2022-07-20 Nr. AB-19401-3-62-3-00374-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2022-07-20 Nr. AB-19401-3-62-3-00374-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas S. S. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 22S63266 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-3258-822/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00374-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas S. S. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 22S63266 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra diskriminuojamas savo kilmės šalyje dėl etninių ypatybių, nes priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei. Pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies faktas įrodo (duomenys neskelbtini) etninės grupės diskriminaciją. Pareiškėjas negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga, nes bijo pasikartosiančios diskriminacijos, o teisėsaugos institucijų efektyvumu netiki ir neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių. Pareiškėjo teigimu, nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybe. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į savo kilmės valstybę. Anot pareiškėjo, jam nepagrįstai nesudaryta galimybė savanoriškai išvykti. Taip pat nurodė, kad vien tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.
3. Apklausų ir teismo posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, kad jis yra nepilnametis, teigė, kad amžiaus nustatymo testas neatitinka realybės, pateikė išrašą iš gimimo liudijimo.
4. Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodytoje kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotasis konfliktas), Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovas pažymėjo, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Tačiau, atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju buvo įvertinta, ar pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluotojo konflikto metu. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
6. Atsakovas nurodė, kad prieglobsčio prašytojas pasakojo, jog rajono, kuriame gyveno su mama, žmonės, atstovaujantys (duomenys neskelbtini), juos persekiojo ir grasino, sakydami, jog prieglobsčio prašytojas su mama turi kraustytis iš rajono. Tačiau pasakojimo metu pareiškėjas deramai apibūdinti šių rajono gyventojų nesugebėjo, taip pat apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad kas konkrečiai grasino, ar kas konkrečiai tie žmonės yra, nežino. Pareiškėjas apklausos metu neslėpė, jog mama visada norėjo, kad sūnus išvažiuotų į Europą ir ten susikurtų gyvenimą. Pats prieglobsčio prašytojas taip pat norėjo išvykti į Europą, Europos Sąjungos šalį, kur galėtų jaustis saugiai, tikėtina, stabiliai. Teigė, kad tyrimo metu, atlikus pareiškėjo amžiaus nustatymo tyrimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjo amžius yra 22 +/- 2 metai, t. y. pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių. Pažymėjo, kad pareiškėjo siekis ir noras patirti geresnį gyvenimą yra suprantamas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).
II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. teismas panaikino Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo.
8. Apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prieglobsčio prašytojas prisistatė nepilnamečiu. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu, kaip nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui, buvo nustatyta rūpyba, apklausa buvo vykdoma dalyvaujant advokatei ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui. Kilus abejonių dėl pareiškėjo amžiaus, jam buvo atliktas biologinio amžiaus nustatymo tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjo biologinis amžius yra 22+/-2 metai (specialisto išvada Nr. MK-O 315/2021 (01)). Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė išrašą iš gimimo liudijimo, kurio pagrindu įrodinėjo, kad amžiaus nustatymo išvada neatitinka jo metų. Pagal pateiktą gimimo liudijimo išrašą pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimas buvo išverstas teismo posėdžio metu). Pareiškėjas tvirtino, kad šį išrašą surado ir atsiuntė jo artimieji. Šiame dokumente yra nurodytas tikslus pareiškėjo vardas, pavardė, lytis, gimimo metai, – tai sutampa su pareiškėjo nurodytais duomenimis. Be to, minėto dokumento išrašas yra su antspaudais, todėl, teismo vertinimu, jis atitinka formalius dokumento požymius tiek formos, tiek turinio požiūriu.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal bylos duomenis nepaneigta, jog pareiškėjui kilmės šalyje gali grėsti diskriminacija dėl etninių ypatumų. Pagal Migracijos departamento surinktą kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) etninė grupė atstovauja didžiausiai šalies bendruomenei, tuo tarpu pareiškėjas teigė, kad jis ir jo artimieji priklauso kitoms etninėms grupėms. Didelėje (duomenys neskelbtini) dalyje neblėsta genčių ar etninių grupių nesantaika, neretai perauganti į kruvinus pilietinius ar tarpvalstybinius karus. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamente buvo apklausiamas kaip nepilnametis, tačiau Sprendimas po biologinio amžiaus nustatymo priimtas kaip pilnamečiui, dėl amžiaus vadovaujantis minėta specialisto išvada.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) ir tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Prieglobsčio prašytojas pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 ir 16 straipsnių nuostatas turi teisę turėti galimybę pateikti kuo išsamesnę informaciją, reikalingą prieglobsčio prašymui atskleisti ir pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas (silpnesnioji šalis), nors pareiškėjui ir buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus, tačiau nenustatytas terminas jų pateikimui, sukuriant neapibrėžtą, neaiškią jų pateikimo situaciją.
11. Taigi, teismas konstatavo, kad nepasiektas tyrimo tikslas, įpareigojantis atsakovą išsamiai įvertinti pareiškėjo individualią padėtį ir nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygas ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiškėjui į bylą pateikus gimimo akto išrašą, siekiant visapusiškai ir objektyviai atlikti pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimą, tikslinga pareiškėjo pasakojimo kontekste nurodytas aplinkybes įvertinti jo amžiaus (nepilnamečio) ir pareiškėjo asmens padėties (pažeidžiamas asmuo) požiūriu arba paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir dokumentus.
12. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės, todėl Migracijos departamento Sprendimas, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo ir įrodymų vertinimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, dėl to naikintinas. Bylą nagrinėjantis teismas pažymėjo, kad negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, todėl Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įvertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis dėl kilmės valstybėje kylančios grėsmės.
III. 13. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
14. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo pateiktam gimimo liudijimui suteikė išskirtinę reikšmę ir laikė šį dokumentą pakankamu ir pagrindžiančiu pareiškėjo teiginius apie jo amžių, ir visiškai nevertino nei Migracijos departamento teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, nei kitų byloje esančių duomenų. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo pateiktas dokumentas nepatvirtina nei pareiškėjo teiginių, kad jis yra nepilnametis, nei teismo teiginių, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėtas netinkamai.
15. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjo pateiktame dokumente nurodyti jo vardas ir pavardė, gimimo metai, kurie sutampa su pareiškėjo nurodytais duomenimis, taip pat yra spaudas, todėl jis atitinka dokumentams keliamus reikalavimus, atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad tiek pareiškėjo vardas (S. S. K.), tiek jo gimimo data ((duomenys neskelbtini)) Migracijos departamentui buvo žinoma išimtinai iš paties pareiškėjo žodžių. Jokių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo tapatybę ir amžių, pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė, o vien gimimo liudijimas savaime šių aplinkybių nepatvirtina, t. y. gimimo liudijimas nepatvirtina, kad jis buvo išduotas būtent pareiškėjui ir jame yra nurodyti būtent pareiškėjo duomenys. Atsakovas pažymi ir tai, kad vien spaudo buvimas dokumente nepatvirtina nei šio dokumento tikrumo, nei aplinkybių, kad jis yra išduotas būtent pareiškėjui. Teismui buvo pateiktas ne gimimo liudijimo originalas, o išrašo kopijos kopija, todėl, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neįmanoma įsitikinti šio dokumento autentiškumu. Be to, pagal pateikto išrašo kopiją, jis buvo išduotas 2021 m. gruodžio 6 d., tačiau Migracijos departamentui iki 2022 m. vasario 1 d. priimto sprendimo jis pateiktas nebuvo. Kaip nurodė pareiškėjas teismui, dėdė šį dokumentą „surado“ ir atsiuntė jam prieš du mėnesius (atsižvelgiant į tai, kad posėdis vyko 2022 m. birželio 1 d., tai turėjo būti apytikriai 2022 m. kovo pabaiga – balandžio pradžia), tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius, pareiškėjas teismui nepateikė – nepateikė dėdės elektroninio laiško, kuriuo jis tariamai siuntė pareiškėjui nurodytą dokumentą. Dar daugiau, pareiškėjas nepateikė ir jokių paaiškinimų kas, kada ir kodėl 2021 m. kreipėsi dėl nurodyto dokumento išdavimo (pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko 2020 m.), kam jis buvo išduotas (dokumentą pareiškėjui tarimai atsiuntė jo dėdė, kuris nėra pareiškėjo atstovas) bei kodėl šį dokumentą dėdė „rado“ praėjus tik 4 mėnesiams nuo dokumento išdavimo.
16. Migracijos departamento vertinimu, byloje esantys duomenys leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių. Pirma, tyrimo metu atlikus pareiškėjo amžiaus nustatyto tyrimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjo amžius yra 22 +/- 2 metai. Šias aplinkybes patvirtina ir kitos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl kurių nepasisakė. Kaip matyti iš byloje esančios pareiškėjo apklausos transkripcijos, jam nurodžius, kad jis yra nepilnametis ir mokinys, jam buvo užduodami papildomi klausimai apie jo mokymąsi mokykloje.
Pareiškėjo buvo teiraujamasi, nuo kelių metų jis pradėjo lankyti mokyklą, kiek metų mokėsi, kada paskutinį kartą ten lankėsi, tačiau pareiškėjas į šiuos klausimus atsakyti vengė, teigdamas, kad to neprisimena, taip pat neprisimena datų, nors jo buvo prašoma pasakyti ne datas, o laikotarpius. Migracijos departamento vertinimu, net ir pripažinus, kad pareiškėjui yra (duomenys neskelbtini) metų, šis amžius jam neturėjo sudaryti sunkumų papasakoti, nuo kelių metų jis pradėjo lankyti mokyklą ir kiek klasių baigė, ypač atsižvelgiant į tai, kad mokymasis mokykloje tokio amžiaus asmeniui sudaro didžiąją dalį gyvenimo, o nuo pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės praėjo tik vieneri metai.
Atsakovas mano, kad aplinkybės, jog pareiškėjas nurodęs, kad yra nepilnametis, nesugebėjo užeiti už stereotipinio pasakojimo ribų ir pateikti informacijos apie savo mokymąsi, t. y. atsakyti į netipinius klausimus, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių. Tokią išvadą leidžia daryti ir informacija apie pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes. Kaip teigė pats pareiškėjas, jis iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2020 m. spalį, ten buvo apie mėnesį ir po mėnesio išvyko į (duomenys neskelbtini).
Atsakovas pažymi, kad, remiantis pareiškėjo pateikta informacija, 2020 m. lapkritį jam turėjo būti tik suėję (duomenys neskelbtini) metų. Tačiau, šios aplinkybės nesutrukdė pareiškėjui ne tik be jokios palydos išvykti iš kilmės valstybės į (duomenys neskelbtini) pas dėdę, bet ir iš (duomenys neskelbtini)išvykti taip pat be jokios palydos į (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, remiantis pareiškėjo pasakojimu, jis vienas be jokios palydos, būdamas (duomenys neskelbtini) metų, ne tik atvyko į (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) gyveno beveik metus laiko, kol neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė.
17. Pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jo pasakojimas apie kilmės valstybėje kylančias grėsmes buvo nedetalus, neišsamus, prieštaringas, paremtas ne objektyviais duomenimis, o tik pareiškėjo daromomis subjektyviomis prielaidomis, pareiškėjas negalėjo nurodyti nei konkrečios informacijos apie tariamai patirtą persekiojimą, nei konkrečios informacijos apie tariamus persekiojimo vykdytojus, nepateikė jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė savo prieglobsčio prašymo. Kadangi nei pareiškėjo pasakojimas, nei surinkta aktuali kilmės valstybės informacija nepagrindė pareiškėjo pasakojimo apie kilmės valstybėje jam kylančias grėsmes, Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Taigi, jo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
18. Migracijos departamentas pažymi, kad ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nepateikė jokios konkrečios informacijos apie tariamą persekiojimą – pareiškėjo teigimu, kaimynai (t. y., privatūs asmenys) jį užgauliodavo, tačiau jokių konkrečių duomenų, kad jis buvo patyręs „persekiojimo“ veiksmus kaip jie suprantami pabėgėlių teisės prasme arba visiškai pagrįstai bijo tokius veiksmus patirti grįžimo į kilmės valstybę atveju, nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino nei pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvų, nei Migracijos departamento atlikto tyrimo išvadų, deklaratyviai teigdamas, kad Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą turi išnagrinėti iš naujo, tačiau nenurodydamas, kokių pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvų Migracijos departamentas tariamai neįvertino arba įvertino netinkamai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jokių kitų individualių aplinkybių pareiškėjas teismo posėdžio metu nepateikė, apsiribodamas teiginiu, kad kaimynai jį įžeidinėja.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepasiektas tyrimo tikslas, įpareigojantis atsakovą išsamiai įvertinti pareiškėjo individualią padėtį ir nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygas ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiškėjui į bylą pateikus gimimo liudijimo išrašą, siekiant visapusiškai ir objektyviai atlikti pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimą, tikslinga pareiškėjo pasakojimo kontekste nurodytas aplinkybes įvertinti jo amžiaus (nepilnamečio) ir pareiškėjo asmens padėties (pažeidžiamas asmuo) požiūriu arba paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir dokumentus.
22. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo pateiktam gimimo liudijimui suteikė išskirtinę reikšmę ir laikė šį dokumentą pakankamu ir pagrindžiančiu pareiškėjo teiginius apie jo amžių, ir visiškai nevertino nei Migracijos departamento teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, nei kitų byloje esančių duomenų. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo pateiktas dokumentas nepatvirtina nei pareiškėjo teiginių, kad jis yra nepilnametis, nei teismo teiginių, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėtas netinkamai.
23. Pagal Įstatymo, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 89 punktą, duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Migracijos departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti.
24. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog nors paprastai prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją (ESTT 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimas M. M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland, Attorney General, C-277/11). Šis valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti. Be to, valstybės narės užtikrina, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu.
25. Tvarkos aprašo 99 punkte nurodyta, jog, vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis, atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau iš pateikto į bylą garso įrašo nustatyta, jog pareiškėjas prisistatė nepilnamečiu asmeniu, nurodė, jog gimė (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, jog pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 13B-1212 „Dėl laikinosios rūpybos nustatymo S. S. K.“, kaip nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui, buvo nustatyta rūpyba, apklausa buvo vykdoma dalyvaujant advokatei ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui. Kilus abejonių dėl pareiškėjo amžiaus, jam buvo atliktas biologinio amžiaus nustatymo tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjo biologinis amžius yra 22+/-2 metai (specialisto išvada Nr. MK-O 315/2021 (01)). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė išrašą iš gimimo liudijimo, kurio pagrindu įrodinėjo, kad amžiaus nustatymo išvada neatitinka jo metų. Pagal pateiktą gimimo liudijimo išrašą pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimas buvo išverstas teismo posėdžio metu). Pareiškėjas tvirtino, kad šį išrašą surado ir atsiuntė jo artimieji.
27. Taigi, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dar kartą nurodė, kad yra nepilnametis ir pateikė gimimo liudijimo kopiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2021 m. gruodžio 20 d. specialisto išvada Nr. MK-O 315/2021 (01), kurioje nurodoma, kad pareiškėjo biologinis amžius yra 22+/-2 metai, negali būti vienintelis įrodymas, lemiantis pareiškėjo amžių, o tokiose situacijose, kai nėra neginčijamai nustatyta, ar pareiškėjas nėra nepilnametis, turi būti imamasi priemonių, kurios užkirstų kelią pareiškėjo, kaip galimai pažeidžiamo asmens, teisių pažeidimams.
28. Pažymėtina, kad kilus abejonių, ar asmuo galėtų būti nepilnametis, amžiaus faktas byloje yra svarbus dėl Įstatymo 2 straipsnio 182 dalies, pagal kurią nustačius, jog pareiškėjas iš tiesų yra nepilnametis, jam būtų suteikiamas pažeidžiamo asmens statusas ir atitinkamos su šiuo statusu susijusios teisės, pvz., Įstatymo 67 straipsnio 5 dalis – tokiu atveju reikėtų aiškinti pareiškėjo parodymus jo naudai ir kt. Taigi, šiuo atveju, net ir po Sprendimo priėmimo pareiškėjo pateiktas dokumentas yra reikšmingas nagrinėjamai bylai. Taip pat teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjo pateiktas gimimo liudijimas nėra originalus, pabrėžia, jog vien tai, kad pateiktas dokumentas yra neoriginalus, nereiškia, jog negali būti vertinamas jo turinys ir patikimumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovas turėtų pakartotinai vertinti naujai pateiktus dokumentus ir išsiaiškinti visus neaiškumus dėl pareiškėjo amžiaus.
29. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Sutkevičius
Skirgailė Žalimienė