be0d7322-e91e-41eb-a883-ae557848fd29 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-750-370/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01102-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.11.1.; 2.6.7. 3.2.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-603/2019 pagal ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankui dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti 2018 m. gegužės 7 d. raÅ¡tu Nr. 01-10-02-6142 akcinės bendrovės (toliau – ir AB) SEB banko vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2007 m. lapkričio 13 d. lizingo sutarties Nr. P2007-110017 nutraukimÄ neteisėtu (toliau – ir Sutartis);

2) pripažinti 2007 m. lapkričio 13 d. lizingo sutarties Nr. P2007-110017 Bendrosios dalies 18.6.2 punktÄ negaliojančiu; 3) pripažinti 2007 m. lapkričio 13 d. lizingo sutarties Nr. P2007-110017 Bendrosios dalies 3.5 punkto dalį, kuria nustatytas 0,1 proc. per dienÄ dydžio delspinigių dydis, negaliojančiu ir nustatyti 0,02 proc. per dienÄ dydžio delspinigių dydį.

2. Nurodė, kad Å¡alys 2007 m. lapkričio 13 d. sudarė lizingo sutartį Nr. P2007-110017 dėl gamybinių - komercinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Sudarius sutartį, ieÅ¡kovas įmokėjo 92 678,41 Eur pradinę turto vertės dengimo įmokÄ , o toliau įmokėjo 19 353,72 Eur turto vertės dengimo iÅ¡laidų, t. y. iÅ¡ viso įmokėjo 112 032,13 Eur lizingo sutartimi įgyto turto vertės dengimo kainos, tai sudaro virÅ¡ 24 proc. visos turto vertės pagal lizingo sutartį.

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009 m. pasaulinė krizė palietė ir jį, tačiau jis, nors ir vėluodamas, mokėjo lizingo sutartyje nurodytas palÅ«kanas, kurios sudaro AB SEB banko atlyginimÄ už suteiktÄ finansavimÄ pagal lizingo sutartį. Tačiau 2017 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 01-10-02-17579 dėl lizingo sutarties vykdymo atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad yra netinkamai vykdoma lizingo sutartis ir papildomai pranešė, jog, nepadengus įsiskolinimo už turto vertės dengimÄ iki 2017 m. gruodžio 18 d., bankas imsis priemonių susigrÄ Å¾inant jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Po Å¡io raÅ¡to ieÅ¡kovas 2017 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tu, kurį papildė 2018 m. sausio 22 d. raÅ¡tu, kreipėsi į AB SEB bankÄ dėl lizingo sutarties specialiosios dalies – mokėjimų grafiko pakeitimo ir sutartinių santykių pratęsimo. 2018 m. gegužės 7 d. raÅ¡tu Nr. 01-10-02-6142 AB SEB bankas ieÅ¡kovui pranešė, kad remiantis 2017 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tu Nr. 01-10-02-17579 lizingo sutartis yra nutraukta nuo 2017 m. gruodžio 19 d., o nutraukus lizingo sutartį, vadovaujantis sutarties 19.1 punktu, ieÅ¡kovas privalo grÄ Å¾inti turtÄ bankui.

4. IeÅ¡kovo vertinimu, AB SEB banko 2017 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tas Nr. 01-10-02-17579 neatitiko vienaÅ¡aliÅ¡kos sutarčių nutraukimo tvarkos, imperatyviai numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.218 straipsnyje, todėl lizingo sutartis buvo nutraukta neteisėtai. IeÅ¡kovas mano, kad atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, nebendradarbiavo, nesikooperavo sprendžiant dėl sutarties vykdymo iÅ¡kilusių problemų. IeÅ¡kovas, siÅ«lydamas toliau mokėti reikalingas įmokas, remiantis CK 6.204 straipsniu pradėjo derybas dėl sutarties tinkamo vykdymo, praÅ¡ydamas peržiÅ«rėti sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo grafikÄ .

5. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovo 2017 m. gruodžio 4 d. raÅ¡tas Nr. 01-10-02-17579 nėra įspėjimas dėl sutarties nutraukimo, o tik pretenzija dėl įmokų vėlavimo. IeÅ¡kovas praneÅ¡imo (raÅ¡to) dėl sutarties nutraukimo nebuvo gavęs, todėl, kai sutartis buvo nutraukta be įspėjimo, buvo pažeista imperatyviai nustatyta tvarka, numatyta CK 6.218 straipsnyje, nes raÅ¡tÄ dėl sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas gavo po sutarties nutraukimo.

6. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad sutarties Bendrosios dalies 18.6.2 punktas, kuriame nurodyta, kad bankui nutraukus sutartį, visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai klientui (ieÅ¡kovui) negrÄ Å¾inami, iÅ¡kreipia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyros principÄ ir nustato neproporcingai didelę ieÅ¡kovo atsakomybę už sutarties neįvykdymÄ , kai grÄ Å¾inamas daiktas ir negrÄ Å¾inamos sumokėtos sutartinės įmokos. Todėl, jo vertinimu, Å¡i sutarties sÄ lyga turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia.

7. Taip pat ieÅ¡kovo netenkino sutartyje (sutarties Bendrosios dalies 3.5 punktas) nustatytas 0,1 proc. per dienÄ dydžio delspinigių dydis nuo sutartyje numatytų mokesčių. Pažymėjo, kad 0,1 proc. dydžio už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ delspinigiai sudaro 36 proc. per metus. Teigė, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis, todėl turėtų bÅ«ti keistinas į 0,02 proc. dydį.

8. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis, kaip fizinis asmuo sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, nes sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du. Pažymėjo, kad jis kreipėsi į AB SEB bankÄ , praÅ¡ydamas sutartį pakeisti - sumažinti arba nuraÅ¡yti delspinigius, o AB SEB bankui nieko neatsakius, dėl sutarties pakeitimo kreipėsi į teismÄ .

9. Atsakovas AB SEB bankas nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad lizingo sutartis po jos sudarymo buvo keičiama Å¡eÅ¡is kartus, sudarant mokėjimų grafiko atnaujintas versijas. IeÅ¡kovas nuo 2009 m. birželio 25 d. iki pat lizingo sutarties nutraukimo visiÅ¡kai nemokėjo turto vertės dengimų, todėl turto vertės likusi nesumokėta suma 350 466, 97 Eur buvo nukelta į laikotarpio pabaigÄ , ieÅ¡kovo lizingo įmoka buvo sumažinta ir sudaryta tik iÅ¡ palÅ«kanų. Atitinkamai, ieÅ¡kinyje esantys teiginiai, kad ieÅ¡kovas, mokėdamas lizingo įmokas, dengė ir turto vertę, taip įgydamas nuosavybės teisę, yra klaidingi, nes vertės dengimų ieÅ¡kovas neatliko jau nuo 2009 m. vidurio.

11. Nurodė, kad dar 2008 m. gruodžio 18 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į lizingo bendrovę, praÅ¡ydamas atidėti lizinguojamo turto vertės dengimo įmokas dėl patiriamų finansinių sunkumų, iÅ¡ esmės tokio pat turinio praÅ¡ymas dar vieneriems metams pratęsti mokėjimus buvo gautas ir 2014 m. liepos 28 d. IeÅ¡kovas, gavęs kreditoriaus nuolaidÄ ir nuo 2009 m. mokėdamas už lizinguojamÄ ir naudojamÄ turtÄ tik palÅ«kanas, lizingo sutartį vis tiek vykdė netinkamai, taip sudarydamas įsiskolinimus. Atsižvelgiant į tai, nuo 2016 m. kovo 9 d. atsakovas ieÅ¡kovÄ raÅ¡tu periodiÅ¡kai informuodavo apie susidariusiÄ skolÄ , bÅ«tinybę jÄ padengti, nes kitu atveju sutartis bus nutraukta. Paskutinį praneÅ¡imÄ atsakovas ieÅ¡kovui iÅ¡siuntė 2017 m. gruodžio 4 d. ir nurodė, kad turi padengti iki 2017 m. gruodžio 18 d. įsiskolinimÄ , arba sutartis bus nutraukta. Kadangi ieÅ¡kovas įsiskolinimo nepadengė, sutartis 2017 m. gruodžio 19 d. buvo nutraukta.

12. IeÅ¡kovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, galinčių pagrįsti, kad lizingo sutartyje nustatytÄ delspinigių dydį bÅ«tų galima sumažinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais bei paneigti sutarties Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Atsakovas pažymėjo, kad turtÄ ieÅ¡kovas lizingavo verslui vykdyti, lizingo suma yra itin ženkli, todėl paskolintų pinigų neatgavimas sutartais terminais sukėlė atsakovui atitinkamo dydžio nuostolius, kuriems kompensuoti buvo sutartos netesybos.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog netesybų dydį ieÅ¡kovas ginčija praėjus daugiau nei 10 metų nuo lizingo sutarties sudarymo. Atsakovo manymu, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl delspinigių sumažinimo pakeičiant atitinkamÄ sutarties nuostatÄ teismo tvarka, ieÅ¡kovas siekia iÅ¡vengti civilinės atsakomybės už netinkamai vykdytÄ piniginę prievolę, o ne gina savo pažeistas teises dėl nesÄ Å¾iningos sutarties sÄ lygos. Atsakovas pažymėjo, kad lizingo sutartis buvo nutraukta atsakovui iÅ¡naudojus visas geranoriÅ¡kas lizingo gavėjo turtinės padėties gerinimo priemones – sumažinus jam įmokų sumÄ , ne vienÄ kartÄ keičiant sutarties sÄ lygas naudingu lizingo gavėjui bÅ«du.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Pripažino AB SEB banko vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2007 m. lapkričio 13 d. lizingo sutarties Nr. P2007-110017 (2018 m. gegužės 7 d. raÅ¡tu Nr. 01-10-02-6142) nutraukimÄ neteisėtu. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo AB SEB banko ieÅ¡kovo V. V. naudai 2 433,50 Eur žyminio mokesčio ir valstybės naudai 2 433,50 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

V. atsakovo AB SEB bankas naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu.

14. Teismas nustatė, kad po lizingo sutarties sudarymo sutartis buvo keičiama Å¡eÅ¡is kartus, sudarant mokėjimų grafiko atnaujintas versijas, ir visos byloje pateiktos grafikų versijos patvirtino, kad nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2017 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nemokėjo turto vertės dengimų. Taip pat nustatė, kad turto vertės likusi nesumokėta suma yra 350 466, 97 Eur, ji buvo perkelta į laikotarpio pabaigÄ , o pati lizingo įmoka buvo sumažinta ir sudaryta tik iÅ¡ palÅ«kanų. Atsižvelgdamas į Å¡ias nustatytas aplinkybes, teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, jog, jam mokant lizingo įmokas, buvo dengiama ir turto vertė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas yra sumokėjęs 20 246,65 Eur turto vertės. Atitinkamai, teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai prie lizingo bendrovei sumokėtų įmokų priskyrė turto pardavėjui, o ne lizingo bendrovei sumokėtÄ turto vertės dalį.

15. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas per visÄ laikotarpį nuo 2009 m. birželio 25 d. iÅ¡ esmės mokėjo tik palÅ«kanas, o esant turto vertės dengimams nukeltiems į mokėjimų grafiko versijos Nr. 6 nurodyto laikotarpio pabaigÄ â€“ 2017 m. spalio ir lapkričio 25 dienas, ir atsiradus pareigai minėtu terminu padengti neapmokėtÄ turto vertę, to nepadarė, sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti termino prievolei įvykdyti praleidimÄ .

16. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo 2017 m. gruodžio 4 d. raÅ¡te nėra užsimenama apie sutarties nutraukimÄ nesumokėjus įsiskolinimo, kaip to reikalaujama pagal CK 6.217 straipsnio ir 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, vien tai, kad ankstesniais atsakovo raÅ¡tais jis ir buvo įspėjęs ieÅ¡kovÄ apie sutarties nutraukimÄ nesumokėjus susidariusių skolų, neeliminavo jo pareigos 2017 m. gruodžio 4 d. raÅ¡te įspėti atsakovÄ apie konkrečias teisines pasekmes – sutarties nutraukimÄ .

17. Teismas atkreipė dėmesį, jog tuo atveju, kai lizingo sutartyje nustatyta, jog lizingo gavėjui pereina lizingo dalyko nuosavybės teisė, tai dalį įmokų sudaro daikto vertei iÅ¡pirkti skirti mokėjimai, kurie nėra lizingo davėjo nuostolių kompensacija ar pelnas. Tokiu atveju atsiranda lizingo gavėjo teisė reikalauti grÄ Å¾inti Å¡ias įmokas pagal CK 6.222, 6.574 straipsnių nuostatas, tačiau ne daugiau nei tiek, kiek Å¡ios įmokos virÅ¡ija lizingo davėjo patirtus nuostolius. Todėl, teismo vertinimu, analizuojant lizingo sutarties 18.6.2 punkto turinį, svarbu atsižvelgti į realius atsakovo patirtus nuostolius ir grÄ Å¾into turto vertę.

18. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais dėl neprotingai didelių lizingo sutartimi nustatytų netesybų dydžio, nes iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas nepagrindė, kodėl jos turi bÅ«ti panaikinamos arba mažinamos iki 0,02 proc. Teismas pažymėjo, kad Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti.

19. Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡ sudarant lizingo sutartis, jų sudarymo metu ar sutarčių vykdymo metu bÅ«tų kėlęs reikalavimus dėl sutarčių sÄ lygų. Teismas nustatė, kad atsakovas sutiko su lizingo sutarčių sÄ lygomis ir tik tuomet, kai ėmė nebevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, pateikė ieÅ¡kinį dėl lizingo sutarties 18.6.2 punkto ir netesybų dydžio pripažinimo negaliojančiomis. Pažymėjo, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas yra verslininkas, jam keliami aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo ir atidumo standartai, todėl, teismo vertinimu, jis galėjo laisvai derėtis dėl lizingo sutarties sÄ lygų su atsakovu.

Dėl to, teismo vertinimu, nebuvo pagrindų, dėl kurių ginčijami lizingo sutarties punktai galėtų bÅ«ti pripažinti negaliojančiais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 20. IeÅ¡kovas V. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti jo ieÅ¡kinio reikalavimai dėl lizingo sutarties 3.5 ir 18.6.2 punktų pripažinimo negaliojančiais, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ juos tenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 20.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino lizingo sutarties Bendrosios dalies 18.6.2 punkto pagrįstumo ir sÄ Å¾iningumo, todėl nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus dėl Å¡io sutarties punkto pripažinimo negaliojančiu. IeÅ¡kovas pažymi, kad jis yra iÅ¡ viso įmokėjęs 112 032,13 Eur lizingo sutartimi lizinguojamo turto vertės dengimui (turto iÅ¡pirkimui). Tačiau lizingo sutarties Bendrosios dalies 18.6.2 punkte nustatyta, kad „visi iki Sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai Klientui (IeÅ¡kovui) negrÄ Å¾inami“.

IeÅ¡kovo vertinimu, tokiu bÅ«du susidaro nesÄ Å¾ininga ir sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyros principÄ iÅ¡kreipianti situacija, kai nutraukus lizingo sutartį atsakovas atgauna tiek turtÄ , tiek jam lieka ir visi turto iÅ¡pirkimui sumokėti mokėjimai. 20.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo formaliai prioritetÄ suteikti lizingo sutarties tekstui, bet turėjo įsigilinti į faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ situacijÄ ir lizingo gavėjo (ieÅ¡kovo) interesų pažeidimÄ . Teismas turėjo įvertinti, kad ieÅ¡kovas, kaip fizinis asmuo, negalėjo turėti jokios įtakos lizingo sutarties Bendrosios dalies sÄ lygų turiniui, nes praktikoje nei bankai, nei lizingo bendrovės nesutinka derėtis ir keisti Å¡ių standartinių bendrųjų sÄ lygų, todėl lizingo gavėjai yra priversti jas pasiraÅ¡yti tokias, kokios yra.

Lizingo sutarties Bendrosios dalies 18.6.2 punkto sÄ lygos yra naudingos tik atsakovui ir akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus. 20.3. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su lizingo sutarties Bendrosios dalies 3.5 punktu, pažymi, kad delspinigių dydis 0,1 proc., akivaizdžiai pažeidžia jo teises, yra per didelis. Tokia situacija yra neteisinga, nesÄ Å¾ininga ir iÅ¡ esmės apsunkina ieÅ¡kovo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal lizingo sutartį.

21. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus: 21.1. Bankas nėra atsiėmęs iÅ¡ apelianto valdymo lizinguoto turto, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti sutarties 18.6.2 punkto nuostatÄ negaliojančia, nes Å¡iuo metu yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokio dydžio nuostolius bankas patirs, kuomet dėl apelianto itin ilgai užsitęsusio lizingo sutarties pažeidimo (įmokų nemokėjimo) pagaliau jam pavyks iÅ¡ apelianto atsiimti ir parduoti lizinguotÄ turtÄ .

Å i lizingo sutarties nuostata iki sudarant lizingo sutartį ir sutarties vykdymo metu, apeliantÄ tenkino. Pats bÅ«damas verslininku apeliantas dėl sutarties nuostatų nesiderėjo, jų keisti neketino, nors derėtis su banku dėl sutarties sÄ lygų galėjo, jeigu sÄ lygos jam bÅ«tų netikusios - galėjo susirasti kitÄ finansuotojÄ , tačiau įsivertinęs sutarties sÄ lygas ir finansavimo poreikį, lizingo gavėjas pats priėmė sprendimÄ sutartį sudaryti joje nurodytomis sÄ lygomis. 21.2. Atsakovas pažymi, kad jei apeliantas bÅ«tų tinkamai vykdęs savo įsipareigojimus, dar 2017 m. lapkričio 25 d. turėjo bÅ«ti padengęs visÄ Ä¯siskolinimÄ bankui ir įgavęs lizinguoto daikto nuosavybės teisę.

Banko kaip ir bet kurio lizingo davėjo pagrindinis ir esminis tikslas sudarant lizingo sutartis yra ne atgauti turtÄ , bet atgauti kredito gavėjui paskolintas lėšas su priklausančiomis palÅ«kanomis. Net jeigu bankas ir atsiimtų lizinguotÄ turtÄ iÅ¡ apelianto ir jeigu Å¡is turtas bÅ«tų parduotas už didesnę sumÄ , nei apeliantas yra skolingas bankui - skolÄ virÅ¡ijanti suma bÅ«tų grÄ Å¾inta apeliantui ir jokio papildomo banko finansinio padėties pagerėjimo nebÅ«tų. 21.3. Atsakovo manymu, ar netesybos yra per didelės, ar jos yra protingo dydžio, galima spręsti tik tuomet, kada yra sprendžiamas konkretus netesybų priteisimo atvejis pagal pareikÅ¡tÄ netesybų reikalaujančios Å¡alies reikalavimÄ .

Bankas dar neatgavęs lizinguoto turto iÅ¡ apelianto ir jo nepardavęs neturi galimybės įvertinti savo bÅ«simų nuostolių, kurie gali net virÅ¡yti delspinigius, kurių norma pagal sutartį yra 0,1 proc. Pati savaime sutartyje nustatyta delspinigių norma nėra nei per didelė, nei neprotinga, kadangi ji tėra Å¡alių susitartas bÅ«das, kaip bus skaičiuojamos netesybos atsakovo prievolių netinkamo vykdymo atveju už kiekvienÄ pažeidimo dienÄ . Pats apeliantas cituoja CK 6.258 straipsnio 3 dalį, kad teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Bylos faktinės aplinkybės 23. 2007 m. lapkričio 13 d. lizingo bendrovė AB „SEB lizingas“ ir ieškovas sudarė lizingo sutartį Nr. P2007-110017 dėl gamybinių komercinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9 - 15) įsigijimo. Turto kaina – 463 392, 03 Eur, lizingo bendrovė finansavo dalį jos – 370 713,62 Eur (b. l. 17). Nuo 2013 m. lapkričio 23 d. lizingo bendrovės teises ir pareigas perėmė AB SEB bankas (b. l. 96 - 97).

24. Lizingo sutartis po sudarymo buvo keičiama šešis kartus, sudarant mokėjimų grafiko atnaujintas versijas. Iš vėliausios grafiko versijos (versijos Nr.

6) matyti, kad nuo 2009 m. birželio 25 d. (įmoka Nr. 19 grafike) iki atsakovo inicijuoto sutarties nutraukimo (kurį pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtu), ieÅ¡kovas nemokėjo turto vertės dengimų, turto vertės likusi neapmokėta 350 466, 97 Eur suma buvo nukelta į laikotarpio pabaigÄ , ieÅ¡kovo lizingo įmoka buvo sumažinta ir sudaryta tik iÅ¡ palÅ«kanų.

25. Byloje nustatyta, kad šalims sudarius lizingo sutartį, ieškovui lizingo objektas buvo perduotas naudojimuisi verslo, ir atitinkamai naudos gavimo tikslais, (lizingo sutarties Bendrosios dalies 5.1 punktas) ir ieškovas nuo 2007 m. galėjo lizingo objektu naudotis, jį nuomoti, gauti iš jo pajamas. Dėl lizingo sutarties Bendrosios dalies 18.6.2 punkto negaliojimo 26. Lizingo sutarties Bendrosios dalies 18.6.2 punkte nustatyta, kad „visi iki Sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai Klientui (ieškovui) negražinami“.

27. IeÅ¡kovo vertinimu, sutarties Bendrosios dalies 18.6.2 punktas iÅ¡kreipia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyros principÄ ir nustato neproporcingai didelę ieÅ¡kovo atsakomybę už sutarties nevykdymÄ , kai grÄ Å¾inamas daiktas ir negrÄ Å¾inamos sumokėtos sutartinės įmokos, todėl siekia, kad Å¡i Sutarties sÄ lyga bÅ«tų pripažinta negaliojančia.

28. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 ir joje esančius iÅ¡aiÅ¡kinimus, sutiko su atsakovo pozicija, kad pripažinti lizingo sutarties 18.6.2 punktÄ negaliojančiu dėl jo prieÅ¡taravimo įstatymui nėra pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad pagal nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, gali tokio turinio sutarties nuostatos netaikyti, arba jÄ taikyti tik iÅ¡ dalies.

29. CK 6.574 straipsnyje numatyta – kai lizingo gavėjas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raÅ¡tu pareikalauti, kad per protingÄ terminÄ lizingo gavėjas šį pažeidimÄ paÅ¡alintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį.

30. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. IÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡ioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013) , t. y. lizingo davėjas iÅ¡ lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo iÅ¡laidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktÄ finansavimÄ , atėmus iÅ¡ lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautÄ naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014).

31. Sprendžiant, iÅ¡ ko susideda lizingo davėjui dėl lizingo sutarties nutraukimo galintys atsirasti nuostoliai, atsižvelgtina į lizingo sutarties Å¡alių interesų ir siekiamų tikslų ypatumus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už lizingo gavėjui suteiktÄ valdyti ir naudotis turtÄ ; toks užmokestis palÅ«kanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui iÅ¡leistų pinigų sumos; o lizingo gavėjo interesas – įsigyti verslui reikalingÄ daiktÄ , jį valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).

Taigi lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai finansinį interesÄ gauti pelnÄ (palÅ«kanų forma) iÅ¡ investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktÄ . Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalykÄ atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkcijÄ : lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).

32. Taigi tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas, siekdamas susigrÄ Å¾inti atliktas pinigines investicijas, paprastai imasi priemonių realizuoti iÅ¡ lizingo gavėjo atgautÄ daiktÄ , buvusį lizingo sutarties dalyku. Kadangi daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, tai akivaizdu, kad kuo brangiau daiktas parduodamas, tuo mažiau nuostolių patiria lizingo davėjas ir tuo mažesnė atsakomybė dėl sutarties nutraukimo tenka lizingo gavėjui.

Tuo atveju, kai lizingo davėjas nusprendžia susigrÄ Å¾intÄ lizingo dalykÄ realizuoti, jo sÄ Å¾iningas elgesys, bendradarbiavimas ir siekis parduoti daiktÄ už kuo didesnę kainÄ yra itin svarbus skolininkui, nes turi tiesioginę įtakÄ jo civilinės atsakomybės apimčiai. Taigi lizingo davėjas perėmęs daiktÄ kartu prisiima ir pareigÄ realizuoti jį už maksimaliÄ kainÄ (CK 6.259 straipsnis). Dėl to pažymėtina, kad sÄ Å¾iningumo reikalavimas (CK 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis) saisto lizingo sutarties Å¡alis ne tik sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet ir po sutarties nutraukimo, nes nuostolių dėl sutarties nutraukimo atsiradimas ir jų dydis gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių, kurių Å¡alys negali pakeisti, bet ir nuo jų sÄ Å¾iningo elgesio viena kitos teisių ir pareigų atžvilgiu.

33. Atsižvelgiant į iÅ¡plėtotÄ kasacinio teismo praktikÄ analogiÅ¡ku klausimu, bei į tai, kad byloje nėra keliamas ginčas dėl to, kad atsakovas pardavinėtų lizingo objektÄ netinkama kaina ar kažkokiu bÅ«du siektų praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita (pirmosios instancijos teismas atsakovo lizingo sutarties nutraukimÄ pripažino negaliojančiu), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad lizingo sutarties Bendrosios dalies 18.6.2 punktas ir jame Å¡alių susitarta sÄ lyga iÅ¡kreiptų jų teisių ir pareigų pusiausvyros principÄ ar nustatytų neproporcingai didelę ieÅ¡kovo atsakomybę už sutarties nevykdymÄ .

34. Be to, kaip pažymi atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , bankui pardavus atsiimtÄ lizinguotÄ turtÄ už didesnę sumÄ , nei apeliantas yra skolingas bankui – skolÄ virÅ¡ijanti suma bÅ«tų grÄ Å¾inta apeliantui ir jokio papildomo banko finansinio padėties pagerėjimo nebÅ«tų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kaip atsakovas aiÅ¡kina lizingo sutarties Bendrosios dalies 18.6.2 punktÄ , konstatuotina, kad tai visiÅ¡kai atitinka kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ analogiÅ¡ku klausimu. Dėl lizingo sutarties Bendrosios dalies 3.5 punkto keitimo 35.

IeÅ¡kovas taip pat ginčijo lizingo sutarties Bendrosios dalies 3.5 punktÄ , kuriame Å¡alys susitarė dėl 0,1 proc. per dienÄ delspinigių dydžio. IeÅ¡kovo vertinimu, toks delspinigių dydis yra neprotingai didelis, todėl turėtų bÅ«ti mažinamas iki 0,02 proc. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad jis kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu dėl delspinigių dydžio mažinimo, tačiau atsakovui neatsakius, jis buvo priverstas kreiptis į teismÄ .

36. Ieškovas akcentuoja, kad sudarydamas sutartį, jis buvo silpnesnioji sutarties šalis, kadangi yra fizinis asmuo, todėl turėjo nelygiavertes derėjimosi galimybes, sutartį sudarė prisijungimo būdu.

37. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais dėl neprotingai didelio lizingo sutartimi nustatyto netesybų dydžio. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pagrįsti lizingo sutartyje nustatytÄ delspinigių dydžio mažinimÄ CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais bei tuo labiau paneigti sutarties Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

38. CK 6.258 straipsnyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (1 dalis). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ (2 dalis).

39. Å alių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo Å¡alims principų, ginÄÄ nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

40. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas tvirtina, kad netesybų dydis yra per didelis ir turėtų būti mažinamas.

41. AiÅ¡kiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas ginčija tik lizingo sutarties nuostatÄ , kurioje susitarta dėl delspinigių dydžio, o ne konkrečiai paskaičiuotus mokėtinus delspinigius, teigdamas, kad jie virÅ¡ija atsakovo nuostolius.

42. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas, sudarydamas lizingo sutartį su atsakovu, iÅ¡ esmės veikė kaip verslininkas, patvirtino, kad lizingo objekto patalpas nuomoja tretiesiems asmenims ir iÅ¡ to gauna pajamas. Taigi Å¡iuo atveju abi lizingo sutarties Å¡alys veikė kaip verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje bei galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties Å¡alys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiÅ¡kia, kad jos geba pamatuoti prisiimtÄ rizikÄ , todėl galimas teismo įsikiÅ¡imas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

43. Atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ , pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie konkretų delspinigių dydį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, taigi, ieÅ¡kovas byloje negalėjo pagrįsti, kad sutartyje aptartas delspinigių dydis virÅ¡ys / virÅ¡ija atsakovo faktinius nuostolius. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, kokio dydžio delspinigiai susikauptų per metus, nevertintini, kadangi jų apskaičiavimui yra taikoma 6 mėn. senatis (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

44. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas lizingo sutartį sudarė įsigydamas komercines patalpas ne asmeninėms, o verslo reikmėms, sandorio tikslas – komercinė veikla. Nuo pat lizingo sutarties sudarymo galėjo naudotis patalpomis ir kaip pats nurodė, jas nuomoti bei iÅ¡ to gauti pajamas. Atitinkamai konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, jog lizingo sutartį ieÅ¡kovas sudarė kaip fizinis asmuo, tačiau jis veikė kaip verslininkas, turintis patirties verslo bei derybų srityje ir kuris turėjo pamatuoti sutartimi prisiimamÄ rizikÄ .

Todėl apelianto argumentai, susiję su lizingo sutarties Bendrosios dalies 3.5 punkto keitimu bei tuo, kad jis buvo silpnoji sutarties pusė, atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat pritartina atsakovo pozicijai, jog rinkoje esant ne vienai bendrovei, teikiančiai lizingo paslaugas, apeliantas turėjo sÄ lygas iÅ¡ jų rinktis, lyginti jų siÅ«lomas sÄ lygas, su jomis derėtis ir pan. Dėl bylos procesinės baigties 45. Remdamasi byloje aptartu teisiniu reglamentavimu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiÅ¡kinimÄ bei jų nutraukimo sÄ lygas reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ procesinį sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Atitinkamai ieÅ¡kovo apeliacinis skundas yra atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

47. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantui V. V. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Tačiau į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ turi teisę atsakovas AB SEB bankas.

48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktÄ , už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

49. Remiantis Statistikos departamento vieÅ¡ai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. trečiÄ jį ketvirtį sudarė 1 317,60 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ advokatui priteistina suma sudaro 1 712,88 Eur (1 317,60 Eur x 1,3).

50. Atsakovas AB SEB bankas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat pateikė duomenis, įrodančius, kad jis patyrė 726 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imo ir pateikimo teismui iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos (726 Eur) nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytÄ maksimaliÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ advokatui priteistinÄ sumÄ , jos yra priteisiamos atsakovui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. V. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui (juridinio asmens kodas 112021238) 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Bajoras Danguolė Martinavičienė Asta Radzevičienė