakovė pareikalavo, kad nuomininkė (ieÅ¡kovė) per du mėnesius nuo raÅ¡to gavimo dienos pateiktų žemės sklypo planÄ su iÅ¡skirtomis dalimis, reikalingomis statinių eksploatavimui (t. 1 t, b. l. 10–11).

23. Iš esmės panašiais argumentais grindžiamas ir apeliacinis skundas, kuriame nurodoma, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios lemtų viso išnuomoto žemės sklypo ploto nuomojimo būtinybę. Taigi, esminis žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas buvo tai, kad ieškovei yra išnuomotas per didelis žemės plotas.

24. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Nacionalinei žemės tarnybai konstatavus, jog dalis sklypo ieškovei nėra reikalinga, toks patikrinimas nebuvo atliktas, o atsakovės 2017 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 8SD-5155-(14.8.125E) padaryta išvada dėl žemės sklypo dydžio, reikalingo ieškovės pastatų eksploatavimui, neparemta objektyviais duomenimis.

25. Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingÄ valstybinės žemės sklypÄ lengvatine – ne aukciono – tvarka, Å¡io asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, bÅ«dais, teikiančiais valstybei didžiausiÄ naudÄ . Dėl to Å¡i teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms. Atitinkamai Å¡ių sÄ lygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka iÅ¡nyksta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019, teisėjų kolegija konstatavo, kad tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siÅ«lyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o Å¡iam nesutikus kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiÅ¡kiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis bÅ«tinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

SiÅ«lant ar teismo tvarka reikalaujant pakeisti žemės nuomos sutartį, prie žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto, kai žemės sklypas iÅ¡nuomojamas trejiems ar daugiau metų, turėtų bÅ«ti pridėtas žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), iÅ¡ kurio bÅ«tų aiÅ¡kios pakeistos žemės sklypo ribos (pvz., jos pažymėtos riboženklių koordinatėmis arba nurodant konkretų atstumÄ nuo riboženklio koordinačių). Teisinis pagrindas keisti valstybinės žemės nuomos sutartį taikant CK 6.223 straipsnio 2 dalį yra specialusis valstybinės žemės nuomos teisinis reguliavimas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), remiantis kuriuo žemės sklypo (jo dalies) nereikalingumas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį sudaro pagrindÄ modifikuoti valstybinės žemės nuomos santykius tokiu bÅ«du, kad jie atitiktų valstybinės žemės nuomos be aukciono tikslÄ .

28. Nagrinėjamoje byloje Nacionalinė žemės tarnyba nustačiusi, kad ieÅ¡kovės statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį reikalingas ne visas 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-366 iÅ¡nuomotas žemės sklypas ir ieÅ¡kovei nesutikus su NŽT pasiÅ«lymu parengti žemės sklypo planÄ , kuriame atsispindėtų reikalingas statiniams eksploatuoti žemės sklypo dydis, nesikreipė į teismÄ dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, bet vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį nutraukė.

29. Pažymėtina, kad CK 6.564 straipsnyje nėra įtvirtinta galimybė vienašališkai nutraukti tik dalį žemės nuomos sutarties. Taikant CK 6.564 straipsnį yra nutraukiama visa žemės nuomos sutartis ir žemės nuomos santykiai tarp šalių baigiasi. Dalies žemės nuomos sutarties nutraukimas, sumažinant nuomojamo žemės sklypo dydį, savo esme yra žemės nuomos sutarties dalyko (CK 6.546 straipsnis) pakeitimas, todėl kvalifikuotinas ne kaip sutarties dalies nutraukimas, o kaip jos pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

30. Atsižvelgdama į aptartas faktines bylos aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nurodytÄ aktualiÄ teismų praktikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė, 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 8VÄ®-1411-(14.8.2.) vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdama žemės nuomos sutartį, pažeidė prieÅ¡ tai Å¡ioje nutartyje nurodytas teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino ir pripažino neteisėtu vienaÅ¡alį valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimÄ .

31. Apeliantė savo skunde cituoja eilę kasacinio teismo nutarčių, tačiau nenurodo, kaip cituojamos nutartys patvirtina apeliantės skundo argumentus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ nurodė, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

32. Apeliantei nenurodžius konkrečios cituojamų kasacinio teismo nutarčių teisinės reikšmės ir res judicata galios nagrinėjamo ginčo išsprendimui, taip pat atsižvelgdama į tai, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

33. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas jų pakankamumo ir sÄ sajumo taisyklių (CPK 177, 185 str.), ginčo teisiniam santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti 2018 m. spalio 4 d. teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. Apeliantė savo skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir Å¡ios teismo sprendimo dalies tinkamai nemotyvavo.

35. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 1590,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių 150 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinį, 18 Eur – už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 1421,75 Eur – už advokato teisines paslaugas apylinkės teisme (2 t., b. l. 178–187).

36. Apeliantės teigimu, ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos yra nepagrįstos ir per didelės, nes byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti ypatingų specialių žinių.

37. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė už ieÅ¡kinio parengimÄ (653,40 Eur), už susipažinimÄ su atskiruoju skundu ir atsiliepimo į jį parengimÄ (326,70 Eur), už dubliko parengimÄ (272,25 Eur), už atstovavimÄ teismo posėdyje ir praÅ¡ymo parengimÄ (169,40 Eur).

38. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

39. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) maksimalus atlygintinų paslaugų dydis sudarytų: už ieÅ¡kinio parengimÄ â€“ 2127 Eur (bruto 850,80 Eur x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.)), už dubliko parengimÄ â€“ 1276,80 Eur (850,80 Eur x 1,5 (Rekomendacijų 8,3 p.)), už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ , 340,32 Eur (bruto 850,80 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.)), už praÅ¡ymo parengimÄ 89,52 Eur (bruto 895,20 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.17 p.)), už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, kurie užtruko apie 2 val., 179,04 Eur (895,20 Eur x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.) x 3 val.).

40. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovės elgesį iki ieÅ¡kinio padavimo, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas turėjo pagrindÄ nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, kaip tai numatyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, byla yra pakankamai sudėtinga, reikalaujanti nemažai teisinių žinių, ieÅ¡kovė kitu bÅ«du apginti savo pažeistas teises negalėjo, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , priteistos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje taip pat atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

41. IeÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 544,50 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, prašė Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovės ir pateikė apeliacinės instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus (t. 2, b. l. 47). Å i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose 8.11 p. nustatyto maksimalaus dydžio (maksimalus 1204,70 Eur (bruto 926,70 Eur x 1.3)), todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei AB „Detonas“ (juridinio asmens kodas 134170932) iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 544,50 Eur (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 50 ct) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis Rūta Palubinskaitė