be0c1faf-202a-4574-9e91-eabe7e766cee · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1075-781/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08553-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 51; 121.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. liepos 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, raÅ¡ytine apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Kapitalo investicijos“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1770-866/2013 pagal ieÅ¡kovo UAB „Kapitalo investicijos“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl pažeistų žemės sklypo savininko teisių gynimo, tretieji asmenys Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla, VÄ® „Registrų centras“, R.

P., V. B., bei pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „Kapitalo investicijos“, trečiasis asmuo Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla, dėl servituto nustatymo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas UAB „Kapitalo investicijos“ (toliau - IeÅ¡kovas), kreipdamasis į teismÄ prašė įpareigoti atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ (toliau - Atsakovas) savo sÄ skaita ir jėgomis per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (iÅ¡montuoti) stadionÄ ir stadiono tvorÄ , esančius žemės sklype adresu M.

Katkaus g. 7, Vilnius, unikalus Nr. 0101-0033-0048 (toliau – žemės sklypas), o Atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, leisti IeÅ¡kovui nugriauti (iÅ¡montuoti) stadionÄ ir stadiono tvorÄ , patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ Atsakovo; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra Å¡alia Vilniaus Tuskulėnų vidurinės mokyklos. Žemės sklypÄ IeÅ¡kovas įsigijo 2008 m. kovo 5 d. be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi, iÅ¡ BUAB „Jokvila“.

Sudarant sutartį BUAB „Jokvila“ patvirtino, kad žemės sklypas nėra ginčo objektas teisminėse ir neteisminėse institucijose, nėra jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos IeÅ¡kovo nuosavybės teisei į žemės sklypÄ . IeÅ¡kovas nežinojo ir Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruota juridinių faktų ar žymų apie kokias nors egzistuojančias trečiųjų asmenų teises į įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ . Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas niekada nepriklausė Atsakovui.

Mokyklos stadionas niekada nebuvo ir nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre. IeÅ¡kovo žiniomis, stadionas buvo įrengtas bÅ«tent Atsakovo praÅ¡ymu, ir vėliau perduotas naudotis mokyklai. Todėl laikytina, kad bÅ«tent Atsakovas pažeidžia IeÅ¡kovo teises. Nurodė, kad 1998 m. gruodžio 4 d. pagal mainų sutartį nuosavybės teisę į ginčo sklypÄ Ä¯gijo trečiasis asmuo V. B.. 2001 m. gegužės 30 d. trečiasis asmuo V. B. pasirašė vienaÅ¡alį įsipareigojimÄ (toliau - Ä®sipareigojimas), kuriuo įsipareigojo leisti Vilniaus Tuskulėnų vidutinei mokyklai (toliau - Mokykla) neatlygintinai naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kuriame UAB „Jokvila“ lėšomis įrengtas mokyklos stadionas.

Ieškovo vertinimu, Įsipareigojimas yra vienašalis sandoris ir negali būti laikomas panaudos sutartimi. Šis Įsipareigojimas saistė tik V. B., ir pasikeitus savininkui įsipareigojimas naujajam savininkui BUAB „Jokvila“ neperėjo. Net ir laikant, kad buvo sudaryta panaudos sutartis, ji laikytina nutraukta 2006 m. liepos 14 d. BUAB „Jokvila“ prašymo pagrindu. Ieškovas su Atsakovu jokių sutarčių nėra sudaręs, todėl darytina išvada, jog Atsakovas ginčo žemės sklypu naudojasi neteisėtai.

Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovo nuomone, ginčo sklypui galioja savininko nuosavybės teisės apribojimas leisti neatlygintinai naudotis žemės sklypu. Nurodė, kad Atsakovo, Mokyklos ir BUAB „Jokvila“ susitarimų pagrindu buvo sulygta, kad BUAB „Jokvila“ bus iÅ¡nuomota valstybinės žemės dalis, kurioje buvo įrengtas Mokyklos sporto aikÅ¡tynas,   daugiabučio namo statybai, tuo tarpu UAB „Jokvila“ įsigis nuosavybės teise gretimÄ Å¾emės sklypÄ , kuriuo leis Atsakovui naudotis neatlygintinai, bei jame įrengs naujÄ sporto aikÅ¡tynÄ .

Å ie susitarimai buvo įforminti Vilniaus miesto valdybos 1997 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 1446V, 1997 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1488V. Anot Atsakovo, trečiojo asmens V. B. 2001 m. gegužės 30 d., kuri buvo įsigijusi nuosavybės teise ginčo žemės sklypÄ , pasiraÅ¡ytas Ä®sipareigojimas galioja, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Atsakovo nuomone, trečiojo asmens V. B. Ä®sipareigojimas negali bÅ«ti vertinamas kaip vienaÅ¡alis įsipareigojimas, nes Å¡alis siejo nuomos teisiniai santykiai su tam tikromis sÄ lygomis.

Be to, Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kinio tenkinimas pažeistų visuomenės interesus. Papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose Atsakovas nurodė, kad teismas turi akivaizdų pagrindÄ 2006 m. liepos 14 d. praÅ¡yme nurodyto UAB „Jokvila“ 2001 m. gegužės 30 d. V. B. iÅ¡duoto Ä®sipareigojimo atÅ¡aukimÄ pripažinti niekiniu ex officio. Anot Atsakovo akivaizdu, kad UAB „Jokvila“ iÅ¡ trečiojo asmens V. B. įsigijo suvaržytÄ turtÄ . Å is suvaržymas vėliau perėjo ir IeÅ¡kovui. Remiantis iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais atsiliepime nurodytais argumentais Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti servitutÄ , suteikiantį teisę Vilniaus miesto savivaldybei neatlygintinai ir neterminuotai naudoti IeÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ Mokyklos stadionui.

Atsakovas, vadovaudamasis CK 4.126 straipsnio nuostatomis, teigia, kad stadionas yra vieÅ¡pataujantis daiktas, ir jo tinkamam naudojimui bÅ«tina nustatyti servitutÄ .IeÅ¡kovas atsiliepimu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Anot jo, prieÅ¡ieÅ¡kiniu siekiama apriboti visas jo, kaip teisėto žemės sklypo savininko teises, tokiu bÅ«du siekiant iÅ¡ esmės perimti IeÅ¡kovo turtÄ visuomenės poreikiams. ServitutÄ praÅ¡oma nustatyti turtui, kuris nepriklauso Atsakovui, nėra teisėtai pastatytas ir nėra teisiÅ¡kai įregistruotas.

Atsiliepime teigiama, kad nėra ir dviejų pagrindinių sÄ lygų servitutui nustatyti, t. y. byloje nėra duomenų, apie savininkų nesutarimus, nes Atsakovas niekada nesikreipė dėl servituto nustatymo, bei duomenų, jog nenustačius servituto nebÅ«tų galima naudoti daikto pagal paskirtį. IeÅ¡kovas pažymi, kad ginčo žemės sklypÄ jis įgijo sÄ Å¾iningai, nebuvo įregistruoti jokie apribojimai, todėl bet kokie ankstesnių žemės sklypo savininkų susitarimai su atsakovu negali bÅ«ti perkelti IeÅ¡kovui.

Nurodė, kad Atsakovas privalo prisiimti teisines pasekmes tokios situacijos, kuomet nereikalavo, kad UAB „Jokvila“ tinkamai vykdytų savo prievoles pagal sudarytÄ sutartį. Atsiliepime pažymima, kad Ä®sipareigojimo iÅ¡registravimo fakto Atsakovas neginčijo, o remiantis CK 1.75 straipsnio nuostatomis, neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis kitais įrodymais. IeÅ¡kovas nesutinka su servituto nustatymu, tačiau jį nustačius, pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pagrindu nurodo, kad jam turėtų bÅ«ti mokamas kasmėnesinis atlygis - 2 600 Lt.

Trečiasis asmuo VÄ® „Registrų centras“ atsiliepime ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad teritorinis registratorius 2007 m. balandžio 24 d. sprendimu atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ dėl trečiojo asmens V. B. Ä®sipareigojimo iÅ¡registravimo. Tačiau, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007 m. birželio 22 d. sprendimu, panaikino teritorinio registratoriaus sprendimÄ ir praÅ¡ymÄ dėl Ä®sipareigojimo iÅ¡registravimo patenkino.Trečiasis asmuo R.

P. atsiliepime nurodė, kad BUAB „Jokvila“ turtas buvo parduodamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka. Papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose trečiasis asmuo R. P. nurodė, kad nuosavybės teises į žemės sklypÄ Ä¯gijo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarties pagrindu, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis sudaryta tarp trečiojo asmens V. B. ir BUAB „Jokvila“. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas buvo apsunkintas hipoteka kreditoriaus UAB „Eiresta“ naudai, taigi hipotekos kreditoriaus reikalavimai turėjo bÅ«ti tenkinami iÅ¡ įkeisto turto.

Neįvykus pirmosioms bei antrosioms varžytinėms bei hipotekos kreditoriui atsisakius perimti žemės sklypÄ , vadovaujantis 2008 m. sausio 9 d. kreditorių komiteto nutarimu, žemės sklypas buvo parduotas tiesioginėse derybose 2008 m. kovo 5 d. IeÅ¡kovui. Trečiasis asmuo V. B. atsiliepime nurodė, kad žemės sklypÄ Ä¯sigijo 1998 metais mainų sutarties pagrindu. Å is sklypas buvo įsigytas siekiant užtikrinti UAB „Jokvila“ prisiimtų įsipareigojimų vykdymÄ savivaldybei. Ji, bÅ«dama UAB „Jokvila“ akcininkė, įsigijo žemės sklypÄ savo nuosavybėn. Vėliau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, ji 2000 m. balandžio 12 d. sklypÄ pardavė UAB „Jokvila“, pagal kuriÄ buvo susitarta, jog visi jos prisiimti įsipareigojimai bus perleisti UAB „Jokvila“. 2004 m.

UAB „Jokvila“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Bankroto administratorius pasinaudodamas tuo, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notaro, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas taikyti restitucijÄ , t. y. grÄ Å¾inti V. B. sklypÄ ir atgauti sumokėtus pinigus. Ginčas pasibaigė 2005 m. rugsėjo 30 d. taikos sutartimi, pagal kuriÄ Å¾emės sklypas perėjo BUAB „Jokvila“ nuosavybėn. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo V. B. įsipareigojo ne tik leisti naudoti žemės sklypÄ mokyklos stadiono reikmėms, bet ir be savivaldybės sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti žemės sklypo, vienaÅ¡aliÅ¡kai be savivaldybės sutikimo, neatÅ¡aukti Ä®sipareigojimo. Teismas priėjo iÅ¡vados, kad trečiasis asmuo V. B. prisiėmė įsipareigojimus, susijusius ne tik su žemės sklypo naudojimu ar perleidimu, bet ir susijusius su paties Ä®sipareigojimo galiojimu, t. y. nurodė, kad Å¡is nebus atÅ¡aukiamas be savivaldybės sutikimo.

Susipažinęs su bylos medžiaga pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad ginčo sklypo įsigijimas trečiojo asmens V. B. nuosavybėn ir įsipareigojimas leisti savivaldybei neatlygintinai juo naudotis betarpiÅ¡kai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės pritarimu leisti UAB „Jokvila“ iÅ¡sinuomoti gretimÄ Å¾emės sklypÄ (kuriame buvo senasis mokyklos stadionas), gyvenamojo namo statybai. Teismo nuomone, trečiojo asmens V.

B. Ä®sipareigojimas negali bÅ«ti laikomas panaudos sutartimi. Teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad Ä®sipareigojimas laikytinas vienaÅ¡aliu sandoriu sudarytu trečiojo asmens, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės naudai, kurio pagrindu trečiasis asmuo įgijo atitinkamas teises. Kaip nurodyta pačiame Ä®sipareigojime, trečiasis asmuo V. B. negalėjo jo atÅ¡aukti nesant savivaldybės sutikimo. Atsakovas Å¡iuo atveju patvirtino, kad tokio sutikimo nedavė ir Å¡iÄ aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra.

Å iuo atveju, BUAB „Jokvila“ bankroto administratoriaus praneÅ¡imas dėl panaudos sutarties nutraukimo, laikytinas neturinčiu teisinės reikÅ¡mės Ä®sipareigojimo galiojimui, nes teismas nustatė, jog tarp Å¡alių panaudos sutartis nebuvo sudaryta, taigi ir praneÅ¡imas dėl panaudos sutarties nutraukimo laikytinas nesukeliančiu teisinių pasekmių. Nenustatęs trečiojo asmens V. B. Ä®sipareigojimo Atsakovo naudai atÅ¡aukimo fakto, teismas sprendė, kad jis yra galiojantis. Aplinkybės, kad nuosavybės teisę į ginčo sklypÄ BUAB „Jokvila“ įgijo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarties pagrindu, bei aplinkybė, kad Ä®sipareigojimas buvo iÅ¡vieÅ¡intas esant įregistruotai hipotekai, sprendžiant klausimÄ dėl paties įsipareigojimo galiojimo, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat neturi teisinės reikÅ¡mės. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje tvirtinat taikos sutartį, sudarytÄ tarp trečiojo asmens V.

B. ir BUAB „Jokvila“, klausimas dėl iÅ¡vieÅ¡intų apsunkinimų žemės sklypui, t. y. hipotekos ir įsipareigojimo leisti Atsakovui neatlygintinai naudotis žemės sklypu nebuvo sprendžiamas, o tik iÅ¡spręstas klausimas dėl nuosavybės teisės perėjimo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad hipotekos kreditorius bÅ«tų reiÅ¡kęs kokias nors pretenzijas dėl trečiojo asmens V. B. iÅ¡vieÅ¡into įsipareigojimo teisėtumo. Tai leido padaryti iÅ¡vadÄ , kad hipotekos kreditorius Ä®sipareigojimui neprieÅ¡taravo.

Be to, pažymėjo, kad nurodytoje Vilniaus apygardos teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje buvo kilęs ginčas dėl notariÅ¡kai nepatvirtintos 2000 m. balandžio 12 d. sutarties, sudarytos tarp trečiojo asmens V. B. ir UAB „Jokvila“ vykdymo, kurios 5 punkte, buvo susitarta, jog UAB „Jokvila“ įrengs sporto aikÅ¡tynÄ ginčo sklype ir perduos neatlygintinai naudotis Mokyklai. Tai patvirtina Atsakovo ir trečiojo asmens V. B. nurodytas aplinkybes, kad ginčo žemės sklypas buvo įgyjamas vieninteliu tikslu, t. y. siekiant iÅ¡sinuomoti gretimÄ Å¾emės sklypÄ gyvenamojo namo statybai, bei įsipareigojant įrengti naujÄ sporto aikÅ¡tynÄ ginčo žemės sklype. Apylinkės teismas taip pat nustatė, Å¡iuo atveju teismo nutarties pagrindu BUAB „Jokvila“ perėmė ne tik hipoteka apsunkintÄ turtÄ , bet kartu naujajam savininkui perėjo ir trečiojo asmens V.

B. prisiimti įsipareigojimai. Å iuo atveju, aplinkybė, kad įsipareigojimas buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro savaime nedaro jo negaliojančiu, kadangi teisių iÅ¡vieÅ¡inimas vieÅ¡ame registre atlieka teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ . Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju netaikytinos ir CK 1.75 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes įsipareigojimas buvo iÅ¡vieÅ¡intas, akivaizdu, jog ieÅ¡kovas įsigydamas žemės sklypÄ negalėjo nematyti, kad Å¡is yra suvaržytas, t. y. jog jame yra įrengtas stadionas, o įsipareigojimo iÅ¡registravimas iÅ¡ vieÅ¡o registro negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakovo teisės, neatlygintinai naudotis ginčo žemės sklypu, praradimu.

Pirmosios instancijos teismo manymu IeÅ¡kovo argumentai, jog pardavėjas patvirtino, kad žemės sklypas nėra kaip nors apsunkintas, nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog Atsakovas neturi teisėto pagrindo juo naudotis mokyklos reikmėms, nes teismas pripažino įsipareigojimÄ galiojančiu. Konstatuotų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio, nes Atsakovas įrodė, jog jis teisėtai naudojasi ginčo žemės sklypu. Konstatavus, kad Atsakovas teisėtai naudojasi ginčo žemės sklypu mokyklos reikmėms, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl servituto nustatymo buvo laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl papildomų apribojimų taikymų ginčo žemės sklypui, kai tuo tarpu jau yra konstatuota, kad Atsakovas turi teisę naudotis ginčo žemės sklypu Ä®sipareigojimo pagrindu, pagal kurį Atsakovo turimos teisės perėjo ir IeÅ¡kovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde IeÅ¡kovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė jį panaikinti toje dalyje, kuria atmestas IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, dėl ko priėjo klaidingos iÅ¡vados, jog Atsakovas teisėtai naudojasi ginčo žemės sklypu ir nepagrįstai atsisakė ginti IeÅ¡kovo teises.

Teigia, kad 2001 m. gegužės 30 d. Įsipareigojimas yra negaliojantis, nes neatitiko jo išdavimo metu galiojusių įstatymų reikalavimų. Įsipareigojimas yra žemės sandoris, todėl vertinant šį sandorį teismas turėjo atsižvelgti į šio sandorio metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnis numatė, kad žemės sandoriai sudaromi raštu; privačios žemės sandoriai turi būti patvirtinti notariškai.

Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad Įsipareigojimas nėra nei žemės nuomos, nei žemės panaudos sutartis, todėl šis sandoris, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnio nuostatas, turi būti patvirtintas notariškai. Tačiau Įsipareigojimas notariškai patvirtintas nebuvo, Nekilnojamojo turto registre per tris mėnesius užregistruotas taip pat nebuvo. Todėl remiantis 1964 m. CK, galiojusio Įsipareigojimo sudarymo metu, 47 straipsniu, 58 straipsniu, Įsipareigojimas yra negaliojantis sandoris.

Be to, iÅ¡duodant Ä®sipareigojimÄ , žemės sklypui nuo 2000 m. gegužės 2 d. galiojo hipoteka. Kaip matyti iÅ¡ hipotekos lakÅ¡to, trečiasis asmuo V. B. buvo įsipareigojusi niekam neperleisti, neįkeisti ar kitaip neapriboti savo teisių į žemės sklypÄ be raÅ¡tiÅ¡ko hipotekos kreditoriaus sutikimo. Byloje nėra nustatyta, kad hipotekos kreditorius (UAB „Eiresta“) tokį sutikimÄ bÅ«tų davęs. Taigi, Ä®sipareigojimas prieÅ¡taravo ir vieÅ¡ai registruotos hipotekos sÄ lygoms. IeÅ¡kovo teigimu, teismas nekvalifikavo ankstesnių žemės sklypų savininkus, IeÅ¡kovÄ ir AtsakovÄ siejusių santykių.

IeÅ¡kovas mano, kad Å¡iuos subjektus siejo tik ikisutartiniai panaudos santykiai. Tokiu atveju Ä®sipareigojimas turi bÅ«ti vertintas tik kaip trečiojo asmens V. B. pasiÅ«lymas, kuris nebuvo Atsakovo priimtas ir sutartis nebuvo sudaryta. Taigi, trečiÄ jį asmenį V. B. ir AtsakovÄ sieja ikisutartiniai panaudos santykiai laikytini pasibaigusiais dar iki panaudos sutarties sudarymo pakeitus valiÄ ir perleidus žemės sklypÄ naujam savininkui. Nurodė, jog taikos sutartimi trečiasis asmuo V. B. BUAB „Jokvila“ perleidusi nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ , pažeidė Ä®sipareigojimo nuostatas.

Atsakovas niekada neginčijo žemės sklypo perleidimo BUAB „Jokvila“, nors tai ir prieÅ¡taravo Ä®sipareigojimo nuostatoms. Å ios aplinkybės patvirtina, kad Ä®sipareigojimas saistė tik trečiÄ jį asmenį V. B.. 2005 m. pasikeitus žemės sklypo savininkui, Ä®sipareigojimo pareigos neperėjo BUAB „Jokvila“, nes įstatymai nenumato, kad nesudarius sutarties, vienaÅ¡aliÅ¡kai asmens prisiimtos pareigos sektų paskui perleidžiamÄ daiktÄ . Taip pat nurodė, kad Atsakovas savo valios sudaryti panaudos sutartį su žemės sklypo savininke, trečiuoju asmeniu V.

B. raÅ¡tu niekada nėra iÅ¡reiÅ¡kęs. Tačiau iÅ¡ jo konkliudentinių veiksmų matyti, kad Atsakovo tikroji valia taip pat buvo sudaryti panaudos sutartį. Todėl jei bÅ«tų laikomasi pozicijos, kad trečiÄ jį asmenį V. B. ir AtsakovÄ siejo sutartiniai civiliniai santykiai, juos galima bÅ«tų kvalifikuoti tik kaip panaudos, ir jiems taikyti panaudos sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Be to, 2008 m. kovo 5 d. IeÅ¡kovui ir BUAB „Jokvila“ sudarius be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nekilnojamojo turto registre nebuvo registruota jokių duomenų apie panaudos sutartį.

Sutartyje, kurios pagrindu IeÅ¡kovas įsigijo žemės sklypÄ , taip pat nėra jokios informacijos apie ankstesnių žemės sklypo savininkų prisiimtus įsipareigojimus Atsakovui. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad IeÅ¡kovui perėjo iÅ¡ ankstesnių žemės sklypo savininkų sudarytos panaudos sutarties teisės ir pareigos. Taigi, net ir tuo atveju, jei bÅ«tų laikomasi pozicijos, jog trečiÄ jį asmenį V. B., UAB „Jokvila“ ir AtsakovÄ siejo sutartiniai panaudos santykiai, jie turėtų bÅ«ti laikomi pasibaigusiais dar iki IeÅ¡kovui įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, ir priimtas naujas sprendimas – IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkintas. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo iÅ¡dėstytos jo procesiniuose dokumentuose bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Papildomai paaiÅ¡kino, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad santykiai tarp UAB „Jokvila“ ir Atsakovės negali bÅ«ti vertintini kaip panaudos teisiniai santykiai, todėl Å¡iuo atveju panaudÄ reglamentuojančios teisės normos negali bÅ«ti taikomos.

Pabrėžė, kad apeliacinio skundo tenkinimas ir stadiono nugriovimas pažeistų didelės visuomenės dalies interesus, nes tiek Mokykloje besimokantys moksleiviai, tiek netoli ginčo žemės sklypo gyvenantys žmonės netektų sporto aikÅ¡tyno. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å iuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba 1997 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 1446V „Dėl žemės sklypo iÅ¡nuomojimo ne aukciono tvarka UAB „Jokvila““ pritarė UAB „Jokvila“ praÅ¡ymui ne konkurso tvarka iÅ¡nuomoti 5 metams 2 945 kv. m. sklypÄ , gavus Vilniaus apskrities pritarimÄ ir pasiraÅ¡ius sutartis dėl tikslinių lėšų pervedimo, bei sporto aikÅ¡telių įrengimo; nustatė, kad UAB „Jokvila“ privalo pervesti 54 205, 50 Lt į Žemės reformos fondÄ kompensacijai už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę ir UAB „Jokvila“ savo lėšomis įsigytÄ privatų 800 kv. m žemės sklypÄ , esantį J.

Katkaus g. 8, per 30 d. nuo sutarties dėl tikslinių lėšų pervedimo pasiraÅ¡ymo dienos neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybei Tuskulėnų vidurinės mokyklos sporto aikÅ¡telėms įrengti (I t., b. l. 41-42). Vilniaus miesto valdybos 1997 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1488V, 1997 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas pripažintas netekusiu galios ir naujuoju sprendimu pritarta UAB „Jokvila“ praÅ¡ymui dėl valstybinės žemės nuomos, tačiau pakeistos sÄ lygos, kurios turi bÅ«ti įvykdytos, t. y. bus pasiraÅ¡yta tikslinių lėšų pervedimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „Jokvila“ turės pervesti 54 205, 50 Lt į Savivaldybės miesto tvarkymo ir inžinierinės infrastruktÅ«ros nebiudžetinį fondÄ , miesto infrastruktÅ«rai tobulinti, ir 54 205, 50 Lt – į Žemės reformos fondÄ kompensacijai už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, taip pat UAB „Jokvila“ privalo užtikrinti Vilniaus miesto valdybos 1996 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 1844V patvirtinto kvartalo tarp Tuskulėnų, Minties ir ŽirmÅ«nų gatvių detaliojo plano 2.2. punkto 2 varianto realizavimÄ (I t., b. l. 49-50).

Kvartalo tarp Tuskulėnų, Minties ir Žirmūnų gatvių detalaus planavimo projekto papildymo aiškinamojo rašto 2.2 punkte numatyta, kad Mokyklos teritorijos dydis ir ribos gali keistis priklausomai nuo to, kokie pastatai ar sklypai bus nupirkti sporto aikštyno išplėtimui. Tam numatyti du variantai:

1) nupirkti du gyvenamuosius namus ir iÅ¡plėsti esamas aikÅ¡teles ir 2) nupirkti sklypÄ su namu (lentelėje Nr. 5 nurodyti p.

1) ir įrengti naujÄ aikÅ¡tynÄ (I t., b. l. 63). Lentelės Nr. 5, kuri yra Kvartalo tarp Tuskulėnų, Minties ir ŽirmÅ«nų gatvių detalaus planavimo projekto papildymas, 1 punkte nurodytas V. S. ir S. L. priklausantis sklypas, esantis Katkaus 7 (I t., b. l. 71). Å alys nurodė, kad 1997 m. spalio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi 2 954 kv. m. žemės sklypas 5 m. buvo iÅ¡nuomotas UAB „Jokvila“ gyvenamajam namui statyti. 1998 m. gruodžio 4 d. mainų sutartimi trečiasis asmuo V. B., bÅ«dama UAB „Jokvila“ akcininkė, įgijo nuosavybės teisę į 0, 0800 ha žemės sklypÄ , esantį M.

Katkaus 7, Vilnius. Nuosavybės teisės Nekilnojamojo registro centre įregistruotos 1999 m. sausio 5 d. (I t., b. l. 7). 2001 m. gegužės 30 d. trečiasis asmuo ir žemės sklypo savininkė V. B. įsipareigojo leisti Mokyklai neatlygintinai naudotis ginčo žemės sklypu, kuriame UAB „Jokvila“ lėšomis ir jėgomis yra įrengtas mokyklos stadionas, nereikšti savivaldybei ir/ar mokyklai kokių nors turtinių ar kitokių pretenzijų dėl to, kad žemės sklype yra mokyklos stadionas ir nedaryti jokių kliūčių tam, kad žemės sklypas būtų naudojamas tik mokyklos stadiono reikmėms; neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti žemės sklypo be savivaldybės sutikimo.

Tokio sutikimo nereikia, jeigu žemės sklypo įgijėjas (naudotojas) iÅ¡duoda savivaldybei tokio pat turinio įsipareigojimÄ ; ir vienaÅ¡aliÅ¡kai be savivaldybės sutikimo, neatÅ¡aukti Å¡io įsipareigojimo (I t., b. l. 10). 2008 m. kovo 5 d. Be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu IeÅ¡kovas įgijo nuosavybės teisę į BUAB „Jokvila“ priklausantį 0, 0800 ha žemės sklypÄ , esantį M. Katkaus g. 7, Vilnius (I t., b. l. 11-12). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Atsakovo teisės naudotis ginčo žemės sklypu ir trečiojo asmens V.

B. suraÅ¡yto Ä®sipareigojimo galiojimo IeÅ¡kovui. Kadangi Å¡alys skirtingai vertina Ä®sipareigojimo galiojimÄ IeÅ¡kovui, privalu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡io dokumento teisinę reikÅ¡mę, nustatyti santykius, kilusius tarp žemės sklypų savininkų (buvusių ir esamo) ir Atsakovo Å¡io Ä®sipareigojimo pagrindu. Minėta, kad 2001 m. gegužės 30 d. trečiasis asmuo V. B., bÅ«dama žemės sklypo savininke, įsipareigojo leisti Mokyklai neatlygintinai naudotis ginčo žemės sklypu, kuriame UAB „Jokvila“ lėšomis ir jėgomis yra įrengtas mokyklos stadionas, nereikÅ¡ti savivaldybei ir/ar mokyklai kokių nors turtinių ar kitokių pretenzijų dėl to, kad žemės sklype yra mokyklos stadionas ir nedaryti jokių kliūčių tam, kad žemės sklypas bÅ«tų naudojamas tik mokyklos stadiono reikmėms; neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti žemės sklypo be savivaldybės sutikimo ir vienaÅ¡aliÅ¡kai be savivaldybės sutikimo, neatÅ¡aukti Å¡io įsipareigojimo.

Ginčo sprendime teismas konstatavo, kad Å¡is Ä®sipareigojimas negali bÅ«ti laikomas panaudos sutartimi, kadangi panaudos sutarties pagrindu įsipareigojimus prisiima dvi Å¡alys, ir Ä®sipareigojimas laikytinas vienaÅ¡aliu sandoriu, sudarytu trečiojo asmens (Atsakovo) naudai. Anot IeÅ¡kovo, tarp trečiojo asmens V. B. ir Atsakovo susiklosčiusius santykius galima bÅ«tų vertinti kaip ikisutartinius panaudos, kurie pasibaigė dar iki panaudos sutarties sudarymo, ar netgi pačiais panaudos santykiais, pasibaigusiais iki IeÅ¡kovui įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant teisingai kvalifikuoti sandorio subjektų veiksmus, privalu atsižvelgti į jų valiÄ , ketinimus ir siekiamus tikslus, nuo kurių priklauso, kokie materialiniai įstatymai bus taikomi sandoriui. Visų pirma, esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl Å¡alių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, neapsiribojama tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, jos visos vertinamos kompleksiÅ¡kai, nes tik taip galima iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius Å¡alių ketinimus.

Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemia sandorio pagrindÄ â€“ teisinį tikslÄ . Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens V. B. ir Atsakovo aiÅ¡kiÄ ir nedviprasmiÅ¡kÄ valiÄ sukurti panaudos teisinius santykius. Trečiajam asmeniui V. B. Ä®sipareigojimÄ pasiraÅ¡ius 2001 m. gegužės 30 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. (2000 m. liepos 18 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 43 straipsnis), Ä®sipareigojimo pagrindu kilusių santykių kvalifikavimui ir reglamentavimui turi bÅ«ti taikomas 1964 m. CK. Pagal 1964 m. CK 366 straipsnį panaudos sutartimi panaudos davėjas perduoda turtÄ laikinai neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui, o Å¡is įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ turtÄ . Panaudos sutarčiai atitinkamai taikomos taisyklės, nustatytos Å¡io kodekso 298, 301, 305, 307, 311, 314-316 straipsniuose (1964 m.

CK 366 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 298 straipsniu, nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos. Nekilnojamojo turto nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi bÅ«ti įregistruojama (1964 m. CK 298 straipsnio 2 dalis). Bylos Å¡alys neginčija, kad Atsakovas turėjo tikslÄ naudotis žemės sklypu, kuriame UAB „Jokvila“ lėšomis ir jėgomis yra įrengtas mokyklos stadionas. Pažymėtina, kad tai buvo pagrindinė 1997 m. rugsėjo 11 d.

Vilniaus miesto valdybos sprendimo „Dėl žemės sklypo iÅ¡nuomojimo ne aukciono tvarka uždarajai akcinei bendrovei „Jokvila““ įgyvendinimo, 2 954 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio J. Katkaus g. 8, Vilnius, UAB „Jokvila“ nuomai suteikimo sÄ lyga. Atsakovas tvarkė mokyklos stadionÄ , jo užsakymu buvo atlikta kadastrinių matavimų byla, stadionu nuolat naudojosi Mokykla (I t., b. l. 152-160, 161-166). Aplinkybė, kad Atsakovas, bÅ«damas panaudos gavėju, raÅ¡tu nepatvirtino savo įsipareigojimo panaudos davėjui (trečiajam asmeniui V.

B.) grÄ Å¾inti perduotÄ daiktÄ , yra formalaus pobÅ«džio ir neįtakoja padarytos iÅ¡vados, kadangi Atsakovo valios iÅ¡raiÅ¡ka ir jo konkliudentiniai veiksmai neleidžia taikyti kitos santykių kvalifikacijos. Neginčijama, kad Atsakovas Ä®sipareigojimo nėra pasirašęs, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia panaudos sandorio tarp Å¡ių subjektų sudarymo fakto ir nedaro sandorio negaliojančiu. 1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalyje numatyta įstatymo reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymo pasekmė – Å¡alys, esant ginčui, sandoriui patvirtinti negali remtis liudytojų parodymais, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

Panaudos materialinius santykius reglamentuojančios teisės normos imperatyvo, jog raÅ¡ytinės formos panaudos sutarties nesudarymas daro sandorį negaliojančiu, nenumatė. Ä®sipareigojimo, vertintino kaip panaudos sandoris, neįregistravimas jo sudarymo momentu, kaip tai numatė 1964 m. CK 298 straipsnio 2 dalis, taip pat neįtakoja jo galiojimo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, įsigaliojusio nuo 1998 m. sausio 1 d., 3 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės (iÅ¡skyrus hipotekos) į nekilnojamÄ jį turtÄ , Å¡ių teisių apribojimai, turto savininkų prievolės bei kitų asmenų teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ atsiranda jas įregistravus Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Minėto įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės svetimame turte, taip pat ir ilgalaikės (daugiau kaip 3 metams) nuomos ar panaudos teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ . Trečiasis asmuo V. B. ir Atsakovas, neįregistravę nuomos sutarties Nekilnojamojo turto registre, neteko teisės ja remtis prieÅ¡ trečiuosius asmenis, tačiau tai niekaip neįtakojo jų tarpusavio teisių ir pareigų, kilusių panaudos sutarties pagrindu. Esant nurodytiems motyvams, nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, trečiojo asmens V.

B. Ä®sipareigojimÄ pripažinusiu vienaÅ¡aliu sandoriu, sudarytu trečiojo asmens naudai, ir pritartina IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentui dėl trečiojo asmens V. B. ir Atsakovo panaudos sutarties sudarymo, kas suteikė Atsakovui teisę naudotis ginčo žemės sklypu. IeÅ¡kovas, gindamas savo pozicijÄ ir pripažindamas panaudos sutarties tarp trečiojo asmens V. B. ir Atsakovo sudarymÄ , apeliaciniame skunde teigia, jog ji, remiantis 2006 m. liepos 14 d. BUAB „Jokvila“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymu buvo nutraukta, todėl jam, kaip naujajam ginčo sklypo savininkui, neturi bÅ«ti taikomi Ä®sipareigojime numatyti buvusios sklypo savininkės pasižadėjimai.

Atsakovo nuomone, Ä®sipareigojimu prisiimti žemės sklypo nuosavybės teisės apribojimai perėjo trečiojo asmens V. B. teisių ir pareigų į šį sklypÄ perėmėjams, taip pat ir IeÅ¡kovui, kadangi Ä®sipareigojimas negalėjo bÅ«ti atÅ¡auktas be Atsakovo sutikimo. Byloje nustatyta, kad įraÅ¡as apie Ä®sipareigojimÄ leisti Vilniaus miesto savivaldybei neatlygintinai naudotis žemės sklypu nors ir ne iÅ¡ karto po Ä®sipareigojimo suraÅ¡ymo buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau vieÅ¡ajame registre visgi buvo užfiksuotas ir galiojo nuo 2005 m. balandžio 26 d. (I t., b. l. 8).

BUAB „Jokvila“ bankroto administratorius R. P. 2006 m. liepos 14 d. praÅ¡ymu „Dėl panaudos sutarties nutraukimo“ informavo AtsakovÄ , kad vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi atÅ¡aukia 2001 m. gegužės 30 d. trečiojo asmens V. B. iÅ¡duotÄ Ä®sipareigojimÄ leisti Vilniaus miesto savivaldybei neatlygintinai ir neterminuotai naudotis žemės sklypu, esančiu Katkaus g. 7, Vilnius (II t., b. l. 203-204). 2007 m. birželio 22 d. VÄ® „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu Nr. 211 panaikino teritorinio registratoriaus sprendimÄ ir BUAB „Jokvila“ bankroto administratoriaus R.

P. praÅ¡ymÄ dėl įsipareigojimo iÅ¡registravimo tenkino (I t., b. l. 173). Ä®raÅ¡as apie Ä®sipareigojimÄ panaikintas 2007 m. liepos 5 d. (I t., b. l. 8). Teisėjų kolegija, analizuodama panaudos sutarties nutraukimo galimybę ir pasekmes nustatė, kad IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame sklype yra įrengtas Mokyklos stadionas, kas suponuoja iÅ¡vadÄ apie specifinį ginčo objekto statusÄ , kurio praradimas sukels neigiamas pasekmes plačiai visuomenės grupei – Mokyklos bendruomenės ir Vilniaus ŽirmÅ«nų mikrorajono bendruomenės interesams.

Å i aplinkybė sÄ lygoja iÅ¡vadÄ apie vieÅ¡ojo intereso byloje egzistavimÄ . Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ vieÅ¡asis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lÅ«kestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris iÅ¡eina už privataus intereso ribų. VieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota ir tai, kad pagal KonstitucijÄ valstybė yra nuosavybės teisės subjektas. <...> Jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi bÅ«ti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iÅ¡ priemonių užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , socialinę darnÄ . <...> Dėl to visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų.

Pagal KonstitucijÄ valstybės turtas negali bÅ«ti valdomas, naudojamas, juo negali bÅ«ti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka vieÅ¡ojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡ojo intereso sÄ voka yra vertinamojo pobÅ«džio, jos turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiÅ¡kinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrolitas-Service” v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratÅ«ra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, bylos Nr. 3K-3-501/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas taip pat yra vieÅ¡ojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ arba kitÄ teisės aktÄ , pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, kad valstybės institucijų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-279/2009). Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad bylos specifiÅ¡kumas įpareigoja trečiojo asmens V. B. ir Atsakovo sudarytos panaudos sutarties nutraukimÄ vertinti per vieÅ¡ojo intereso prizmę ir nustačius jo pažeidimÄ , ex officio imtis veiksmų Å¡iam pažeidimui paÅ¡alinti. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pripažįsta panaudos davėjo teisę vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi nutraukti panaudos sutartį, tačiau atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju konstatavus vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ ir atsižvelgiant į Ä®sipareigojimo turinį, ji gali bÅ«ti realizuota tik turint tam Atsakovo pritarimÄ .

Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog Atsakovas minėtÄ BUAB „Jokvila“ praÅ¡ymÄ gavo 2006 m. liepos 18 d., tačiau nesant jo aiÅ¡kiai iÅ¡reikto sutikimo dėl Ä®sipareigojimo iÅ¡registravimo žemės sklypo savininko nuosavybės teisių apribojimai negali pasibaigti. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja vieÅ¡ojo intereso egzistavimas bei aplinkybė, kad Vilniaus miesto valdybos 1997 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1488V pritarta UAB „Jokvila“ praÅ¡ymui dėl valstybinės žemės nuomos su sÄ lyga, jog UAB „Jokvila“ nupirks sklypÄ su namu, adresu Katkaus 7, ir jame įrengs naujÄ aikÅ¡tynÄ , t. y. nesant Ä®sipareigojimo, nebÅ«tų patenkintas UAB „Jokvila“ praÅ¡ymas dėl valstybinės žemės nuomos.

Pripažintina, kad nagrinėjamos bylos kontekste nepateisinamas Atsakovo, žinojusio apie ketinimÄ nutraukti panaudos santykius ir iÅ¡registruoti Ä®sipareigojimÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo registro, bet nesiėmusio veiksmų Mokyklos bei Vilniaus ŽirmÅ«nų mikrorajono bendruomenės interesams apginti, pasyvus elgesys. Tačiau teismui nustačius plačios visuomenės grupės teisių pažeidimÄ , jis negali toleruoti tokios situacijos ir privalo paÅ¡alinti visuomenės intereso ignoravimÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog panaudos santykiai tarp žemės sklypo savininko ir Atsakovo, kilę iÅ¡ Ä®sipareigojimo, negalėjo nutrÅ«kti BUAB „Jokvila“ bankroto administratorius 2006 m. liepos 14 d. praÅ¡ymo pagrindu ir įraÅ¡as vieÅ¡ajame registre apie įsipareigojimÄ leisti Vilniaus miesto savivaldybei neatlygintinai naudotis žemės sklypu negalėjo bÅ«ti panaikintas.

Taigi Ä®sipareigojimu numatyti apribojimai turi galioti ir IeÅ¡kovui, 2008 m. kovo 5 d. įsigijusiam ginčo žemės sklypÄ , kadangi IeÅ¡kovas į žemės sklypÄ Ä¯gijo tiek pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas BUAB „Jokvila“ (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Teismo manymu prieÅ¡ingu atveju IeÅ¡kinio tenkinimas užkirstų keliÄ apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .Be to nagrinėjant bylÄ pabrėžtina, jog IeÅ¡kovas pats nebuvo iÅ¡naudojęs visų priemonių savo teisėms apginti, kas neleidžia pripažinti, jog jis buvo pakankamai apdairus perkant žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovas kaip pirkėjas turėjo pasitikrinti, kokie asmenys Å¡iuo turtu naudojasi, koks objektas pastatytas žemės sklype ir kitas aplinkybes, padėsiančias nustatyti realiÄ faktinę perkamo daikto bÅ«klę bei iÅ¡vengti ginčų dėl laisvo disponavimo perkamu objektu. Ypač, kai parduodamo turto kaina buvo keletÄ kartų mažesnė nei jo reali vertė. Tačiau IeÅ¡kovas to padaręs nebuvo, kas įpareigoja jį prisiimti dalį atsakomybės susiklosčiusioje situacijoje. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas, kad Ä®sipareigojimas turi bÅ«ti laikomas negaliojančiu ir dėl prieÅ¡taravimo vieÅ¡ai registruoto hipotekos sandorio sÄ lygoms, atmestinas kaip neturintis teisinės reikÅ¡mės. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įraÅ¡as apie hipotekÄ galiojo nuo 2000 m. gegužės 2 d. iki 2008 m. kovo 17 d. (I t., b. l. 8).

Byloje nėra duomenų apie hipotekos kreditoriaus pretenzijų pareiÅ¡kimÄ dėl Ä®sipareigojimo sudarymo. Buvus iÅ¡vieÅ¡intam Ä®sipareigojimo sudarymo faktui ir hipotekos santykiams pasibaigus 2008 m. metais, hipotekos kreditoriui nesiėmus priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti, nagrinėjamos bylos ribose tokios bÅ«tinybės taip pat nėra. Kiti IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai taip pat nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.). Atmetus IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai konstatavo IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , todėl, atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais ir formaliais pagrindais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsnius, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                    Laima Gerasičkinienė                                                                  Dainius Rinkevičius                                                                                                                                   Jūratė Varanauskaitė