be09fcfd-74ea-4f94-b83d-f00a0550423a · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-893-669/2020 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00155-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.4.4.3; 3.6.5.2.1; 3.2.6.1 Plungės APYLINKĖS teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 30 d. Plungė Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų teisėjas Vaidas GasiÅ«nas, sekretoriaujant Zinai Pranskietienei, Jurgitai Trumpulytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei G. V. ir jos atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui, atsakovo H. M. atstovui advokatui Pauliui Galubickui (dalyvavusiam 2020-09-29 teismo posėdyje), iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei Vaivai SamuÅ¡ytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

V. ieÅ¡kinį atsakovui H. M., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Plungės rajone, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo Teismas, n u s t a t ė : IeÅ¡kovės reikalavimai ir jos argumentai 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė teismo: 1.1. nustatyti ieÅ¡kovės ir atsakovo dukros V.

T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove - G. V.. 1.2. Priteisti iÅ¡ atsakovo H. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukrai V. T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui po 300 EUR per mėnesį pradedant nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, uzufrukto teise paskiriant iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoju nepilnamečio vaiko motinÄ G. V., nustatant, kad iÅ¡laikymas bÅ«tų mokamas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, bankiniu pavedimu į vaiko motinos G.

V. asmeninę banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka (LR CK 3.208 str.). 1.3. Priteisti iÅ¡ atsakovo H. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukrai V.T. M. negauto iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 23 mėn. laikotarpį nuo 2018m. kovo mėn. iki 2020m. vasario 3d., kuris ieÅ¡kinio pateikimo datai sudaro 5591,65 EUR. 1.4. Priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.5. Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė savo reikalavimus iÅ¡ esmės palaikė visa apimtimi, iÅ¡skyrus tai, jog patvirtino, kad iÅ¡ praÅ¡omo priteisti vaiko iÅ¡laikymui susidariusio įsiskolinimo sutinka iÅ¡minusuoti 200 eurų sumÄ , kuriÄ pripažįsta per kelis kartus gavusi iÅ¡ atsakovo, bei siÅ«lo teismui įvertinus bylos aplinkybes, nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ , kad tėvas galėtų bendrauti su vaiku vaiko gyvenamojoje aplinkoje, tačiau dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui, kadangi vaikas tėvo nepažįsta, jį vadina dėde ir nors ji sudaro sÄ lygas atsakovui bendrauti su vaiku iÅ¡maniųjų technologijų pagalba, tačiau dėl to, kad vaikas yra mažametis, nemoka anglų kalbos, bendravimas yra apsunkintas.

Vertina, kad vaiko iÅ¡vežimas iÅ¡ jam įprastos ir saugios aplinkos neatitiktų vaiko interesų. 1.6. IeÅ¡kinyje nurodoma ir buvo paaiÅ¡kinta teismo posėdžio metu, kad ieÅ¡kovei nesant santuokoje su atsakovu, 2017-12-09 gimė duktė V. T. M.. IeÅ¡kovė nurodo, kad iki gimstant dukrai, jos ir atsakovo santykiai buvo geri. Tačiau gimus dukrai, atsakovas vengdavo padėti auginti dukrÄ , priversdavo jaustis jÄ ne tokia gera mama, moterimi, lygino su kitomis moterimis, Å¡aipydavosi, kad yra užaugusi be tėčio ir nemoka gerbti vyro.

Siekiant iÅ¡saugoti santykius, po vaiko gimimo Anglijos Karalystėje, 2018 metų pavasarį visi kartu persikėlė į LietuvÄ . Tačiau atsakovui neprisidedant prie vaiko iÅ¡laikymo kildavo konfliktai, pykčiai, atsakovas toliau jÄ Å¾emindavo, o vienÄ dienÄ susirinkęs daiktus iÅ¡vyko į AnglijÄ , palikęs jÄ be paramos. IeÅ¡kodama iÅ¡eities, ji su vaiku persikėlė į AnglijÄ pas atsakovÄ , siekė santykius atkurti, tačiau nuolatinis atsakovo žeminantis elgesys prieÅ¡ jÄ privertė jÄ apsispręsti grįžti į LietuvÄ .

Atsakovas jos apsisprendimui neprieÅ¡taravo, pats nuvežė jÄ su vaiku į oro uostÄ , po kurio laiko, jos praÅ¡ymu parsiuntė dalį jos ir dukters daiktus, už kurių atsiėmimÄ ji susimokėjo pati, vienÄ kartÄ atsiuntė sauskelnių ir drėgnų servetėlių. Pats atsakovas po iÅ¡siskyrimo į LietuvÄ buvo atvykęs tik vienÄ kartÄ , tačiau susitikimo metu įvyko žodinis konfliktas dėl dukters, nes jis paėmęs jÄ iÅ¡ vežimėlio garsinosi iÅ¡sivežti, kuris baigėsi grasinamais iÅ¡kvieti policijÄ .

Daugiau atsakovas savo dukters nelankė, iki kreipimosi į teismÄ , iÅ¡laikymo neteikė. Nurodo per visÄ tÄ laikÄ jis socialiniuose tinkluose atsakovas demonstravosi bÅ«damas kitų moterų draugijoje, vartojant alkoholį, tačiau lėšų vaiko iÅ¡laikymui neteikė. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji dirba pagal individualiÄ veiklÄ , jos pajamos per 2019 metus siekė iki 4550,78 Eur neatskaičius mokesčių ir ribotų netekties nuostolių. Patvirtino, kad papildomai gauna pajamas už asmeninių nuotraukų platinimÄ socialiniuose tinkluose, už kuriuos elektroninių mokėjimų sistema Pay Pal gauna pajamas, kurios per metus sudaro nuo 2 iki 3 tÅ«kstančių eurų.

Tie mokėjimai atlikti užsakovų, o ne atsakovo, kaip teigiama atsiliepime. 1.7. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsižvelgdama į normalius vaiko poreikius, mano, jog vidutiniÅ¡kai jo iÅ¡laikymui per mėnesį turi bÅ«ti skirtina ne mažiau nei 1 minimali mėnesinė alga (MMA), t.y. 600 EUR (Å¡eÅ¡i Å¡imtai eurų), todėl atsakovas turėtų mokėti 300 EUR kiekvienÄ mėnesį, iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymÄ indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka. O kadangi vaiko tėvas nepakankamai rÅ«pinasi savo vaiku, ir nuo 2018 metų pavasario neprisideda prie jos iÅ¡laikymo, yra pervedęs tik 200 Eur iÅ¡laikymui praÅ¡o priteisti susidariusį įsiskolinimÄ nuo 2018m. kovo mėnesio iki 2020 metų vasario mėnesio 3d., kada buvo suraÅ¡ytas ieÅ¡kinys.

Atsižvelgdama į kintantį minimalios mėnesinės algos dydį, paskaičiavo, kad nuo 2018-03-01 iki 2018-12-31 (200 EUR/ men. x 10 men. ) yra susidaręs 2000 EUR įsiskolinimas, nuo 2019-01-01 iki 2019-12-23 (277,5 EUR/ men. x 11,75 men.) 3260,62 EUR įsiskolinimas, o nuo 2020-01-01 iki 2020-02-03 (300 EUR/men. x 1.1 men.~) = 331,03 EUR minus 200 EUR = 131,03 Eur, kas bendroje sumoje sudaro 5391,65 EUR įsiskolinimo sumÄ .

2. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kinio reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies. 2.2. Atsiliepime nurodoma, kad iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikyti suma turėtų bÅ«ti mažinama iki 180 Eur per mėnesį, o likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas. SiÅ«loma vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu bei nustatyti su vaiku bendravimo tvarkÄ . Teigiama, kad vaikas iÅ¡ jos gyvenamosios vietos buvo iÅ¡vežtas į LietuvÄ apgaule, kad jis vaikÄ myli ir siekia susigražinti. 2.3.

Atsakovas siÅ«lo, kad bÅ«tų nustatyta tokia su vaiku bendravimo tvarka: 2.3.1. pradedant nuo 2020 metų, kas antrus metus, vaiko Žiemos/Kalėdų atostogų metu Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje ar kitoje Å¡alyje, o bÅ«tent nuo atitinkamų metų gruodžio mėn. 22 d. iki atitinkamų mokslo metų Žiemos/ Kalėdų atostogų pabaigos prieÅ¡paskutinės dienos, vaiko tėvui/motinai paimant vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir jį gražinanti i vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos dienos paros laiku, kurį vaiko tėvas/motina privalo praneÅ¡ti vaiko motinai/tėvui ne mažiau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų iki atitinkamo pasiėmimo ar grÄ Å¾inimo dienos; apie bendravimo ir vaiko buvimo vietÄ (kur iÅ¡vykstama) vaiko tėvui informuojant vaiko motinÄ ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki busimo vaiko paėmimo; 2.3.2. pradedant nuo 2021 metų, ne mažiau kaip prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų iÅ¡ anksto praneÅ¡us apie tai el. paÅ¡tu vaiko motinai/tėvui (nurodant pasiėmimo trukmę ir kur vykstama su vaiku), turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku vasaros atostogų metu iki 14 dienų iÅ¡ eilės tiek Lietuvoje ar Jungtinėje Karalystėje, tiek už jos ribų, pasiimant nepilnametį vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , paliekant teisę vaiko motinai/tėvui bendrauti su vaiku jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis; 2.3.3. pradedant nuo 2021 metų, ne mažiau kaip prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų iÅ¡ anksto praneÅ¡us apie tai el. paÅ¡tu vaiko motinai/tėvui (nurodant pasiėmimo trukmę ir kur vykstama su vaiku), turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku vasaros atostogų metu iki 30 dienų iÅ¡ eiles tiek Lietuvoje ar Jungtinėje Karalystėje, tiek už jos ribų, pasiimant nepilnametį vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , paliekant teisę vaiko motinai/tėvui bendrauti su vaiku jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis; 2.3.4. pradedant nuo 2020 metų, ne mažiau kaip prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų iÅ¡ anksto praneÅ¡us apie tai el. paÅ¡tu vaiko motinai/tėvui turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno vaiko tėvo/motinos atvykimo į LietuvÄ ar į Jungtines Karalystes metu iki 14 dienų iÅ¡ eiles laikotarpį, pasiimant nepilnametį vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , paliekant vaiko motinai/tėvui teisę bendrauti su vaiku jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis; 2.3.5. pradedant nuo 2020 metų, ne mažiau kaip prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų iÅ¡ anksto praneÅ¡us apie tai el. paÅ¡tu vaiko motinai/tėvui turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno vaiko tėvo atvykimo į LietuvÄ metu iki 30 dienų iÅ¡ eilės laikotarpį, pasiimant nepilnametį vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos prasidedant nustatytam laikui ir pristatant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , paliekant vaiko motinai/tėvui teisę bendrauti su vaiku jo buvimo vietoje telefonu ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis; 2.3.6. nekliudomai lankytis vaiko mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant Å¡eimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus, ir gauti iÅ¡ Å¡ių įstaigų jose bei teises aktų nustatyta tvarka visÄ reikalingÄ informacijÄ apie nepilnametį vaikÄ ; 2.3.7. vaiko motina/tėvas privalo el. paÅ¡tu ar telefonu informuoti vaiko tėvÄ /motinÄ apie vaiko sveikatos bÅ«klę, apie vaiko gydymÄ stacionare, apie vaiko patirtas traumas, diagnozuotas lėtines ligas, apie visas medicinos įstaigas, į kurias yra kreiptasi ar bus kreipiamasi dėl vaiko gydymo, jo sveikatos patikrinimo ar kitokių medicininiu paslaugų vaikams teikimo. 2.3.8. vaiko motina/tėvas privalo sudaryti sÄ lygas vaikui nuolatiniu bÅ«du reguliariai bendrauti su tėvu/motina, vaiko seneliais ir pusbroliais mažiausiai 3 kartus per savaitę. 2.4.

Atsiliepime nurodoma, kad Å¡alių dukra yra gimusi Jungtinėje Karalystėje, yra jos pilietė, atsakovas yra kreipęsis į Anglijos institucijas dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. 2.5. Atsakovas nurodo teikęs ieÅ¡kovei lėšas vaiko iÅ¡laikymui ir nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio yra ieÅ¡kovei pervedęs 5900 svarų už reklaminių nuotraukų pardavimÄ socialiniame tinklapyje Instagram, taip pat yra pervedęs 1242 svarus 2019 metų liepos – 2020 metų rugsėjo mėnesiais, siuntęs rÅ«bų kitų reikalingų daiktų už 1000 svarų.

Atsakovo tvirtina, kad per visÄ tÄ laikotarpį, atsakovei yra suteikęs apie 8914 Eur paramÄ vaiko iÅ¡laikymui.

2. Atsakovas į teismo posėdžius neatvyko, atsakovÄ 2020-09-29 datos teismo posėdyje atstovavo advokatas Paulius Galubickas, kuris 2020-10-07 informavo teismÄ , kad su atsakovu H. M. nutraukė teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį ir, kad H. M. yra informuotas apie 2020-10-14 datos teismo posėdį. IeÅ¡kinys tenkintinas 3. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-12-09 nesusituokusiems ieÅ¡kovei G. V. ir atsakovui H. M. gimė duktė V. T. M.. Ä® bylÄ yra pateiktas vaiko gimimo įraÅ¡as (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini). Vaiko gimimo vieta nurodyta Jungtinė Karalystė, pilietybė Lietuvos.

4. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių kyla ginčas dėl vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku.

5. Teismas sprendžia, kad tik nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , galimÄ iÅ¡spręsti vaiko iÅ¡laikymo ir bendravimo su juo klausimus. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų 6. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

7. Tėvai turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžiÄ ) – dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

8. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Å ios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

9. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

10. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas. AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

11. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

12. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

13. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai.

14. Vadovaudamasis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, teismas vertina, kad parenkant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir sprendžiant su kuriuo iÅ¡ tėvų gyvenamojoje aplinkoje labiausiai bus užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo interesai, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ (Å¡alių dukrai 2 metai 9 mėnesiai) darytina iÅ¡vada, kad nurodyti poreikiai bus geriau užtikrinami motinos aplinkoje. TokiÄ iÅ¡vadÄ nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, bÅ«ti apsaugotu nuo suaugusių kasdienių rÅ«pesčių ir pan.

Pažymėtina, kad nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama, vaikas gyventų jam žinomoje, įprastoje gyvenamoje aplinkoje, jis joje augo, yra artimas tiek su mama, tiek mamos artimaisiais. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ sustiprina ir iÅ¡vadÄ duodančios institucijos atstovės pareiÅ¡kimas teismo posėdžio metu, kuriuo ji patvirtino ieÅ¡kovės teigiamas aplinkybes, kad mergaitė kalba tik lietuviÅ¡kai.

15. Pažymėtina, kad LR CPK 178 straipsnis nustato, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Jo argumentai tik deklaratyvaus pobÅ«džio. Teismas apie atsakovo gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , socialinių darbuotojų iÅ¡vadas jo galėjimu rÅ«pintis vaiku, duomenų apie jo darbinę veiklÄ ir tikrÄ jÄ turtinę padėtį daugiau informacijos neturi.

16. Teismas vertina ir tai, kad Å¡alių vaikas su atsakovu ir ieÅ¡kove kartu gyveno tik trumpÄ laikÄ , dėl vaiko mažo amžiaus ir žemo pažinimo lygio ir socialinės bei emocinės brandos, nežinomas vaiko požiÅ«ris į jį, kaip į tėvÄ , kaip ir jo į vaikÄ bei į tai ar nebus daroma jo neigiama įtaka vaikui. Prie jo vaikas nėra pripratęs, jie negyveno kartu, tarp jų nėra emocinio ryÅ¡io. Laikytina, kad vaikui gyvenant atsakovo aplinkoje, jam bÅ«tų sudarytos blogesnės sÄ lygos augti ir vystytis negu gyvenant su mama jam įprastoje aplinkoje.

17. Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai iÅ¡lieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, jog geri vaiko ir tėvo santykiai gali bÅ«ti atsakovo puoselėjami remiantis bendravimo teise, o Å¡alių santykiuose dominuos tolerancija; tai nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti suprantama kaip tėvų sugebėjimas, nepaisant esamo ginčo dėl tėvų valdžios vaikui, sudaryti galimybę kitai Å¡aliai laisvai matytis su vaiku. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

18. Pažymėtina, kad pasikeitus Å¡alių gyvenimo aplinkybėms ar Å¡alims susitarus, vaiko gyvenamoji vieta gali bÅ«ti keičiama. Dėl iÅ¡laikymo vaikui skyrimo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo 19. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Ä®statymai nenustato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

20. IÅ¡laikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktÄ ). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

22. Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktÄ ).

23. Nors tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebÅ«tų nustatytas toks iÅ¡laikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

25. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovė dirba pagal individualiÄ veiklÄ , jos pajamos per 2019 metus siekė iki 4550,78 Eur neatskaičius mokesčių ir ribotų netekties nuostolių. IeÅ¡kovė nurodo gyvenanti mamos bute, prie buto ir jos su dukros iÅ¡laikymo prisideda mama. Patvirtino, kad papildomai gauna pajamas už asmeninių nuotraukų platinimÄ socialiniuose tinkluose, už kuriuos elektroninių mokėjimų sistema PayPal gauna pajamas, kurios per metus sudaro nuo 2 iki 3 tÅ«kstančių eurų.

26. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad taip pat yra savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo ir neturi nuolatinio, pastovaus darbo. Nuo 2018 m. balandžio iki 2019 m. balandžio jo teigimu savarankiÅ¡kos veiklos apyvarta sudarė 34 694,00 svarų sterlingų , o veiklos iÅ¡laidos (sÄ naudos) siekė 23349,00 svarų sterlingų, per šį laikotarpį pajamų gavo 11345,00 svarų sterlingų. Teismui pateikė duomenis, kad pragyvenimui iÅ¡leidžia 840 Eur/mėn. bÅ«sto nuomai; 60 Eur/mėn. draudimui; apie 180 Eur/mėn. maistui; apie 50 Eur/mėn. sveikatai, higienai; apie 30 Eur/mėn. kurui; 150 Eur/mėn. aprangai; apie 50 Eur/mėn. turi kitokio pobÅ«džio iÅ¡laidų (transporto priemones priežiÅ«ra, padangos ir jų keitimas, detalės ir automobilio remontas, keliones bilietai, laisvalaikis ir kt.). patvirtino turįs vienÄ transporto priemonę, nurodė nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto neturintis.

27. Teismas iÅ¡ teikiamų duomenų negali nustatyti tikslių Å¡alių pajamų. Vien tai, kad atsakovas nurodo gaunÄ s per metus apie 12000 Eur pajamų, teismui kelia abejones. Jo pateiktas turimas iÅ¡laidų detalizavimas mėnesiui jau siekia 1360 Eur, o per metus tai sudarytų 16320 Eurų iÅ¡laidų sumÄ . Be abejo tada laikytini nepagrįsti ir teiginiai, kad jis atsakovei nuo 2018 metų vaiko iÅ¡laikymui yra pervedęs ar davęs apie 8914 Eur. Esant tokiems duomenims spręstina, kad atsakovo pajamos ženkliai didesnės, nei teigiama atsiliepime.

28. IÅ¡ byloje teikiamų paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡alys naudojasi PayPal interneto erdvėje veikiančia paslauga, kuri leidžiančia asmenims ir verslams pervesti pinigus elektroniniu bÅ«du. Pažymėtina, kad Lietuvoje norėdami siųsti pinigus arba padaryti mokėjimÄ , reikalinga atsidaryti „PayPal“ sÄ skaitÄ , kuri turi bÅ«ti susieta su asmens banko sÄ skaita. Pinigams gauti pakanka turėti el. paÅ¡tÄ , tačiau norėdami juos atsiimti, pinigų gavėjas taip pat turi susikurti PayPal paskyrÄ bei susieti jÄ su savo banko sÄ skaita.

Ne Lietuvoje registruotam vartotojui vykdant atsiskaitymus ar gaunant lėšas, „PayPal“ nuskaito pinigus iÅ¡ siuntėjo „PayPal“ paskyros, o jei ten pinigų nepakanka, tada iÅ¡ registruotos kredito kortelės, ir perveda juos gavėjui. Gavusysis, gavęs pinigus, gali juos persivesti į savo sÄ skaitÄ arba pasilikti „PayPal“ paskyroje. Visas operacijas su kortelėmis atlieka „PayPal“, todėl nereikia atskleisti konfidencialios informacijos paÅ¡aliniams asmenims.

29. Atsakovo pateikti Paypal mokėjimų iÅ¡raÅ¡ai už 2020 metų vasario – spalio mėnesius sietini su teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kai 2020-02-10 teismas nusprendė priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnamečiam vaikui V. T. (T.) M. (M.), po 300,00 Eur iki byloje įsiteisės galutinis procesinis sprendimas, todėl Å¡iuos duomenis vertinti, kaip atsakovo geranoriÅ¡kai teikiamÄ iÅ¡laikymÄ savo vaikui, teismas neturi teisinio pagrindo. Vieninteliai 2019 metų rugpjūčio 13 ir 25 dienomis atsakovo atlikti mokėjimai su nuoroda gavėjas G. V., bendroje 71,62 Eur sumoje galimai bÅ«tų laikytini tikslingai skirti vaiko iÅ¡laikymui, tačiau ir juose nenurodyta mokėjimo paskirtis.

30. Atsakovo deklaravimas, kad jis ieÅ¡kovei nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio yra sumokėjęs ieÅ¡kovei 5900 svarų sterlingų už nuotraukų pardavimÄ socialiniame tinklapyje Instagram, negali bÅ«ti sietini su lėšomis skirtomis vaiko iÅ¡laikymui, o Å¡ios lėšos, jei tokios ir buvo, gali bÅ«ti traktuojamos tik kaip ieÅ¡kovės darbinės pajamos.

31. Kitokių įrodymų apie teiktÄ iÅ¡laikymÄ nuo 2018 metų kovo mėnesio iki 2020 metų vasario 3 dienos, atsakovas nepateikė, todėl iÅ¡ jo turėtų bÅ«ti priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas 5591,65 Eur. IeÅ¡kovei sutinkant su tuo, kad per įsiskolinimo laikotarpį atsakovas jai yra pervedęs 200 Eur sumÄ vaiko iÅ¡laikymui, įsiskolinimo suma mažintina iki 5391,65 Eur.

32. Nesant pakankamai teismui pateiktų duomenų apie realias Å¡alių pajamas, teismas sutiktų su ieÅ¡kovės siÅ«lymu iÅ¡laikymo dydžio atskaitos taÅ¡kÄ pasirinkti viena minimalios algos dydžio vienetÄ ir sprendžia, kad atsakovas turėtų teikti Å¡alių dukros iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur pas mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ datos (ieÅ¡kinys teisme užregistruotas 2020-02-07), kadangi vertinant atsakovo dėstomas aplinkybes apie pajamas, jo turtinė padėtis geresnė nei ieÅ¡kovės. Dėl bendravimo tvarkos 33.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Vaikų interesų patenkinimÄ turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iÅ¡ kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė Å¡eimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrÅ«ko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Vis dėlto nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimÄ su vaiku nėra absoliuti ir gali prireikti tam tikrų pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57). Å iuo atveju itin svarbu apsvarstyti geriausius vaiko interesus (žr. Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 176).

35. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi bÅ«ti suteikta galimybė turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi bÅ«ti įvertinama reikÅ¡mingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius.

Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principÄ (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebÅ«ti iÅ¡skirtam su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , iÅ¡skyrus, kai toks atskyrimas bÅ«tinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iÅ¡ jų, su kuriuo buvo iÅ¡skirtas, iÅ¡skyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis).

Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimÄ ir raidÄ principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ , visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

36. Vertindamas vaiko interesų turinį nagrinėjamos bylos kontekste, teismas atsižvelgia į vaiko amžių, sveikatos bÅ«klę, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos specialistų nuomonę, į tai, kad vaikas dėl savo mažametystės nesugeba kritiÅ¡kai vertinti kitų asmenų elgesį, negali iÅ¡reikÅ¡ti savarankiÅ¡kos nuomonės dėl bendravimo su ginčo Å¡alimis nustatymo tvarkos, o tam, kad nejaustų nerimo ir baimės, likdamas terminuotam laikui su tėvu (kÄ siÅ«lo atsakovas), prie jo priprastų, bÅ«tina vaikÄ paruoÅ¡ti, skirti papildomÄ laikÄ , rekomenduojama psichologo pagalba.

Remiantis Å¡iomis iÅ¡vadomis, vaikui reikalingas adaptacinis laikotarpis, kurio metu jis bÅ«tų tinkamai paruoÅ¡tas psichologiÅ¡kai ir galėtų iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, tačiau toks iÅ¡vykimas Å¡iuo metu vaikui sukeltų didelį stresÄ ir tai bÅ«tų žalingas sveikatai. Todėl konkrečiai apibrėžtinas adaptacinis periodas, per kurį vaikas bÅ«tų tinkamai paruoÅ¡tas laikinai iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, t. y. tėvo bendravimas su vaiku apribojamas Lietuvos valstybės teritorija iki 2027 m. pavasario (Å¡v.

Velykų).

37. Pažymėtina, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma.

38. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl geriausių vaiko interesų apsaugojimo tiek, kiek tai bÅ«tina, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į inter alia atsakovės, vaiko motinos, su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, pozicijÄ Å¡iuo klausimu. IeÅ¡kovė sutiko, kad vaikas turi bendrauti su tėvu, bet dėl vaiko amžiaus, kalbos barjero, dėl vaiko suvokimo apie esamÄ tėvÄ , ji sutiko, kad tėvas su vaiku bendrautu tiek nuotoliniu bÅ«du, tiek atvykęs į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau pageidavo, kad susitikime dalyvautų ir specialistai.

39. Nagrinėtinu atveju teismas sprendžia tikslingu nustatyti tėvo ir vaiko bendravimÄ ribotam terminui ir tik jam besibaigiant, siÅ«lo Å¡alims spręsti apie bendravimo tvarkos nusistatymÄ teismo keliu, jei iki tol nebus susitarta gražiuoju. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 40. IeÅ¡kovė pateikė duomenis, kad turėjo 300 Eur iÅ¡laidų už teisines paslaugas.

41. Vertintina, kad ieÅ¡kovės pateiktos iÅ¡laidos yra pagrįstos sÄ skaitomis faktÅ«romis už teisines paslaugas, advokato padėjėjo darbo detalizavimu, pinigų priėmimo kvitu ir nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija).

42. Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu, ieÅ¡kinį patenkinus, atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė pateikė, kad turėjo Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ė: I. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. II. Nustatyti V. T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove - G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. III. Priteisti iÅ¡ atsakovo H. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukrai V.

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui po 300 EUR per mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, t.y. 2020-02-07 iki vaiko pilnametystės, uzufrukto teise paskiriant iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoju nepilnamečio vaiko motinÄ G. V., nustatant, kad iÅ¡laikymas bÅ«tų mokamas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, bankiniu pavedimu į vaiko motinos G. V. asmeninę banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka (LR CK 3.208 str.).

IV. Priteisti iÅ¡ atsakovo H. M., gim. (duomenys neskelbtini), jo nepilnametės dukters V. T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 5391,65 EUR, susidariusį nuo 2018 metų kovo mėnesio iki 2020 metų vasario 3 dienos. V. Nustatyti H. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su jo dukterimi V. T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkÄ taip: - visais atvejais, iki 2027 m. vasario 1d., tėvas, ketindamas atvykti į LietuvÄ ir turėdamas tikslÄ bendrauti su vaiku, privalo prieÅ¡ 14 dienų praneÅ¡ti ieÅ¡kovei G.

V. apie savo atvykimÄ ir iÅ¡vykimÄ ; - tėvui atvykus į Lietuvos RespublikÄ , vaikas bendrauja su tėvu motinos gyvenamojoje vietoje ar kitoje jos nurodytoje vietoje dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistui; -ieÅ¡kovė G. V. gavusi informacijÄ apie H. M. atvykimÄ bendravimui su vaiku, įpareigotina nedelsiant informuoti Vaiko teisių apsaugos specialistus; - motina netrukdo tėvui ir dukrai bendrauti telefonu ir internetu bei kitomis komunikacijos priemonėmis; - esant nenumatytoms ir nuo Å¡alių valios nepriklausančioms aplinkybėms, bendru Å¡alių sutarimu nustatyta bendravimo tvarka gali bÅ«ti keičiama Å¡alių susitarimu arba teismo sprendimu.

VI. Priteisti iÅ¡ atsakovo H. M., gim. (duomenys neskelbtini), 108 Eur žyminio mokesčio valstybei, mokamo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. VI. Priteisti iÅ¡ atsakovo H. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur, jos turėtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas paduodant apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mus.

Teisėjas Vaidas Gasiūnas