2019-02-05 Nr. AB-3693-3-61-3-04510-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-70-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04510-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Sporto studijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Sporto studijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Sporto studija (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ Sporto studija) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Finansų departamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. A256-802/16-(2.3.3.1-EK6) (toliau – ir Administracijos Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 9-284/16(1.1.43-PD3) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 3) įpareigoti Administracijos Finansų departamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyrių suderinti VšĮ Sporto studija pateiktą išorinės vaizdinės reklamos pakeitimo projektą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. pateikė Administracijai prašymą suderinti išorinės reklamos vaizdo pakeitimą reklaminiame stende, esančiame ant pastato adresu Ateities g. 50, Vilnius, tačiau atsakovas atsisakė suderinti pateiktą išorinės vaizdinės reklamos pakeitimo projektą dėl to, kad nėra išdavusi pareiškėjui leidimo įrengti išorinę reklamą. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais, nes šiuo atveju jo reklaminis stendas įrengtas ne ant savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, o ant 424-osios GSEB valdomo pastato. Reklamos įrengimo projektas ant šio pastato patvirtintas dar 2007 m. spalio 15 d. ir jis pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 4.5.2 punktą prilyginamas reklamos leidimui. Pagal 2007 m. spalio 15 d. galiojančius teisės aktus išduotas reklamos leidimas panaikintas nebuvo, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė derinti reklamos vaizdo pakeitimą.

3. Pareiškėjas teigė, kad nėra nustatytos tvarkos, jog anksčiau išduoti leidimai būtų netekę galios ar reikėtų kreiptis dėl naujų leidimų. Pareiškėjui 2007 m. spalio 15 d. išduotas reklamos leidimas teisės aktų nustatyta tvarka panaikintas nebuvo, todėl jis galioja iki šiol.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pagal pareiškėjo išvardytus teisės aktus projektai buvo tik prilyginami, o ne laikomi nustatytos formos leidimu įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą, nes tokių leidimų forma tuo metu Administracijos dar nebuvo nustatyta ir patvirtinta, todėl reklaminės veiklos subjektams buvo išdavinėjami ne leidimai, o suderinti projektai. 2009 m. sausio 12 d. buvo priimtas Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-57, kuriuo buvo patvirtinti ne tik naujas Leidimų įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą išdavimo paslaugos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), bet ir patvirtinta Leidimų įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą forma. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė ir kitus susijusius teisės aktus – 2011 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 1-2068, kuriuo patvirtino naujas Išorinės reklamos įrengimo taisykles, ir 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 1-1713 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo nuostatų tvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai). Šiame sprendime (2.1 p.) buvo įtvirtintas reikalavimas iki 2010 m. lapkričio 1 d. kreiptis į Administraciją dėl leidimo gavimo, nes suderinti reklamos projektai be patvirtintos formos galioja tik iki 2011 m. sausio 1 d. Kadangi pareiškėjas nei iki nustatytos datos, nei vėliau į Administraciją nesikreipė, jo turėtas reklamos įrengimo projektas neteko galios.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui niekada nebuvo išduotas nustatytos formos leidimas įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą. Jis turi tik pastato sienos reklamos projektą, kuris nelaikytinas leidimu, todėl negali būti ir panaikintas. Pareiškėjui reklamos projektas yra išduotas beveik prieš 10 metrų, todėl pareiškėjas, būdamas aktyvus ir rūpestingas, privalėjo pasidomėti pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu. Be to, 2016 m. birželio 23 d. pareiškėjui buvo surašytas pranešimas dėl išorinės reklamos, kuriuo pareiškėjas buvo informuota apie leidimo gavimo tvarką. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo nubaustas administracine tvarka dėl reklamos skleidimo ant fasado neturint leidimo įrengti išorinę reklamą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Sporto studijos skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2007 m. spalio 5 d. Administracijai pateikė prašymą išduoti leidimą įrengti išorinę vaizdinę reklamą adresu Ateities g. 50, Vilnius. Šis klausimas buvo apsvarstytas Išorinės vaizdinės reklamos komisijos 2007 m. spalio 15 d. posėdyje, kuriame prašymui pritarta su pastaba dėl papildomo stendų grafinio vaizdo derinimo. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 m. spalio 23 d. raštu Nr. A635-983(9.11-MPD-0) informavo pareiškėją apie reklamos stendų įrengimo projekto ant pastato adresu Ateities g. 50, Vilnius, patvirtinimą. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi su prašymu suderinti jo pateiktą išorinės vaizdinės reklamos pakeitimo projektą ant reklaminės konstrukcijos adresu Ateities g. 50, Vilnius. Administracija 2016 m. rugsėjo 13 d. Sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjui nėra išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą ant minėto pastato. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu atsakymu, kreipėsi į Komisiją, kuri 2016 m. spalio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą, patvirtindama, jog pareiškėjas neturėjo ir neturi galiojančio Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos leidimo.

9. Teismas taip pat nustatė, kad ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas atsisako suderinti pareiškėjo pateiktą išorinės vaizdinės reklamos pakeitimo projektą ant reklaminės konstrukcijos adresu Ateities g. 50, Vilnius. Pareiškėjo teigimu, jai 2007 m. spalio 15 d. išduotas reklamos leidimas teisės aktų nustatyta tvarka panaikintas nebuvo ir galioja iki šiol.

10. Teismas, įvertinęs bylos ir Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, konstatavo, kad dėl išorinės reklamos leidimo ant pastato, esančio Ateities g. 50, Vilnius, gavimo į Vilniaus miesto savivaldybę pareiškėjas iki 2011 m. sausio 1 d. nesikreipė, todėl ankščiau suderintas reklamos projektas neteko galios; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimu byloje Nr. II-429-818/2013, kurį Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi paliko nepakeistą, konstatavo, kad pareiškėjo direktorius Valerijus Pankratovas neturėjo įstatymų numatyto leidimo įrengti išorinę reklamą, nesiėmė priemonių gauti atitinkamą leidimą arba nuimti jau įrengtą išorinę reklamą, kurios įrengimo sąlygos neatitiko įstatyme numatytos tvarkos, todėl buvo nubaustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjas nesiekė gauti įstatymo numatyto leidimo išorinei reklamai įrengti, nors toks reikalavimas buvo numatytas aukščiau minėtuose teisės aktuose.

11. Teismas nurodė, kad visi Administracijos direktoriaus įsakymai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai yra nuolat viešai skelbiami savivaldybės interneto svetainės tinklapyje www.vilnius.lt. Visi minėti teisės aktai taip pat yra prieinami ir savivaldybės teisės aktų paieškos registre. Kadangi apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 1-2068 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos įrengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) pakeitimą, nustojus galioti seno pavyzdžio leidimams, ūkio subjektai buvo informuoti viešai, neabejotina, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma apie naujai pasikeitusį reglamentavimą ir jis turėjo galimybę susipažinti su naujai nustatytu reklamos leidimų išdavimo reglamentavimu bei laiku imtis priemonių, siekdamas gauti patvirtintos formos leidimą.

12. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtame 2013 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatavo aplinkybę, jog pareiškėjui tvarka dėl leidimo išorinei reklamai skleidimo išdavimo buvo žinoma jau anksčiau, nes Vilniaus miesto savivaldybės Išorinės vaizdinės reklamos komisijos 2007 m. kovo 19 d. sprendimu buvo nuspręsta nepritarti pareiškėjo leidimo išdavimui dėl to, kad reklamos projektiniai sprendimai neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. 786 nuostatoms. Taip pat teismas pabrėžė, kad apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą pareiškėjas turėjo žinoti ir tada, kai 2016 m. birželio 23 d. jam buvo surašytas prevencinis pranešimas dėl išorinės reklamos, kuriame aiškiai nurodyta, kad pasibaigus leidimo galiojimo terminui, leidimą galima pratęsti pateikus prašymą Vilniaus miesto savivaldybei. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų dėl jau įrengtos išorinės reklamos suderinimo su Administracija, o jo argumentą, kad negalima laikyti, jog pareiškėjas įrengė reklaminę konstrukciją be nustatyta tvarka suderinto leidimo, nes įrengimo metu suderintas projektas buvo prilyginamas reklamos leidimui, atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas taip pat vertino, kad 2007 m. spalio 16 d. sutarties su 424-ąja garažų statybos ir eksploatavimo bendrija dėl sienos pastate, esančiame adresu Ateities g. 50, Vilnius, nuomos reklaminiam plotui sudarymas bei jos vykdymas nepašalina pareiškėjo įpareigojimo laikytis Vilniaus miesto savivaldybės nustatytos tvarkos dėl leidimo turėjimo vykdant ūkinę veiklą.

14. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suderinti pareiškėjo pateiktą išorinės vaizdinės reklamos pakeitimo projektą ant reklaminės konstrukcijos, esančios Ateities g. 50, Vilnius, todėl Administracijos Sprendimas ir Komisijos Sprendimas yra teisėti bei pagrįsti.

III. 15. Pareiškėjas VšĮ Sporto studija apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

16. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes.

17. Pareiškėjas teigia, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi administracinės teisės pažeidimo byloje priimtu teismo nutarimu, kuris su šiuo ginčo objektu (reklamos leidimas ant pastato Ateities g. 50, Vilnius) nėra susijęs ir juo labiau minėtoje byloje priimtas nutarimas neturi prejudicinės galios šioje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimu byloje Nr. II-429-818/2013 buvo nagrinėjamas klausimas dėl VšĮ Sporto studija direktoriaus Valerijaus Pankratovo administracinės atsakomybės, susijusios su išorinės vaizdinės reklamos skleidimu ant pastato, esančio Žaliųjų Ežerų g. 1, Vilniuje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje Nr. II-429-818/2013 nepasisakė dėl reklamos leidimo ant pastato, esančio Ateities g. 50, Vilnius, išdavimo aplinkybių ir jo galiojimo. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 1-1713 nebuvo pakeistos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 patvirtintos Išorinės vaizdinės reklamos taisyklės, kuriose numatyta leidimo reklamai išdavimo, galiojimo, sustabdymo ir panaikinimo tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 patvirtintos Išorinės vaizdinės reklamos taisyklės buvo panaikintos tik 2011 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2068 ir tuo pačiu sprendimu buvo patvirtintos naujos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės.

18. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas neturėjo įstatymų numatyto leidimo įrengti išorinę reklamą. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliota institucija 2007 m. spalio 15 d. patvirtino vaizdinės reklamos stendų įrengimo projektą ant pastato, esančio Ateities g. 50, Vilnius, šis reklamos projektas yra įtrauktas į Vilniaus miesto reklamos registrą.

19. Pareiškėjo vertinimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (t. y. 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A662-2628/2012), kurioje yra išaiškintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų dėl reklamos įrengimo taikymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A662-2628/2012, kurios faktinės aplinkybės yra analogiškos šios bylos faktinėms aplinkybėms, pasisakė dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-1713 ir iki jo priėmimo suderintų reklamos projektų galiojimo. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrą taisyklę administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, išskyrus kai kurias išimtis (kai norma (norminis teisės aktas) galioja atgal). Minėtoje byloje teismas priėjo išvados, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtos naujos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomos, nes nenumatyta, kad taisyklės galioja atgal. Be to, pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 16 punktas numatė, kad leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimas gali būti sustabdytas, panaikintas ar galiojimo terminas pratęstas savivaldybės institucijų nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad pareiškėjui 2007 m. spalio 15 d. išduotas reklamos leidimas buvo panaikintas įgalioto asmens sprendimu. Pagal minėto aprašo, kuris galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-1713 priėmimo metu, nuostatas Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra ta institucija, kuri įgaliota naikinti reklamos leidimo galiojimą. Taigi pareiškėjui 2007 m. spalio 15 d. išduotas reklamos leidimas yra galiojantis, nes įstatymų nustatyta tvarka jo galiojimas nebuvo panaikintas. Be to, skundžiami atsakovo sprendimai bei pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

20. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodo, kokias konkrečias materialinės ar proceso teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė skundžiame sprendime, pareiškėjas iš esmės tik pakartoja motyvus, kuriuos nurodė savo skunde pirmosios instancijos teismui.

22. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, apsiriboja tik šiuo abstrakčiu argumentu ir visiškai nedetalizuoja, kokias bylos aplinkybes teismas nustatė klaidingai. Atsakovas pažymi, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas naujų faktinių aplinkybių byloje nenustatinėjo, o vertino byloje jau buvusias, vadovaudamasis nagrinėjamai situacijai aktualiu teisiniu reglamentavimu. Be to, teismas atsižvelgė ir į šių pareiškėjo komercinei veiklai aktualių teisės aktų pokyčius. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-1713 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų tvirtinimo“ 2.1 punkte buvo įtvirtintas reikalavimas, jog visi reklaminės veiklos subjektai, įrengę ir eksploatuojantys reklama ne ant savivaldybei priklausančiu ar valdytojo teise valdomu objektų pagal nustatyta tvarka patikrintus ir patvirtintus reklamos projektus be savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos galiojančio leidimo, privalo iki 2010 m. lapkričio 1 d. kreiptis į Administraciją dėl leidimo gavimo, o to paties sprendimo 2.2. punkte nustatyta, kad suderinti reklamos projektai, nurodyti 2.1 punkte, be patvirtintos formos galiojančio leidimo galioja iki 2011 m. sausio 1 d. Byloje nustatyta ir pats pareiškėjas neneigia, kad nei iki nustatytos datos, nei vėliau jis nesikreipė į Administraciją, siekdamas gauti naują patvirtintos formos galiojantį leidimą. Pabrėžia, kad nei vienas iš pareiškėjo turimų dokumentų, kuriuos jis laiko galiojančiu reklamos leidimu (protokolo išrašas, suderintas reklamos projektas, Administracijos Miesto plėtros departamento raštas apie suderintą projektą) kartu ar atskirai niekada nebuvo ir negalėjo būti laikomi patvirtintos formos reklamos leidimu, todėl ir jo panaikinimas nei savivaldybės tarybos sprendimu, nei kitais teisės aktais niekada nebuvo atliekamas.

23. Atsakovas teigia, kad vien pats minėtos administracinės teisės pažeidimo bylos Vilniaus (Nr. 11-429-818/2013) nagrinėjimo faktas patvirtina šioje administracinėje byloje svarbią aplinkybę, jog, priešingai, nei savo skunde teigia pareiškėjas, tiek 2016 m. rugsėjo 12 d. kreipdamasis į Verslo licencijavimo ir leidimų skyrių su prašymu suderinti reklamos projekto pakeitimą, tiek kreipdamasis į administracinį teismą su skundu pareiškėjas neabejotinai žinojo apie prievolę gauti naują nustatytos formos reklamos leidimą, tačiau sąmoningai šios prievolės nevykdė. Todėl minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. II-429-818/2013 turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje byloje tuo aspektu, jog patvirtina šioje byloje svarbias aplinkybes, susijusias su VšĮ Sporto studija žinojimu apie jos komercinei veiklai aktualaus teisinio reglamentavimo pasikeitimą.

24. Atsakovas vertina, kad pareiškėjo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A662-2628/2012 nagrinėtos aplinkybės buvo iš esmės skirtingos, t. y. ginčas kilo dėl dokumento (taip pat suderinto reklamos projekto, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus prilyginto reklamos leidimui), tačiau jo galiojimo laikas buvo aiškiai ir vienareikšmiškai nurodytas pačiame dokumente, priešingai nei šiuo atveju galiojimo laikas nei pačiame dokumente (suderintame reklamos projekte), nei kitame susijusiame šalių santykius reglamentavusiame akte nebuvo nurodytas. Pažymi, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės.

25. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo teikiamas skundas yra taip pat nepagrįstas, nes, neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Šioje byloje kilo ginčas iš esmės dėl atsakovo Administracijos 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. A256-802/16-(2.3.3.1-EK6), kuriuo jis atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą suderinti jo pateiktą išorinės vaizdinės reklamos pakeitimo projektą ant reklaminės konstrukcijos adresu Ateities g. 50, Vilnius, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suderinti pareiškėjo pateiktą išorinės vaizdinės reklamos pakeitimo projektą ant reklaminės konstrukcijos, esančios Ateities g. 50, Vilniuje.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, ir pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

30. Bylos duomenimis, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakovui įteikė paraišką suderinti jo pateiktą išorinės vaizdinės reklamos pakeitimo projektą ant reklaminės konstrukcijos, esančios Ateities g. 50, Vilnius (b. l. 18). Atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl aplinkybės, kad pareiškėjui Vilniaus miesto savivaldybės vykdomoji institucija nėra išdavusi leidimo įrengti išorinę reklamą ant minėto pastato ir nurodė pareiškėjui, kad jis privalo pateikti leidimą išduodančiai institucijai (Vilniaus miesto savivaldybės administracijai) dokumentus, kurių reikia leidimui išduoti (b. l. 20). Komisija skundžiamu Sprendimu taip pat patvirtino, kad pareiškėjas neturi galiojančio Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos leidimo įrengti išorinę reklamą (b. l. 21–23).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, Taisyklės, Aprašas, Nuostatai.

32. Primintina, kad pagal Išorinės vaizdinės reklamos įrengimo taisykles, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 1-2068, 13.1. punktą draudžiama skleisti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą, patikrinto ir patvirtinto reklamos projekto ar kito Taisyklių 12 punkte nurodyto dokumento arba pasibaigus šių dokumentų galiojimo laikui. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-1713 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų tvirtinimo“ 2.1. punkte nustatyta, kad visi reklaminės veiklos subjektai, įrengę ir eksploatuojantys reklamą ne ant Savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų (šiuo atveju nėra ginčo ir pats pareiškėjas pabrėžia, kad pareiškėjo reklaminis stendas įrengtas ne ant savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, o ant 424-osios GSEB valdomo pastato) pagal nustatytą tvarką patikrintus ir patvirtintus reklamos projektus be Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos galiojančio leidimo, privalo iki 2010 m. lapkričio 1 d. kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo gavimo. To paties sprendimo 2.2. punkte nurodyta, jog suderinti reklamos projektai, nurodyti 2.1. punkte, be patvirtintos formos galiojančio leidimo galioja iki 2011 m. sausio 1 d.

33. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Reklamos įstatymas nenumato atvejų ir aplinkybių, kad būtų galima skelbti išorinę reklamą neturint tam galiojančio leidimo. Leidimo turėjimo fakto klausimas šioje apeliacinėje byloje galiojančių teisės aktų kontekste ir yra keliamas kaip esminis, nes pareiškėjo vertinimu, jis turi galiojantį Išorinės vaizdinės reklamos komisijos 2007 m. spalio 15 d. išduotą leidimą, o atsakovas, Komisija ir pirmosios instancijos teismas sprendė, jog toks leidimas pareiškėjui nėra išduotas, kadangi pasikeitus teisiniam reguliavimui suderinti reklamos projektai be patvirtintos formos galiojo tik iki 2011 m. sausio 1 d.

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aktualų teisinį reguliavimą ir įvertinęs atsakovo Sprendimo turinį bei bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog ankščiau suderintas pareiškėjo reklamos projektas neteko galios. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nesiekė gauti įstatymo numatyto leidimo išorinei reklamai įrengti, nors toks reikalavimas buvo numatytas minėtuose teisės aktuose, be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas žinojo apie pasikeitusį teisinį reguliavimą dėl būtinybės gauti specialios formos leidimą pagal Administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 30-57 patvirtintą Leidimų įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą formą (nes pareiškėjo vadovas buvo nubaustas administracine tvarka (administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. II-429-818/2013), kadangi neturėjo įstatymų numatyto leidimo įrengti išorinę reklamą). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo manyti, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas jam išimtinai nėra taikomas ir 2007 metais suderintas projektas, kuris tuo metu (t. y. kol nebuvo nustatyta ir patvirtinta speciali leidimo forma įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą) buvo tik prilyginamas reklamos leidimui, galioja neterminuotą laiką. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-1713 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų tvirtinimo“ 2.2. punkte nustačius, kad suderinti reklamos projektai, nurodyti 2.1. punkte, be patvirtintos formos galiojančio leidimo galioja iki 2011 m. sausio 1 d., po minėtos datos pareiškėjo suderintas reklamos projektas nebegalioja, tačiau pareiškėjas nesikreipė dėl leidimo įstatymo numatyto leidimo išorinei reklamai įrengti.

35. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad jam 2007 m. spalio 15 d. išduotas reklamos leidimas nebuvo panaikintas įgalioto asmens sprendimu, o pagal Aprašo nuostatas Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra įgaliota institucija naikinti reklamos leidimo galiojimą, kaip deklaratyvų ir prieštaraujantį teisiniam reguliavimui, kadangi jam 2007 m. spalio 15 d. išduotas reklamos leidimas nebuvo panaikintas (o neteko galios teisės akto pagrindu po 2011 m. sausio 1 d.), be to, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra įgaliota spręsti klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos už leidimą įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą.

Taip pat pareiškėjo argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimas byloje Nr. II-429-818/2013 neturi prejudicinės galios šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ja rėmėsi, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje konstatuodamas, kad pareiškėjas nesiekė gauti įstatymo numatyto leidimo išorinei reklamai įrengti ir apie tokį reikalavimą žinojo, tik pateikė kaip vieną iš motyvų, pagrindžiančių išvadą, jog pareiškėjui buvo žinoma apie galiojantį (pasikeitusį) teisinį reguliavimą (t. y. apie būtinybę gauti nustatytos formos leidimą reklamai įrengti), nes pareiškėjo vadovas buvo nubaustas administracine tvarka dėl reklamos skleidimo ant fasado neturint leidimo įrengti išorinę reklamą.

Tačiau, kaip teisingai pabrėžia atsakovas, net jei pareiškėjas ir nežinotų apie pasikeitusį teisinį reguliavimą, ši aplinkybė neatleidžia jo nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d.). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į faktinę aplinkybę, jog byloje taip pat yra pateiktas atsakovo 2016 m. birželio 23 d. pareiškėjo vadovui surašytas „Prevencinis pranešimas dėl išorinės reklamos“, kuriame aiškiai nurodyta, jog pasibaigus leidimo galiojimo terminui, leidimą galima pratęsti pateikus prašymą Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 72).

Tačiau pareiškėjas nepagrįstai bei neteisingai šioje byloje vertina, jog 2007 metais suderintas išorinės reklamos projektas reklaminiame stende, esančiame ant pastato adresu Ateities g. 50, Vilniuje, yra šiuo metu galiojantis.

36. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, taip pat iš esmės pritardamas kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo apskųsti atsakovo ir Komisijos priimti Sprendimai yra teisėti, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai palikti galioti.

37. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Atsižvelgiant į tai, kad kiti pareiškėjo nurodomi apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigiantys skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

38. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Sporto studijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys