Legislator Case Law & Legislation
be0bd8c1-a9ef-4df2-b224-616aeaa7cccc AI generated

be0bd8c1-a9ef-4df2-b224-616aeaa7cccc · Panevėžio apygardos teismas

Case Number be0bd8c1-a9ef-4df2-b224-616aeaa7cccc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-140-544/2022 teisėjas Nikolaj Semionov Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00058-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.6.3.; 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

Legislator headnote

AI generated

be0bd8c1-a9ef-4df2-b224-616aeaa7cccc · Panevėžio apygardos teismas: Teismas konstatavo, kad atsakovas A. T. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių patalpų neturi, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo leisti naudotis ginčo patalpa jam nėra, todėl jis naudojasi ginčo patalpa be teisinio pagrindo, tuo pažeidžiama bendrijos narių – daugiabučio namo gyventojų, kuriems atstovauja bendrija, teisė naudotis bendro naudojimo patalpomis. Nurodė, kad atsakovo A. D. nuosavybėje turimo buto adresu (duomenys neskelbtini), naudingas plotas yra 76,58 kv. metrų, tačiau jokio ploto rÅ«sio plotas Å¡iam butui nepriskirti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-140-544/2022 teisėjas Nikolaj Semionov Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00058-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.6.3.; 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto MisiÅ«no ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

D. (A. D.) apeliacinį skundÄ , prie kurio prisidėjo atsakovas A. T. (A. T.), dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-786-1147/2021 pagal ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovams A. D., A. T., esant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, E. L. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ negyvenamosios (rÅ«sio) patalpos ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) prašė iÅ¡keldinti atsakovus A.

D. ir A. T. su visais daiktais iÅ¡ daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės bendro naudojimo rÅ«sio patalpoje įrengtos Å«kinės patalpos (sandėlio), esančios tarp patalpų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais R-4 ir R-5, o A. D. pateiktoje (duomenys neskelbtini), laiptinė 1 sandėliukų iÅ¡dėstymo schemoje pažymėtos indeksu 27, arba įpareigoti atsakovus perduoti Bendrijai, veikiančiai per jos pirmininkÄ , pirmosios laiptinės bendro naudojimo rÅ«sio patalpoje įrengtÄ atlaisvintÄ Å«kinę patalpÄ (sandėlį), esančiÄ tarp patalpų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais R-4 ir R-5, o A.

D. pateiktoje (duomenys neskelbtini), laiptinė 1 sandėliukų iÅ¡dėstymo schemoje pažymėtos indeksu 27, ir Å¡ios patalpos raktus per septynias dienas nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo bei nustatyti 15 Eur dydžio baudÄ , iÅ¡ieÅ¡komÄ iÅ¡ atsakovų už kiekvienÄ teismo sprendimo dėl Å«kinės patalpos perdavimo neįvykdymo dienÄ ieÅ¡kovės naudai, jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo arba kitÄ teismo nustatytÄ terminÄ .

2. Nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija yra įsteigta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindu. Šio namo cokoliniame aukšte yra bendrojo naudojimo rūsio patalpa, kurioje faktiškai yra įrengtos 34 ūkinės patalpos (sandėliai), kuriomis naudojasi dalis daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų. Kadangi daugiabučiame gyvenamajame name yra 72 butai, tai dalis gyventojų neturi galimybės naudotis rūsio patalpomis. Be to, paaiškėjo, jog du gyventojai užima po dvi ūkines patalpas (sandėlius).

3. IeÅ¡kovės teigimu, 2020 m. spalio 6 d. vykusiame visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime buvo nepritarta tam, kad vienas buto savininkas naudotųsi 2 Å«kinėmis patalpomis (sandėliais), ir nuspręsta, jog toks savininkas privalo atlaisvinti vienÄ iÅ¡ užimamų sandėliavimo patalpų ir perduoti jÄ bendrijos pirmininkui. Å iuo atveju atsakovas A. D. yra trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir naudojasi dviem Å«kinėmis patalpomis (sandėliais), A.

D. pateiktoje schemoje pažymėtomis indeksais 27 ir 28. Atsakovas neįvykdė šio 2020 m. spalio 6 d. visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimo. Tuo tarpu atsakovas A. T. nuosavybės teise nevaldo nei buto, nei jokių kitų patalpų, esančių šiame daugiabučiame gyvenamajame name, tačiau savavališkai disponuoja jam nepriklausančia rūsio patalpa, A. D. pateiktoje schemoje pažymėta indeksu 27. Ginčo patalpos tariamas perdavimas 2020 m. lapkričio 2 d. aktu atsakovui A.

T. ir trečiajam asmeniui E. L., atsakovui A. D. nebūnant ginčo patalpos savininku, nėra tinkamas 2020 m. spalio 6 d. visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimo vykdymas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Iškeldino atsakovus A. D. ir A. T. su visais daiktais iš daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės rūsio aukšte bendro naudojimo rūsio patalpoje įrengtos ūkinės patalpos (sandėlio), esančios tarp patalpų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje pažymėtų indeksais „R-4“ ir „R-5“, o A.

D. pateiktoje (duomenys neskelbtini), laiptinė 1 sandėliukų išdėstymo schemoje pažymėtos indeksu „27“.

5. Teismas nustatė, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 23 d. yra įsteigta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, bendrijos pirmininkė yra V. N.. Name yra 72 gyvenamieji butai (patalpos), namo bendras plotas 6114,46 kv. metrų, naudingas plotas 4722,84 kv. metrų, gyvenamasis plotas 2619,36 kv. metrų. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso A. D.. Buto bendras ir naudingas plotas yra 76,58 kv. metrų. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso E. L. (13/16 dalių) ir E. T. (3/16 dalys).

6. Pasisakydamas dėl namo techninės apskaitos bylos teismas nurodė, kad namo techninės apskaitos byloje gyvenamojo namo techniniame pase nurodyti duomenys apie namo bendrÄ plotÄ , gyvenamÄ jį plotÄ , butų skaičių, aukÅ¡tų skaičių, kambarių skaičių sutampa su 2021 m. vasario 5 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡e nurodytais duomenimis. Kitokios namo techninės apskaitos ar kadastrinės bylos atsakovai nepateikė. Taip pat nepateikta įrodymų, jog pateikta namo techninės apskaitos byla yra kokio nors kito namo. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pateikta namo techninės apskaitos byla Nr. 1422 yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini).

7. Dėl ginčo rūsio patalpos tapatybės teismas pažymėjo, jog iš VĮ „Registrų centras“ gauta rūsio aukšto schema patvirtina, kad tarp patalpų, pažymėtų numeriais „R-4“ ir „R-5“, yra kampinės formos patalpa, kurios plotis yra 3,84 metro, ilgis 4,02 metro ir yra 1,84 metrų pločio ir ilgio kampas (toliau – kampinės formos patalpa). Iš šios schemos matyti, kad minėta patalpa yra 73,57 kv. metrų ploto koridoriaus, pažymėto numeriu „R-1“, dalis. Su ieškiniu pateikta sandėliukų išdėstymo schema, atsakovo A. D. pateikta sandėliukų išdėstymo schema ir nuotraukos, teismo posėdyje duoti atsakovų, bendrijos pirmininkės V. N. paaiškinimai patvirtina, jog faktiškai yra atskirta sienomis ir durimis 4 metrų ilgio ir 2 metrų pločio 8 kv. metrų stačiakampio formos rūsio koridoriaus patalpos, pažymėtos numeriu „R-1“, dalis, ši patalpa ir yra šioje byloje ginčo objektas.

8. Teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovo A. D. pateiktÄ 2020 m. lapkričio 2 d. namo pastato (duomenys neskelbtini) negyvenamosios Å«kinės patalpos rÅ«syje priėmimo – perdavimo aktÄ , kuriuo įrodinėta, kad atsakovas ginčo patalpÄ perdavė A. T. ir E. L.. Teismo nuomone, Å¡iame priėmimo – perdavimo akte nurodyta iÅ¡lyga, kad raktas nuo durų į ginčo patalpÄ lieka pas A. D., patvirtina, jog faktiÅ¡kai jokios patalpos perdavimas neįvyko, sutartis nebuvo sudaryta. Be to, jame nenurodyta jokia konkreti rÅ«sio patalpa, o E. L. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jai jokia rÅ«sio patalpa perduota nebuvo. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai, Å¡alių, bendrijos pirmininkės paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog faktiÅ¡kai ginčo patalpa naudojasi atsakovai A. D. ir A. T., jie abu laiko ginčo patalpoje savo daiktus ir atsisako iÅ¡ jos savo daiktus iÅ¡neÅ¡ti, patalpÄ perduodant bendrijai, raktas nuo durų į ginčo patalpÄ yra pas atsakovÄ A. D..

9. Teismas konstatavo, kad atsakovas A. T. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių patalpų neturi, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo leisti naudotis ginčo patalpa jam nėra, todėl jis naudojasi ginčo patalpa be teisinio pagrindo, tuo pažeidžiama bendrijos narių – daugiabučio namo gyventojų, kuriems atstovauja bendrija, teisė naudotis bendro naudojimo patalpomis. Nurodė, kad atsakovo A. D. nuosavybėje turimo buto adresu (duomenys neskelbtini), naudingas plotas yra 76,58 kv. metrų, tačiau jokio ploto rūsio plotas šiam butui nepriskirti.

Tuo tarpu atsakovas naudojasi dvejomis 11,42 kv. metrų ploto rÅ«sio patalpomis, pažymėtomis sandėliukų iÅ¡dėstymo schemoje numeriu „28“ ir „26“, kurios iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ gautoje rÅ«sio aukÅ¡to schemoje pažymėtos numeriais „R-3“ ir „R-4“, kurių bendras plotas yra 22,84 kv. metrų. Paskaičiavęs atsakovui priklausančiÄ bendrosios dalinės nuosavybės dalį rÅ«sio sandėlių dalyje, teismas sprendė, jog papildomai atsakovo A.

D. užimtas dar ginčo patalpos 8 kv. metrų plotas aiÅ¡kiai virÅ¡ija atsakovui priklausančiÄ bendrosios dalinės nuosavybės dalį, o daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo leisti naudotis ginčo patalpa atsakovui nėra, todėl jis naudojasi ginčo patalpa be teisinio pagrindo, tuo pažeidžiama kitų bendrijos narių – daugiabučio namo gyventojų, kuriems atstovauja bendrija, teisė naudotis bendro naudojimo patalpomis.

10. Teismas iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. spalio 6 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolų, 2020 m. lapkričio 26 d. bendrijos raÅ¡to Nr. 37, 2021 m. sausio 22 d. valdybos posėdžio protokolo nustatė, kad bendrijos nariai balsų dauguma reikalauja iÅ¡ bendrijos valdymo organų, jog namo bendraturčiai, užėmę daugiau kaip vienÄ rÅ«sio sandėliukÄ , iÅ¡sikeltų iÅ¡ nepagrįstai užimamų patalpų, atsakovui A. D. reikalavimas atlaisvinti vienÄ iÅ¡ dviejų rÅ«sio sandėliukų buvo pareikÅ¡tas ir jis jo nevykdo.

Byloje pareikÅ¡ti reikalavimai dėl bendrijos valdymo organo (visuotinio narių susirinkimo) sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo nevykdymo yra tiesiogiai susiję su bendrijos veikla, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bendrija turi teisę kreiptis į teismÄ su Å¡ioje byloje pareikÅ¡tais reikalavimais dėl atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ savavaliÅ¡kai užimtų bendro naudojimo patalpų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovas A.

D. ir pareiÅ¡kimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsakovas A. T. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

12. Atsakovas A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenustatė tinkamų proceso dalyvių, nepraplėtė trečiųjų asmenų rato, kadangi į procesÄ neįtraukė vieno iÅ¡ buto bendraturčių, t. y. E. L. buvo įtraukta į bylÄ trečiuoju asmeniu, o E. T. – ne, nors sprendime konstatuota, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. L. (13/16 dalių) ir E. T. (3/16 dalys).

13. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog atsakovo A. T., neturinčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės, naudojimasis ginčo patalpa be kitų ginčo patalpos bendraturčių sutikimo savaime suponuoja kitų bendraturčių teisių į Å¡iÄ nuosavybę pažeidimÄ bei trukdymÄ jiems ja pasinaudoti. Tokia teismo iÅ¡vada pažeidžia trečiojo asmens E. L. ir kito buto bendraturčio E. T. (atsakovo A. T. vaikų) teises naudotis ginčo sandėliuku, kurį įrengė buvęs (duomenys neskelbtini) buto savininkas atsakovas A. T..

14. Teigia, jog sprendimas priimtas neatsižvelgiant į tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovės pateiktame sÄ raÅ¡e rÅ«sio sandėliukais naudojasi bÅ«tent tie, o ne kiti (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai/naudotojai. Ä® bylÄ nepateikta (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų praÅ¡ymų/pareiÅ¡kimų dėl patalpų, esančių Å¡io namo rÅ«syje, naudojimo ir Nekilnojamojo turto registro duomenų apie tai, kad namo butų savininkai yra ir rÅ«sio patalpų (sandėliukų) savininkai.

15. Mano, jog priimant sprendimÄ iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ ginčo sandėliuko neatsižvelgta ir nepasisakyta apie tai, kad atsakovai patys iÅ¡ savo asmeninių lėšų įrengė šį sandėliukÄ savo poreikiams. Sprendime nebuvo įvertinta tai, jog pati ieÅ¡kovės atstovė (pirmininkė), nebÅ«dama namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkė, kartu su kitais butų savininkais naudojasi sandėliuku Nr.

35. Tuo tarpu atsakovo naudojimasis sandėliuku Nr. 27 buvo nagrinėjamas kaip ieškinio dalykas. Tai rodo, kad teismas neužtikrino šalių procesinio lygiateisiškumo.

16. Pažymi, jog Namų valdos techninės apskaitos bylos II skyriuje „Pagrindinių ir pagalbinių statinių, Å¡altų priestatų, rÅ«sių, kiemo įrenginių paskirtis ir charakteristika“ nurodytas namo rÅ«sio plotas 753,24 kv. m., ir bÅ«tent jis buvo panaudotas priimant sprendimÄ . Tame pačiame dokumente IV skyriuje „Patalpų paskirstymas“ ir Formoje Nr. 3 „Pastatų vidaus plotų eksplikacija“ nurodytas jau kitas namo rÅ«sio plotas – 622,28 kv. m., kurio duomenys sprendime atrinktinai panaudoti nebuvo.

Esant tokiam neatitikimui, teismas neturėtų naudoti Å¡io dokumento duomenų ir jo pagrindu konstatuoti tam tikrų aplinkybių buvimÄ /nebuvimÄ . Namų valdos techninės apskaitos byloje esančioje Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje ir pateiktame Kadastrinių matavimų bylos rÅ«sio plane nurodyta, kad rÅ«sio aukÅ¡te yra du 73,57 kv. metrų ploto koridoriai, pažymėti indeksais R-1 ir R-17, dvi elektros skydinės, du Å¡ildymo mazgai, ir 26 rÅ«sio sandėliai, kas neatitinka tikrovės. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo ir nėra nei antro Å¡ilumos mazgo, nei antros elektros skydinės. Tai nėra numatyta pagal pastato projektÄ .

Antros laiptinės rÅ«syje patalpos, pažymėtos R-31 ir R-32, neegzistuoja. Jų vietoje įrengti sandėliukai, kurių konfigÅ«racija ir plotai skiriasi nuo Å¡ių patalpų duomenų. Be to, patalpos, pažymėtos R-17, dalyje įrengtas Å¡alto vandens įvadas į namÄ . Dėl to tikrasis koridoriaus, pažymėto indeksu R-17, plotas ir bendras sandėliukų plotas skiriasi ir yra mažesnis nei plotas, nurodytas Namų valdos techninės apskaitos byloje ir Kadastrinių matavimų bylos rÅ«sio plane, patvirtintų VÄ® „Registrų centras“ darbuotojų ir kurių duomenys buvo panaudoti skaičiuojant nuosavybės dalis.

Taigi, teismas, spręsdamas dėl VÄ® „Registro centras“ pateiktų dokumentų didesnės įrodomosios galios, neatkreipė dėmesio į tai, kad sprendime paminėtame inventorizacijos bylos 2-jame lape faktinis patalpų iÅ¡dėstymas visiÅ¡kai neatitinka realai naujai įrengtų patalpų (sandėliukų) konfigÅ«racijÄ .

17. Nurodo, kad ne visi (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai yra bendrijos nariai, todėl nagrinėjamu atveju buvo svarbu tiksliai nustatyti, kas turėjo teisę spręsti dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) namo I-oje laiptinėje esančiomis rÅ«sio patalpomis ir kas turėjo teisę reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį, tačiau teismas to nepadarė. Taip pat teismas neįpareigojo ieÅ¡kovės pateikti į bylÄ (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡o, juo nesivadovavo, todėl negalėjo daryti tinkamų iÅ¡vadų.

18. Mano, jog teismas neatskleidė ginčo esmės. FaktiÅ¡kai byloje ginčas vyksta dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe pažeidimo, bet ne dėl ieÅ¡kovės sprendimų nevykdymo. Nuo (duomenys neskelbtini) namo pridavimo eksploatacijon iki Å¡iol nei vienas Å¡io daugiabučio namo butų savininkų nereiÅ¡kė kitiems savininkams pretenzijų dėl rÅ«sio patalpų užėmimo. Todėl laikytina, kad tokiais konkliudentiniais veiksmais (neveikimu) savininkai faktiÅ¡kai nusprendė dėl bendros dalinės nuosavybės – (duomenys neskelbtini) namo I-os laiptinės rÅ«sio patalpos valdymo ir naudojimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos aiÅ¡kiai nustato, jog dėl bendrosios nuosavybės sprendžia tik savininkai. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas atsižvelgiant ir į 2020 m. vasario 25 d. visuotinio ieÅ¡kovės narių susirinkimo sprendimu patvirtintas Ūkinių patalpų (sandėliukų), esančių techniniame aukÅ¡te, naudojimo taisykles. Å iose taisyklėse pateikiami Å«kinių patalpų naudojimo ribojimai ir draudimai, tačiau taisyklės nesuteikia Bendrijos valdymo organams ir narių susirinkimui teisės skirstyti bendrosios dalinės nuosavybės objektų be (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų sprendimo, iÅ¡keldinti iÅ¡ Å«kinės patalpos vienÄ iÅ¡ savininkų bei perdavinėti Å¡ias patalpas kitiems savininkams.

19. Nurodo, kad, atsižvelgiant į CK 4.75 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 12 straipsnyje pateikiama daugiabučio namo visų butų savininkų susirinkimo kompetencija ir sprendimų priėmimo tvarka. SistemiÅ¡kai taikant Å¡ių teisės aktų nuostatas, bÅ«tent bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai, t. y. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai, bet ne visuotinis Bendrijos narių susirinkimas turėjo priimti sprendimÄ namo buto savininkų naudojimosi rÅ«sio patalpomis/sandėliukais. Taigi 2020 m. spalio 6 d. Bendrijos narių susirinkimo sprendimas dėl sandėliukų skirstymo priimtas pažeidžiant CK 4.75 straipsnio 1 dalį, Bendrijų įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje egzistuoja vieÅ¡asis interesas, Å¡ių sprendimų teisėtumo nepatikrino.

20. Pasisakydamas dėl 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. spalio 6 d. visuotinių ieÅ¡kovės narių susirinkimo protokolų apeliantas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog į Å¡ių susirinkimų darbotvarkę tiesiogiai nebuvo įtraukti klausimai dėl rÅ«sio patalpų skirstymo tarp butų savininkų, o Å¡is klausimas svarstytas sprendžiant darbotvarkės klausimus „Kiti klausimai“ ir „Įvairus klausimai“. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie darbotvarkės klausimus pagal Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytÄ tvarkÄ , kokie buvo siÅ«lomi sprendimų projektų, nepateikė susirinkimų dalyvių sÄ rašų, duomenų apie tai, kiek Bendrijoje yra narių ir kiek butų savininkų.

Butų savininkų susirinkimų sušaukimui, darbotvarkės ir sprendimų paskelbimui yra nustatyta atskira tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 dėl Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Teismas šiuo teisės aktu be pagrindo nesivadovavo, nors sprendime pripažino ir pasisakė dėl visų bendraturčių teisių.

21. Nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės patirtų 1 480 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovų, nes didžioji ieÅ¡kovės procesinių dokumentų dalis buvo pateikta vykdant ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsakovų priteistos piniginės sumos nerodo tikro darbo įdėjimo, todėl keletÄ kartų mažintinos.

22. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

23. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų įvertinęs teismas, iÅ¡ esmės nenurodė. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės pakartojamas ginčo Å¡alių procesinių dokumentų turinys, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikti Å¡alių argumentai, nenurodoma visiÅ¡kai jokių teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų.

Atsakovas A. D. tik abstrakčiai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, nenustatė bylai svarbių aplinkybių, tačiau nenurodo, kokios bÅ«tent aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, Å¡iuo atveju nebuvo nustatytos (iÅ¡siaiÅ¡kintos). Apeliantas selektyviai atrenka tik jam naudingus faktus, ignoruodamas savo pozicijos ginčo klausimu nevisiÅ¡kÄ nuoseklumÄ bei atsakovų bylos svarstymui teiktus įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimus. Nors apeliaciniame skunde teigia, kad Å¡ioje byloje besÄ lygiÅ¡kai egzistuoja vieÅ¡asis interesas, tačiau niekaip Å¡io teiginio neargumentavo.

Toks apelianto įsitikinimas neleidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisingai. Apeliantas pamirÅ¡ta, jog jis nebuvo ir nėra ginčo rÅ«sio patalpos savininkas, todėl iÅ¡ jo jokia nuosavybė ginčijamu teismo sprendimu nebuvo paimta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Apeliacinis skundas atmetamas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

26. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinys atsakovams A. D. ir A. T. dėl jų iškeldinimo iš negyvenamosios (rūsio) patalpos, esančios tarp patalpų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje pažymėtų indeksais „R-4“ ir „R-5“, o A. D. pateiktoje (duomenys neskelbtini), laiptinė 1 sandėliukų išdėstymo schemoje pažymėtos indeksu „27“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo, prie kurio prisidėjo ir atsakovas A. T., argumentais, kurių pagrindu jis skundžiamÄ teismo sprendimÄ vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Ä®vertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, bylos medžiagÄ , pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovams tenkintas visiÅ¡kai, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 187 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju atsakovas A. D. iÅ¡ esmės siekia, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡dėstė Å¡alių praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovų pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimÄ , padarė iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės reikalavimų bei atsakovų atsikirtimų, iÅ¡dėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl jų nekartoja.

Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), numatytas CPK 176-185 straipsniuose, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis byloje esančiais įrodymais.

29. Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis yra Å¡alys ir tretieji asmenys (CPK 46, 47 straipsniai). Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje ir gali bÅ«ti įtraukiami dalyvauti byloje:

1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva.

30. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesÄ kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iÅ¡ Å¡alių materialiojo teisinio santykio pobÅ«dį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiÄ sias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti Å¡aliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylÄ ir taip iÅ¡vengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Todėl trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimÄ procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iÅ¡ proceso Å¡alių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

31. Esant nutarties 29-30 punktuose nurodytam reglamentavimui ir teismų praktikai, teisėjų kolegija kaip nepagrįstÄ atmeta skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo trečiuoju asmeniu į bylÄ neįtraukė E. T.. Kaip matyti, skundžiamu sprendimu nuspręsta dėl teisės naudotis ginčo rÅ«sio patalpa tik atsakovams A. D. ir A. T.. Skundžiamu teismo sprendimu nėra nuspręsta dėl E. T. materialiųjų teisių ir pareigų, jam nenustatytos, nepripažintos, nepanaikintos ir nepakeistos jokios teisės ar pareigos.

Apeliantas nepagrindė, kokiÄ Ä¯takÄ teismo sprendimas turės E. T. materialiosioms teisėms ir pareigoms, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė praÅ¡ymo įtraukti minėtÄ Ä¯ asmenį į bylÄ trečiuoju asmeniu. Pagal bylos duomenis, ginčo rÅ«sio patalpa nėra priskirta naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams, E. T. niekada nesinaudojo ginčo patalpa ir neketina ja naudotis, o sandėlio patalpÄ nuomojasi iÅ¡ 35 buto savininko S. K..

32. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad priimtas teismo sprendimas pažeidžia trečiojo asmens E. L. interesus, nes ji nustatyta tvarka teismo sprendimo neapskundė ir nesutikimo su juo neišreiškė. Civilinio proceso dispozityviškumas neleidžia asmenims ginti kitų asmenų teises ir saugomus interesus be įgaliojimo, o asmens, kuris kreipėsi, teisės ginamos tiek, kiek jos yra pažeistos (CPK 2, 5 straipsniai, CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Nei apeliantas A. D., nei prie apeliacinio skundo prisidėjęs atsakovas A.

T. nėra įgalioti veikti E. L. vardu ir interesais bei spręsti apie galimai pažeistas jos teises. Pažymėtina, kad atsakovas A. T. (trečiojo asmens E. L. tėvas), nors ir pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie atsakovo A. D. apeliacinio skundo, tačiau pats savarankiÅ¡ko apeliacinio skundo, kuriuo bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs savo nesutikimÄ dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo rÅ«sio patalpos, nepateikė. Byloje pagrįstai konstatuota, kad atsakovas A. T. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių patalpų neturi, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo leisti jam naudotis ginčo patalpa nėra.

33. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo įrodymų, jog ieÅ¡kovės pateiktame sÄ raÅ¡e rÅ«sio sandėliukais naudojasi bÅ«tent tie, o ne kiti (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai/naudotojai. Pirmiausia, atsakovai A. D. ir A. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. D. naudojasi ginčo rÅ«sio patalpa ir laiko Å¡ioje patalpoje vantas ir vežimėlį, o A. T. naudojasi ginčo rÅ«sio patalpa ir laiko joje statybines medžiagas, į ginčo patalpÄ patenka atsakovui A. D. jam davus raktus. Taigi, pačių atsakovų patvirtinimas ir pripažinimas naudojantis ginčo patalpa sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui pripažinti egzistuojant ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes (CPK 187 straipsnis).

34. Apeliantas skunde nurodo, jog į bylÄ pateiktoje Namų valdos techninės apskaitos byloje nurodytos rÅ«sio patalpos neatitinka daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), faktinės rÅ«sio patalpų padėties. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas byloje kilo dėl vienintelės Å«kinės patalpos (sandėlio), esančios tarp gyvenamojo namo patalpų, techninės apskaitos byloje pažymėtų indeksais „R-4“ ir „R-5“, o atsakovo A. D. pateiktoje (duomenys neskelbtini), laiptinė 1 sandėliukų iÅ¡dėstymo schemoje pažymėtos indeksu „27“. Apeliantas neginčija nei tokios patalpos egzistavimo fakto, nei aplinkybės, kad jo paties pateiktoje minėtoje schemoje Å¡i patalpa pažymėta indeksu „27“, taip pat ir fakto, kad naudojasi Å¡ia patalpa savo reikmėms.

35. Apelianto teigimu, ne visi (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai yra bendrijos nariai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, bet tinkamai nenustatė, kas turėjo teisę spręsti dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) namo I-oje laiptinėje esančiomis bendro naudojimo rūsio patalpomis ir kas turėjo teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas.

36. IÅ¡ skundžiamo sprendimo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog 2020 m. vasario 25 d. vykęs Bendrijos narių susirinkimas, patvirtinęs Å«kinių patalpų (sandėliukų), esančių rÅ«syje, naudojimo taisykles, ir 2020 m. spalio 6 d. vykęs Bendrijos narių susirinkimas, priėmęs sprendimÄ , kad savininkas, turintis du sandėliukus, turi atlaisvinti vienÄ iÅ¡ dviejų užimtų sandėliukų ir laisvÄ sandėliukÄ perduoti Bendrijos pirmininkui, buvo suÅ¡aukti ir vyko kaip aukščiausiojo Bendrijos organo - Bendrijos narių visuotiniai susirinkimai, o ne kaip namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai (Bendrijos įstatų 15 punktas).

37. Apeliantas pagrįstai tvirtina, kad nuspręsti dėl bendro naudojimo objektų naudojimo turi teisę butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, suÅ¡auktas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų Å¡aukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo apraÅ¡o tvarkos patvirtinimo“ patvirtintÄ tvarkÄ , nes Å¡is apraÅ¡as ir buvo patvirtintas siekiant įgyvendinti CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių reikalavimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo.

38. Tačiau teisėjų kolegija nepritaria apelianto vertinimui, kad sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo neturėjo teisės priimti ir Bendrijos narių visuotinis susirinkimas (nutarties 36 punktas). Minėta, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas yra aukščiausias Bendrijos organas (Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Ä®statų 15 punktas). Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4, 10 punkte, 10 straipsnio 2 dalyje, Ä®statų 16.4 punkte nurodyta, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo organizavimo, tvirtina bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä , taip pat gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais.

Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

39. Bylos duomenys rodo, kad į 2020 m. spalio 6 d. Bendrijos narių visuotinį susirinkimÄ buvo kviesti visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, susirinkimo kvorumas skaičiuotas nuo visų 72 butų skaičiaus, dalyvavo 38 butų atstovai, kas sudaro 53 procentus nuo butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) skaičiaus, protokole susirinkimas vadinamas visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimu. Taigi, faktiÅ¡kai Å¡iame susirinkime dalyvavo pareiÅ¡kę norÄ dalyvauti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie balsų dauguma iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nepritarti tam, kad vienas buto savininkas naudotųsi dviem Å«kinėmis patalpomis (sandėliais) ir nusprendė, kad toks savininkas privalo atlaisvinti vienÄ iÅ¡ užimamų sandėliavimo patalpų ir perduoti jÄ bendrijos pirmininkui.

Å iame 2020 m. spalio 6 d. susirinkime buvo iÅ¡spręstas ir klausimas dėl naudojamų Å«kinių patalpų (sandėlių) paskirstymo butų savininkams: paskirtos naudotis faktiÅ¡kai naudojamos Å«kinės patalpos (sandėliai), kurių numeracija atitinka nuosavybės teise valdomo buto numerį. Pagal bylos duomenis, nei vienas namo buto ar kitų patalpų savininkas minėto susirinkimo nutarimų nėra apskundęs dėl to, kad buvo pažeistos jo kaip turto savininko teisės ar teisėti interesai. Todėl ieÅ¡kovė pagrįstai nurodo, kad, net vertinant 2020 m. spalio 6 d. vykusį susirinkimÄ tik kaip bendrijos narių susirinkimÄ , jo priimtų sprendimų dalis dėl naudojimosi bendro naudojimosi patalpomis nėra negaliojantys, nes neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms ir nėra nuginčyti teismine tvarka.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai abejoja Bendrijos teise pareikÅ¡ti Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėtÄ ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ rÅ«sio patalpos. Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir pastato bendrojo naudojimo patalpos bei kitos pastato dalys, įskaitant pastato laiptines, koridorius, sandėlius, rÅ«sius, pusrÅ«sius ir kt., jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Å io įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiÅ«ra.

Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, o 3 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti bendrijÄ , per kuriÄ Ä¯gyvendina bendraturčių bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad Bendrija yra bendraturčių įsteigtas juridinis asmuo bendrai dalinei nuosavybei valdyti, naudoti ir tvarkyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2008).

Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtÄ teisinį reguliavimÄ ir remdamasis 2020 m. vasario 25 d, 2020 m. spalio 6 d. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimais, 2020 m. lapkričio 26 d. bendrijos raÅ¡tu, 2021 m. sausio 22 d. Bendrijos valdybos posėdžio nutarimu, padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog Bendrija turi teisę kreiptis į teismÄ dėl atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ be teisėto pagrindo užimtos bendrojo naudojimo patalpos.

41. Apeliantas tvirtina, kad byloje nepateiktas (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡as, tačiau nepagrindžia, kaip tokio apraÅ¡o nebuvimas/buvimas įtakoja skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nors apeliantas mano, jog bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡as leistų butų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, jog teisė susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo jau yra realizuota 2020 m. vasario 25 d. visuotiniame susirinkime patvirtinus Ūkinių patalpų (sandėlių) naudojimo taisykles gyvenamojo namo techniniame rÅ«syje, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat priėmus 2020 m. spalio 6 d. visuotinio susirinkimo nutarimÄ dėl antro bendraturčio naudojamo rÅ«sio (sandėlio) atlaisvinimo ir perdavimo valdymo organams.

42. KritiÅ¡kai vertintinas apelianto argumentas, kad, jeigu nei vienas buto savininkas nereiÅ¡kė kitiems savininkams pretenzijų dėl rÅ«sio patalpų užėmimo, reiÅ¡kia tokiais konkliudentiniais veiksmais (neveikimu) savininkai faktiÅ¡kai nusprendė dėl namo I-os laiptinės rÅ«sio patalpos valdymo ir naudojimo. Nei Bendrijų įstatyme, nei CK nėra ir nebuvo įtvirtinta tokia bendro naudojimo objektų naudojimo tvarka, pagal kuriÄ tam tikros patalpos užėmimas bÅ«tų prilyginamas visų butų ar kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimui konkliudentiniais veiksmais.

Ä® bylÄ nepateikti duomenys, kad Bendrijos narių susirinkimas ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas kada nors bÅ«tų priėmęs nutarimÄ , kuris įteisintų apelianto nurodytÄ naudojimosi rÅ«sio patalpomis pagrindÄ ir tvarkÄ . Kadangi ginčo atveju dalis namo butų savininkų visai neturi galimybės naudotis rÅ«sio (sandėlio) patalpomis, tai bendraturčių iniciatyva 2020 m. vasario 25 d. kaip tik ir buvo patvirtintos Ūkinių patalpų (sandėlių) naudojimo taisyklės, o, nustačius faktÄ , kad keli namo gyventojai naudojasi net dviem rÅ«sio (sandėlio) patalpomis, 2020 m. spalio 6 d.

Bendrijos narių susirinkime butų savininkai tam nepritarė, prieÅ¡ingai, nusprendė, kad toks buto savininkas privalo atlaisvinti vienÄ iÅ¡ užimamų patalpų ir perduoti jÄ bendrijos pirmininkui.

43. Pažymėtina, jog 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. spalio 6 d. Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimų teisėtumas ir aplinkybė, kad Bendrijos pirmininkė kartu su kitais asmenimis galimai naudojasi namo bendro naudojimo patalpa (sandėliu) Nr. 35, nėra Å¡ios nagrinėjamos bylos dalykas. Todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas apeliantui iÅ¡aiÅ¡kino jo teisę ginčyti Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimų teisėtumÄ , tačiau pastarasis tokia teise pasinaudoti atsisakė.

44. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ skundo argumentÄ , kad iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovei priteisti 1480 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų turi bÅ«ti keletÄ kartų sumažinti. Nors apeliantas nurodo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas didino ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas, tačiau bylos duomenys rodo, kad ieÅ¡kinio patikslinimÄ lėmė paties atsakovo A. D. procesinis elgesys ir naujų trečiųjų asmenų, susijusių su ginčo patalpos naudojimu, nurodymas. Gavusi tokiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovė apsisprendė patikslinti ieÅ¡kinį, įtraukti į bylÄ naujus proceso dalyvius, ir toks procesinis elgesys, kolegijos vertinimu, buvo tinkamas.

Sutiktina, kad byla nebuvo sudėtinga nei dėl jos apimties, nei teisės taikymo aspektu, tačiau ir iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti už visÄ procesÄ pirmosios instancijos teisme yra ženkliai mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyti maksimalÅ«s dydžiai.

45. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

46. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant kilusį ginÄÄ , surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl tenkindamas ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ ir byloje surinktais bei įvertintais įrodymais pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ ieÅ¡kovė turėjo 550 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas iÅ¡laidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ atsakovo A. D. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550,00 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos (įmonės kodas 305170187) naudai iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Laimantas MisiÅ«nas Laimutė Sankauskaitė