be10c42e-d2ee-4795-8ca8-8eb57e05fb8b · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-95-658/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18733-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.2.4.1.2.3 (S) Kauno apygardos teismas N u o S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Rimantei LitvinavičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, kaltinamajai A. Z. ir jos gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui, nukentėjusiajam K. I., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, nedirba (pensininkė), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės.

1. A. Z., 2020 m. gegužės mėn. 15 d. apie 12.50 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia, peiliu dÅ«rė kartu gyvenančiam Å¡eimos nariui – sugyventiniui (partneriui) K. I. į pilvo sritį, tokiu bÅ«du padarydama kiauryminę - pjautinę žaizdÄ pilvo srityje atsiveriančia į pilvaplėvės ertmę su skrandžio sužalojimu, padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai.

2. Kaltinamoji A. Z. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino iÅ¡ dalies. Apklausta paaiÅ¡kino, jog K. I. jos sugyventinis, jie kartu gyvena apie 28 metus. Kartais vartoja alkoholį, yra pykęsi ir anksčiau kai trÅ«ko pinigų, nes gyvena iÅ¡ paÅ¡alpų. 2020 m. gegužės 15 d. ji taip pat buvo vartojusi alkoholio. Virtuvėje ji skuto bulves, kai K. I. grįžęs iÅ¡ kaimyno iÅ¡ karto atėjo į virtuvę praÅ¡yti pinigų. Ji pasakė, jam nesikabintų ir netrukdytų dirbti, nes jis paėmė jÄ už pečių. Tuomet ji, bÅ«dama pasilenkusi, atsilenkė ir stÅ«mė stovintį K. I. abejomis rankomis. Vienoje rankoje buvo peilis, nes kai skuto bulves turėjo jį rankoje ir tuo metu įdÅ«rė jam su peiliu į pilvÄ . Tyčia durti nenorėjo, tas įdÅ«rimas gavosi atsitiktinai, bÅ«dama blaivi taip nebÅ«tų pasielgusi.

3. Nukentėjusysis K. I. parodė, kad už jo sužalojimÄ A. Z. atleidžia ir neturi jai jokių pretenzijų. PaaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ iÅ¡ ryto su kaltinamÄ ja gėrė degtinę, ji iÅ¡gėrė gal 200 gramų. Tada jis išėjo pas kaimynÄ , ten gėrė su juo, bet nusprendė, kad mažai. Parėjęs pas kaltinamÄ jÄ prašė 10 eurų buteliui. Ji skuto bulves. Susibarė, jis jÄ pastÅ«mė lengvai porÄ kartų, ji atsistojo, į nukentėjusįjį dÅ«rė su peiliu. Jis tik pajuto, kad pilve karÅ¡ta pasidarė, nuėjo į kambarį, pasižiÅ«rėjo, kad skylė ir kraujas bėga.

Paklaustas apie jų bendrÄ gyvenimÄ paaiÅ¡kino, kad konfliktus su A. Z. sprendžia keiksmažodžiais, taip pat smurtauja vienas prieÅ¡ kitÄ . A. Z., kai jai labai įgrįsta, bÅ«na agresyvi. Jos agresija pasireiÅ¡kia tuo, kad stumdo nukentėjusįjį, kitų veiksmų neatlieka. Nežino kodėl šį kartÄ ji dÅ«rė peiliu, mano, kad tai buvo atsitiktinis dalykas, nes per 28 metus ji tokių dalykų nedarė.

4. Liudytojas S. I. parodė, kad su kaltinamÄ ja ir nukentėjusiuoju gyvena viename name, bet skirtingose namo pusėse. 2020 m. gegužės 15 d. ryte tik barnį girdėjo, bet jam tai neįdomu. Paties įvykio nematė, nes išėjo į miestÄ . PrieÅ¡ įvykį kaltinamasis ir nukentėjusioji vartojo alkoholį jau 2-3 dienas. ApibÅ«dindamas kaltinamÄ jÄ jis parodė, kad blaivi A. Z. bÅ«na „nors prie Å¡irdies dėk“, o iÅ¡gėrusi neprognozuojama, nes neprotauja, bÅ«na, kad jie ir muÅ¡asi, o dėl ko nežino. Buvo, kad A. Z. kai susibara, susinervina, tai kas jai bÅ«na po ranka paima ir meta. Yra matęs tokių atvejų, kai ji metė puodÄ .

5. Liudytojas S. M. parodė, kad įvykio dienÄ K. I. jau buvo iÅ¡gėręs ir tvarkė liudytojo kiemÄ . Paskui liudytojas jam davė 10 eurų buteliui, bet paskui jis pinigus grÄ Å¾ino, sakė pats nueis nupirkti butelį. Vėliau kepdamas Å¡aÅ¡lykus pamatė ateinantį svyruojantį K. per pievÄ , jo rankos buvo kruvinos, o paklausus kas nutiko, sakė jog jį padÅ«rė. Liudytojas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Paklaustas apie kaltinamosios ir nukentėjusiojo gyvenimÄ liudytojas paaiÅ¡kino, kad pas juos visÄ gyvenimÄ taip vyksta, t. y. jie rėkia, muÅ¡asi, visas kaimas nuo jų skamba.

Nuo jų namo per du namus gyvena, bet visÄ laikÄ girdi rėkimÄ . Konfliktai vyksta dėl pastoviai vartojamo alkoholio. A., kai iÅ¡geria tai pagrindinė ir bÅ«na, ji iÅ¡gėrusi puldavo ir liudytojo vaikus žodžiais, elgiasi agresyviai. Blaivi ji elgiasi normaliai. Dažnai jÄ matydavo girtÄ . Nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji pastoviai abu muÅ¡asi, bet piktesnė yra A., nei K.. Ji pastoviai rėkia, o K. niekada net nesigirdi, tik jÄ girdi.

6. IÅ¡ 2020 m. liepos 3 d. atliktos akistatos protokolo nustatyta, kad esminių prieÅ¡taravimų tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų nenustatyta. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamoji jam vienÄ kartÄ peiliu smÅ«giavo į pilvÄ , po to, kai prie jos jis „kabinėjosi“. Kaltinamoji su tuo sutiko, bei papildė, kad susinervinusi pamirÅ¡o, jog rankoje turi peilį ir norėjo nukentėjusįjį pastumti toliau nuo jos, bet tai padarė ta ranka, kurioje ir buvo peilis, kuriuo skuto bulves ir kuriuo įdÅ«rė K. į pilvÄ . Taip pat kaltinamoji patvirtino, kad tÄ dienÄ nukentėjusysis smurto prieÅ¡ jÄ nenaudojo (1 t., b. l. 96-100).

7. IÅ¡ policijos duomenų bazės įraÅ¡o ((duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad įvykis įregistruotas 2020 m. gegužės 15 d. apie 12.56 val. Pranešėjas S. M.. Aplinkybės: kÄ tik atėjo kaimynas K. I., nes žmona su peiliu padÅ«rė į pilvÄ . Info GMP vyrui 60 metų stipriai kraujuoja. GMP į LSMU pristatė K. I., durtinė pilvo žaizda (1 t., b.l. 32). 8. 2020 m. birželio 9 d. apžiÅ«ros protokole apraÅ¡ytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as pavadinimu „ 2020-05-15_12-56-06 37067216860.mp3“.

IÅ¡ jo turinio nustatyta, kad į BPC skambino S. I. ir pranešė, kad pas jį atėjo žmonos pasmeigtas į pilvÄ K. I., kuris kraujuoja (1 t., b. l. 103-106). 9. 2020 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini) virtuvėje ir kambaryje. DeÅ¡inėje sienoje, arčiau virtuvės galinės sienos yra langas. Å alia jo yra spintelė, ant kurios yra indai ir peilis su juodos spalvos rankena. Peilis yra paimtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir supakuotas į paketÄ Nr.

1. Å alia minėtos spintelės yra keturių skylių dujinė viryklė, ant jos yra du puodai. Å alia dujinės viryklės, arčiau į virtuvės vidurį yra raÅ¡omojo stalo dalis su stalčiais. Ant jos yra stiklinis dubuo su ryžiais, ant dubens yra peilis su pilkos spalvos rankena, kuris taip pat yra paimtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir supakuotas į paketÄ Nr.

2. Koridoriuje, virtuvėje ir kambaryje dėmių panašių į kraujo dėmes nėra (1 t., b. l. 21-31). 10. 2020 m. birželio 9 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti:

1. peilis, prie kurio kriaunų, metalinėmis kniedėmis, pritvirtinta juodos spalvos plastiko rankena, 21 cm ilgio. Peilio geležtė - 10 cm ilgio, smailėjanti. Ant geležtės yra įspaustas užrašas "ROSTFREI". Rankenos viršūnė, iš vienos pusės, yra nuskilusi ir kelios kniedės yra iškritusios. Peilis ne naujas, aplipęs maisto likučiais;

2. Peilis, prie kurio kriaunų, metalinėmis kniedėmis, pritvirtinta pilko metalo rankena (su rūdžių dėmėmis) 19 cm ilgio. Peilio geležtė - 9,5 cm ilgio, smailėjanti. Rankenoje trūksta vienos kniedės. Peilis ne naujas, aplipęs maisto likučiais. Vizualiai apžiūrint peilius ant jų biologinių (kraujo) pėdsakų nėra. (1 t., b. l. 76-81).

11. IÅ¡ 2020 m. liepos 3 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad K. I. parodė, iÅ¡ atpažinti pateiktų trijų peilių, atpažįsta Nr. 3 pažymėtÄ peilį, kuris buvo jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir kuriuo 2020 m. gegužės 15 d. jam į pilvÄ dÅ«rė A. Z. (1 t., b. l. 82-87).

12. IÅ¡ 2020 m. liepos 3 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad A. Z. parodė, iÅ¡ atpažinimui pateiktų trijų peilių, atpažįsta peilį pažymėtÄ Nr. 2, kuriuo 2020 m. gegužės 15 d. skuto bulves ir kuriuo minimÄ dienÄ sužalojo K. I., tai yra juo įdÅ«rė K. į pilvÄ (1 t., b. l. 176-181). 13. 2020 m. birželio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus iÅ¡vadoje Nr. G1450/2020(02) nurodyta, kad K. I. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda pilvo srityje atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su skrandžio sužalojimu.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajam bÅ«nant įvairiuose padėtyse. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas nebÅ«dingas savigynai. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2020 m. gegužės 15 d. Kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda pilvo srityje atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su skrandžio sužalojimu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 124-125).

14. IÅ¡ 2020 m. gegužės 15 d. Kauno AVPK KaiÅ¡iadorių rajono PK reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Redo Juknevičiaus tarnybinio praneÅ¡imo ir žurnalo apie neblaivumÄ nustatymo įraÅ¡o nustatyta, kad A. Z. 2020 m. gegužės 15 d. 13:46 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARCK-0011 nustatytas 2,26 promilių girtumas (1 t., b. l. 13, 194).

15. Iš 2020 m. gegužės 15 d. Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Redo Juknevičiaus tarnybinio pranešimo bei įtariamosios laikino sulaikymo protokolo nustatyta, kad 2020 m. gegužės 15 d. 13.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., buvo sulaikyta A. Z. (1 t., b. l 1, 190), kuri paleista 2020 m. gegužės 17 d. 12:35 val. (1 t. b. l. 195).

16. IÅ¡ 2018 m. sausio 8 d. prokuroro nutarimo ir 2018 m. sausio 10 d. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, kad A. Z. buvo įteiktas praneÅ¡imas padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, kad ji 2017 m. gruodžio 23 d. apie 9:50 val. adresu (duomenys neskelbtini) panaudojo smurtÄ K. I. atžvilgiu, vienÄ kartÄ suduodama jam buteliu per galvÄ . Å is ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įtariamajai ir nukentėjusiajam susitaikius (1 t., b. l. 135-137).

17. Iš Lietuvos probacijos tarnybos rašto matyti, kad A. Z. 2018 m. kovo – balandžio mėnesiais dalyvavo programoje „Elgesys – pokalbis -pasikeitimas“ (1 t., b. l. 140).

18. Dėl nuosprendžio 2 – 17 punktuose apraÅ¡ytų duomenų gavimo teisėtumo abejonės nebuvo keliamos, teismas, savo ruožtu, nenustatė, kad Å¡ie duomenys bÅ«tų gauti pažeidžiant BPK nustatytÄ tvarkÄ . Todėl ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys pripažintini įrodymais. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

19. Be kaltinamosios dalinio prisipažinimo, kad ji dÅ«rė nukentėjusiajam į pilvÄ , buvus Å¡ios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius patvirtina ir kiti įrodymai. Pirmiausiai nukentėjusiojo parodymai, kad kaltinamoji jam dÅ«rė peiliu. Taip pat liudytojo S. M. parodymai, kad jis su nukentėjusiuoju kalbėjo dėl papildomo butelio pirkimo ir tam skirtų 10 eurų, kas, savo ruožtu patvirtina ir nukentėjusiojo parodymus, kad pas kaltinamÄ jÄ jis ėjo praÅ¡yti 10 eurų buteliui, o taip pat ir liudytojo parodymai, kad K.

I. grįžus į jo kiemÄ jis jau kraujavo. BPS garso įraÅ¡as patvirtina tiek pagalbos reikalingumo faktÄ nukentėjusiajam, tiek atspindi sužalojimo pobÅ«dį, o taip pat ir laikÄ (skambinta 20-05-15 12:56 val.). Tyrėjo R. Juknevičiaus tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio matyt, kad policija atvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir ten jau 13:10 val. sulaikė kaltinamÄ jÄ . Taip pat apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ buvo rastas ir peilis, kurį vėliau tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis atpažino kaip tÄ peilį, kuriuo buvo durta.

Tačiau įvykio vietoje nei virtuvėje, nei kambaryje nebuvo rasta kraujo pėdsakų.

20. Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus teismas sprendžia, kad vis tik pasitvirtino ne kaltinamosios ir nukentėjusiojo teisme iÅ¡sakyta versija, kad sužalojimas buvo padarytas virtuvėje, tačiau kad įvykio vieta buvo kambarys. Tai yra ta vieta, kuriÄ ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė nukentėjusysis. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sudėjęs į vientisÄ grandinę sekančius įrodymus. Ä®vykis vyko apie 12:50 val., nes jau 12:56 val. buvo skambinta į BPC, o policija atvyko ir kaltinamÄ jÄ sulaikė 13:10 val., kai tuo tarpu pats nukentėjusysis jau buvo išėjęs. Operatyviai atvykę pareigÅ«nai užfiksavo įvykio vietÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ji negalėjo bÅ«ti ženkliai pakitusi.

Įvykio vietoje padarytose virtuvės nuotraukose (Nr. 4 – 9) neužfiksuota, kad matytųsi bulvės. Priešingai, prie viryklės stovi dubuo su ryžiais, o ne su bulvėmis, o ant jo padėtas peilis (nuotraukos Nr. 6, 9), kuris vėliau atpažintas kaip nusikaltimo įrankis. Kitas peilis rastas ant spintelės, ir kaip matyti iš nuotraukos pusiau paslėptas po lėkšte, kurioje tik šakutė (nuotrauka Nr. 7). Todėl akivaizdu, kad ryžių skusti peiliu nereikėjo, o bulvių, kurias pasak kaltinamosios ji skuto, virtuvėje neužfiksuota.

Taip pat iÅ¡ pirminių, ikiteisminio tyrimo metu duotų, nukentėjusiojo parodymų (1 t., b. l. 38-39), kuriuos teismas pagarsino BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka matyti, kad po įvykio apklaustas nukentėjusysis parodė, jog vyko žodinis konfliktas su kaltinamÄ ja kambaryje dėl alkoholio vartojimo, ji vaikščiojo iÅ¡ kambario į virtuvę, ir kaip vienÄ kartÄ grįžo iÅ¡ virtuvės, rankoje jau turėjo peilį ir juo dÅ«rė nukentėjusiajam. Tuo tarpu pati kaltinamoji parodymus iÅ¡ karto po įvykio duoti atsisakė, ir tik po to, kai buvo paleista iÅ¡ laikino sulaikymo, jau apklausiant jÄ 2020 m. gegužės 19 d., davė parodymus apie tai, kad dÅ«rė netyčia stumdama nukentėjusįjį, nes tuo metu skuto bulves.

21. Teismas sprendžia, kad pirminiai nukentėjusiojo parodymai yra tikslÅ«s, nes sutampa detalėse ir su kitais įrodymais, o bÅ«tent: su liudytojo S. M. parodymais dėl 10 eurų davimo/gavimo buteliui pirkti; dėl kaltinamajai nustatyto sunkaus girtumo laipsnio, jam pasakius, kad kartu jis kartu su kaltinamÄ ja iÅ¡gėrė 0,5 butelį degtinės prieÅ¡ tai, kai tuo tarpu kaltinamoji teigė, kad gėrė nedaug, nors iÅ¡ karto po įvykio nustatyto neblaivumo matyti, kad jai buvo nustatytas net 2,26 promiles siekiantis neblaivumas; taip pat apie tai, kad kaltinamoji agresyvi ir inicijuoja konfliktus, kaip ir po įvykio nurodė nukentėjusysis, o tai patvirtino tiek liudytojas S. I., tiek liudytojas S. M..

Be to ta aplinkybę, kad kaltinamoji linkusi smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį įrodo tai, kad jau kartÄ kaltinamoji buvo sudavusi buteliu į galvÄ nukentėjusiajam, tačiau tuomet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius (1 t., b. l. 135-137). Todėl Å¡ių įrodymų visumos analizė leidžia teismui spręsti, kad kaltinamosios versija apie bulvių skutimÄ ir stÅ«mimÄ Ä¯duriant netyčia, kaip ir versija apie jos stumdymÄ , kas nebuvo užfiksuota nei pirminiuose nukentėjusiojo, nei pačios kaltinamosios parodymuose, atsirado jau vėliau, kaltinamajai su nukentėjusiuoju susitaikius ir suderinus parodymus, nes kaip jau paminėta nuosprendyje, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių Å¡ias versijas nėra.

Todėl teismas tiki ir vadovaujasi priimdamas nuosprendį BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka pagarsintais ir ištirtais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina, kiek objektyvūs įrodymai, gauti atliekant BPK nustatytus veiksmus, tiek liudytojų parodymai. Tuo tarpu teisme jo duotus parodymus dalyje dėl sužalojimo aplinkybių vertina kaip siekį padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo sugyventinei.

22. Todėl įvertinus ir specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda pilvo srityje atsiverianti į pilvaplėvės ertmę su skrandžio sužalojimu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o sužalojimas nebÅ«dingas savigynai, spręstina, kad bÅ«tent kaltinamoji, kaltinime nustatytu laiku, vietoje ir nurodytu bÅ«du, durdama peiliu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . Taip pat nesant jokio ginčo ir visiems byloje apklaustiems asmenims patvirtinus, spręstina, kad kaltinamoji sunkiai sužalojo asmenį, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos (partnerystės), todėl jo sužalojimas vertinamas kaip nusikaltimas prieÅ¡ Å¡eimos narį (BPK 248 straipsnio 2 dalis).

23. Nustačius, jog yra visi objektyviosios pusės požymiai teismas toliau pasisako dėl subjektyviosios pusės, o bÅ«tent dėl kaltės formos, ir galiausiai dėl veikos kvalifikavimo, nes kaltinamosios gynėjas praÅ¡o Å¡iÄ veikÄ perkvalifikuoti į nusikaltimÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 1 dalyje. Gynėjas teigia, kad byloje kaltinamoji parodė, jog ji nesiekė tyčia sužaloti savo sugyventinio, o taip gavosi atsitiktinai. Tačiau teismas akcentuoja, kad nustatant kaltės formÄ ir rūšį nors ir svarbÅ«s yra pačios kaltinamosios parodymai, tačiau teismas privalo iÅ¡tirti visumÄ Ä¯rodymų, ir vien tik kaltinamosios parodymai, kad ji įdÅ«rė netyčia, savaime nesuteikia pagrindo jos nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, tai yra kaip sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo.

24. Baudžiamajame įstatyme numatytos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (BK 14 straipsnis). BK 15 straipsnyje apibrėžtas tyčios turinys, nustatant dvi tyčios rÅ«Å¡is – tiesioginę ir netiesioginę. Asmens, padariusio nusikaltimÄ , į kurio sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jis numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Netiesioginei ir tiesioginei tyčiai bÅ«dingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. BK 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. kaltininkas arba visiÅ¡kai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerÅ«pestingumas), arba suvokia tik rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas).

BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais:

1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai;

2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimÄ . Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibÅ«dina valinį nusikalstamo nerÅ«pestingumo elementÄ .

Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamÄ veikÄ , buvimÄ . Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant apie tyčios buvimÄ kaltininko veiksmuose, turi bÅ«ti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus.

Taigi tik iÅ¡samus padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio iÅ¡tyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jo veikÄ . Atribojant tyčines ir neatsargias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi bÅ«ti vadovaujamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis įvykio situacijÄ , kaltininko veiksmus, panaudotÄ Ä¯rankį, elgesį prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ ir po jo padarymo bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224/2009 ir kt.).

25. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau minėtÄ teismų praktikÄ bei analizuojant situacijÄ nustatyta, kad kaltinamoji su nukentėjusiuoju prieÅ¡ įvykį konfliktavo žodžiu dėl 10 eurų, už kuriuos turėjo bÅ«ti perkamas papildomas alkoholio butelis, tačiau konfliktas buvo žodinis, jokio smurto nukentėjusysis kaltinamosios atžvilgiu nenaudojo, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusiojo elgesys bÅ«tų provokuojančio pobÅ«džio. Be to, kaip jau nustatyta Å¡io nuosprendžio 20-21 punktuose aptariant objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, spręstina, kad dÅ«ris peiliu vyko ne spontaniÅ¡kai, o kaltinamoji buvo kelis kartus nuėjusi iÅ¡ kambario į virtuvę, ir kartÄ grįžusi iÅ¡ virtuvės jau rankoje turėjo peilį, kuriuo ir staiga dÅ«rė.

Po dÅ«rio peiliu kaltinamoji nesiėmė priemonių pagalbai suteikti, netvarstė žaizdos, nekvietė greitosios medicinos pagalbos ir pan. Visa tai rodo, kad kaltinamoji, ne spontaniÅ¡kai, o apgalvotai nuėjo į virtuvę, ten pasiėmė peilį ir dÅ«rė nukentėjusiajam ne bet kur, o į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ ir itin pažeidžiamÄ sritį – pilvÄ . Taip pat ji pasiėmė ir dÅ«rė 19 cm ilgio peiliu, kurio geležtė beveik 10 cm ir smailėjanti, kas bet kuriam, net ir žemesnį nei vidutinį suvokimÄ turinčiam asmeniui, bÅ«tų akivaizdu, jog duriant į pilvÄ su tokiu peiliu sužalojimai neiÅ¡vengiami.

Tai, kad Å¡iÄ veikÄ kaltinamoji padarė tyčia, teismo vertinimu, ypač patvirtina jos elgesys po įvykio, kada ji nesuteikė pagalbos nukentėjusiajam, leido jam iÅ¡eiti, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, Å¡iam nuėjus pačiam iki kaimyno, laiku buvo iÅ¡kviesta ir suteikta pagalba. Todėl iÅ¡tyrus įrodymų visumÄ teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamosios kaltės formos, tai yra to, kad nusikaltimÄ ji padarė tyčia. Todėl atmetamas gynėjo praÅ¡ymas perkvalifikuoti Å¡iÄ veikÄ Ä¯ BK 137 straipsnio 1 dalį.

26. Nustačius, kad veika padaryta tyčia, spręstina dėl jos rÅ«Å¡ies. Baudžiamosios teisės teorijoje iÅ¡skiriami kriterijai, atskiriantys tiesioginę neapibrėžtÄ tyčiÄ ir netiesioginę tyčiÄ . Esant neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Esant netiesioginei tyčiai, asmuo padarinių nesiekia, jis yra abejingas, atsiras padariniai ar ne. Netiesioginė tyčia yra tais atvejais, kai padariniai konkrečioje situacijoje gali kilti, bet jų gali ir nekilti.

Tačiau tais atvejais, kai kaltininkas nurodo, kad padarinių nenorėjo, tačiau pagal bylos aplinkybes jų kilimas buvo neiÅ¡vengiamas arba labai tikėtinas, bet kaltininkas jų nedetalizavo, yra tiesioginė neapibrėžta tyčia. Taigi, atsižvelgiant tiek į doktrinoje, tiek į teismų praktikoje iÅ¡dėstytus aukščiau paminėtus kriterijus teismas sprendžia, kad nusikaltimas buvo padarytas kaltinamajai veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokia iÅ¡vada daroma įvertinus nuosprendyje nurodytas aplinkybes, tai yra tai, kad kaltinamoji peilį atsinešė ir dÅ«rė juo ne spontaniÅ¡kai; tai, kad pasirinko dÅ«riui 19 cm ilgio su beveik 10 cm smailėjančia geležte peilį; tai kad dÅ«rė į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ â€“ pilvÄ .

Todėl esant tokioms faktinėms aplinkybėms sunkus nukentėjusiojo kūno sužalojimas buvo neišvengiamas, arba mažų mažiausiai tikėtinas.

27. Dėl to, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia esant įrodyta, jog kaltinamoji A. Z. padarė 1 nuosprendžio punkte apraÅ¡ytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ teismas kvalifikuoja pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai.

28. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamajai A. Z. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrÄ bausmės paskirtį, siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o įgyvendinant teisingumo principÄ užtikrinamas tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltinamosios asmenybę.

29. Kaltinamoji neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Tačiau nustatyta, kad 2018 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, susitaikius įtariamajai ir nukentėjusiajam, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad A. Z. 2017 m. gruodžio 23 d. apie 9:50 val. adresu (duomenys neskelbtini) panaudojo smurtÄ K. I. atžvilgiu, vienÄ kartÄ suduodama jam buteliu per galvÄ , t. y. įtariant jÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu (1 t., b. l. 135-137). Taip pat iÅ¡ Lietuvos probacijos tarnybos raÅ¡to matyti, kad A.

Z. 2018 m. kovo – balandžio mėnesiais dalyvavo programoje „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ (1 t., b. l. 140), tačiau Å¡i, nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ skirta, baudžiamojo poveikio priemonė, teismo vertinimu, nebuvo veiksminga. Liudytojai S. M. ir S. I. parodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiojo Å¡eimoje kyla pastovÅ«s konfliktai, kaltinamoji kaip iÅ¡geria agresyvi, o ir Å¡i byla parodo, kad kaltinamoji ir toliau vartoja smurtÄ prieÅ¡ sugyventinį, o jo pobÅ«dis tik stiprėja.

30. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra lengvinančių aplinkybių. Kaltinamoji nepripažino visų esminių aplinkybių (iÅ¡ pradžių apskritai pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, vėliau davė parodymus dėl įvykio vietos ir kaltės formos, kurie prieÅ¡tarauja objektyviai byloje kitais įrodymais nustatytoms aplinkybėms), taip pat nei nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nei padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nei suteikė pagalbÄ nukentėjusiajam. Be to nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – veika padaryta kaltinamajai apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymui, kÄ pripažino pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

31. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų, todėl bausmės vidurkis yra 7 metai. Tačiau, nors ir konstatavęs, kad nėra lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena sunkinanti aplinkybė teismas sprendžia, kad bausmės skaičiavimas nuo vidurkio, kaip tÄ numato BK 61 straipsnio 2 dalis, Å¡iuo atveju bÅ«tų neteisinga ir neadekvataus dydžio bausmė kaltinamajai. Ä®vertinęs tai, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajai, su ja susitaikė ir civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajai minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi padarytas labai sunkus nusikaltimas, net ir dalinio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo įstatymas nenumato (BK 75 straipsnis). SÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra. Teismas, priimdamas nuosprendį taip pat svarstė ir kruopščiai analizavo teismų praktikÄ spręsdamas ar vis tik bÅ«tų galimybė Å¡ioje byloje taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. IÅ¡ pirmo žvilgsnio žiÅ«rint, pirmÄ kartÄ teisiant 70 metų sulaukusiÄ moterį, tokia galimybė atrodytų gal ir bÅ«tų.

Todėl teismas svarstė ar nebÅ«tų galima skirti kitÄ bausmės rūšį bei papildomus apribojimus ir draudimus. Tačiau vertinant medžiagos visumÄ matyti, kad vis tik A. Z. labai pavojinga savo Å¡eimos nariui, nes jau prieÅ¡ tai naudojo prieÅ¡ jį smurtÄ , pasirinkdama, teismo vertinimu, taip pat pavojingÄ bÅ«dÄ (sudavimas buteliu per galvÄ ), jai prieÅ¡ tai taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – poveikio neturėjo, liudytojų, gyvenančių kaimynystėje, ji apibÅ«dinama kaip agresyvi bei konfliktus inicijuojanti ne tik su nukentėjusiuoju asmenybė, ji pati nepripažįsta alkoholio žalos ir poveikio jos elgesiui bei gydytis nemato bÅ«tinybės. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamosios pavojingumo laipsnis visuomenei nėra minimalus.

Dėl to, siekdamas ne tik vien nubaudimo, bet ir kaltinamosios pa(si)taisymo bei tinkamo elgesio korekcijos sprendžia, kad tik bausmės atlikimas struktÅ«ruotoje aplinkoje padėtų įgyvendinti visus nuosprendžio 28 punkte apraÅ¡ytus bausmės tikslus. Juo labiau, atliekant bausmę struktÅ«ruotoje aplinkoje ir rodant realias pastangas keistis ir taisytis, atsižvelgiant į paskirtÄ minimalų laisvės atėmimo bausmės terminÄ , A. Z. galėtų tikėtis bÅ«ti paleista taikant lygtinį jos paleidimÄ ir pilnai neatlikusi visos bausmės. Todėl apibendrinant sprendžiama, kad Å¡ioje byloje nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei skirtina nors ir minimalaus dydžio, bet reali laisvės atėmimo bausmė.

Kitaip bausmės tikslai pasiekti nebus.

32. Ä® bausmės atlikimo terminÄ BPK 140 straipsnio 9 dalies pagrindu įskaitytinas laikino sulaikymo terminas nuo 2020 m. gegužės 15 d. 13.10 val. iki 2020 m. gegužės 17 d. 12:35 val., tai yra dvi dienos. V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

33. Kauno teritorinė ligonių kasa, pripažinta civiline ieÅ¡kove (1 t., b. l. 51), pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 701,49 Eur turtinės žalos, susijusios su K. I. gydymo iÅ¡laidomis, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai bei 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos leidžia konstatuoti, kad Kauno teritorinė ligonių kasa yra tinkamas civilinis ieškovas. Tuo tarpu kaltinamoji A. Z. nuosprendžiu pripažinta dėl nusikaltimo padarymo, tai yra nustatyti jos neteisėti veiksmai padarant sužalojimus K. I., dėl kurių jis buvo hospitalizuotas, atlikta laparotomija bei suteiktos kitos gydymo paslaugos. Todėl sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo taikytina deliktinė civilinė atsakomybė.

Kadangi A. Z. yra kalta dėl nukentėjusiojo sužalojimo, o kartu yra atsakinga ir dėl gydymo iÅ¡laidų, atsiradusių dėl sužalojimo, atlyginimo. Todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, jai priteisiant patirtÄ Å¾alÄ , nes sutinkamai su LR sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c) papunkčiu, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro ir iÅ¡ fizinių bei juridinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , kai už jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sumokama iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Kaltinamoji ir civilinis ieÅ¡kovas žalos atlyginimo sutarties nesudarė, tačiau tai neužkerta kelio jiems susitarti vykdymo procese, ar dar jam neprasidėjus – tiesiogiai su civiliniu ieÅ¡kovu, susitarime numatant žalos sumokėjimo terminus ir kitas sÄ lygas.

34. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi ir sprendimai dėl daiktinių įrodymų likimo (BPK 307 straipsnio 6 dalis). Teismas nustatė, kad įvykio apžiūros metu buvo išimti du peiliai, kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, jie, kaip menkaverčiai daiktai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

35. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 1-3) paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, po to panaikintina.

36. PraÅ¡ymų dėl asmenų/institucijų patirtų iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti jos laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. gegužės 15 d. 13.10 val. iki 2020 m. gegužės 17 d. 12:35 val., tai yra dvi dienas.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo A. Z. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du peilius, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Kauno teritorinės ligonių kasos (į. k. (duomenys neskelbtini)) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ A. Z. 701,49 Eur (septynis Å¡imtus vienÄ eurÄ 49 ct) žalai atlyginti, jÄ pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Nerijus Meilutis